Administracinio nusižengimo byla Nr. II-478-1225/2025

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00331-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.1; 21.10.4; 21.11.3 

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė,

sekretoriaujant Alvitai Babuškinaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai D. J.,

Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei N. R., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. J. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-3554-2025 byloje ROIK: 25264861441.

Teismas

nustatė:        

Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 20 d. nutarimu D. J. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. D. J. nubausta už tai, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. 18.58 val. vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuota, kad sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini) ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto 1 priede nurodyto kelio ženklo Nr. 332 reikalavimus.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas D. J. (toliau – ir apeliantė) skundas, kuriame ji  prašo panaikinti administracinį nurodymą, kaip nepagrįstą, nes jis buvo priimtas neišnaudojus teisėtos galimybės informuoti ir įspėti dėl pirmojo pažeidimo.

Apeliantė skunde nurodo, kad pirmasis administracinis nurodymas (ROIK: 24260203500) buvo pateiktas tik 2024 m. lapkričio 27 d., kai antrasis nusižengimas jau buvo padarytas 2024 m. rugsėjo 16 d. Jeigu būtų žinojusi apie pirmąjį pažeidimą, būtų galėjusi išvengti antrojo pažeidimo. Tai neatitinka sąžiningumo ir prevencinio administracinės atsakomybės taikymo principų.

D. J. pažymi, kad abu nurodymai susiję su tuo pačiu veiksmu (automobilio statymu toje pačioje vietoje), todėl tai turėtų būti vertinama kaip vienas pažeidimas, o ne du atskiri. ANK numato, kad už vieną tęstinį pažeidimą gali būti skiriama viena nuobauda, o ne kelios atskiros baudos už kiekvieną pažeidimo momentą. Informacija apie pirmąjį pažeidimą buvo perduota per vėlai, todėl antrasis baudos skyrimas gali būti laikomas pertekliniu ir neteisėtu, pažeidžiančiu principą, kad už tą patį nusižengimą negali būti skiriamos kelios baudos. Taip pat nurodo, kad anksčiau buvo susidūrusi su situacija, kai administracinė nuobauda buvo anuliuota dėl to, kad nebuvo laiku informuota apie pirmąjį pažeidimą (pvz. techninės apžiūros pasibaigimo atvejis), todėl kyla klausimas, kuo ši situacija skiriasi nuo ankstesnės ir kodėl tokia praktika negali būti taikoma šiuo atveju.

Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti galioti. Atsiliepime nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog automobilis Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ir laikomas (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), kelių eismo ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje. Kelio ženklas yra pastatytas važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir aiškiai matomas, todėl negalėjo klaidinti apeliantės. Vairuotoja apie draudimą sustoti ir stovėti šioje kelio atkarpoje, įsukdama buvo tinkamai informuota. Būdama rūpestinga, privalėjo suprasti ženklinimą ir juo vadovautis. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad apeliantė apie Institucijos priimtus procesinius sprendimus buvo informuota elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), siunčiami dokumentai elektroniniu paštu buvo pristatyti. Elektroninio pašto adresas gautas iš valstybės registrų. 

