Baudžiamoji byla Nr. 2K-243-942/2017

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00065-2012-2

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                         1.2.29.1.1;

                                                                                         1.2.29.3.1;

                                                                                         2.1.4.5.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

išteisintajam J. S.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio ir išteisintojo J. S. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu J. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo, ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta. Taip pat J. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6954,43 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (1800 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule), BK 182 straipsnio 1 dalį (4950 Lt turtinės teisės įgijimas apgaule) ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas įgyti turtinę teisę) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

Civilinės ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Iš J. S. priteistos proceso išlaidos 41,03 Eur.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Simono Genio ir J. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą, prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą patenkinti, o išteisintojo kasacinį skundą atmesti, išteisintojo, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

1. J. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 37 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo už tai, kad pagamino netikrą dokumentą: 2002 m. gruodžio 30 d. sudarė su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R. bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu Lietuvos žalioji partija leidžia naudotis nuomos pagrindais patalpomis, esančiomis Klaipėdoje, Taikos pr. 111A, ne pelno siekiančiais tikslais, visuomeniniais pagrindais, sutartyje J. S. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos apskrities filialo vadovu, ir šiuo vardu jis sutartį pasirašė.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą: 2002 m. gruodžio 31 d. sudarė su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R. panaudos sutartį, kuria remiantis Lietuvos žalioji partija leidžia naudotis patalpomis, esančiomis Klaipėdoje, Taikos pr. 111A, tretiesiems asmenims atlygintinai, sutartyje J. S. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos apskrities filialo vadovu, ir šiuo vardu jis sutartį pasirašė.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrus dokumentus ir neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2003 m. sausio 2 d. su sodininkų bendrijos „M“ pirmininku Z. K. pasirašė neterminuotą nuomos sutartį Nr. 04-08-01, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą sutartį.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. rugpjūčio 19 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 2000 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2004 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0408001, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2004 m. rugpjūčio 19 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 354,43 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2004 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0408002, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. sausio 3 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2005 m. sausio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 05-01/01, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. balandžio 1 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2005 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. birželio 15 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2005 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 03, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. gruodžio 28 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2005 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 05-10-02, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. vasario 24 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2006 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06-01, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. balandžio 21 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2006 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06-02, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. gegužės 17 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2006 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06-03, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. birželio 30 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2006 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 06-04, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. liepos 17 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2006 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 07-01, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. rugpjūčio 18 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2006 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 08-02, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006 m. lapkričio 30 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2006 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 11-04, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. vasario 6 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2007 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 7-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. balandžio 4 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2007 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 7-2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. birželio 29 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 200 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 7-3, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. rugpjūčio 6 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 200 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2007 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 8-4, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. spalio 11 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 100 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2007 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą L Nr. 8-5-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. lapkričio 10 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 200 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2007 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą L Nr. 07-11-6, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino  minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gegužės 9 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą ŽL Nr. 8-5/1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio 11 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 300 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 8-6/2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio 9 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 600 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr.8-10/3, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Be to, J. S. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo už tai, kad pagamino netikrą dokumentą: 2003 m. vasario 12 d. sudarė su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R. sutartį, kuria remiantis Lietuvos žalioji partija perduoda Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungai daiktus, buvusius patalpoje Klaipėdoje, Taikos pr. 111A, bei Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga įpareigoja sumokėti už komunalines paslaugas, sutartyje J. S. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos apskrities filialo vadovu, ir šiuo vardu jis sutartį pasirašė.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo juridinio asmens spaudą bei šiuos dokumentus panaudojo: 2004 m. liepos 26 d. surašė prašymą atidaryti banko sąskaitą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą prašymą. 2004 m. spalio 27 d. šį dokumentą pateikė Vilniaus banko darbuotojams.

