Civilinė byla Nr. e2-702-854/2025
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00112-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2;
3.4.5.6; 3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės ,,AUGA Nausodė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės komanditinės ūkinės bendrijos Pagalbos verslui fondo finansinis reikalavimas restruktūrizuojamos žemės ūkio bendrovės „AUGA Nausodė“ restruktūrizavimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „AUGA Nausodė“ (toliau – ir bendrovė, laiduotoja, AUGA Nausodė) iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Klaipėdos administratorių biuras.
2. Kreditorė komanditinė ūkinė bendrija (toliau – KŪB) Pagalbos verslui fondas (toliau – ir kreditorė, pareiškėja, Fondas) pateikė prašymą patvirtinti 7 110 999,91 Eur dydžio finansinį reikalavimą AUGA Nausodė restruktūrizavimo byloje.
3. Kreditorė nurodė, kad tarp jos ir akcinės bendrovės (toliau – AB) AUGA Group (toliau – ir AUGA Group, pagrindinė skolininkė) buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau – Paskolos sutartis), kuria AUGA Group buvo suteiktas 1 280 000 Eur finansavimas skirtas skolintis Lietuvoje veikiančioms AUGA Group grupės bendrovėms. 2022 m. kovo 18 d. tarp kreditorės ir AUGA Group buvo pasirašyta obligacijų sutartis (toliau – Obligacijų sutartis), pagal kurią AUGA Group išleido 6 000 000 Eur bendros nominalios vertės paprastąsias vardines, nematerialias obligacijas ir įsipareigojo jas išpirkti Obligacijos sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, o kreditorė KŪB Pagalbos verslui fondas jas įsigijo už 6 000 000 Eur nominalią vertę.
4. Laidavimo sutartimis, kuriomis buvo užtikrintos nurodytos Paskolos ir Obligacijų sutartys, AUGA Nausodė įsipareigojo ir sutiko, kad ji privalės atsakyti kreditorei pagal AUGA Group prievoles visa apimtimi kaip ir AUGA Group. Kreditorei negavus tinkamo AUGA Group prievolių įvykdymo, AUGA Group pažeidus Paskolos ar Obligacijų sutarčių sąlygas arba atsiradus kitiems teisės aktuose ar Paskolos, ar Obligacijų sutartyse numatytiems pagrindams, įgyja teisę savo pasirinkimu atlikti vieną, kelis ar visus laidavimo sutarčių 3.1.1. – 3.1.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus, t. y. 1) pareikalauti, kad skolininko prievoles įvykdytų laiduotojai atskirai ar bendrai su skolininku, be to, tiek jas visas, tiek jų dalį; 2) įskaityti skolininko ir (ar) laiduotojų prievoles kreditorei už jos prievoles laiduotojui; 3) nukreipti skolininko prievolių išieškojimą į laiduotojų turtą, atsižvelgiant į laidavimo sutartyje nustatytus apribojimus, jei tokie buvo nustatyti.
5. Be to, siekiant užtikrinti Paskolos sutarties pagrindu suteiktos paskolos grąžinimą ir Obligacijų sutarties pagrindu nupirktų obligacijų išpirkimą, 2022 m. kovo 21 d. sutartine hipoteka įkaito davėja AUGA Nausodė Fondo naudai įkeitė įmonę AUGA Nausodė kaip turtinį kompleksą (įmonės hipoteka) įskaitant, bet neapsiribojant, visą esamą ir būsimą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, lėšas ir kitą turtą, išskyrus 2022 m. kovo 21 d. sutartinėje hipotekoje nurodytą turtą, taip pat 2023 m. balandžio 28 d. sutartiniu įkeitimu Fondo naudai buvo įkeistos AUGA Nausodė nuosavybės teise priklausančios UAB „Šiaurės rytų fondas“, į.k. (duomenys neskelbtini), 1 081 630 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.
6. Šiuo atveju AUGA Group neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, kreditorė įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo pagal Paskolos ir Obligacijų sutartis iš pagrindinės skolininkės ir iš bendrovės. Pagrindinės skolininkės AUGA Group restruktūrizavimo byloje kreditorės finansinis reikalavimas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo patvirtintas, todėl kreditorė turi galiojančią reikalavimo teisę bendrovei bei laikytina kreditore, kuriai AUGA Nausodė restruktūrizavimo procesas daro poveikį.
7. Nemokumo administratorė su pareikštu reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad AUGA Nausodė ir 163 su ja susijusios bendrovės sudaro konsoliduotą grupę (toliau – Grupės įmonės). Dalis AUGA Nausodė ginčijamų kreditorių reikalavimų yra kildinami būtent iš su bendrove susijusių asmenų (Grupės narių) prievolių nevykdymo. Kreditorė finansinius reikalavimus yra pareiškusi pagrindinei skolininkei AUGA Group ir bendrovei, kaip laiduotojai. Pažymėjo, kad patvirtinus restruktūrizavimo planus konkrečiose Grupės įmonėse, bus modifikuota pagrindinės skolininkės prievolė, todėl atitinkamai turės būti modifikuota ir laiduotojos prievolė. Būtent konkrečios Grupės įmonės vykdys savo įsipareigojimus kreditoriams kaip pagrindinis skolininkas ir faktinę veiklą vykdantis bei pajamas uždirbantis subjektas.
