Administracinė byla Nr. P-95-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03568-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10; 60.3.12

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1811-415/2022 pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. PS1-1061 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“ (toliau – ir Įsakymas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2009 m. gegužės 4 d. dirbo NMA, nuo 2019 m. sausio 1 d. ėjo NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigas. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

3.       Pareiškėjas teigė, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – pareiškėjui paskirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) nuostatas, t. y. tarnybinė nuobauda paskirta be Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) sprendimo. Išvados dėl tariamų viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimų padarytos nesilaikant nuoseklios VTEK praktikos, nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

4.       Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo neįvertinti jo paaiškinimuose nurodyti argumentai, neatsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę šalinančias aplinkybes, pasiremta neobjektyviais, tikrovės neatitinkančiais NMA darbuotojų liudijimais. Pareiškėjas teigė, jog prieš jį buvo vykdomas mobingas, kaip viena iš priemonių susidoroti su pareiškėju.

5.       Pareiškėjas, atsižvelgdamas į VTEKĮ 24 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad NMA direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. PS1-857 sudarytos komisijos (toliau – ir tyrimo komisija) 2020 m. rugsėjo 18 d. išvada Nr. VT-10 apie tyrimo rezultatus (toliau – ir Išvada) VTEK buvo nusiųsta 2020 m. rugsėjo 24 d. kartu su Įsakymu, kas patvirtina, kad NMA direktorius pareiškėjui skyrė nuobaudą dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo, neturėdamas nei VTEK pateikto pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos įvertinimo, nei VTEK sprendimo, jog pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ.

6.       Pareiškėjas teigė, jog jis nepadarė pažeidimo pavėluotai viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodydamas duomenis apie uošvį R. Š.. Pareiškėjas paaiškino, jog savo uošvį R. Š. į privačių interesų deklaraciją įtraukė 2019 m., nes tik tada sužinojo, kad jis yra paramos gavėjas.

7.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nors jo elgesys vertinamas pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią VPIDVTĮ redakciją, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio VPIDVTĮ nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo yra pasikeitusios.

8.       Pareiškėjo nuomone, jis nepadarė pažeidimo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodydamas duomenų apie uošvę V. Š. ir sesers vyrą J. J.. Pareiškėjas į viešųjų ir privačių interesų deklaraciją nebuvo įtraukęs uošvės ir svainio, kadangi jam nebuvo žinoma, kad šie asmenys yra pateikę paraiškas paramai gauti. Pareiškėjas savo paaiškinime pažymėjo, jog su uošve, taip pat ir svainiu nepalaiko artimų ryšių, su jais tiesiogiai nebendrauja, tad apie jų vykdomas papildomas ūkines veiklas ar finansinius reikalus jam nebuvo žinoma.

9.       Pareiškėjas nurodė, kad nepadarė pažeidimo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie žmonos pateiktą tiesioginių išmokų paraišką. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teisės aktuose nustatyta tvarka savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje deklaravęs žmoną J. K., nurodęs jos asmens duomenis, darbovietę, pareiškėjas deklaravo visus esamus ir galimus atsirasti su žmonos einamomis pareigomis ar vykdoma kita ūkine veikla susijusius privačius interesus.

10.       Pareiškėjas nepadarė pažeidimo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie juridinius asmenis – MB „Roveža“, MB „Meistrovė“, VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ ir MB „Agrokonsultacijų centras“. Pareiškėjas paaiškino, kad jo viešųjų ir privačių interesų deklaracijose MB „Roveža“ ir MB „Meistrovė“ atskirai nebuvo nurodytos, nes deklaracijoje buvo pateikti duomenys atitinkamai apie motiną R. K. ir seserį A. K.-J. dėl visų su jomis ir jų vykdomomis veiklomis susijusių privačių interesų visomis teisinėmis formomis – ir kaip fizinių asmenų, ir kaip visų pareiškėjui žinomų ir nežinomų bet kokios formos juridinių asmenų dalyvio ar vadovo. Taigi pareiškėjas deklaravo galimą savo viešų ir privačių interesų konfliktą su visais tiek jau įsteigtais, tiek ateityje įsteigsimais juridiniais asmenimis, tačiau šių paaiškinimų tyrimo komisija nevertino ir dėl jų plačiau nepasisakė. Atliekant tyrimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad minėtų juridinių asmenų įsteigimo, taip pat sprendimo skirti jiems Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramą priėmimo metu (iki 2020 m. sausio 1 d.) galiojusioje VPIDVTĮ redakcijoje nebuvo nustatyta pareiga asmenims deklaruoti, kad artimi asmenys yra juridinio asmens dalyviai, reikalauta deklaruoti tik juridinius asmenis, kurių dalyvis yra deklaruojantis asmuo ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris. Dėl to viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje pateikęs duomenis apie savo motiną ir seserį, pareiškėjas tinkamai įvykdė VPIDVTĮ nuostatas.

11.       Dėl VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ ir MB „Agrokonsultacijų centras“ deklaravimo pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad jam nebuvo žinoma apie šių juridinių asmenų kreipimąsi dėl paramos skyrimo (kadangi parama dar nebuvo skirta, nei motina, nei sesuo tokios informacijos pareiškėjui nepateikė). Kadangi tiek VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ ir MB „Agrokonsultacijų centras“ NMA skirstomos ES paramos projektuose dar nedalyvavo – buvo kreipęsi dėl paramos skyrimo, tačiau VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ savo paraišką vėliau atsiėmė, o sprendimas dėl paramos skyrimo MB „Agrokonsultacijų centras“ dar nebuvo ir iki pat šio skundo pateikimo nėra priimtas, – pareiškėjui nekilo pareiga šiuos juridinius asmenis nurodyti savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ atsiėmus pateiktą paraišką, ES paramos skyrimo šiam juridiniam asmeniui klausimas NMA net nebuvo sprendžiamas.

12.       Pareiškėjas teigė, kad nepadarė nusišalinimo pareigos pažeidimo svarstant jo sesers A. K.-J. klausimą. Savo paaiškinime jis nurodė, jog jis netvirtino Probleminių klausimų komisijos 2019 m. birželio 18 d. posėdžio darbotvarkės. Šią posėdžio darbotvarkę suderino laikinai NMA direktoriaus pareigas ėjęs J. V., kurį pareiškėjas žodžiu informavo, kad, vykdydamas VPIDVTĮ reikalavimus, nerengs, nesvarstys ir nepriims sprendimų dėl sesers A. K.-J. paraiškos. Atsižvelgęs į tai, laikinasis NMA vadovas J. V. susiklosčiusią situaciją išsprendė pavesdamas savo pavaduotojui T. O. pirmininkauti Probleminių klausimų komisijai svarstant jos posėdžio darbotvarkės 13 klausimą dėl A. K.-J. paraiškos, o siekiant užtikrinti procedūrinių veiksmų operatyvumo principo įgyvendinimą, NMA vadovas nutarė organizuoti vieną posėdį, o ne du. Šios aplinkybės patvirtina, kad tariamas pažeidimas dėl Probleminių klausimų komisijos posėdžio darbotvarkės patvirtinimo nebuvo padarytas. Pareiškėjas tiek raštu (per NMA dokumentų valdymo sistemą), tiek žodžiu supažindino tiesioginius vadovus su savo privačių interesų deklaracija. Kadangi įstatyme nėra nurodyta, kokia forma ir būdu turi būti pareikštas nusišalinimas, pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jo padarytas žodinis pranešimas buvo tinkamas ir negali būti laikomas VPIDVTĮ nustatytos pareigos pažeidimu.

13.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nepadarė nusišalinimo pareigos pažeidimo svarstant klausimą dėl MB „Meistrovė“. Pareiškėjas paaiškino, kad jis savo tiesioginį vadovą (tuometinį NMA direktorių E. B.) žodžiu buvo informavęs, jog komitete bus svarstoma MB „Meistrovė“, kuriai vadovauja pareiškėjo sesuo, pateikta paraiška ir kad pareiškėjas nusišalina nuo bet kokių sprendimų, susijusių su pirmiau nurodytu jo sesers vadovaujamu juridiniu asmeniu, rengimo, svarstymo ir priėmimo ar kitų tarnybinių pareigų atlikimo. Kadangi E. B. tokį pareiškėjo nusišalinimą priėmė, tai pastarasis pagrįstai tikėjosi, kad tinkamai įgyvendino VPIDVTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Aplinkybę, jog pareiškėjas realiai nusišalino ir neatliko jokių veiksmų, susijusių su MB „Meistrovė“ paraiškos svarstymu, patvirtina ir komiteto 2018 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. gruodžio 4 d. protokolai.

14.       Pareiškėjas teigė, kad jis nepadarė pažeidimo priimdamas sprendimus dėl jo močiutės J. S. pateiktos paraiškos, nes pažeidimo padarymas grindžiamas išimtinai tik neatskleisto NMA tarnautojo liudijimais, kuriuose yra daug neatitikimų ir netikslumų, nurodytos neegzistavusios aplinkybės, tendencingi subjektyvūs vertinimai, todėl šie liudijimai turėtų teismo būti pripažinti kaip netinkamas pagrindas pareiškėjo pažeidimui konstatuoti. Išvadoje nurodytos tikrovės neatitinkančios, realiai nevykusios aplinkybės, kad pareiškėjas nėra bandęs paveikti NMA priimamų sprendimų dėl močiutės paraiškos, su NMA darbuotojais nevykdė pokalbių dėl šio projekto, o pranešime cituojami neįvardintų asmenų prisiminimai jam nėra žinomi ir neturi jokio realaus pagrindo. Visus veiksmus dėl pareiškėjo močiutės paraiškos įvertinimo, pasiūlymų patikslinimo atliko už tokių funkcijų atlikimą atsakingi NMA darbuotojai, pareiškėjas į jų veiklą nesikišo. Pareiškėjo teigimu, Išvadoje cituoti neįvardinto NMA darbuotojo paaiškinimai neatitinka patikimumo kriterijaus ir dėl to jie negali būti pripažįstami tinkamu įrodymu dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės.

