Civilinė byla Nr. 2-1322-330/2016
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00546-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dilnija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-704-163/2016, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dilnija“ 2016 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
I. Klausimo esmė
Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas UAB Medicinos bankas prašė panaikinti BUAB „Dilnija“ 2016 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkime antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus. Nurodė, kad antruoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis bankroto administratorę informacijos reikalaujančiam kreditoriui visą informaciją ir dokumentus pateikti per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pareiškėjo nuomone, šis terminas nepagrįstai ilgas, o kreditorius informaciją turėtų gauti per 5 dienas. Pažymėjo, jog pagal nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, susirinkimas šaukiamas pranešus kreditoriams prieš 7 dienas, todėl gali atsitikti taip, kad kreditorius iki susirinkimo dienos iš administratoriaus negaus norimos informacijos, tai nepagrįstai užvilkintų bankroto procesą. Be to, pagal nustatytą tvarką administratorius kreditoriams su kreditorių susirinkimu susijusius dokumentus, nutarimų projektus ir kitą reikalingą informaciją siunčia ne su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, tačiau atskiru pranešimu, likus 5 darbo dienoms iki kreditorių susirinkimo ir tik esant rašytiniam kreditoriaus prašymui. Pareiškėjo nuomone, administratorė privalo visiems kreditoriams kartu su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą pateikti visą reikalingą medžiagą (darbotvarkę, nutarimų projektus, ataskaitas ir kitą reikalingą informaciją bei dokumentus). Šiame kreditorių nutarime taip pat nurodyta, kad administratorė kreditorių susirinkimo protokolus pateikia kreditoriams ne vėliau kaip per 10 dienų. Pareiškėjo nuomone, toks terminas taip pat nepagrįstai ilgas, nes įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas turi būti surašytas ir pateiktas teismui per 5 darbo dienas, o skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų gali būti pateikiami teismui per 14 dienų. Gavus susirinkimo protokolo kopiją tik po 10 dienų, kreditoriams gali neužtekti laiko susipažinti ir apskųsti priimtus nutarimus. Pareiškėjo vertinimu, susirinkimo protokolas kreditoriams turėtų būti pateiktas per 5 darbo dienas.
Pareiškėjas nurodė, kad trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą ir turėtas administravimo išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad ataskaitos „kreditorinių reikalavimų tenkinimo etapai“ lentelėje klaidingai nurodyta, jog UAB Medicinos banko hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas tenkintinas tik kredito apimtyje (89 525,12 Eur), visą likusį reikalavimą (palūkanas, delspinigius, su skolos išieškojimu susijusias išlaidas) tenkinant tik II ir III etapais. Pareiškėjo nuomone, toks formulavimas prieštarauja įstatymui ir hipotekos sandorio sąlygoms. Be to, nors UAB Medicinos bankas prašė administratorės paaiškinti bendrovės trumpalaikio turto 2014-2015 metais sumažėjimo aplinkybes ir jas pagrįsti dokumentais, o pagrindžiant administravimo išlaidas – pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtas išlaidas (sutartis, sąskaitas, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus), to padaryta nebuvo. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad išlaidos pagrįstos dokumentais, nesudaro teisinio pagrindo šias išlaidas pripažinti pagrįstomis ir jas patvirtinti.