8. Nemokumo administratorės teigimu, kol nėra žinoma, kokia apimtimi pagrindinė skolininkė yra (ne)įvykdžiusi prievolių kreditoriams, nėra galimybės įvertinti ir nuspręsti dėl bendrovės, kaip šalutinės skolininkės, prievolės dydžio ir vykdytinumo. Kreditorė, kuri pareiškė reikalavimus kylančius iš laidavimo ir garantijos sutarčių, neturi būti pripažinti AUGA Nausodė kreditore, ypač paveikiama, iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinės skolininkės byloje ir (arba) nebus baigtas restruktūrizavimo procesas. Pabrėžė, kad tie patys kreditoriai, tą patį reikalavimą reiškia du kartus, nors skolos suma yra viena. Patvirtinus tą patį finansinį reikalavimą dvigubai, bus įgytos dvigubos neturtinės teisės, kuriomis visa apimtimi (dvigubai) pasinaudos vienas asmuo. Tik išsprendus klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo pagrindinės skolininkės byloje taps aišku, ar pagrindinė prievolė buvo modifikuota ir ar kreditorė turi vykdytiną reikalavimo teisę į bendrovę.
9. Taip pat pažymėjo, kad kreditorės pateiktoje Obligacijų sutartyje numatyta, jog obligacijų išpirkimo terminas yra 2026 m. kovo 15 d., atitinkamai pagrindinės skolininkės prievolė pagal obligacijų sutartį nebuvo vykdytina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtino KŪB Pagalbos verslui fondo 7 110 999,91 Eur finansinį reikalavimą AUGA Nausodė restruktūrizavimo byloje.
11. Teismas nustatė, kad AUGA Group neįvykdė įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, grąžinant paskolą dalimis nustatytais terminais. AUGA Group neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, kreditorė įgijo teisę reikalauti prievolių įvykdymo ne tik pagal Paskolos sutartį, bet ir pagal Obligacijų sutartį iš pagrindinės skolininkės ir iš laiduotojų. Teismas nurodė, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš laidavimo sutarčių ir hipotekos sutarčių, kuriomis buvo užtikrintos Paskolos ir Obligacijų sutartys. Esant patvirtintam kreditorės finansiniam reikalavimui AUGA Group restruktūrizavimo byloje, teismas priėjo prie išvados, kad neturi pagrindo vertinti ar spręsti, jog nagrinėjamoje byloje kreditorės pareikštas 7 110 999,91 Eur reikalavimas, kuris yra grindžiamas tapačiais įrodymais ir skolininkės neįvykdytomis prievolėmis pagal tas pačias sutartis, yra nepagrįstas.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju, kai prievolė kreditorei buvo užtikrinta dviem užtikrinimo būdais – hipoteka ir laidavimu, o laidavimo sutartyse nėra nustatytas laiduotojo atsakomybės subsidiarumas, kreditorė turi teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo turtinę teisę ir į ką nukreipti išieškojimą.
13. Teismas įvertino, kad kreditorė, reikšdama prašymą patvirtinti tapačius finansinius reikalavimus pagrindinės skolininkės ir laiduotojos restruktūrizavimo bylose, pasinaudojo įstatymo suteikta kreditoriaus interesų apsauga iš abiejų solidariųjų bendraskolių reikalauti prievolės įvykdymo. Laiduotojui įvykdžius prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.83 straipsnis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas restruktūrizavimo bylų eigoje. Teismas pažymėjo, kad kreditorius negali iš skolininko išieškoti daugiau, negu yra reali skola, o padengus dalį skolos, finansinis reikalavimas yra tikslinamas, jį sumažinant.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atskiruoju skundu AUGA Nausodė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą AUGA Nausodė restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai įvertino susiklosčiusius teisinius santykius, todėl netinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą ir netinkamai taikė teisės normas.
14.2. Nagrinėjamoje byloje ne tik pagrindinei skolininkei, bet ir laiduotojai yra iškeltos restruktūrizavimo bylos. Šios įmonės priklauso tai pačiai įmonių Grupei, kurių veikla grindžiama žiedinės ekonomikos principu. Bendrovė yra pagrindinės skolininkės dukterinė įmonė. Aplinkybė, kad ir jai pačiai yra keliama restruktūrizavimo byla, lemia būtinybę situaciją vertinti ne tik dėl kreditoriaus teisių apsaugos per laidavimo institutą, bet ir per restruktūrizavimo, kaip priemonės išsaugoti rinkoje veikiančias ir toliau pajėgias iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmones, prasmę.
14.3. Teismas itin formaliai išsprendė nagrinėjamą klausimą, nepateikė sisteminės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatų ir laidavimo instituto analizės, kas lemia nutarties nepagrįstumą. Teismas nevertino, kad bendrovės laiduojama prievolė bus dengiama kitos bendrovės – AUGA Group, dėl to nėra logiška šią prievolę įtraukti ir į bendrovės restruktūrizavimo planą, nes AUGA Group restruktūrizavimo plane bus numatyta šios prievolės mokėjimo terminai, tvarka bei kitos sąlygos.
