Baudžiamoji byla Nr. 1-725-305/2018

       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21609-2018-2

                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

  Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, kaltinamajam A. J. ir jo gynėjui advokatui Rasai Kalkauskienei, laiduotojai S. J.,

           viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo,  ūkininkaujantis,  išsituokęs,  gyvenantis(duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu ir,

n u s t a t ė :

A. J. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018-05-08 apie 18.11 val. Vilkaviškio raj. sav. Kybartų mieste, Gedimino gt., apsvaigęs nuo alkoholio - nustatytas kraujyje 3,23 promilės girtumas, vairavo automobilį „VW Sharan“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), iki jį sustabdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tuo jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jo kraujuje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.   

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2018-05-08 apie 18.00 val. išgėręs 1,5 l alaus važiavo jam priklausančiu automobiliu „VW Scharan“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) į kavinę nusipirkti valgyti. Važiuojant  Kybartų miesto Gedimino gatve jį sustabdė policijos pareigūnai bei alkotesteriu nustatė  2,2 prom. girtumą dėl to jis labai gailisi. Prašo taikyti laidavimo institutą. Laiduotoja būtu motina, su kuria santykiai labai artimi. Mano, kad ji tikrai galės jam padaryti įtaką ir galės jam padėti daugiau nenusižengti. Supranta, kad bus konfiskuotas automobilis. Savo elgesį vertina labai blogai. Tai daugiau nepasikartos.

Laiduotoja S. J. paaiškino, kad yra kaltinamojo motina. Su sūnumi bendrauja labai artimai, jokių bėdų su gėrimu nebuvo, o kaip čia papuolė negali pasakyti kodėl. Jam nesisekė su šeima. Alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, sūnus labai retai išgeria. Ji per dieną gal kokius tris kartus pas jį su dviračiu nuvažiuoja, nes gyvena šalia. Jis jos klauso, gailisi. Pragyvena iš pensijos, o pensija 400 eurų. Jeigu reikės sumokėti               užstatą, tai sumokės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji yra pensininkė prašo netaikyti užstato. Sugebės išlaikyti sūnų nenusikaltus. Niekada nebuvo bausti ar papuolę į teismą. Mano, kad galės ir sugebės jam daryti teigiamą įtaką. Nėra padariusi administracinių nusižengimų. Neteista. Nuobaudų darbe neturėjo, darbo metu buvo tik skatinta už nepriekaištingą darbą. Po šio įvykio ji kalbėjausi su sūnum. Dėl to įvykio jis labai pergyvena, gailisi labai, jam gėda, kad jis teisiamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka: 

Be kaltinamojo A. J. visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė pasitvirtino:

V. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018-05-08 apie 18.00 val. jam budint Kybartų m. Gedimino gatvėje sustabdė  automobilį „VW Scharan“ , valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) bei įtarus, jog vairuotojas A. J. yra neblaivus šiam alkotesteriu nustatė 2.22 prom. girtumą ( b.l. 5). Specialisto išvada Nr. T-A 4721/2018(01) nustatyta, kad A. J. kraujuje nustatyta 3,23 promilės etilo alkoholio ( b.l. 52). Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Kybartų m., Gedimino g., Vilkaviškio rajono savivaldybė, kur  yra automobilis „VW Scharan“ , valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6-8). Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas kaip daiktas  įvykio vietoje sulaikytas automobilis „VW Scharan“ , valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9-12). Pažyma Nr. 18-18 nustatyta, kad 2008 m. gamybos automobilio  „VW Scharan“ kaina yra nuo 3500 iki 4700 eurų priklausomai nuo komplektacijos ir stovio ( b.l. 23).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismo vertinimu, A. J. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai ir jų tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jo kraujyje nustatyta 3,23 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. Š. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujuje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant S. J. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. J. yra teisiama pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. A. J. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jo veiksmais nebuvo padaryta. Jis nebaustas administracine tvarka. Jis turi profesinį vidurinį išsilavinimą, dirbantis nes ūkininkauja ( pažymėjimas ŪP Nr. 0124961 b.l. 103). Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. J. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos S. J. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. J. neteista, administracine tvarka nebausta, galiojančių nuobaudų neturi, yra pensininkė. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad prašo atiduoti sūnų jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys šeimoje glaudus, galėtų daryti įtaką.  Nepateisinama sūnaus padaryta nusikalstama veika, tokios aplinkybės susiklostė atsitiktinai. Visi išgyvena, mano, jog nepasikartos, tam tikrai turėtų įtakos. Su sūnum gyvena šalia, todėl tarp jų yra nuolatinis ryšys ir pokalbiai. Šeimoje nekilo niekam mintys tokiai veikai padaryti.

Teismas, įvertinęs S. J. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su sūnumi, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą sūnui ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį motinos S. J. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju A. J. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje jis nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. J. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. J. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta ir prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos 10 MGL dydį.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL ( 500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl turto konfiskavimo

Teismas, atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas atmeta kaip nepagrįstą kaltinamojo gynėjo teiginį, jog šiuo atveju transporto priemonė negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018).

Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju A. J. priklausanti transporto priemonė – automobilis „VW Scharan“ , valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam  kaltinamojo nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė automobilis „VW Scharan“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamas pas A. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ( b.l. 31).

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti saugoti VĮ „Regitra“ ( b.l. 61-64). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. J. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. J. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviem) metams ir 10 MGL dydžio t.y. 500 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT707044060000269468, AB SEB bankas.

Sutinkamai su BK 72 str. 2 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti automobilį „VW Scharan“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), saugojamą pas A. J..

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)perduoti saugoti VĮ „Regitra“. 

Išaiškinti A. J., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. J., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                                                            Laimutis Vaitkus