15.       Pareiškėjas tinkamai laikėsi NMA vidinių teisės aktų reikalavimų

16.       Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip jo nepriekaištingos reputacijos išnykimas. Pareiškėjas neatitinka nei vienos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje pateiktų sąlygų.

17.       Nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos pareiškėjo tarnybinės atsakomybės sąlygos. Nurodyti jo argumentai patvirtina, kad nebuvo jo neteisėtų veiksmų – būtinos sąlygos, dėl kurios galėtų kilti pareiškėjo tarnybinė atsakomybė. Tariamas pareiškėjo pažeidimas nepagrįstai buvo pripažintas šiurkščiu. Nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų bent vienos iš VPIDVTĮ 23 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą, todėl NMA neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo veiksmus vertinti kaip šiurkštų VPIDVTĮ pažeidimą. Atsakovas objektyviai nevertino pareiškėjo veiksmų, tačiau tikslingai siekė skirti jam griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

18.       Teismui teiktuose 2021 m. gruodžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2672-520/2021.

19.       Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.  

20.       NMA pareiškėjo pažeidimų tyrimą atliko vadovaudamasi VTĮ nustatytomis taisyklėmis ir terminais, kuriuos būtų praleidusi, jeigu būtų derinusi išvadą su VTEK. Be to, nei vienas teisės aktas nenumato pareigos įstaigai derinti valstybės tarnautojo pažeidimo tyrimą su VTEK ar pirma gauti VTEK sprendimą dėl privačių interesų derinimo deklaravimo pažeidimų.

21.       NMA nesutiko su pareiškėjo argumentais, kuriuose teigiama, kad informacija apie juridinius asmenis, jų dalyvius viešai skelbiama internete, todėl visi norintys ją gali sužinoti www.rekvizitai.lt, ir atitinkamai jam deklaravus mamą ir sesę, automatiškai visiems suinteresuotiems asmenims tapo žinoma, jog dėl šių fizinių ir juridinių asmenų valdomų, vadovaujamų ar dalyvaujančių juridiniuose asmenyse, asmenų gali kilti viešų ir privačių interesų konfliktas. Atsakovas pažymėjo, kad NMA dirba daugiau nei 700 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, todėl tokie patikrinimai būtų neįmanomi. Be to, pareiškėjas klaidingai aiškina jam kilusią pareigą deklaruoti interesus, dėl kurių gali kilti viešų ir privačių interesų konfliktas, kurią nori perkelti NMA.

22.       Teismui 2021 m. gruodžio 31 d. teiktuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui buvo skirta 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. PS1-594 dėl to, kad pareiškėjas, 2019 m. liepos 5 d. nepatvirtinęs darbuotojui P. I. leidimo vykti į vienos dienos komandiruotę (2019 m. liepos 8 d.), tinkamai neatliko jam pavestų funkcijų – pažeidė pareigybės aprašymo 2, 5.1. ir 5.10 punktų nuostatas; VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 1, 4 ir 6 punktus; NMA darbo reglamento 104 punktą; NMA direktoriaus įsakymo dėl komandiruočių 1.1 punktą; NMA bendrųjų pavadavimo nuostatų 5 ir 6 punktus. Tačiau pirmosios instancijos teismas panaikino įsakymą Nr. PS1-594, padaręs išvadą, jog NMA, skirdama minėtą tarnybinę nuobaudą, pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, nes pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda pareiškėjui turėjo būti paskirta per naikinamąjį 6 mėnesių terminą nuo pareiškėjo neteisėtų veiksmų atlikimo/neatlikimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įsakymo dėl pirmosios tarnybinės nuobaudos panaikinimo dėl praleisto 6 mėnesių termino tarnybinei nuobaudai skirti, bet įsakymas dėl pirmosios tarnybinės nuobaudos buvo panaikintas ne dėl tarnybinės nuobaudos nepagrįstumo, o visai kitais pagrindais – dėl praleisto termino jai skirti.

23.       Nagrinėjamu atveju yra svarbu atkreipti dėmesį į patį tarnybinio nusižengimo turinį, o ne formaliąją pakartotinumo pusę, kaip neva sunkinančią tarnybinio nusižengimo aplinkybę. Atsakovas akcentavo, jog antroji tarnybinė nuobauda, kurios teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, ir sprendimas atleisti pareiškėją iš pareigų buvo priimtas ne kaip antroji tarnybinė nuobauda, kuriai egzistuojant valstybės tarnautojas gali būti atleidžiamas iš pareigų, kaip padaręs antrą pažeidimą per paskutinius 12 mėnesių (VTĮ 33 straipsnio 4 dalis), o kaip padarius šiurkštų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas antrasis tarnybinis nusižengimas skyrėsi nuo pirmojo tiek savo esme, tiek pobūdžiu.

II.

24.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

24.1.                      Teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 8 d. NMA direktorius gavo elektroninį laišką iš „Ūkininko patarėjo“ informacijos skyriaus vedėjo, kuriame teiraujamasi, ar pareiškėjas nusišalino skirstant paramą jo šeimos narių, artimųjų, pažįstamų paraiškoms, ar pareiškėjui buvo skirtos tarnybinės nuobaudos (2 t., b. l. 160). NMA direktorius pavedė užduotį NMA Audito skyriaus patarėjai, atliekančiai skyriaus vedėjo funkcijas, įvertinti informaciją, gautą 2020 m. birželio 8 d. (2 t., b. l. 163). NMA Audito skyrius surašė 2020 m. birželio 25 d. tarnybinį pranešimą dėl informacijos įvertinimo Nr. BR9-56 (2 t., b. l. 164–165), kuriame siūloma atlikti detalesnį patikrinimą. NMA Personalo skyrius 2020 m. liepos 3 d. pareiškėjui surašė pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. PS9-10 (toliau – ir Pranešimas), kuriame paprašė pareiškėjo pasiaiškinti dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų (1 t., b. l. 20–24). NMA direktorius 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. PS1-857 sudarė komisiją dėl tolimesnio pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo ir perdavė šį tyrimą atlikti Komisijai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) (2 t., b. l. 117). NMA direktorius 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. PS1-887 pakeitė įsakymą dėl Komisijos sudarymo (2 t., b. l. 118). 

24.2.                      2020 m. rugpjūčio 5 d. Komisija surašė papildomą pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. PS9-11 (toliau – ir Papildomas pranešimas), kuriame paprašė pareiškėjo pasiaiškinti dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų (1 t., b. l. 30–36). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas pateikė 2020 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimą (1 t., b. l. 25–29) į 2020 liepos 3 d. Pranešimą Nr. PS9-10 ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinimą (1 t., b. l. 37–38) į 2020 m. rugpjūčio 5 d. Papildomą pranešimą Nr. PS9-11. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Komisija paprašė NMA direktoriaus pratęsti terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui (1 t., b. l. 103). 2020 m. rugsėjo 4 d. Komisija paprašė NMA direktoriaus pratęsti terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui (1 t., b. l. 119).

24.3.                      Komisija 2020 m. rugsėjo 18 d. surašė Išvadą (1 t., b. l. 39–52), kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas. Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. 

25.       Teismas nurodė, kad skunde nurodoma daug teiginių apie psichologinį spaudimą, darbo organizavimą, mobingą, tačiau teismas tyrė tik tarnybinės nuobaudos teisėtumo klausimą. Teismas analizavo, ar pareiškėjas padarė jam inkriminuotus tarnybinius nusižengimus.

26.       Teismas aptarė aktualias VTĮ nuostatas (2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnį, 4 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį, 32 straipsnio 1 dalį), VPIDVTĮ nuostatas (3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 11 straipsnį), NMA nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų“ (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2021 m. balandžio 6 d.) (toliau – ir NMA nuostatai) nuostatas (13 punktą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

27.       Teismas, aptardamas Aprašo 19 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atmetė pareiškėjo argumentus, kad tarnybinė nuobauda už VPIDVTĮ pažeidimus gali būti skirta tik pažeidimą nustačius VTEK ir tik tie atvejai, kurie VPIDVTĮ nurodyti prie šiukščių pažeidimų, gali būti pagrindas pripažinti tarnybinius nusižengimus šiurkščiais. Teismo vertinimu, tarnybinė nuobauda už VPIDVTĮ pažeidimus gali būti skirta tiek po VTEK tyrimo, tiek be jo, kai tokį sprendimą priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ir šis sprendimas yra motyvuotas teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas turi būti panaikintas dėl to, jog tyrimą buvo pavesta atlikti Audito skyriui, nes jam tokios funkcijos nėra būdingos. Teismas pažymėjo, kad šis argumentas (pavedimas Audito skyriui) neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Tarnybinį patikrinimą pavesta atlikti Personalo skyriui, o Audito skyrius tik iš pradžių aiškinosi aplinkybes.

28.       Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Komisijai vadovavęs T. O. negalėjo tirti aplinkybių, susijusių su 2019 m. birželio 18 d. protokolo Nr. BR22-22 (ne)pasirašymu, nes tai susiję ir su jo atsakomybe už protokolo pasirašymą. Taigi siekiant nepriklausomo epizodo tyrimo turėjo būti paskirtas arba kitas visos Komisijos vadovas, arba šis epizodas nevertintas Komisijos vadovo T. O.. Todėl teismas šį epizodą pašalino iš pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų, nes jo tyrime padarytas esminis procedūrinis pažeidimas – jį tyrė ir vertino su epizodu betarpiškai susijęs asmuo, kuris taip pat buvo atsakingas už protokolo pasirašymą. Teismas pažymėjo, kad kitų epizodų tyrime nenustatyti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie lemtų procedūros neteisėtumą.