Atsiliepime į kreditoriaus skundą BUAB „Dilnija“ bankroto administratorė prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad 10 dienų terminas, nustatytas administratorei pateikti kreditoriaus prašomą informaciją, nėra per ilgas, kadangi paprastai kreditoriai prašo didelės apimties informacijos. Kai kreditorius pageidauja informacijos, susijusios su šaukiamu kreditorių susirinkimu, tokią informaciją administratorius pateiks iki kreditorių susirinkimo dienos. Paaiškino, kad kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą nutarimą, todėl 10 dienų terminas neribos kreditoriaus teisės paduoti skundą. Administratorės nuomone, trečios eilės kreditoriai dažniausiai būna pasyvūs, todėl teikti informaciją, susijusią su kreditorių susirinkimu, be atskiro kreditoriaus prašymo yra netikslinga, nes taip didinamos administravimo išlaidos. Taip pat nurodė, kad hipotekos kreditorių reikalavimai bus tenkinami įstatymo nustatyta tvarka, kurios nei administratorės veiklos ataskaita, nei kreditorių susirinkimas negali pakeisti. Administratorė nurodė pateikusi pareiškėjui ir kitiems kreditoriams informaciją apie įmonės trumpalaikio turto pokyčius. Be to, iš ataskaitos matyti, kad administratorė tinkamai vykdė savo funkcijas. Administratorė nurodė neviršijusi teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, konkretizavo išlaidas, pateikė jas patvirtinančius dokumentus, todėl išlaidos turėjo būti patvirtintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo UAB Medicinos banko skundą patenkino iš dalies: panaikino BUAB „Dilnija“ 2016 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu, dalį dėl kreditorių susirinkimo protokolo pateikimo kreditoriams termino ir kreditorių nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, bei perdavė šiuos klausimus kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kreditorių susirinkime patvirtintoje tvarkoje nustatytas 10 darbo dienų terminas pateikti kreditorių prašomą informaciją nėra per ilgas, nes gali būti prašoma didelės apimties informacijos, toks terminas nepažeidžia kreditorių teisių ir neturės neigiamos įtakos bankroto proceso trukmei. Teismas pažymėjo, jog su šaukiamu kreditorių susirinkimu susijusi informacija kreditoriams turi būti pateikta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas iki kreditorių susirinkimo, todėl kreditoriai turės pakankamai laiko susipažinti su svarstomais klausimais ir pareikšti savo nuomonę. Tai, kad informacija, susijusi su kreditorių susirinkimu (dokumentai, nutarimų projektai ir kt.) bus siunčiama tik esant raštiškam kreditoriaus prašymui, teismo nuomone, nepažeidžia kreditorių teisių, nes tvarkoje nenurodyta, kad raštiškas prašymas turi būti rašomas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą. Kreditorius, kuris pageidauja tokią informaciją gauti, gali vieną kartą raštu pranešti, kad jam kiekvieną kartą, kai šaukiamas kreditorių susirinkimas, administratorius atsiųstų visą informaciją be atskiro rašytinio prašymo. Tokio rašto parašymas neapsunkins kreditoriaus, kuris pageidauja gauti informaciją, o administratorei nereikės siųsti informacijos kreditoriams, kurie to nepageidauja. Informacijos pateikimas per 5 darbo dienas iki kreditorių susirinkimo, teismo vertinimu, yra logiškas, nes kreditorius, kuris prieš tai nepageidavo gauti informacijos, susijusios su kreditorių susirinkime svarstomais klausimais, gali pakeisti savo nuomonę ir tos informacijos paprašyti.
Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą kreditorių susirinkimo protokolas turi būti surašytas ir pateiktas teismui per 5 darbo dienas, o kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Jeigu kreditorius žinojo apie šaukiamo kreditorių susirinkimo datą ir laiką, konstatuojama, kad jis turėjo galimybę sužinoti ir apie priimtą nutarimą, todėl apskundimo terminas gali būti skaičiuojamas ne nuo protokolo gavimo dienos, o nuo nutarimo priėmimo dienos. Teismas sprendė, jog, gavus protokolo kopiją tik po 10 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, kreditoriams gali neužtekti laiko susipažinti ir apskųsti priimtus nutarimus. Teismo vertinimu, surašius susirinkimo protokolą, kaip to reikalauja įstatymas (per 5 dienas), jis turėtų būti per 5 dienas pateikiamas kreditoriui. Teismas pažymėjo, kad kreditorius, kuris nepageidauja dalyvauti susirinkimuose, bet nori, kad protokolai jam būtų atsiųsti, gali apie tai nurodyti administratoriui, o prašymo teikimas kreditoriaus neapsunkins ir jo teisių nepažeidžia.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, konstatavo jo neteisėtumą. Teismas sprendė, kad patvirtintos administratorės veiklos ataskaitos „kreditorinių reikalavimų tenkinimo etapai“ lentelėje klaidingai nurodyta, jog UAB Medicinos banko hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas tenkintinas tik kredito apimtyje (89 525,12 Eur), visą likusį reikalavimą (palūkanas, delspinigius, su skolos išieškojimu susijusias išlaidas) tenkinant tik II ir III etapais. Teismo vertinimu, tokia tvarka prieštarauja įstatymo nuostatoms ir hipotekos sandorio sąlygoms. Pažymėjo, kad kreditoriai priimtu nutarimu negali pakeisti įstatymo imperatyvo, jog hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami be eilės.