Civilinė byla Nr. e2A-777-852/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17131-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5;
3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transavis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transavis“ ieškinį atsakovui K. B. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transavis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. B., kuriuo prašė pripažinti, jog ieškovė pagal 2022 m. balandžio 4 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai ir pilnai atsiskaičiusi su atsakovu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) 2022 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė iš dalies patenkinti darbuotojo prašymą ir išieškoti K. B. naudai iš UAB „Transavis“ 1500,00 Eur, atskaičius mokesčius, su darbo santykiais susijusių išmokų bei 1160,33 Eur, neatskaičius mokesčius, netesybas. Tačiau ieškovė nesutinka su darbuotojo pareikštais reikalavimais. Paaiškino, jog tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. balandžio 4 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)1. Pagal darbo sutartį atsakovas buvo priimtas eiti (duomenys neskelbtini) pareigas pas ieškovę. Po darbo sutarties sudarymo, atsakovas pradėjo eiti savo darbo pareigas ir įsipareigojo tinkamai atlikti darbo funkcijas, tačiau, ieškovės įsitikinimu, atsakovas įsipareigojimų tinkamai neatliko, atlikdamas darbo funkcijas buvo nerūpestingas bei neatidus. 2022 m. birželio 8 d. atsakovui vairuojant jam ieškovės perduotą transporto priemonę, (duomenys neskelbtini), A1 kelyje, netoli (duomenys neskelbtini), iššoko atsakovo vairuojamo sunkvežimio galinės ašies kairysis kraštinis ratas. Atsakovui buvo perduota techniškai tvarkinga transporto priemonė, kurią ne tik kad buvo galima naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį, tačiau ji atitiko visus jai keliamus norminių teisės aktų reikalavimus. Tai iš esmės patvirtina net dvi objektyvios aplinkybės, t. y. tai, kad atsakovas, kuris yra profesionalus vairuotojas sutiko vykdyti darbines funkcijas ir priėmė perduodamą transporto priemonę, t. y. konkliudentiniais veiksmais sutiko bei patvirtino, jog transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. Be to, su transporto priemone buvo nuvykta iki (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nuo (duomenys neskelbtini) ši vieta yra nutolusi daugiau kaip 1900 km. Taigi, akivaizdu, jog techniškai netvarkinga transporto priemonė nebūtų nuvažiavusi tokio ilgo atstumo. Ieškovė mano, jog problema, dėl kurios buvo pamestas transporto priemonės ratas, atsirado atsakovui ją vairuojant ir galimai kilo dėl paties atsakovo veiksmų. Jeigu tai ir kilo dėl pačios transporto priemonės būklės, tai atsakovas reagavo netinkamai ir laiku nepranešė bei nepastebėjo atsiradusio gedimo. Ieškovė, nors ir suprasdama, jog dėl įvykio ir kilusios žalos yra kaltas atsakovas, nusprendė iš jo žalos atlyginimo nereikalauti bei nenutraukti darbo sutarties. Ieškovė vertina savo darbuotojus, todėl įvertinus, kad darbo sutartis su juo neseniai yra sudaryta, nusprendė atsakovui suteikti dar vieną šansą. Ieškovė nusprendė netaikyti griežčiausios atsakomybės atsakovui ir, paaiškinus jo veiksmus, kilusias pasekmes ir pan., nusprendė atsakovą įspėti žodžiu ir suteikti jam galimybę dirbti toliau. Nusprendus dirbti toliau ir įvertinus, jog atsakovo komandiruotė nėra pasibaigusi, buvo išmokėti grynieji pinigai, sudarant pinigų priėmimo ir perdavimo aktą. Atsakovui grynieji pinigai buvo išmokėti pačią pirmą jo komandiruotės dieną bei 2022 m. birželio 17 d., kadangi, kaip jau buvo paminėta, atsakovo komandiruotė nebuvo pasibaigusi, ji turėjo trukti iki 2022 m. rugpjūčio mėn., o atsakovas žadėjo tęsti darbą įmonėje bei prašė grynųjų pinigų, kad turėtų nenumatytiems atvejams, kelių mokesčiams ir pan. Pinigų išmokėjimą atsakovui patvirtina jo parašai kasos išlaidų orderiuose, tačiau tą pačią dieną, gavęs pinigus, atsakovas persigalvojo ir pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį. Ieškovė mano, jog atsakovas išsigando atsakomybės ir pareigų, kurios kyla dirbant tokio pobūdžio darbą. Gavus šį atsakovo prašymą, ieškovė pilnai atsiskaitė su atsakovu pagal darbo sutartį, apskaičiavo visas mokėtinas sumas ir pan. Anksčiau atlikti grynųjų pinigų mokėjimai atsakovui buvo įskaityti, nes pinigai buvo išmokėti ir nepanaudoti. Ieškovė manė, jog visi klausimai yra išspręsti. Visgi, atsakovas kreipėsi į DGK, nurodydamas, jog neva jam nebuvo išmokėtos visos priklausančios sumos pagal darbo sutartį. Ginčas kyla ne dėl mokėtinų sumų dydžio, o tik dėl išmokėjimo būdo. Taigi, ieškovė pagrįstai per visą atsakovo darbo laikotarpį priskaičiavo jam 2194,50 Eur dienpinigių. Šiuo pagrindu yra konstatuojama, jog ieškovė per atsakovo darbo laikotarpį jam išmokėjimui priskaičiavo 4330,94 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Atsakovui ši suma buvo pilnai ir visiškai išmokėta. Atitinkamai bankiniais pavedimais ieškovė atsakovui sumokėjo – 2022 m. balandžio 8 d. išmokėjo 300,00 Eur, 2022 m. balandžio 22 d. – 300,00 Eur, 2022 m. gegužės 9 d. – 534,64 Eur, 2022 m. gegužės 20 d. – 300,00 Eur, 2022 m. birželio 13 d. – 982,99 Eur, 2022 m. birželio 17 d. – 413,31 Eur. Viso bankiniais pavedimais ieškovė atsakovui sumokėjo – 2830,94 Eur. Likusi nesumokėta suma buvo atsakovui sumokėta grynaisiais pinigais. Atitinkamai tai patvirtina 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo sumokėta bendra 1500,00 Eur dydžio suma. Šiuo pagrindu yra konstatuojama, kad pagal darbo šalių sutartas ir sulygtas sąlygas su atsakovu ieškovė atsiskaitė visiškai ir pilnai.
