Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2021-1033/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01437-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.4; 16.9.7; 21.9.10.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2018 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Č.,

nepilnametei nukentėjusiajai L. K.,

nepilnametės nukentėjusios atstovei pagal įstatymą S. D.- K.,

teismo psichologei Simonai Bartkienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Mindaugui Miliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

D. Č., 2018 m. gegužės 24 d., apie 07.51 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodama į kelią iš šalia esančios daugiabučių namų teritorijos, nepraleido pėsčiojo, kurio judėjimo kryptį kirto, sukliudė paspirtuku šaligatviu važiavusiam ir pravažiavimą kirtusiam pėsčiajam, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais D. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. Č. su pažeidimu nesutiko ir nurodė, kad 2018-05-24 ryte ji nuvežė savo mažametę dukrą į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Palikusi vaiką, važiavo iš stovėjimo vietos link (duomenys neskelbtini) gatvės ir norėjo pasukti į kairę. Prieš šaligatvį pirmoje juostoje kelias buvo laisvas, o priešpriešinėje juostoje - užstatytas automobiliais. Ji važiavo labai lėtai, neprivažiavusi šaligatvio sustojo ir žvalgėsi, ar nėra dviratininkų, pėsčiųjų. Staiga dideliu greičiu įlėkė mergaitė su paspirtuku ir nugriuvo po mašinos ratais. Mergaitė pati nugriuvo, kontakto su automobiliu nebuvo. Iki automobilio buvo tikrai vienas metras. Vaikui nugriuvus, ji išlipo iš automobilio ir priėjusi paklausė, kas atsitiko, ar nesusižeidė, siūlė kartu nueiti pas seselę, tačiau mergaitė pasakė, kad viskas gerai, pagalbos nereikia ir nuėjo į mokyklą. Dar mergaitė sakė, kad netikėtai pamačiusi mašiną, ji labai išsigando ir nukrito. Tik po eismo įvykio vaikas pradėjo teigti, kad jį partrenkė automobilis. Nugriuvusi mergaitė apie sumuštą galvą nieko nesakė, žaizdų nesimatė, tik verkė. Ji bendravo su mergaite apie 5 minutes. Mergaitei išėjus, nesijautė ramiai, todėl, norėdama save apsidrausti, iškvietė policiją. Jeigu ji būtų piktybinis vairuotojas, galėjo išvažiuoti, pabėgti, bet matė vaiką, kuris nukrito ir pradėjo verkti, todėl buvo jos pilietinė pareiga prieiti prie vaiko, be to pati yra dviejų vaikų mama. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes ir prašė jų nueiti į (duomenys neskelbtini) mokyklą pasižiūrėti mergaitės, pasakė jos amžių (11-12 metų) ir tai, kad paspirtukas buvo juodos spalvos, tačiau pareigūnai nematė reikalo ieškoti mergaitės. Pažymi, kad eismo įvykio schemą pareigūnai nubraižė be jos ir ši schema neatitinka įvykio aplinkybių, nėra jos parašo. Jos automobilis nebuvo įvažiavęs į šaligatvį, kuriuo važiavo mergaitė, ir turėjo stovėti iki šaligatvio. Galvoja, kad mergaitė, važiuodama paspirtuku, išsigando ir pati nugriuvo prieš jos automobilį. Be to šaligatvis yra labai nelygus, paspirtuko ratukai maži, todėl galėjo užkliūti už nelygumų. Nuotraukose matosi, kad šaligatvio plytelės įdomiai sudėtos, yra ne viena kliūtis. Mergaitė minėjo, kad krito dėl paspirtuko, susimėtė. Mašina sustojo ir mergaitė nukrito tuo pačiu metu. Ji važiuodama vaiko neužkliudė, kontakto nebuvo, automobilio apgadinimų nėra. Neturi ko slėpti, pati iškvietė policiją. Vaizdo registratoriaus automobilyje neturėjo. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo kamera yra toli, vaizdas išsiliejęs, kontakto tarp automobilio ir mergaitės nesimato, jokio susidūrimo nebuvo. Vaizdo medžiagoje matyti, kad automobilis judėjo lėtai, o mergaitė paspirtuku važiavo labai greitai. Atliktos ekspertizės aktas yra prieštaringas. Jeigu matosi automobilio ir asmens kontaktas, tai kodėl ekspertizės akte rašoma, kad nesimato, kuria dalimi jis buvo. Vienur rašo, kad užfiksuotas kontaktas, kitur - po tikėtino kontakto, todėl neaišku, buvo ar nebuvo kontaktas. Keista, kad valstybės įstaigos ekspertizės išvada tokia nekonkreti. Gal mergaitė atsitrenkė į pradžioje stovėjusį automobilį, kurį bandė apvažiuoti, ir pati to nesuprato, šoko būsenoje nugriuvo. Ji, vairuodama automobilį, buvo sustojusi prie šaligatvio, žinodama pareigą duoti kelią pėstiesiems, einantiems šaligatviu, todėl, jeigu mergaitė važiavo šaligatviu, tai negalėjo jos partrenkti. Valstybinė įstaiga turėjo konkretizuoti, ar ji partrenkė mergaitę, o jeigu patrenkė, tai kuria automobilio dalimi - priekine, galine, šonine. Įdomus ekspertizės aktas, sakiniai prieštarauja vienas kitam. Jeigu ekspertai negali nustatyti, kur ji važiavo ir kur sustojo, prie šaligatvio, ar šaligatvyje, tai kaip jie gali teigti, kad ji partrenkė vaiką. Po eismo įvykio ji norėjo surasti mergaitę, prašė tai padaryti policijos pareigūnų, tačiau jie neieškojo. Mergaitė nepasakė savo vardo ir pavardės, greit pabėgo iš įvykio vietos, todėl nežinojo, kaip ją ar jos tėvus surasti. Po savaitės nuo įvykio ji buvo nuvykusi į policiją, prašė tėvų kontakto, tačiau pareigūnai atvirai pasakė, kad ji neturi teisės su mergaitės tėvais susitikti, nes vyksta tyrimas, kai reikės, patys su ja susisieks. Tai gali patvirtinti policijos pareigūnai, nes kabinete, kai kalbėjo, buvo ne viena. Šioje situacijoje nėra jos kaltės, vaiko nepartrenkė. Jeigu būtų kalta, prisipažintų ir atsiprašytų, nebėgtų nuo problemos. Vairuoja automobilį nuo 18 metų, turi didelę vairavimo patirtį ir neturėjo nė vieno eismo įvykio, todėl mano, kad yra atsakinga vairuotoja. Tikisi, kad teismo sprendimas bus teisingas.

