Civilinė byla Nr. 2A-937-611/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 24.4; 44.2.4.1.;
52.2.; 52.3; 121.15.; 121.18.; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. lapkričio
2 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
teisėjų Neringos
Švedienės ir Andžej Maciejevski (pranešėjo),
sekretoriaujant
Agnei Bajarūnaitei,
dalyvaujant ieškovui
M. S., atsakovo atstovui adv. Arkadij Freidenzon,
viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą
pagal ieškovo M. S. ir atsakovo UAB „Naujos idėjos“
apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio
16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį
atsakovui UAB „Naujos idėjos“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo UAB „Naujos
idėjos“ priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
ieškovas M. S. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo
UAB „Naujos idėjos“ 15 578,28 Lt delspinigių, 9519,60 Lt nuostolių, 6 proc.
metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-05-11 su atsakovu
sudarė rangos sutartį. Sutarčių ir darbų priėmimo aktų tekstą rengė atsakovas.
Už geoterminio šildymo sistemos įrengimą ir pajungimą ieškovas sumokėjo avansą
38 946 Lt. Atsakovas įsipareigojo darbus atlikti iki 2005-09-01, tačiau
faktiškai atliko tik 2008-03-31, tai įforminant 2008-04-01 atliktų priėmimo aktu.
Atsakovas pagal sutarties 6.3 p. privalo sumokėti 15 578,28 Lt dydžio delspinigius.
Šildymo sezono metu nuo 2005-09-01 nepaleidus šildymo sistemos, buvo
neužtikrintas patalpų apšildymas, o ieškovas turėjo užtikrinti ne žemesnę nei
16 laipsnių patalpų temperatūrą, todėl jis įrengė ir kūreno židinį bei šildė
patalpas elektriniais šildytuvais. Ieškovas su atsakovo priešieškiniu sutiko iš
dalies – pripažino ieškinį dalyje dėl 3553 Lt skolos priteisimo, kitoje dalyje
prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal sutarties sąlygas ieškovas turėjo
sumokėti likusią sumą per 5 dienas pagal atsakovo pateiktas sąskaitas. Atsakovo
pateiktų sąskaitų ieškovas nebuvo gavęs, sąskaitose nurodytos sumos nesutampa
su prašoma priteisti suma. Paaiškino, kad atsakovas jokių pretenzijų dėl
kliūčių vykdyti sutartį nereiškė. Priėmimo-perdavimo aktą ieškovas pasirašė jį
perskaitęs ir supratęs, jog ne visi darbai buvo atlikti iki jame nurodytos
datos, todėl parašė pastabą. Visi pagal sutartį reikalingi darbai
(vandentiekis, elektra, kanalizacija, stogas, durys ir pan.) buvo užbaigti
2005 m. rugpjūčio mėn. Ieškovas nurodė, jog name apsigyveno 2006 m. lapkričio
mėn., o sistema buvo paleista 2006 m. spalio viduryje.
Atsakovas su
ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pagal sutarties 5.1 p. ieškovas
privalėjo sudaryti sąlygas šildymo sistemos montavimui. Dėl ieškovo prievolių
netinkamo įvykdymo darbai nebuvo laiku atlikti. Ieškovas avansą sumokėjo
2005-05-17, todėl ši diena laikytina sutarties įsigaliojimo diena. Ieškovas
atitinkamo darbų fronto neperdavė, nes tik 2005-07-11 buvo atlikti gyvenamojo
namo kadastriniai matavimai ir užfiksuotas vos 38 proc. pastato baigtumas. Dėl
atsakovo vykdomų darbų kokybės ar terminų ieškovas pretenzijų neturėjo.
Grindinio šildymo sistemos darbus atsakovas atliko ir užbaigė 2005-12-20, kai
tik ieškovas perdavė tinkamai paruoštas grindis; šilumos siurblį ir šildymo
sistemą atsakovas pajungė 2006-08-07, kai tik ieškovas perdavė atsakovui
paruoštą katilinę. Pasirašant aktą ieškovas jokių pretenzijų nepareiškė. Darbai
buvo galutinai perduoti 2006-08-07, ieškovas naudojosi įrengta sistema. Pažymėjo,
kad ieškovas praleido CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytą 6 mėnesių senaties
terminą ieškiniams dėl delspinigių pareikšti ir prašė taikyti senaties terminą
ieškinio dalyje dėl delspinigių priteisimo. Taip pat mano, jog ieškovas
neįrodė, kad jo patirtos išlaidos buvo būtinos, kad jis įrengė name židinį,
neįrodė išlaidų medienos įsigijimui, neįrodė elektrinių šildytuvų naudojimo
šildymo tikslais ir patirtų išlaidų elektros energijai ir benzinui dydžio,
neįrodė, jog dirbo kūriku. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp patirtų
nuostolių ir tariamo atsakovo sutarties pažeidimo. Atsakovas pateikė
priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovo 3553 Lt skolos, 511 Lt delspinigių,
5 proc. metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal
sutarties 3.2 p. nesumokėjo iki 2006-08-14 ( t.y. per 5 dienas nuo šildymo
sistemos pajungimo) visos likusios sutarties sumos – 3553 Lt, o atsakovas visas
prievoles pagal sutartį įvykdė tinkamai 2006-08-07. Pažymėjo, jog sąlygos
darbams pradėti buvo sudarytos apie 2005 m. spalio vidurį. Tuo tarpu katilinėje
apdailos darbai buvo atlikti tik 2006 m. sausio mėn., o gręžinys įrengtas tik
2005 m. gruodį. Pabrėžė, jog ieškovas šildė namą 2007 m., 2008 m. ir tik
atsakovui pareikalavus sumokėti likusią skolos dalį, pareiškė, kad nėra
dangtelių.