D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad toje vietoje, kurioje fiksuotas pažeidimas, yra problema dėl automobilių statymo. Pirmą baudą susimokėjo 2024 m. gruodžio 27 d. Kai 2025 m. sausio mėnesį gavo laišką, galvojo, kad tai ta pati nuobauda. Po to 2025 m. kovo mėnesį gavo laišką ir tada pamatė, kad buvo paskirta antra nuobauda už 2024 m. rugsėjo mėnesį padarytą pažeidimą. Nesupranta, kodėl niekas anksčiau neinformavo apie pirmą baudą. Tas ženklas buvo pakeistas, įsukant iš (duomenys neskelbtini), jo net nesimato, nes yra pėsčiųjų perėja, įsukant eina žmonės, tai žiūri, kad juos praleisti. Visi tėvai taip sustoja, nuveda vaikus ir vėl važiuoja. Automobilį turbūt paliko ten, galėjo taip būti. To ženklo tada nematė, ne piktybiškai paliko ten automobilį. Sužinojo tik iš kito asmens, kad ženklas pakeistas, kad sustoti negalima. Tą primą baudą susimokėjo, nes tikrai statė automobilį. Bet kai sausį gavo antrą baudą, kuri buvo paskirta dar tuo laikotarpiu, kai nebuvo gavusi baudos už ankstesnį nusižengimą, tai nesutinka. Dabar jau nebestato toje vietoje. Jeigu reikės, baudą susimokės. Toje vietoje gal būtų galima kaip nors išspręsti situaciją, kad būtų patogiau privažiuoti. Vairuotojo pažymėjimą turi, KET žino. Elektroniniu paštu naudojasi, jis yra pagrindinis elektroninis paštas, asmeninis, bet kai turi daug darbo, naudojasi darbiniu paštu, asmeninio dažnai netikrina. Gailisi, kad taip nutiko. Prašo panaikinti nuobaudą, nes negavus pirmos nuobaudos, jau buvo paskirta kita nuobauda.

Institucijos atstovė teismo posėdyje prašė skundo netenkinti, nutarimą palikti galioti. Nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad ženklas Nr. 332 yra aiškus eismo reguliavimo ženklas, kuris draudžia bet kokį sustojimą. Vairuotojai šio ženklo privalo laikytis ir jo nesilaikymas savaime yra pažeidimas. Šis ženklas nėra rekomendacija, o privalomas ir juo visi turi vadovautis. Kiekvienas atvejis, kai ženklo galiojimo zonoje paliekamas stovėti automobilis, yra naujas pažeidimas, o institucija neturi įspėti asmenų, kad jie turi vadovautis kelio ženklais.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliaciniame skunde, taip pat ir teismo posėdyje D. J. iš esmės neneigė paties nusižengimo fakto, kuris šioje byloje nustatytas ir įrodytas duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokole aprašytos nusižengimo esmės, vaizdo stebėjimo kameromis buvo užfiksuotas kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje 2024 m. rugsėjo 16 d. pastatytas automobilis Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė ir valdytoja yra D. J.. Šis automobilis užfiksuotas byloje esančiose foto nuotraukose, iš kurių matyti, kad jis stovi pravažiavus kelio ženklą Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, taigi – jo galiojimo zonoje. Šių aplinkybių neginčijo ir apeliantė, teismo posėdyje nurodydama, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. galėjo toje vietoje palikti pastatytą automobilį, kadangi veža vaiką į šokių užsiėmimus, o toje vietoje automobilių statymas yra problema. Tačiau apeliantė, iš esmės neneigdama padaryto nusižengimo, nesutinka su jos pažeidimo, kaip naujai padaryto, vertinimu, tvirtindama, kad šis nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip tęstinis pažeidimas, kadangi tiek pirmasis administracinis nurodymas, tiek antrasis yra susiję su tuo pačiu veiksmu. Skunde taip pat keliami klausimai dėl galimo dvigubo nubaudimo bei informavimo trūkumo ir galimybės pašalinti pažeidimą nebuvimo. Atsižvelgus į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.

Tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu, vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas atskirai gali būti laikomas teisės pažeidimu, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą.

Aptariamu atveju pirmasis nusižengimas – automobilio sustojimas ir stovėjimas kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje, buvo užfiksuotas 2024 m. birželio 13 d., administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas 2024 m. lapkričio 27 d. (ROIK: 24260203500) ir tą pačią dieną išsiųstas D. J. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip paaiškino apeliantė, yra jos asmeninis elektroninis paštas, juo naudojasi. Antrasis to paties kelio ženklo pažeidimas buvo užfiksuotas 2024 m. rugsėjo 16 d., administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas 2025 m. sausio 31 d. (ROIK: 25264861441), apeliantei elektroniniu paštu išsiųstas 2025 m. sausio 31 d. D. J. per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, 2025 m. kovo 20 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo už 2024 m. rugsėjo 16 d. padarytą nusižengimą jai skirta 60 Eur bauda.

