Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-497-485/2017

                                                            Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00962-2017-9

                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria D. Z. skundas netenkintas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

n u s t a t ė :

1. 2016 m. kovo 17 d., 11.17 val., 132 kelyje, prie Lazdijų pasienio kontrolės posto buvo patikrinta D. Z. įmonei priklausanti ir šios įmonės vairuotojo E. K. vairuojama transporto priemonė „SCANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „NARKO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (triašis vilkikas su triaše priekaba), važiavusi vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas E. K. vairuoja leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Patikrinus 2016 m. kovo 17 d. 11.17 val. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone „SCANIA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „NARKO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo skelbta. D. Z. 2016 m. kovo 17 d. neužtikrindamas, kad įmonės vairuotojas E, K. nevažiuotų didžiausią leidžiamą bendrąją masę viršijančia transporto priemone (jų junginiu) be specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d., įsakymu Nr. 3-289 ,,Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", (toliau - Aprašas) 4 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 ,,Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (toliau – Techniniai parametrai) 16.4 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 ,,Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 9 punktą, tokiu būdu padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 145 straipsnio 5 dalyje.
1. 2016 m. kovo 17 d. D. Z. pateikė krovinį vežti minėta transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama didžiausia leidžiama masė, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokį krovinį, pažeidė Taisyklių 5, 7 ir 8 punktu, Aprašo 30 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje.
2. 2017 m. sausio 26 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausioji specialistė E. J. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pripažino D. Z. padarius ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 1158 eurų baudą, padarius ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 289 eurų baudą, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirta galutinė administracinė nuobauda 1158 eurai.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. Z. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuris skundo netenkino ir paliko Valstybinės kelių transporto įmonės prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
3. Apeliaciniu skundu D. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarimą ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 26 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje D. Z. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, administracinę bylos teiseną nutraukti nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties. Taip pat prašoma kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti administracinio teisės pažeidimo byloje taikyto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 ,,Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais  didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija, paskelbta TAR, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 695, redakcija, galiojusi 2016 m. kovo 17 d.)) 41 punkto atitiktį ATPK 145 straipsniui (paskelbta Vyriausybės žinios, 1985 m. sausio 1 d., Nr. 1-1, redakcija, galiojusi 2016 m. kovo 17 d.) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ,,Kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t. ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t., laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo“.
1. D. Z. nesutinka su skundžiama nutartimi dalyje, kurioje konstatuota, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje. Kauno apylinkės teismas netyrė ir nesiaiškino pažeidimo esmės, jo padarymo aplinkybių, visiškai nepasisakė dėl D. Z. nurodyto motyvo, kad jis turėjo leidimą vežti krovinį, viršijantį leistiną masę, kad Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo “ (toliau - Aprašas) (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija, paskelbta TAR, 2015-01-16, Nr. 695, redakcija, galiojusi 2016-03-17) 41 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir todėl neturi būti taikomas.
2. Apeliantas teigia, kad E. K. vairuojama transporto priemonė leistiną masę viršijo tik 2,6 tonos, tai atspindi šios aplinkybės: 1) D. Z. įmonės vairuotojas E. K. turėjo leidimą važiuoti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę (turėjo leidimą važiuoti transporto priemone, kurios masė yra 48 tonos) 2) Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija, paskelbta TAR, 2015-01-16, Nr. 695, redakcija, galiojusi 2016-03-17)) 41 punktas šioje byloje netaikytinas ir svorio perviršis turi būti skaičiuojamas nuo 48 tonų.