Už tai, kad J. S. suklastojo tikrą dokumentą ir, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo juridinio asmens spaudą bei šiuos dokumentus panaudojo: 2004 m. liepos 27 d. Vilniaus banke, Klaipėdoje, S. Daukanto g. 10, suklastojo tikrą dokumentą – 2004 m. liepos 27 d. banko sąskaitos sutartį Nr. 0587173, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą sutartį, pasirašė joje ir 2004 m. liepos 27 d. pateikė Vilniaus banko darbuotojams.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2009 m. sausio 2 d. su sodininkų bendrijos „M“ pirmininku Z. K. pasirašė 2009 m. sausio 2 d. nuomos sutartį Nr. 9/III-1 vieneriems metams, taip J. S. pagamino netikrą dokumentą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą sutartį.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, sutarties pagrindu 2009 m. kovo 23 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą LS Nr. 9/III-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. liepos 2 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 9-72009, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo 24 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 9-9, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. gruodžio 21 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ  Nr. 9-10, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

J. S. taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2009 m. kovo 24 d. surašė metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu ir vyr. buhalteriu ar įgaliotu asmeniu, bei 2009 m. kovo 24 d. pateikė ją Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriui.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2009 m. rugsėjo 19 d. surašė metinę pelno mokesčio deklaraciją, registracijos Nr. R/09/IX-30, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu ir vyr. buhalteriu ar įgaliotu asmeniu, bei 2009 m. rugsėjo 22 d. pateikė ją Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriui.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2009 m. rugsėjo 27 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją, registracijos Nr. R/09/IX-31, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vadovu ir vyr. buhalteriu ar įgaliotu asmeniu, bei 2009 m. rugsėjo 28 d. pateikė ją Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kėdainių skyriui.

Už tai, kad J. S. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2010 m. sausio 2 d. su sodininkų bendrijos „M“ pirmininku Z. K. pasirašė patalpų, esančių Klaipėdoje, Taikos pr. 111A, nuomos sutartį Nr. 9/III-1, pagal kurią laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2013 m. sausio 3 d. išnuomojo sodininkų bendrijai „M“ patalpas, esančias Klaipėdoje, Taikos pr. 111A. 2010 m. sausio 2 d. pasirašydamas trejų metų nuomos sutartį Nr. 10-1, J. S. pagamino netikrą dokumentą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė neegzistuojančio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos filialo vadovu, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą sutartį.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, nuomos sutarties pagrindu, 2010 m. kovo 31 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2010 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 10-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą PVM sąskaitą faktūrą.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio 30 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2010 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 10/III-2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo 23 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2010 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 10-IX-3, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. gruodžio 9 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2010 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ  Nr. 10/XII-4, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. kovo 31 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. 5/II/III-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. birželio 23 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2011 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. S/II/VI-2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugsėjo 15 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2011 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. S/11/IX-3, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 15 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2011 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą LŽ Nr. S/II/XII-4, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. kovo 22 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Ž Nr. S/12/3-1, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. liepos 5 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Ž Nr. S/2/7-2, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo 27 d. iš sodininkų bendrijos „M“ už nuomą gavęs 450 Lt, J. S. pagamino netikrą dokumentą – 2012 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Ž Nr. S/12/9-3, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku.