 Nukentėjusioji nepilnametė L. K., gim. (duomenys neskelbtini), teisme paaiškino, kad ji važiavo prie mokyklos paspirtuku. Prie kelio buvo viskas užstatyta, viso kelio nesimatė, buvo tik mažas takas, kad galėtų praeiti ar pravažiuoti. Mašinos ji nematė, išvažiavo ant kelio ir tada pamatė, kad į ją atvažiuoja automobilis, kuris į ją atsitrenkė. Ji negalėjo nei sustabdyti, nei važiuoti toliau - bet kokiu atveju būtų ją partrenkęs, nes buvo per arti. Ji jautė, kaip automobilis ją palietė ir parbloškė. Automobilis užkliudė ją dešiniuoju priekiniu kampu. Ji buvo maždaug per vidurį kelio, kai ją parbloškė. Automobilis trenkė jai į dešinįjį klubą ir ji krito į kairę pusę priekiu į žemę. Iš mašinos išlipusi moteris paklausė „ar viskas gerai?“. Ji atsakė, kad "taip" ir nuėjo į mokyklą. Paspirtuku važiavo nedideliu greičiu, maždaug silpnai bėgančio pėsčiojo greičiu. Ar buvo stabtelėjęs automobilis prieš šaligatvį, to momento neatsimena. Po eismo įvykio, būdama mokykloje, pasijuto blogai, mokytojai ir seselei pasakė, kad ją partrenkė automobilis. Po to taksi automobiliu buvo nuvežta į ligoninę.