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį ir
priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 2105 Lt nuostolių
už sunaudotą elektros energiją, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo
bylos iškėlimo teisme dienos, bei žyminį mokestį. Priteisė atsakovui iš ieškovo
3553 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3553 Lt) nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi
išlaidas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jo ieškovas pažeidė sutarties
5.1 p. ir 5.5 p. sąlygas, kuriomis įsipareigojo sudaryti sąlygas šildymo
sistemos montavimui šioje sutartyje numatytais terminais bei įvesti elektros
įvadą, šalto ir karšto vandentiekio įvadus, šiluminės trasos įvadus,
kanalizacijos trapą, atlikti katilinės vidaus apdailos darbus, sumontuoti duris
su užraktu. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog
sutarties vykdymo laikotarpiu jis reikštų ieškovui pretenzijas dėl ieškovo
sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Iš byloje esančios vertinimo
ataskaitos matyti, kad 2005-05-17 sklype jau buvo įrengta vietinė nuotekų
kanalizacija (II t. b.l. 86-87), yra gyvenamojo namo pamatai. 2005-07-20
ataskaitoje užfiksuota, kad darbų baigtumas yra apie 38 proc. Patikslintoje
2005-10-13 turto ataskaitoje (II t. b.l. 4-7) nurodyta, kad yra įrengtas
polistereno apšiltinimas, įrengti santechniniai vamzdynai, nebaigta įrengti
šildymo sistema, name yra miesto inžinierinių tinklų elektros energijos,
vietinio vandentiekio ir kanalizacijos įvadai. Iš ieškovo pateiktos namo
statybos darbų rangos sutarties, darbo grafiko bei priėmimo perdavimo akto nustatė,
kad gyvenamasis namas buvo pastatytas ir perduotas ieškovui 2005-09-01. Pažymėjo,
jog duomenų apie gyvenamojo namo būklę 2005 m. rugpjūčio mėn. atsakovas
nepateikė, o aukščiau minėti įrodymai nepatvirtina, jog 2005 m. rugpjūčio mėn.
namas nebuvo parengtas šildymo sistemos įrengimui. Byloje pateiktas gręžinio
pasas įrodė, kad minėtas gręžinys savininkų R. F. ir M. S. vardu buvo įregistruotas žemės gelmių registre
2005-12-30, tačiau jis nepatvirtina, jog iki tol ieškovas faktiškai neturėjo
vandentiekio ir kad buvo sudarytos kliūtys atsakovui įrengti šildymo sistemą. Nurodė,
jog atsakovo įsipareigojimai buvo siejami ne su inžinierinių įrenginių teisine
registracija, bet su faktine namo paruošimo būkle šildymo sistemos rengimo
darbams atlikti. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovo paaiškinimus, jog
2005 m. rugpjūčio mėn. jis sudarė visas sąlygas atsakovui darbams atlikti.
Atsakovas neįrodė, kad katilinėje neužbaigti apdailos darbai kliudė jam vykdyti
savo sutartinius įsipareigojimus. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas laiku
įvykdė sutartinius įsipareigojimus, o atsakovas neįrodė, jog dėl objektyvių nuo
ieškovo priklausančių priežasčių uždelsė atlikti šildymo sistemos įrengimo
darbus nuo 2005-09-01 iki 2006-08-07. Ieškovas pripažino, jog šildymo sistema
buvo paleista 2006-08-07 ir nuo to laiko ieškovas ja faktiškai naudojasi. Ieškovas
neatsisakė priimti darbų rezultato, pradėjo jį eksploatuoti. Įrodymų,
patvirtinančių, jog nuo 2006-08-07 iki 2008 m. kovo mėn. ieškovas reiškė
pretenzijas atsakovui dėl nevisiškai atliktų darbų, jų kokybės byloje nėra. Iš
šalių paaiškinimų nustatė, kad durelės neturi įtakos sistemos funkcionavimui,
jų nebuvimas netrukdė ieškovui naudotis sistema pagal paskirtį. Iš to seka, kad
ieškovas atliktus darbus priėmė ne 2008-04-01, o 2006 m. rugpjūčio 07 d., ką
šalys laisva valia raštu patvirtino priėmimo perdavimo akte. Kadangi LR CK
1.125 str. 5 d. 1 p. nustato sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniams dėl
netesybų, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, o terminas reikalavimui dėl
netesybų pareikti baigėsi 2007-02-07, todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą
dėl delspinigių priteisimo. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2005-11-01
iki 2006-03-31 ieškovas vykdė namo vidaus apdailos darbus. Ieškovo aplinkybę
dėl būtinumo palaikyti name 16 laipsnių Celsijaus vidutinę temperatūrą teismas
laikė nustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo paskaičiavimus apie
elektros poreikį, įvertinęs atsiskaitymo knygelės duomenis, atsižvelgęs į tai,
kad nuo lapkričio iki kovo mėn. yra šildymo sezonas, kuomet poreikiai šildyti
patalpas yra didesni, laikė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki
2006-03-31 patyrė 2655 Lt išlaidas už sunaudotą elektros energiją. Ieškovo
patirtos išlaidos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sudaro 2105 Lt. Pripažino, jog
ieškovas neįrodė, kad jis pirko malkas namui apšildyti, todėl nėra pagrindo
konstatuoti, kad ieškovas patyrė 650 Lt žalą už malkų įsigijimą. Teismas
nenustatė priežastinio ryšio tarp kuro sunaudojimo ir atsakovo veiksmų, kadangi
neįrodyta, jog tuo atveju, jei šildymo sistema būtų įrengta, ieškovas nebūtų
važinėjęs automobiliu į statomą namą - namas iki šiol nėra pripažintas tinkamu
naudotis, todėl tikėtina, jog nuo 2005 m. lapkričio iki 2006 m. kovo mėn.