29.       Teismas pareiškėjo argumentus apie nežinojimą, kad jo uošvis gauna NMA paramą, atmetė kaip gynybinę versiją. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina situaciją, kad santuokos sudarymo datos nelaiko data, kada jis turėjo sužinoti ir deklaruoti šį ryšį, nekeičia situacijos vertinimo ir neįteisina pareiškėjo neveikimo. Tačiau teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakcija keičia pareiškėjo atliktos veikos teisinį vertinimą. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas patikslino savo deklaraciją ir 2019 m. nurodė uošvį. Duomenų, kad pareiškėjas šiuo aspektu pateko į interesų konflikto situaciją, byloje nėra. Taigi teismas padarė išvadą, kad šis pažeidimas pareiškėjui inkriminuotas pažeidžiant VTEKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus (pirmas pažeidimas).

30.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nedeklaruodamas ryšių su MB „Roveža“ ir MB „Meistrovė“ pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio ir 6 straipsnio 7 punkto reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.1, 1.2 papunkčius, NMA darbuotojo etikos taisyklių, patvirtintų NMA direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 (toliau – ir Etikos taisyklės) 5.5 ir 11 papunkčius, NMA skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktį, NMA Personalo politikos, patvirtintos NMA 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. BR1-187 (toliau – ir Personalo politika) 69 ir 70 punktus.

31.       Teismas sutiko su atsakovo vertinimu – byloje nėra rašytinių įrodymų apie pareiškėjo nusišalinimą, o žodinių nusišalinimų teismas nelaikė skaidriais ir atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, todėl konstatavo, kad pareiškėjas, 2018 m. lapkričio 23 d. Komiteto posėdyje nenusišalindamas nuo klausimo Nr. 17 „Dėl MB „Meistrovė“ projekto „MB „Meistrovė“ įkūrimas“, pažeidė VPIDVTĮ 11 straipsnį 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA darbo reglamento, patvirtinto NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29 „Dėl departamentų, skyrių nuostatų ir darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir NMA darbo reglamentas) 50–51 punktus, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.4 papunktį, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, NMA Projektų, pateiktų paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, veiklos sritis ir (ar) veiklas atrankos komiteto (toliau – ir Komiteto darbo reglamentas) 5 punktą, Personalo politikos 69 ir 70 punktus.

32.       Dėl esminių procedūrinių pažeidimų teismas pripažino, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kuris įvardintas kaip nekorektiškai parengto posėdžio protokolo pasirašymas.

33.       Susipažinęs su byloje esančiais įrodymais ir išklausęs liudytojų parodymus teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjas nenusišalinęs patvirtino Probleminių klausimų komisijos, kurios pirmininkas buvo, darbotvarkės klausimą dėl savo sesers A. K.-J. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas netvirtino darbotvarkės, ėmėsi priemonių ją keisti ir t. t. Priešingai – visi įrodymai byloje patvirtina, jog posėdis įvyko kaip planuota, jame svarstyti visi 13 klausimų; atsakovas įrodė, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nenusišalino ir neišviešino tiesioginiam vadovui galimo interesų konflikto, susijusio su jo sesers klausimo svarstymu Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje.

34.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad žodinis nusišalinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad teisės aktų pažeidimas nėra ir negali būti pateisinamas įpročiu ar paplitusia praktika. Fiksavimas raštu yra tikslingai nustatytas teisės aktuose – jis leidžia užtikrinti skaidrumą ir užkerta kelią tokioms situacijoms, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje. Teismas nesirėmė liudytojų parodymais dėl žodinio nusišalinimo buvimo, nes pareiškėjas, liudytojas J. V. ir liudytojas T. O. pateikė kitokias, prieštaringas versijas. Rašytinių įrodymų apie pareiškėjo nusišalinimą byloje nėra. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nenusišalindamas patvirtinęs Probleminių klausimų komisijos posėdžio darbotvarkės klausimą dėl savo sesers A. K.-J. ir teisės aktų nustatyta tvarka nenusišalindamas ir neišviešindamas tiesioginiam vadovui galimo interesų konflikto, susijusio su jo sesers klausimo svarstymu Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje, pažeidė VPIDVTĮ 11 straipsnio reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA darbo reglamento 50–51 punktus, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.4 papunktį, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto NMA direktoriaus 2013 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. BR1-1088 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Probleminių klausimų komisijos darbo reglamentas) 8.3 papunktį, 45 ir 46 punktus ir Personalo politikos 69–70 punktus.

35.        Pasisakydamas dėl pareiškėjo šeštojo pažeidimo – už neetišką ir interesų konflikto požymių turintį elgesį su NMA darbuotojais, teismas nurodė, kad Išvadoje nurodomi epizodai dėl pareiškėjo močiutės paraiškos, dėl vertinimo pokalbio, telefono paėmimo ir kt. atmetami kaip neįrodyti. N. S. paaiškinimų byloje nėra. G. B., D. B., D. G. rašytiniai paaiškinimai (2 t., b. l. 17–21) pateikti praėjus daug laiko po aprašytųjų įvykių, taigi jų patikrinti nėra galimybės. Be to, šių liudytojų parodymai skiriasi nuo liudytojo E. K. parodymų. Esant tokiems prieštaravimams ir nesant kitų įrodymų – abejonės aiškinamos pareiškėjo naudai. Taigi teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas padarė šeštąjį jam inkriminuotą pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui atsakovo konstatuotas septintasis pažeidimas iš esmės yra ankstesnių pažeidimų įvertinimas (ryšių nedeklaravimo) NMA vidinių teisės aktų prasme. Jis neturi atskirų faktinių aplinkybių, todėl teismas jo atskirai nevertino.

36.       Teismas nurodė, kad pareiškėjui aštuntasis pažeidimas konstatuotas už tai, jog jo žmonai J. K. 2020 m. birželio 12 d. pateikus tiesioginių išmokų paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas per VPIDVTĮ nustatytą terminą neatnaujino savo Viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijos. Pareiškėjas teigė, kad ryšį su žmona deklaravo 2017 m., todėl papildomai deklaruoti jos pateiktą paraišką neturėjo pareigos. Teismas sutiko su tokia pareiškėjo pozicija, nes asmens / ryšio / santykio viešinimas buvo atliktas 2017 m.

37.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nedeklaruodamas ryšių su V. Š. (pareiškėjo uošvienė) ir J. J. (pareiškėjo sesers vyras), pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio ir 6 straipsnio 7 punkto reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.1, 1.2 papunkčius, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, NMA skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktį, Personalo politikos 69 ir 70 punktus.

38.       Teismas nurodė, kad pareiškėjui dešimtasis pažeidimas buvo konstatuotas už tai, jog jis nedeklaravo ryšio su VšĮ „Kaimo vystymo projektai“, kurios vadovė yra pareiškėjo mama R. K., o šis juridinis asmuo 2020 m. vasario 19 d. pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui vienuoliktasis pažeidimas buvo konstatuotas už tai, kad jis nedeklaravo ryšio su MB „Agrokonsultacijų centras“, kurios vadovė yra pareiškėjo sesuo A. K.-J., o šis juridinis asmuo 2020 m. birželio 15 d. pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog pareiškėjas, nedeklaruodamas ryšių su VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ ir su MB „Agrokonsultacijų centras“, pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio ir 6 straipsnio 7 punkto reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.1, 1.2 papunkčius, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, NMA skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktį, Personalo politikos 69 ir 70 punktus.

39.       Teismas pareiškėjui inkriminuotą tryliktąjį pažeidimą (sistemiškai ir piktybiškai nesilaiko VPIDVTĮ reikalavimų, toks elgesys yra neetiškas, nesuderinamas ir prieštaraujantis valstybės tarnybos etikos, skaidrumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo ir kt. principams, todėl pareiškėjo reputacija nėra nepriekaištinga ir asmuo neatitinka VTĮ 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų) pašalino iš jam inkriminuotų veikų sąrašo, nes pažeidimas neturi savarankiškos faktinės sudėties. Teismas pažymėjo, kad sistemiškumas yra svarbus sprendžiant dėl aukščiau įvardintų pažeidimų vertinimo, bet jis nesudaro savarankiško pažeidimo. Pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos atsakovas nepaneigė kitais įrodymais.

40.       Teismas pabrėžė, jog VTĮ 1 straipsnio, NMA vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. BR1-262 „Dėl Vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 1 punkto, Etikos taisyklių 2 ir 14 punktų, Personalo politikos 3.10 papunkčio ir 68 punkto pareiškėjas nepažeidė, todėl jas pašalino iš pareiškėjui inkriminuotų pažeistų teisės aktų sąrašo. Teismas nurodė, kad tai yra bendros nuostatos, kurios nustato programinius dokumentų tikslus, neformuluoja pareigų pareiškėjui.