Be to, J. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2010 m. vasario 17 d. pagamino netikrą dokumentą – „Pranešimą į paklausimą dėl informacijos pateikimo“ Nr. P/10/Iin-7, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, ir, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą pranešimą bei 2010 m. vasario 17 d. dokumentą pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės kanceliarijai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2010 m. lapkričio 10 d. pagamino netikrą dokumentą – raštą „Dėl dokumentų kopijų gavimo“ Nr. R/10/11-50, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, ir, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą raštą bei 2010 m. lapkričio 10 d. dokumentą pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sekretoriatui.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2010 m. lapkričio 11 d. pagamino netikrą dokumentą – prašymą Nr. 52, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, ir, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą prašymą bei 2010 m. lapkričio 11 d. jį pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės Dokumentų valdymo skyriui.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2012 m. spalio 1 d. pagamino netikrą dokumentą – pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ Nr. It12.2-12/10-9, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, ir 2012 m. spalio 1 d. pareiškimą pateikė Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 2-ajam PK.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2012 m. lapkričio 6 d. pagamino netikrą dokumentą – skundą „Dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK VPS tyrėjo D. G. 2012 m. spalio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, ir 2012 m. lapkričio 6 d. pateikė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2012 m. lapkričio 8 d. pagamino netikrą dokumentą – raštą Nr. D18/7-12/11-12, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą raštą ir 2012 m. lapkričio 9 d. pateikė jį Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo juridinio asmens spaudą: 2013 m. sausio 2 d. su sodininkų bendrijos „M“ pirmininku Z. K. pasirašė patalpų, adresu Klaipėda, Taikos pr. 111A, nuomos sutartį Nr. 13-I-I laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2016 m. sausio 3 d., pagal kurią išnuomojo sodininkų bendrijai „M“ patalpas, esančias Klaipėdoje, Taikos pr. 111A. Taip J. S. pagamino netikrą dokumentą – sutartį Nr. 13/I-1, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, bei, neturėdamas teisinio pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos spaudą, juo patvirtino minėtą sutartį.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2013 m. sausio 4 d. pagamino netikrą dokumentą – skundą „Dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2 PK VPS tyrėjo D. G. 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimo panaikinimo“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, ir 2013 m. sausio 4 d. skundą pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2013 m. gegužės 24 d. pagamino netikrą dokumentą – pareiškimą Nr. It/1-1, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, ir 2013 m. gegužės 24 d. pateikė minėtą pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 2-ajam PK.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2013 m. birželio 12 d. pagamino netikrą dokumentą – skundą „Dėl prokurorės R. G. 2013 m. birželio 6 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą  panaikinimo b/b33-1-00898-13“, kurio Nr. It/1-1a, ir jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, ir 2013 m. birželio 12 d. pateikė minėtą skundą Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2013 m. birželio 25 d. pagamino netikrą dokumentą – prašymą „Dėl procesinio dokumento gavimo 33-1-00989-13 bylos aplinkybėse“, kurio Nr. It/1-1b, jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, ir 2013 m. birželio 25 d. pateikė minėtą skundą Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Be to, už tai, kad J. S. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: 2013 m. liepos 16 d. pagamino netikrą dokumentą – skundą „Dėl prokuroro V. K. veiksmų, procesinių teisių įgyvendinimo“ Nr. It/1-1b, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu, prisistatė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininku, ir 2013 m. liepos 16 d. pateikė minėtą skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

2. Kasaciniu skundu išteisintasis J. S. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2.1. Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu gynėjo neturėjo. Jo prašymai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikti jam antrinę teisinę pagalbą buvo atmesti. J. S. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuoti faktai, jog jį apeliacinio proceso metu gynė advokatai Alisa Kostiuk ir Edvardas Staponkus, neatitinka tikrovės. Advokatė A. Kostiuk jam nesuteikė jokios konsultacijos ir byloje neatstovavo. Advokatas E. Staponkus teismo posėdyje tepasakė: prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o J. S. apeliacinį skundą tenkinti. Kasatorius teigia informavęs teismą, kad neturi kompetencijos vesti tokią sudėtingą bylą, ir gintis byloje atsisakė. J. S. mano, kad yra teisiamas už tariamai padarytas nusikalstamas veikas pakartotinai.

2.2. Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad 2017 m. balandžio 14 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus gavo atsakymą, kad jam atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniame procese. Nuo 2003 m., pasak kasatoriaus, nuolat buvo grobiami jo ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos dokumentai, todėl jis yra bejėgis gintis nuo tokio brutalaus persekiojimo.

2.3. J. S. nesutinka su teismo konstatavimu, kad jis nebuvo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos nariu ir Klaipėdos apskrities filialo vadovu, nes buvusio Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos (LŽTSS) pirmininko B. G. 2002 m. buvo priimtas į Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą ir paskirtas LŽTSS Klaipėdos filialo (skyriaus) pirmininku. Visi jo (kasatoriaus) veiksmai atstovaujant organizacijai buvo teisėti ir atitiko galiojančius teisės aktus. LŽTSS narys yra iki šiol. Nebuvo LŽTSS Klaipėdos apskrities filialo vadovu, taip neprisistatinėjo ir jokių dokumentų nepasirašė.

2.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo pasisavinęs LŽTSS spaudą ir juo neteisėtai disponavo, nes 2004 m. LŽTSS spaudas ir dokumentai jam buvo neterminuotai perduoti bei suteikti įgaliojimai LŽTSS buvusio pirmininko B. G. rašytinio įgaliojimo pagrindu. Jo veikla neprieštaravo nei LŽTSS vidaus dokumentams, nei galiojantiems teisės aktams, kurie reglamentuoja organizacijos veiklą.