Aptarti duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai apeliantė buvo informuota apie 2024 m. lapkričio 27 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (dėl 2024 m. birželio 13 d. padaryto pažeidimo), informacijos apie analogišką nusižengimą, užfiksuotą 2024 m. rugsėjo 16 d., ji dar nebuvo gavusi, nes apie šį nusižengimą buvo informuota 2025 m. sausio 31 d. Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ši situacija yra pagrindas jos padarytus nusižengimus vertinti kaip vieną tęstinį pažeidimą. Abu apeliantės pažeidimai padaryti toje pačioje vietoje ir tuo pačiu būdu, pažeidžiant to paties kelio ženklo reikalavimus. Vis tik atkreipiamas dėmesys, kad abu nusižengimai buvo padaryti ir užfiksuoti skirtingu laiku (pirmasis 2024 m. birželio 13 d., antrasis praėjus keliems mėnesiams – 2025 m. rugsėjo 16 d.), dėl abiejų nusižengimų pradėtos atskiros administracinio nusižengimo teisenos, skirtingu metu surašyti skirtingi administracinio nusižengimo protokolai. Kaip matyti iš apeliantės paaiškinimų, (duomenys neskelbtini) ties pastatu (duomenys neskelbtini), automobilį ji pastatydavo epizodiškai (tais kartais, kai veždavo dukrą į šokių užsiėmimus), palikdavo neilgam laikui, po to iš ženklo galiojimo zonos išvažiuodavo. Kaip minėta, tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia neteisėtus veiksmus arba kompetentingos institucijos nustato teisės pažeidimo faktą. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, kurių neneigia ir pati apeliantė, matyti, kad abiem atvejais padaryti nusižengimai (sustojimas ir stovėjimas kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje), yra skirtingi (tarp šių nusižengimų yra kelių mėnesių laiko tarpas) ir abiem atvejais jie buvo baigti apeliantei pažeidus kelio ženklo, draudžiančio sustoti, reikalavimus. Todėl nėra pagrindo skirtingu laiku padarytus administracinius nusižengimus vertinti kaip vieną tęstinį nusižengimą.

Skunde, kaip minėta, yra keliamas ir dvigubo baudimo klausimas, nurodant, kad už tą patį nusižengimą negali būti skiriamos kelios baudos, jei nėra pakankamo laiko įspėti asmenį tarp dviejų pažeidimų, o šiuo atveju informacija apie pirmą jį pažeidimą buvo perduota per vėlai. Taigi apeliantė šioje byloje kelia klausimą dėl principo, draudžiančio du kartus bausti už tą patį (non bis in idem), galimo pažeidimo.   

Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir kituose teisės aktuose, reiškia draudimą tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką persekioti ar bausti antrą kartą. ANK 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką; ANK 5651 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023).

Aptariamu atveju apeliantės argumentai dėl komentuojamo principo galimo pažeidimo yra nepagrįsti, aiškiai neatitinkantys administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų ir jais nustatytų aplinkybių. Visų pirma pažymėtina, kad tai, jog tiek 2024 m. birželio 13 d., tiek 2024 m. rugsėjo 16 d. D. J. padaryti nusižengimai buvo kvalifikuoti pagal tą pačią ANK normą (ANK 417 straipsnio 2 dalį), nėra pagrindas konstatuoti principo non bis in idem pažeidimą. Šio principo pažeidimo nerodo ir tai, kad abu nusižengimus padarė tas pats asmuo, naudodamasis ta pačia transporto priemone ir tuo pačiu būdu pažeisdamas to paties kelio ženklo reikalavimus. Skundžiamu nutarimu D. J. administracinė nuobauda buvo paskirta ne už 2024 m. birželio 13 d. padaryt nusižengimą, už kurį ji jau buvo nubausta 2024 m. lapkričio 27 d. ir dėl kurio administracinio nusižengimo teisena pasibaigė jai įvykdžius administracinį nurodymą, o už naują, kitu laiku – 2024 m. rugsėjo 16 d. – padarytą nusižengimą. Taigi dvigubas nubaudimas, t. y. baudimas už tą pačią veiką, padarytą tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, tuos pačiu būdu, D. J. nebuvo pritaikytas (D. J. 2025 m. kovo 20 d. nutarimu nėra nubausta pakartotinai už nusižengimą, kurį padarė 2024 m. birželio 13 d.).

