Byla Nr. AN2-411-885/2019

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02887-2018-7

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės (toliau – Institucija) 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimu P. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. spalio 19 d., apie 12.53 val., Eigulių g. 4, Vilniuje, būdamas transporto priemonės valdytoju (vairuotoju), pastatė automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę ir taip pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – nuostatai) 17.1 papunkčio reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. nutarimu P. M. skundą tenkino, panaikino Institucijos 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį P. M. nutraukė. Teismas nurodė, jog nors pareiškėjo nurodyto asmens (A. P. (A. P.), gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini) Institucijai nepavyko rasti, tačiau pareiškėjas, nepažeisdamas saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio, taip pat ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatų, buvo aktyvus ir nurodė jam žinomą asmenį, vairavusį ir neleistinoje vietoje pastačiusį asmenį. Teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, padarė būtent P. M..

3.       Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

3.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles nagrinėdamas bylą nenuosekliai ir neatsižvelgdamas pateiktų įrodymų pakankamumą ir nuoseklumą (ANK 569 straipsnis). Byloje pateiktas paklausimas P. M. nurodytam asmeniui A. P., taip pat AB „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos pažymos, kurios įrodo, kad ieškomas asmuo neegzistuoja. Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos raštas, kuriame tiksliai nurodyta, kad P. M. pateiktas asmuo neegzistuoja, o nurodyto adreso nėra. Kadangi byloje paminėtas Rusijos Respublikos gyventojas nedarė administracinio teisės nusižengimo, Institucija priėmė nutarimą tinkamo subjekto atžvilgiu.

3.2.       Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. spalio 19 d. 12.53 val. (duomenys neskelbtini), automobilio valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas (valdytojas) padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, veika atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, administracinio nusižengimo byla negali būti nutraukta. ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai šio kodekso 418 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Automobilio, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. M., todėl, vadovaujantis šiomis nuostatomis, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jeigu administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi pranešti apie asmenį kuris administracinio nusižengimo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad transporto priemonės savininko pareiga tiksliai žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus pareigūnui, apie tai jam pranešti. Tikslus asmens duomenų nurodymas yra būtina sąlyga, siekiant tinkamai įgyvendinti administracinio nurodymo institutą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šios pareigos neįvykdė.

3.3.       Teismui nebuvo papildomai pateikti įrodymai, kurie motyvuotai paneigtų arba patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis tokiu atveju privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. ANK nustatyta tvarka, duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporte priemone. Dėl šios priežasties teismo teiginiai, kad pareiškėjas buvo įpareigotas teikti įrodymus dėl pažeidimo nepadarymo tokiu būdu vykdant ne jam priklausančią įrodinėjimo pareigą – prieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra nepagrįsti.

3.4.       P. M. 2018 m. kovo 19 d. elektroniniu paštu Institucijai pranešė, jog automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) protokole nurodytu metu valdė asmuo, jam prisistatęs kaip A. P., gimęs 1981 m. gegužės 14 d. (skunde padaryta klaida – nurodyta balandžio), gyvenantis (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos. Teisme P. M. pripažino, kad tokie asmens duomenys jam buvo pasakyti žodžiu, šių duomenų kitais būdais jis nepatikrino. Toks P. M. elgesys, įvertinus paties pareiškėjo turėtą ir realiai išgyventą praktiką dėl jo patraukimo atsakomybėn už analogiškai užfiksuotus pažeidimus praeityje, kelia logiškai nepagrįstas išvadas ir abejones, kad pateikti neva automobilį vairavusio asmens duomenys yra tikri. Jas vertindamas teismas neatsižvelgė į kitas nustatytas aplinkybes. Institucija 2018 m. kovo 12 d. raštu kreipėsi į P. M. įvardintą asmenį – A. P., prašydama patvirtinti, kad jis 2017 m. spalio 19 d. lankėsi Lietuvoje ir naudojosi automobiliu „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Siųsti oficialūs raštai minėtam asmeniui grįžo neįteikti dėl netinkamai nurodyto adreso. Tokių faktinių duomenų visuma, vertinant šiuos duomenis kaip įrodymus, verčia pripažinti, kad P. M. pateikė išgalvotus duomenis apie asmenį, kuris užfiksuoto nusižengimo metu neva vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Taip pat sietina su byla, Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos informacija apie tai, kad jų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), taip pat nėra duomenų apie adresą (duomenys neskelbtini).