41.       Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotus antrą, trečią, dalį ketvirtojo, penktą, devintą, dešimtą, vienuoliktą ir dvyliktą nusižengimus. Šiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio 7 punkto ir 11 straipsnio reikalavimus, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešumo ir skaidrumo principus, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, NMA darbo reglamento 50–51 punktus, NMA direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. BR1-48 „Dėl privačių interesų deklaravimo“ 1.1, 1.2, 1.4 papunkčius, Etikos taisyklių 5.5 ir 11 papunkčius, Komiteto darbo reglamento 5 punktą, Probleminių klausimų komisijos darbo reglamento 8.3 papunktį, 45 ir 46 punktus ir Personalo politikos 69–70 punktus, NMA skaidraus elgesio gairių 3.3.3 papunktį. Kitų teisės aktų nuostatų pažeidimo teismas nenustatė. Teismas sprendė, kad pareiškėjo neteisėta veika nustatyta.

42.       Teismas pritarė atsakovo vertinimui, jog pareiškėjas neteisėtą veiką atliko tyčia: pareiškėjas žinojo / turėjo žinoti apie ryšius su juridiniais asmenimis, artimaisiais, kurie teikia paraiškas paramai gauti, tačiau jų nedeklaravo. Teismas pažymėjo, kad kai kuriuose epizoduose pareiškėjo kaltės forma pasireiškė „turėjo žinoti“ būdu (pavyzdžiui, dėl uošvienės ir svainio), o kituose „žinojo“ (pavyzdžiui, dėl motinos ir sesers vadovaujamų juridinių asmenų teikiamų paraiškų).

43.       Teismas taip pat padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju kilo neigiamų pasekmių: neigiamas valstybės tarnybos įvaizdis, menkinamas valstybės tarnybos įvaizdis. Teismas nurodė, kad asmeniškai ar artimiesiems palankios situacijos kūrimo atsakovas neįrodė. Tačiau teismas pabrėžė, situacijos neatskleidimas, žodiniai nusišalinimai, dalyvavimas posėdžiuose, kur svarstomi susijusių asmenų prašymai, neatitinka visuomenės lūkesčių, akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis teisės ir moralės nuostatomis. Dėl to, kad pareiškėjas užėmė aukštas pareigas NMA, jo elgesys turėjo reikšmingą įtaką visos institucijos tarnautojų elgesiui, įstaigos reputacijai, prestižui.

44.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo paaiškinimai neįvertinti, dėl jų nepasisakyta, nurodydamas, jog tai paneigia Išvados turinys. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina ginčo aplinkybes, nedaro Įsakymo ir Išvados nemotyvuotų, neteisėtų ir nepagrįstų.

45.       Teismo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, nes jo padaryti pažeidimai vertinami kaip šiurkštūs. Teismas padarė išvadą, kad pavieniui pažeidimai nėra šiurkštūs, tačiau jų gausa ir sistemiškumas rodo esminį skaidrumo principo pažeidimą pareiškėjui derinant viešuosius ir privačiuosius interesus. Pareiškėjo eitos pareigos lemia aukštesnių reikalavimų pareiškėjui kėlimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo padarytų pažeidimų gausa rodo, jog jis esmingai neatitinka skaidrumo reikalavimų, todėl pagrįstai jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo. Teismas konstatavo, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.

46.       Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Išvados priėmimo metu galiojusi pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo panaikinta, niekaip nekeičia parinktos tarnybinės nuobaudos teisėtumo. Byloje nustatyti esminiai skaidrumo principo pažeidimai, kurie nėra suderinami su pareiškėjo eitomis pareigomis. Teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I3-3514-809/2020 konstatavo, jog NMA pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui taikyti tarnybinę nuobaudą, ir nuobaudą panaikino tik dėl procedūrinių pažeidimų.

47.       Viską apibendrindamas teismas konstatavo, jog pareiškėjui paskirtas atleidimas iš tarnybos paskirtas pagrįstai už dėl kaltės padarytus tarnybinius nusižengimus, nėra per griežta tarnybinė nuobauda, todėl ją naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas nenustatė skundžiamo Įsakymo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

48.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti.

III.

49.       Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; jei teismas manytų, kad naujo sprendimo priėmimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

50.       Pareiškėjo teigimu, teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų padaręs bent vieną VTĮ nurodytą šiurkštų pareigų pažeidimą, tačiau paliko galioti tik už šiurkščius pažeidimus skiriamą tarnybinę nuobaudą. Kadangi pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių nebuvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, tai, remiantis VTĮ 33 straipsnio 4 dalimi, jis galėjo būti atleistas iš pareigų tik nustačius pažeidimą, kuris gali būti pripažintas šiurkščiu. Baigtinis tokių atvejų sąrašas nurodytas VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje. 

51.       Teismas dalį atsakovo nustatytų pažeidimų pašalino iš pareiškėjui inkriminuotų veikų sąrašo, tačiau net ir sumažėjus tariamai neteisėtų veiksmų apimčiai (mastui) į tai neatsižvelgė, palikdamas galioti nepagrįstą ir neproporcingą tarnybinę nuobaudą. Palikdamas galioti tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų už pažeidimą, kuris VTĮ nereglamentuotas kaip šiurkštus, teismas ne tik peržengė savo kompetencijos ribas, bet ir pažeidė viešosios teisės principą, kad atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Iš VTĮ pakeitimo projekto lydimųjų dokumentų matyti, kad tokiu pakeitimu buvo siekiama užkirsti teisę institucijos vadovui interpretuoti galimą valstybės tarnautojo pažeidimą ir taikyti sankciją – atleidimą iš užimamų pareigų. Tiek NMA sudarytos tyrimo komisijos Išvada, tiek skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paneigė tokį įstatymų leidėjo tikslą ir vien šis esminis materialiosios teisės normų taikymo pažeidimas sudaro atskirą skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo pagrindą (ABTĮ 147 straipsnis). Nebuvo įvertinta tai, kad tiek Išvadoje nurodyti 13 tariamų pažeidimų, tiek teismo nustatyti 7 pažeidimai negalėjo būti vienodai sunkūs ir nulemti vienodos atsakomybės taikymą. Atitinkamai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda negalėjo būti vienodai proporcinga tiek esant trylikai pažeidimų, tiek septyniems. Be to, nebuvo deramai įvertintas konkrečių pažeidimų turinys.

52.       Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad didžioji dalis iš sprendime nustatytų pažeidimų, padaryti nedeklaruojant pareiškėjo artimų giminaičių arba jų valdomų juridinių asmenų, yra vienarūšiai, formalūs, nulemti arba pareiškėjo nežinojimo (devinto, dešimto, vienuolikto, dvylikto pažeidimo atvejais), arba skirtingo supratimo apie jam iš teisinio reguliavimo kylančias pareigas (antro, trečio pažeidimo atvejais), tačiau nesant tyčios ir nesukuriant jokio neteisėto elgesio sistemingumo. Skundžiamame sprendime teismo pateiktas perdėtai griežtas situacijos vertinimas pripažintinas neproporcingu, o palikta galioti tarnybinė nuobauda – pernelyg ribojančia pareiškėjo teises ir dėl to – naikintina.

53.       Pažeidimo tyrimo komisijos pirmininku buvo paskirtas šališkas asmuo. Dėl komisijos pirmininko šališkumo ir suinteresuotumo buvo neužtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių ištyrimas ir parengta šališka Išvada, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta neteisėta tarnybinė nuobauda. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad T. O., pirmininkaudamas Probleminių klausimų komisijai sprendžiant darbotvarkės 13 klausimą, buvo atsakingas ne tik už posėdžio protokolo šiuo darbotvarkės klausimu tinkamą parengimą, bet ir už tai, jog komisijos posėdyje nedalyvautų nariai, kuriems sprendžiant klausimą gali kilti jų viešų ir privačių interesų konfliktas (Probleminių klausimų komisijos darbo reglamento 45 p.). 

54.       Teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiga deklaruoti dalį asmenų galiojo tik 2–3 mėnesius (ši pareiga išnyko savaime, NMA priėmus sprendimą jiems neskirti paramos), o iki jos pasibaigimo pareiškėjas taip ir nesužinojo, kad tokia pareiga buvo atsiradusi. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į aplinkybes, patvirtinančias, kad nors pareiškėjas savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė MB „Roveža“ ir MB „Meistrovė“ (padarė formalų pažeidimą), tačiau neturėjo jokio tikslo tyčia nuslėpti šią informaciją, juolab to nedarė sistemingai. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog jis pažeidė pareigą iškart žinoti (susižinoti) apie bet kokius ir bet kada atsiradusius jo artimųjų interesus, susijusius su NMA administruojama parama, ir kad tokios pareigos pažeidimas savaime nulėmė esminį skaidrumo pareigos pažeidimą. Pareiškėjo manymu, tokia išvada padaryta neatsižvelgus į NMA veiklos specifiką ir tinkamai neįvertinus faktinių bylos aplinkybių. 

55.       Teismo nebuvo įvertinta aplinkybė, jog apie jam artimų asmenų paraiškų pateikimą ar dalyvavimą ES paramą siekiančių gauti įmonių veikloje pareiškėjas iš Papildomo pranešimo Nr. PS9-11 sužinojo paskutinę savo darbo NMA dieną, tad nėra sąžininga ir protinga iš jo reikalauti, kad būtent šią dieną jis privalėjo patikslinti savo viešų ir privačių interesų deklaracijos duomenis. Juolab, kad galimas viešų ir privačių interesų konfliktas dėl dalies Išvadoje nurodytų subjektų jau buvo išnykęs (VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ atsiėmus pateiktą paraišką), tokiam veiksmui atlikti VPIDVTĮ nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas, o pasibaigus tarnybai pareiga deklaruoti asmens privačius interesus išnyko. Nagrinėjamu atveju nei viena iš teisės aktuose įtvirtintų aplinkybių, galėjusių nulemti VPIDVTĮ pažeidimų vertinimą kaip šiurkščių, nebuvo nustatyta, dėl to nebuvo pagrindo taikyti būtent šiurkščių pažeidimų sukeliamus teisinius padarinius – skirti tarnybinę nuobaudą atleidimą iš pareigų. Pirmosios instancijos teismas šiurkštaus pažeidimo padarinius taikė akcentuodamas išimtinai tik skaidrumo principo pažeidimą, į kurį gali būti „sutalpinami“ bet kokie pažeidimai, taip paneigdamas ne tik VTĮ nuostatas dėl baigtinio šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašo, bet ir VPIDVTĮ nuostatas, kuriose pateiktas baigtinis sąrašas, kas gali būti laikoma šiurkščiu šio VPIDVTĮ pažeidimu. 