3. Be to kaip matyti iš į bylą pateikto Leidimo Nr. 052748, E. K. leidimą turėjo; turėtas Leidimas nebuvo vienkartinis, jis galiojo nuo 2016-03-17 iki 2016-04-15. Leidime nurodyta, kad jis suteikia teisę važiuoti triašiu sunkvežimiu ir triaše priekaba. Ašių apkrovos: 8,0 - (9,0-9,0) + 8,0 -(7,0-7,0) t. Transporto priemonėms, kurių bendroji masė >40 < 48 t, ašies (ašių) apkrova < 11,5 t, važiavimo greitis per tiltus ir viadukus <10 km/h, važiavimo metu ant tiltų ir viadukų neturi būti kitų transporto priemonių, važiuoti tiltų ir viadukų viduriu. Už šį leidimą buvo sumokėta dar 2016-03-16, žyma apie sumokėjimą padaryta pačiame Leidime, punkte Nr.9. Teismas nevertino ir niekaip nepasisakė dėl D. Z. argumentų, kad Leidimas Nr. 052748 D. Z. įmonės vardu buvo išpirktas būtent šios įmonės darbuotojo E. K. 2016m. kovo 17 d. vairuotai transporto priemonei. D. Z. įmonė 2016 m. kovo 17 d. neturėjo kitų transporto priemonių ir nesinaudojo kitų asmenų transporto priemonėms nei nuomos, nei panaudos ar kitais pagrindais, kurie galėjo ar kuriems reikėjo naudoti šį leidimą. E. K. naudojama transporto priemonė buvo vienintelė, kuriai buvo reikalingas šis leidimas. Šie D. Z. paaiškinimai nepaneigti jokiais byloje esančiais duomenimis. Taip pat teismas nevertino to, kad D. Z. atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad įmonės darbuotojas turėtų reikiamą leidimą.
4. Apeliantas teigia, kad teismas nustatė, jog D. Z. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, nes krovinio masė teismo vertinimu buvo viršyta 10,2 tonos. Savo poziciją teismas grindė Aprašo 41 punktu. Apeliantas nurodo, kad Aprašo 41 punktas netaikytinas ir prašė teismo kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šioje byloje taikyto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija, paskelbta TAR, 2015-01-16, Nr. 695, redakcija, galiojusi 2016-03-17)) (toliau - Aprašas) 41 punktas atitinka LR ATPK 145 straipsniui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė užleidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,61, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 11, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo “ (toliau - ATPK, paskelbta Vyriausybės žinios, 1985-01-01, Nr. 1-1, redakcija, galiojusi 2016- 03-17). D. Z. nurodė, kad Aprašo 41 punktas laikytinas priimtu nekompetetingo subjekto ir šiuo aspektu pripažintinas neatitinkančiu LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta, kad “ Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, - nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų“. Nurodoma, kad LR Susisiekimo ministras Aprašo 41 punktu iš esmės pakeitė aukštesnės teisinės galios teisės akto (ATPK) nuostatas ir sukūrė naują asmens sankcionavimo už krovinio masės viršijimą atvejį. Sukūrus leidimo, suteikiančio teise važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais viršijant leistina mase, pripažinimo negaliojančiu institutą, iš esmės buvo pakeista krovinio svorio viršijimą sankcionavimo tvarka, buvo pabloginta asmenų, kuriems taikomos sankcijos, padėtis ir tokios situacijos sukūrimas negali būti laikomas teisėtu.
5. Apeliantas nurodo, kad yra nelogiška, socialiai nesąžininga tą pačią sankciją taikyti asmeniui, kuris išvis nepirko leidimo važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais viršijant leistiną masę ir tam asmeniui, kuris yra sumokėjęs (pirkdamas leidimą) už didžiąją dalį viršsvorio (t. y. nesąžininga, kad neturinčiais leidimo laikomi ir tie asmenys, kurie išvis nepirko leidimo, ir tie asmenys, kurie pirko leidimą, už jį mokėjo) ir tai yra pagrindas netaikyti Aprašo punkto Nr.41.
4. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į D. Z. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
5. D. Z. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo, Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos  taikymą, 2 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje numatytais atvejais – pareiškimai, surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, kad D. Z. protokolas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalyse, padarymą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., jo veika nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, todėl apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas D. Z. skundas, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. sausio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas, nagrinėtinas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas (teiseną).
7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliaciniame skunde keliamas klausimai dėl D. Z. veiksmų kvalifikacijos pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnis).
8. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su ATPK 257 straipsnio nuostatomis, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tokiu būdu akivaizdu, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, spręstina, kad analizuojamu atveju esminės aplinkybės, turinčios reikšmės D. Z. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant jo kaltę ATPK 145 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padaryme. Nesutikti su tokiomis apylinkės teismo bei Institucijos išvadomis ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis vien tik D. Z. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau teisės normomis ir objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie analizuojamo įvykio aplinkybes bei teisės aktų viršenybę, teisinio pagrindo nėra.

9. ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis, kurių ašies (ašių) ir (ar) masė viršija nustatytą ašies (ašių) leidžiamą apkrovą ir (ar) didžiausiąją leidžiamą masę. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių ašies (ašių) leidžiamą apkrovą ir didžiausią leidžiamą masę. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 2 d.) 16.4 ir 21.4 punktus, triašio automobilio, sujungto su triaše priekaba (būtent tokį junginį analizuojamo įvykio metu vairavo apelianto vairuotojas), didžiausioji leidžiama masė naudojantis Lietuvos Respublikos keliais yra 40 t, o varančiųjų ašių grupės apkrova 19 t, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent tokius techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms (jų junginiams) leidimas važiuoti keliais nereikalingas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) 20 straipsnio nuostatomis, naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Komentuojamų leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais) išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 3-16-(E) Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) pakeitimo.
10. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. numato, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 145 str. 5 d. kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonių pakrovimo normų, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad nustatytas pažeidimas leidžia daryti išvadą, jog įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jam pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų.
11. Apelianto argumentas, kad jam buvo išduotas leidimas važiuoti sunkiasvore transporto priemone, kurios bendroji masė yra iki 48 t, taigi viršsvoris turėjo būti skaičiuojamas nuo 48 t ribos, nurodytos leidime yra nepagrįstas, kadangi pagal Aprašo 41 punktą, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2016 m. spalio 25 d. nutartyje Nr. e2AT-66-677/2016 išaiškino, kad formuojant tokią praktiką, jog, viršijus leidime nurodytus dydžius, būtų baudžiama tik už tą dalį, kuri viršija leidime nurodytus dydžius reikštų, kad vežėjai tiesiog būtų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiau būtų sustabdyti automobilį ir pan.
12. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad D. Z. įmonei priklausanti ir šios įmonės vairuotojo E. K. vairuojama transporto priemonė – triašis vilkikas su triaše priekaba, analizuojamu atveju važiavo vietiniu maršrutu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, sumatorius EC 100 Nr. 1690 su svėrimo plokščių Nr. 6289 ir Nr. 6290, metrologinės patikros liudijimas Nr. 12338, patikra galioja iki 2016 m. balandžio 26 d., atstumas tarp automobilio varančiųjų ašių (1,39 m.)), nustatyta, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė - 52,9 t. Įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė viršyta – 10,6 t (skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (aktuali redakcija) nustatytos 40 t didžiausios leidžiamos masės).
13. Patikrinimo metu komentuojamos transporto priemonės (jų junginio) vairuotojas E. K. Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinto leidimo naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis pateikti negalėjo, jis buvo pateiktas tik pirmosios instancijos teismui kartu su D. Z. skundu dėl Institucijos nutarimo (b. l. 7). Tačiau, įvertinus pateikto leidimo duomenis aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste akivaizdu, kad jokios esminės reikšmės D. Z. veiksmų kvalifikavimui, priešingai nei tai suvokia pats apeliantas, pateiktas leidimas neturi.