3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog atsakovas kategoriškai neigia gavęs iš ieškovės bet kokius grynuosius pinigus. Visos su darbo santykiais susijusios išmokos būdavo išmokamos tik banko pavedimais. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos imperatyviai nurodo, kad visos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams turi būti mokamos banko pavedimais. Šalių sudarytos darbo sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad iki komandiruotės pradžios darbuotojui už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų avansas nemokamas, nebent šalys kitaip nurodytų atskirame dokumente. Abiejose kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad jais išmokamas avansas. Ieškovė nepateikė jokio susitarimo, kuriuo šalys būtų susitarusios, kad atsakovui bus išmokėtas avansas komandiruotei. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad tomis pačiomis dienomis, kurios nurodytos kasos orderiuose, atsakovui buvo daromi ir bankiniai pavedimai, todėl nebuvo jokios logikos ir jokio objektyvaus pagrindo dalį sumų tomis pačiomis dienomis atsakovui mokėti grynais pinigais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie neva grynųjų pinigų poreikį komandiruočių metu. Abu kasos orderiai užpildyti lietuvių kalba. Atsakovas yra ne (duomenys neskelbtini), nemoka lietuvių kalbos. DGK pagrįstai konstatavo, kad tokiu atveju darbdavys turėtų paprašyti, kad darbuotojas savo ranka įrašytų gaunamų pinigų sumą žodžiais jo kalba arba padarytų prierašą, patvirtindamas, kad gavo nurodytą pinigų sumą. Šiuo atveju kasos išlaidų orderiuose, surašytuose atsakovui nesuprantama kalba, yra tik jo parašai, nors visiškai neaišku, kokio turinio informacija jam pasirašymo metu buvo darbdavio iškomunikuota. Abi sutarties šalys neneigia fakto, kad 2022 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) atsakovui vairuojant jam ieškovės perduotą transporto priemonę iššoko minėtos transporto priemonės kairės ašies kairysis kraštinis ratas, dėl ko ieškovė patyrė turtinės žalos. Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, jog „pakišant“ atsakovui pasirašyti minėtus kasos išlaidų orderius ir tokiu būdu imituojant visišką atsiskaitymą, bandoma atsakovo sąskaita kompensuoti patirtą žalą. Kadangi atleidimo dieną ieškovė su atsakovu pilnai neatsiskaitė ir jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo sudaryta nebuvo, ieškovė turėtų sumokėti atsakovui netesybas.
4. Ieškovės atstovas advokatas Karolis Rugys teismo posėdžio metu palaikė ieškinio argumentus ir reikalavimus pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsiskaitymo su atsakovu faktą patvirtina griežtos atskaitomybės dokumentai – kasos išlaidų orderiai, kurie pasirašyti ne tik ieškovės bet ir atsakovo. Be to, atsakovas prašė pateikti teismui kasos knygą, kuri taip pat patvirtina, kad pinigai buvo atsakovui išmokėti. Pinigų išmokėjimo faktą patvirtins liudytojas. Pažymėjo, kad nei komandiruotpinigiai, nei darbo užmokestis atsakovui nebuvo mokamas grynaisiais pinigais. Išmokos buvo kaip avansas prieš komandiruotę bei avansas ūkinėms komandiruotės išlaidoms. Avanso mokėjimo pinigais teisės aktai nedraudžia. Išmokėjus avansą, atleidžiant darbuotoją, teisės aktai taip pat leidžia išmokėtas sumas užskaityti. Ginčo nėra dėl to, kad darbuotoją atleidžiant buvo tinkamai apskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos sumos.