remonto darbai dar nebūtų galutinai užbaigti; net tuo atveju, jei ieškovas tuo
laikotarpiu galėtų apsigyventi name, jis taip pat būtų važinėjęs automobiliu į
pastatytą namą. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėtu
laikotarpiu buvo įdarbintas pagal darbo sutartį „kūriku“ arba šiuos darbus
vykdė civilinės sutarties pagrindu, todėl teismas atmetė argumentus, kad
ieškovas dirbo „kūriku“ ir dėl to patyrė 4950,60 Lt nuostolius. Ieškovas
pripažino reikalavimą dalyje dėl 3553 Lt skolos priteisimo (II t. b.l. 133). Ieškovo
ieškinio dalies pripažinimas nepažeidžia imperatyviųjų įstatymų nuostatų,
viešojo intereso, todėl teismas atsakovui iš ieškovo priteisė 3553 Lt skolos. Teismas
atsakovo prašymą priteisti delspinigius atmetė. Nurodė, jog iš ieškovo pateiktų
sąskaitų matyti, kad jos nėra ieškovo pasirašytos. Įrodymų, patvirtinančių, jog
ieškovas gavo šias sąskaitas bei 2007-09-14 elektroniniu būdu išsiustą laišką
atsakovas nepateikė. Kadangi atsakovas neįvykdė prievolės pateikti ieškovui
sąskaitas už atliktus darbus, todėl ir ieškovui neatsiranda prievolė mokėti
delspinigius už šių sąskaitų apmokėjimo uždelsimą. Be to, kadangi atsakovas
pažeidė prievolę laiku įvykdyti šildymo sistemos įrengimo darbus, todėl pagal
CK 6.259 str. 1 d. ieškovas atleistinas nuo pareigos mokėti ieškovui delspinigius.
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės
teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį pilnumoje.
Nurodė, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis sutiko su 2008-04-01 darbų
priėmimo perdavimo aktu. Pažymėjo, jog teismui buvo pateikta kompaktinė plokštelė su garso įrašu, kuriame užfiksuotas
2008-04-01 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu vykęs pokalbis. Teismas įrašo įrodymo posėdyje
netyrė ir jį nepagrįstai atmetė, nors LR CPK 117 str. 3 d. nustato, kad
įrodinėjimo priemonės gali būti garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, o LR CPK 220 str. l d. nustato, kad garso įrašai,
pateikti teismui kaip įrodymai, ištiriami teismo posėdyje. Pažymėjo, jog atsakovas rengė rangos sutartį. Pagal šios sutarties 4.2. punktą, visi darbai pagal ją laikomi užbaigtais paleidus šildymo
sistemą ir abiems šalims pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą. Todėl
2008-04-01 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo diena turi būti
vertinama kaip darbų atlikimo pabaiga. Pažymėjo, jog teismas klaidingai
nurodė, kad ieškovas pripažino, jog šildymo sistema buvo paleista 2006-08-07 ir
nuo to laiko jis ja faktiškai naudojosi. Ieškovas
teismui pateikė fotografijas bei filmuotą medžiagą apie katilinėje atsakovo
sumontuotą įrangą, nekokybišką darbą ir dėl to tekėjusį vandenį, anksčiau vykusias avarijas bei įrodymus apie
kolektorinių dėžių dangčių (durelių)
sumontavimą. Šie įrodymai patvirtino ieškovo teiginius, kad atsakovas
nebuvo pajungęs grindinio šildymo
automatikos bent jau iki 2008-03-27. Teismas neįvertino, jog šaltuoju
metų laiku be automatikos eksploatuoti tokią šildymo sistemą galima tik iki sveikatai pavojingos ribos nuolat
vėdinant patalpas, o šiltuoju metų laiku dėl per didelio šalčio šios sistemos
apskritai eksploatuoti negalima. Teismas
nepasisakė dėl atsakovo prieštaringų įrodymų apie geoterminio šildymo sistemos įrengimo datą, o būtent atsakovo
buhalterinės apskaitos programos išrašo duomenų ir atsakovo PVM sąskaitomis-faktūromis
įrodinėjamo pilno darbų atlikimo 2006-08-07
bei neatsižvelgė į joo prašymą dėl su tuo susijusių dokumentinių įrodymų išreikalavimo iš atsakovo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas,
įrodinėdamas, jog visus Sutartyje numatytus darbus atliko laiku, pateikė
ieškovo nepasirašytas PVM sąskaitas-faktūras. Dėl anksčiau išvardintų aplinkybių ieškovas mano,
jog teismas neteisingai konstatavo, kad ieškinys dalyje dėl delspinigių
priteisimo yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir nepagrįstai
atmetė apelianto prašymą šį terminą atnaujinti. Teismas nepagrįstai atmetė
ieškovo argumentus dėl patirtų nuostolių už įsigytas malkas (650 Lt), išlaidas
automobilio kurui (1264 Lt) bei darbą apšildant namą kietu
kuru (4950,60 Lt). Teismas neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų visumos
(šilumos poreikis namui, apšildymas
kietu kuru, statybos ir vidaus apdailos darbai, vykimas į minėtą namą ir atliktas darbas kuriant židinį, skaldant malkas,