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administratorė nepaaiškino pareiškėjai bendrovės trumpalaikio turto 2014-2015 metais sumažėjimo aplinkybių, nepagrindė administravimo išlaidų panaudojimo. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog teismas nutartimi patvirtino 2 400,00 Eur mėnesinę sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms padengti iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad visa ši suma gali būti panaudota ir, kad šios sumos panaudojimo nereikia pagrįsti įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovės BUAB „Dilnija“ bankroto administratorė UAB „Simpatija“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB Medicinos banko skundą atmesti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorių susirinkime nustatytas 10 dienų terminas kreditoriams pateikti kreditorių susirinkimo protokolą pažeidžia įstatymą ir kreditorių teises. Šis terminas neriboja kreditorių teisės apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimų.
- Administratorės veiklos ataskaitos turinys patvirtina, kad administratorė atliko pirminius bankroto proceso veiksmus, vykdė jai deleguotas funkcijas. Bankroto administratorė pateikė informaciją apie įmonės turtą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Pareiškėjas buvo informuotas, jog administratorė negali nustatyti trumpalaikio turto pokyčių, kadangi pasikeitus įmonės vadovei, naujajam vadovui nebuvo perduoti dokumentai.
- Administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad visas pareiškėjo finansinis reikalavimas tenkintinas kaip hipotekos kreditoriaus.
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kreditoriams nebuvo pateikta informacija ir įrodymai, pagrindžiantys patirtas administravimo išlaidas. Teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nebuvo viršyta, o susirinkime šios išlaidos kreditoriams išaiškintos žodžiu. Teismas nevertino aplinkybės, jog prie administratorės veiklos ataskaitos pridėtos šias išlaidas pagrindžiančios PVM sąskaitos faktūros ir išankstinė sąskaita faktūra.
Pareiškėjas UAB Medicinos bankas prašo atsakovo BUAB „Dilnija“ bankroto administratorės UAB „Simpatija“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimo punktas, kuriame nustatytas 10 dienų terminas susirinkimo protokolui pateikti, skaičiuotinas nuo prašymo pateikimo dienos, pažeidžia įstatymo reikalavimus ir kreditorių teises. Nurodė, kad tuo atveju, kai kreditorius buvo informuotas apie šaukiamą susirinkimą, nutarimų apskundimo terminas gali būti skaičiuojamas ne nuo protokolo gavimo, o nuo įvykusio susirinkimo dienos. Pareiškėjo nuomone, nustatydama ilgesnį terminą, bankroto administratorė siekia riboti kreditorių teisę skųsti kreditorių nutarimus. Administratorė nepagrindžia aplinkybės, kodėl susirinkimo protokolas kreditoriams negali būti pateiktas per 5 dienų terminą.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė pareiškėjo pozicijai dėl jo finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo. Nurodė, kad administratorė klaidina teismą teigdama, jog pateikė visus duomenis, susijusius su įmonės bankroto procesu bei patirtomis administravimo išlaidomis. Bankroto administratorė siekia, kad bankroto procese nebūtų gilinamasi į reikšmingas aplinkybes.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Byloje sprendžiama, ar BUAB „Dilnija“ 2016 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais, yra teisėti.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, įtvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamus nutarimus buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu
Iš apeliaciniam teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos nustatyta, kad BUAB „Dilnija“ 2016 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti bankroto administratorės pasiūlytą informacijos teikimo ir kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką. Patvirtintos informacijos teikimo tvarkos 5 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius privalo pateikti vykusių BUAB „Dilnija“ kreditorių susirinkimų protokolus visiems protokolą gauti norintiems ir tokį prašymą bet kokia forma pateikusiems bendrovės kreditoriams ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos, susirinkime dalyvavusiems kreditoriams protokolai pateikiami be atskiro prašymo. Visa reikalaujama informacija įteikiama pasirašytinai, išsiunčiama registruotu laišku arba pateikiam elektroniniu būdu (faksu ir el. paštu). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, kad gavus protokolo kopiją tik po dešimties dienų, kreditoriams gali neužtekti laiko susipažinti ir apskųsti priimtus kreditorių nutarimus.