5. Atsakovas K. B. teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2022 m. birželio mėn. jo vairuojamam vilkikui iššoko kairysis ratas. Nuvežus jį į DAF servisą, buvo pakeistas ne tik kairysis, tačiau ir dešinysis ratai. Meistras paaiškino, kad abu ratai buvo labai blogos būklės. Gedimas įvyko ne dėl vairuotojo kaltės ir nepriklausė nuo vairuotojo važiavimo. Remontas užtruko dvi dienas. Jis pats patyrė darbdavio spaudimą, buvo keikiamas, suprato, kad už vilkiko remontą bus išskaičiuota iš atlyginimo. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), vilkiką nuvežė į servisą, kur sutiko savo viršininką V.. Šio paklausus, ar bus išskaičiuota iš atlyginimo už vilkiko remontą, jis vėl pradėjo keiktis ir pasakė, kad atleidžia atsakovą iš darbo. Tai buvo popietės laikas. Pavakare jį nuvežė į biurą, kur jam davė pasirašyti vieną dokumentą rusų kalba dėl išėjimo iš darbo savo noru. Jis atsisakė pasirašyti dokumentą. Tuomet padavė krūvą dokumentų lietuvių kalba, kuriuos liepė pasirašyti. Paaiškino, kad dokumentus reikia pasirašyti, kitu atveju jam nebus išmokami pinigai, nes dokumentus reikia pateikti buhalterijai. Dokumentai buvo surašyti lietuvių kalba, todėl dokumentus pasirašė nesuprasdamas jų turinio. Buvo apie penkta valanda vakaro, jį skubino pasirašyti. Išėjus iš biuro, jam po pusvalandžio į kortelę sumokėjo pinigus, tačiau liko nesumokėta 1500,00 Eur suma. Dėl šios priežasties kreipėsi į DGK. Neigia, jog jam 1500,00 Eur suma buvo išmokėta grynais pinigais, kurie nurodyti kasos išlaidų orderiuose. Tai, kad 2022 m. balandžio 8 d. jam nebuvo išmokėti pinigai, patvirtins kartu buvęs liudytojas A. K.. Patvirtino, jog 2022 m. balandžio 8 d. į kortelę jam buvo pervesti pinigai. Atleidimo iš darbo dieną grynieji pinigai taip pat nebuvo išmokėti. Paaiškino, jog darbdavio buveinėje visur yra įrengtos kameros, todėl, peržiūrėjus įrašus, galima matyti, jog jam grynaisiais pinigais nemokėjo. Komandiruotės metu grynais pinigais jis nei karto neatsiskaitinėjo. Darbdavys su juo visą laiką atsiskaitydavo pinigus pervesdamas į banko kortelę, kurią turėjo. Darbdavio niekuomet neprašė grynųjų pinigų. Tokiu atveju, jei trūkdavo lėšų, dalindavosi pinigais su kolegomis, vieni kitiems pervesdami pinigus į korteles. 2022 m. balandžio 8 d. jis pasirašė darbo sutartį, kuri buvo dviem kalbomis, ir įsakymą dėl komandiruotės, ir dar buvo kažkokių dokumentų, kurių neprisimena. Tą dieną dokumentus, kurie buvo lietuvių kalba, išvertė viršininkas A.. Kiti dokumentai buvo dviem kalbomis. 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderis nebuvo jam pateiktas pasirašyti. Nežino, kada jį pasirašė, vadinasi galėjo būti 2022 m. birželio 17 d. Atleidimo dieną jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas, buvo duota daug dokumentų pasirašyti, negali pasakyti, ar jam buvo duoti pasirašyti tik tos dienos ar ir kitų dienų dokumentai. Prašė, kad dokumentus išverstų, bet jį skubino ir dokumentų neišvertė. Sakė, kad tai tiesiog skaičiai, jei nori gauti pinigus, turi pasirašyti. Jis labai nervavosi, nežinojo ką daryti, norėjo kviesti policiją, kad paaiškintų ką turi pasirašyti. Tokioje situacijoje buvo pirmą kartą. Skaičius supranta, jam sakė, kad reikia pasirašyti dėl išlaidų už kurą. Teigia, kad norėjo ginčyti atleidimą iš darbo. Praėjus savaitei po atleidimo iš darbo, jį Migracijos darbuotojas informavo, jog (duomenys neskelbtini), ir jo buvimas (duomenys neskelbtini).
6. Liudytojas E. V. teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „Transavis“ (duomenys neskelbtini), darbas konkrečiai susijęs su (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog pradžioje problemų su atsakovu nebuvo, atleidžiant iš darbo buvo konfliktas. Atleidimo iš darbo dieną, atsakovas darbo dienos pradžioje atvyko į servisą dėl transporto priemonės techninių problemų, vėliau nuvyko į biurą, kad susitvarkytų dokumentus už dirbtą laiką ir planavo toliau dirbti. Tačiau, kai jam buvo išmokėti pinigai, jis išėjo iš biuro, po kokios valandos grįžo ir atsisakė toliau dirbti. Paaiškino, kad prieš savaitę iki atsakovui išeinant iš darbo, buvo įvykęs atsakovo vairuojamos transporto priemonės techninis gedimas. Transporto priemonė yra apdrausta, todėl atsakovas, suprasdamas, kad tai jo kaltė, pradėjo galvoti kaip išsisukti iš situacijos, nes bendra žala viršijo 7000,00 Eur. Atvykus transporto priemonei į Lietuvą, atliekama bazinė transporto priemonės apžiūra, atliekami baziniai darbai. Kol buvo vykdoma techninė apžiūra, kolega atvežė atsakovą į įmonės buveinę. Kadangi atsakovas planavo dirbti, jam buvo išmokėtos lėšos tolimesniam darbui. Lėšos