prižiūrint elektros prietaisus) konstatavo tik atskirus faktus jų tarpusavyje nesusiejo, todėl atmetė ieškovo
pateiktus į bylą įrodymus ir argumentus bei priėmė nepagrįstą sprendimą šioje
ieškinio dalyje. Nurodo, jog nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu. Pažymi,
jog byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo teiginius, jog ieškovas nesudarė atsakovui
sąlygų atlikti jam darbus laiku. Nurodė, jog byloje esantys dokumentai įrodė,
jog 2005-07-11 statybos darbams reikalinga elektra namo sklype buvo, 2005-07-20
buvo įrengta vietinį kanalizacija, 2005 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo apmokėta
firmoms už stogo dangą, sumontuotus langus, sudaryta elektros energijos tiekimo
sutartis, įrengtas gręžinys. Pažymėjo, jog esantis garso įrašas patvirtina, jog
atsakovas darbus perdavė tik 2008-03-31.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo sprendimo
byloje dalį, kuria ieškovui iš
atsakovo priteista 2105 Lt bei 6 proc. metinės palūkanos už priteistą
sumą ir 60 Lt žyminio mokesčio, panaikinti,
ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti; sprendimo
dalį, kuria atmestas atsakovo
priešieškinis dėl 511 Lt delspinigių
priteisimo, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovo priešieškinį ieškovui tenkinti visiškai; priteisti iš ieškovo atsakovui 2 500 Lt išlaidų
advokato pagalbai apmokėti; priteisti iš ieškovo atsakovui žyminį mokestį. Nurodė,
jog nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovo darbų atlikimo nesąlygojo nuo
ieškovo priklausančios priežastys. Atsakovas Sutarties 4.1. punktu grindininio
šildymo sistemą įsipareigojo įrengti iki 2005-08-15. Iš byloje esančių vertinimo ataskaitų, kadastrinės
bylos teismas nustatė, kad 2005-07-11
name nebuvo įrengta vandentiekio, kanalizacijos, elektros. Šios
teismo nustatytos aplinkybės dėl namo būklės
2005 m. liepos pabaigoje neginčijamai patvirtina, kad ieškovas, priešingai nei
pripažino teismas, objektyviai negalėjo 2005 m. rugpjūčio mėn. sudaryti
atsakovui sąlygų grindininio šildymo sistemos
darbų atlikimui. Iš byloje esančios AB „Rytų skirstomieji tinklai"
atsiskaitymo knygelės matyti, kad ieškovas
elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo statomam namui sudarė tik
2005-08-22. Byloje esančios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad UAB
„Eldama“ gyvenamąjį namą pastatė ir perdavė ieškovui 2005-09-01. Be to,
kanalizacijos, vandentiekių vamzdžių ir šiluminės izoliacijos sluoksnio
įrengimas nebuvo rangos su minėta įmone objektas. Pats ieškovas savo 2008-12-15
pareiškimo 4 lape pripažino, kad tinkamas sąlygas grindininio šildymo sistemos
darbų atlikimui atsakovui sudarė tik 2005 m. spalio mėn. Iš UAB „Butas tau“ 2005-10-13
fotofiksacijų, esančios pažymos matyti, kad ne vėliau kaip 2005-10-13
grindininio šildymo sistema buvo įrengta. Nurodo, jog teismas netinkamai
vertino aplinkybę, kad ieškovas nebuvo sudaręs sąlygų šilumos siurblio
įrengimui ir galutiniam sistemos pajungimui. Teismas neatsižvelgė į bylą
pateiktą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau -
Geologijos tarnyba) 2009-02-03 pažymą Nr. 1.7.-285 ir prie šios pažymos pridėtą
gręžinio pasą, konstatuodamas, kad šis dokumentas patvirtina tik gręžinio
įregistravimą 2005-12-30, tačiau ne įrengimą tokiu terminu. Teismas neatkreipė
dėmesio, jog nagrinėjamoje Geologijos tarnybos pažymoje aiškiai nurodyta, kad
UAB „Kauno hidrogeologija" gręžinį ieškovui ir jo kaimynui R.
F. įrengė 2005 m. gruodžio 30 d. Todėl vandens tiekimas ieškovo namui
nebuvo užtikrintas tokiais terminais, kad atsakovui būtų suteikta galimybė
šildymo sistemą pajungti ir paleisti 2005 - 2006 metų šildymo sezonui.
Priešingai nei teigia teismas, atsakovas sąmoningai ir tikslingai Sutarties
5.5. punkte numatė ieškovo pareigą atlikti katilinės apdailos darbus. Savo
2008-12-15 pareiškime teismui ieškovas nurodo, kad namo apdailos darbus jis
pradėjo tik 2006 m. sausio mėnesį, taigi ieškovas objektyviai negalėjo atlikti
katilinės apdailos darbų taip, kad atsakovui būtų sudarytos sąlygos joje
įrengti šilumos siurblį 2005 - 2006 metų šildymo sezonui. Nesutinka su teismo
argumentu, jog atsakovas nereiškė pretenzijų dėl ieškovo sutartinių
įsipareigojimų nevykdymo. Tarp šalių nebuvo susiformavusi praktika su sutarties
vykdymu susijusius klausimus
forminti rašytiniais dokumentais.