Skunde apeliantė informavimo trūkumą ir galimybės pašalinti pažeidimą nebuvimą motyvuoja tuo, kad pirmasis administracinis nurodymas buvo pateiktas tik 2024 m. lapkričio 27 d., kai antrasis nusižengimas jau buvo padarytas (antrasis nusižengimas padarytas 2024 m. rugsėjo 16 d.), o jeigu būtų informuota laiku apie pirmąjį pažeidimą, būtų galėjusi išvengti antrojo.

Šių skundo argumentų kontekste visų pirma aktualu pažymėti, kad pagal ANK 39 straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tai reiškia, kad iki kol nesueina 2 metai nuo nusižengimo padarymo dienos, nusižengimą padariusiam asmeniui gali būti pritaikyta teisinė atsakomybė ir jis gali būti nubaustas. Apeliantė teismo posėdyje tvirtino, kad sustodama ir palikdama automobilį Institucijos nutarime nustatytoje nusižengimo padarymo vietoje, nežinojo, kad ten sustoti ir stovėti yra draudžiama. Paaiškino, kad toje vietoje draudžiantis kelio ženklas yra pastatytas taip, kad įsukant iš (duomenys neskelbtini), neįmanoma jį pamatyti, jis pastatytas už pėsčiųjų perėjos. Tvirtino, kad tik po to, kai sužinojo apie pirmąją nuobaudą, pamatė, kad toje vietoje yra pastatytas sustoti draudžiantis kelio ženklas ir automobilio ten nebestato. Vis tik iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuotas apeliantės paliktas stovėti automobilis, matyti, kad kelio ženklas yra pastatytas pakankamai matomoje vietoje, dešinėje kelio pusėje prie važiuojamosios dalies krašto, jo neužstoja medžiai ar kiti objektai, ženklas pastatytas už pėsčiųjų perėjos, link kurios artėjančių vairuotojų atidumas ir dėmesingumas turi būti dar didesnis. Taigi jokių kliūčių pastebėti draudžiantį kelio ženklą ir juo vadovautis, objektyviai nebuvo, o tai, kad užfiksuotoje nusižengimo vietoje pastatyti automobilį yra sudėtinga dėl stovėjimui skirtų vietų trūkumo, kad ir kiti vairuotojai toje vietoje sustoja ir palieka automobilius, D. J. kaltės nešalina.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos, tarp jų ir pareiga išmanyti šį įstatymą, mokėti KET, naudotis keliais, laikantis šio ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (12 straipsnio 2, 3 dalys). D. J., tinkamai vykdydama savo, kaip teise vairuoti transporto priemones besinaudojančio asmens, pareigas, t. y. laikydamasi KET reikalavimų, stebėdama kelio ženklus ir jais vadovaudamasi, objektyviai turėjo galimybę išvengti antro tokio paties pažeidimo padarymo, už kurį buvo nubausta skundžiamu nutarimu, kuriuo nuobauda apeliantei paskirta nepraleidus ANK 39 straipsnyje nustatyto termino.

Daroma išvada, kad byloje surinkti ir, nepažeidžiant ANK 569 straipsnio reikalavimų, Institucijos įvertinti įrodymai patvirtina, kad D. J. automobiliu sustojo ir stovėjo kelio ženklo, draudžiančio sustoti, galiojimo zonoje, todėl Institucija pagrįstai ją pripažino kalta padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Skiriant nuobaudą ANK 32, 34 straipsnių nuostatas taip pat nebuvo pažeistos, nuobauda individualizuota tinkamai. Apeliantei paskirta lygi vidurkiui 60 Eur bauda, kuri, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga. Atsižvelgus į tai, skundą tenkinti ir nutarimą panaikinti ar jį pakeisti, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. SAVAD‑19-ANR_N-3554-2025 byloje ROIK: 25264861441 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Vaida Pupšytė