Baudžiamoji byla Nr. e1-2561-667/2020

Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00004-20-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

 (S)

1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.29.3.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Tomos Laurinaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje P. R., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 258 straipsnio 2 dalį - 4 MGL bauda; 2018 m. birželio 28 d. baudą sumokėjo;

2. 2019 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės apribojimo; 2020 m. vasario 11 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro;

3. 2020 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 mėnesiai viešųjų darbų;

kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

P. R., neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo tikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą J. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu bei šį dokumentą su savimi laikė iki 2020 m. vasario 3 d. 12.45 val., kai atskridęs reisu Nr.W68152 iš Eidhoveno į Kauno oro uostą, esantį Kauno r., Karmėlavoje, Oro uosto g. 4., dokumentų patikrinimo metu šį dokumentą panaudojo pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui.

Kaltinamasis P. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. sausio 28 d. apie pietus jis vienas pažįstamo R. automobiliu „Opel Astra“, valstybinių numerių nepamena, išvyko iš Lietuvos į Olandiją, nes norėjo įsigyti „BMW“ automobilių navigacijos sistemų, paskui jas brangiau parduoti Lietuvoje. Olandijoje, Utrechto miesto automobilių turguje įsigijo norimas BMW automobilių dalis. Įsigytas detales susidėjo į automobilį „Opel Astra“. 2020 m. sausio 31 d. važiavo į Lietuvą. Automobilis sugedo Olandijoje, Hertogenbosch mieste. Sugedus automobiliui, jis susirinko visus daiktus iš automobilio. Renkant daiktus tarp priekinių keleivio sėdynių pamatė brolio J. R. asmens tapatybės kortelę Nr. 1400022. Radęs šį dokumentą traukiniu nuvyko į Eidhoveną, ten nusipirko lėktuvo bilietus 2020 m. vasario 3 d. skrydžiui į iš Eidhoveno į Kauną. Lėktuvo bilietas buvo nupirktas panaudojus J. R. asmens duomenimis. Savo vardu lėktuvo bilieto nepirko, nes kitame ikiteisminiame tyrime jam yra paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas, jis šiuo metu neturi paso ar asmens tapatybės kortelės. 2020 m. vasario 3 d. paliko automobilį Olandijoje, Hertogenbosch mieste, nuvažiavo į Eidhoveno oro uostą. Apie 09.30 val. Olandijos laiku jis išskrido iš Eidhoveno oro uosto. Atskridus į Kauno oro uostą einat iš lėktuvo jį sustabdė pareigūnas ir paklausė ar jis nesiveža draudžiamų daiktų. Jis atsakė, kad nieko draudžiamo neturi. Pareigūnas paprašė, kad jis pateiktų savo asmens dokumentą. Jis pateikė asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)  su J. R. asmens duomenimis. Pareigūnui tikrinant jo daiktus, jis surado jo vardu, tai yra P. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) . Pareigūnas paklausė ar jis yra J. R., ar P. R.. Jis atsakė, kad yra J. R.. Pareigūnas paprašė, kad jo pasirašyti. Jis pasirašė. Pareigūnas sulygino parašus su vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybės kortelės parašais, jam pasakė, kad jis meluoja. Jis prisipažino, kad iš tikrųjų yra P. R., o ne J. R.. Jis buvo sulaikytas. Brolis J. R. nežinojo, kad jis naudojasi jo dokumentu, jis nebuvo pranešęs jam apie tai, kad automobilyje rado jo asmens tapatybės kortelę, nesakė jam, kad naudojosi jo dokumentu grįžimui iš Olandijos į Lietuvą. Jis nežino, kaip brolio dokumentas galėjo atsirasti tame automobilyje. Yra brolį vežęs iš darbo, gal tiesiog iškrito iš kišenės ir nukrito prie sėdynės. Galisi dėl savo veiksmų (b. l. 120–123).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai: 

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 3 d. dirbo Vilniaus pasienio rinktinės Kauno oro uosto PKP dieninėje pamainoje. Apie 12.45 val. pasirinktinai tikrino asmenis atskridusius iš Endhoveno, Olandijos. Pasirinko vyrą ir pamatė, kad jis vengė akių kontakto, užsidėjo gaubtuvą ant galvos ir nuėjo iki pat salės galo, prie bagažo. Asmeniui pasiėmus bagažą priėjo prie jo ir paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Asmuo pateikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, išduotą J. R. vardu. Asmuo neatitiko pagal nuotrauką ir veido bruožus. Nusivedė asmenį į tarnybines patalpas, atliko patikrą su tarnybiniu šunimi. Šuo į nieką nereagavo. Tuomet pats pradėjo tikrinti daiktus ir tarp daiktų rado odinę piniginę juodos spalvos, kurioje rado Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, išduotą P. R. vardu. Paklausus pas asmenį kas tai per pažymėjimas, asmuo bandė suklaidinti sakydamas, kad tai teisės yra jo brolio, o tapatybės kortelė yra jo paties, bet pagal nuotraukas buvo atvirkščiai. Paklausus kur yra jo dokumentas, asmuo atsakė, kad dokumentas yra pas pareigūną, o vairuotojo pažymėjimas yra brolio. Buvo paprašyta, kad asmuo pasirašytų ant tuščio lapo. Sulyginus buvo nustatyta, kad parašas kurį asmuo užrašė ant lapo sutapo su parašu esančiu ant vairuotojo pažymėjimo. Asmens tapatybės kortelė buvo ne jo. Tuomet asmuo prisipažino, kad paėmė iš brolio dokumentą, o savo yra pametęs. Asmuo taip pat nurodė, kad brolis apie pasisavintą dokumentą nieko nežinojo (b. l. 14–15).

