Civilinė byla Nr. 2FB-887-642/2015

(Proceso Nr. 2-06-3-14614-2014-4)

Procesinio sprendimo kategorija: 26.8;

117.1; 140.2.; 140.3.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, pareiškėjai J. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos J. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB „Citadele“ bankas, UAB NIF Lietuva, UAB „Kononenko ir ko“, antstoliui G. K., UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

n u s t a t ė :

pareiškėja J. N. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą, kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Prašė bankroto administratoriumi paskirti V. Š.. Nurodė, kad  2007 m. rugsėjo 27d. iš AB „PAREX BANK“ pasiskolino 166 000,00 Lt sklypo įsigijimui ir 2007 m. spalio 1d. už (duomenys neskelbtini) nusipirko 0.1322 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) dviejų butų gyvenamojo namo statybai. Tikėjosi, kad pastačiusi du sublokuotus namus, vieną parduos ir atsiskaitys su statytojais ir su Banku. Namą turėjusiai pastatyti UAB „Statybų garantija“ iškelta bankroto byla, vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl nesąžiningumo, apgaulingos apskaitos tvarkymo. UAB „Statybų garantija“ veikla sustabdyta, o dviejų butų gyvenamojo namas nebaigtas statyti. Kai skolinosi iš Banko, dirbo UAB „Statybų garantija“ ir uždirbo (duomenys neskelbtini) neatskaičius mokesčių. Iš UAB „Statybų garantija“ buvo atleista 2008-01-03. Vėliau susirado darbą UAB „Lintel“, kur buvo mokamas tarifinis atlygis (duomenys neskelbtini). Gaunamo darbo užmokesčio nepakako pragyvenimui bei kredito dengimui, teko skolintis pas giminaičius ir draugus, todėl susiradau geriau apmokamą darbą UAB „Bitė Lietuva“, bet gaunamo darbo užmokesčio nepakako, todėl vėl skolinausi, kredito dengimui. 2009 m. vėlavau mokėti kredito dengimo įmokas, o nepadengus pradelsto įsiskolinimo bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį. 2010-04-27 gavo atsakymą į pareiškėjos prašymą, kuriuo suderino, kad per 6 mėnesius stengsiuosi parduoti įkeistą bankui sklypą ir kas mėnesį mokėsiu 1000,00 Lt. 2011 m. sužinojo, kad mano skolos valdymas perduotas UAB „NIF Lietuva“. Tuomet pasirašėme susitarimą su UAB „NIF Lietuva“, kad kas mėnesį mokės 1000,00 Lt ir įregistruos VĮ „Registrų centras“ nebaigtą statyti namą, esantį Bankui įkeistame žemės sklype. Nurodė, jog statinio įregistruoti negalėjo, nes buvo apribotos nuosavybės teisės. 1000,00 Lt įmoka buvo per didelė, todėl bankas mėnesinę įmoką sumažintino iki 500,00 Lt. 2012 metais rugsėjo mėnesį labai pablogėjo sveikata, turėjau nedarbingumo pažymėjimą, teko gulėti ligoninėje, todėl neteko žymios dalies pajamų. Daug lėšų skyrė vaistams, reabilitacijai, todėl net ir 500,00 Lt įmoka buvo per didelė. UAB „NIF Lietuva“ įmokos nesutiko mažinti ir perdavė skolą išieškoti antstoliui G. K.. Nurodė, jog nuo 2008 m. rugpjūčio 7 d. iki 2014 m. gegužės 16 d. dirbo UAB „Bite Lietuva“, jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius iki 2014 m. vasario 3 d. buvo 2248,00 Lt. Nuo 2014 m. vasario 3 d. pareiškėjai buvo padidintas atlyginimas iki (duomenys neskelbtini) tačiau ir šios sumos nepakako, kad galėtų pragyventi ir dengti skolinius įsipareigojimu. Šiuo metu yra bedarbė, nuo 2014 m. spalio 9 d. įregistruota Klaipėdos teritorinės darbo biržos skyriuje. Pasikeitė pareiškėjos gyvenamoji vieta, todėl kol susiras naują darbą laikinai gyvena pas gimines adresu (duomenys neskelbtini). Vienintelės gaunamos pajamos yra (duomenys neskelbtini) bedarbio pašalpa. Bankroto administravimui ir kreditorių poreikių tenkinimui iki tos dienos, kol pareiškėja pati gaus darbo užmokestį ar kitas pajamas teiks pareiškėjos brolis L. N. (b. l. 2-4).