Pirmosios instancijos teismas šiems pareiškėjo argumentams pritarė. Teismo vertinimu, surašius susirinkimo protokolą, kaip to reikalauja įstatymas, per 5 dienas, jis (protokolas) turėtų būti per 5 dienas pateikiamas kreditoriui. Pažymėjo, kad protokolą kreditoriui siunčiant kreditorių susirinkime patvirtinta (pareiškėjo ginčijama) tvarka, gali būti pažeidžiamos kreditorių teisės. Bankroto administratorė atskirajame skunde su šia teismo išvada nesutinka, teigdama, kad nustatyta tvarka siunčiant susirinkimo protokolą, neribojamos kreditorių teisės skųsti nutarimus. Apeliacinis teismas šį atskirojo skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.
ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo protokolas turi būti surašytas ir pateiktas teismui per 5 darbo dienas. Toks teisinis reguliavimas sudaro pagrindą išvadai, jog įmonių bankroto procesą reguliuojančios teisės normos nenustato pareigos ex officio kreditoriams teikti informacijos apie bankroto proceso eigą, be kita ko, pateikti kreditorių susirinkimų protokolus. Tačiau ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto eigą. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo teisinį reguliavimą, pagal kurį kreditorių susirinkimo protokolas turi būti surašytas ir pateiktas teismui per 5 darbo dienas (ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis), o kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Esant aplinkybei, jog susirinkimo protokolas turi būti surašomas per penkias darbo dienas (nuo susirinkimo), akivaizdu, jog jo surašymo metu gavus kreditoriaus prašymą pateikti protokolą, taip pat turint žinioje, kad administratorius turėtų dešimties dienų terminą protokolui pateikti, jis (protokolas) kreditoriui gali būti pateiktas ir pasibaigus įstatyme numatytam nutarimų apskundimo terminui. Kita vertus, netgi jei kreditorių susirinkimo protokolas būtų pateiktas dar nepasibaigus nutarimų apskundimo terminui, tačiau likus itin trumpam laikui su protokolu susipažinti, kreditorius turėtų priimti skubotą sprendimą dėl kreditorių nutarimo (nutarimų) apskundimo. Taigi, tokiu atveju gali susidaryti grėsmė bankroto proceso operatyvumui. Nors bankroto administratorė pagrįstai apeliuoja į teisinį reguliavimą, pagal kurį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą, tačiau toks reguliavimas nepatvirtina argumento, jog apie susirinkimą žinojusio, tačiau jame nedalyvavusio kreditoriaus skundas dėl konkretaus nutarimo bus priimtas, apskundimo terminą skaičiuojant nuo kreditorių susirinkimo protokolo gavimo dienos. Priešingu atveju tokia apskundimo tvarka (t. y. nuo protokolo gavimo) ir būtų reglamentuojama įstatyme. Paminėto teisinio reguliavimo apibrėžtys leidžia daryti išvadą, jog kiekvienu konkrečiu atveju nutarimo apskundimo termino eiga būtų vertinama individualiai, t. y. vertinant sužinojimo arba turėjimo sužinoti momentą. Vadinasi, neatmestina galimybė, jog apskundimo terminas galėtų būti skaičiuojamas ir nuo kreditorių susirinkimo dienos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-432/2013, 2016 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-491-798/2016). Kita vertus, pritarimas apeliantės pozicijai iš esmės reikštų, kad kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimą galima būtų vilkinti, kuomet kreditorius susirinkimo protokolo pareikalautų praėjus žymiam terminui nuo kreditorių susirinkimo pabaigos. Toks vertinimas taip pat neužtikrina bankroto proceso operatyvumo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sprendžiama, jog BUAB „Dilnija“ 2016 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkime patvirtintos informacijos teikimo tvarkos 5 punktas, kuriame nustatytas kreditorių susirinkimo protokolo pateikimo kreditoriams 10 dienų terminas, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), pažeidžia kreditorių interesus, todėl pirmosios instancijos teismas kreditorių susirinkimo nutarimą šioje dalyje panaikino pagrįstai.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu
Iš apeliaciniam teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos nustatyta, kad BUAB „Dilnija“ 2016 m. kovo 8 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti administratorės veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo bei administravimo išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apskųstuoju nutarimu patvirtintos administratorės veiklos ataskaitos „kreditorinių reikalavimų tenkinimo etapai“ lentelėje klaidingai nurodyta, jog pareiškėjo UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka, tenkintinas tik kredito apimtyje (89 525,12 Eur), visą likusį reikalavimą (palūkanas, delspinigius, su skolos išieškojimu susijusias išlaidas) tenkinant tik II ir III etapais. Teismo vertinimu, tokia tvarka prieštarauja įstatymo nuostatoms ir hipotekos sandorio sąlygoms. Teismas taip pat konstatavo, kad administratorė nepaaiškino pareiškėjui bankrutavusios bendrovės trumpalaikio turto 2014-2015 metais sumažėjimo aplinkybių, nepagrindė administravimo išlaidų panaudojimo.
Bankroto administratorė su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko. Atskirajame skunde nurodė, kad ataskaitos turinys patvirtina, kad administratorė atliko pirminius bankroto proceso veiksmus, jai įstatymo deleguotas funkcijas. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, jog kreditoriams nebuvo pateikta informacija ir įrodymai, pagrindžiantys patirtas administravimo išlaidas. Teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nebuvo viršyta, o susirinkime šios išlaidos kreditoriams išaiškintos žodžiu. Tvirtino, kad ataskaitoje nurodyta teisinga pareiškėjo finansinio reikalavimo tenkinimo tvarka.
ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Pagal susiformavusią teismų praktiką administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tais atvejais, kai, pavyzdžiui, joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytas bankroto procedūras formų, o jos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, kad kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama, o kreditorių susirinkimo nutarimas dėl jos patvirtinimo gali būti pripažintas negaliojančiu tuomet, jeigu administratorius netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį.
ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nustatyta, kad pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.
Kaip nurodyta paminėtoje įstatymo normoje, reglamentuojančioje pirmajam kreditorių susirinkimui teikiamos ataskaitos turinį, be kitų duomenų, joje turi būti nurodyti pareikšti, pateikti teismui tvirtinti ir ginčijami kreditorių finansiniai reikalavimai, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo UAB Medicinos bankas patvirtintas finansinis reikalavimas užtikrintas hipoteka (įkeitimu), todėl tenkintinas pirmiausiai, t. y. be eilės (ĮBĮ 34 straipsnis). Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad hipoteka užtikrintas visas pareiškėjo finansinis reikalavimas (tiek pagrindinis įsiskolinimas, tiek palūkanos, delspinigiai, su skolos išieškojimu susijusios išlaidos) (sutartinės hipotekos lakštas, b. l. 49-50). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, administratorės pateiktoje veiklos ataskaitoje (lentelėje „Kreditorių reikalavimų tenkinimo etapai“) nurodyta, kad įkeitimu užtikrintas pareiškėjo reikalavimas tik kredito sumos dalyje, o likęs reikalavimas (palūkanos, delspinigiai ir išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu) tenkintinas tik II ir III etapais. Kaip matyti iš šalių argumentų ir kreditorių susirinkimo protokolo turinio, pareiškėjas tiek iki kreditorių susirinkimo, tiek jo metu reikalavo šiuos netikslumus pašalinti koreguojant lentelės turinį, tačiau į pareiškėjo pastabas nebuvo atsižvelgta. Susirinkimo protokolo turinys neleidžia daryti išvados, jog tokių korekcijų buvo imtasi susirinkimo