išmokamos tam, kad vairuotojas galėtų sumokėti kelių mokesčius, baudas, kad galėtų išspręsti kitas problemas. Yra šalių, kur pinigus priima tik grynais pinigais. Jie išleisdami vairuotoją į reisą nežino iš anksto, kur išleidžia vairuotojas. Paaiškino, kad bankomatas išduoda 500,00 Eur vienai dienai, o Italijoje baudą policija priima tik grynais pinigais. Stovint transporto priemonei, įmonė daugiau praranda, nei išmokėdama vairuotojams grynuosius pinigus. Nežino, ar nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki atleidimo iš darbo dienos atsakovas turėjo išlaidų, kurias apmokėjo grynaisiais pinigais. Pažymėjo, jog grynuosius pinigus vairuotojai naudoja ir savo asmeninėms reikmėms. Esant poreikiui vairuotojams, jų prašymu, yra išmokami grynieji pinigai, nes (duomenys neskelbtini) kartais turi problemų su bankais. Teigia, kad įmonei atsakovas padarė 7000,00 Eur žalą, draudimas iš jos išskaičiuos 1500,00 Eur franšizę. Šiai dienai ieškovė atsakovui dėl žalos jokių pretenzijų nėra pareiškusi. Paaiškino, kad darbo sutartis buvo išversta į rusų kalbą, jei vairuotojams įdomu, dokumentų pasirašymo metu naudojasi „google translate“ pagalba, paskutiniu metu vairuotojai puikiai tai daro. Įmonėje yra praktika visada vairuotojams duoti grynųjų pinigų, nes su kortele gali kilti techninių problemų, tokiu atveju tenka vykti į įvykio vietą, taip yra patiriamos papildomos išlaidos. Mano, jog šiuo atveju grynieji pinigai buvo išmokėti abiejų šalių iniciatyva, žodiniu susitarimu. Rašytinio susitarimo dėl pinigų mokėjimo grynaisiais nebuvo. Įmonės išorės ir vidaus patalpos yra filmuojamos, duomenys saugomi kol užsipildo kortelės atmintis, jei įvykių nedaug, gali būti saugoma 2 – 3 savaites, jei daug – 7 dienas.
7. Liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) UAB „Transavis“ (duomenys neskelbtini), šiuo metu atostogose. Su atsakovu kartu pradėjo dirbti įmonėje 2022 m. balandžio mėn. Paaiškino, jog darbdavys pinigus perveda tik į kortelę. Nėra girdėjęs, kad vairuotojams būtų mokami grynieji pinigai. 2022 m. balandžio 8 d. prisimena, nes būtent tą dieną juos su mikroautobusiuku siuntė dirbti. Todėl įmonės biure buvo susirinkę gal 8 – 10 vairuotojų. Biure pasirašinėjo dokumentus ir po to jam pervedė 300,00 Eur į kortelę, už pinigus po to pasirašė. Tą dieną nematė, kad kuriam nors vairuotojui būtų išmokėti grynieji pinigai. Atsakovui K. B. tikrai nebuvo išmokėti grynieji pinigai. Kelionėje grynieji pinigai nereikalingi. Visoje Europoje galioja Payser, todėl visur gali atsiskaityti bankine kortele. Niekada neturėjo problemų atsiskaitinėjant kortele. Pradžioje dirbo kartu su atsakovu, tai truko apie mėnesį, jį apmokė atsakovas dirbti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Transavis“ ieškinį atmesti, teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. liepos 18 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios, priteisti atsakovui K. B. iš ieškovės UAB „Transavis“ 1500,00 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta atskaičius mokesčius) ir 1160,33 Eur netesybų (suma nurodyta neatskaičius mokesčius) bei 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 4 d. tarp ieškovės UAB „Transavis“ ir atsakovo K. B. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įdarbintas (duomenys neskelbtini), darbdavio iniciatyva nustatant 3 mėn. bandomąjį laikotarpį (darbo sutarties 1.2, 5.1 punktai). Šalys sutarė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio darbo užmokesčio padauginto iš koeficiento 1,65, mokamo iki sekančio mėnesio 25 d. mokėjimo (1.3 punktas) (2 t., e. b. l. 124 –128). 2022 m. balandžio 5 d. atsakovas pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai (1 t., e. b. l. 24). UAB „Transavis“ direktoriaus 2022 m. balandžio 8 d. įsakymu atsakovas K. B., kuris patikslintas 2022 m. balandžio 11 d., 2022 m. gegužės 2 d., 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. birželio 17 d. patikslintais įsakymais „Dėl komandiruotės“, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamas į komandiruotę į Europą (2 t., e. b. l. 116 – 120). 2022 m. birželio 17 d. atsakovas atleistas iš darbo. 2022 m. birželio 21 d. prašymu atsakovas K. B. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri 2022 m. liepos 18 d. sprendimu prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti K. B. naudai iš UAB „Transavis“ 1500,00 Eur, atskaičius mokesčius, su darbo santykiais susijusių išmokų bei 1160,33 Eur, neatskaičius mokesčius, netesybas. Nesutikdama su minėtu ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ginčų komisijos sprendimu, ieškovė pateikė ieškinį teismui.
