Civilinė byla Nr. 2S-1373-324/2016

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02372-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.4.4.11; 3.5.1.1; 3.3.2.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6320-429/2016 pagal pareiškėjos S. N. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. N., A. L. N., V. N., akcinei bendrovei DNB bankui.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė:
1. paskelbti neįvykusiomis nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. sausio 14 d. vykusias S. N. ir jos sutuoktiniui A. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – 119/1500 dalies, 0,1500 ha ploto gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 8/100 dalių pastato – gyvenamojo namo lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), antrąsias varžytynes;
2. skirti 119/1500 dalies, 0,1500 ha ploto gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 8/100 dalių pastato – gyvenamojo namo lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizę;
3. įteikti S. N. antstolio R. B. raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/00869 ir tokiam vykdomojo dokumento įvykdymui nustatyti S. N. protingą terminą.
2. Nurodė, kad antstolis iš pareiškėjos ir A. N. pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomuosius dokumentus Nr. 14-7153 ir Nr. 14-10 vykdo išieškojimą dėl 64 495,06 Eur ir 13 846,79 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo AB DNB banko naudai. Neinformuodamas apie vykdomas turto varžytynes, pažeidė antstolio veiklos teisėtumo principą, pareiškėjos teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Raginimą įvykdyti sprendimą gavo tik vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/00868, tačiau daugiau jokių procesinių dokumentų asmeniškai nėra gavusi, taip pat nėra gavusi 2015 m. balandžio 29 d. raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/00869. Nesutinka su nustatyta 65 165 Eur parduodamo iš varžytynių turto kaina. Antstolis, nustatydamas parduodamo iš varžytynių turto kainą, neskyrė ekspertizės, dėl to nustatė per mažą kainą.