14.4. Vykdant pagrindinio skolininko restruktūrizavimo procedūras ir patvirtinus restruktūrizavimo planą, yra laikoma, kad paveikiamas kreditorius suteikė skolininkui užtikrintos prievolės atidėjimą, nepriklausomai nuo paties kreditoriaus valios. Tokiu atveju laiduotojos (bendrovės) atžvilgiu turi būti taikoma CK 6.82 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad užtikrintos prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorė suteikia skolininkei, taikomas ir laiduotojai.
14.5. Kreditoriai, kurių teises ir pareigas tiesiogiai kokiu nors būdu paveikia restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės, įskaitant ir prievolės įvykdymo termino atidėjimą ar prievolės įvykdymo išdėstymą per tam tikrą laikotarpį, laikytini restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra sudarę JANĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą, ar ne. Taigi, CK 6.82 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma restruktūrizavimo proceso normų (JANĮ) kontekste, kai restruktūrizavimo byla pradėta pagrindiniam skolininkui, o toks taikymas neprieštarauja JANĮ normoms.
14.6. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 pateiktą išaiškinimą, kad laiduotojas turi teisę reikšti tokius pačius atsikirtimus kreditoriui, kaip ir skolininkas. Kasacinio teismo išvados patvirtina, kad restruktūrizavimo procese prievolė modifikuojasi. Taigi, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
14.7. Pagrindinei skolininkei iškėlus restruktūrizavimo bylą, nėra pagrindo teigti, kad yra nevykdoma laidavimu užtikrinta prievolė, nes pagrindinė ir akcesorinė prievolės modifikavosi. Patvirtinus AUGA Group restruktūrizavimo planą, pagrindinė prievolė bus vykdoma pagal nustatytą grafiką bei terminus ir tik pagrindiniam skolininkui nevykdant restruktūrizavimo plane nustatytų mokėjimų pagrindinė prievolė būtų pažeista, ir tik tai sudarytų pagrindą pareiškėjai reikšti reikalavimą bendrovės atžvilgiu. Laidavimo prievolė yra akcesorinė, esminis laidavimo bruožas yra priklausomumas nuo pagrindinės prievolės. Akcesoriškumas lemia, kad modifikuojant pagrindinę prievolę, iš pradžių dėl JANĮ 28 straipsnio apribojimų, o vėliau dėl patvirtinto restruktūrizavimo plano, modifikuojasi ir pagrindinės prievolės užtikrinimo būdas – laidavimas.
14.8. Teismas sudarė prielaidas dvigubam skolos skaičiavimui ir vykdymui, nesilaikant koordinavimo principo Grupės įmonių restruktūrizavimo procesuose. Teismas neįvertino bendrovės argumentų dėl tų pačių (tos pačios sumos) finansinių reikalavimų tvirtinimo dvejų Grupės įmonių restruktūrizavimo procesuose. Šiuo atveju kreditorė reikalavimą pareiškė pagrindinei skolininkei ir bendrovei, kaip laiduotojai. Teismas nevertino, kad ta pati kreditorė reiškia tą patį reikalavimą du kartus, nors skolos suma yra viena.
14.9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendraskolių prievolių santykis galės ir turės būti kontroliuojamas restruktūrizavimo bylų eigoje. Tokia padėtis nėra teisėta, kadangi jau finansinių reikalavimų tvirtinimo metu būtina kontroliuoti pagrindinės skolos ir laiduotojo prievolės vykdymą, aiškiai nustatant, kad prievolę vykdo pagrindinis skolininkas, o laidavimas išlieka. Jei restruktūrizavimo proceso metu pagrindinis skolininkas nevykdys prievolės, tik tokiu atveju kreditorius galės nukreipti reikalavimą į laiduotoją. Būtent toks aiškinimas atitinka faktinę situaciją, ekonominę ir teisinę logiką bei nepažeidžia CK nuostatų.
14.10. Teismas nevertino, kad skolos bendrovės pagrindiniams kreditoriams sudaro 6 mln. Eur, o kartu su laidavimais prisiimtais įsipareigojimais ši suma siekia virš 14 mln. Eur, nors šias skolas padengs kitos įmonių Grupės bendrovės, kurioms yra keliamos (iškeltos) restruktūrizavimo bylos. Nagrinėjamu atveju kreditorei skolą dengs AUGA Group, kurios restruktūrizavimo byloje kreditorės reikalavimas jau yra patvirtintas. Bendrovės vertinimu, kreditorė, pareiškusi reikalavimą, kylantį iš laidavimo sutarties, neturi būti pripažinta bendrovės kreditore iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinės skolininkės byloje ir (arba) nebus baigtas restruktūrizavimo procesas. Tik išsprendus klausimą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo AUGA Group byloje taps aišku, ar kreditorė turi vykdytiną reikalavimo teisę į bendrovę, kaip laiduotoją.
14.11. Kreditorės pateiktoje Obligacijų sutartyje numatyta, kad obligacijų išpirkimo terminas yra 2026 m. kovo 15 d. – AUGA Group prievolė pagal obligacijų sutartį nebuvo vykdytina. Kreditorė nenurodė ir nepagrindė, kad pagrindinės skolininkės prievolė tapo vykdytina anksčiau.