metu. Kita vertus, apeliacinis teismas pastebi, jog teismui pateiktoje atskirojo skundo medžiagoje yra dvi skirtingo turinio administratorės ataskaitos (b. l. 17-26 ir 44-49). Pirmojoje ataskaitoje pareiškėjo finansinis reikalavimas ir jo tenkinimo etapai nurodyti teisingai, antrojoje – klaidingai. Abi ataskaitos pasirašytos administratorės, tačiau kiti šių dokumentų rekvizitai neleidžia identifikuoti nei dokumentų parengimo datos, nei jų parengimo aplinkybių. Tuo atveju, jeigu ataskaita, kurioje pareiškėjo finansinio reikalavimo dydis ir jo tenkinimo eiliškumas nurodyti teisingai, buvo parengta taisant kitos ataskaitos trūkumus, ši aplinkybė neabejotinai turėjo atsispindėti kreditorių susirinkimo protokolo turinyje. Nagrinėjamu atveju to nėra. Iš protokolo nematyti, kad administratorius susirinkimo metu sureagavo į pareiškėjo pastabas šiuo klausimu ir susirinkimo metu atliko atitinkamas korekcijas ar priėmė kitus sprendimus. Nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių ataskaitos koregavimą iki kreditorių susirinkimo ar jo metu, ataskaitos, kurioje pareiškėjo finansinis reikalavimas nurodytas teisingai, teisėtumas lieka abejotinas. Nors aplinkybė, jog pirmoji ataskaita buvo pateikta administratorės, gal ir leistų daryti prielaidą dėl jos aktualumo, esant šalių ginčui ir pareiškėjo pateiktai antrajai (kitokio turinio) ataskaitai, kurią buvo numatyta tvirtinti susirinkime, ši prielaida nagrinėjamam ginčui išlieka nepakankama. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kreditorių susirinkime patvirtintoje ataskaitoje apie pareiškėjo finansinį reikalavimą nurodyta informacija nėra teisinga, neatitinka objektyvių duomenų ir pažeidžia ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Šios išvados negali paneigti pirmosios instancijos teisme išsakytas deklaratyvus administratorės teiginys, jog nepaisant veiklos ataskaitos turinio, kreditorių finansiniai reikalavimai būtų tenkinami ne kreditorių nustatyta, o ĮBĮ 34-35 straipsniuose nurodyta tvarka.
Bankroto administratorės pozicija, jog pareiškėjo argumentus dėl panaudotų administravimo išlaidų pagrindimo esą paneigia aplinkybė, jog teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nebuvo viršyta, o susirinkime šios išlaidos kreditoriams išaiškintos žodžiu, laikytina nepagrįsta.
ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje administravimo išlaidų sudėtį, nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su įmonės ūkine komercine veikla. Kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi, įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Nurodyto teisinio reguliavimo ir jo aiškinimo teismų praktikoje kontekste apeliacinis teismas teisiškai nereikšmingu pripažįsta deklaratyvų administratorės argumentą, jog administravimo išlaidų panaudojimo pagrįstumą esą patvirtina ta aplinkybė, jog teismo patvirtinta šios rūšies išlaidų sąmata nebuvo viršyta. Pažymėtina, kad administratorė teigia pateikusi šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras ir kt.). Apeliacinis teismas konstatuoja, jog aptariamu atveju liko neįvykdytas reikalavimas argumentuoti ne tik administravimo išlaidų pagrįstumą, bet ir jų būtinumą. Abejonių dėl tam tikros rūšies išlaidų (pvz., spausdintuvų eksploatavimo medžiagų ar buhalterinės apskaitos paslaugų) administratorė nepašalino. Papildomų argumentų administratorė nenurodė ir atskirajame skunde reaguodama į pirmosios instancijos teismo pastabas. Tinkamu tokios pareigos įvykdymu šios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti pripažintas žodinis bankroto administratorės paaiškinimas kreditorių susirinkime. Juolab, kad susirinkimo protokolo turinys neleidžia daryti išvados, jog susirinkimo metu administratorė žodine forma bandė pagrįsti patirtų administravimo išlaidų būtinumą. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorių susirinkime administravimo išlaidos buvo patvirtintos nepagrįstai.