2.5. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad, tęsdamas tariamai nusikalstamą veiklą, yra gavęs iš sodininkų bendrijos „M“ pinigines sumas, pagamino netikrus dokumentus, nes visos piniginės lėšos per banką buvo pervedamos į LŽTSS banko sąskaitą, kuri egzistuoja iki šiol. Nėra jokių duomenų, kad jis būtų gavęs kokią piniginę sumą. Pretenzijų organizacija jam nepareiškė. 2013 m. jam buvo suteiktas LŽTSS nario garbės vardas.

2.6. Kasatorius mano, kad LŽTSS nario veikla nuo 2002 m. iki šiol buvo vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo normų ir LŽTSS įstatų bei sprendimų. Kaltintojai ir teismai vadovavosi išankstine nuostata, kad jis tariamai nebuvo LŽTSS nariu, taip dirbtinai sukurdami tariamą jo veikimą, turintį nusikalstamos veikos požymių. Yra persekiojamas už tai, kad LŽTSS principingai kovojo su korupcija ir kitomis negerovėmis. Kadangi organizacijoje užėmė vadovaujamus postus, suinteresuoti asmenys organizavo jo persekiojimą siekdami sunaikinti pačią organizaciją bei dokumentus, susijusius su korupcija bei nusikalstamomis veikomis. Kadangi buvo disponuojama objektyviais duomenimis ir įrodymais, kad nusikalstamose veikose galimai dalyvavo Klaipėdos teisės ir teisėtvarkos institucijose dirbantys asmenys, buvo organizuotas persekiojimas ir vykdomas nuolatinis dokumentų naikinimas. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė išreikalauti rašytinius įrodymus, kurie susiję su bylos aplinkybėmis.

2.7. Teismai, anot kasatoriaus, šiurkščiai pažeidė jo teises į gynybą, o tai yra esminis BPK 369 straipsnio pažeidimas, dėl to buvo suvaržytos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuotos kaltinamojo teisės ir tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Bylos esmė liko neatskleista.

3. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vilmantas Ančiukaitis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartį, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį, pagal kurią J. S., remiantis BK 37 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir pripažinti J. S. kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti šias bausmes:

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2002 m. gruodžio 30 d. bendradarbiavimo sutarties, sudarytos su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R., suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2002 m. gruodžio 31 d. panaudos sutarties, sudarytos su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R., suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2003 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 04-08-01, sudarytos su SB „M“, bei 2004 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0408001, 2004 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0408002, 2005 m. sausio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 05-01/01, 2005 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros, 2005 m. birželio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 03, 2005 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 05-10-02, 2006 m. vasario 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 06-01, 2006 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 06-02, 2006 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 06-03, 2006 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 06-04, 2006 m. liepos 17 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 07-01, 2006 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 08-02, 2006 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 11-04, 2007 m. vasario 6 d. PVM              sąskaitos faktūros Nr.              7-1, 2007 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 7-2, 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitos              faktūros Nr. 7-3, 2007 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 8-4, 2007 m. spalio 11 d. PVM               sąskaitos faktūros Nr. 8-5-1, 2007 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 07-11-6, 2008 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 8-5/1, 2008 m. birželio 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 8-6/2, 2008 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 8-10/3 suklastojimo – aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo 2003 m. sausio 2 d. sutartyje Nr. 04-08-01, sudarytoje su SB „M“, bei 2005 m. sausio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 05-01/01, 2005 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje, 2005 m. birželio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 03, 2005 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 05-10-02, 2006 m. vasario 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 06-01, 2006 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 06-03, 2006 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 06-04, 2006 m. liepos 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 07-01, 2006 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 08-02, 2006 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 11-04, 2007 m. vasario 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 7-1, 2007 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 7-2, 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 7-3, 2007 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 8-4, 2007 m. spalio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 8-5-1, 2007 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 07-11-6 – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2003 m. vasario 12 d. sutarties, sudarytos su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriaus pirmininke V. R., suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2004 m. liepos 26 d. prašymo atidaryti banko sąskaitą suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo 2004 m. liepos 26 d. prašyme atidaryti banko sąskaitą – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2004 m. liepos 27 d. banko sąskaitos sutarties Nr. 0587173 suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo – 2004 m. liepos 27 d. banko sąskaitos sutartyje Nr. 0587173 – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2009 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 9/III-1, sudarytos su SB „M“, bei 2009 m. kovo 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 9/III-1, 2009 m. liepos 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 9-72009, 2009 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 9-9, 2009 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 9-10 suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo 2009 m. sausio 2 d. sutartyje Nr. 9/III-1, sudarytoje su SB „M“, bei 2009 m. kovo 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 9/III-1, 2009 m. liepos 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 9-72009, 2009 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 9-9, 2009 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 9-0 – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2009 m. kovo 24 d. metinės pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2009 m. rugsėjo 19 d. metinės pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2009 m. rugsėjo 27 d. metinės pelno mokesčio deklaracijos suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2010 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 10-1, sudarytos su SB „M“, bei 2010 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 10-1, 2010 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 10/III-2, 2010 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 10-IX-3, 2010 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 10/XII-4, 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 5/II/III-1, 2011 m. birželio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. S/II/VI-2, 2011 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. S/11/IX-3, 2011 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. S/II/XII-4, 2012 m. kovo 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. S/12/9-3, 2012 m. liepos 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. S/2/7-2, 2012 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. S/12/3-1 suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo 2010 m. sausio 2 d. sutartyje Nr. 10-1, sudarytoje su SB „M“, bei 2010 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 10-1 – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2010 m. vasario 17 d. „Pranešimo į paklausimą dėl informacijos pateikimo“, kurio Nr. P/10/Iin-7, suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo – 2010 m. vasario 17 d. „Pranešime į paklausimą dėl informacijos pateikimo“, kurio Nr. P/10/Iin-7, – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2010 m. lapkričio 10 d. rašto „Dėl dokumentų kopijų gavimo“, kurio Nr. R/10/11-50, suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo – 2010 m. lapkričio 10 d. rašte „Dėl dokumentų kopijų gavimo“, kurio Nr. R/10/11-50, – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2010 m. lapkričio 11 d. prašymo, kurio Nr. 52, suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo – 2010 m. lapkričio 11 d. prašyme, kurio Nr. 52, – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2012 m. spalio 1 d. pareiškimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kurio Nr. Itl2.2-12/10-9, suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2012 m. lapkričio 6 d. skundo „Dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK VPS tyrėjo D. G. 2012 m. spalio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo“ suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2012 m. lapkričio 8 d. rašto, kurio Nr. D18/7-12/11-12, suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo – 2012 m. lapkričio 8 d. rašte, kurio Nr. D18/7-12/11-12, – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2013 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 13-I-I, sudarytos su SB „M“, suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo 2013 m. sausio 2 d. sutartyje Nr. 10-1, sudarytoje su SB „M“, – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2013 m. sausio 4 d. skundo „Dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2-ojo PK VPS tyrėjo D. G. 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimo panaikinimo“ suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2013 m. gegužės 24 d. pareiškimo, kurio Nr. It/1-1, suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2013 m. birželio 12 d. skundo „Dėl prokurorės R. G. 2013 m. birželio 6 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą panaikinimo b/b33-l-00898-13“, kurio Nr. It/1-1a, suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2013 m. birželio 25 d. prašymo „Dėl procesinio dokumento gavimo 33-1-00989-13 bylos aplinkybėse“, kurio Nr. It/1-1b, suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2013 m. liepos 16 d. skundo „Dėl prokuroro V. K. veiksmų, procesinių teisių įgyvendinimo“, kurio Nr. It/1-1b, suklastojimo – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dėl 2003 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 04-08-01, sudarytos su SB „M“, bei PVM sąskaitų faktūrų laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2008 m. spalio 9 d. suklastojimo ir neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo klastojant paminėtą sutartį bei PVM sąskaitas faktūras, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dėl 2004 m. liepos 26 d. prašymo atidaryti banko sąskaitą suklastojimo bei neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo – 2004 m. liepos 26 d. prašyme atidaryti banko sąskaitą, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dėl 2004 m. liepos 27 d. banko sąskaitos sutarties Nr. 0587173 suklastojimo bei neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo – 2004 m. liepos 27 d. banko sąskaitos sutartyje Nr. 0587173, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dėl 2009 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 9/III-1, sudarytos su SB „M“, bei PVM sąskaitų faktūrų laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. suklastojimo ir neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo klastojant paminėtą sutartį bei PVM sąskaitas faktūras, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dėl 2010 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 10-1, sudarytos su SB „M“, bei PVM sąskaitų faktūrų laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2012 rugsėjo 27 d. suklastojimo ir neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo klastojant paminėtą sutartį bei PVM sąskaitas faktūras, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dėl 2010 m. vasario 17 d. „Pranešimo į paklausimą dėl informacijos pateikimo“, kurio Nr. P/10/Iin-7, suklastojimo bei neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo – 2010 m. vasario 17 d. „Pranešime į paklausimą dėl informacijos pateikimo“, kurio Nr. P/10/Iin-7, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dėl 2010 m. lapkričio 10 d. rašto „Dėl dokumentų kopijų gavimo“, kurio Nr. R/l0/11-50, suklastojimo bei neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo – 2010 m. lapkričio 10 d. rašte „Dėl dokumentų kopijų gavimo“, kurio Nr. R/10/11-50, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dėl 2010 m. lapkričio 11 d. prašymo, kurio Nr. 52, suklastojimo bei neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo –2010 m. lapkričio 11 d. prašyme, kurio Nr. 52, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dėl 2012 m. lapkričio 8 d. rašto, kurio Nr. D18/7-12/11-12, suklastojimo bei neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo – 2012 m. lapkričio 8 d. rašte, kurio Nr. D18/7-12/11-12, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dėl 2013 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 13-I-I, sudarytos su SB „M“, suklastojimo ir neteisėto Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos antspaudo panaudojimo klastojant paminėtą sutartį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, siūlomas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, siūlomą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę 86 MGL dydžio baudą bei ketverių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