3.5.       Nustatyti faktai apie tikrovės neatitinkančios, t. y. melagingos informacijos pateikimą, teismo buvo ignoruojami tuo pačiu pripažįstant, kad pažeidėjas P. M. sąmoningai ir valingai elgėsi neteisėtu būdu tam, kad pats išvengtų administracinės atsakomybės. Pažymima, kad tokia situacija pasikartoja ne pirmą kartą. P. M. ne kartą buvo traukiamas atsakomybėn už analogiškus pažeidimus dėl naudojimosi mokamomis vietomis automobiliams statyti su ta pačia transporto priemone ir nurodydavo asmenis, neva gyvenančius Rusijos Federacijoje, su kuria yra apsunkintas teisinis bendradarbiavimas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui turint patirties ir keblumų dėl analogiškų situacijų, jis turėtų elgtis itin atsakingai ir rūpestingai, būdamas padidinto pavojingumo šaltinio valdytoju, perduodamas savo automobilį kitiems asmenims, tame tarpe ir gaunant šių asmenų tapatybės duomenis. P. M. neteisėtas ir nuolat pasikartojantis elgesys, kuris neatitinka ANK 611 straipsnio ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio nuostatų dėl privalomo duomenų pateikimo, negali būti pateisinamas ir turi būti vertinamas itin kritiškai. Tokiu elgesiu pažeidėjas sąmoningai prisiima riziką dėl atsakomybės pasekmių taikymo jo kaltę grindžiant neteisėto elgesio įrodymais, tokiam elgesiui įvertinti neturėtų būti reikalaujamas formalus visų įmanomų teisinių procedūrų taikymas.

3.6.       Administracinio nusižengimo bylos teisena buvo vykdoma įstatymų pagrindais ir nustatyta tvarka, laikantis teisės normų ir teisėtumo, protingumo principų. Paskirta pažeidėjui administracinė nuobauda atitinka ANK 32-34 straipsnių nuostatas. Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta pažeidėjo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl paskirta praktiškai sankcijos vidurkį atitinka nuobauda atitinka tiek įstatymo numatytus nuobaudos skyrimo reikalavimus, tiek padaryto pažeidimo turinį. Pagrindo naikinti ar keisti priimto nutarimo švelninant pareiškėjo atsakomybę bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta.

4.       Atsiliepime P. M. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarimą, kaip pagrįstą ir teisėtą. Apygardos teismas pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad P. M. tiek šiame atsiliepime, tiek savo skunde, teiktame tiek šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismui, tiek ankstesniuose savo skunduose, teiktuose Vilniaus miesto apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, Kauno apygardos teismui analogiškose bylose, nurodo analogiškus argumentus, vis vadovaujasi negaliojančiu ir šio nusižengimo metu negaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, kurio nuostatų aiškintis šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl atsiliepime nurodyti argumentai neaprašomi.

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.

5.       Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo teismo nutarimo turinį, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai nėra pakankami išvadai, kad P. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje.

6.       ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai šio kodekso <...> 418 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pripažįstamas negaliojančiu (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu).