Suinteresuotas asmuo AS Reverta (vietoje AB Parex bankas, dabartinis AB „Citadele bankas“), pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka iš esmės dėl šių aplinkybių: pirma, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-621-934/2014, kuri yra įsiteisėjusi, konstatavo, jog J. N. nėra sąžiningas fizinis asmuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo l straipsnio l dalies prasme, jai iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas tikslas - siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros; antra, nutartimi teismas nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja yra nemoki, kad jos finansinė būklė yra kritinė ir ji iš esmės negali vykdyti skolinių įsipareigojimų; trečia, pareiškime nurodyta aplinkybė apie J. N. finansinius įsipareigojimus UAB „Statybų garantija“ (preliminariai 300000,00 Lt) yra visiškai nepagrįsta įrodymais, BUAB „Statybų garantija“ niekuomet J. N. nereiškė jokių finansinių pretenzijų, bankroto byloje nėra duomenų apie įsipareigojimus minėtam asmeniui, todėl pareiškime pateikti duomenis apie J. N. skolas neatitinka objektyvios tiesos ir jais negalima remtis sprendžiant apie skolininkės finansinę padėtį; ketvirta, į bylą pateiktame turto sąraše nenurodytas skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas - nebaigtos statybos statiniai, esantys AS Reverta naudai įkeistame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) sav. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti tenkinamas.

Suinteresuotas asmuo AS Reverta teigia, kad pareiškėja yra nesąžiningas fizinis asmuo. Pažymi, kad pagal 2007-09-27 kreditavimo sutarties Nr. BKS/14/1269 6.1 punktą skolininkė įsipareigojo kreditoriui įkeisti statinius, esančius kreditoriui įkeistame žemės sklype per 6 mėnesius nuo tokio statinio statybos pradžios, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tokio statinio teisinės registracijos pradžios. Pagal 2011-02-03 susitarimą dėl skolos grąžinimo, pareiškėja įsipareigojo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ savo nuosavybės teises į nebaigtą statyti namą, esantį kreditoriui įkeistame žemės sklype, bei įkeisti šį nebaigtą statyti namą bankui, užtikrinant savo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymą iki 2011-07-01 dienos. 2011-07-11 susitarimu šis terminas pratęstas iki 2011-09-11, tačiau skolininkės įsipareigojimai neįvykdyti iki šiol. Taigi, J. N., grubiai pažeisdama sutartines nuostatas, savo įsipareigojimus vykdė nesąžiningai, tyčia neįregistravo nekilnojamo turto nuosavybės, tokiu būdu siekdama apsunkinti įkeisto žemės sklypo realizavimą ir išvengti skolos išieškojimo iš nuosavybės teise priklausančių statinių vykdymo procese.

Suinteresuotas asmuo AS Reverta pažymi, kad byloje pateiktas 2011-08-18 Šiaulių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus nutarimas, iš kurio matyti, jog Šiaulių apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-110-09 dėl turto iššvaistymo, turto pasisavinimo, skolininko nesąžiningumo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisėto praturtėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad J. N. nuosavybės teise priklauso didesnės nei 500 MGL vertės turtas – neįregistruoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) ir kad minėtas turtas laikytinas galimai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio l dalies rezultatu.

