Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1626-264-2012].doc
Bylos nr.: 2S-1626-264/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr.2S-1626-264/2012

Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.2; 122.4

(S)

 




 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. liepos 11 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-10118-924/2012 pagal kreditorės Kauno miesto savivaldybės pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno kraštas“ dėl skolos priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

I.Ginčo esmė

 

Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininkės 9164,69 Lt skolos, 429,28 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Taip pat kreditorė prašė reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą skolininkės nekilnojamiesiems, kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms 9593,97 Lt sumai, kadangi skola didelė, skolininkė, nors ir pripažįsta skolą, tačiau su kreditore neatsiskaito, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė kreditorės Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei UAB „Nemuno kraštas“. Teismas nurodė, kad kreditorė nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių pareikšto prašymo būtinumą. Byloje nėra duomenų, kad skolininkės turtinė padėtis yra sunki, ir ji negalės atsiskaityti su kreditore, skolininkė sąmoningai vengia įsipareigojimo. Kreditorė nepateikė duomenų, kad prašoma priteisti 9593,97 Lt suma skolininkei yra didelė. Nėra duomenų, kad skolininkei 2012 m. būtų inicijuotos kitų kreditorių bylos dėl skolos priteisimo, iškelta bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atskiruoju skundu (b. l. 13-14) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Apeliantės nuomone, teismo nutartis nepagrįsta, kadangi skolininkės įsiskolinimas susidarė nuo 2009 m., skolininkė valstybinės žemės nuomos mokestį kasmet moka per kelis kartus arba apskritai jo nemoka. Galima daryti išvadą, kad kasmetinio žemės mokesčio suma (3 299,96 Lt) skolininkei yra per didelė, kad ją galėtų sumokėti per vieną kartą. Prašoma priteisti suma yra daugiau nei du kartus didesnė už kasmetinio žemės mokesčio sumą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškiltų grėsmė teismo įsakymo įvykdymui. Net gavusi priminimą skolininkė geranoriškai skolos nesumokėjo. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareikštas ir taikytinas ne visam turtui ar pajamoms, o tik jo daliai atitinkančiai pareikšto ieškinio sumą. Vadinasi prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesiekiama visiškai apriboti skolininkei galimybę disponuoti pajamomis ar jai priklausančiu turtu. Taigi tokiu būdu siekiama išsaugoti bylos šalių interesų pusiausvyrą. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą kreditorei, neatsižvelgdamas į jau kreditorės pareiškime nurodytas faktines aplinkybes dėl vengimo mokėti mokestį ir tuo nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos ginčo klausimu. Skolininko turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai kreditoriui. Priešingai, būtent skolininkas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, pats ieškinio dalykas yra laikytinas viešuoju interesu. Kauno miesto savivaldybė yra valstybinės žemės nuomos mokesčio administruojanti institucija ir vykdo jai valstybės perduota funkciją - rinkti mokestį ir paskirstyti jį Kauno miesto gyventojų reikmėms. Tai yra kreditorė Kauno miesto savivaldybė, prašomas priteisti sumas, skirs ne savo poreikiams, o visuomenės poreikiams. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai nevertino šios aplinkybės būsimo sprendimo įgyvendinimo svarbai.

Skolininkė UAB „Nemuno kraštas“ atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 20-21) nurodo, kad nėra grėsmės tinkamam įsipareigojimų įvykdymui, skolininkė nori geranoriškai spręsti skolos grąžinimo klausimą ir įsipareigoja grąžinti kreditorei visą skolą ir delspinigius. Žemės nuomos mokesčio skolos suma nėra didelė, 500,00 Lt jau yra sumokėta ir 2012-06-07 Kauno miesto savivaldybės Finansų skyriui pateiktas likusios skolos dalies grąžinimo grafikas. Kauno miesto savivaldybės administracija neprieštarauja, kad bendrovė skolą sumokėtų dalimis iki 2012 m. gruodžio 14 dienos ir tai patvirtina prie atsiliepimo pateiktas raštas. Skolininkė, gavusi kreditorės priminimą, neapmokėjo skolos, bet kreipėsi telefonu į Finansų skyrių norėdama mokėti skolą dalimis. Skolininkės pateikiami dokumentai patvirtina, kad nėra grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui.

 

 

IV. Apeliacinio teismo  teisiniai argumentai bei išvados

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taikant ekonomiškumo, teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.

Iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad kreditorė pareiškimu prašė išieškoti iš skolininkės 9593,97 Lt skolos ir procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-21 priėmė įsakymą išieškoti iš skolininkės kreditorei 9164,69 Lt skolos, 429,28 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-18) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 76,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (b.l. 6). Kadangi skolininkė dalį reikalavimų įvykdė, o kitą dalį pripažino, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. įsakymą dalyje dėl išieškojimo iš skolininkės UAB „Nemuno kraštas“ 500 Lt skolos kreditorės Kauno miesto savivaldybės naudai ir 76,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, bei likusioje dalyje išdavė naują teismo įsakymą. Iš teismui pateikto skolininkės UAB „Nemuno kraštas“ 2011-12-31 balanso matyti, kad minėtai dienai bendrovei nuosavybės teise priklausė turto viso už  2.374.487 Lt, tame tarpe ilgalaikio turto – 1.957.355 Lt sumai, trumpalaikio – 417.132 Lt sumai. Iš skolininkės pateikto su atsiliepimu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012-06-11 rašto Nr. (A27V128)-R-2731 „Dėl žemės nuomos mokesčio“ matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neprieštarauja, kad UAB „Nemuno kraštas“ skolą sumokėtų dalimis iki 2012 m. gruodžio 14 dienos pagal jos pateiktą grafiką.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorės prašoma išieškoti suma skolininkės atžvilgiu nėra laikytina didele ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui. Pateikti duomenys apie skolininkės turtą bei kiti įrodymai leidžia teigti, jog teismo įsakymo įvykdymas šiuo atveju neturėtų būti iš esmės apsunkintas ar neįmanomas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno miesto  apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio  1  dalies  1  punktu,

 

n u t a r i a :

             

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                     Aušra Baubienė