7.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamas ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo šio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, dėl kurio ginčo byloje nėra. Automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. M., kuriam Institucijos 2018 m. kovo 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, jam nedalyvaujant  (b. l. 26). Institucijos 2018 m. kovo 12 d. rašte, siųstame P. M. buvo išaiškinta ANK 611 straipsnio nuostata, kad jei protokole nurodytą nusižengimą padarė kitas asmuo, turi iki 2018 m. balandžio 12 d. atvykti į Administracinių pažeidimų tyrimo skyrių (nurodytas adresas) pas protokolą surašiusį pareigūną ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (b. l. 28). Tokių veiksmų imtis ir būtent tokias aplinkybes pranešti P. M. institucijos pareigūnus įpareigojo ANK 611 straipsnis ir galiojantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis, kurio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis tokiu atveju privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. ANK nustatyta tvarka, šiuo atveju 611 straipsnio 1 dalyje, duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog teismo teiginiai, kad pareiškėjas buvo įpareigotas teikti įrodymus dėl pažeidimo nepadarymo tokiu būdu vykdant ne jam priklausančią įrodinėjimo pareigą, nepagrįsti. P. M. 2018 m. kovo 19 d. elektroniniu paštu Institucijai pranešė, jog automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) protokole nurodytu metu valdė asmuo, jam prisistatęs kaip A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos (b. l. 29, 30). Institucija, vykdant tyrimą dėl nurodyto asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, 2018 m. balandžio 5 d. rašte P. M. pažymėjo, kad šis pateikė nepilnus nurodyto asmens duomenis, t. y. nepateikė dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją (ANK 611 straipsnio 1 dalis) (b. l. 42), o ne, kaip priešingai nurodo apylinkės teismas nutarime, asmens, kuris įvykio metu naudojosi automobiliu, tapatybę ar asmens gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus. Taigi, tikslus asmens duomenų nurodymas yra būtina sąlyga, siekant tinkamai nustatyti kaltą asmenį.

8.       Institucija 2018 m. lapkričio 5 d. surašė nutarimą pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį (b. l. 14). P. M. atsiliepime teigia, kad visus byloje esančius duomenis surinko savivaldybės įmonės darbuotojai, neturintys teisės rinkti įrodymų, todėl jais vadovautis negalima. 

9.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 590 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai veikė tarp šios įmonės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pagrindu, kuria SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įsipareigojo atlikti vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Vilniaus miesto vietomis automobiliams statyti rinkimo paslaugų teikimą, todėl minėtos įmonės darbuotojai turi teisę fiksuoti juridinę reikšmę turinčius objektyvios tikrovės faktus, o vėliau turimą medžiagą pateikti teisę ir pareigą tokius duomenis rinkti ir vertinti turintiems organams (pareigūnams). Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas, nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentu, pagrįstai konstatavo, kad jo kaltę patvirtinantys įrodymai surinkti nepažeidžiant įrodymų leistinumo principo, kadangi nagrinėjamu atveju buvo gauti ir įvertinti teisėtais būdais.

10.       Nagrinėjant P. M. skundą dėl šio nutarimo, apklausiamas pirmosios instancijos teisme pastarasis nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d., apie 12.53 val., (duomenys neskelbtini) automobilį valdė asmuo, jam prisistatęs A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos bei pripažino, kad šių duomenų kitais būdais jis nepatikrino. Taigi, kaip konstatuota ir skundžiamame nutarime, jis nurodė automobilį vairavusį asmenį, kurį surasti ir turi Institucija, pasinaudodama visomis įstatymų jai suteiktomis galimybėmis ir surasti automobilį vairavusį bei neleistinoje vietoje pastačiusį asmenį.

