Civilinė byla Nr. e2S-840-460/2020
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00455-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;
2.4; 3.3.2.5; 3.1.18.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agorta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Terebro“ 42 355,06 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 6 darbo dienos kai pinigai buvo gauti iš užsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ iki prievolės atsiskaityti visiško įvykdymo, nuo 42 355,06 Eur skolos, bei 6 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Terebro“. Ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą ir pinigines lėšas neperžengiant ieškinio reikalavimų ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino; ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, leidžiant areštuotu turtu atsiskaityti su UAB „Agorta”, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo UAB „Terebro“ pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę banke ar kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant 42 355,06 Eur sumos, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą, uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove UAB „Terebro“. Teismo motyvai:
2.1. Nurodė, kad ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė aplinkybes, dėl kurių būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškino, jog atsakovė vengia atsiskaityti, skola yra didelė, atsižvelgiant į tai, manytina, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atsakovė UAB „Terebro“ (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundo motyvai:
3.1. Nurodo, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nes atsakovė nevengia atsiskaityti. Ieškovė darbus atliko su trūkumais, todėl atsakovė pagrįstai sustabdė mokėjimus, kol bus ištaisyti trūkumai. Nurodo, kad ieškovė Projekto Nr. 4 darbus, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGO0278 ir atliktų darbų aktą Nr. AGO0T2 neperdavė būtinos dokumentacijos (statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracijų), patvirtinančios darbų kokybę ir kuri yra būtina, siekiant užbaigti Projekto Nr. 4 darbus. Ieškovė dalies darbų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGO0278 iš viso neatliko, atliktų darbų akte Nr. AGOOT2 nurodydama neteisingus duomenis, taip pat dalį atliko nekokybiškai. Projekto Nr. 1 darbai, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGO0279 ir darbų atlikimo aktą Nr. AGO004 iki galo neatlikti, nors darbų atlikimo akte jie nurodyti kaip atlikti, taip pat nepateikta reikalinga ir būtina dokumentacija. Projekto Nr. 3 darbai, pagal sąskaitą faktūrą Nr. AG0277 ir darbų atlikimo aktą Nr. AGO006 iki galo neatlikti, nors darbų atlikimo akte jie nurodyti kaip atlikti, taip pat nepateikta reikalinga ir būtina dokumentacija. Projekto Nr. 2 darbai, pagal sąskaitą faktūrą Nr. AG00280 ir darbų atlikimo aktą Nr. AGO005 iki galo neatlikti, nors darbų atlikimo akte jie nurodyti kaip atlikti, taip pat nepateikta reikalinga ir būtina dokumentacija. Nurodo, kad ieškinys negali būti prima facie pagrįstas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė vengia vykdyti prievolę ir tyčia nuslėpė informaciją, kuri turi esminės reikšmės šios bylos išsprendimui.
3.2. Nurodo, kad didelis ieškinio reikalavimas savaime nepatvirtina būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinio suma nėra didelė atsakovei, atsakovė turi pakankamai turto ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė gali imtis aktyvių nesąžiningų veiksmų ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, ir tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
4.1. Nurodo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neturi būti nagrinėjamas ginčas iš esmės, o tik iš principo įvertinama ar pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Tuo atveju jei ieškinyje yra nurodomos aplinkybės kurios tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, toks ieškinys negali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Atsakovė atskirajame skunde daug kartų patvirtino, kad ieškovė turi teisę į apmokėjimą už atliktus darbus, tik atsakovės nuomone tariamai nepateikė dokumentų ar tariamai darbus atliko netinkamai, ar tariamai dar neatėjo laikas apmokėti už atliktus darbus. Tačiau vien toks atsakovės vertinimas nedaro ieškovės ieškinio nepagrįsto, o priešingai patvirtintina, kad ieškovės ieškinys ne tikėtinai, o realiai yra pagrįstas.
4.2. Nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovė iš viso nemoka ieškovei už atliktus darbus dėl kurių nėra ginčo, parodo atsakovės nesąžiningumą ir vengimą vykdyti savo prievoles. Taip pat atsakovės nesąžiningumą parodo ir tai, kad ieškovės neva netinkamai atliktus darbus atsakovė jau yra perdavusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir yra gavusi apmokėjimą už juos. Ypatingą atsakovės nesąžiningumą ir akivaizdų siekį slėpti nuo ieškovės lėšas parodo tai, kad pagal papildomo susitarimo 1.6 p. atsakovė privalėjo atidaryti bendrą jungtinės veiklos sutarties pagrindu sudarytų Rangos sutarčių vykdymui skirtą sąskaitą. Minėta sąskaita turėjo būti skirta gauti visas lėšas iš užsakovo AB “Lietuvos geležinkeliai”. Atsakovė atidarė sąskaitą, tačiau šios sąskaitos nepateikė užsakovui AB “Lietuvos geležinkeliai”, kad ji būtų nurodyta Rangos sutartyse.
4.3. Nurodo, kad iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad prašoma suma yra pusės visų metų bendrovės pelno dydžio, todėl teigti, kad ji yra nereikšminga yra nepagrįsta. Taip pat argumentas, kad atsakovė yra laimėjusi daug viešųjų pirkimų pats savaime nepagrindžia to, kad atsakovė yra finansiškai pajėgi. Tai, kad bendrovė turi turto taip pat nepagrindžia to, kad prašoma priteisti suma nėra reikšminga atsakovei, nes reali likvidacinė bendrovės turto vertė nėra žinoma, o ir įmonės veiklai naudojamo turto pardavimas yra labiau žalingas procesas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinys pareikštas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, o galimybė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, nepaneigta.
12. Apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas, nes atsakovė nevengia atsiskaityti, o ieškovė darbus atliko su trūkumais, todėl atsakovė pagrįstai sustabdė mokėjimus, kol bus ištaisyti trūkumai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė vengia vykdyti prievolę ir tyčia nuslėpė informaciją, kuri turi esminės reikšmės šios bylos išsprendimui, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizės, bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Remdamasis pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais aspektais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima pripažinti, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas ir ieškovės reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas.
13. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja antroji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – apeliantė teigia, kad teismas šios sąlygos egzistavimą nepagrįstai susiejo vien su pareikšto ieškinio sumos dydžiu, taip nukrypdamas nuo nagrinėjamam klausimui aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Tvirtina, kad ieškovė nėra nurodžiusi argumentų, pagrindžiančių jos nesąžiningumą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu visiškai sutikdamas su apeliante, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė antrosios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos buvimą. Teismo skundžiamoje nutartyje nurodomai aplinkybei dėl didelės ieškinio sumos, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant klausimą dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo.
15. Pažymėtina, kad tokio išimtinio ir itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, t. y. ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
16. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti bei aptarti apeliantės buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškovės prašyme išdėstytus argumentus. Iš nagrinėjamos bylos duomenų bei ieškovės procesinių dokumentų (prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) akivaizdu, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie apeliantės galimą nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, atlikti kitus su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą.
17. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė iš viso nemoka ieškovei už atliktus darbus dėl kurių nėra ginčo, kad neva netinkamai atliktus darbus atsakovė jau yra perdavusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir yra gavusi apmokėjimą už juos, kad atsakovė atidarė sąskaitą, tačiau šios sąskaitos nepateikė užsakovui AB “Lietuvos geležinkeliai”, nepatvirtina apeliantės, kaip juridinio asmens, kuriam pareikšti teisme reikalavimai dėl atitinkamo dydžio skolos priteisimo, elgesio nesąžiningumo ar jos ketinimų išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis būtų nepalankus apeliantei.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovė nemoka ieškovei už atliktus darbus, nes mano, kad jie atlikti su trūkumais, nereiškia, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukurs, o tik gali padėti išsaugoti atsakovės turtą. Tokia priemonė gali būti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Tokia teismų praktika suponuoja išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai yra duomenų, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir bando nuslėpti turtą, siekdamas išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovei.
19. Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tokiam procesiniam klausimui išspręsti jau nebeaktualią teismų praktiką (ankstesnėje praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo siejamas su reikalavimo sumos dydžiu), netinkamai nustatė antrosios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos buvimą ir nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – buvimo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agorta“ prašymą (j. a. k. 302906577) taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ (a. k. 304445584).
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėja Aušra Maškevičienė