14.12. Pagrindinė skolininkė AUGA Group iš dalies vykdė įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, tačiau kreditorė nepateikė šį dalinį vykdymą pagrindžiančių įrodymų, todėl AUGA Nausodė objektyviai negali patikrinti kreditorės pateikto skolos apskaičiavimo pagrįstumo. Be to, kreditorė nurodo tik bendras apskaičiuotas palūkanų ir delspinigių sumas, nepateikdama skaičiavimų. Taigi pareikšto reikalavimo dydžio patikrinimas yra faktiškai neįmanomas.
14.13. Pažymi, kad laidavimo sutarties 2.2 papunktyje numatyta, jog skolininko prievolės pažeidimo atveju laiduotojas privalo atsiskaityti su kreditoriumi nuo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę gavimo dienos. Kreditorė nenurodė, kad toks reikalavimas bendrovei buvo pateiktas.
15. Kreditorė KŪB Pagalbos verslui fondas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas teisingai pastebėjo, kad pasirašytose laidavimo sutartyse nėra nustatytas subsidiarumas laiduotojų atžvilgiu. CK normos, reglamentuojančios laidavimo institutą ir solidariąją atsakomybę, nenustato jokių kreditorių teises ribojančių atvejų ir (ar) išimčių dėl teisės reikalauti iš laiduotojo įvykdyti pagrindinės skolininkės prievolę ar būti kreditoriumi laiduotojo restruktūrizavimo byloje. Tokių ribojimų nėra ir JANĮ, kuris yra specialus teisės aktas CK atžvilgiu, reguliuojantis nemokumo procesą.
15.2. Kreditorė atkreipia dėmesį, kad solidariosios prievolės samprata, nustatyta CK, suteikia jai teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, ir (ar) bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pažymi, kad AUGA Group galutinis terminas gražinti paskolą suėjo 2024 m. gruodžio 15 d., tačiau paskola taip ir nebuvo grąžinta. Sistemingai aiškinant kreditorės ir AUGA Group pasirašytų Paskolos ir Obligacijų sutarčių nuostatas yra akivaizdu, kad AUGA Group neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį, kreditorė įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo ne tik pagal Paskolos sutartį, bet ir pagal Obligacijų sutartį iš pagrindinės skolininkės ir iš laiduotojų, t. y. šiuo atveju iš AUGA Nausodė.
15.3. Kreditorės vertinimu, aplinkybė, kad pagrindinei skolininkei ir laiduotojai yra iškeltos restruktūrizavimo bylos, neturi esminės reikšmės. Nepaisant to, kaip bus išspręstas AUGA Group restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas ir koks bus galimas atsiskaitymo grafikas su kreditore, teisė reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojų nėra ribojama teisės aktais, nepriklausomai nuo pagrindinės skolininkės ir laiduotojos tarpusavio ryšių.
15.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-292-407/2025 buvo pabrėžta, kad sprendžiant dėl įmonės, kuri priklauso įmonių Grupei, restruktūrizavimo, tikslinga taikyti procedūrų koordinavimo principus, nagrinėjant bylas, kurios priklauso įmonei Grupei, restruktūrizavimo. Abi įmonės priklauso tai pačiai įmonių Grupei, susijusiai stipriais finansiniais, ekonominiais ir valdymo ryšiais ir tai suteikia papildomas galimybes bei privalumus restruktūrizuojamoms įmonėms derinti rengiamus restruktūrizavimo planų projektus.
15.5. Pažymi, kad įsiskolinimai pagal Obligacijų ir Paskolos sutartis, jų faktiniai likučiai buvo derinami tiesiogiai su AUGA Group. Pabrėžia, kad 2025 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino kreditorės 7 110 999,91 Eur finansinį reikalavimą AUGA Group restruktūrizavimo byloje, ginčo su pagrindine skolininke dėl finansinio reikalavimo dydžio ar jo apskaičiavimo nėra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad AUGA Group ir jos 163 dukterinės bendrovės (taip pat ir AUGA Nausodė) sudaro konsoliduotą grupę. Visa Grupės įmonių veikla yra pagrįsta žiedinės ekonomikos principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-407/2025).
18. KŪB ,,Pagalbos verslui fondas“ ir AB ,,AUGA group“ 2022 m. kovo 18 d. sudarė Paskolos sutartį, kurios pagrindu KŪB ,,Pagalbos verslui fondas“ suteikė AB ,,AUGA group“ 1 280 000 Eur paskolą, o AB ,,AUGA group“ įsipareigojo grąžinti paskolą Paskolos sutartyje nurodytomis dalimis ir terminais bei sumokėti palūkanas. Paskutinė paskolos grąžinimo data – 2024 m. gruodžio 15 d. (Susitarimas Nr. 8 prie paskolos sutarties).
19. KŪB ,,Pagalbos verslui fondas“ ir AB ,,AUGA group“ 2022 m. kovo 18 d. sudarė Obligacijų sutartį, kurios pagrindu KŪB ,,Pagalbos verslui fondas“ pasirašė ir įsigijo AB ,,AUGA group“ išleistas 6 000 000 Eur bendros nominalios vertės paprastąsias vardines obligacijas (6 000 000 vnt.), o AB ,,AUGA group“ įsipareigojo jas išpirkti iki 2026 m. kovo 15 d. ir mokėti palūkanas (Obligacijų sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1 papunkčio lentelė).