Nukentėjusios L. K. įstatyminė atstovė motina S. D.- K. parodė, kad dukra jai pasakojo, kad prieš aštuntą valandą ji važiavo paspirtuku šaligatviu, kur numatyta eiti pėstiesiems. Važiuojant per keliuką, kuris iš kiemo eina į pagrindinę gatvę, susidūrė šonu su mašina, nukrito ir susitrenkė galvą. Dukra atsimena, kad buvo susidūrimas, o toliau nelabai atsimena. Pasakojo, kad iš mašinos buvo išlipusi ir priėjusi moteris, tačiau vaikas pasakė, kad viskas gerai ir nuėjo į mokyklą. Po kiek laiko mokykloje pasijuto blogai ir buvo nuvežta į Santaros ligoninę. Dukra sakė, kad automobilis jai trenkė į dešinį šoną. Smūgis nebuvo labai stiprus, mašina tik pastūmė. Nemano, kad mašina važiavo labai greitai. Ten yra blogas matomumas, buvo mašinų pristatyta, kelio nesimatė. Paspirtukas buvo paprastas, ne elektrinis. Dukra sakė, kad nematė automobilio, susidūrė ir griuvo ant šaligatvio. Ar šalia automobilio, ar prieš automobilį nukrito, nepasakojo. Iš vaizdo įrašo matosi, kad pirmiau vaikas krenta, o paskui mašina sustoja. Ji neturi pagrindo netikėti dukros pasakojimu, matė ant kaktos didžiulį guzą ir mėlynę ant klubo. L. dar sakė, kad važiavo paspirtuku negreitai. Dukra žino, kaip reikia važiuoti, kadangi ne pirmus metus dalyvauja saugaus eismo taisyklių konkursuose. Mano, kad atliktos ekspertizės išvados yra aiškios, atsakyti klausimai, kurie buvo užduoti. Vairuotoja teigia, kad nebuvo kontakto ir nepartrenkė vaiko, tačiau ji galėjo to nepastebėti, nes ne pati partrenkė, o jos automobilis. Pirmiausia reikėjo susisiekti su tėvais, o ne su policija. Jeigu būtų susisiekusi su tėvais ir viską paaiškinusi, galbūt viso to nebūtų buvę. Vairuotoja ėjo apsigynimo keliu, gaila, kad taip daro suaugęs žmogus.

  Liudytojas M. K. parodė, kad gavo iškvietimą apie nukritusią mergaitę su paspirtuku, vairuotoja pati iškvietė policiją. Atvykus į įvykio vietą, automobilio vairuotoja paaiškino, kad išvažinėdama iš stovėjimo vietos sustojo, tuo metu važiavo mergaitė paspirtuku, kuri išsigandusi jos automobilio, nukrito. Mašina buvo neapgadinta, vairuotoja parodė vietą, kur sustojo ir kur mergaitė nukrito, bei įtikinamai paaiškino, kad mergaitė pretenzijų neturi. Apie situaciją pranešė budėtojui. Po kiek laiko gavo pranešimą, kad mergaitė kreipėsi į medikus. Paaiškėjo, jog ta vieta yra filmuojama. Iš vaizdo įrašo matyti, kad moteris, važiuodama gana greitai, sustoja tik tada, kai mergaitė krenta. Vaizdo įrašas parodė visai ką kitą, nei teigė vairuotoja, todėl surinktą medžiagą perdavė Kelių policijai. Mergaitės pažiūrėti nenuėjo, nes patikėjo vairuotoja, kad susidūrimo nebuvo ir mergaitei nieko neatsitiko, kad vaikas tik išsigando. Vairuotoja parodė vietą, kur mergaitė nukrito ir sakė, kad ji sustojo pasižiūrėti ir praleisti automobilius, važiuojančius gatve, o tuo metu mergaitė išvažiavo šaligatviu ir prie jos sustojusio automobilio nukrito. Eismo įvykio schemą jis nubraižė įvykio vietoje, bet automobilis jau buvo patrauktas. Jis paskambino vairuotojai ir ši pasakė, kad budėtojo buvo apklausta.

Liudytoja E. Č. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog išvažiuojant iš kiemo ir praleidžiant mergaitę, ji nukrito, išsigandusi mašinos, bet kontakto nebuvo. Paskui gavo kitą  iškvietimą iš mokyklos, kad yra vaizdo įrašas, iš kurio matosi, jog mergaitė buvo partrenkta automobilio. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, pamatė, kad mergaitė pirma nukrenta, o po to sustoja automobilis. Paties kontakto vaizdo įraše nesimato, tačiau galima suprasti, kad kontaktas buvo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad mergaitė krenta su pagreičiu. Automobilio vairuotoja parodė vietą, kur mergaitė nukrito, tačiau ji (liudytoja) negali pasakyti, kokiu atstumu buvo ta vieta nuo automobilio. Automobilis buvo patrauktas. Į mokyklą pažiūrėti mergaitės nenuėjo, nes vairuotoja pasakė, kad vaikui viskas gerai, mašina neapgadinta. Moteris patikino, kad jokio kontakto nebuvo, todėl jie nematė reikalo kreiptis į mergaitę.