Suinteresuotas asmuo AS Reverta taip pat teigia, kad pareiškėja yra mokus fizinis asmuo. Nurodo, kad pareiškėja teismui pateikė objektyvios tiesos neatitinkantį turimo turto sąrašą. Pagal pateiktą turto sąrašą vienintelis skolininkei priklausantis turtas – kreditoriaus naudai įkeistas žemės sklypas (0,1322 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nurodyta sklypo vertė pagal RC duomenis – 71,437 Lt. Tačiau iš byloje esančių dokumentinių įrodymų matyti, jog J. N. turi kito vertingo turto, neįregistruotus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2013-10-14 UAB „Ober-haus“ Nekilnojamas turtas atliko žemės sklypo ekspertizę (akto Nr. 756 EKZ_2013 RVI KLAI), kurios metu nustatyta aktuali žemės sklypo rinkos vertė yra 91000,00 Lt. Ekspertizės metu neregistruoti statiniai vertinami nebuvo. Taigi, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vertė yra 91000,00 Lt bei nebaigtas statyti ir teisiškai neįregistruotas gyvenamasis namas. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjos pateiktą 2010-07-12 pavedimo sutartį. Nr. A-372, J. N. nekilnojamas turtas (namas su sklypu) įkainotas 230000,00 Lt, todėl šiuo dokumentu galima remtis vertinant Skolininkės tikrąja turto masę.

Skolininkė turi vienintelį kreditorių – AS Reverta. Skolininkės finansiniai įsipareigojimai pagal Vykdomąjį dokumentą yra 187.627,23 Lt, plius 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, vykdymo išlaidos ir 6 mėn. VILIBOR +1,2 proc. palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2010-02-17 iki visiško skolos išieškojimo dienos. Tuo tarpu Skolininkei priklausančio turto kaina yra 170000,00 Lt, todėl akivaizdu, kad šio asmens finansinė būklė nėra kritinė. J. N., būdama sąžininga ir geranoriška skolininkė, iš realizuoto turto gautomis lėšomis galėtų pilnai atkurti savo mokumą ir padengti finansinius įsipareigojimus. Tuo atveju jei geranoriškai realizavus visą skolininkės turtą lėšų pilnai atsiskaityti su kreditoriumi neužtektų, būtų svarstoma galimybė dalį įsiskolinimo nurašyti (b. l. 129-132).

Suinteresuotas asmuo UAB „Kononenko ir ko“ pateikė atsilipimą į pareiškimą,  kuriame nurodė, kad  nei suinteresuotas asmuo UAB „Kononenko ir ko“ nei BUAB „Statybų garantija“, kurios Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-65-267/2012 suinteresuotas asmuo UAB „Kononenko ir ko“ yra paskirtas bankroto administratoriumi, pagal turimus finansinės apskaitos ir kitus dokumentus nėra pareiškėjos J. N. kreditoriai, todėl dėl pareikšto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo UAB „Kononenko ir ko“ nepasisako ir prašo bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai klausimą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 170, 171).

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė iškelti bankroto bylą. Nurodė, jog AS Reverta yra vienintelis kreditorius. Papildomai paaiškino, kad pakeitus kredito sutartį, mėnesinė įmoka buvo sumažinta iki 500,00 Lt, tačiau atsiradus sveikatos problemų, negalėjo sumokėti ir minėtos 500,00 Lt sumos. Nurodė, kad šiuo metu yra bedarbė, pakeitė gyvenamąją vietą, ieškosi darbo. Pažymi, kad ji yra nemoki ir yra visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui. Nuo atsisakymo jai iškelti bankroto bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme pasikeitė tik tai, kad ji nebedirba.

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jie informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą.

Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp AB Parex bankas ir J. N. buvo sudaryta 2007-09-27 kreditavimo sutartis Nr. BKS/14/1269, pagal kurią skolininkei buvo suteiktas 166.000,00 Lt kreditas žemės sklypui pirkti (b. l. 26-36). Užtikrinant prievolių įvykdymą hipotekos lakštu įkeistas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis 0,1322 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 139-142). Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-02-20 išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 538-2N/2009 dėl 166000,00 Lt negrąžinto kredito, 5110,45 Lt nesumokėtų palūkanų, 16.516,78 Lt nesumokėtų delspinigių (viso 187627,23 Lt), 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 6 mėn. VILIBOR + 1,2 proc. palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2010-02-17 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą (b. l. 143). 2011-02-03 bei 2011-07-11 tarp šalių sudaryti susitarimai dėl skolos grąžinimo (b. l. 81-84), pareiškėjai jų nevykdant, vykdomasis dokumentas 2013-06-14 perduotas vykdyti antstoliui G. K. (vykdomoji byla Nr. 0154/13/00711) (b. l. 116, 117). Nuo 2008-08-07 J. N. dirbo UAB „Bitė Lietuva“, kur mėnesinis atlygis – (duomenys neskelbtini) (b. l. 62-66, 72-75). Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktų duomenų matyti, jog nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. pareiškėjai išmokėta 27420,24 Lt (vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius – 2285,05 Lt (27420,24 / 12) (b. l. 30, 35). Nuo 2014-02-03 pareiškėjai buvo padidintas darbo užmokestis iki 2324,00 Lt (atskaičius privalomuosius mokėjimus) (b.l. 38). Nuo 2014 m. gegužės 16 d. pareiškėja UAB „Bitė Lietuva“ nebedirba. Nuo 2014 m. spalio 6 d. pareiškėja yra bedarbė registruota Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje (b.l. 118). 2007-10-01 tarp pareiškėjos ir UAB „Statybų garantija“ sudaryta Žemės sklypo, pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjai už 207 000,00 Lt buvo parduotas žemės sklypas (b. l. 59-66) bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos vardu (b. l. 40, 41). 2013-07-16 tarp pareiškėjos ir O. Š. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Patalpų mėnesinis nuomos mokestis pagal šią sutartį – 800,00 Lt, plius komunaliniai mokesčiai (b. l. 52-55). Šaulių apygardos prokuratūros 2011-08-18 nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į pareiškėjai priklausantį turtą (b. l. 98, 99), 2013-05-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (b. l. 103). UAB „Ober-Haus“ 2013-10-14 atlikusi turto vertinimą, nustatė, jog žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 91 000 Lt (b. l. 151-163). 2010-07-12 tarp pareiškėjos ir UAB „A. V.“ sudaryta pavedimo sutartis Nr. A-372, pagal kurią pareiškėja pavedė agentūrai parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su namu už 230000,00 Lt (b. l. 78). Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, jog pareiškėja nuo 2012-09-06 iki 2012-09-11 ir nuo 2012-10-25 iki 2012-10-31 turėjo sveikatos sutrikimų (b. l. 105-115). 2014-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė iškelti J. N. bankroto bylą (b.l.178-183).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Fizinių asmenų bankroto įstatymo l straipsnio l dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio l dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Dėl pareiškėjos nesąžiningumo.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Taigi, pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas, be kita ko, nustato pagrindą kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis Civilinio kodekso ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (Civilinio kodekso 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (Civilinio kodekso 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (Civilinio kodekso 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (Civilinio kodekso 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus.

Kaip minėta anksčiau, Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Parengiamieji įstatymo dokumentai (Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant Fizinių asmenų bankroto įstatymą nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atstatyti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