3.2. Pagal BK 37 straipsnį, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taikant BK 3 straipsnį, pasak kasatoriaus, būtina identifikuoti konkretų nusikalstamos veikos būtiną požymį, kurio tam tikri ypatumai sudaro pagrindą manyti, kad buvo padaryta mažareikšmė nusikalstama veika.

3.3. Prokuroras nurodo, kad, taikant lingvistinį teisės normos aiškinimo metodą bei atsižvelgiant į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, matyti, kad žodis „mažareikšmis“ siejamas su maža reikšme, žodis „mažas“ – menkas savo apimtimi, dydžiu, žodis „reikšmė“ siejamas su tam tikro dalyko ar įvykio svarba. Dėl to mano, kad tam tikras nusikalstamos veikos požymis turi turėti tokias charakteristikas (ypatumus), kurios parodytų asmens padaryto nusikaltimo menkumą bei mažą svarbą, kai yra taikomas BK 37 straipsnis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-693/2015), jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Pažymėtina, kad šios bylos kontekste nusikalstamų veiksmų motyvai bei tikslai yra aktualūs parenkant bausmės rūšį bei dydį ar sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, nei numato įstatymas, bausmės skyrimo (BK 54 straipsnis), bet ne sprendžiant klausimą dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo.

3.4. Kasaciniame skunde teigiama, kad suklastotų dokumentų kiekis, panaudojimo mastas bei pagrobto antspaudo naudojimo intensyvumas yra kriterijai, kuriais galima remtis nustatant, ar nusikalstamos veikos yra mažareikšmės, ar ne. Kuo didesnis yra suklastotų dokumentų kiekis, kuo plačiau jie yra panaudojami ir kuo intensyviau yra naudojamas pagrobtas antspaudas, tuo iškyla didesnė grėsmė BK 300 bei 302 straipsniuose saugomoms vertybėms. J. S. suklastojo didelį kiekį dokumentų – 57. Tokiais veiksmais jis padarė 23 nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje. Pagrobtą antspaudą panaudojo 30 kartų, tvirtindamas suklastotus dokumentus, taip padarydamas 10 nusikaltimų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje. J. S., pasak prokuroro, atlikdamas nusikalstamus veiksmus, sukėlė realią grėsmę BK 300 bei 302 straipsniais saugomoms vertybėms.