        Liudytoja M. V. teisme parodė, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 2018-05-24 apie 08.05 val. į ją kreipėsi moksleivė L. K., kuri pasijuto blogai, skaudėjo galvą, pykino. Mokinė pasakojo, kad jai keliaujant į mokyklą paspirtuku, ją užkliudė automobilis. Ji apžiūrėjo vaiką, suteikė pirmąją medicinos pagalbą, informavo mokyklos administraciją ir palydėjo mergaitę į ligoninę. Važiavo taksi automobiliu, kurį iškvietė mergaitės tėtis. Paspirtuką paliko mokyklos rūbinėje. Paties eismo įvykio nematė, žino tik tiek, kiek pasakojo mergaitė. L. buvo paraudusi kakta, nubrozdintas kojos kelis, tačiau neatsimena, ar kelnės (timpos) buvo suplėšytos, ar ne. Apie buvusią situaciją surašė paaiškinimą.

Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad D. Č. 2018-05-24 08.06 val. pranešė, kad prieš 10 minučių gatvėje prie (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini), ji, važiuodama automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vos nekliudė 10-12 metų mergaitės, važiavusios paspirtuku. Mergaitė išsigandusi nugriuvo ir pradėjo verkti, po to nuėjo į šalia esančią mokyklą. Pranešėja teigia, kad susidūrimo nebuvo, nori išsiaiškinti ar mergaitei viskas gerai, ar neturi pretenzijų, GMP nereikia, laukia gatvėje. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad automobilio vairuotoja paaiškino, jog mergaitė, važiavusi paspirtuku, išsigando prieš pėsčiųjų perėją sustojusio automobilio ir nugriuvo. Sužalojimų nėra, atsistojo ir nubėgo į mokyklą. Jokio kontakto su automobiliu nebuvo (b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tyrėjos R. R. 2018-05-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-05-24 apie 08.11 val. Vilniuje (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 17, D. Č., vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), važiuodama iš kiemo ir įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) gatvę, nepraleido paspirtuku važiavusios L. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko eismo įvykio metu mergaitė nukentėjo ir apie 09.55 val. kreipėsi į VšĮ Santaros klinikų filialą, kur, nustačius galvos sumušimą, buvo išleista ambulatoriniam gydymui. Eismo įvykio metu automobilis neapgadintas (b. l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal iškvietimą jam su kolege vyr. patrule E. Č. atvykus į eismo įvykio vietą, automobilio vairuotoja D. Č. paaiškino, kad mergaitė su paspirtuku pati nugriuvo, pasakė, kad jai nieko nėra ir nuėjo į mokyklą. Vėliau paaiškėjo, kad mergaitė L. K. mokykloje kreipėsi į medikus dėl galvos ir kelio skausmų bei paaiškino socialiniams darbuotojams, kad ją partrenkė automobilis, todėl apžiūrai buvo išvežta į Santaros ligoninę. Automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapgadintas (b. l. 4).

Įvykio registracijos kortelėje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktoriaus pavaduotoja R. P. 2018-05-24 10.31 val. pranešė, kad apie 07.50 val. prie progimnazijos moksleivę L. K. kliudė automobilis. Yra vaizdo medžiaga, automobilio markės nesimatė. Mergaitė pasijuto blogai, tėvai išvežė į ligoninę (b. l. 5).

Eismo įvykio vietos plane pavaizduota eismo įvykio vietos situacija, automobilio ir mergaitės su paspirtuku judėjimo kryptys, taip pat vieta ant šaligatvio, kur automobilio vairuotoja nurodė galimai susidūrimo vietą (pažymėta Nr. 2). Šaligatvio plotis 3 metrai. Eismo įvykio vietos schemą nubraižė vyr. patrulis M. K. (b. l. 7).