56.       Teismas netinkamai aiškino pareigą nusišalinti reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad nusišalinimas galėjo būti išreikštas tik raštu. VPIDVTĮ normose nėra imperatyviai nurodyta, kad nusišalinimas gali būti atliktas ir pripažįstamas tinkamu tik tuomet, kai tai padaroma raštu. Reikalavimas dėl rašytinės nusišalinimo formos nustatytas vidiniuose NMA aktuose – vadovaujantis NMA darbo reglamento 50 punktu, pranešimas apie nusišalinimą teikiamas per KDS Nusišalinimo registrą. Tačiau ir šis reikalavimas nėra absoliutus – pagal to paties NMA darbo reglamento 51 punktą, tais atvejais, kai nėra galimybės pranešti apie nusišalinimą per KDS, atsakingi asmenys informuojami žodžiu arba kitais dokumentais (posėdžio / susirinkimo protokolais, pranešimais ir pan.). Pareiškėjas nusišalino bei nedalyvavo svarstant MB „Meistrovė“ paraišką ir toks nusišalinimas, priešingai nei sprendė teismas, atitiko visų ginčui aktualių teisės aktų reikalavimus, užtikrino NMA personalo politikos 69 punkto reikalavimą. Teismas tinkamai neįvertino aktualių teisės aktų reikalavimų ir neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visetą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė Išvadoje nurodytą 5 pažeidimą. 

57.       Spręsdamas, ar pareiškėjas nusišalino nuo klausimų, susijusių su jo artimais asmenimis, rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visapusiškai neištyrė byloje esančių įrodymų, padarė byloje esantiems rašytiniams įrodymams prieštaraujančias išvadas ir taip neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo. Kadangi Probleminių klausimų komisijos darbo reglamente buvo numatyta tik komisijos narių nusišalinimo tvarka, o komisijos pirmininko nusišalinimas atskirai nebuvo reglamentuotas, tai pareiškėjas apie savo nusišalinimą J. V. pranešė įprasta įstaigoje nusistovėjusia tvarka – žodžiu, nurodė, kad sesers klausimas teikiamas svarstyti komisijos 2019 m. birželio 3 d. posėdyje, tačiau pareiškėjas nusišalina nuo bet kokių veiksmų, susijusių su jo sesers klausimu, ir nespręs dėl šio klausimo (ne) įtraukimo į komisijos posėdžio darbotvarkę. Šias esmines nusišalinimo aplinkybes patvirtino tiek pareiškėjas, tiek nešališkas, NMA jau nebedirbantis liudytojas J. V., o pareiškėjo nusišalinimo, pateikto tiesiogiai J. V., faktas byloje nepaneigtas jokiais kitais įrodymais. Teismo nurodyta aplinkybė, kad T. O. pateikė kiek kitokią jo paskyrimo pirmininkauti probleminių klausimų komisijos 13 darbotvarkės klausimui versiją, nepaneigia paties pareiškėjo nusišalinimo, pateikto J. V., fakto, o taip pat turėtų būti vertinama atsižvelgus į tikėtino T. O. šališkumo faktą. Net jei būtų pripažinta, kad pareiškėjas nenusišalino nuo sesers klausimo įtraukimo į Probleminių klausimų komisijos darbotvarkę (su kuo pareiškėjas nesutinka), toks formalus pažeidimas negali būti pripažintas sukėlusiu bet kokias neigiamas teisines pasekmes, nes klausimo įtraukimas į darbotvarkę buvo nulemtas konkretaus teisinio reguliavimo ir negalėjo keistis priklausomai nuo to, koks subjektas tai darytų. Į šias aplinkybes nei tyrimo komisija, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Šiuo atveju daug svarbesnė aplinkybė, kad pareiškėjas nedalyvavo Probleminių klausimų komisijos posėdyje svarstant ir priimant sprendimą dėl jo sesers klausimo. Ta aplinkybė, kad kai kurie Probleminių klausimų komisijos nariai neprisiminė, ar pareiškėjas buvo išėjęs iš posėdžių salės, nesudarė pakankamo pagrindo teismui spręsti, kad Probleminių klausimų komisijos narių paaiškinimai buvo prieštaringi ar kad liko nepašalintos abejonės sprendimo skaidrumu. 

58.       Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 3 682,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.

59.       2022 m. gegužės 10 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad teismo nepripažinti kaip padaryti, Išvadoje nurodyti pažeidimai (pirmas, dalis ketvirto, šeštas, septintas, aštuntas, tryliktas) pareiškėjo apeliaciniu skundu nebuvo skundžiami. Atsakovas dėl jų taip pat nepateikė apeliacinio skundo, vadinasi, ši Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo dalis įsiteisėjo (ABTĮ 98 straipsnio 1 dalis).

60.       Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kokios VPIDVTĮ nuostatos (dėl pareigos deklaruoti privačius interesus, nusišalinti, deklaravimo tvarkos) buvo pažeistos (su kuo nesutikdamas pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą), anaiptol nereiškia šiurkštaus VPIDVTĮ pažeidimo, atitinkančio VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintą nusižengimą.

61.       Atsakovas didelį dėmesį skiria aplinkybei, kad pareiškėjo ir teisme apklaustų liudytojų nurodytas Probleminių klausimų komisijos darbotvarkės suderinimo procesas, šios komisijos pirmininko (pareiškėjo) nusišalinimas nuo jo sesers klausimo nagrinėjimo neatitiko NMA vidiniuose teisės aktuose nustatytų procedūrų. Su tokiu vertinimu pareiškėjas nesutinka – kaip matosi iš paties atsakovo cituojamų NMA vidinių teisės aktų, Probleminių klausimų sprendimo komisijos darbo reglamente tiesiogiai nėra nustatyta nei šios komisijos pirmininko nusišalinimo tvarka, nei komisijos darbotvarkės sudarymo tvarka – aprašyta tik komisijos narių nusišalinimo procedūra (tokį nusišalinimą priima ir dėl jo sprendžia komisijos pirmininkas). Vadinasi, susiklosčius išimtinei, teisės aktuose nereglamentuotai situacijai, privalėjo būti imtasi išskirtinių priemonių, kas ir buvo padaryta. Pareiškėjas pats negalėjo priimti savo nusišalinimo, tad apie jį informavo tiesioginį vadovą – NMA direktorių, kuris nusišalinimą priėmė. Analogiškai buvo išspręstas ir darbotvarkės sudarymo klausimas – pareiškėjui nusišalinus nuo jo sesers klausimo (ne) įtraukimo į posėdžio darbotvarkę, tokio klausimo sprendimas perduotas tuometiniam NMA direktoriui J. V., jis nusprendė klausimą įtraukti į Probleminių klausimų komisijos 2019 m. birželio 3 d. posėdžio darbotvarkę, o pirmininkavimą šiam klausimui perduoti komisijos pirmininko pavaduotojui T. O.. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas J. V.. Pareiškėjas nesutinka, kad apeliacinio skundo argumentai dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pirmininko T. O. neturėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas sužinojo apie aiškų išankstinį T. O. nusistatymą prieš pareiškėjo asmenį, galėjusį daryti esminę įtaką neteisėtos Išvados parengimui, kurios pagrindu buvo priimtas byloje ginčijamas Įsakymas.

62.       Byloje ginčijama tarnybinė nuobauda yra tik dalis prieš pareiškėją nukreiptų NMA veiksmų, kuriais kryptingai buvo siekiama su juo susidoroti – šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taip pat jau antrą kartą nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1127-492/2022 dėl neteisėto pareiškėjo atleidimo iš pareigų, pažeidžiant VTĮ 51 straipsnio 6 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas garantijas. Abiejose administracinėse bylose nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų visetas patvirtina nuoseklų NMA siekį bet kokiu atveju atleisti pareiškėją iš pareigų ir į tai turėtų būti atsižvelgta šioje byloje vertinant NMA argumentus bei priimant teisingą teismo sprendimą.

63.       Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. 