Šalys bendravo neformaliai, žodžiu. Atsakovas, matydamas, jog ieškovas
nespėdavo sutartyje nustatytais
terminais sudaryti sąlygų šildymo sistemos montavimui, žodžiu teiravosi ieškovo
apie namo statybos darbų vykdymo planus, geranoriškai laukdavo ieškovo
žodinio pranešimo apie darbų fronto atitinkamam
darbų etapui parengimą, ir tik, kai gaudavo tokį pranešimą - nedelsdamas
pradėdavo atitinkamo etapo šildymo
sistemos įrengimo darbus. Kadangi
nebuvo įrodytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl sutarties objektu esančios
šildymo sistemos nepajungimo
2005-2006 m. šildymo sezonui, teismas turėjo ieškovo ieškinio dėl nuostolių, tariamai patirtų šildant namą elektra,
netenkinti. Pažymėjo, jog nėra jokių įrodymų, jog apdailos darbus ieškovas
pradėjo vykdyti 2005-11-01. Savo 2008-12-15 pareiškime teismui ieškovas nurodo,
kad namo apdailos darbus jis pradėjo tik 2006 m. sausio mėnesį. Ieškovas
nepagrindė paties fakto, kad namas būtu buvęs šildomas tokiais elektros
prietaisais. Ieškovas nepateikė paminėtų elektrinių šildytuvų įsigijimo bei
įrengimo dokumentų, taip pat nepateikti jokie dokumentai apie technines
elektrinių šildytuvų charakteristikas, nustatančias jų galingumą bei
sunaudojamos elektros energijos kiekį. Vien
tas faktas, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2005-08-22 iki 2005-11-31 patyrė 3429
Lt išlaidų elektros energijai, niekaip neįrodo elektros prietaisų naudojimo
namo šildymui fakto. Mano, kad teismas nepagrindė ieškovo nurodytos 2 655 Lt.
sumos skaičiavimo, o tiesiog pasirėmė ieškovo vienašališkai ieškinyje sukurtais
teiginiais apie būtent tokių išlaidų dydį. Nurodė, jog teismas neteisėtai
priteisė iš atsakovo 6 proc. metinių palūkanų. Vadovaujantis LR
CK 6.210 str. 2 d. 6 proc. metinės palūkanos priteisiamos tik kai abi sutarties
šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių. Teismas, teigdamas, kad pareiga sumokėti už darbus ieškovui atsirado
2006-08-12, šios pareigos atsiradimo nesiedamas su sąskaitos ieškovui pateikimu,
tačiau iš kitos pusės pripažindamas, kad delspinigiai skaičiuotini tik pateikus
sąskaitą, prieštarauja pats sau. Nesutinka
su teismo paskaičiavimu dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog nesutinka su ieškovo apeliaciniu
skundu. Sutinka su teismo sprendimu, jog ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui dėl netesybų pareikšti ir byloje
nenustatyta šio termino atnaujinimo pagrindų. Teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių,
jog nuo 2006-08-07 iki 2008 m. kovo mėn. ieškovas reiškė pretenzijas
atsakovui dėl nevisiškai atliktų darbų, jų kokybės. Pažymėjo, jog ieškovo garso
įrašas neturėtų būti vertinamas, nes buvo darytas negavus atsakovo sutikimo.
Teismas teisingai nustatė, jog ieškovas nepatyrė išlaidų malkoms, automobilio
kurui, bei apšildant namą kietu kuru.
Ieškovo apeliacinis
skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio
proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų,
patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo,
tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to
reikalauja viešas interesas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas,
neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina
ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo
negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos
duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas 2005-05-11 sudarė rangos sutartį
Nr.2005/33, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įrengti ieškovo statomame name,
esančiame Galinės k., Avižeienių sen., Vilniaus r., kompiuterizuotą šildymo ir
karšto vandens ruošimo sistemą Thermia Comfort 8 su horizontaliu žemės
kolektoriumi (I t., b.l.8-10). Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo žemės
kolektorių įrengti iki 2005-06-05, grindinio šildymo sistemą – iki 2005-08-15,
o šilumos siurblį ir galutinį sistemos pajungimą – iki 2005-09-01 (sutarties
4.1 p.). Tuo tarpu ieškovas įsipareigojo sudaryti atsakovui sąlygas šildymo
sistemos montavimui, įvesti ne mažesnį nei 12 kW trifazį elektros įvadus,
kanalizacijos trapą, atlikti katilinės vidaus apdailos darbus, sumontuoti duris
su užraktu (sutarties 5.5 p.). Sutartis nenumato, iki kada ieškovas privalo
atlikti minėtus darbus, tačiau akivaizdu, kad tik ieškovui įvykdžius sutarties
5.1 ir 5.5 p. prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas galėjo pradėti atlikti
sutartyje numatytus darbus, o ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo
įvykdyti atsakovo prisiimtas prievoles. Be to, terminai darbams atlikti turi
būti protingi.