   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
4. Sprendė, kad antstolio veiksmai, susiję su turto pardavimu iš varžytynių, yra teisėti. Pareiškėja buvo informuota apie pirmąsias, apie pirmą kartą paskelbtas antrąsias varžytynes, po vykdomųjų veiksmų atnaujinimo pakartotinai paskelbtas antrąsias varžytynes. Aplinkybė, kad pareiškėja neatsiėmė jai adresuotų laiškų, nelaikoma antstolio netinkamai atliktais veiksmais ar pareiškėjos neinformavimu apie varžytynes. Pareiškėja dalyvavo antstolio padėjėjui 2015 m. gegužės 21 d. surašant turto arešto aktą, todėl turėjo suprasti, kad areštuotas turtas bus parduotas iš varžytynių. 
5. Konstatavo, jog pareiškėjai turėjo būti žinoma apie 2015 m. balandžio 29 d. antstolio raginimą įvykdyti sprendimą. Antstolis minėtą patvarkymą išsiuntė pareiškėjai. Aplinkybė, kad pareiškėja neatsiėmė jai adresuoto laiško, nelaikoma neinformavimu apie vykdomąją bylą Nr. 0085/15/00869. Atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/00868, procesiniuose dokumentuose nurodami abiejų vykdomųjų bylų numeriai, todėl pareiškėja žinojo, kad yra vykdomos kelios vykdomosios bylos.
6. Nutarė, kad parduodamo iš varžytynių turto kaina teisinga. Pirmosiose varžytynėse nustatyta turto pardavimo kaina 52 132 Eur, varžytynės neįvyko. Pareiškėja gana ilgą laiką nenurodė savo vertintojo, nereiškė prieštaravimo dėl turto įkainojimo. Tik pateikus skundą teismui, 2016 m. kovo 4 d. prie atsiliepimo pridėjo UAB „Nidulus“ turto vertinimo ataskaitą. Tokį pareiškėjos elgesį vertino kaip siekimą vilkinti išieškojimo procesą. Sprendė, kad pareiškėjos būklė staiga nepablogėjo po turto arešto akto surašymo. Pareiškėjai 75 proc. nedarbingumas nustatytas nuo 2008 m., tokia sveikatos būklė nesutrukdė jai pateikti skundą dėl antstolio veiksmų po įvykusių antrųjų varžytynių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nurodė, kad pareiškėja privalėjo aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau griežtai laikytis reglamentuotos vykdymo proceso tvarkos privalo visi proceso dalyviai. CPK 604 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija negali būti aiškinama atskirai nuo kitų reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjai nustatytas 75 proc. netektas darbingumas nuo 2008 metų. Tai žinodamas, antstolis turėjo papildomai pasidomėti, kodėl procesiniai dokumentai grįžta neįteikti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti reikalavimą apmokėti skolą geruoju. Antstolis nesilaikė šių reikalavimų ir neįteikė raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/00869. Pareiškėja nėra asmeniškai gavusi 2015 m. balandžio 29 d. raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/00869, tai patvirtina jos parašo nebuvimas šiame procesiniame dokumente.  2015 m. balandžio 29 d. raginimas taip pat nebuvo išsiųstas registruotąja pašto siunta. Pareiškėjai neįteikus raginimo, visi po to sekantys antstolio veiksmai laikytini neteisėtais, įskaitant turto varžytynių paskelbimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/00868.
2. Teismas neteisingai nurodė, kad areštuoto turto kaina atitiko rinkos vertę. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Nepaisant to, kad skolininkai nereiškė prieštaravimų dėl 2015 m. gegužės 21 d. turto arešto aktu nustatyto nekilnojamojo turto 65 165 Eur vertės po šio akto surašymo, tai nepaneigia antstolio pareigos teisingai įkainoti turtą. Turto pardavimas už didesnę kainą yra naudingas abiems vykdymo proceso šalims – kuo brangiau parduodamas turtas, tuo didesnė įsiskolinimo dalis yra padengiama. Antstolio padėjėjas, vykdydamas savo pareigas, nebuvo atidus ir rūpestingas, nes neįvertino visų faktorių nustatydamas nekilnojamojo turto vertinimo kainą. Teisingą ir objektyvią turto rinkos vertę gali nustatyti tik kvalifikuotas specialistas, kaip numatyta CPK 681 straipsnyje. Antstolio padėjėjas turtą iš varžytynių pardavė už ženkliai mažesnę kainą, nei atitinkamo turto vidutinė rinkos vertė. Pagal nekilnojamojo turto vertinimą turto vertė nustatyta 75 000 Eur, t.y. net 9835 Eur didesnė, nei nustatė antstolio padėjėjas.
3. Pranešimo apie paskelbtas varžytynes pareiškėja negavo, todėl nei apie pirmąsias, nei apie antrąsias varžytynes nežinojo. Dėl to neteko galimybės pasiūlyti savo pirkėjo  (CPK 704 straipsnis). Turto pardavimas skolininko nurodytam pirkėjui yra prioritetinis turto pardavimo iš varžytynių atžvilgiu. Pareiškėja, 2016 m. sausio 28 d. sužinojusi apie vykdomą turto realizavimą, reagavo aktyviai, iš karto apskundė antstolio veiksmus. Tai patvirtina, kad iki tol pareiškėja nežinojo apie atnaujintą vykdomosios bylos Nr. 0085/15/00868 vykdymą.
8. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Pareiškėja dėsto tuos pačius argumentus, kuriuos kaip nepagrįstus atmetė pirmosios instancijos teismas. Antstolis nėra padaręs vykdymo proceso normų pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti atskirajame skunde nurodytą patvarkymą ir tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Turto parduoti pirmose varžytynėse nepavyko. Aplinkybė, jog turtas buvo realizuotas antrose varžytynėse, reiškia, kad nustatyta turto kaina nebuvo per žema. Pareiškėjai buvo žinoma apie atliekamus vykdymo veiksmus, ji turėjo pakankamai laiko pasinaudoti CPK 704 straipsnyje nustatytomis teisėmis. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir išieškotojo turtinių interesų pusiausvyros. Pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų apie tai, kad surado pirkėją, kuris sumokėtų už turtą ne mažesnę sumą kaip 65 165 Eur.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolio veiksmus, pagrįstai nutarė dėl raginimo įteikimo, antrųjų varžytynių paskelbimo teisėtumo ir iš varžytynių parduodamo turto vertės tinkamo nustatymo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl raginimo įteikimo vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/00869

10. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
11. Pagal CPK 655 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai nebus įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, tai bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį (CPK 604 straipsnis).
12. Apeliantė teisingai nurodo, kad jai nebuvo įteiktas 2015 m. balandžio 29 d. raginimas įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/00869, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad ji negalėjo įvykdyti vykdomojo dokumento geruoju.
13. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0085/15/00868 (toliau – vykdomoji byla 1) ir Nr. 0085/15/00869 (toliau – vykdomoji byla 2) medžiagos matyti, kad antstolis 2015 m. balandžio 29 d. priėmė vykdyti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimus pagal vykdomuosius įrašus:
1. 2015 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-4082 priėmė vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2014 m. gruodžio 1 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-7153 dėl 60851,84 Eur skolos, 799,34 Eur palūkanų, 2654,21 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų iš solidarių skolininkų A. N. ir S. N. išieškotojo AB DNB banko naudai (vykdomoji byla 1).
2. 2015 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. S-4083 priėmė vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2015 m. sausio 5 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-10 dėl 13547,93 Eur skolos, 184,25 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų iš solidarių skolininkų A. N., S. N., A. L. N., V. N. išieškotojo AB DNB banko naudai (vykdomoji byla 2).