20. Paskolos sutarties ir Obligacijų sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad jos yra pasirašomos vienu metu bei sudaro vientisą susitarimą tarp šalių dėl finansavimo teikimo bei pakeičia visus ir bet kokius ankstesnius susitarimus dėl sandorio dalyko; Paskolos sutarties pažeidimas kartu laikomas ir Obligacijų sutarties pažeidimu, kuris suteikia teisę taikyti abejose sutartyse numatytas priemones; Paskolos ir Obligacijų sutartys skaitomos, aiškinamos ir taikomos kartu.
21. Pareiškėjos finansinis reikalavimas grindžiamas laidavimo ir hipotekos sutartimis, kuriomis buvo užtikrintos Paskolos ir Obligacijų sutartys.
22. 2022 m. kovo 21 d. Maksimaliosios hipotekos sutartimi Paskolos ir Obligacijų sutarčių užtikrinimui kreditorės naudai įkeista įmonė AUGA Nausodė kaip turtinis kompleksas (įmonės hipoteka), įskaitant, bet neapsiribojant, visą esamą ir būsimą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, lėšas ir kitą turtą (išskyrus 2022 m. kovo 21 d. sutartinėje hipotekoje nurodytą turtą), sutartinė turto vertė – 4 500 000 Eur. 2023 m. balandžio 28 d. sutartinio (maksimalaus) įkeitimo sutartimi kreditorės naudai papildomai buvo įkeistos AUGA Nausodė nuosavybės teise priklausančios UAB „Šiaurės rytų fondas“ 1 081 630 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.
23. 2022 m. kovo 21 d. laidavimo sutartimis AUGA Nausodė laidavo už AB ,,AUGA group“ prievoles Fondui pagal Paskolos ir Obligacijų sutartis.
24. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi iškėlė AUGA Group restruktūrizavimo bylą; nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 17 d.
25. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė bendrovei restruktūrizavimo bylą; nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 23 d.
26. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1364-866/2025 patvirtino kreditorės finansinį reikalavimą 7 110 999,91 Eur pagrindinės skolininkės AUGA Group restruktūrizavimo byloje.
27. Kreditorė pateikė prašymą patvirtinti 7 110 999,91 Eur finansinį reikalavimą AUGA Nausodė restruktūrizavimo byloje. Nemokumo administratorė nesutiko su finansinio reikalavimo patvirtinimu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčyto finansinio reikalavimo klausimą, apskųsta nutartimi patvirtino kreditorės finansinį reikalavimą AUGA Nausodė restruktūrizavimo byloje. AUGA Nausodė, nesutikdama su šia teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
28. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčo esmę sudaro tai, ar gali būti tvirtinamas kreditorės finansinis reikalavimas AUGA Nausodė restruktūrizavimo byloje, esant jau patvirtintam kreditorės finansiniam reikalavimui pagrindinės skolininkės (AUGA Group) restruktūrizavimo byloje. Apeliantė kelia klausimą, ar, esant tokiai faktinei situacijai, pareiškėja turi reikalavimo teisę į ją, kaip laiduotoją. Šis klausimas keliamas ir dėl to, kad Obligacijų sutartyje numatytas obligacijų išpirkimo terminas sueis tik 2026 m. kovo 15 d., todėl AUGA Group prievolė nebuvo vykdytina, be to, laidavimo sutarčių 2.2 papunktyje numatyta, jog skolininko prievolės pažeidimo atveju laiduotojas privalo atsiskaityti su kreditoriumi po kreditoriaus pareikalavimo įvykdyti prievolę, o tokio reikalavimo laiduotoja nėra gavusi. Taip pat apeliantė ginčija kreditorės finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumą, nurodydama, kad AUGA Group iš dalies vykdė įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, tačiau kreditorė nepateikė skolos, palūkanų ir delspinigių skaičiavimų, todėl apeliantė negali patikrinti kreditorės reikalavimo pagrįstumo.