64.       Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė tais pačiais argumentais, nurodytais atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų taikyta dėl šiurkštaus tarnybinio nusižengimo, o konkrečiau, tokių šiukščių tarnybinių nusižengimų visumos. Visi pareiškėjo padaryti pažeidimai VTĮ 33 straipsnio 5 dalies prasme yra priskirtini prie šiurkščių (detalų pažeidimų suskirstymą atsakovas pateikia atsiliepimo lentelėje, t. y. 21 p.). Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas negrindė savo sprendimo laikyti atleidimą iš pareigų proporcinga pažeidimams priemone, remdamasis tik skaidrumo principu. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skaidrumą siejo su viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimu, kuris VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punkte yra įtvirtintas, kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Visi administracinėje byloje esantys įrodymai (tiek rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų paaiškinimai) leido pirmosios instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kad visų pareiškėjo, užėmusio aukštas pareigas NMA, pažeidimų visuma, sistemiškumas leidžia šiuos pažeidimus kvalifikuoti, kaip šiurkščius ir atitinkamai pagrįstai taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Nei vienas iš pažeidimų, kuriuos konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokiu būdu negali būti laikomi smulkiais pažeidimais, nes pareiškėjas užimdamas vienas aukščiausių pareigų NMA privalėjo žinoti savo pareigą deklaruoti bet kokius ryšius/asmenis dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas. Pareiškėjo elgesys suponuoja išvadą, kad pasikartojančiais tęstiniais veiksmais pareiškėjas kūrė sąlygas naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų ar kitų asmenų privačiai naudai gauti, todėl nuolatos pažeidinėjo viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo reikalavimus, sukurdamas prielaidą, neva ryšiai deklaruoti, tačiau deklaruota itin maža dalis santykių, dėl kurių gali kilti konfliktas. Svarstant klausimus dėl projektų, susijusių su NMA darbuotojų artimais asmenimis ir/ar su jais susijusiais juridiniais asmenimis, kitiems NMA darbuotojams neišviešinus šių ryšių ar nuo tokių svarstymų nenusišalinus, nėra įmanoma nustatyti sąsajų tarp NMA darbuotojo ir pareiškėjo/paramos gavėjo, dėl kurio yra priimami sprendimai. Kiekvienas toks pareiškėjo neveikimas yra laikytinas sistemingu teisės aktų ir valstybės tarnautojui tenkančių pareigų pažeidimu. Pareiškėjas ne tik, kad nevengė galimo interesų konflikto kilimo, bet ir tyčia nedeklaruodamas viešųjų ir privačiųjų interesų, nenusišalindamas nuo klausimų, tiesiogiai susijusių su jam artimaisiais giminaičiais, pažeidė ne tik savo pareigas, bet ir vieną pagrindinių valstybės tarnybos principų (skaidrumo principą). 

65.       Nors pareiškėjas nurodė, kad nušalinimo nepateikė pagal NMA nustatytą tvarką, o neva žodžiu informavo tiesioginį vadovą. Tačiau teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek liudytojas J. V. visiškai priešingai apibūdino šias aplinkybes, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jų teikiami paaiškinimai neatitinka tikrovės. Patikrinus tiek NMA DVS nusišalinimų registrą, tiek KDS, kuris pradėtas naudoti nuo 2019 m. spalio 1 d., jokių pareiškėjo dokumentų ar informacijos dėl nusišalinimų pateikimo nenustatyta, šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismas sprendime. Nusišalinimų apskritai pareiškėjas nėra teikęs NMA nustatyta tvarka. Pareiškėjas, piktnaudžiaudamas savo padėtimi (ir gerais santykiais su buvusiu NMA laikinai pareigas ėjusiu vadovu J. V.) tyčia nenusišalino nuo Probleminių klausimų komisijos posėdžio iš anksto, pats patvirtino darbotvarkę, kurioje 13 klausimu buvo įrašytas klausimas nuo kurio svarstymo pareiškėjas privalėjo nusišalinti. Pareiškėjo pasitelkti J. V. ar E. B. paaiškinimai dėl pareiškėjo žodinio nusišalinimo neturi prasmės, nes teisės aktai žodinio nusišalinimo ar (galimo) interesų konflikto išviešinimo nenumato. Nusišalinimo procedūra yra aprašyta NMA vidiniuose teisės aktuose, todėl teigti, kad jeigu VPIDVTĮ ir nenumato, kokia forma turi būti pareiškiamas nusišalinimas, tai akivaizdžiai ir suprantamai yra aptarta NMA vidiniuose teisės aktuose, todėl šis ir kiti pareiškėjo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais ir paneigiančiais pareiškėjo padarytus sistemingus pažeidimus. Byloje nėra jokių įrodymų (nei rašytinių įrodymų, nei žodinių paaiškinimų), kuriais remiantis būtų galima teigti, kad pareiškėjo atžvilgiu egzistavo tokios objektyvios aplinkybės, kurios lėmė negalėjimą nusišalinimo registruoti KDS (NMA darbo reglamento 51 p.). NMA darbo reglamento 51 punktas pareiškėjo atžvilgiu negalėjo ir negali būti taikomas, nes pareiškėjas dar iki posėdžio žinojo apie 13 klausimu posėdžio darbotvarkėje įtrauktą klausimą, susijusį su jo seserį liečiančių klausimų svarstymu. 

66.       Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad T. O. buvo šališkas atliekant galimą pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nes jau anksčiau yra siūlęs pareiškėjui trauktis iš tarnybos ir dėl to, kad dalį pažeidimų, neva padarytų pareiškėjo, padarė T. O., nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo, todėl neturėtų būti analizuojami ir apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra jokių įrodymų, kad T. O., pirmininkavęs tyrimo komisijai, kuri tyrė galimus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, galėjo būti šališkas. Aplinkybė, kad T. O. buvo susijęs su vienu (pažeidimo Nr. 4) epizodu, absoliučiai niekaip nesuponuoja galimo T. O. šališkumo. T. O. nebuvo vienintelis asmuo, kuriam buvo pavesta tirti galimus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, be T. O. tyrimo komisijoje dar buvo ir nusižengimus tyrė R. K. ir Ž. G.. Pareiškėjo argumentai dėl T. O. šališkumo yra visiškai nepagrįsti, laikytini gynybine pozicija, atsiradusia tik apeliacinės instancijos teisme. 

67.       Dėl pernelyg didelės teismo reikšmės viešųjų ir privačiųjų interesų derinimui ir nekilusių neigiamų padarinių bei netinkamo įrodymų vertinimo (trečiasis apeliacinio skundo argumentas) – akivaizdu, kad pareiškėjui kilo pareiga ne tik deklaruoti artimuosius asmenis, bet ir juridinius asmenis, t. y. kitus jam žinomus asmenis ar duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas šias aplinkybes žinojo, nes ne tik buvo supažindintas su visomis vidinėmis, aukščiau nurodytomis ir kitomis vidinėmis NMA tvarkomis, bet ir dėl to, kad buvo ilgametis, aukštas pareigas NMA einantis valstybės tarnautojas. 

68.       Įrodytas pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis yra sunkus – savo elgesiu menkino įstaigos reputaciją, diskreditavo valstybės tarnybą, nedeklaravo (selektyviai deklaravo asmenis ir ryšius) viešųjų ir privačių interesų, konstatuotas neetiškas asmens elgesys neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąvokos, ir neatitinka VTĮ tarnautojams privalomų laikytis elgesio normų. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismas sprendime. 

69.       Pareiškėjo įrodyta kaltės forma – tyčia. Pareiškėjas neigia jam kilusią pareigą deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas jam vykdant tiesiogines funkcijas, tačiau aplinkybių visuma pagrindžia kaltės formą – tyčią, nes pareiškėjas, suprasdamas savo veiksmų padarinius, sąmoningai leido jiems kilti (žinojo apie jam kylančias pareigas, tačiau jų nevykdė). Taip pat sąmoningas elgesys, ne tik nedeklaruojant, bet ir nenusišalinant nuo klausimų, susijusių su jam ar artimiems asmenims, sprendimų, bei sąmoningas ir pasikartojantis neetiškas, menkinantis NMA reputaciją, diskredituojantis valstybės tarnybą elgesys šios bylos kontekste negali būti laikomas nesąmoningu ir neatsargiu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas sąmoningai suprato savo veiksmų padarinius ir sąmoningai leido jiems kilti (žinojo apie jam kylančias pareigas, bet jų nevykdė). Be to, pareiškėjas žinojo/turėjo žinoti apie ryšius su juridiniais asmenimis, artimaisiais, kurie teikia paraiškas paramai gauti, tačiau jų nedeklaravo. 

70.       Kilusios neigiamos pasekmės taip pat įrodytos – neigiamas ir menkinamas valstybės tarnybos, NMA kaip įstaigos, įvaizdis ir reputacija, asmeninės ar artimiesiems palankios situacijos siekimas, įtakos darymas. Šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. 

71.       Pareiškėjas nerodė pastangų ir/ar siekio ištaisyti tarnybinius nusižengimus, priešingai – pareiškėjas ir privačių interesų nedeklaravimo trūkumų neištaisė ir jų nepripažino ir neapgailestavo, kitų pažeidimų nepripažino. Tad pareiškėjo veiksmų visuma teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikyta ilgalaikiu ir sistemingu etikos principų nesilaikymu – įstatymų nesilaikymu, ir tai diskredituoja valstybės tarnybą.

72.       Pareiškėjas sąmoningais ir tyčiniais veiksmais, šiurkščiais VPIDVTĮ pažeidimais, padarė tarnybinį nusižengimą, už ką, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų gausą, sistemiškumą bei aukštas pareiškėjo NMA eitas pareigas, buvo paskirta absoliučiai proporcinga nuobauda – atleidimas iš pareigų, ką teisėtai ir pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

73.       Atsakovas NMA pateikė nuomonę dėl pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, kurioje nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nenurodomos jokios papildomos aplinkybės, kurios nebūtų buvusios pateiktos apeliaciniame skunde ir/ar kurios nebūtų nagrinėtos Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinę bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje žodinio proceso tvarka.

74.       Atsakovas NMA pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 1 992,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

IV.

75.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies.

76.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nurodė, kad teisinis reglamentavimas įpareigoja deklaruoti ne tik asmenį (šiuo atveju motiną), bet ir duomenis apie jos valdomus juridinius asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, o tai, kad ši faktiškai buvo paramos teisinių santykių šalimi, suponuoja, kad pareiškėjas pažeidė ne tik VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus, bet ir viešumo bei skaidrumo principą.