Priėmęs vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis parengė 2015 m. balandžio 29 d. raginimus įvykdyti sprendimą. Vykdomojoje byloje 1 antstolis raginimą išsiuntė S. N. ir A. N. trimis skirtingais adresais. Laiškai grįžo neįteikti su žyma „neatsiliepė į pranešimus“, tačiau iš raginimo egzemplioriaus matyti, kad pareiškėja ir A. N. pasirašė  raginimą gavę. Vykdomojoje byloje 2 antstolis raginimą išsiuntė S. N. ir A. N. adresu (duomenys neskelbtini). Laiškai grįžo neįteikti su žyma „neatsiliepė į pranešimus“. Šio raginimo dešinėje pusėje A. N. pasirašė raginimą gavęs 2015 m. gegužės 21 d. Tą pačią 2015 m. gegužės 21 dieną, dalyvaujant apeliantei ir A. N., abiejose vykdomosiose bylose surašytas turto arešto aktas.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės prašymas įpareigoti antstolį įteikti jai raginimą vykdomojoje byloje 2 dabartinėje vykdymo proceso stadijoje neturi teisinės prasmės. Minėta, kad raginimo įteikimu siekiama įvykdyti įsipareigojimus be priverstinio išieškojimo (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad AB DNB bankas 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. 30.56-37/4082 dėl vykdomosios bylos sustabdymo antstolio paprašė sustabdyti priverstinį išieškojimą vykdomosiose bylose 1 ir 2, bankui priėmus sprendimą leisti skolininkams dengti įsiskolinimą dalimis. Antstolis 2015 m. spalio 9 d. patvarkymu sustabdė vykdomąsias bylas 1 ir 2 iki atskiro išieškotojo pranešimo. Šį patvarkymą antstolis išsiuntė skolininkams, taip pat ir apeliantei. 2015 m. gruodžio 7 d. bankas raštu Nr. 30.56-37/5074 dėl vykdomojo dokumento vykdymo paprašė tęsti vykdymo veiksmus įstatymų nustatyta tvarka. 2015 m. gruodžio 14 d. patvarkymu antstolis atnaujino vykdymo veiksmus abiejose vykdomosiose bylose, paskelbė antrąsias turto varžytynes. Iš to darytina išvada, kad apeliantė turėjo galimybę įvykdyti įsipareigojimus ne priverstine tvarka abiejose vykdomosiose bylose. Papildomo termino nustatymas vykdomojo dokumento įvykdymui neatitiktų protingumo ir teisingumo principų – toks terminas apeliantei jau buvo suteiktas, tačiau įsiskolinimas ne priverstine tvarka nepadengtas.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė vėliausiai 2015 m. gegužės 21 d., surašant turto arešto aktą, sužinojo apie pradėtą išieškojimą vykdomojoje byloje 2. Nelogiška būtų spręsti, kad apeliantė nežinojo apie pradėtą išieškojimą šioje byloje, kai tą pačią 2015 m. gegužės 21 dieną raginimas vykdomojoje byloje 2 įteiktas A. N. (CPK 185 straipsnis). Apeliantė, kartu su sutuoktiniu būdami bendraskoliais vykdymo procese, privalo tarpusavyje bendradarbiauti (CPK 644 straipsnio 4, 7 punktai, 8 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2015 m. gegužės 21 d. turto arešto akte turto arešto pagrindu yra nurodyti abu vykdomieji dokumentai ir visi skolininkai pagal abi vykdomąsias bylas, todėl pareiškėjai turėjo būti žinoma apie abi vykdomąsias bylas. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo spręsti, kad apeliantės teisės vykdymo procese buvo iš esmės pažeistos.