2008-04-01
ieškovas ir atsakovas pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (I t.,
b.l.14), kuriame nurodė, kad atsakovas šildymo sistemos įrengimo darbus atliko
ir perdavė ieškovui naudoti 2006-08-07. T.y. šalys pripažino šiuo aktu, kad
realiai atsakovas darbus atliko ir ieškovui perdavė 2006-08-07, nors aktą apie
tai surašė vėliau. Ieškovo pastaba akte, kad kolektorinių dėžių dangčiai buvo
sumontuoti 2008-03-31, nepaneigia darbų perdavimo momento, nes atsakovo darbus naudojimui
ieškovas priėmė 2006-08-07. Ieškovo pastabos apie darbų vėlesnį perdavimą nėra,
ieškovas minėtą aktą pasirašė, tuo pripažindamas akte nurodytą darbų perdavimo
momentą. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad
atsakovo atliktus darbus faktiškai priėmė ir jo įrengtą šildymo ir karšto
vandens pašildymo sistemą faktiškai pradėjo naudoti nuo 2006-2007 m. šildymo
sezono pradžios. Akte jokių pastabų dėl darbų kokybės nėra, ieškovas įrodymų
apie iki akto pasirašymo dienos reikštas pretenzijas atsakovui dėl darbų
kokybės nepateikė, įrodymų, kad nebuvo pajungta šildymo sistemos automatika iki
2008-04-01, ieškovas nepateikė. Pagal tarp šalių pasirašytos 2005-05-11
sutarties 4.2 p. darbai pagal sutartį laikomi užbaigtais paleidus šildymo
sistemą ir abiems sutarties šalims pasirašius darbų perdavimo-priėmimo aktą. LR
CK 6.662 str. numato, kad rangovo atlikti darbai turi būti perduoti, o LR CK
6.694 str. 4 d. numato, kad darbai turi būti perduoti pagal perdavimo-priėmimo
aktą. Atsižvelgiant į darbų perdavimo teisinį reglamentavimą bei šalių
sutarties tikslus ir esmę, sutarties 4.2 p. turi būti aiškinamas ne pažodžiui,
o atsižvelgiant į tikslus ir prasmę. Šiuo atveju atliktų darbų perdavimo
momentu turi būti suprantamas faktinis darbų perdavimas ir šildymo sistemos
paleidimas, kurio įforminimas šalių sutarimu galimas ir vėliau. Ieškovas yra teisinį
išsilavinimą turintis asmuo, todėl turėjo suvokti 2008-04-01 akto pasirašymo
pasekmes šio akto pasirašymo metu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad atsakovas atliktus darbus ieškovui perdavė
2006-08-07.
Ieškovas
prašo priteisti iš atsakovo 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną
uždelstą dieną už pavėluotą šildymo sistemos jo name įrengimą, vadovaudamasis
sutarties 6.3 punktu. LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato sutrumpintą 6 mėnesių
ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių)
išieškojimo. Pagal LR CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga
prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda
nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės
pažeidimą. Kadangi delspinigiai skaičiuojami už tęstinį teisės pažeidimą, t.y.
už tai, kad atsakovas sutartyje nustatytais terminais neatliko sutartyje
nustatytų darbų, ieškinio senaties terminas dėl delspinigių prasideda kiekvieną
tą dieną, kurią darbai nebuvo atlikti (LR CK 1.127 str. 5 d.). Kaip minėta,
byloje nustatyta ir įrodyta, kad atsakovas darbus ieškovui perdavė 2006-08-07,
todėl tęstinis teisės pažeidimas buvo pašalintas būtent 2006-08-07. Todėl
ieškinio senaties terminas ieškovui pareikšti ieškinį dėl delspinigių pasibaigė
2007-02-07. Tuo tarpu ieškovas ieškinį pareiškė 2008-10-08. Atsakovui prašant
taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio
senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė (LR CK 1.126 str. 2 d.). Teisėjų
kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido
ieškinio senatį nepateisinamai ilgą laiko tarpą, į Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismą ieškovas su ieškiniu kreipėsi jau po ieškinio senaties termino
pasibaigimo, jokių pretenzijų atsakovui iki 2008-04-01 nereiškė. Ieškovas turi
aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl jam turi būti taikomi griežtesni atidumo ir
rūpestingumo standartai nei vidutiniam žmogui, nes jis turėjo suvokti apie savo
teisių pažeidimo faktą ir momentą. Ieškovas atsakovo įrengtą šildymo sistemą
pradėjo naudoti pagal paskirtį nuo 2006-2007 m. šildymo sezono pradžios, todėl
turėjo suvokti, kad tuomet atsakovas pašalino pažeidimą. Šiuo atveju PVM
sąskaitų –faktūrų išrašymo ir pateikimo ieškovui aplinkybės neturi reikšmės
ginčui ir neįtakoja ieškinio senaties termino eigos. Pirmosios instancijos
teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas jokių svarbių termino praleidimo
priežasčių nenurodė, todėl pagrįstai atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo.
Be to,
teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas praleido tarp šalių sudaryta rangos
sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą ir dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas
pavėluotai įvykdė sutarties 5 p. numatytas pareigas. Šioje dalyje pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog atsakovas
pavėlavo atlikti darbus dėl to, kad ieškovas pažeidė savo įsipareigojimus. Iš
byloje esančios nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos (I t.,
b.l.139- 145) matyti, kad atliekant kadastrinius matavimus 2005-07-11, ieškovo
name vandentiekis, kanalizacijos ir elektros nebuvo, namo baigtumas – 38
procentai. UAB „Eldama“ pagal 2005-05-12 statybos rangos sutartį statė ieškovo
namą, sutartimi prisiimtus darbus įvykdė ir ieškovui objektą perdavė pagal
2005-09-01 statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą (I t., b.l.165-171, 180).
Kaip matyti iš lokalinių sąmatų (I t., b.l.172-179), UAB „Eldama“ pastatė
ieškovui namą, tačiau ši bendrovė nevedžiojo vandentiekio, kanalizacijos
vamzdžių grindyse name, netinkavo sienų, neįrenginėjo elektros instaliacijos ir
įvado, neruošė grindų (t.y. jų nešiltino) prieš įrengiant grindinio šildymo
sistemą. Nesant priešingų byloje įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad
2005-09-01 ieškovo name katilinės sienos nebuvo tinkuotos, grindys nebuvo
apšiltintos, jose nebuvo išvedžioti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai.