11.       Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių P. M. nurodyto asmens egzistavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija 2018 m. kovo 12 d. raštu kreipėsi į P. M. įvardintą asmenį – A. P., prašydama patvirtinti, kad jis 2017 m. spalio 19 d. lankėsi Lietuvoje ir naudojosi automobiliu „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siųsti oficialūs raštai minėtam asmeniui grįžo neįteikti dėl netinkamai nurodyto adreso (b. l. 33-39); Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos informacija apie tai, kad jų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), taip pat nėra duomenų apie adresą (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 72, 73). Be to, po šios nagrinėjamos veikos, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu P. M. nubaustas už analogiškos veikos (2018 m. sausio 30 d.) padarymą, šis nutarimas yra įsiteisėjęs (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Iš jo skundą nagrinėjusių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo nutarčių Nr. II-477-1049/2018, AN2-66-238/2019 matyti, kad P. M. nurodė tą patį A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuris 2018 m. sausio 30 d. valdė jo automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiose nutartyse remtasi byloje surinkta medžiaga dėl P. M. nurodyto asmens, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Veiklos skyrius raštu Nr. 20-S-66472(1.15E) pranešė, jog policijos centrinėje duomenų bazėje jokių duomenų apie A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), bei gyvenantį (duomenys neskelbtini) nerasta. Be to, iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. 20-66655(1.15) matyti, kad policijos naudojamuose registruose nėra jokios informacijos apie asmenį – A. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tokia situacija pasikartoja ne pirmą kartą, kuomet P. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn už analogiškus pažeidimus dėl naudojimosi mokamomis vietomis automobiliams statyti su ta pačia transporto priemone, nurodo asmenis, neva gyvenančius Rusijos Federacijoje, su kuria yra apsunkintas teisinis bendradarbiavimas, ir atvykusius iš kitos Europos Sąjungos valstybės, su kuria nėra sienų kontrolės. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartyje Nr. ATP-371-211/2017 nurodyta, kad pareiškėjas – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – P. M. analogiškoje situacijoje savo kaltę neigė nurodydamas, jog įvykio metu jam nuosavybės teise priklausantį automobilį valdė asmuo, jam prisistatęs kaip I. V., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvykęs iš Vokietijos, kurį jis sutiko gatvėje; analogiškas aplinkybes apie tą patį asmenį P. M. yra nurodęs ir administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nors teismai buvo nustatę, kad Gobniko gatvės Volgograde apskritai nėra; panašūs argumentai nurodant pažeidimo metu automobiliu besinaudojusį asmenį kaip I. D., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), P. M. nurodyti ir administracinio nusižengimo bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir eilėje kitų (šios aplinkybės nurodytos ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad P. M. pateikė išgalvotus duomenis apie pastarojo automobilį vairavusį asmenį. Šiuo atveju, sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad P. M. turint patirties dėl analogiškų situacijų, jis turi elgtis itin atsakingai ir rūpestingai, perduodamas savo automobilį kitiems asmenims, tame tarpe ir gaunant šių asmenų tapatybės duomenis. P. M. neteisėtas ir nuolat pasikartojantis elgesys, kuris neatitinka ANK 611 straipsnio ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio nuostatų dėl privalomo duomenų pateikimo, negali būti pateisinamas ir vertinamas kritiškai. Tokiu elgesiu pažeidėjas sąmoningai prisiima riziką dėl atsakomybės pasekmių taikymo jo kaltę grindžiant neteisėto elgesio įrodymais.

12.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

13.       Skundą nagrinėjantis teismas P. M. iškeltą versiją vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, kadangi jos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, naujų aplinkybių P. M. nepateikė ir kartu su atsiliepimu aukštesniajam teismui. 

14.       Šie byloje surinkti duomenys patvirtina, kad P. M. 2017 m. spalio 19 d., apie 12.53 val., (duomenys neskelbtini), būdamas transporto priemonės valdytoju (vairuotoju), pastatė automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę ir taip pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – nuostatai) 17.1 papunkčio reikalavimus. Priešingai nei nurodyta skundžiamame teismo nutarime, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad P. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje.

15.       Institucijos specialistė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą nustačiusi, kad nėra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, P. M. paskyrė administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, paskirta nuobauda yra teisinga, todėl paliekama nepakeista.

16.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, dėl skundo priimtinas naujas nutarimas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimas, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 30 Eur bauda, paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2018 m. lapkričio 5 d. nutarimą, kuriuo P. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 30 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Bartkus