3.5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgti į nusikalstamų veikų buvimo tikslus bei motyvus, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo, nėra prasmės, nes tokie požymiai nėra būtini minimų nusikaltimų atveju ir teismai į tai neturėjo atsižvelgti.

3.6. Pasak prokuroro, J. S. prisistatymas asmeniu, kuris turi teisę pasirašyti, nors jis tokios teisės neturėjo, suklastotų dokumentų patvirtinimas pagrobtu antspaudu bei pasirašymas dokumentuose yra reikšmingi veiksmai suklastojant dokumentus, todėl teismų išvados, kad tokie veiksmai yra mažareikšmiai, yra nepagrįstos ir neteisingos.

3.7. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad J. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. J. S. apeliacinis ir kasacinis skundai buvo atmesti. J. S., žinodamas, kad jo veiksmai yra nusikalstami ir pavojingi, toliau darė tas pačias nusikalstamas veikas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir taip ne tik sukėlė grėsmę BK 300 bei 302 straipsniais saugomoms vertybėms, bet ir sąmoningai siekė tokią grėsmę sukelti, todėl teismai, traktuodami, kad J. S. padaryti nusikaltimai yra mažareikšmiai, netinkamai pritaikė BK 37 straipsnio nuostatas ir tai sukliudė priimti teisingus procesinius sprendimus.

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio ir išteisintojo J. S. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl prokuroro kasacinio skundo žemesnės instancijos teismams išteisinant J. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį bei taikant jo atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatas

5. Kasaciniame skunde prokuroras iš esmės nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi išteisinant J. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį bei pripažįstant jo padarytas nusikalstamas veikas mažareikšmėmis (BK 37 straipsnis). Anot kasatoriaus, atsižvelgiant į didelį suklastotų dokumentų kiekį, intensyvų pagrobto antspaudo naudojimą bei suklastotų dokumentų panaudojimą, galima pagrįstai teigti, kad J. S., atlikdamas tokius nusikalstamus veiksmus, sukėlė realią grėsmę BK 300 bei 302 straipsniuose įtvirtintoms saugomoms vertybėms.

6. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016).

7. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Jei dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo atsiranda pavojingų padarinių, veikos kvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Kartu pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016, 2K-161-696/2017).

8. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje abiejų instancijų teismai nustatė, kad J. S. nusikalstamų veikų pobūdis ir apimtis bei padaryta žala BK 300 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies normomis saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai yra nereikšminga. Teismai konstatavo, kad šioje konkrečioje byloje suklastotų dokumentų paleidimas į apyvartą jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismai nustatė, jog J. S. bendradarbiavimo ir panaudos sutartis su Lietuvos žaliosios partijos Klaipėdos skyriumi, patalpų nuomos sutartis su sodų bendrija „M“, banko sąskaitos sutartį su AB Vilniaus banku, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pelno mokesčio deklaracijas, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo ir skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno D. G. bei prokurorų R. G. ir V. K. veiksmų surašė ir panaudojo siekdamas veikti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos interesais. Vadinasi, J. S. veikė Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos interesais ir nesiekė jokių asmeninių tikslų. Apie tai byloja jo siekis sukurti organizacijai būstinę veiklai vykdyti, pateikti valstybės įgaliotai institucijai ataskaitas apie organizacijos pajamas, jų panaudojimą ir mokėtinus mokesčius, užfiksuoti apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose) įvykusias ūkines finansines operacijas, išsiaiškinti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos iškabos dingimo aplinkybes ir apginti J. A. interesus. Antra – teismai visiškai pagrįstai konstatavo, kad nors J. S. nebuvo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos organizacijos vadovu ar šios organizacijos valdymo organų nariu, o visus dokumentus juridinio asmens vardu pasirašė ir antspaudu patvirtino kaip neįgaliotas asmuo, tačiau dokumentuose nurodyti duomenys yra tikri ir neiškraipyti. Trečia – baudžiamojoje byloje yra 2004 m. birželio 6 d. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininko B. G. įgaliojimas Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos filialo vadovui J. S. atlikti visus veiksmus, susijusius su šios organizacijos įstatais bei priimtais sprendimais, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis galėjo veikti pats savarankiškai Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu. Ketvirta – kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad, be to, J. S. buvo kaltinamas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį bei 182 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šio išteisinimo kasacine tvarka nesiskundžiama. Taigi teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismų padarytai išvadai, kad minėtų dokumentų paleidimas į teisinę apyvartą jokių neigiamų padarinių nesukėlė.