Tai, kad name buvo vandentiekio ir kanalizacijos įvadai, teisinės reikšmės
ginčui neturi, nes reikšminga aplinkybė, ar vandentiekio ir kanalizacijos
vamzdžiai buvo išvedžioti grindyse. Atmestini atsakovo argumentai, kad
2005-09-01 statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas neatitinka tikrovės, nes
aktas pasirašytas ieškovo ir UAB „Eldama“, tai paneigiančių įrodymų atsakovas
nepateikė, o jo teiginys, kad taip greitai namas negalėjo būti pastatytas, tėra
atsakovo samprotavimai ir prielaida, neparemti bylos duomenimis. UAB „Eldama“
išrašytos ieškovui PVM sąskaitos-faktūros neturi teisinės reikšmės ginčui ir
nepaneigia, kad būtent 2005-09-01 ieškovo namas buvo pastatytas. Taigi,
aukščiau minėti įrodymai patvirtina, kad 2005-09-01 atsakovas dar negalėjo
pradėti grindinio šildymo sistemos įrengimo ir pastatyti šilumos siurblį, t.y.
jau po termino įrengti ir paleisti visą šildymo sistemą pasibaigimo. 2005-10-13
vertintojams apžiūrint ieškovo namą, konstatuota, kad sienos dar nėra
tinkuotos, kaip matyti iš nuotraukų, pirmame aukšte grindys betonuotos, t.y.
grindinis šildymas įrengtas, o antrame aukšte, virš grindinio šildymo sudėta
metalinė armatūra, tačiau grindys nebetonuotos (II t., b.l.4, 6-7), o pagal
technologiją grindinio šildymo vamzdžiai išvedžiojami po betono sluoksniu (II
t., b.l.8). Taip pat pripažįstama, kad šildymo sistema iš dalies įrengta. Todėl
teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas grindinio šildymo sistemą išvedžiojo
2005 m. spalio mėn., iš karto, kaip tik ieškovas sudarė tam tinkamas sąlygas.
Ginčo šalių minimas gręžinys, iš kurio vanduo tiekiamas ieškovo namui, buvo
įrengtas ir perduotas pagal 2005-08-31 perdavimo-priėmimo aktą (II t.,
b.l.112), tačiau pagal šio gręžinio pasą (II t., b.l.115) jis pradėtas naudoti tik
nuo 2005-12-30. Ieškovas byloje pripažino, kad vidaus apdailos darbus pradėjo
tik 2006 m. sausio mėn. (I t., b.l.136), todėl atitinkamai atsakovas negalėjo
įrengti šilumos siurblio ieškovo name katilinėje, nes katilinė iki to laiko
nebuvo tinkuota. Atmestini ieškovo argumentai, kad tinkuoti sienas galėjo
pradėti tik 2006 m. sausio mėn. dėl atsakovo kaltės, nes pats ieškovas vėlavo
įvykdyti tarp šalių sudarytos rangos sutarties 5 p. numatytas prievoles bei
neužtikrino atsakovui tinkamų sąlygų įvykdyti pastarojo pareigas. Byloje nėra
pateikta įrodymų, kada buvo baigtos tinkuoti ieškovo namo katilinės sienos ir
kada atsirado atsakovui galimybė įrengti šilumos siurblį po sienų nutinkavimo.
Pripažintina visuotinai žinoma, kad Lietuvoje paprastai šildymo sezonas
baigiasi kiekvienų metų balandžio mėnesį (apie vidurį). Ieškovas savo
nuostolius grindžia iš esmės tuo, kad dėl atsakovo pavėluotai atliktų darbų
turėjo kitokiais būdais šildyti namą ir dėl to patyrė išlaidas, kurios yra
ieškovo nuostoliais. Nors atsakovas atliktus darbus perdavė ieškovui
2006-08-07, tačiau kadangi nuostolius ieškovas kildina iš būtinybės šildyti
patalpas kitais būdais, tai jis galėtų reikalauti tų nuostolių tik už
laikotarpį iki šildymo sezono pabaigos. Be to, atsakovo įrengta šildymo sistema
taip pat šios sistemos funkcionavimui palaikyti vartoja elektros energiją. Teisėjų
kolegija, įvertinusi aukščiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas
pavėluotai įrengė ieškovo name šildymo sistemą, tačiau už laikotarpį iki 2006
m. sausio mėn. dėl to kaltas yra ieškovas, nesudaręs 2005-05-11 rangos
sutarties 5 p. sąlygų atsakovo šildymo sistemos montavimui. Kadangi nėra
vienareikšmių duomenų apie tai, kada buvo nutinkuotos ieškovo name sienos ir
kada atsakovas įrengė šilumos siurblį, todėl už laikotarpį nuo 2006 m. sausio
mėn. dėl atsakovo termino praleidimo yra kaltos abi šalys. Todėl teisėjų
kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino
bylos duomenis ir dėl to netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl
nepagrįstai pripažino, kad atsakovas pavėlavo atlikti darbus dėl savo kaltės.
Atsakovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros teisinės reikšmės ginčui šiuo aspektu
neturi, nes jos nėra ieškovo pasirašytos, be to, yra skirtos atsakovo vidaus
buhalterinei apskaitai, tačiau nepatvirtina darbų atlikimo ar neatlikimo
terminų ir fakto. Kadangi abi šalys yra kaltos dėl ieškovo nuostolių už
laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėn., todėl pagal LR CK 6.259 str. 1 d. atsakovas
atleistinas nuo ieškovo nuostolių atlyginimo. Todėl šioje dalyje, kuria
ieškovui iš atsakovo priteista 2105 Lt, pirmosios instancijos teismo sprendimas
keistinas, atmetant ieškovo ieškinį šioje dalyje (LR CPK 185 str., 329 str. 1
d., 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.). Atmetus ieškinį dėl nuostolių priteisimo,
nebėra teisinio pagrindo ir ieškovui priteisti ieškovo prašomų procesinių
palūkanų pagal LR CK 6.37 str., 6.210 str..