77.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, atlikdamas savo tarnybines funkcijas, vykdė itin reikšmingas užduotis, todėl pagal funkcijų pobūdį priskiriamas prie kvalifikuotų subjektų, kuriems taikomas ne vidutinis, o aukštas rūpestingumo ir atidumo standartas. Todėl prievolė nuolat domėtis savo giminių bei artimųjų veikla ir ypač jų tiesioginiais interesais veikiant paramos teisiniuose santykiuose pareiškėjui kilo būtent dėl jo atliekamų funkcijų pobūdžio. Šiuo atveju vengimas domėtis ir nuolat rinkti visą svarbią informaciją tam, kad būtų išvengta interesų konflikto, o tuo pačiu užtikrinamas viešumo ir skaidrumo principo tinkamas įgyvendinimas, yra nerūpestingumas, kuris, kartu pripažįstant, jog nurodyti tarnybiniai nusižengimai yra padaryti dėl neatsargumo, nes kaltė tyčios forma nėra įrodyta, sudaro vieningą nusižengimų subjektyviosios pusės elementų visumą.

78.       Pareiškėjas, tvirtindamas Komisijos posėdžio darbotvarkę, kurioje 13-ju klausimu buvo įtrauktas jo sesers prašymo paramos reikalu svarstymas, pažeidė įstatyme įtvirtintą draudimą dalyvauti inter alia (be kita ko) ir sprendimų rengimo stadijoje, nes svarstomų klausimų įtraukimas į darbotvarkę ją tvirtinant vertintinas, kaip dalyvavimo sprendimų rengimo stadijoje veiksmas. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) priėjo prie išvados, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė VPIDVTĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą, o tuo pačiu – ir viešumo bei skaidrumo principų reikalavimus (VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

79.       Kai vertinamos aplinkybės susijusios su pareiškėjo uošvės ir sesers vyro veikla, akivaizdu, kad tai artimojo bendravimo rato asmenys, todėl byloje nesant jokių pareiškėjo poziciją patvirtinančių įrodymų, LVAT kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad jis su šiais asmenimis nepalaiko jokių ryšių (ABTĮ 56 str. 7 d.). Tačiau toks kvalifikuoto asmens aukšto rūpestingumo ir atidumo standarto pažeidimas yra iš skaidrumo principo kylančių pareigų nevykdymas, kai nerenkama informacija, aktuali interesų deklaravimui, o ne interesų nedeklaravimas. Už neveikimą (informacijos, duomenų nerinkimą esant tokiai pareigai) pareiškėjas tarnybinėn atsakomybėn nėra patrauktas, o veikos, už kurią nubaustas (nedeklaravo ryšių su paminėtais asmenimis, kai buvo žinoma apie interesų konfliktą), nepadarė, konstatuotina, kad nėra pažeidimo, už kurį pareiškėjas nubaustas, įvykio.

80.       LVAT pažymėjo, kad VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų pažeidimas yra formaliosios, o ne materialiosios sudėties, todėl tam, kad būtų pagrindas pripažinti, jog padarytas tarnybinis nusižengimas, nėra svarbios pasekmės. Šiuo atveju nėra svarbu, ar paraiška paramai gauti po pateikimo vėlesnėse stadijose buvo atsiimta, taip pat ir tai, kad paraiška buvo atmesta (parama neskirta). LVAT priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, nedeklaruodamas ryšio su VšĮ „Kaimo vystymo projektai“, MB „Agrokonsultacijų centras“, padarė tarnybinį nusižengimą.

81.       LVAT, aiškindamas VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintą teisės normą šios bylos kontekste, kai yra pripažįstama, kad pareiškėjas padarė kelis pagal savo pobūdį vienarūšius (tapačius, panašius) tarnybinius nusižengimus, t. y. konstatuojamas pažeidimų daugetas, darė išvadą, kad toks pažeidimų daugetas vertintinas, kaip šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas. Šią normą aiškinant kitaip, t. y., kad tik vienas arba vienas iš daugeto padarytų pažeidimų turi turėti šiurkštaus teisės pažeidimo požymius ir tik tokiu atveju veiką būtų pagrindas kvalifikuoti pagal VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punktą, būtų paneigtas atsakomybės neišvengiamumo principas bei suvaržytas VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurios įvertinamos skiriant tarnybinę nuobaudą, taikymas. Kitoks aiškinimas suponuotų, kad įtvirtinamas pažeidimų tolerancijos valstybės tarnyboje principas, kad valstybės tarnautoją nebūtų pagrindo atleisti iš valstybės tarnybos, nors jis sistemingai pažeidinėja teisę. Tai niekaip nedera su pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais bei valstybės tarnybos tikslais (VTĮ 2 straipsnio 11 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1, 7, 8, 9, 12, 14 punktai). Nurodyto teisės aiškinimo pagrindu LVAT priėjo prie išvados, kad tarnybinių nusižengimų, kurie teisiniu požiūriu įvertinti (ir yra įrodyti) apeliacinės instancijos teismo Nutartyje, daugetas kvalifikuotinas kaip šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas.

82.       Tai, kad tokie tarnybiniai nusižengimai padaryti aukštas pareigas einančio valstybės tarnautojo, turinčio plačius įgaliojimus paramos teisinių santykių srityje, tai, kad visi tarnybiniai nusižengimai susiję su artimos pareiškėjui aplinkos subjektų interesų pareiškėjo veiklos srityse nuslėpimu nedeklaruojant galimų interesų konfliktų, taigi galima įžvelgti ir tam tikras savanaudiškumo apraiškas, leidžia pripažinti, kad atleidimas iš valstybės tarnybos yra proporcinga ir teisinga tarnybinė nuobauda.

83.       LVAT tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pareiškėjui priteisė 736,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

84.       LVAT atmetė atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

V.

85.        Pareiškėjas R. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1811-415/2022, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

86.       Pareiškėjas akcentuoja, kad VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas baigtinis tarnybinių nusižengimų sąrašas, o VPIDĮ 23 straipsnio 7 dalyje – baigtinis šiurkščių viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimų sąrašas. Teismas, netinkamai taikydamas VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir netaikydamas VPIDĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostatų, be pagrindo išplėtė šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą – pripažino, kad nedeklaruodamas 4 juridinių asmenų pareiškėjas šiurkščiai pažeidė VPIDĮ nuostatas ir taip padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Tokia išvada ne tik neatitiko VPIDĮ nuostatų (pagal jas nurodytas pažeidimas nelaikomas šiukščiu), bet ir lėmė, kad buvo palikta galioti pareiškėjui paskirta neproporcinga ir dėl to neteisėta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

87.       LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartis yra prieštaringa – dėl dalies asmenų, apie kurių gaunamą paramą pareiškėjas nežinojo ir kurių nedeklaravo, teismas sprendė, kad buvo pažeista ne pareiga deklaruoti, bet iš skaidrumo principo kylanti pareiga rinkti informaciją (nepripažino atsakovo nustatyto pažeidimo). O dėl kitų asmenų, apie kurių kreipimąsi dėl Europos Sąjungos paramos gavimo pareiškėjui taip pat nebuvo žinoma, buvo padaryta priešinga išvada – konstatuotas pareigos deklaruoti pažeidimas, nenurodant jokių argumentų dėl skirtingo vienodų situacijų vertinimo.

88.       Pareiškėjas, remdamasis LVAT praktika, nurodo, kad kitose bylose šiurkščiais VPIDĮ pažeidimais, kurie nulemtų ir šiurkštų tarnybinį nusižengimą, buvo pripažinti tik tokie viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimai, kurie sukėlė akivaizdų interesų konfliktą, kitus neigiamus padarinius valstybės tarnybai, atitinkamų institucijų vykdomų funkcijų skaidrumui, teikė konkrečios naudos tarnybinėn atsakomybė patrauktam asmeniui. Be to, nurodytoje praktikoje tarnautojams, ne tik nedeklaravusiems artimųjų asmenų, bet ir priėmusiems su šių asmenų teisine padėtimi susijusius sprendimus, taigi padariusiems dar šiurkštesnius pažeidimus, nei pareiškėjo atveju, buvo paskirtos gerokai švelnesnės tarnybinės nuobaudos ir teismo nebuvo svarstoma, ar tokie pažeidimai galėtų būti kvalifikuojami kaip šiurkštūs.

89.       Pareiškėjo teigimu, LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje formuojama praktika neatitinka ir VTEK vieningos praktikos. Kaip savo ekspertinėje išvadoje dėl pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų teisinio vertinimo nurodė ilgametis VTEK pirmininkas R. V. (pridedama), VTEK praktikoje šiurkštūs VPIDĮ pažeidimai konstatuojami itin retai, tik esant VPIDĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatytiems pagrindams. Šio eksperto vertinimu, pareiškėjo padaryti pažeidimai (Išvadoje nurodyti antras, trečias, dalis penkto, dešimtas ir vienuoliktas pažeidimai) nesudaro šiukštaus VPIDĮ pažeidimo.

90.       Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

91.       Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

92.       Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, jog buvo padarytas esminis materialiosios normos pažeidimas.