Vaizdo įrašas ir jo padidintas fragmentas patvirtina buvusį eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis ir paspirtuku važiavusi mergaitė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo kamera įvykį užfiksavo 2018-05-24 06:51:08 val. Po eismo įvykio mergaitė į mokyklą atėjo 06:53:26 val. (b. l. 9, 31).

Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos sveikatos priežiūros specialistės M. V. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad įvykis buvo prieš pamokas, apie 07.50 val., o apie 08.05 val. į medicinos kabinetą kreipėsi 5 klasės mokinė L. K., kuri teigė, kad keliaujant į mokyklą (prie vartelių) ją užkliudė automobilis. Nuo smūgio ji pargriuvo veidu žemyn, susitrenkė kaktą ir nusibrozdino kelį. Mokinė pasakojo, kad automobilio vairuotoja išlipusi pasiteiravo kaip ji jaučisi ir ar nereikia pagalbos. Mergaitė pasakė, kad tuo metu jautėsi gerai ir pagalbos atsisakė. Mokykloje L. K. buvo suteikta pirmoji pagalba, apie įvykį informuota soc. pedagogė ir mokyklos administracija, susisiekta su tėvais. Jai rekomenduota nuvykti gydytojo apžiūrai. Kadangi tėvai negalėjo atvykti patys, mokinė buvo palydėta į Santaros klinikas. Pakeliui į ligoninę mergaitė paminėjo, kad į mokyklą važiavo paspirtuku (b. l. 11).

Nukentėjusios mergaitės atstovės pagal įstatymą – motinos S. D. –K. paaiškinime nurodyta, jog dukra nurodė, kad važiuojant jai į mokyklą paspirtuku, apie 07.50 val. prie mokyklos ją partrenkė automobilis. Artėjančio automobilio ji nematė, susidūrimas buvo netikėtas, iš karto ji nesuprato, kas įvyko, pradėjo kristi nuo paspirtuko ir kakta trenkėsi į asfaltą. Vairuotoja buvo prie jos priėjusi, klausė ar viskas gerai. Ji atsakė, kad gerai ir nuėjo į mokyklą. Klasėje jai pasidarė bloga, pradėjo pykinti, todėl nuėjo pas seselę ir papasakojo kas atsitiko. Tuomet buvo pranešta jai (motinai) (b. l. 10). 

Policijos pareigūnei A. S. 2018-05-30 siųstame el. laiške S. D. –K. nurodė, kad dukra L. pasakojo, jog tikrai buvo kontaktas su automobiliu, daugiau mašinos priekiu, labiau žibinto sritimi, nei sparno. Mašina važiavo greičiau už L.. Prideda kiemo fotonuotraukas ir nurodo, kad ryte visas tarpas buvo užstatytas mašinų, taip pat pėsčiųjų dalis (b. l. 15-16).

Fotolentelėje ir teismo posėdžio metu D. Č. pateiktose nuotraukose užfiksuota eismo įvykio vieta ir aplinkinė situacija, šaligatvio danga iš plytelių (b. l. 22-27).

Specialistės J. M. – Č. paaiškinimas patvirtina, kad L. K. nustatytas minkštųjų audinių patinimas kaktoje, odos nubrozdinimai dešiname kelyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 14).

VĮ „Regitra“ informacinės bazės duomenimis, transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas- savininkas yra D. Č. (b. l. 19).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-10-03 ekspertizės akto Nr. 11K-264 (18) išvadose nurodyta, kad: vaizdo įraše užfiksuotas automobilis sustojo asmeniui su paspirtuku griūnant. Dėl vaizdo įrašo fiksavimo sąlygų nėra galimybės įvertinti užfiksuoto vaizdo perspektyvos gylio ir nustatyti, kurioje šaligatvio vietoje, ar prieš šaligatvį yra užfiksuotas automobilis; skaitmeninėje vaizdo byloje užfiksuotas judančių automobilio su asmens kontaktas. Nustatyti, kuria dalimi automobilis kontaktavo su asmeniu dėl vaizdo įrašo techninių chrakteristikų ir fiksavimo sąlygų nėra galimybės. Paspirtuko ratui/ratams užkliuvus už grindinio plytelės ar kitų nelygumų paspirtuku važiuojantis asmuo, veikiamas inercijos ir išorės jėgos (kuri nukreipta prieš asmens judėjimo kryptį), būtų bloškiamas viršutine kūno dalimi į priekį jo važiavimo kryptimi. Prie ekspertizės akto pridėta CD optinė duomenų laikmena su išskirtu vaizdo tyrimo epizodu, kuriame užfiksuotas judančio automobilio susidūrimas su judančiu pėsčiuoju ir asmens kritimas kojomis į priekį, nes asmuo buvo veikiamas išorinės jėgos, kurios poveikio vieta yra žemiau žmogaus svorio centro, t. y. asmens dubens (b.l. 69-71, 73).