Teisėjų
kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė,
kad pirko malkas židiniui kūrenti, kad kūreno židinį, išlaidų automobilio
kurui, bei kad turėjo teisę į kūriko atlyginimą. Teisėjų kolegija iš esmės
sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais, argumentais ir išvadomis
šiuo klausimu. Papildomai teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovas nepateikė
įrodymų apie malkų įsigijimą, židinio buvimas name neįrodo jo nuolatinio
kūrenimo namo šildymo tikslais. Automobilio turėjimas ir duomenys apie jo
vidutines kuro sąnaudas neįrodo išlaidų dėl atsakovo veiksmų patyrimo.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad iš tikrųjų kasdien du kartus per dieną važiavo
į namą jo kūrenti, nepateikė įrodymų apie kuro pirkimą. Ieškovas prašo
priteisti jam kūriko atlyginimą, kurį jis būtų uždirbęs, būdamas kūriku ir
dirbdamas pusę dienos. Tačiau ieškovas turi teisę tik į tiesioginių nuostolių
padengimą, t.y. prarastas dėl atsakovo veiksmų pajamas dirbamame darbe. Ieškovas
nepateikė įrodymų, kad prarado galimybę dėl atsakovo veiksmų papildomai
įsidarbinti ir gauti pajamas. Ieškovo nurodomas kūriko atlyginiams negali būti
laikomas jo tiesioginiais nuostoliais dėl nurodytų priežasčių. Teisėjų kolegija
sutinka atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas nepateikė įrodymų
apie naudotus name elektrinius šildytuvus, jų galią ir kiekį. Tačiau sunaudotos
namui šildyti elektros energijos kiekį gali patvirtinti paskaičiavimai apie
reikalingą namui šildyti elektros energijos kiekį. Pirmosios instancijos
teismas tokiais paskaičiavimais ir vadovavosi. Tačiau kaip jau minėta byloje,
atsakovas pagal LR CK 6.259 str. 1 d. yra atleidžiamas nuo ieškovo nuostolių
atlyginimo.
Pirmosios
instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 3553 Lt skolą, 5 procentų
dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Šioje dalyje teismo sprendimo šalys
neskundžia, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako. Tačiau teismas
atmetė atsakovo reikalavimą dėl 511 Lt delspinigių priteisimo iš ieškovo,
atsakovas šioje dalyje teismo sprendimą skundžia apeliacine tvarka. Pagal
2005-05-11 rangos sutarties (I t., b.l.8-10) 3.2 p. ieškovas įsipareigojo
sumokėti ieškovui likusią neapmokėtą kainos dalį už atsakovo darbus per 5
dienas pagal pateiktas sąskaitas. Tokia sąlyga traktuotina, kad ieškovas apmoka
atsakovui per 5 kalendorines dienas po atsakovo sąskaitos pateikimo ieškovui.
Ieškovas neigia gavęs atsakovo sąskaitą dėl 3553 Lt apmokėjimo, byloje nėra
duomenų, kad atsakovas sąskaitą tokia sumai ieškovui būtų įteikęs, t.y.
atsakovas neįrodė, kad ieškovui tinkamai įteikė sąskaitą. Todėl nėra teisinio
pagrindo taikyti sutarties 5.4 p. numatytą sąlygą ir skaičiuoti ieškovui
delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą. Todėl pirmosios instancijos teismas
teisingai šioje dalyje aiškino ir taikė teisės normas, šalių sutartį, pagrįstai
atmetė atsakovo reikalavimą dėl 511 Lt delspinigių priteisimo, todėl šioje
dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas
atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kiti ieškovo
ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai, atsižvelgiant į teisėjų kolegijos
aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, atmetami,
kaip neturintys teisinės reikšmės bylai.
Atmetus
ieškovo ieškinį, vadovaujantis LR CPK 93 str. 4 d., atitinkamai pakeistinas
bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių. Atmetus ieškovo ieškinį visą
apimtimi, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str.).
Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai
pakeistinas, atmetant ieškovo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų
priteisimo. Atmetus ieškinį visą apimtimi bei atsižvelgiant į LR CPK 98 str. 2
d., į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar
advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į atsakovo atstovo darbo
ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, atsakovui teismo sprendimu priteistos
bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 1600 Lt. Be to, atsižvelgiant į
patenkintą atsakovo apeliacinio skundo dalį, jam papildomai iš ieškovo
priteisina 63 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331
str., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti.
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria
ieškovui M. S. buvo priteista iš atsakovo UAB „Naujos
idėjos“ 2105 Lt už sunaudotą elektros energiją, 6 procentų metinės palūkanos už
priteistą 2105 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-10-13) iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo bei 60 Lt žyminio mokesčio, panaikinti ir šioje
dalyje ieškovo M. S. ieškinį atsakovui UAB „Naujos idėjos“
atmesti.
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimu priteistas
atsakovui UAB „Naujos idėjos“ iš ieškovo M. S. bylinėjimosi
išlaidas padidinti iki 1663 Lt.
Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą likusioje dalyje
palikit nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė Alma
Urbanavičienė
Teisėjai Andžej
Maciejevski
Neringa
Švedienė