10.1. Kaip matyti iš Leidimo važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei turinio, leidimas išduotas šiuos techninius parametrus atitinkančiai transporto priemonei (jų junginiui): ilgis - 18,75 m., plotis - 2,55 m., aukštis - 4.00 m., krovinio svoris - 26 t, faktinė pakrautos transporto priemonės masė - 48 t, bendras svoris viršija leidžiamą - 8 t. Už leidimo išdavimą paskaičiuotas mokestis, sutinkamai su pateiktais duomenimis, sumokėtas 2016 m. kovo 16 d., leidimu vežti leidžiama laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. Iš šių duomenų seka, kad šiuo leidimu Lietuvos Respublikos keliais buvo leidžiama vežti 26 t krovinį, kai bendra jo ir transporto priemonės (jų junginio) masė neviršija 48 t (b. l. 7).

10.2. Kaip nustatyta transporto priemonės svėrimo metu, E. K. vairuojamos transporto priemonės (jų junginių) faktinė bendroji masė atitiko 52.9 t, įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą konstatuota, kad transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė analizuojamu atveju buvo viršyta – 10,6 t (skaičiuojant nuo 40 t), abejonių tuo, kad analizuojamu atveju Leidime važiuoti didžiagabaritinei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei nustatyta faktinė pakrautos transporto priemonės masė buvo viršyta daugiau nei 1 t, aukštesniajam teismui nekyla. Esant šioms aplinkybėms darytina abejonių nekelianti išvada, kad šiuo atveju E. K. leidimo vis tik neturėjo, o viršyta ašių grupės apkrova ir bendroji masė skaičiuotina nuo leidžiamos ašių apkrovos ir didžiausios leidžiamos masės, nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“, t. y. šiuo atveju nuo bendrosios 40 t masės ir 19 t varančiųjų ašių grupės apkrovos. Tokiu būdu, apelianto argumentai dėl Leidimo išdavimo, t. y. ar jis buvo išduotas konkrečiai transporto priemonei ir jis nebuvo naudotas kitos transporto priemonės krovinio pervežimui, jokios reikšmės D. Z. veiksmų kvalifikacijai pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalies nuostatas neturi. Be to, Aprašo 34 punkte numatyta, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas (vairuotojas), važiuodamas valstybinės reikšmės keliais, privalo leidimą mėnesiui ar metams turėti su savimi ir pateikti pareikalavus kontroliuojantiems pareigūnams. Leidimų važiuoti vieną kartą su savimi turėti ir pateikti neprivaloma, jų duomenys skelbiami Inspekcijos interneto svetainėje. Vieno važiavimo metu gali būti naudojamas tik vienas leidimas, nagrinėjamu atveju leidimas buvo išduotas mėnesiui ir vairuotojas privalėjo jį turėtų su savimi, o pareikalavus pateikti jį tikrinančiam pareigūnui.

14. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. Z. veika kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 145 straipsnio 5 dalyje, kvalifikuotas tinkamai, pažeidėjo kaltė įrodyta tinkamai ištirtais ir įvertintais bylos duomenimis, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį, remiantis D. Z. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padaryme, teisinio pagrindo nėra.
15. D. Z. apeliaciniu skundu taip pat prašo kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti administracinio teisės pažeidimo byloje taikyto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 ,,Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais  didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija, paskelbta TAR, 2015 m. sausio 16 d. Nr. 695, redakcija, galiojusi 2016 m. kovo 17 d.)) 41 punkto atitiktį ATPK 145 straipsniui (paskelbta Vyriausybės žinios, 1985 m. sausio 1 d., Nr. 1-1, redakcija, galiojusi 2016 m. kovo 17 d.) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ,,Kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t. ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t., laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo“. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad tokiam kreipimuisi nėra pagrindo, kadangi sutinkamai su pirmos instancijos teismo išaiškinimu Aprašo 41 straipsnio nuostatas iš esmės atkartojama ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje, remiantis kuria, tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo: transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą; transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą; transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą. Be to ir aukščiau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e2AT-66-677/2016 išaiškino, kad baudžiamumas tik už viršsvorį nuo leidime nurodyto, skatintų vairuotojus rizikuoti visuomenės saugumu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

D. Z. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                       Algirdas Remeika