93.       Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas netinkamai interpretuoja savo paties anksčiau administracinėje byloje duotus paaiškinimus, kadangi administracinėje byloje nėra įrodymų ir pats pareiškėjas niekada neteigė, kad nežinojo, kad MB „Roveža“ vadovė yra jo motina R. K., o MB „Meistrovė“ vadovė yra jo sesuo. Priešingai – pareiškėjas teigė, kad ryšį su motina ir seserimi jis deklaravo, o ryšių su juridiniais asmenimis neturėjo pareigos deklaruoti (o ne, kad nežinojo apie tokius ryšius). Todėl ir pirmosios instancijos teismas, kuriam LVAT pritarė, teisingai, vienu atveju pažeidimą konstatavo, o kitu ne (kai pats pareiškėjas teigė, kad uošvienės ir sesers vyro santykių nedeklaravo, nes apie juos nežinojo). Tad pareiškėjas kai kuriuose epizoduose „turėjo žinoti“, bet „nežinojo“ (pavyzdžiui, dėl uošvienės ir svainio), o kituose „žinojo“ (pavyzdžiui, dėl motinos ir sesers vadovaujamų juridinių asmenų teikiamų paraiškų). Todėl šie du epizodai, kuriuos dėl neaiškių priežasčių dabar, prašyme pats pareiškėjas nurodo, kaip vienodus, yra skirtingi, todėl skirtingai ir vertinti (vienas – kaip tarnybinis nusižengimas, o kitas – ne). Todėl šių pažeidimų nėra jokio pagrindo eliminuoti, nes akivaizdu, kad dabartinėje proceso stadijoje pats pareiškėjas yra nenuoseklus ir keičia savo prieš tai bylos nagrinėjimo procese nurodytus paaiškinimus, kad apie mamos ir sesers veiklas juridiniuose asmenyse MB „Roveža“ ir MB „Meistrovė“ žinojęs, bet nemanęs, kad juridinius asmenis jam reikia deklaruoti, dabar pareiškėjas teigia apie šiuos juridinius asmenis net nežinojęs.

94.       LVAT jokiu būdu neformavo klaidingos teismų praktikos, nes VTĮ numatyto šiurkščių nusižengimų sąrašo neišplėtė. Praktikoje gali susidaryti situacijos, kaip nagrinėjamoje, kad yra šiurkščiai pažeistos VPIDĮ nuostatos dėl kurių yra galima taikyti griežčiausia tarnybinė nuobauda.

95.       Pareiškėjo pateikiama išvada yra grįsta VTEK, o ne teismų priimamais sprendimais, yra visiškai subjektyvi ir jokiu būdu negali būti laikytina akivaizdžiu materialiosios teisės normų pažeidimo įrodymu.

96.       Atsakovas prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI.

74.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1811-415/2022 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

75.                      Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).

76.                      ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

77.                      Pažymėtina, kad šiuo pagrindu procesas atnaujinamas, kai: 1) nustatomas materialiosios teisės normos pažeidimas, ją taikant, 2) nustatytas pažeidimas akivaizdus, 3) toks pažeidimas yra esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu – prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai. Pažymėtina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro pagrindo procesui atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442–52/2008, 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146–28/2011).

78.                      Pareiškėjas prašymą grindžia iš esmės tuo, kad teismas padarė VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punkto ir VPIDĮ 23 straipsnio 7 dalies taikymo pažeidimą. Teismas, netinkamai taikydamas VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir netaikydamas VPIDĮ 23 straipsnio 7 dalies nuostatų, be pagrindo išplėtė šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą – pripažino, kad nedeklaruodamas 4 juridinių asmenų pareiškėjas šiurkščiai pažeidė VPIDĮ nuostatas ir taip padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

79.                      VTĮ 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punktas nustato, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikomas šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas. VPIDĮ 23 straipsnio 7 dalis nustato, kad pripažįstama, jog deklaruojantis asmuo šiurkščiai pažeidė šio įstatymo nuostatas, jeigu: 1) šio įstatymo nuostatos pažeistos, nors deklaruojančiam asmeniui jau buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti; 2) šio įstatymo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienus metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidusiu šį įstatymą; 3) šio įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo (ar jam artimas asmuo) realizavo savo privatų interesą.

80.                      Teisėjų kolegija, susipažinusi su LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi, daro išvadą, kad VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punkto ir VPIDĮ 23 straipsnio 7 dalies pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nenustatytas. LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje vadovavosi teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją. LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutarties 83-85 punktuose išdėstė argumentus ir motyvus, kuriais remdamasis konstatavo, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai kartu vertintini kaip šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas. LVAT 2022 gegužės 25 d. nutartyje nurodė, kad aiškinant VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintą teisės normą šios bylos kontekste, kai yra pripažįstama, kad pareiškėjas padarė kelis pagal savo pobūdį vienarūšius (tapačius, panašius) tarnybinius nusižengimus, t. y. konstatuojamas pažeidimų daugetas, daryta išvada, kad toks pažeidimų daugetas vertintinas, kaip šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas. Šią normą aiškinant kitaip, t. y., kad tik vienas arba vienas iš daugeto padarytų pažeidimų turi turėti šiurkštaus teisės pažeidimo požymius ir tik tokiu atveju veiką būtų pagrindas kvalifikuoti pagal VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punktą, būtų paneigtas atsakomybės neišvengiamumo principas bei suvaržytas VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurios įvertinamos skiriant tarnybinę nuobaudą, taikymas. Kitoks aiškinimas suponuotų, kad įtvirtinamas pažeidimų tolerancijos valstybės tarnyboje principas, kad valstybės tarnautoją nebūtų pagrindo atleisti iš valstybės tarnybos, nors jis sistemingai pažeidinėja teisę. Tai niekaip nedera su pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais bei valstybės tarnybos tikslais. LVAT padarė išvadą, kad tarnybinių nusižengimų, kurie teisiniu požiūriu įvertinti (ir yra įrodyti) apeliacinės instancijos teismo šioje Nutartyje, daugetas kvalifikuotinas kaip šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas. Tai, kad tokie tarnybiniai nusižengimai padaryti aukštas pareigas einančio valstybės tarnautojo, turinčio plačius įgaliojimus paramos teisinių santykių srityje, tai, kad visi tarnybiniai nusižengimai susiję su artimos pareiškėjui aplinkos subjektų interesų pareiškėjo veiklos srityse nuslėpimu nedeklaruojant galimų interesų konfliktų, taigi galima įžvelgti ir tam tikras savanaudiškumo apraiškas, leidžia pripažinti, kad atleidimas iš valstybės tarnybos yra proporcinga ir teisinga tarnybinė nuobauda.

81.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, kad LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartis yra prieštaringa ir skirtingai buvo vertintos vienodos situacijos, yra paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo ir teisės normų aiškinimo bei taikymo, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrįsta ir nesudaro pagrindo procesui atnaujinti. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių ir LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutarties 79.1-79.3 ir 81.1.-81.4 punktų, pažeidimų epizodai dėl juridinių asmenų MB „Roveža“ ir MB „Meistrovė“ ir atitinkamai dėl VšĮ „Kaimo vystymo projektai“ ir MB „Agrokonsultacijų centras“ buvo skirtingi, t. y. susidarė skirtingos situacijos, todėl LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje pagrįstai nevienodai vertino skirtingas situacijas.

82.                      Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo argumentas, jog LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje yra padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, yra nepagrįstas.

83.                      Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą, procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

84.                      Sprendžiant dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo, turi būti vertinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-66-662/2017 ir kt.). Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant tam tikras teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

85.                      Šiuo aspektu pareiškėjas teigia, kad LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais dėl šiurkštaus VPIDĮ pažeidimo yra formuojama LVAT praktika netinkama linkme, be teisėto pagrindo pernelyg išplečiant pačios griežčiausios atsakomybės taikymo ribas. Palikus galioti tokią nutartį, vien nustačius aplinkybę, kad tarnautojas nedeklaravo kelių asmenų (dažnu atveju – dėl nežinojimo apie galintį kilti interesų konfliktą), jam galėtų būti taikomi griežčiausi padariniai – atleidimas iš pareigų be galimybės dirbti valstybės tarnyboje dar 3 metus. Tokios atsakomybės taikymas būtų ne tik neproporcingas, itin ribojantis asmens teises, bet ir įstaigos vadovui suteiktų pernelyg plačią veiksmų laisvę, kurią įstatymų leidėjas kaip tik siekė apriboti VTĮ pakeitimais įtvirtindamas baigtinį šiurkščių nusižengimų sąrašą. LVAT suformuluoti išaiškinimai tokį teisės aktų pakeitimais siektą tikslą paneigia, sudaro galimybes įvairiausioms interpretacijoms.

86.                      Išanalizavus šiuos pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, tačiau administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014 ir kt.).

87.                      Dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytų argumentų, kad LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartis prieštarauja VTEK praktikai, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, nėra saistomas valstybės ar savivaldybių institucijų formuojamos praktikos. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas prašyme nenurodė nė vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo kitoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje, kurioje esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, būtų kilęs tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas.

88.                      Taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartyje nebuvo užtikrintas vienodos teismų praktikos formavimas ir tai, jog formuojama praktika klaidinga linkme, yra nepagrįsti.

89.                      Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1811-415/2022 (ABTĮ 162 straipsnio 1 dalis).

90.                      Pareiškėjas ir atsakovas procesiniuose dokumentuose prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

91.                      Kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra netenkinamas, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, netenkinamas ir pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

92.                      Atsakovas pateiktame atsiliepime dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas (1474,69 Eur) ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nedetalizavo ir nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl šiuo atveju NMA buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, kadangi NMA yra Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyrius, taigi, atsakovas nagrinėjamu atveju nepatvirtino, kad neturėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą.

93.                      Kadangi klausimas dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo prašymą nėra sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, nereikalaujantis specialių teisinių žinių, be to, prašymas atnaujinti procesą iš esmės grindžiamas apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kurie jau buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, NMA nėra nurodžiusi jokių teisiškai svarbių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad NMA buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą ir nepakako NMA vidinių administravimo pajėgumų, todėl netenkinamas atsakovo prašymas atlyginti patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija 

nutaria:

Pareiškėjo R. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1811-415/2022 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1811-415/2022 pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                        Veslava Ruskan

                                        Milda Vainienė