8.2. Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilęs dėl šalių nesutarimo, ar ieškovei, atleidžiant iš darbo buvusį darbuotoją (atsakovą) K. B., su juo buvo pilnai atsiskaityta. Pasak ieškovės, ji apskaičiavo visas mokėtinas sumas pagal darbo sutartį ir kitus susitarimus ir pilnai atsiskaitė, į atsiskaitymą įtraukdama mokėjimus grynaisiais pinigais, kurie atsakovui buvo išmokėti, bet nepanaudoti. Tačiau atsakovas neigia gavęs iš ieškovės bet kokius grynuosius pinigus. Teismas pažymėjo, jog ginčo tarp šalių nėra dėl apskaičiuotų galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju sumų dydžio, tačiau šio atveju svarbu išsiaiškinti, ar iki darbo santykių pabaigos su atsakovu K. B. jam buvo išmokėtos visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y. ar 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) grynaisiais pinigais atsakovui realiai buvo išmokėti grynieji pinigai, kurie jų nepanaudojus, įskaityti į galutinį atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju.
8.3. Teismas pažymėjo, kad pasak ieškovės, byloje esantis 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovui buvo išmokėtas 500,00 Eur avansas komandiruotei, o 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai išmokėtas 1000,00 Eur avansas komandiruotės ūkio išlaidoms (2 t., e. b. l. 121-122), o pinigų išmokėjimo faktą patvirtina paties atsakovo K. B. minėtuose dokumentuose esantys parašai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymais byloje, be kita ko, laikytini ir šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai (CPK 186 ir 189 straipsniai). Pats atsakovas viso proceso metu – tiek ginčą nagrinėjant DGK, tiek bylą nagrinėjant teisme – teikė nuoseklius ir neprieštaraujančius vieni kitiems paaiškinimus, jog visos su darbo santykiais susijusios išmokos būdavo mokamos tik banko pavedimais ir kategoriškai neigė gavęs iš ieškovės grynuosius pinigus. Neneigia, jog gali būti, jog ant kasos išlaidų orderių yra pasirašęs, tačiau jis pasirašė nesuprasdamas dokumentų, ant kurių pasirašo turinio. Aplinkybę, jog UAB „Transavis“ vairuotojams pinigai būdavo išmokami tik banko pavedimais, taip pat patvirtino liudytojas A. K., kuris nurodė, jog nėra girdėjęs, kad vairuotojams būtų mokami grynieji pinigai ir 2022 m. balandžio 8 d. nematė, kad kuriam nors vairuotojui būtų išmokėti grynieji pinigai bei patvirtino, kad K. B. tikrai nebuvo išmokėti grynieji pinigai. Tačiau tokiems parodymams prieštarauja liudytojo E. V. parodymai, kuris paaiškino, jog įmonėje yra praktika visada vairuotojams duoti grynųjų pinigų, kadangi su kortele gali kilti techninių problemų. Mano, jog šiuo atveju grynieji pinigai buvo išmokėti abiejų šalių iniciatyva. Teismas liudytojo E. V. parodymus vertino kritiškai.
8.4. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog tiek atsakovas, tiek liudytojas A. K. nurodė, jog jie abu turi bankines korteles ir Europoje nekyla jokių problemų jomis atsiskaitant. Liudytojo E. V. paaiškinimai, kad grynieji pinigai vairuotojams išmokami tam, kad vairuotojai galėtų sumokėti kelių mokesčius, baudas, kad galėtų išspręsti kitas problemas, nes yra šalių, kur pinigus priima tik grynais pinigais, taip pat nėra pakankami išvadai, jog atsakovui grynieji pinigai buvo išmokėti, padaryti. Pastebėtina, kad niekas netrukdo pačiam vairuotojui nuo kortelės nusiimti grynųjų pinigų ir jais atsiskaityti. Be to, jei 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderiu atsakovui darbdavys ir būtų išdavęs 500,00 Eur grynųjų pinigų sumą, t. y. tokia pati suma, kurią, liudytojo E. V. parodymais, neva bankomatas išduoda per dieną, todėl logiškai nesuprantama, kaip tokiu atveju tokio pat dydžio grynųjų pinigų darbdavio išduota suma galėtų vairuotojui padėti tam tikroje situacijoje labiau nei lygiai tokia pati grynųjų pinigų suma ją nuėmus nuo kortelės. Beje, niekuo nepagrįstas liudytojo tvirtinimas, jog bankomatas išduoda 500,00 Eur vienai dienai. Pažymėtina, jog išduodamas grynųjų pinigų vienai dienai limitas yra banko ir kliento susitarimo dalykas, ir tai kiekvienu atveju yra individualu. Nepaisant to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog 2022 m. balandžio 8 d. atsakovas komandiruotėje būtų patyręs kokias nors kelionės išlaidas, kurioms apmokėti būtų pagrindas atsiskaityti darbdavio neva duotais grynaisiais pinigais. Todėl visiškai neracionalu, kad, esant nepanaudotiems gryniesiems pinigams pagal 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį, 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderiu darbdavys dar papildomai būtų išmokėjęs 1000,00 Eur grynųjų pinigų. Be to, teismo abejones dėl grynųjų pinigų išmokėjimo sustiprina ir tai, jog tomis pačiomis dienomis, kai buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, atsakovui buvo pervesti pinigai ir į banko sąskaitą. Kodėl atsirado toks dvigubo pinigų mokėjimo darbuotojui būtinumas, objektyviai paaiškinti teismo posėdyje negalėjo ir liudytojas E. V..