Dėl turto įkainojimo

16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, įkainojus areštuotą pareiškėjos turtą ir paskelbus antrąsias varžytynes, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareigą teisingai, laikantis įstatymų reikalavimų įkainoti skolininko turtą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005, 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007).
18. Apeliantė teisingai teigia, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra tinkamas įkainojimas turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tačiau nepagrįstai nurodo, jog antstolis tinkamo įkainojimo reikalavimų nesilaikė. Vykdomosiose bylose tai patvirtinančių įrodymų nėra.
19. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnio 3 dalis nustato, kad tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nurodytos sumos už ekspertinį turto vertinimą nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, t. y. antstolis pats sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant situacijai, kai ekspertizės paskyrimo pagrindas buvo ne antstolio abejonės dėl turto vertės, o skolininko prieštaravimai, vienas iš pagrindų, kai antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę skolininkui nesumokėjus ekspertizės išlaidų, būtų  antstoliui abejones sukėlę kitokią turto vertę pagrindžiantys skolininko argumentai, juos patvirtinantys įrodymai.
20. Iš vykdomosios bylos 1 ir 2 medžiagos matyti, kad 2015 m. gegužės 21 d. 18 val. 55 min., dalyvaujant A. N. ir S. N. (apeliantei), antstolio padėjėjas surašė turto arešto aktą, kuriame nurodė areštuotino turto vertę 65 165 Eur. Turto arešto akte pažymėjo, kad skolininkas ir išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Su šia teise apeliantę supažindino pasirašytinai. Apeliantė per 3 darbo dienas nuo 2015 m. gegužės 21 dienos turėjo teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto vertės, tačiau tokių prieštaravimų nepateikė. Ji deklaratyviai nurodo, kad antstolis neįvertino visų faktorių įkainojant turtą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų pateikusi kitokią turto vertę patvirtinančius įrodymus, dėl kurių antstoliui galėtų kilti abejonės dėl turto vertės, tuo pagrindu paskiriant ekspertizę (tokius duomenis pareiškėja pateikė tik pirmosios instancijos teismui 2016 m. kovo 4 d. kartu su atsiliepimu į skundą, b. l. 52-97). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto kainos nustatymo atžvilgiu skolininkės elgesys buvo pasyvus. Skolininkai privalo rūpintis ir ginti savo teises, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, kokiu būdu 2008 m. nustatytas 75 procentų nedarbingumas trukdė jai gauti procesinius dokumentus, domėtis vykdymo eiga, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė, siekdama vilkinti išieškojimo procesą, nepagrįstai prieštaravimus dėl turto įvertinimo pareiškė tik įvykus antrosioms varžytynėms.
21. Atmestinas apeliantės teiginys, kad antstolis turtą pardavė už ženkliai mažesnę kainą nei vidutinė turto vertė. 2015 m. liepos 28 d. antstolio padėjėjas paskelbė pirmąsias varžytynes už pradinę parduodamo turto kainą 52 132 Eur. Varžytynėse nedalyvavus nė vienam pirkėjui, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. 2015 m. gruodžio 15 d. antstolio padėjėjas paskelbė apie antrąsias varžytynes už pradinę parduodamo turto kainą 39 099 Eur. Antrosios varžytynės 2016 m. sausio 14 d. įvyko, turtas parduotas už 39 099 Eur. CPK 718 straipsnis nustato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, todėl antstolio padėjėjas,  paskelbdamas apie pirmąsias varžytynes, areštuotino turto vertę teisingai nurodė 52 132 Eur (65165 x 80 proc.). Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis). Antstolio padėjėjas, paskelbdamas apie antrąsias varžytynes, areštuotino turto vertę teisingai nurodė 39 099 Eur (65165 x 60 proc.). Nei vienam pirkėjui nepareiškus noro įsigyti apeliantei priklausantį turtą, antstoliui pagrįstai nekilo abejonių, jog vėliau atsiras pirkėjų, norinčių tą patį turtą įsigyti už didesnę kainą. Remdamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, negavęs prieštaravimų ir pats neturėdamas abejonės dėl turto vertės, neturėjo jokio teisinio pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

Dėl varžytynių paskelbimo

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, antstoliui neišsiuntus pranešimo apie paskelbtas pirmąsias ir antrąsias varžytynes, apeliantė negalėjo pasiūlyti savo pirkėjo įsigyti turtą, todėl buvo pažeistas CPK 704 straipsnis.
23. Pagal CPK 700 straipsnį turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma. Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Šiuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą varžytynėse vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo interneto svetainėje www.evarzytynes.lt momentas. CPK 704 straipsnio 1 dalį numato, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.
24. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad turto pirkėjo negalėjo pasiūlyti, nes nežinojo apie atnaujintą vykdomosios bylos 1 vykdymą. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktu, skolininkams 20 dienų terminas siūlyti turto pirkėją prasidėjo 2015 m. gegužės 21 dieną, t. y. kai buvo surašytas ir jai įteiktas turto arešto aktas. Antstolis pirmąsias varžytynes paskelbė 2015 m. liepos 28 dieną, antrąsias varžytynes paskelbė 2015 m. rugsėjo 2 d., jos buvo atšauktos 2015 m. spalio 9 d. dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, bankui pranešus, kad skolininkams leista dengti įsiskolinimą dalimis. Kitos antrosios varžytynės paskelbtos vykdymo veiksmų atnaujinimo dieną – 2015 m. gruodžio 14 d. Tai neturi reikšmės 20 dienų termino skaičiavimui, nes šis terminas sietinas ne su varžytynių paskelbimo diena, o su turto įvertinimo dokumento įteikimo diena. Skolininkai, nevykdę susitarimo su banku dengti įsiskolinimą dalimis, pervedant lėšas į banko nurodytą sąskaitą, turėjo žinoti, kad vykdymo veiksmai bus atnaujinti, turėjo teisę iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti patys arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, tačiau to nepadarė jokioje vykdymo proceso stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

25. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjos teisės vykdymo procese iš esmės nebuvo pažeistos, o antstolis, įkainojęs areštuotą turtą ir paskelbęs apie antrąsias varžytynes, nepažeidė Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintų teisės normų. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Virginija Gudynienė