9. Be to, pažymėtina, kad dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar į tai, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo visiškai kitokio pobūdžio J. S. tyčią klastoti dokumentus ir juos patvirtinti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos organizacijos spaudu. Jo tyčia taip elgtis buvo nukreipta ne į patį dokumentų suklastojimą bei jų patvirtinimą spaudu, o šalutinė (apsimestinė), t. y. dokumentuose pateikti tikrus, neiškraipytus duomenis, tačiau tai daryti esant tam neįgaliotu Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos organizacijos asmeniu.

10. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio – buvimą. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 302 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia ir nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, jos dydis išreiškia veikos pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, kad, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015).

11. Teismų praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių. Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2016).

12. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismų išvadai, kad J. S. padarytų nusikalstamų veikų motyvas, nusikaltimų objektas ir dalykas šioje konkrečioje byloje nulėmė jo padarytų veikų mažareikšmiškumą, o kartu ir jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.

Dėl J. S. kasacinio skundo

13. Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis neturėjo gynėjo, o viso baudžiamojo proceso metu jo pastangos gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą buvo ignoruotos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2013 m. gruodžio 18 d., įteikiant J. S. pranešimą apie įtarimą, jam atstovavo gynėjas advokatas Edvardas Staponkus. Vėliau J. S. ginti Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą Praną Rimgaudą Mickų. Tačiau 2014 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio metu teismas, remdamasis BPK 52 straipsnio 1 dalimi, priėmė kaltinamojo atsisakymą gynėjo ir atleido gynėją nuo tolesnio dalyvavimo šioje byloje. Kartu teismas informavo kaltinamąjį, kad šis gynėjo atsisakymas neatima iš jo teisės vėliau prašyti vėl paskirti gynėją arba pačiam jį pasisamdyti. Tačiau J. S. advokato nepageidavo ir gynėsi pats. Po pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio J. S. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliaciniame procese. Po šio jo kreipimosi J. S. ginti buvo paskirta advokatė Alisa Kostiuk, tačiau ir šios gynėjos J. S. atsisakė, motyvuodamas tuo, kad ji neturi reikiamos kvalifikacijos. Dar vėliau J. S. ginti buvo paskirta advokatė Miranda Kunickienė, kuri dėl interesų konflikto su klientu ir grasinimų taip pat atsisakė ginti J. S.. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nušalino advokatę M. Kunickienę nuo išteisintojo bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto J. S. gynybos apeliacine tvarka. Dar vėliau J. S. ginti vėl buvo paskirtas advokatas E. Staponkus. Taigi darytina išvada, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog J. S. nebuvo užtikrinta kvalifikuota teisinė pagalba. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba J. S. ginti buvo paskyrusi ne vieną advokatą, tačiau kiekvienam iš jų pastarasis turėjo pretenzijų, kurios nebuvo argumentuotos dėl advokato nepasiruošimo bylai ar konkrečiais duomenimis dėl jų nepakankamos kompetencijos.

14. Baudžiamojo proceso įstatymas kasacinės instancijos teismui nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktus įrodymus ir nustatyti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, nes šis teismas tikrina skundžiamus teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats iš naujo įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (plenarinės sesijos nutartys Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Paduotame kasaciniame skunde kasatorius iš esmės ginčija faktines bylos aplinkybes, pateikia savo jų vertinimo poziciją. Tačiau šie kasatoriaus argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu, todėl jie, kaip peržengiantys kasacinio teismo įgaliojimų nagrinėjant bylą ribas, paliktini nenagrinėtini.

15. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, jie paliktini galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio ir išteisintojo J. S. kasacinius skundus.

Teisėjai                                                                                                                                                        Alvydas Pikelis

                                                                                                                                                                      Aldona Rakauskienė

                                                                                                             Aurelijus Gutauskas