Civilinė byla Nr. e2S-434-372/2017

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-70-3-11094-2016-6

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.;3.1.18.3.;3.3.2.5.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-811-797/2017 pagal ieškovės N. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. L. teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikinąją dukters gyvenamąją vietą nustatant su ieškove.  Nurodė, jog faktinė dukters gyvenamoji vieta yra su ja, o vaiko gyvenimas skirtingomis darbo dienomis pas vieną iš tėvų labiausiai kenkia vaiko interesams, nes dukra neturi nuolatinės vietos ruošti pamokoms, ilsėtis, pagal atsakovo norus vaikas gyvena tai su ja, tai su atsakovu. Vaikas nori gyventi su motina, o teismo priimta  2017-01-13 nutartis  dėl bendravimo tvarkos neatitinka faktinių aplinkybių.

2. Atsakovas G. L. dėl šio prašymo nepateikė teismui prašymų ar prieštaravimų.

3. Institucija, byloje teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į mažamečio vaiko interesus, į tai, kad vaikas turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje ilsėtųsi, ruoštų pamokas, būtų įpratintas  prie darbotvarkės bei dienos režimo, manė, kad vaiko laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove.

                            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir iki sprendimo priėmimo nustatė nepilnametės dukters I. L. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove N. L.. Panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones –  laikinąją bendravimo su vaiku I. L. tvarką ir iki sprendimo priėmimo nustatė kitą laikinąją bendravimo su vaiku I. L. tvarką.

5. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikas turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje ilsėtųsi, ruoštų pamokas, būtų įpratintas prie darbotvarkės bei dienos režimo, bei vertindamas vaiko interesus siekiant stabilios gyvenamosios vietos, kuri nuolat nesikeistų, teismas sprendė, jog tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove iki sprendimo priėmimo, kaip numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje.

6. Nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, teismas nutartimi nustatė kitokią laikinąją bendravimo su vaiku tvarką.

                       III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovas G. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

     7.1. Apelianto teigimu, ieškovė klaidina teismą, nes dukters faktinė gyvenamoji vieta nėra su motina. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, sutuoktiniams faktiškai pradėjus gyventi skyrium, duktė liko gyventi su tėvu ir ši aplinkybė nurodyta pateiktame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo. Apelianto tvirtinimu, jo gyvenamojoje patalpoje yra sudarytos tinkamos vaikui gyventi sąlygos. Tėvas rūpinasi vaiku, nuveža į mokyklą, baseino treniruotes bei plaukimo varžybas. Motina šiuo metu glaudžiasi tėvų namuose, savo nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Dukra nenori nuolatinai persikelti gyventi pas mamą. Apelianto įsitikinimu, teismas visas šias aplinkybes turėjo įvertinti žodinio proceso teismo posėdyje.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka su apelianto prašymu panaikinti skundžiamą nutartį ir spręsti klausimą iš esmės paskiriant teismo posėdį nagrinėti žodžiu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

     8.1. Sutuoktinių santykiai vykstant skyrybų procesui yra konfliktiški, nepagarbūs vienas kito atžvilgiu. Tėvai nesutaria dėl treniruočių lankymo, kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku, dukra šiuo metu norėtų gyventi pas tėtį.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė N. L. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

     9.1. Pažymi, kad atsakovo kaltinimai meluojant nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Visi paaiškinimai yra įtakoti atsakovo ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su atsakovu. Ieškovė nurodo, kad vaikui su motina gyventi patinka, ja rūpinamasi tinkamai, vaikui nebereikia keisti gyvenamosios vietos darbo dienomis, turi tinkamas sąlygas ilsėtis, ruošti pamokoms ir susiformavo tinkamas pamokų ruošimo ir poilsio laiko režimas.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nutarties dalį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neskundžia.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.169 straipsnio 1-3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. O šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek ieškovė N. L., tiek atsakovas G. L. siekia nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl akivaizdu, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai ir tarpusavio nesutarimai. Tarpusavio konfliktus objektyviai suponuoja ir tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose kelia reikalavimus dėl nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo su kiekvienu iš jų. Iš esmės tėvai nesutaria dėl faktinės vaiko gyvenamosios vietos, treniruočių lankymo, vaiko priežiūros. Apelianto teigimu, dukrai gyvenant su motina yra sunku nuvykti į mokyklą, be to, šiuo metu ji norėtų gyventi pas tėtį.

13. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, sutuoktiniams faktiškai pradėjus gyventi skyrium, duktė liko gyventi su tėvu, todėl dukters faktinė gyvenamoji vieta nėra ir nebuvo su motina.

14. Iš tiesų Šiaulių apylinkės teismas 2017-01-13 nutartimi nustatė laikinąją bendravimo su šalių dukra tvarką, pripažindamas, kad vaikas gyvena su atsakovu. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad vaiko motinai pateikus teismui prašymą nustatyti laikiną dukters gyvenamąją vietą su ja, atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo į pareikštą prašymą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgęs į ieškovės prašyme išdėstytas aplinkybes bei jos paaiškinimus, į mažamečio vaiko interesus, į tai, kad vaikas turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje ilsėtųsi, ruoštų pamokas, būtų įpratintas prie darbotvarkės bei dienos režimo, pripažino, kad yra tikslinga laikiną dukters gyvenamąją nustatyti su motina. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į vaiko interesus, stabilios gyvenamosios vietos aspektą, teisėtai ir pagrįstai iki teismo sprendimo priėmimo vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

15. Apeliantas tvirtina, kad jo gyvenamojoje patalpoje yra sudarytos tinkamos vaikui gyventi sąlygos, tėvas rūpinasi vaiku, nuveža į mokyklą, baseino treniruotes bei plaukimo varžybas. Motina šiuo metu glaudžiasi tėvų namuose, savo nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Be to, dukra nenori nuolatinai persikelti gyventi pas mamą.

16. Pasisakydamas dėl vaiko gyvenimo sąlygų tinkamumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateikti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai patvirtina, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra tinkamos abiejų tėvų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai elgiasi su vaiku, kelia grėsmę jo interesams. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiam vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku.

17. Dėl apelianto nurodomų aplinkybių, kylant ginčui dėl bendravimo su vaiku ribojimo, treniruočių lankymo, vaiko patekimo į mokyklą sąlygų, ieškovės gyvenimo sąlygų ir būdo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, jos bus tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės. Taip pat bus įvertintas vaiko prisirišimas prie tėvų, kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimą auklėjant vaiką, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas vertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus, tačiau ši teisinė nuostata iš esmės taikytina teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad nėra pagrindo keisti laikinos vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo priėmimo, kuomet bylą nagrinėjančio teismo bus įvertintos visos byloje surinktos aplinkybės ir įrodymai, padaryta išsami analizė minėtais klausimais. Priešingu atveju, atsiradęs nestabilumas dėl vaiko gyvenamosios vietos, gali neigiamai paveikti patį vaiką, ir tai neatitiktų nei jo, nei jo tėvų interesų. 

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                              Birutė Simonaitienė