Dėl finansinio reikalavimo, pareikšto laiduotojos restruktūrizavimo byloje, patvirtinimo
29. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, remiasi šiais pagrindiniais argumentais: 1) kadangi AUGA Group restruktūrizuojama, pagrindinė prievolė bus modifikuota, atidedant prievolės įvykdymą AUGA Group restruktūrizavimo laikotarpiui, todėl taikytinos CK 6.82 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės – prievolės įvykdymo atidėjimas turi būti taikomas ir bendrovei, kaip laiduotojai; 2) pagrindinei skolininkei iškėlus restruktūrizavimo bylą, nėra pagrindo teigti, kad yra nevykdoma laidavimu užtikrinta prievolė, nes pagrindinė ir akcesorinė prievolės modifikavosi; 3) teismas neatsižvelgė į Grupės įmonių ekonominį glaudų ryšį, jo ypatumus, sistemiškai netaikė laidavimo institutą ir restruktūrizavimo procesą reglamentuojančių teisės normų, neatsižvelgė į laidavimo prievolės akcesoriškumą; 4) teismas sudarė prielaidas dvigubam skolos skaičiavimui ir vykdymui, nesilaikant koordinavimo principo grupės įmonių restruktūrizavimo procesuose, neįvertino bendrovės argumentų dėl to paties finansinio reikalavimo tvirtinimo dviejų Grupės įmonių restruktūrizavimo procesuose; 5) Obligacijų sutartyje numatytas išpirkimo terminas (2026 m. kovo 15 d.) nėra suėjęs, o kreditorė nepagrindė, kad pagrindinės skolininkės prievolė tapo vykdytina anksčiau; 6) laidavimo sutarties 2.2 papunktyje numatyta, jog skolininko prievolės pažeidimo atveju laiduotojas privalo atsiskaityti su kreditoriumi po kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę gavimo dienos, o toks reikalavimas nebuvo pateiktas; 7) pagrindinė skolininkė AUGA Group iš dalies vykdė įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, tačiau kreditorė, prašydama patvirtinti jos finansinį reikalavimą, nurodė tik bendras skolos, palūkanų ir delspinigių sumas, nepateikdama jų apskaičiavimo, todėl apeliantė negali patikrinti kreditorės reikalavimo dydžio pagrįstumo. Teisėjų kolegija su nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.
30. Nagrinėjamu atveju pagrindinės skolininkės prievolės kreditorei, kilusios iš Paskolos bei Obligacijų sutarčių buvo užtikrintos bendrovės turto įkeitimu bei įmonės (ŽŪB „AUGA Nausodė“) hipoteka, taip pat laidavimo sutartimis, kuriomis bendrovė laidavo už pagrindinės skolininkės prievoles. Apeliantė neteisi atskirojo skundo 15 punkte nurodydama, kad šioje byloje Fondas savo finansinį reikalavimą grindžia tik laidavimo sutartimis. Tiek pirminiame, tiek patikslintame pareiškime dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo kreditorė aiškiai nurodė savo reikalavimus AUGA Nausodė kildinanti iš pastarosios ir įkeitimais, ir laidavimais prisiimtų prievolių, užtikrinant pagrindinės skolininkės AUGA Group įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas kildinamas iš laidavimo ir svetimo turto įkeitimo (hipotekos) sutarčių bei aptarė šių užtikrinimo priemonių santykį.
31. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Tarp jų nurodyti ir šiuo atveju aktualūs prievolės kreditoriui užtikrinimo būdai – įkeitimas (hipoteka), taip pat laidavimas.
32. Įkeitimas – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinanti teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises (CK 4.198 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo susitarta dėl svetimo daikto įkeitimo – nuosavybės teise priklausančio turtinio komplekso (įmonės), taip pat turimų kito juridinio asmens akcijų įkeitimo, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.202, 4.206 straipsnis). CK 4.216 straipsnio 1 dalis numato, kad įkaito turėtojas įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeitimo objektą, jeigu prievolė nėra įvykdyta suėjus prievolės įvykdymo terminui arba atsiradus kitiems įkeitimo sandoryje nustatytiems pagrindams. Kai skolininkas neįvykdo įkeitimu užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo daikto vertės, jeigu įstatymuose ar sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.219 straipsnio 1 dalis). Kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, arba priverstinio įkeitimo nustatymo atveju išieškojimas iš įkeitimu užtikrinto turto vykdomas mutatis mutandis (su reikiamas pakeitimais) taikant išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto tvarką reglamentuojančias CK nuostatas (CK 4.219 straipsnio 2 dalis). CK 4.195 straipsnio, reglamentuojančio skolos išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto, 1 dalyje numatyta, kad įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo įvykdymą tik įkeistu savo daiktu. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos.
33. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis; laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas tas, jog tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Laidavimo esmė – padidinti tikimybę, kad užtikrinta prievolė bus įvykdyta. Reikšmingas yra faktas, kad užtikrinta prievolė neįvykdoma. Tai yra atidedamoji laiduotojo prievolės sąlyga. Atsiradus nurodytai sąlygai, laiduotojo prievolė tampa vykdytina ir kreditorius gali pareikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, už skolininką įvykdytų visą užtikrintą prievolę ar jos dalį. Net jei pagrindinis skolininkas tampa nemokus, kreditorius turi teisę reikalauti, kad laidavimu užtikrintą, bet skolininko neįvykdytą prievolę įvykdytų laiduotojas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-145-912/2022).