ANK 423 straipsnio 2 dalis nustato, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 600 iki 850 eurų. Už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų (ANK 423 str. 4 d.).

Kelių eismo taisyklių 27 punkte nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-11-04 iki 2018-06-27).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad D. Č. padarė administracinį nusižengimą, tai yra 2018-05-24 apie 07.51 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodama į kelią iš šalia esančios daugiabučių namų teritorijos, nepraleido pėsčiosios L. K., kurios judėjimo kryptį kirto, sukliudė paspirtuku šaligatviu važiavusiai ir pravažiavimą kirtusiai pėsčiajai, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. D. Č. administracinį nusižengimą įrodo: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas ir jo nubraižytas eismo įvykio vietos planas, tyrėjos R. R. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos fotonuotraukos, specialisto išvada dėl nukentėjusios sveikatos sutrikdymo masto, vaizdo įrašas ir jo ekspertizės aktas, taip pat nukentėjusios L. K., jos atstovės pagal įstatymą S. D.- K. bei liudytojų M. K., E. Č. ir M. V. parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusios ir liudytojų parodymais, vaizdo įrašu ir ekspertizės aktu, kad D. Č., vairuodama automobilį, nepraleido pėsčiosios L. K., važiavusios šaligatviu paspirtuku ir ją kliudė.

Nors D. Č. administracinio nusižengimo nepripažino, teigė, kad ji mergaitės nekliudė, kontakto nebuvo, pėsčioji pati nugriuvo prieš jos automobilį iš išgąsčio arba užkliuvus paspirtuko ratams už šaligatvio nelygumų, tačiau teismas tokius jos parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. D. Č. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje surinktiesms duomenims. Visų pirma, D. Č. parodė, kad ji važiavo labai lėtai, neprivažiavusi šaligatvio sustojo ir žvalgėsi, ar nėra dviratininkų, pėsčiųjų, tuomet staiga dideliu greičiu įlėkė mergaitė su paspirtuku ir išsigandusi nugriuvo po mašinos ratais. Ji išlipo iš automobilio, klausė vaiko, ar viskas gerai, bendravo su mergaite apie 5 minutes. Tačiau vėliau D. Č. parodė, kad jos mašina sustojo ir mergaitė nukrito tuo pačiu metu, bet kontakto nebuvo, iki automobilio buvo ne mažiau, nei vienas metras. Taigi D. Č. pati sau prieštarauja teigdama, kad ji sustojo prieš šaligatvį ir žvalgėsi, o tik po to atvažiavusi mergaitė nugriuvo, tačiau taip pat nurodė, kad automobilis sustojo ir mergaitė nukrito tuo pačiu metu ir ne po ratais, o ne mažiau nei vieno metro atstumu. D. Č. parodymus, kad ji važiavo labai lėtai, o mergaitė su paspirtuku judėjo labai greitai, kad automobilis sustojo esant ne mažiau nei vienam metrui ir jokio kontakto nebuvo, paneigia vaizdo įrašas bei eksperto išvada, iš kurių matosi, kad D. Č. automobiliu važiavo pakankamai greitai ir sustojo tik po kontakto, mergaitei griūnant. Tuo tarpu mergaitė paspirtuku judėjo maždaug lengvai bėgančio pėsčiojo greičiu, kaip teisingai pasakojo nukentėjusioji. Ekspertas nustatė, kad asmens kontaktas su automobiliu buvo, po ko asmuo, veikiamas išorinės jėgos (automobilio smūgio), kurios poveikio vieta yra žemiau žmogaus svorio centro (asmens dubens), griuvo ant šaligatvio kojomis į priekį. Jeigu paspirtuko ratai būtų užkliuvę už šaligatvio plytelių ar kitų nelygumų, paspirtuku važiavusi mergaitė, veikiama inercijos ir išorės jėgos, kuri nukreipta prieš asmens judėjimo kryptį, būtų bloškiama viršutine kūno dalimi į priekį jos važiavimo kryptimi, ko šiuo atveju nebuvo. Tai paneigia D. Č. versiją, kad mergaitė galėjo nugriūti paspirtuko ratams užkliuvus už šaligatvio nelygumų. Kadangi mergaitė važiavo paspirtuku šaligatviu ir ant jo nugriuvo, kaip nurodyta eismo įvykio vietos plane, nėra abejonės, kad D. Č. automobiliu įvažiavo į šaligatvį, o ne sustojo prieš jį, nes kitaip susidūrimas nebūtų įvykęs. Taigi vairuotoja nepraleido pėsčiojo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus.