8.5. Teismo vidinį įsitikinimą dėl grynųjų pinigų neišmokėjimo atsakovui šioje situacijoje sustiprino ir rašytiniai bylos įrodymai. Darbo sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, jog darbuotojui už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų avansas nemokamas, nebent šalys kitaip nurodytų atskirame dokumente. Galutinis atsiskaitymas už komandiruotėje patirtas faktines išlaidas – ne vėliau, kaip per penkiolika dienų nuo visų komandiruotės dokumentų ir ataskaitos pristatymo darbdaviui. Ieškovė neneigia, jog jokio rašytinio susitarimo dėl avanso mokėjimo tarp šalių nebuvo. UAB „Transavis“ direktoriaus 2022 m. balandžio 8 d. įsakyme nurodyta bei tai atkartota įsakymo patikslinimuose, jog visos komandiruotės išlaidos (išskyrus dienpinigius) apmokamos tik pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kaip minėta, vadovaujantis DK 139 straipsnio 3 dalimi, darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Neįtikinami liudytojo E. V. paaiškinimai, kad vairuotojai išmokėtus grynuosius pinigus naudoja asmeninėms reikmėms. UAB „Transavis“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, tai ne labdaros ar paramos įstaiga, todėl toks piniginių lėšų „dalijimas“ būtų nesuderinamas su juridinio asmens veiklos tikslais, todėl akivaizdu, jog neįmanomas. Taigi, įvertinus šalių susitarimą, darbdavio vidaus administravimo aktų nuostatas, DK 139 straipsnio 3 dalies reikalavimą ir nesant tarp šalių sudarytų jokių papildomų rašytinių susitarimų darytina išvada, jog ginčo situacijoje nebuvo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo išmokėti atsakovui avansą grynaisiais pinigai
8.6. Vertindamas ieškovės atstovo teiginius, kad atsiskaitymo su atsakovu faktą patvirtina griežtos atskaitomybės dokumentai – kasos išlaidų orderiai, kurie pasirašyti ne tik ieškovės bet ir atsakovo, bei kasos knyga, teismas pabrėžė, kad nors kasos išlaidų orderis yra griežtos atskaitomybės dokumentas, tačiau kita vertus, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Kasos išlaidų orderis, kuriuo neva atsakovui buvo išmokėta 500,00 Eur avansas komandiruotės išlaidoms, yra 2022 m. balandžio 8 d. Tuo metu galiojo (neteko galios nuo 2022 m. gegužės 1 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, kurių 5 punktas nustatė, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad visi Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba. Prie jų gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiem pusėms priimtina kalba. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, atsakovas neneigia, jog pasirašė ginčo dalyku esančius kasos išlaidų orderius, tačiau būtina pažymėti, jog minėtus dokumentus jis pasirašė nesuprasdamas jų turinio. Atsakovo paaiškinimais, jis buvo skubinamas pasirašyti dokumentus lietuvių kalba jo atleidimo dieną, paaiškinant, jog minėtieji dokumentai reikalingi buhalterijai, kad ši galėtų atsiskaityti su atsakovu. Taip pat teigia, jog prašė, kad dokumentus jam išverstų į rusų kalbą, tačiau dokumentai nebuvo išversti. Ieškovė netgi neįrodinėjo, jog atsakovui atleidimo iš darbo dieną lietuvių kalba pateikti pasirašymui dokumentai buvo išversti. Priešingai, liudytojas E. V. paaiškino, jog, jei vairuotojams įdomu, dokumentų pasirašymo metu jie naudojasi „google translate“ pagalba, paskutiniu metu vairuotojai puikiai tai daro. Taigi, ginčo nėra, jog kasos išlaidų orderiuose yra atsakovo parašai, tačiau jie jokiu būdu nepatvirtina 500,00 Eur ir 1000,00 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo jam fakto, nes negalima padaryti vienareikšmės išvados, kokia informacija buvo iškomunikuota apie atsakovui pateiktų dokumentų turinį. Valstybinės kalbos nemokančiam darbuotojui vienareikšmiškai turi būti tinkamai ir jam suprantama kalba išaiškintas dokumento ant kurio pasirašoma turinys. Pažymėtina, jog savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (DK 24 straipsnio 3 dalis). Nors DGK ir nėra apeliacijos dalykas, tačiau šiuo atveju visiškai pritartina jo argumentui, jog tokiu atveju darbdavys turėtų paprašyti, kad darbuotojas savo ranka įrašytų gaunamą pinigų sumą žodžiais jo kalba arba padarytų prierašą, patvirtindamas, kad gavo nurodytą