34. Šiuo atveju nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pagrindinė skolininkė turėjo įvykdyti prievoles pagal Paskolos sutartį iki 2024 m. gruodžio 15 d., tačiau visa apimtimi tai padaryta nebuvo. Pareiškėja nurodo ir apeliantė to neneigia, kad nuo 2024 m. gruodžio 16 d. pagrindinė skolininkė nebevykdė savo įsipareigojimų ir pagal Obligacijų sutartį. Be to, Obligacijų sutarties 6.6 papunkčiu šalys susitarė kad Fondas turi teisę pareikalauti Bendrovės išpirkti obligacijas anksčiau termino, jei įvyksta nors vienas iš nurodytų esminių pažeidimų, tarp jų, kai bendrovė pažeidžia palūkanų ar bet kurį tarpinį finansavimo grąžinimo terminą (jei numatyta Specialiosiose sąlygose), Įsipareigojimo mokesčio, kitus mokėjimo terminus daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų (6.6.2 punktas); bendrovė pažeidžia bet kokią kredito sutartį ar bet kokią kitą su kita finansų įstaiga ar trečiuoju asmeniu sudarytą kredito, paskolos ar kitokią panašaus pobūdžio sutartį, išskyrus jei tokiam pažeidimui atitinkama finansų įstaiga ar atitinkamas kitas kreditorius davė rašytinį sutikimą (6.6.14 punktas). Vadinasi kreditorės reikalavimo teisės į pagrindinę skolininkę atsiradimo faktas byloje yra įrodytas.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1364-866/2025 patvirtino kreditorės finansinį reikalavimą 7 110 999,91 Eur pagrindinės skolininkės AUGA Group restruktūrizavimo byloje, nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 2 d.), o tai lėmė ir apeliantės prievolių vykdytinumą. Patvirtinus šį reikalavimą, laikoma, kad iš esmės atsakyta į kreditorės materialinį teisinį reikalavimą, todėl, priešingai nei nurodo apeliantė, ji nebegali kvestionuoti reikalavimo dydžio, sprendžiant klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo AUGA Nausodė, kaip laiduotojos ir įkaito davėjos, restruktūrizavimo byloje. Atitinkamai, esant teismo patvirtintam finansiniam reikalavimui pagrindinės skolininkės nemokumo byloje, apeliantės argumentai susiję su tuo, kad Obligacijų sutartyje numatytas išpirkimo terminas (2026 m. kovo 15 d.) nėra suėjęs, yra teisiškai nereikšmingi.
36. Šiuo atveju faktas, kad pagrindinei skolininkei AUGA Group iškelta restruktūrizavimo byla, o kitoms pagrindinėms skolininkėms (Grupės įmonėms) keliamos restruktūrizavimo bylos, savaime nekeičia AUGA Nausodė prievolių pagal laidavimo ir įkeitimo sutartis pobūdžio ir nepaneigia kreditorės teisės reikalauti įvykdyti šias prievoles.
37. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo bendrovės sudarytų sutarčių galiojimo, todėl ir pagrindinio skolininko restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepanaikina ir nemodifikuoja laiduotojo prievolės; pagrindiniam skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą, laiduotojo prievolių vykdymas taip pat nėra sustabdomas ar atidedamas, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali būti laikomas pagrindu atidėti laiduotojui prievolės įvykdymą pagal CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-145-912/2022; 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-209-577/2024; 2025 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2025; 2025 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-686-1097/2025 ir kt.). Taigi ir šiuo atveju vien tik prasidėjęs pagrindinės skolininkės AUGA Group restruktūrizavimo procesas savaime nesudaro prielaidų taikyti CK 6.82 straipsnio 4 dalies ir sustabdyti ar atidėti bendrovės (laiduotojos) prievolės, o duomenų apie kreditoriaus išreikštą valią dėl prievolės įvykdymo atidėjimo šiuo metu byloje nėra.
38. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, tačiau teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės pozicija, pažymi, kad šiame nutarime pateikti išaiškinimai neužkerta kelio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui restruktūrizavimo byloje. Minėtame nutarime išaiškinta, kad laiduotojo atsakomybė yra akcesorinė ir proporcinga pagrindinio skolininko prievolei, todėl laiduotojas negali būti atsakingas už didesnę sumą nei skolininkas yra įsipareigojęs kreditoriui. Jeigu bankroto ar restruktūrizavimo procese dėl teisės aktų taikymo modifikuojama (sumažinama) skolininko prievolė, tokia modifikacija proporcingai sumažina ir laiduotojo atsakomybės apimtį. Laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus teisėtus atsikirtimus, įskaitant prievolės pakeitimus ar sumažinimus, kuriuos galėtų pareikšti ir pats skolininkas. Vis dėlto, teisė ginčyti kreditoriaus reikalavimą negarantuoja savaiminio reikalavimo atmetimo ar laiduotojo atsakomybės atsisakymo. Be to, restruktūrizavimo byla nesustabdo kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą laiduotojui atskiroje civilinėje byloje, todėl kreditorius išlaiko teisę ginti savo reikalavimus skolininko ir laiduotojo atžvilgiu. Laiduotojo atsakomybė, nors ir savarankiška, išlieka proporcinga pagrindinio skolininko prievolei ir nepriklauso nuo to, ar prievolė patvirtinta restruktūrizavimo procese. Šie principai užtikrina kreditorių lygiateisiškumą, teisės aiškumą bei laiduotojo ir skolininko atsakomybės tarpusavio ryšį, kartu suteikdami laiduotojui galimybę ginti savo teises ginčuose dėl prievolės dydžio ir galiojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-628-1097/2025). Priešingai nei nurodo apeliantė, nurodytame nutarime pateikti išaiškinimai nėra susiję su galimybe bendrovės nemokumo byloje (ne)patvirtinti reikalavimus, prisiimtus sutartimis, sudarytomis dėl kito asmens prievolių užtikrinimo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrindo remtis minėtu nutarimu neturėjo.