Liudytojas J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie savo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)  gali pasakyti, kad šį dokumentą laikydavo namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje esančiame stalčiuje. Asmens tapatybės kortelė buvo įdėta į kortelių dėklą. Šio dokumento su savimi nesinešiodavo. Jis visą laiką būdavo stalčiuje. Dokumentą pasiimdavo tik tada, kai žinodavo, kad tikrai jam jo prireiks. Dokumentą stalčiuje paskutinį kartą matė prieš apie du mėnesius. Savo asmens tapatybės kortelės jis niekada niekam nebuvo perdavęs, broliui Pauliui jis taip pat nėra perdavęs savo asmens tapatybės kortelės. Apie tai, kad kambario stalčiuje nebėra asmens tapatybės kortelės, sužinojo 2020 m. vasario 3 d. apie 14.00 val. apie tai, jam pranešė brolio draugė Greta, kuri pasakė, kad jo brolis yra sulaikytas su jo asmens tapatybės kortele. Pasitikrino stalčių, įsitikino, kad kortelės tikrai nėra. Jis nežino, kada brolis iš stalčiaus be jo žinios paėmė šį dokumentą. Jis su broliu gyvena tame pačiame bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Jų kambarys yra bendras, kambaryje yra tiek jo tiek ir brolio daiktai. Stalčiuje, kur buvo padėtas dokumentas yra tik jo daiktai, brolis turi atskirus stalčius. Brolis yra jį parvežęs iš darbo, taip buvo 2019 metais, tikslaus laiko nepamena, veždavo jį „BMW“ arba „Lexus“ automobiliu, „Opel“ automobiliu nėra jo vežęs iš darbo. Vežant jį iš darbo jis su savimi niekada neturėdavo asmens tapatybės kortelės, ji visada būdavo namuose (b. l. 18–21).

2020 m. vasario 21 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta 2020 m. vasario 3 d. asmens P. R. kratos protokolu, paimta Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)  galiojanti iki 2027 m. sausio 4 d., išduota J. R., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu (b. l. 44–47).

2020 m. vasario 3 d. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialisto I. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. vasario 3 d. 12.45 val. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Kauno oro uosto PKP, vykdant patruliavimą reiso W68152 iš Eindhoveno metu, Šengeno zonos keleivių atvykimo terminale, išprofiliuotas asmuo kuris elgėsi įtartinai, vengė akių kontakto. Pasirinktas asmuo, paprašius pareigūnui, prisistatė ir pateikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini) , išduotą J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu. Pareigūnui sukėlė įtarimų, kad asmens išvaizda neatitinka pateikto dokumento asmens foto išvaizdos, asmuo pristatytas į tarnybines patalpas apklaustas, patikrinus asmens turimus daiktus rasta piniginė kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) , išduotas P. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., vardu, kurio foto nuotrauka atitiko dokumentų pateikėją. Atlikus asmens ir jo turimų dokumentų antros linijos patikrinimą, nustatyta (per VRIS CDB), kad J. R. vardu išduota asmens tapatybės kortelę pateikęs asmuo yra jo brolis P. R. (b. l. 12).

BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Taigi dokumentui keliami ne formos (juo laikytinas bet kokios formos rašytinis aktas), o turinio reikalavimai, nes juo turi būti liudijamas faktas, turintis teisinę reikšmę, galintis ar sukeliantis teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-396/2013, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016). Objektyvioji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, taip pat antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko įgijimu, laikymu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu neturint teisėto pagrindo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento ir padarinių atsiradimas nebūtinas. Pagal tą pačią galiojančią teismų praktiką dokumento laikymas – tai jo turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo, dokumentą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Laikant dokumentą neturint tam teisėto pagrindo šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to dokumento laikymo bet kurioje vietoje pradžios. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis. Be to, dokumentai turi sukurti teises ar pareigas, ar teisinius santykius.

Pagal teismų praktiką BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku, be kita ko, pripažįstamos asmens tapatybės kortelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013), vairuotojo pažymėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013). Šio Įstatymo (BK 302 straipsnis) dalyku yra tik tokie dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ir pareigų atsiradimo, turėjimo, pasikeitimo ar pabaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu, arba teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu (2K-426/2006).

Kaltinamasis P. R., neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo tikrą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. gegužės 10 d., vardu bei šį dokumentą su savimi laikė iki 2020 m. vasario 3 d. 12.45 val., kai atskridęs reisu Nr.W68152 iš Eidhoveno į Kauno oro uostą, esantį Kauno r., Karmėlavoje, Oro uosto g. 4., dokumentų patikrinimo metu šį dokumentą panaudojo pateikdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis kaltas ir baustinas.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda sutiko, prašė leisti baudą sumokėti per 12 mėnesių (b. l. 162–165).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, bausmes atlikęs, teistumai neišnykę (b. l. 129–150), baustas administracine tvarka (b. l. 151–161), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 168), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 166), nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant didesnį nei prašė prokuroras, didesnę nei minimali.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam P. R. paskirta kardomoji priemonė– įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Kaltinamasis P. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 3 d. 12 val. 45 min. iki 2020 m. vasario 4 d. 16 val. 07 min. (b. l. 94–95, 97), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem MGL baudos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

P. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir skirti 120 MGL (6000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti P. R. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 3 d. 12 val. 45 min. iki 2020 m. vasario 4 d. 16 val. 07 min., tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem MGL baudos, ir laikyti, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė yra76 MGL (3800 Eur) dydžio bauda.

Įpareigoti P. R. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

P. R. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                          Alvydas Rimkevičius