pinigų sumą. Nesant tokio prierašo, darytina išvada, jog kasos išlaidų orderiai turi esminių trūkumų, todėl šioje situacijoje kasos išlaidų orderiai negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai ieškovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas darė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nebuvo pagrindo, todėl atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė (ieškovė) UAB „Transavis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą ir pripažinti, kad ieškovė pagal 2022 m. balandžio 4 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra visiškai ir pilnai atsiskaičiusi su atsakovu. Taip pat prašo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su teismo sprendimu argumentus:
9.1. Sprendimu nebuvo tinkamai ir iš esmės atskleista, kodėl ieškovė atsakovui išmokėjo grynuosius pinigus, kam jie buvo skirti ir kodėl buvo įskaityti. Atitinkamai ieškovė atsakovui nesiekė išmokėti darbo užmokesčio grynaisiais pinigais ir nemokėjo komandiruotpinigių grynaisiais pinigais, o perdavė grynųjų pinigų, kad jų atsakovas turėtų kelyje, kadangi jie vis dar yra reikalingi, pvz., atsiskaitant už kelių mokesčius (ne visur yra priimamos kortelės arba atsiskaitymas jomis neveikia), einant į tualetą ir pan. Be to, iš rytų bloko šalių atvykę darbuotojai susiduria su dažna problema, kad jų banko kortelės neveikia tam tikrą laikotarpį ar tam tikroje šalyje. Taigi, atsakovas žinodamas šias aplinkybes, būtent ir paprašė, kad išlaidoms skirta suma būtų skiriama grynaisiais pinigais, nes jeigu banko kortelė kelyje neveiks ar jos nepriims, tai iš esmės darbuotojas susidurs su ypatingai didelėmis problemomis, pvz., negalės sumokėti kelių mokesčio ir važiuoti toliau. Važiuojama įvairiu paros metu, todėl susidūrus su mokėjimo kortelės problemomis, jas ne tik, kad sunku išspręsti, tačiau kartais ir neįmanoma (pvz., savaitgaliais). Taip buvo siekiama, jog kelyje darbuotojas turėtų grynųjų pinigų ir galėtų juos prireikus panaudoti, pvz., sumokėti kelių mokestį, kuomet priimamos tik monetos ar turėti kitiems nenumatytiems atvejams. Darbuotojai nuolatos nurodo, jog jiems kelyje yra reikalingi grynieji pinigai. Tam tikslui jie ir buvo išmokėti atsakovui. Atitinkamai ir antrasis mokėjimas grynaisiais pinigais buvo padarytas, kuomet atsakovas nurodė, jog tęs savo darbo funkcijas, t. y. suteiktos lėšos išlaidoms važiuoti toliau. Tik vėliau atsakovas pareiškė, jog darbo funkcijų nebetęs ir nori nutraukti darbo sutartį. Tokiu būdu susidarė permoka, nes akivaizdu, kad jokių išlaidų atsakovas nebepatirs, todėl ji ir buvo užskaityta, bet mokėjimų pradinė paskirtis ir esmė nebuvo mokėti darbo užmokestį, o išmokėti grynųjų pinigų išlaidoms, kas nėra draudžiama. Tai nėra mokėjimas, kuriuo siekiama apmokėti už atliekamą darbą, o kompensuoti patiriamas išlaidas kelyje. Nutrūkus darbo teisiniams santykiams, buvo pasielgta ekonomiškiausiu būdu, t. y. sudengti ir / ar įskaityti mokėjimus. Nebūtų logiška reikalauti grąžinti grynuosius pinigus, o vėliau juos vėl pervesti bankiniu pavedimu. Šiuo pagrindu yra laikoma, jog buvo tinkamai ir visiškai atsiskaityta su atsakovu, todėl nėra pagrindo teigti, kad grynųjų pinigų mokėjimai negali būti įskaityti. Be to, byloje nebuvo paneigta, jog grynųjų pinigų perdavimas buvo atliktas.
9.2. Kasos išlaidų orderis priskiriamas tipiniams apskaitos dokumentams bei naudojamas iš įmonės kasos išduodamiems gryniesiems pinigams įforminti bei pagal formuojamą teismų praktiką, kasos išlaidų orderio išdavimas ir pinigų išmokėjimas jo pagrindu yra pripažįstamas vienašaliu sandoriu. Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) ir Taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 straipsnis, Taisyklių 30 punktas). Taisyklių 4 punktas nustato, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius (Taisyklių 41 punktas). Taisyklių 19 punktas nustato, kad nesant kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas rašytinių įrodymų galią, kurie yra griežtos formos finansinės atskaitomybės dokumentai, paneigė dviejų asmenų, kurie ne tik, kad tarpusavyje yra glaudžiai susiję, tačiau abu turi suinteresuotumą pateikti klaidinančius teiginius, liudijimais.
