Civilinė byla Nr. e2A-490-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01461-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.12; 3.4.4.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Sigma Ventus, uždarajai akcinei bendrovei BMT Baltic, I. M. ir R. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Molesta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Luminor bankas), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti: 

1.1       solidariai iš atsakovų UAB Sigma Ventus, UAB BMT Baltic, I. M. ir R. J. 122 557,41 Eur žalos atlyginimą;

1.2       solidariai iš atsakovų UAB Sigma Ventus, UAB BMT Baltic, I. M. ir R. J. 3,25 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 441 271,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2019 m. gruodžio 23 d.;

1.3       iš atsakovių UAB Sigma Ventus ir UAB BMT Baltic 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4       iš atsakovų I. M. ir R. J. 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovas nurodė, kad 

3.       Taigi, įgyvendinant restruktūrizavimo planą buvo organizuojamas BUAB „Molesta“ priklausančio ir Luminor bankui įkeisto turto: statinių su žemės sklypo nuomos teise, esančių (duomenys neskelbtini); žemės sklypo su pastatais (duomenys neskelbtini); 0,5580 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 0,1604 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); visų esamų ir būsimų reikalavimo teisių į gautinas pajamas pagal 2011 m. balandžio 20 d. rangos sutartį, sudarytą tarp BUAB „Molesta“ ir UAB „Eicore“, pardavimo konkursas. Pasibaigus turto pardavimo konkursui, paaiškėjo, kad yra pateikti du pasiūlymai įsigyti ieškovui įkeistą turtą – UAB „Draudimo projektai“ pateikė siūlymą įsigyti turtą už 1 445 000 Eur kainą, o UAB „KRK Wood“ pateikė siūlymą įsigyti turtą už 1 126 500 Eur kainą.

4.       BUAB „Molesta“ 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto posėdyje, trims jo nariams – UAB Sigma Ventus, UAB BMT Baltic ir I. M. balsuojant „už“, ir taip tyčia darant kliūtis turto pardavimui didžiausią kainą pasiūliusiam dalyviui, buvo nuspręsta patvirtinti ieškovui įkeisto turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindines sąlygas, t. y. iš pirkėjo pareikalauta sumokėti 5 procentų mokėtinos kainos avansą, atitinkamai įkeisto turto pirkėja nuspręsta patvirtinti mažesnę kainą pasiūliusią UAB „KRK Wood“. Tačiau vykusio teisminio proceso metu teismai panaikino 2017 m. vasario 7 d. BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto susirinkimo nutarimus kaip sukūrusius nepagrįstus ribojimus, kurie formaliai buvo tariama priežastis patvirtinti pirkėja mažesnę kainą pasiūliusią UAB „KRK Wood“.

5.       Nepaisant to, BUAB „Molesta“ 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto posėdyje, balsuojant „už“ tiems patiems trims nariams, nuspręsta patvirtinti ieškovui įkeisto turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindines sąlygas, t. y. iš pirkėjų pareikalauta pateikti banko garantiją, tokiu būdu nustatant dar vieną neadekvatų ribojimą, o turto pirkėja vėl patvirtinta ta pati mažesnę kainą pasiūliusi UAB „KRK Wood“. Tokiu būdu pakartotinai buvo siekta užkirsti kelią didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui tapti laimėtoju, neatsižvelgus į tai, kad UAB „Draudimo projektai“ dar iki kreditorių komiteto posėdžio sumokėjo į notaro depozitinę sąskaitą visą pasiūlytą turto pirkimo–pardavimo kainą, taip užtikrindama jos sumokėjimą. Dar vieno vykusio teisminio proceso metu teismai panaikino ir 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimus. Teismai konstatavo, kad UAB „Draudimo projektai“ atliktas visos kainos įmokėjimas į notaro depozitinę sąskaitą daugiau nei pakankamas nustatyti, kad asmuo yra pajėgus įvykdyti sandorį.

6.       Ieškovo teigimu, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu veikimu bei neveikimu tyčia, siekiant turto pirkėja patvirtinti ne didžiausią kainą pasiūliusią UAB „Draudimo projektai“, o UAB „KRK Wood“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Kreditorių komiteto nutarimai buvo priimami bendrovės direktoriaus R. J. iniciatyva. Bendrovės direktorius R. J. reikalavo, kad Luminor bankas duotų sutikimą parduoti įkeistą turtą būtent jo norimai pirkėjai už ženkliai mažesnę pardavimo kainą. Dėl bendrovės direktoriaus ir trijų kreditorių komiteto narių neteisėtų veiksmų Luminor bankas kelis metus neatgauna jam priklausančios pinigų sumos (1 441 271,25 Eur), kai objektyviai tokia galimybė egzistuoja, ir negali šių pinigų naudoti savo veikloje (perskolinti, gauti palūkanas ir pan.).

7.       Ieškovo vertinimu, tokia situacija yra netoleruotina, dėl to iš atsakovų turi būti priteistos banko negautos pajamos. Kadangi turtas galėjo būti parduotas už 1 445 000 Eur kainą iki 2017 m. vasario 23 d. ir iki to laiko galėjo būti atsiskaityta su Luminor banku, tai ieškovo žalos skaičiavimo pradžios data yra 2017 m. vasario 23 d. Įvertinus Lietuvos banko duomenis apie Lietuvos pinigų finansų įstaigų euro zonos ne finansų bendrovių (įmonių) ir namų ūkių (gyventojų) naujiems paskolų susitarimams eurais taikomas vidutines metines palūkanų normas ir sudėjus 2017 m. kovo mėn. palūkanų normas, gaunami 3,25 procentai metinių palūkanų. Skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 23 d. iki ieškinio pateikimo praėjo 955 dienos. Jeigu ieškovas būtų atgavęs 1 441 271,25 Eur sumą iki 2017 m. vasario 23 d., nuo šios sumos skaičiuojant 3,25 procentų metines palūkanas už 955 dienas būtų gavęs 122 557,41 Eur pajamų.

8.       Kadangi ieškinio pateikimas nesustabdo žalos skaičiavimo (ieškovas nuo ieškinio pateikimo dienos nelaikomas atgavusiu pinigus), todėl ir nuo bylos iškėlimo 3,25 procentų metinių palūkanų skaičiavimas turi būti tęsiamas iki tol, kol bus parduotas įkeistas turtas ir atsiskaityta su ieškovu. Pastarąjį reikalavimą ieškovas 2020 m. sausio 23 d pareiškimu patikslino, prašydamas 3,25 procentų metines palūkanas skaičiuoti iki 2019 m. gruodžio 23 d. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovas reikalavimo teises į BUAB „Molesta“ perleido KB Rato kredito unijai, todėl ši data laikytina BUAB „Molesta“ prievolių ieškovui pabaigos data.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovams R. J. 1 028 Eur, UAB Sigma Ventus 1 391,50 Eur, UAB BMT Baltic 1 028,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10.       Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 5 d. BUAB „Molesta“ direktoriaus R. J. įsakymu ieškovui įkeisto turto pirkėju įsakyta paskelbti UAB „KRK Wood“, taip pat įsakyta kreiptis į ieškovą dėl leidimo parduoti įkeistą turtą UAB „KRK Wood“. Kreipimasis į įkaito turėtoją buvo realizuojamas 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. sausio 19 d. prašymais ir 2017 m. vasario 2 d. paaiškinimais, kuriuose BUAB „Molesta“ detalizavo, dėl kokių priežasčių siūloma kreditorių komitete priimti nutarimą pripažinti įkeisto turto laimėtoju (pirkėju) mažesnę kainą pasiūliusią UAB „KRK Wood“. Paaiškinimuose buvo nurodyta, kad: UAB „Draudimo projektai“ pateikė pasiūlymą, neatitinkantį nustatytų reikalavimų, dėl to nebuvo teisinio pagrindo jį svarstyti; www.creditinfo.lt ir www.rekvizitai.lt duomenimis UAB „Draudimo projektai“ bankroto rizika aukšta, nes bendrovės 2013 m. pajamos – 4 831 Eur, 2014 m. – 5 917 Eur, 2015 m. – 7 716 Eur, bendrovė jokio turto neturi, jos įstatinis kapitalas – 2 896 Eur, 2017 m. bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų sąrašo, bendrovėje nėra nei vieno darbuotojo, bendrovė vėluoja mokėti socialinio draudimo įmokas; bendrovė atsisakė mokėti turto pardavimo tvarkoje nustatytą 5 procentų dydžio avansą, kuris atlieka sutarties užtikrinimo funkciją. Teismas atkreipė dėmesį, kad BUAB „Molesta“ paaiškinimuose buvo padaryta išvada, jog UAB „Draudimo projektai“ 5 procentų avanso nesumokėjo dėl lėšų trūkumo ir šio turto pardavimo konkurso dalyvio tikslas yra trikdyti Luminor bankui įkeisto turto pardavimo procedūras.

11.       Teismas pažymėjo, kad        2017 m. vasario 7 d. BUAB „Molesta“ kreditorių komitetas priėmė nutarimus dėl ieškovui įkeisto turto pardavimo ir mažesnę kainą pasiūliusios UAB „KRK Wood“ patvirtinimo pirkėja. Dėl šių nutarimų buvo pradėtas teisminis ginčas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2607-781/2017 kreditorių komiteto nutarimus panaikino ir turto pirkėjo patvirtinimo klausimą grąžino kreditorių komitetui spręsti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1339-241/2017 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Kasacinis teismas nurodytoje byloje suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad restruktūrizavimo procese kreditorių komitetas neturi kompetencijos pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams, tokią kompetenciją turi tik kreditorių susirinkimas. Be to, kasacinis teismas, įvertinęs tai, kad klausimas dėl restruktūrizuojamai bendrovei priklausančio ir bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos nebuvo iškeltas kreditorių komitete, jam svarstyti nebuvo organizuotas komiteto posėdis, nevyko balsavimas, nebuvo priimtas kreditorių komiteto nutarimas ir neparengtas posėdžio protokolas, sprendė, kad svarstant restruktūrizuojamai bendrovei priklausančio ir ieškovui įkeisto turto pardavimo tvarką, buvo iš esmės pažeista kreditorių komiteto posėdžių organizavimo ir nutarimų priėmimo tvarka, todėl darė galutinę išvadą, jog kreditorių komitetas šiuo klausimu apskritai nepriėmė jokio nutarimo.

12.       Teismas nustatė, kad turto pirkėjo patvirtinimo klausimą teismams grąžinus kreditorių komitetui spręsti iš naujo, BUAB „Molesta“ informavo konkurso dalyvius UAB „KRK Wood“ ir UAB „Draudimo projektai“ apie pareigą iki 2018 m. birželio 18 d. pateikti banko ar kitos kredito įstaigos išduotą besąlyginę garantiją, užtikrinančią pirkėjo atsiskaitymą už siekiamą įsigyti turtą pagal pirkėjo pateiktą pasiūlymą ir jame nurodytos kainos sumokėjimą. UAB „KRK Wood“ pateikė KB Rato kredito unijos pirkimo sutarties įvykdymo garantiją, o UAB „Draudimo projektai“ pateikė notaro liudijimą, patvirtinantį, kad į notaro depozitinę sąskaitą 2018 m. birželio 18 d. buvo pervesta 1 445 000 Eur suma, skirta atsiskaityti pagal būsimą turto pirkimo–pardavimo sutartį. BUAB „Molesta“ kreditorių komitetas 2018 m. birželio 20 d. patvirtino įkeisto turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindines sąlygas bei, įvertinęs įkeisto turto viešo pardavimo rezultatus, pateiktus potencialių pirkėjų pasiūlymus dėl šio turto įsigijimo, potencialių pirkėjų realias galimybes įsigyti turtą, nutarė BUAB „Molesta“ priklausančio ir Luminor bankui įkeisto turto pirkėja patvirtinti UAB „KRK Wood“.

13.       Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-366-781/2018 BUAB „Molesta“ 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto nutarimą panaikino ir turto pirkėjo patvirtinimo klausimą grąžino kreditorių komitetui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1570-823/2018 ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-313/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad ne tik banko garantija gali užtikrinti, jog prievolė bus įvykdyta, bet ir kitos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą.

14.       Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog kreditoriai ginčijamu balsavimu paneigė restruktūrizuojamos bendrovės interesus, veikė prieš efektyvų ir greitą restruktūrizavimo plano vykdymą, neįgyvendino savo kompetencijos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų restruktūrizavimo proceso vilkinimą ir kreditorių komiteto kompetencijos neįgyvendinimą. Kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad kreditorių komiteto nutarimo panaikinimas savaime nelemia vertinimo, jog vilkinamas restruktūrizavimo procesas, nes nutarimai priimti kreditorių komiteto balsų dauguma, taip išreiškiant didžiosios kreditorių dalies valią.

15.       Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad teismų praktika dėl kreditorių komiteto kompetencijos ribų, svarstant dėl plano pakeitimo, iki aptariamų teismo procesinių sprendimų priėmimo buvo skirtinga. Atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto nutarimas buvo panaikintas ne dėl jo turinio, o dėl procedūrinio pažeidimo, įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtinto restruktūrizavimo plano nuostatas, kad BUAB „Molesta“ priklausantis ir bankui įkeistas turtas realizuojamas kreditorių komiteto / kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju konstatuoti kreditorių komiteto narių neteisėtą veikimą būtų nesąžininga jų atžvilgiu.

16.       Teismas nurodė, kad analizuojant pirmojo ginčyto nutarimo turinį svarbu tai, jog turto pardavimo tvarka buvo detalizuota nustatant papildomą sąlygą, o būtent – prievolę atsiradusiam potencialiam pirkėjui sumokėti 5 procentų avansą. Tokio itin paplitusio ir dažnai pasirenkamo papildomo garanto, kurio tikslas buvo užtikrinti tik rimtus ketinimus turinčių potencialių pirkėjų dalyvavimą turto pardavime ir išvengti galimų piktnaudžiavimų bei turto pardavimo vilkinimų, patvirtinimas negali būti vertinamas kaip atsakovų neteisėti veiksmai. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartyje, svarstydamas dėl šio nutarimo pagrįstumo, konstatavo, kad avanso sąlyga yra galima ir galėtų būti taikoma parduodant turtą.

17.       Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas žinojo apie BUAB „Molesta“ direktoriaus R. J. 2017 m. sausio 5 d. įsakymą dėl turto pirkėjo, tačiau jo neskundė. Be to, vėlesniais prašymais bei paaiškinimais ieškovas buvo informuotas dėl priežasčių, kodėl pasirenkamas atitinkamas pirkėjas. Nors restruktūrizavimo plano savalaikis įgyvendinimas yra neabejotinai itin svarbus restruktūrizavimo proceso eigai, tačiau tai nereiškia, kad plano realizavimas turėtų vykti atmestinai. Todėl, nesant jokių didesnę kainą pasiūliusio pirkėjo finansinį pajėgumą iliustruojančių duomenų, būtų neteisinga vien didesnės kainos pasiūlymo aplinkybę pripažinti kaip pagrindžiančia tokio pirkėjo, kuris net nesumokėjo nustatyto avanso, patikimumą.

18.       Teismas nurodė, kad susiklosčiusi situacija, kuomet yra du potencialūs pirkėjai, iš kurių vienas siūlo mažesnę kainą, tačiau laikosi nustatytos tvarkos ir sumoka avansą, o kitas siūlo didesnę kainą, tačiau dėl neaiškių priežasčių nustatyto avanso nesumoka bei yra itin aukštos bankroto rizikos, nesant byloje jokių įrodymų, suponuojančių vadovo ir / ar komiteto narių sąsajas su pasirinktu pirkėju, nesudaro pagrindo spręsti apie neteisėtą atsakovų veikimą. Teismai, grąžindami turto pirkėjo tvirtinimo klausimą svarstyti kreditorių komitetui iš naujo, be kita ko, kreditorių komitetui nurodė motyvuotai įvertinti potencialių pirkėjų pateiktus pasiūlymus – pasiūlytų kainų dydį, realias galimybes įsigyti nurodytą turtą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

19.       Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorių komitetas vertino abiejų potencialių pirkėjų finansines galimybes ir patikimumą, kiekvieno jų galimybes įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Be prastos UAB „Draudimo projektai“ finansinės padėties, kreditorių komitete buvo nustatyta ir tai, kad  UAB „Draudimo projektai“ atstovas trečiajam asmeniui BUAB „Molesta“ pateikė melagingus duomenis apie bendrovės akcininkus, nurodydamas, kad į bendrovę investuoja naujasis akcininkas UAB „Praslas“, kuris ir yra pinigų šaltinis. Tačiau Juridinių asmenų registro duomenys patvirtino, kad naujasis BUAB „Molesta“ akcininkas yra ne UAB „Praslas“, o UAB „Vilniaus NT investicijos“, t. y. tik 2017 m kovo mėn. įsteigta bendrovė, kuri neturi turto. Tokių melagingų duomenų teikimas taip pat sukėlė pagrįstų abejonių dėl UAB „Draudimo projektai“ patikimumo. Be to, pateiktas notarų liudijimas nepatvirtino, kad sumą pervedė būtent UAB „Draudimo projektai“, toks dokumentas neatitiko CK 6.90 – 6.97 straipsniuose nustatytų garantijos reikalavimų.

20.       Teismo vertinimu, nors 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto nutarimas teismų buvo panaikintas, tačiau, priešingai nei teigia ieškovas, teismai aiškiai pasisakė, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, nesančias turto pardavimo tvarkos sudėtine dalimi ir šiai tvarkai neprieštaraujančias (tokias kaip turto pirkimo kainos sumokėjimo terminas, nuosavybės teisės į turtą perleidimo pirkėjui momentas, prievolės užtikrinimo priemonės), turi teisę nustatyti ir kreditorių komitetas. Be to, teismai nepasisakė, kad kreditorių komiteto pasirinkta prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė – garantija yra negalima. Todėl tokios prievolės vykdymo užtikrinimo priemonės kaip garantija nustatymas pirkimo–pradavimo sutarties sąlygose negali būti laikomas neteisėtu veiksmu.

21.       Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti nei dėl atsakovo R. J., kuris kaip bendrovės direktorius privalėjo imtis veiksmų restruktūrizavimo plano įgyvendinimui, nei dėl atsakovų UAB BMT Baltic, UAB Sigma Ventus ir I. M., kurių balsavimas nulėmė aptartų nutarimų priėmimą, neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, t. y. kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nėra ir deliktinės atsakomybės taikymo prielaidų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22.       Ieškovas Luminor bankas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1       Ieškovas įrodė, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, o atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu veikimu bei neveikimu (atskirais etapais), tyčia siekiant turto pirkėja patvirtinti ne didžiausią kainą pasiūliusią UAB „Draudimo projektai“, o UAB „KRK Wood“. Atsakovai nebuvo laisvi spręsti dėl turto disponavimo bei pardavimo pagal savo subjektyvius pageidavimus, kadangi turėjo vykdyti teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą ir veikti tiek BUAB „Molesta“, tiek jos kreditoriams ekonomiškai naudingai.

22.2       Restruktūrizavimo plane buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka bei sąlygos, pagal kurias už turto pardavimą didžiausią kainą pasiūlė UAB „Draudimo projektai“. Nei BUAB „Molesta“ vadovas, nei kreditorių komitetas negalėjo nustatyti kitokių / naujų sąlygų, lyginant su tomis, kokios buvo numatytos plane. Be to, nei BUAB „Molesta“ vadovas, nei kreditorių komitetas negalėjo pateikti reikalavimo ieškovui tvirtinti laimėtoju mažesnę kainą pasiūliusį dalyvį, taip pat išsigalvoti tariamas UAB „Draudimo projektai“ nepatikimumo sąlygas.

22.3       Objektyviai nesuprantamas skundžiamame sprendime pateiktas aiškinimas, kad UAB „Draudimo projektai“ turėjo vykdyti naujai iškeltas sąlygas, o jų nevykdė dėl tariamai blogos savo finansinės padėties. Naujai nustatytos sąlygos – sumokėti avansą ir pateikti kredito įstaigos garantiją – nebuvo patvirtintos ir paviešintos iki dalyvaujant konkurse. Maža to, teismai jau konstatavo, kad abi priemonės buvo ribojančios ir neproporcingos, kad kreditorių komitetas negalėjo spręsti ne jo kompetencijai priskirtų klausimų. Būtent dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo nustatyti nepagrįsti ribojimai, bendrovės restruktūrizavimo procese laiku nebuvo parduotas ieškovui įkeistas turtas.

22.4       Teismo aiškinimas, kad UAB „Draudimo projektai“ turėjo vykdyti keliamas naujas sąlygas, nepagrįstas, nes kitų teismų jau yra konstatuota, jog tokios sąlygos buvo keltos nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vien tik prielaidų ir teisės aktams prieštaraujančių teiginių pagrindu sprendė dėl tariamo UAB „Draudimo projektai“ nepatikimumo.

22.5       Asmuo neturi vykdyti to, kas yra neteisėtai nustatoma ir reikalaujama. Kaip pagrindžia rašytiniai įrodymai, UAB „Draudimo projektai“ 2016 m. gruodžio 30 d. raštu kreipėsi į BUAB „Molesta“ direktorių, prašydama pateikti duomenis, kokiu pagrindu yra reikalaujamas avansas, bei paaiškino priežastis, dėl kurių yra rizika be sutarties jį mokėti. Kadangi joks atsakymas nebuvo pateiktas, UAB „Draudimo projektai“ 2017 m. sausio 20 d. raštu kreipėsi dar kartą į bendrovės direktorių, taip pat ir į ieškovą, kad būtų paaiškintos avanso mokėjimo sąlygos bei patvirtino, kad UAB „Draudimo projektai“ yra pasirengusi sudaryti ketinimų protokolą dėl turto pirkimo.

22.6       Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad jam yra nesuprantamos priežastys, dėl kurių UAB „Draudimo projektai“ nemokėjo avanso, tų priežasčių net netyrė, be kita ko, nesivadovavo protingumo principu. UAB „Draudimo projektai“ neįmokėjo avanso, kadangi tokia sąlyga nebuvo nustatyta konkurso sąlygose, be to, reikalaujant sumokėti pinigus nebuvo pateiktas įsipareigojimas juos grąžinti. Bendrovė buvo restruktūrizuojama, todėl akivaizdu, kad pirkėjui kilo klausimų, ar pinigai bus grąžinti.

22.7       UAB „Draudimo projektai“ aiškiai identifikavo paskirtį, kuriai įnešti į depozitinę sąskaitą pinigai turi būti panaudojami. Be to, kredito įstaigos garantijos išdavimas yra atlygintinis sandoris ir asmuo, prašydamas išduoti garantiją, turi atitinkamai sumokėti kredito įstaigai pakankamai nemažas pinigų sumas. Todėl pagal finansinę logiką, jeigu yra galima užtikrinti prievolės vykdymą pigesniais būdais, tai juos tikslinga ir pasirinkti. Teiginiai, kad UAB „Draudimo projektai“ įmokėjo ne savo lėšas ir dėl to yra nepatikimas asmuo, yra ne tik diskriminacinio pobūdžio, bet ir paneigia teisę įsigyti turtą skolintomis lėšomis. Jeigu kitas asmuo suteikia lėšas įsigyti turtą, tai nėra nieko neteisėto ir nepatikimo, priešingai, skolintojas pasitiki tuo asmeniu, kuriam jis skolina lėšas.

22.8       Teismas, teigdamas, kad UAB „Draudimo projektai“ nebuvo patikima pirkėja, nes kreditorių komitetui paaiškėjo neatitikimai dėl bendrovės akcininkų, rėmėsi tik prielaidomis, be to, nepagrindė, kuo kainos sumokėjimui yra svarbus akcininko asmuo. Ieškovui nėra žinoma, kad būtų buvę tikrinti ir UAB „KRK Wood“ akcininkai.

22.9       Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, nei bendrovės vadovas, nei kreditorių komiteto nariai nevykdė funkcijų ir neatliko veiksmų, kad turtas būtų pagaliau parduotas ir nebūtų ribojama UAB „Draudimo projektai“ galimybė įsigyti turtą didesne kaina nei siūlė UAB „KRK Wood“. Taigi, neteisėti veiksmai toliau tęsėsi tyčiniu neveikimu, siekiant, kad turtas ir toliau nebūtų parduotas UAB „Draudimo projektai“. Turto pardavimo klausimo užbaigimo vilkinimas darė žalą ne tik ieškovui, bet ir BUAB „Molesta“, jos kitiems kreditoriams, kadangi iki ieškovo reikalavimo padengimo didėjo mokėtinų einamųjų mokėjimų (palūkanų) skola.

22.10       Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad BUAB „Molesta“ direktorius 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 13 d. inicijavo neeilinius bendrovės akcininkų susirinkimus, kurių tikslas buvo panaikinti restruktūrizavimo plane nustatytą turto pardavimo tvarką. Buvo siekiama nustatyti, kad tuo atveju, jeigu bankas neperimtų turto natūra, o bendrovės direktoriui buvo žinoma, kad bankas natūra neperima skolininkų nekilnojamojo turto ir jo nevaldo, tai dėl turto pardavimo tvarkos vienasmeniškai spręstų tik pats bendrovės direktorius. Taigi, restruktūrizavimo plano keitimo inicijavimas rodo, kad net nebuvo siekiama parduoti turtą operatyviai už didžiausią ir bendrovei naudingiausią kainą.

22.11       Papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus labiausiai atitinka tinkamas įkeisto turto įkainojimas ir pardavimas kuo didesne kaina. Ieškovo reikalavimas, kuris turėjo būti tenkinamas iš turto pardavimo, sudarė 1 441 271,25 Eur. Todėl UAB „Draudimo projektai“ pasiūlyta 1 445 000 Eur kaina ne tik dengė ieškovo reikalavimą, tačiau iš dalies apėmė ir kitų kreditorių reikalavimus. Patvirtinus UAB „KRK Wood“ pasiūlytą 1 126 500 Eur kainą, ieškovo reikalavimas būtų likęs nepadengtas net 314 771,25 Eur suma. Todėl turto pardavimas už mažesnę kainą būtų prieštaravęs bet kokiai ekonominei logikai, būtų neatitikęs restruktūrizavimo tikslo.

22.12       Ieškovas byloje įrodė, kad atsakovai jam sukėlė turtinę žalą, kuri pasireiškė negautų pajamų forma. Ieškovas taip pat įrodė tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Jokie asmenys ar aplinkybės į šį ryšį neįsiterpė ir ieškovo patirtos žalos nesąlygojo. Visi atsakovai vieni apie kitus ir jų siekiamus nesąžiningus tikslus žinojo ir veikė bendrai. Esant tokiam bendram veikimui, jie turi atsakyti solidariai.

23.       Atsakovai UAB Sigma Ventus, UAB BMT Baltic, I. M. ir R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1       Kadangi BUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane buvo numatyti tik bendri turto pardavimo principai, nedetalizuojant jame pasiūlymų pateikimo, pasiūlymų užtikrinimo, jų vertinimo, laimėtojo nustatymo, laimėtojo tvirtinimo, pirkimo–pardavimo sutarties ir atsiskaitymo sąlygų, BUAB „Molesta“, remdamasi bendraisiais turto pardavimo principais, detalizavo turto pardavimo tvarką, nustatydama, kad atsiradusiam potencialiam pirkėjui norint dalyvauti tolimesnėje turto pardavimo procedūroje reikia sumokėti 5 procentų avansą.

23.2       Turto pardavimo sąlygos buvo nustatytos vadovaujantis restruktūrizavimo planu ir 2016 m. liepos mėn. bendrovės direktoriaus patvirtinta turto pardavimo tvarka, kuri buvo derinama / suderinta su restruktūrizavimo administratoriumi ir kreditorių komiteto nariais, kurių dauguma pritarė pardavimo tvarkai. Ieškovui, kaip kreditorių komiteto nariui, ši turto pardavimo tvarka taip pat buvo pateikta ir ieškovas apie ją žinojo.

23.3       Bankui įkeistas turtas buvo pardavinėjamas 4 etapuose, ir tik paskutiniame etape buvo gauti 2 pasiūlymai pirkti turtą. Avansas buvo numatytas dar iki paskelbiant apie ieškovui įkeisto turto viešą pardavimą, taigi, dar net nežinant, kieno ir kokie pasiūlymai bus pateikti. Be to, ginčus nagrinėję teismai pasisakė, kad avanso kaip turto pardavimo sąlygos numatymas yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau tokią sąlygą turėjo patvirtinti kreditorių susirinkimas, o ne kreditorių komitetas.

23.4       Dar 2017 m. pardavus turtą visus reikalavimus atitikusiai pirkėjai UAB „KRK Wood“, dalis ieškovo reikalavimo būtų patenkinta ir einamųjų palūkanų skola nebebūtų augusi. Likusią nepatenkintų reikalavimo teisės dalį ieškovas galėjo patenkinti iš kito jam įkeisto turto, kuris priklausė BUAB „Molesta“ akcininkams R. J. ir T. R. Taigi, ir pats R. J. buvo suinteresuotas, kad ieškovui įkeistas bendrovės turtas būtų realizuotas kuo geresnėmis sąlygomis, kad ieškovas nepradėtų išieškojimo iš jam / jo šeimai nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini).

23.5       UAB „Draudimo projektai“, iš anksto žinojusi kokių užtikrinimo priemonių yra reikalaujama, nesumokėjo 5 procentų avanso, o vietoje to, kad pateiktų kredito įstaigos garantiją, pateikė notaro liudijimą apie trečiojo asmens įneštą piniginę sumą į notaro depozitinę sąskaitą. Vien jau tas faktas, kad UAB „Draudimo projektai“ nevykdė iš anksto nustatytų turto pardavimo sąlygų, leido kreditorių komiteto nariams suabejoti šio potencialaus pirkėjo sąžiningumu ir patikimumu.

23.6       Kreditorių komitetas vertino ir potencialių pirkėjų finansinį patikimumą. Pasidomėjus viešoje erdvėje skelbiama informacija apie UAB „Draudimo projektai“, buvo nustatyta, kad šios bendrovės bankroto rizika yra itin aukšta. Nurodyta informacija, taip pat faktas, kad dėl nesuprantamų priežasčių UAB „Draudimo projektai“ teikdama pasiūlymą atsisakė mokėti avansą, komitetui leido manyti, kad bendrovė neturi rimtų ketinimų įsigyti turtą.

23.7       Kai buvo priiminėjami sprendimai dėl turto pardavimo tvarkos detalizavimo ir pirkėjo nustatymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių komiteto teisės pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams nebuvo, o Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu buvo skirtinga. Tik teismams išnagrinėjus atskirą ginčą paaiškėjo, kad ieškovui įkeisto turto pardavimo tvarka buvo pakeistas restruktūrizavimo planas, kadangi restruktūrizavimo plane įtvirtintoje turto pardavimo tvarkoje nebuvo numatytas 5 procentų avansas, kurį privalėjo sumokėti pirkėjai.

23.8       UAB „KRK Wood“ 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtino, kad ji vykdo veiklą, turi turto už 1 125 709 Eur, gauna pajamas ir dirba pelningai. Nebuvo jokių duomenų, kurie kreditorių komitetui leistų suabejoti        UAB „KRK Wood“ patikimumu, be to, ši bendrovė pateikė kredito unijos išduotą besąlyginę garantiją, užtikrinančią jos finansinių įsipareigojimų vykdymą. Vertinant rizikas, tuo metu visiškai pagrįstai atrodė, kad pirkimo kainos sumokėjimo neužtikrinus garantija ir BUAB „Molesta“ perleidus nuosavybės teisę į turtą, egzistuotų reali tikimybė, kad UAB „Draudimo projektai“ nesumokėtų pirkimo kainos ar jos dalies, nes pastaroji bendrovė yra finansiškai nepatikima, o tokiu atveju pirmiausia nukentėtų ieškovo, kaip kreditoriaus, interesai.

23.9       Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vieno ar kito potencialaus pirkėjo finansinio (ne)patikimumo, o tiesiog buvo vertinamas kreditorių komiteto narių ir vadovo elgesys, sprendimų pagrįstumas, veiksmai tvirtinant laimėtoją. Esminis to rodiklis buvo nustatytų sąlygų dalyvauti turto pirkime vykdymas (avanso mokėjimas, garantijos pateikimas). Tačiau viename teisminiame ginče jau konstatuota, kad avanso sąlyga yra galima ir tinkama, tik ją turi tvirtinti ne komitetas o kreditorių susirinkimas, antru atveju turto kainos sumokėjimo užtikrinimas – kredito įstaigos garantija, yra tinkamas ir teisėtas, tačiau neturėtų būti ribojamas ir kitų užtikrinimo priemonių pateikimas. Taigi, atsakovams negalėjo būti žinomi tokie teismų išaiškinimai, todėl jie, priimdami sprendimus, turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad jų nustatomos sąlygos yra teisėtos bei pagrįstos.

23.10       Ginčo atveju ieškovas neįrodė ir negautų pajamų realumo. Neaišku, ar pirkėja pripažinus UAB „Draudimo projektai“ ši būtų sumokėjusi pirkimo kainą, neaišku, ar bankas apskritai būtų investavęs lėšas ir kiek būtų gavęs grynojo pelno. Neaišku, kodėl bankas skaičiuoja palūkanas nuo 2017 m. vasario 23 d., o ne nuo 2018 m. balandžio 23 d. ar 2019 m. kovo 28 d., kuomet buvo priimti galutiniai kasacinio teismo sprendimai, kuriais kreditorių komiteto nutarimai pripažinti negaliojančiais. Kadangi ginčo atveju ieškovas neįrodė nei neteisėtų veiksmų, nei žalos dydžio, todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį. Be to, restruktūrizuojamos bendrovės direktorius ir komiteto nariai turi skirtingas kompetencijas ir pareigas, todėl atsakovams būtų galima taikyti tik dalinę, o ne solidariąją atsakomybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl kreditorių komiteto nariams taikytinos civilinės atsakomybės pagrindų

24.       Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ; redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 gruodžio 31 d.) 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad restruktūrizuojamos bendrovės kreditoriai turi teisę, be kita ko, ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose; apskųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos nutarimus. Pagal ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių susirinkimas turi teisę, be kita ko, rinkti kreditorių komitetą ir perduoti jam dalį kreditorių susirinkimo teisių; pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir jo pakeitimams.

25.       ĮRĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių komiteto nariais gali būti tik kreditoriai, išskyrus asmenį, įgaliotą ginti su darbo santykiais susijusius darbuotojų reikalavimus. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Kreditorių komitetas atlieka kreditorių susirinkimo jam pavestas funkcijas, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų.

26.       Kaip matyti, ginčui aktualus teisinis reguliavimas apibrėžia tiek pačių restruktūrizuojamo juridinio asmens kreditorių, tiek kreditorių susirinkimo / komiteto teises ir funkcijas. Tačiau nei ginčui aktualioje ĮRĮ redakcijoje, nei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nebuvo / nėra nustatyta kreditorių, kreditorių susirinkimo / komiteto narių civilinė atsakomybė. Kita vertus, teisės doktrinoje pripažįstama, kad kreditorių atsakomybė už neteisėtus veiksmus nemokumo procese turėtų būti vertinama pagal generalinio delikto nuostatas (CK 6.263 straipsnis), kurios nustato bendriausią civilinės (deliktinės) atsakomybės pagrindą (R. Jokubauskas, Kolektyvinių kreditorių teisių įgyvendinimas įmonių bankroto procese. Daktaro disertacija, Vilnius, 2021, p. 114-116).

27.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kreditorių atlikti veiksmai, kurie iš esmės kliudo nemokumo proceso eigai, gali būti vertinami kaip priešingas teisei elgesys (deliktas), jeigu jais būtų sukelta žalos nemokiam juridiniam asmeniui ar jo kreditoriams, ir jeigu tokios žalos atlyginimo būtų pareikalauta teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015). Tuo atveju, jei kreditorius, dalyvaudamas kreditorių susirinkime / komitete ir atitinkamai jame balsuodamas, piktnaudžiauja savo teise ir tokie kreditoriaus veiksmai sukelia žalą bendrovei, jos kreditoriams, tokiam kreditoriui galėtų būti pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, t. y. nemokumo administratorius ar kiti kreditoriai, kuriems padaryta žala, turi teisę reikšti ieškinį piktnaudžiaujančiam kreditoriui dėl nuostolių, padarytų neteisėtais veiksmais, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356-370/2018).

28.       Nors teisės doktrinoje nurodytas bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių civilinės atsakomybės taikymo atvejis, o cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys priimtos bankroto bylose, teismui aiškinant anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas, tačiau aptarta teisės teorija ir teismų praktika yra aktuali ir nagrinėjamu atveju, t. y. sprendžiant ne bankrutuojančio, o restruktūrizuojamo juridinio asmens kreditorių / kreditorių komiteto narių civilinės atsakomybės klausimą. Šią išvadą suponuoja ne tik aplinkybė, kad tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto procedūromis yra siekiama panašių tikslų – išspręsti juridinio asmens nemokumo problemas, tačiau ir iš esmės sutampantis šių procedūrų teisinis reguliavimas, kiek jis susijęs su kreditorių (jų susirinkimo / komiteto) teisėmis ir jų atliekamomis funkcijos. Tai patvirtina ir dabartinė įstatymo leidėjo valia abi nemokumo procedūras reguliuoti vienu teisės aktu – JANĮ, kuriame kreditorių (jų sudaromų organų) teisės ir funkcijos nustatytos bendrosiose šio įstatymo normose, kurios taikytinos abiem nemokumo procesams.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė deliktinė atsakomybė įprastai taikoma tik kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). 

30.       CK 6.263 straipsnio 1 dalis yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje įtvirtintas minėtasis generalinis deliktas. Šio teisės instituto esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021).

31.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.248 straipsnio 3 dalies norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos, tai yra pagrindas reikalauti jos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019). 

32.       Taigi apeliantas, generalinio delikto pagrindu prašydamas taikyti atsakovams – BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto nariams civilinę atsakomybę, turėjo procesinę pareigą įrodyti tokiai civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: atsakovų neteisėtus veiksmus, kurie vertinami pagal asmens kaltą elgesį (atitikimą tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą); apeliantui kilusią žalą; priežastinį ryšį tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Dėl kreditorių komiteto narių neteisėtų veiksmų (kalto elgesio)

33.       Apeliantas atsakovų neteisėtus veiksmus įrodinėjo aplinkybėmis, kad 2017 m. vasario 7 d. ir 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto posėdžiuose buvo priimti nutarimai, kuriais, jo teigimu, buvo sudarytos tyčinės kliūtis tinkamai įgyvendinti teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, t. y. kuo greičiau parduoti hipoteka apeliantui įkeistą BUAB „Molesta“ turtą didžiausią kainą pasiūliusiai pirkėjai UAB „Draudimo projektai“. Apelianto vertinimu, minėtuose kreditorių komiteto posėdžiuose buvo nustatyti restruktūrizavimo plane nenumatyti, niekuo nepagrįsti papildomi įpareigojimai / ribojimai potencialiems pirkėjams. Pirmu atveju iš pirkėjų buvo pareikalauta sumokėti 5 procentų mokėtinos turto kainos avansą, antru atveju – pateikti kredito įstaigos (banko) garantiją, patvirtinančią galimybę sumokėti pasiūlytą kainą. Apeliantas, akcentavo tai, kad šie kreditorių komiteto posėdžiuose priimti nutarimai pagal jo pareikštus skundus abiem atvejais teismų nutartimis buvo panaikinti kaip priimti neteisėtai.

34.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių nepripažino atsakovų neteisėtais veiksmais, suponuojančiais civilinės atsakomybės instituto taikymą. Teisėjų kolegija  su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

35.       Kaip minėta, generalinio delikto taikymo atveju iš esmės turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą. Kita vertus, veiksmų neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti ir pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pavyzdžiui, taikant profesinę civilinę atsakomybę). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

36.       Šios nutarties 26 punkte aptartoje teisės doktrinoje nurodyta, kad deliktinės atsakomybės taikymo atveju kreditoriaus veiksmų neteisėtumą tikslinga sieti su teisei priešingų veiksmų pakartotinumu, t. y. kreditorius turėtų neteisėtus veiksmus atlikti pakartotinai, pavyzdžiui, kelis kartus nepagrįstai balsuoti prieš sprendimo priėmimą nepateikdamas kitų alternatyvų, taip vilkindamas nemokumo procesą. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad juridinio asmens nemokumo procese galioja kreditorių autonomijos principas, kuris kreditoriui leidžia pačiam nuspręsti, kaip jis nori įgyvendinti kolektyvines teises. Tačiau kreditoriaus autonomija balsuojant kreditorių susirinkime negali reikšti, kad jis gali kolektyvines teises įgyvendinti pažeisdamas bendruosius kreditorių interesus, proceso operatyvumą. Be visa to, svarbus yra ir kreditoriaus suvokimas (subjektyvusis kriterijus), kad konkretūs neteisėti veiksmai vilkina procesą, todėl būtina  nustatyti, ar kreditorius galėjo suprasti, jog jo elgesys yra priešingas kitų proceso dalyvių interesams.

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo konstatuoti, kad BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto nariai, 2017 m. vasario 7 d. ir 2018 m. birželio 20 d. balsavę „už“ nutarimus nustatyti papildomus įpareigojimus potencialiems pirkėjams, siekusiems įsigyti apeliantui hipoteka įkeistą turtą, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, sąmoningai vilkino restruktūrizavimo procesą. Vien faktas, kad teismų procesiniais sprendimais šie nutarimai buvo panaikinti, pats savaime neleidžia pripažinti atsakovų veiksmų neteisėtumo. Sutikimas su kitokia apelianto nuomone kartu reikštų, kad bet koks kreditorių komiteto nutarimo teisinis ydingumas, kurį konstatuoja restruktūrizavimo bylos procese kilusį ginčą nagrinėjantis teismas, suinteresuotiems asmenims, t. y. nemokumo administratoriui ar kitiems kreditoriams, visais atvejais suteiktų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atitinkamai balsavusių kreditorių komiteto narių. Tačiau toks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų ir iš esmės paneigtų minėtą kreditorių autonomijos principą. Todėl kiekvienu atveju, kai yra sprendžiamas kreditorių komiteto narių civilinės atsakomybės klausimas, būtina analizuoti ir teismų procesinių sprendimų, kuriais kreditorių komiteto nutarimai buvo panaikinti, turinį, bei įvertinti kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kitaip tariant, teismas turėtų įsitikinti, ar nutarimų neteisėtumą lėmė sąmoningai nesąžiningas ar nerūpestingas kreditorių elgesys (generalinis deliktas), ar kurios nors kitos priežastys.

38.       Nagrinėjamu atveju kreditorių komitetas 2017 m. vasario 7 d. posėdyje trečiuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą patvirtinti BUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, t. y. papildomai nustatė, kad potencialus pirkėjas, pateikęs pasiūlymą įsigyti bendrovei priklausantį, tačiau įkeistą turtą, privalo įmokėti į BUAB „Molesta“ sąskaitą 5 procentų avansą, skaičiuojamą nuo įkeisto turto pardavimo kainos, kuris įskaičiuojamas į tokio turto galutinę kainą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2607-781/2017 nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo (šioje byloje apelianto) Luminor banko skundo reikalavimą panaikinti 2017 m. vasario 7 d. BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimai – visi ginčai, susiję su restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimu nagrinėjami teismine tvarka pagal atskirą administratoriaus prašymą.

39.       Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1339-241/2017 nurodytą Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. teismo nutarties dalį paliko nepakeistą, tačiau pašalino iš nutarties motyvuojamosios dalies motyvus, kad BAUB „Molesta“ kreditorių komitetas turi teisę priimti nutarimus patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kreditorių komiteto trečiuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumą, konstatavo, kad BUAB „Molesta“ kreditorių komitetas, priimdamas šį nutarimą, įgyvendino jam nepriklausančią teisę, veikė neteisėtai, t. y. viršydamas įgaliojimus. Lietuvos apeliacinis teismas, sistemiškai aiškindamas ĮRĮ normas, priėjo prie išvados, kad restruktūrizavimo plano, jo pakeitimų parengimas bei patvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo kompetencija, kuri negali būti perduota kreditorių komitetui. Ginčo atveju bendrovės kreditorių susirinkimas perdavė kreditorių komitetui iš esmės visas ĮRĮ kreditorių susirinkimui įstatymo suteiktas teises. BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto darbo reglamente, patvirtintame 2015 m. rugsėjo 4-9 d. kreditorių susirinkimo protokolu, buvo nustatyta, kad kreditorių komitetas turi ĮRĮ numatytas ir kreditorių susirinkimo perduotas visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę rinkti ir keisti kreditorių komitetą bei kreditorių komiteto pirmininką. Teisėjų kolegija pripažino, kad tokia komitetui perduodamų teisių apimties formuluotė, įvertinus ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą reglamentavimą, jog   komitetui gali būti perduodama tik dalis susirinkimo teisių, laikytina teisiškai ydinga, nes joje nėra išsamiai išvardinamos konkrečios kreditorių susirinkimo komitetui perduotos teisės.

40.       Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartyje taip pat buvo pažymėta, kad tik senesnėje, ginčui jau neaktualioje ĮRĮ redakcijoje, galiojusioje iki 2010 m. spalio 1 d., kreditorių susirinkimas kreditorių komitetui galėjo perduoti visas ar dalį savo teisių, o sprendimui visas kreditorių susirinkimo teises perduoti kreditorių komitetui turėjo pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė ne mažiau kaip 3/4 teismo patvirtintų restruktūrizavimo plane visų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad kreditorių komitetui galėjo būti perduodamos visos kreditorių susirinkimo teisės, buvo formuojama būtent pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusią ĮRĮ 20 straipsnio 2 dalies redakciją.

41.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-915/2018 Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir suformavo teisės aiškinimo taisyklę, kad bendrovių restruktūrizavimo procese kreditorių komitetas neturi kompetencijos pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams, nes tokią kompetenciją turi tik pats kreditorių susirinkimas.

42.       Be to, tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek ir kasacinis teismas, nagrinėdami minėtą ginčą  atkreipė dėmesį ir į tai, kad, svarstant restruktūrizuojamai bendrovei priklausančio bei hipotekos kreditoriui įkeisto turto pardavimo tvarką, buvo iš esmės pažeista ir kreditorių komiteto posėdžių organizavimo bei nutarimų priėmimo tvarka, todėl negalima konstatuoti, kad kreditorių komitetas šiuo klausimu apskirtai priėmė kokį nors nutarimą. Teismai nurodė, kad nebuvo tinkamai sušauktas kreditorių komiteto posėdis, neparuošta posėdžio darbotvarkė bei medžiaga svarstymui, nesudaryta galimybė kompetentingiems subjektams teikti siūlymus dėl darbotvarkės papildymo ir pan.

43.       Aptarti teismų procesiniai sprendimai leidžia spręsti, kad 2017 m. vasario 7 d. kreditorių komiteto posėdyje trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas iš esmės buvo neteisėtas dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, įskaitant esminį – nutarimas priimtas tokios kompetencijos neturinčio organo. Visgi nurodyto pobūdžio pažeidimų padarymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuponuoja išvados dėl sąmoningai nesąžiningo ar nerūpestingo kreditorių elgesio. Kaip matyti, kreditorių komitetas savo tariamą teisę pakeisti restruktūrizavimo plane nustatytą turto pardavimo tvarką kildino iš BUAB „Molesta“ kreditorių komiteto darbo reglamento, patvirtinto 2015 m. rugsėjo 4-9 d. kreditorių susirinkimo protokolu, pagrindu. Šiuo restruktūrizavimo procese priimtu dokumentu kreditorių komitetui buvo deleguotos beveik  visos kreditorių susirinkimo kompetencijos, įskaitant ir teisę pakeisti restruktūrizavimo planą. Kilus dėl to konkrečiam teisminiam ginčui, tik apeliacinės, o vėliau ir kasacinės instancijos teismų buvo išaiškinta, kad toks kompetencijų perleidimas bei pasinaudojimas jomis neatitiko tuo metu aktualių imperatyvių teisės normų.

44.       Šiame kontekste pažymėtina, kad nors pagal CK 1.6 straipsnį įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, kreditorių komiteto nariams pagal teisinį reguliavimą nėra / nebuvo keliami jokie kompetencijos reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą išmanyti restruktūrizavimo procedūrų teisinį reguliavimą, kurie lemtų jų aukštesnius profesinio rūpestingumo standartus. Todėl šioje konkrečioje faktinėje situacijoje labiau tikėtina, kad kreditorių komitetas, spręsdamas ne jo kompetencijai priskirtą klausimą, kurį, be kita ko, jam buvo suteikęs teisę spręsti visų kreditorių susirinkimas, sąžiningai suklydo. Tokią išvadą pagrindžia ne tik teisinio reguliavimo, susijusio su kreditorių komiteto kompetencija, neišsamumas, kuris, atitinkamai, buvo pagrindu kasaciniam teismui suformuoti teisės aiškinimo taisyklę, bet ir nurodytu klausimu pasikeitusi paties įstatymo leidėjo valia. 

45.       Svarbu dar ir tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog kuris nors iš atsakovų, įskaitant ir BUAB „Molesta“ vadovą, buvo asmeniškai suinteresuotas perleisti turtą mažesnę kainą pasiūliusiam pirkėjui, dėl ko atsakovai galėjo turėti motyvą, t. y. subjektyvių paskatų, nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad visiems potencialiems turto pirkėjams buvo sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti konkurse, kitaip tariant, iš anksto buvo žinoma, jog iš potencialaus pirkėjo bus reikalaujama sumokėti avansą. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartyje, be kita ko, buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad kreditorių komiteto nustatyta sąlyga, jog potencialus pirkėjas, pateikęs pasiūlymą įsigyti turtą, privalo sumokėti 5 procentų avansą, nors nėra būtina turto pardavimo tvarkos dalis, be kurios negalėtų būti vykdomas turto pardavimo procesas, tačiau, ją tinkamai nustačius, iš principo yra galima. Šios aplinkybės papildomai pagrindžią ankstesnį teisėjų kolegijos vertinimą dėl kreditorių komiteto narių suklydimo, bet ne dėl sąmoningai nesąžiningo ar nerūpestingo veikimo, kuriam esant jų atžvilgiu galėtų būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė.

46.       Atsakovų neteisėtų veiksmų (jų kalto elgesio) nepagrindžia ir toks faktas, kad teismų procesiniais sprendimais buvo panaikintas vėlesniame 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto posėdyje antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kurio patvirtintos to paties ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinės sąlygas, kuriomis, be kita ko, nustatyta, kad pirkėjas privalo pateikti pirkimo kainos sumokėjimo užtikrinimą – kredito įstaigos (banko) garantiją.

47.       Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-366-781/2018, panaikino 2018 m. birželio 20 d. kreditorių komiteto nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, pripažinęs, kad tokio pobūdžio klausimų, kurie buvo išspręsti skundžiamu nutarimu, išsprendimas, lygiai kaip ir ankstesnio ginčo atveju, priskirtinas kreditorių susirinkimo, o ne kreditorių komiteto kompetencijai. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1570-823/2018 nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį iš esmės paliko nepakeistą, tačiau su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog turto pardavimo tvarkos, esančios restruktūrizavimo plano sudedamąja dalimi, nuostatos apimtų visas, taip pat ir neesmines, būsimos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Todėl sutarties sąlygas, nesančias turto pardavimo tvarkos sudėtine dalimi ir šiai tvarkai neprieštaraujančias (tokias kaip turto pirkimo kainos sumokėjimo terminas, nuosavybės teisės į turtą perleidimo pirkėjui momentas, prievolės užtikrinimo priemonės), turi teisę nustatyti ir kreditorių komitetas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas visgi pripažino teisę įsitikinti potencialaus turto pirkėjo mokumu bei patikrinti jo galimybę įvykdyti prievolę, užtikrinti šią prievolę ne tik kredito įstaigos garantija, bet ir kitomis alternatyviomis priemonėmis (sumokant atitinkamą sumą į notaro depozitinę sąskaitą, nustatant protingus atsiskaitymo pagal sutartį terminus ir pan.).

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-313/2019 Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pritardamas apeliacinės instancijos teismo pozicijai, nurodė,  kad įstatyme nenustatyta, jog turto pardavimo tvarkos, esančios restruktūrizavimo plano sudedamąja dalimi, nuostatos apimtų visas turto pardavimo procesui užbaigti reikšmingas priemones. Dėl to kreditorių komitetas turi teisę nustatyti tokias sutarties sąlygas, kurios užtikrina tinkamą ir sklandų turto pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą ar padeda užbaigti turto pardavimo procesą, bet nekeičia turto pardavimo tvarkos; esant poreikiui, galima pareikalauti papildomų duomenų pirkėjo finansiniam patikimumui įvertinti, tačiau tokių papildomų duomenų pateikimas neturi tapti pretekstu kaip nors riboti potencialius pirkėjus.

49.       Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad turto pardavimo sutarties sąlygų nustatymas, turto pardavimo rezultatų svarstymas, pirkėjo parinkimas ir tvirtinimas yra kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendžiami ekonominio pobūdžio klausimai. Šiems klausimams išspręsti vadovaujamasi ir teisės (teisingumo, protingumo, sąžiningumo), ir ekonomikos principais, nes pirkėjas parenkamas atsižvelgus bei įvertinus tiek restruktūrizuojamos bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesą. Kasacinio teismo nuomone, nagrinėtos bylos duomenys patvirtina, kad kreditorių komitetas tokią priemonę (kredito įstaigos garantiją) nustatė siekdamas patikrinti pirkėjų finansinį patikimumą ir užtikrinti greitą pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, apsaugoti kreditorių interesus. Tačiau potencialaus pirkėjo gebėjimas įvykdyti sandorį gali būti patikrintas ir kitais būdais. Be garantijos įstatyme nustatyta ir kitų prievolės užtikrinimo būdų. Todėl vienintelės priemonės nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad potencialus pirkėjas teikė įrodymus, pagrindžiančius savo galimybę sumokėti turto pardavimo kainą, laikytinas neproporcingu.

50.       Taigi, aukštesnės instancijos teismo procesiniais sprendimais buvo konstatuota, kad antruoju atveju kreditorių komitetas veikė savo kompetencijos ribose, o kreditorių komiteto nustatyta priemonė – pareikalauta kredito įstaigos (banko) garantija, kurią apeliantas įvardija kaip nepagrįstą ribojimą, iš esmės buvo tikslinga siekiant patikrinti pirkėjų finansinį patikimumą. Tačiau ši kreditorių parinkta priemonė, kaip pažymėjo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, nenustačius jokių kitų alternatyvų, buvo per daug ribojanti (neproporcinga).

51.       Nurodytos teismų išvados teisėjų kolegijai taip pat neleidžia spręsti, kad atsakovai – kreditorių komiteto nariai, balsuodami 2018 m. birželio 20 d. posėdyje, veikė nesąžiningai ar nerūpestingai. Priešingai, šių priemonių nustatymu buvo siekiama užtikrinti tinkamą ir sklandų turto pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą, t. y. parinkti pirkėją, be kita ko, pagal jo faktinį mokumą, tokiu būdu paisant tiek pačios restruktūrizuojamos bendrovės, tiek ir jos kreditorių teisių bei interesų. Kaip ir pirmuoju atveju kreditorių komitetas, priimdamas atitinkamą sprendimą bei nustatydamas vienintelę pirkėjams taikytiną prievolių užtikrinimo priemonę – kredito įstaigos (banko) garantiją, nevertindamas, kad UAB „Draudimo projektai“ yra pateikusi vėliau teismų pripažintą kaip pakankamą tokios priemonės alternatyvą – pasiūlytos kainos įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą, labiau tikėtina, kad sąžiningai suklydo. Tokį kreditorių komiteto suklydimą galėjo lemti ir jo (komiteto) turėta informacija apie prastą UAB „Draudimo projektai“ finansinę būklę. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kreditorių komitetas disponavo duomenimis apie itin aukštą UAB „Draudimo projektai“ bankroto riziką, kreditorių komiteto nariams taip pat buvo žinomos ir tokios aplinkybės, kad nurodyta bendrovė jokio turto neturi, jos generuojamos metinės pajamos akivaizdžiai neproporcingos siūlomai turto pirkimo kainai. Šiame kontekste svarbiomis pripažintinos ir atsakovų nurodytos aplinkybės dėl UAB „Draudimo projektai“ akcininkų bei finansuotojų (žr. šios nutarties 19 punktą), kurios taip pat galėjo lemti kreditorių komiteto narių įsitikinimus balsuojant.

52.       Kaip pirmiau minėta, vertinant, ar kreditorių komiteto narių veiksmai buvo neteisėti, šie veiksmai turėtų būti papildomai siejami taip pat ir su restruktūrizavimo proceso vilkinimu, be to, deliktinė atsakomybės taikymo kreditoriams būtinoji sąlyga yra ir neteisėtų veiksmų pakartotinumas. Nagrinėjamu atveju nei viena, nei kita papildoma sąlyga neegzistuoja. Tuo leidžia įsitikinti ir jau aptartų aukštesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kurie šiai nagrinėjamai civilinei bylai turi prejudicinę galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnis).

53.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje pasisakydamas dėl antrą kartą vykstančio teisminio ginčo, susijusio su turto pardavimo sąlygų nustatymu ir dėl to galimai vilkinamos restruktūrizavimo bylos, nurodė, kad ankstesnis teismo procesas vyko dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo ir turto pardavimo tvarkos nustatymo. Vėlesnėje byloje procesas vyko dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais detalizuotas turto pardavimo įgyvendinimas ir jų pagrindu patvirtintas turto pirkėjas. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors abu šie teisminiai ginčai yra susiję su to paties turto pardavimu, tačiau jie nėra tapatūs. Be to, ir aplinkybė, kad abiem atvejais kreditorių komiteto nutarimai buvo panaikinti, savaime nelemia vertinimo, kad vilkinamas restruktūrizavimo procesas. Nutarimai priimti kreditorių komiteto balsų dauguma, taip išreiškiant didžiosios kreditorių dalies valią.

54.       Taigi, tokios kasacinio teismo pirmiau konstatuotos aplinkybės taip pat pagrindžia iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyti kreditorių komiteto narių, kurie šioje byloje buvo patraukti atsakovais, neteisėti veiksmai (kaltas elgesys) kaip viena iš privalomų sąlygų jų civilinei atsakomybei taikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje aptartos aplinkybės paneigia ir apelianto įrodinėtą išvestinę atsakovo BUAB „Molesta“ direktoriaus R. J. civilinę atsakomybę. Nenustačius, kad kreditorių komiteto nariai veikė nesąžiningai ir nerūpestingai, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokį jų veikimą galėjo lemti neteisėtas BUAB „Molesta“ direktoriaus elgesys. Juo labiau kad atsakovas R. J. nebuvo subjektas, kurio sprendimai lėmė ginčo turto nepardavimą UAB „Draudimo projektai“. Apelianto iškelta versija, kad R. J. turėjo asmeninį interesą perimti BUAB „Molesta“ priklausantį bei apeliantui įkeistą turtą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepasitvirtino, o apeliacinės instancijos teisme tokia aplinkybė apelianto  nebuvo net įrodinėjama.

Dėl apelianto patirtos žalos ir priežastinio ryšio

55.       Nors, nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė yra negalima, teisėjų kolegija aptaria ir tuos apeliacinio skundo argumentus, kuriuose tvirtinama apie kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje buvo įrodytas turtinės žalos, kuri šiuo konkrečiu atveju pasireiškė negautų pajamų forma, jam padarymo procesiniuose dokumentuose įvardytais atsakovų veiksmais faktas.   

56.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatyme įtvirtintą priežastinio ryšio sampratą, kreditoriui atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu  (CK 6.246 straipsnis).

57.       CK įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų būtent dėl kito asmens atliktų neteisėtų veiksmų, kitaip tariant, atitinkamų pajamų negavimas yra tokių veiksmų padarinys. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

58.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

59.       Taigi apeliantas, prašydamas priteisti iš atsakovų 122 557,41 Eur žalos atlyginimą ir 3,25 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 441 271,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2019 m. gruodžio 23 d., kurių suminė išraiška yra 8 983,27 Eur, bylos nagrinėjimo metu turėjo įrodyti, kad nurodytos sumos yra apelianto tiesioginiai nuostoliai (patirtos išlaidos) arba netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), kurios apelianto būtų gautos, nesant jo įrodinėtų atsakovų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašomą priteisti bendrą sumą nurodė kaip jo netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).

60.       Tačiau byloje yra nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. apeliantas reikalavimo perleidimo sutartimi ir 2019 m. gruodžio 23 d. perleidimo aktu reikalavimo teises į BUAB „Molesta“ perleido naujai kreditorei – KB Rato kredito unijai. Byloje esanti konfidencialaus turinio medžiaga – 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedas Nr. 1, su kuria yra susipažinusios bylos šalys (jų atstovai), patvirtina, kad į reikalavimo teisės perleidimo kainą pateko tiek apelianto finansinis reikalavimas, kuris buvo patvirtintas BUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byloje, tiek ir šioje byloje apelianto įrodinėta nuostolių negautų pajamų forma suma, net ir įvertinus tai, kad šia reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista dalis apelianto reikalavimų, išeinančių už BUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos ribų. 

61.       Tokie duomenys suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad apeliantas, iki 2019 m. gruodžio 23 d. išlikdamas BUAB „Molesta“ hipotekos kreditoriumi, netiesioginių nuostolių negautų pajamų forma faktiškai nepatyrė. Kitaip tariant, buvimas hipotekos kreditoriumi iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo apeliantui buvo ekonomiškai naudingas, kadangi leido reinvestavimo būdu gautinas pajamas, kurių jis tvirtina negavęs dėl neparduoto potencialiai pirkėjai UAB „Draudimo projektai“ turto, uždirbti kitu būdu – parduodant reikalavimo teises į bendrovę.

62.       Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (kalto elgesio) ir apelianto patirtos žalos fakto, nėra pagrindo spręsti ir dėl trečiosios deliktinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Apeliantui iš esmės neįrodžius nei vienos atsakovų civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63.       Apeliacinį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

64.       Atsakovai UAB Sigma Ventus, UAB BMT Baltic ir R. J. nurodė, kad kiekvienas iš jų patyrė po 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad atsakovams kompensuotinos visos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl neviešos bylos medžiagos

65.       Pagal teisinį reguliavimą teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti (CPK 9 straipsnio 1 dalis).

66.       Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 straipsnio 1 ir 2 dalys).

67.       Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumui užtikrinti; tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017; 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).

68.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi buvo patenkintas apelianto prašymas pripažinti rašytinį įrodymą – 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedą Nr. 1 – nevieša bylos medžiaga, taip pat teismo nutarta nevieša bylos medžiaga pripažintą rašytinį įrodymą patalpinti atskirame voke kaip elektroninės civilinės bylos Nr. e2-599-577/2020 popierinį priedą, neįkeliant šio įrodymo į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO bei pažymint, kad šis rašytinis įrodymas yra konfidenciali informacija. Ta pačia nutartimi neleista dalyvaujantiems byloje asmenims ir jų atstovams kopijuoti (įskaitant ir fotografuoti) nevieša bylos medžiaga pripažintą rašytinį įrodymą, o visiems kitiems asmenims (ne bylos dalyviams) bei jų atstovams – neleista susipažinti su šiuo įrodymu ir jo kopijuoti.

69.       Taigi, nagrinėjamos civilinės bylos neviešą medžiagą sudaro tik vienas rašytinis įrodymas, kurio konfidencialumui apsaugoti pirmosios instancijos teismas pasirinko konkrečią priemonę, t. y. tokį įrodymą laikyti atskirame voke, jo neskaitmenizuojant ir neatalpinant į Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO. Nepaisant to, kaip matyti, beveik visi šios elektroninės bylos duomenys tvarkomi kaip nevieši, t. y. didžioji dalis elektroninėje civilinėje byloje esančių procesinių dokumentų, kuriose nėra aptartas neviešo įrodymo turinys, turi „neviešumo“ žymą, tokią pačią žymą turi ir byloje dalyvaujantys asmenys (informacija apie juos). Akivaizdu, kad  bylos viešumas yra ribojamas daug didesne apimtimi, nei būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Dėl šių priežasčių yra pagrindas panaikinti byloje dalyvaujantiems asmenims ir jų pateiktiems procesiniams dokumentams, kurie tvarkomi elektroniniu būdu, priskirtas „neviešumo“ žymas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Sigma Ventus, juridinio asmens kodas 302869748, uždarajai akcinei bendrovei BMT Baltic, juridinio asmens kodas 302706594, ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti proceso dalyviams ir jų pateiktiems procesiniams dokumentams, kurie tvarkomi elektroniniu būdu, byloje (elektroninėje bylos kortelėje) priskirtas „neviešumo“ žymas, išskyrus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartyje nurodytą 2019 m. gruodžio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties priedą Nr. 1.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Agnė Tikniūtė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Jūratė Varanauskaitė