Pareiškėja savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų ir esamo skolinio įsipareigojimo santykiu, nurodydama, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Pakartotinai kreipdamasi dėl bankroto bylos jai iškėlimo, pareiškėja nurodo, kad pakeitė gyvenamąją vietą ir šiuo metu yra bedarbė.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. pareiškėjai išmokėta (duomenys neskelbtini) (vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius – (duomenys neskelbtini) Šalių paaiškinimais (Civilinio proceso kodekso 186 straipsnis) nustatyta, jog pareiškėjai negalint mokėti 1000,00 Lt įmoką, ji buvo sumažinta iki 500,00 Lt, negalint ir šios sumos susimokėti, pareiškėja dar kartą kreipėsi į kreditorių dėl įmokos sumažinimo iki 200,00 Lt, tačiau kreditorius netenkino pareiškėjos prašymo ir kreipėsi į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo. Įvertinus pareiškėjos gaunamas vidutines mėnesines pajamas (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjai mokėtinos mėnesinės įmokos dydį (500,00 Lt), teismo nuomone, jog pareiškėjos pajamos buvo pakankamos tam, kad vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, tačiau pareiškėja įsipareigojimų nevykdė, o ir byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų aktyviais veiksmais siekusi rasti abiems šalims priimtiną sprendimą. 2014 m. vasario 21 d. nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad net ir 2014-01-16 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į kreditoriaus siūlymą atvykti pareiškėjai pas kreditorių ir aptarti skolos grąžinimo galimybes abipusiai naudingomis sąlygomis, teismas atidėjo parengiamojo posėdžio datą ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į kreditorių, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad nuo 2014 m.  vasario 3 d. pareiškėjai buvo padidintas atlyginimas iki (duomenys neskelbtini) (atskaičius privalomuosius mokėjimus), pareiškėja nurodė, kad šios sumos jai nepakako, kad galėtų pragyventi ir dengti skolinius įsipareigojimus. Atkeiptinas pareiškėjos dėmesys, kad 500,00 Lt mėnesinė įmoka mokėtina kreditoriui, gaunant (duomenys neskelbtini) nėra laikytina didele. Pareiškėja nenurodė teismui, bei nepateikė duomenų, kad ji turi kokių nors specialiųjų poreikių ir specialių išlaidų, dėl kurių negalėjo mokėti 500,00 Lt mėnesinių įmokų kreditoriui. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių – nurodyta ir pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai. Pareiškėja nuo 2014-05-16 išėjo iš darbo UAB „Bitė Lietuva“ nenurodžiusi teismui jokių svarbių priežasčių, kodėl ji, jos nuomone būdama nemoki, dar labiau pablogino savo finansinę padėtį – atsisakiusi stabilaus, pakankamas pajamas padengti skolinį įsipareigojimą, užtikrinančio darbo, pareiškėja sąmoningai dar labiau pablogino savo finansinę padėtį. Toks pareiškėjos elgesys, teismo nuomone, neatitinka sąžiningumo reikalavimų, todėl iškėlus bankroto bylą būtų pažeistas teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesiais turėjo sveikatos sutrikimų, bei teiginiai, kad gaudama (duomenys neskelbtini) pajamas nebuvo pajėgi mokėti 500,00 Lt mėnesinių įmokų kreditoriui savaime nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja iš esmės negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, juo labiau, kad iš bylos esančių rašytinių įrodymų matyti, jog vidutinės mėnesinės pajamos buvo pakankamos sumokėti 500 Lt įmokas (vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius – 2285,05 Lt), o ir nedarbingumo laikotarpis nebuvo ilgas – nuo 2012-09-06 iki 2012-09-11 ir nuo 2012-10-25 iki 2012-10-31, be to nuo 2014 m. vasario 3 d. pareiškėjai darbo užmokestis buvo padidintas iki 2324,00 Lt. Pareiškėja, turėdama finansinių įsipareigojimų turėjo siekti išlaikyti stabilias pajamas bei bendradarbiauti su kreditoriumi dėl galimai kilusių finansinių sunkumų siekdama vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau byloje esantys įrodymai, bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, nedėjo jokių pastangų, siekdama vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriui. Be to, pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad ji ne tik, kad nevykdė prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, bet ir dėl to, kad nevykdė pareigos įregistruoti nebaigtą statyti statinį ir jį įkeisti, kaip tai buvo numatyta 2011-02-03 susitarime (1.1.1. punktas), tokiu būdu apsunkindama turto realizavimą. Pareiškėjos paaiškinimai, jog jį negalėjo įregistruoti statinio, kadangi neturėjo statinio statybos projekto, be to, bijojo galimo reikalavimo sumokėti už pastatytą statinį, bei tai, kad su UAB „Statybų garantija“ tik žodžiu buvo susitarta dėl namo statybos, patvirtina faktą, kad ji elgėsi neatidžiai, nerūpestingai bei nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu.