Administratorė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog administratorė nepaaiškino bendrovės trumpalaikio turto 2014-2015 metais sumažėjimo aplinkybių. Administratorės nuomone, ši aplinkybė negali būti pripažinta jos veiklos ataskaitos trūkumu. Apeliacinis teismas šį apeliantės argumentą pripažįstu iš esmės pagrįstu.
Įvertinęs teisinį reguliavimą, kuriuo apibrėžiamas pirmajam kreditorių susirinkimui pateikiamos administratoriaus veiklos ataskaitos turinys, atsižvelgęs į šio teisinio reguliavimo aiškinimą ir taikymą teismų praktikoje, apeliacinis teismas konstatuoja, jog iš esmės ataskaita yra informacija, kurios tikslas yra kreditorių supažindinimas su buvusia/esama/būsima įmonės finansine būkle, turtu bei veikla. Jos pagrindu kreditoriai gali atlikti kontrolės funkciją, ar būtent pats administratorius aktyviai ir tinkamai atlieka įstatymu nustatytas pareigas, siekiant išaiškinti visas bankroto procedūroms, kreditorių teisių gynimui reikšmingas aplinkybes, ar tinkamai naudoja administravimo išlaidoms skirtas lėšas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vieningai pripažįstama, kad administratoriaus veiklos ataskaitos trūkumais negali būti laikomi atvejai, kai dėl objektyvių priežasčių (įmonės dokumentų administratoriui nepateikimo, termino patikrinti įmonės sandorius nepasibaigimo ir pan.), administratorius negali pateikti ataskaitos apie įmonės sandorių per 36 mėnesius teisėtumo analizės rezultatus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-688-381/2015). Aptariamu atveju bankroto administratorė iš esmės neneigė aplinkybės, jog informacijos pareiškėjui rūpimu klausimu (dėl turto sumažėjimo priežasčių ir aplinkybių) ji neturi ir todėl negali pateikti. Tačiau kreditorių susirinkime buvo nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių šį informacija šiame bankroto proceso etape negali būti pateikta. Bankroto administratorė nurodė, kad turto sumažėjimą pagrindžiantys dokumentai jai nebuvo perduoti. Akcentuota ir ginčui aktualiu metu įvykusi įmonės vadovų kaita. Administratorė taip pat įvardijo eilę konkrečių veiksmų, kurių ketina imtis pareiškėjui rūpimam klausimui išsiaiškinti. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog ankstyvoje bankroto proceso stadijoje į pareiškėjo keliamą klausimą nebuvo atsakyta dėl objektyvių priežasčių (kiti proceso dalyviai to nepaneigė), todėl ši aplinkybė bylos kontekste nelaikytina ataskaitos trūkumu. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl šio ataskaitos trūkumo pripažįstama nepagrįsta. Kita vertus, ši aplinkybė, atsižvelgiant į ankstesnėse nutarties dalyse konstatuotus administratorės ataskaitos trūkumus, neteisingai nurodant pareiškėjo finansinio reikalavimo tenkinimo tvarką ir eiliškumą, į dviejų skirtingo turinio veiklos ataskaitų buvimą, į panaudotų administravimo išlaidų nepagrindimą, nedaro įtakos šios bylos procesinei baigčiai, t. y. vieno trūkumo eliminavimas nedaro visos administratorės ataskaitos pagrįsta ir neprieštaraujančia bankroto proceso normoms.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisingą nutartį. Nors trūkumas dėl pareiškėją dominančios informacijos nenurodymo administratorės ataskaitoje buvo konstatuotas nepagrįstai, ši aplinkybė nelemia kitokios ginčo procesinės baigties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis