Civilinė byla Nr. e2YT-3798-1086/2020

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00327-2020-7

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1.; 

    3.4.5.2.; 3.2.6.1.;

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 9 d.

Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys,

sekretoriaujant Ž. K.,

dalyvaujant pareiškėjui J. U., jo atstovei advokatei N. K.,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. U. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir prašo nustatyti, kad po mamos J. U., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas, kad pareiškėjas galėtų paveldėti po mamos mirties likusį turtą.

Pareiškėjas pateiktame pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad mama mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes manė, jog kreiptis į notarą gali per 6 mėnesius. Po mamos mirties pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti bei naudotis mamai priklausančiu turtu – nuotraukomis, laikrodžiu, knygomis, papuošalais – sutuoktuvių žiedu, arbatos indų rinkiniu. Tokiu būdu pareiškėjas palikimą priėmė. Mamos turtu rūpinosi kaip savo turtu, prižiūrėjo tvarkė. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, pripažinta, mirusio tėvo A. U. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Biržų rajono savivaldybėje. Mama J. U. priėmė palikimą po sutuoktinio A. U. mirties, bet dėl savo sunkios sveikatos būklės negalėjo ir įregistruoti nuosavybės teisę į palikėjo turtą savo vardu. Po palikėjos mirties nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą. Prašė pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjo atstovė advokatė N. K. teismo posėdžio metu palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes bei prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotų asmenų VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė atsiliepimus, kuriuose prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo spręsti teismui savo nuožiūra, pagal byloje nustatytas aplinkybes. Bylą prašė nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė mamos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, šiuo būdu pareiškėjas įgyvendins savo teises į palikimu esantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra palikėjos J. U., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vienintelis sūnus ir įstatyminis įpėdinis. Mirus J. U., liko asmeniniai palikėjos daiktai - nuotraukos, laikrodis, knygos, papuošalai – sutuoktuvių žiedas, arbatos indų rinkinys, kuriuos jis pradėjo faktiškai valdyti. Po pareiškėjo tėvo A. U. mirties, jam atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),  Biržų rajono savivaldybėje. Iš Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D. 2007 m. spalio 9 d. liudijimo nustatyta, kad po A. U. mirties jo palikimą yra priėmusi jo sutuoktinė J. U.. Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. D. bei Biržų rajono 2-ojo notarų biuro notarė J. P. informavo, kad po J. U. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Iš 2020 m. kovo 5 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. U. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas, palikimas nepriimtas bei paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis procesiniuose dokumentuose, bei jo ir atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po mamos mirties palikimo priėmimo terminu pareiškėjas pradėjo valdyti palikimą sudarantį turtą - nuotraukas, laikrodį, knygas, papuošalais – sutuoktuvių žiedu, arbatos indų rinkiniu, t. y. prižiūrėjo šį turtą, palaikė tinkamos būklės bei elgėsi su juo kaip savininkas. Taip pat liudytoja V. U. posėdžio metu paaiškino, jog po pareiškėjo mamos mirties pareiškėjas valdė ir naudojo palikėjos turtą bei jos daiktus bei iki mirties pareiškėjo mama gyveno kartu su pareiškėju. Šie visi duomenys, teismo vertinimu, yra pakankami išvadai, kad pareiškėjas, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė savo mamos palikimą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės paveldėti, palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Todėl bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po mamos mirties atsiradusį palikimą. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, po palikėjos mirties bylos duomenimis palikimo šiuo ar kitokiu būdu niekas be pareiškėjo nėra priėmęs. Taigi, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Todėl pareiškimas tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,  

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po mamos J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.  

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėjas                                                            Vaidas Steckys