2014-02-21 nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjos nesąžiningumas pasireiškia ir dėl to, jog pareiškėja, prieš kreipiantis į teismą, 2013-07-16 sudarė vieno kambario (18,70 m2) nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojui įsipareigojo mokėti 800,00 Lt nuomos mokestį, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas (poreikių lentelėje nurodyta 400,00 Lt suma). Tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl būtinumo, esant sunkiai finansiniai situacijai, nuomotis kambarį už 800,00 Lt (plius komunaliniai mokesčiai), juo labiau, kad pati pareiškėja paaiškino, jog iki tol už buto nuomą mokėdavo 550,00 Lt nuomos mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos elgesio šiuo atveju – siekiant patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kreditorių interesus negalima vertinti kaip atitinkančio protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus. Kaip jau konstatuota prieš tai, pareiškėjos išėjimas iš darbo, yra sąmoningas savo turtinės padėties pabloginimas, kuris negali būti vertinamas kaip sąžiningas pareiškėjos elgesys Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad pareiškėja nėra sąžiningas fizinis asmuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies prasme, o jai iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas tikslas – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Dėl pareiškėjos mokumo.

Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjos bendra pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 166000,00 Lt negrąžinto kredito, 5110,45 Lt nesumokėtų palūkanų, 16516,78 Lt nesumokėtų delspinigių (viso 187627,23 Lt), viršija įstatyme nustatytą 25 000,00 Lt ribą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), nekilo. Minėta, jog pareiškėja savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų, turimo turto ir esamo skolinio įsipareigojimo santykiu, nurodydama, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti, tačiau pažymėtina, kad asmens turtinę padėtį įrodo ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 dalis 2-3 punktai).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio vertė pagal UAB „Ober-Haus“ atliktą turto vertinimą sudaro 91 000,00 Lt. Paaiškėjus, kad buvo atliktas tik Žemės sklypo vertės įvertinimas, Vilniaus miesto apylinkės teismas parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėjai pasiūlė pateikti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų realią žemės sklypo su jame esančiais nebaigtos statybos statiniais vertę. Tačiau pareiškėja nepateikė turto vertinimo ataskaitos, o teismo posėdžio metu paaiškino, jog žodžiu bendravo su UAB „Inreal“ turto vertintoja J. B., kuri informavo, jog dabartinio sklypo ir nebaigtos statybos statinio vertė galėtų būti apie 150000,00 – 160000,00 Lt (b.l. 180). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, jog 2010-07-12 pareiškėja buvo pavedusi UAB „A. V.“ parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su namu už 230 000,00 Lt. Iš Žemės sklypo 2007-10-01 pirkimo – pardavimo sutartis matyti, kad pareiškėja įsigijo Žemės sklypą už 207 000,00 Lt. 2014-02-21 teismas nutartimi atsisakė iškelti J. N. bankroto bylą konstatavęs, kad pareiškėja nėra sąžiningas fizinis asmuo FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme,  bei nurodęs, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja yra nemoki (b.l.178-183). Pareiškėja, pakartotinai paduodama pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nepateikė jokių papildomų duomenų, kurie pagrįstų realią žemės sklypo su jame esančiais nebaigtos statybos statiniais vertę. Pareiškėjos pareiškimas iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie buvo pateikti ir Vilniaus miesto apylinkės teismui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Atsižvelgdamas į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą bei į pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdžio metu dėl turto vertės bei įvertinęs kreditorinio įsiskolinimo dydį, pritartina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi padarytai išvadai, kad, labiau tikėtina, jog reali turto vertė artima pareiškėjos nurodytai vertei (apie 150000,00 – 160000,00 Lt).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, į byloje esančius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo, remiantis pareiškėjos pateiktais įrodymais konstatuoti, kad pareiškėja yra nemoki, kad jos finansinė būklė yra kritinė ir ji iš esmės negali vykdyti skolinių įsipareigojimų.

Nenustačius Fizinių asmenų bankroto įstatymo numatytų pagrindų, atsisakytina pareiškėjai J. N. iškelti bankroto bylą, jos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1-3 dalimis,

n u t a r i a :

atmesti pareiškėjos J. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsisakyti iškelti pareiškėjai J. N. fizinio asmens bankroto bylą.

Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, atnaujinti 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi sustabdytą J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Danutė Žvinklytė