Taip pat D. Č. teigė, kad po įvykio ji bendravo su mergaite apie 5 minutes, tačiau vaizdo įrašas patvirtina, kad eismo įvykį vaizdo kamera užfiksavo 06:51:08 val., o mergaitė į mokyklą atėjo 06:53:26 val., todėl nuo eismo įvykio iki vaiko atėjimo į mokyklą praėjo 2 minutės 18 sekundžių. Mergaitė ne bėgo į mokyklą, o atėjo, šalia savęs stumdama paspirtuką. Tai paneigia D. Č. nurodytą aplinkybę, kad mergaitė iš įvykio vietos pabėgo ir, kad ji bendravo su mergaite apie 5 minutes.

Nukentėjusioji L. K. nuo pat eismo įvykio tyrimo pradžios nuosekliai sakė, kad ją kliudė D. Č. vairuojamas automobilis. Ji, važiuodama paspirtuku, neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, nes automobilis buvo per arti ir atsitrenkė jai į dešinįjį klubą. Taip pat nukentėjusioji teisingai nurodė, kad patyrė galvos ir kojos kelio sužalojimus, nes tokius sužalojimus nustatė medicinos specialistas. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusios parodymais, kuriuos patvirtino ir vaizdo įrašas bei ekspertizės aktas, taip pat nešališkų liudytojų (policijos pareigūnų) M. K., E. Č. ir liudytojos M. V. parodymai. Tai, kad ekspertas nenurodė, kuria automobilio dalimi įvyko kontakas, nėra pagrindas pripažinti, jog kontakto nebuvo. Akivaizdu, kad susidūrimas buvo priekine automobilio dalimi, nes automobilis važiavo į priekį, o ne atbuline eiga, todėl, kuria automobilio priekinės dalies puse buvo kontaktas, eismo įvykio esmės nekeičia ir D. Č. veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi. Nukentėjusioji nurodė, kad automobilis į ją atsitrenkė dešiniąja priekine dalimi, labiau žibinto sritimi. Nukentėjusios parodymus teismas laiko patikimais, nes jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims, o juos papildo ir detalizuoja. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad D. Č. veiksmai atitinka ANK 423 straipnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad administracinis nusižengimas padarytas 2018-05-24 apie 08.11 val., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 08.11 val. buvo registruotas D. Č. pranešimas dėl eismo įvykio. Pažeidimas buvo padarytas anksčiau, prieš pamokas mokykloje, t. y. apie 07.51 val., ką patvirtina nukentėjusios L. K. parodymai, vaizdo įrašas (nežiūrint to, kad vaizdo kameroje nustatytas viena valanda ankstesnis žiemos laikas), todėl administracinio nusižengimo padarymo laiką teismas patikslina iš 08.11 val. į 07.51 val. (ANK 635 str. 3 d.).

D. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pasekmes (padarytą žalą), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjos asmenybę (dirba, administracine tvarka nebausta), todėl D. Č. skiriama ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis artimesnis tokios nuobaudos vidurkiui. Kadangi administracinį nusižengimą D. Č. padarė pirmą kartą, turi nepilnamečių vaikų, kuriuos reikia vežioti automobiliu, administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - teismas netaiko (ANK 423 str. 4 d.).

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

D. Č. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimt eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąjąsąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 18084999004. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas                                                                          Rolandas Bužinskas