39. Kreditorius, turintis galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę, turi teisę per JANĮ nustatytus terminus teikti savo prašymą dėl reikalavimo tvirtinimo nemokumo byloje; praleidus JANĮ nustatytus reikalavimų pateikimo terminus arba nepateikus reikalavimo nemokumo byloje, gali kilti JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje nustatyti padariniai. Todėl nemokumo byloje privalo būti tvirtinami visi kreditorių, kurie turi vykdytiną reikalavimo teisę ir yra pateikę prašymą JANĮ nustatyta tvarka, reikalavimai, nepriklausomai nuo prievolės kilmės ar finansinių bei ekonominių ryšių su kitais juridiniais asmenimis. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnis). Šiuo atveju ir sprendžiamas tik finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, t. y. ar egzistuoja teisinis pagrindas finansinio reikalavimo patvirtinimui, ar prievolė yra galiojanti, vykdytina (suėjęs vykdymo terminas), taip pat, ar nėra akivaizdžių prievolės nepagrįstumo požymių – šios sąlygos nagrinėjamoje byloje yra išpildytos.
40. Teismų praktikoje pripažįstama, kad finansiniai reikalavimai gali būti tvirtinami tiek skolininko, tiek laiduotojo ar (ir) įkaito davėjo restruktūrizavimo bylose, ir tai nėra laikoma nei reikalavimo dubliavimu, nei neteisėtu praturtėjimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1411/2012; 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1792-241/2020; 2025 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-627-553/2025; 2025 m. liepos 29 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e2-686-1097/2025; Nr. e2-666-881/2025).
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti aplinkybių dėl to, kada ir kaip reikalavimai bus įvykdyti, nes galimas prievolių modifikavimas ateityje nedaro įtakos reikalavimų pagrįstumo įvertinimui jų (finansinių reikalavimų) tvirtinimo stadijoje. Tačiau pastebėtina, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas restruktūrizavimo byloje nebūtinai reiškia, kad toks reikalavimas besąlygiškai privalo būti dengiamas restruktūrizavimo bylos eigoje, kadangi tai nulemia ne tik galimybė patvirtinti restruktūrizavimo planą kreditoriams nepritariant modifikuojant kreditorių prievoles, tačiau šias aplinkybes gali lemti pačios prievolės prigimtis. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bendraskolių prievolių santykis (mastas) galės ir turės būti kontroliuojamas tolesniuose abiejų skolininkių restruktūrizavimo procesuose.
42. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad kreditorė KŪB Pagalbos verslui fondas neturi būti pripažinta bendrovės kreditore, ypač paveikiama, iki to momento, kol nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinės skolininkės AUGA Group byloje ir (arba) nebus baigtas restruktūrizavimo procesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 9 dalį paveikiamas kreditorius yra tas, kurio teisės ar pareigos tiesiogiai keičiasi arba panaikinamos restruktūrizavimo plano metu. JANĮ 2 straipsnio 18 dalyje patikslinta, kad pagalba juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus apima įvairias priemones, tokias kaip prievolės termino atidėjimas, dalies atsisakymas ar prievolės pakeitimas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveikiamais kreditoriais laikytini ne tik tie, kurie savo sutikimu modifikuoja prievoles, bet ir tie, kurių teisės keičiamos restruktūrizavimo plane, įskaitant atvejus, kai nėra atskiro susitarimo su skolininku. Tai reiškia, kad pats restruktūrizavimo procesas ir planas keičia kreditorių teises ir pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-567/2024). Šiuo atveju teisėjų kolegijos vertinimu, KŪB Pagalbos verslui fondas yra paveikiama kreditorė. Ne tik AUGA Group bet ir AUGA Nausodė susiduria su finansiniais sunkumais ir be pagalbos (pvz., prievolės termino pratęsimo ar išdėstymo), negalės įvykdyti savo prievolių, todėl Fondo kaip kreditorės teisės bus paveiktos. Dar daugiau, kaip teisingai pažymėjo kreditorė, pagrindinės skolininkės prievolė be kitų priemonių yra užtikrinta AUGA Nausodė, kaip įmonės, hipoteka, o tai neabejotinai lemia Fondo, kaip kreditorės, paveikiamumą.
43. Aplinkybė, kad AUGA Nausodė taip pat yra iškelta restruktūrizavimo byla, reiškia, kad bet kokie reikalavimai bendrovei privalo būti reiškiami JANĮ nustatyta tvarka, dėl to nepagrįstais laikomi ir apeliantės argumentai, jog kreditorė pirmiausia turėjo pareikalauti, kad apeliantė, kaip laiduotoja, su ja atsiskaitytų, kaip tai numatyta laidavimo sutarties 2.2 papunktyje.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, teisingai pritaikė byloje aktualų teisinį reguliavimą ir vadovavosi aktualia teismų praktika, todėl pagrįstai įtraukė į AUGA Nausodė kreditorių sąrašą pareiškėją KŪB Pagalbos verslui fondą ir patvirtino jos 7 110 999,91 Eur finansinį reikalavimą. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo apskųstą nutartį panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Vilija Mikuckienė
Vigintas Višinskis