9.3. Vertinant liudytojo A. K. paaiškinimų patikimumą, turi būti vertinama tai, kad atsakovas ir paminėtas liudytojas dirbti pradėjo kartu. Po ko, atsakovas ir A. K. dirbo viename ekipaže, nes atsakovas liudytoją mokė. Kaip liudytojas nurodė, jis atliko stažuotę. Taigi, matyti, kad atsakovą ir A. K. sieja glaudus ryšys, jie yra tampriai susiję ir liudytojas turi suinteresuotumą duoti atsakovui naudingą ir / ar palankų liudijimą. Be to, pačiam liudytojui, kuris dirba tokiomis pačiomis darbo sąlygomis ir tvarka, kaip ir atsakovas, yra naudinga paneigti grynųjų pinigų gavimą, nes vėliau jis galės reikšti reikalavimus dėl grynųjų pinigų neva neišmokėjo, t. y. pateikiamas liudijimas yra asmeniškai pačiam liudytojui naudingas. Taigi, šio liudytojo pateikti paaiškinimai 2022 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu turėjo būti vertinami kritiškai, o ne suteikiant jiems išimtinę reikšmę, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, yra pastebimas ir esminis prieštaravimas tarp liudytojo A. K. parodymų ir jo išsakomos pozicijos parodymuose. Pradžioje teikdamas paaiškinimus, jis akcentavo, kad niekam niekuomet nėra mokami grynieji pinigai, bet vėliau, kuomet ieškovės atstovas uždavė tikslinamojo pobūdžio klausimą, iš kur jam tokia kategoriška informacija yra žinoma, liudytojas A. K. jau teigė kiek kitaip, kad jis norėjo pasakyti, kad prie jo ar jam matant atsakovui nebuvo mokami grynieji pinigai. Taigi, matomas kategoriškas pateiktos pozicijos pasikeitimas, iš pradžių tvirtinant, kad grynieji pinigai darbuotojams įmonėje nėra mokami, o vėliau jau teigiant, kad jis to nematė, t. y. prie jo tas nebuvo daroma. Tokie liudytojo A. K. paaiškinimai ne tik, kad yra vertinami ypatingai kritiškai, tačiau ir buvo atskleistas paminėto liudytojų subjektyvumas, neobjektyvumas ir suinteresuotumas, nurodyti ir / ar pateikti tam tikrus faktus, kurie yra asmeniškai naudingi ir pačiam liudytojui. Tokius kritiškai vertinamus ir nenuoseklius liudytojo A. K. parodymus pirmosios instancijos teismas laikė, kaip turinčius didesnę įrodomąją galią, nei rašytinius įrodymus, kuriuos savo parašu buvo patvirtinęs atsakovas (kasos išlaidų orderius – griežtos atskaitomybės dokumentus). Tokiu būdu teismas vadovavosi ne rašytiniais įrodymais, o išvestiniais duomenimis, t. y. abejotinais liudytojų parodymais. Juo labiau, kad liudytojas E. V., kuris yra ieškovės (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad ieškovės įmonėje yra praktika išmokėti dalį pinigų grynaisiais pinigais, o šie paaiškinimai byloje buvo patvirtinti rašytiniais duomenimis.
9.4. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminius įrodymų tyrimo bei vertinimus pažeidimus. Iš esmės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Tokiu būdu yra spręstina, jog teismas, nustatydamas faktines aplinkybes dėl grynųjų pinigų išmokėjimo fakto atsakovui, pagal byloje surinktų įrodymų viseto kontekstą, nepagrįstai įvertino, kad grynieji pinigai nebuvo išmokėti atsakovui. Taip pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. buhalterinius apskaitos dokumentus ir kasos knygą, kurie patvirtina grynųjų pinigų išmokėjimą. Byloje yra net keli rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina grynųjų pinigų išmokėjimą ir jų dydį, o štai rašytinių duomenų, kurie leistų spręsti priešingai nėra. Visgi, pirmosios instancijos teismas priėmė priešingą išvadą nei byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl teismo priimtos išvados nėra siejamos nei leistinumo, nei sąsajumo principais su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
9.5. Iš ieškovės kartu su ieškiniu teikiamų rašytinių duomenų (darbo užmokesčio ir dienpinigių priskaičiavimo dokumentų), yra matyti, kad atsakovui ieškovė priskaičiavo: 534,64 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio už darbą 2022 m. balandžio mėn.; 982,99 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio už darbą 2022 m. gegužės mėn.; 618,81 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio už darbą 2022 m. birželio mėn. (šioje sumoje įskaičiuota ir kompensacija už atsakovo sukauptas 4 darbo dienas nepanaudotų atostogų). Viso ieškovė atsakovui atitinkamai pagal darbo sutarties nuostatas išmokėjimui priskaičiavo 2136,44 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tuo tarpu per visą atsakovo darbo laikotarpį ieškovė priskaičiavo jam 2194,50 Eur dienpinigių. Šiuo pagrindu yra konstatuojama, jog ieškovė per atsakovo darbo laikotarpį jam išmokėjimui priskaičiavo 4330,94 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Iš kartu su ieškiniu teikiamų rašytinių duomenų yra matyti, jog atsakovui ši suma buvo pilnai ir visiškai išmokėta. Atitinkamai bankiniais pavedimais ieškovė atsakovui sumokėjo: 2022 m. balandžio 8 d. – 300,00 Eur, 2022 m. balandžio 22 d. – 300,00 Eur, 2022 m. gegužės 9 d. – 534,64 Eur, 2022 m. gegužės 20 d. – 300,00 Eur, 2022 m. birželio 13 d. – 982,99 Eur, 2022 m. birželio 17 d. – 413,31 Eur. Viso bankiniais pavedimais ieškovė atsakovui sumokėjo – 2830,94 Eur. Likusi nesumokėta suma buvo atsakovui sumokėta grynaisiais pinigais. Atitinkamai tai patvirtina 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais buvo sumokėta bendra 1500,00 Eur dydžio suma. Šiuo pagrindu yra konstatuojama, kad pagal darbo šalių sutartas ir sulygtas sąlygas su atsakovu ieškovė atsiskaitė visiškai ir pilnai, todėl atsakovo reikalavimai yra nepagrįsti, neįrodyti bei neteisėti, yra siekiama nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.
9.6. Pirmosios instancijos teisme įrodymų, kad kolektyviniuose susitarimuose ar praktikoje yra numatyta, jog dienpinigiai laikomi minimalaus atlyginimo darbo užmokesčio dalimi, atsakovas nepateikė ir to net neįrodinėjo bei neteikė. Atsižvelgiant į tai, dienpinigiai nelaikomi darbo užmokesčio dalimi ir skaičiuojant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį į jį neįtraukiami. Net neva ir laikant, kad grynieji pinigai buvo dienpinigiai, nors tai nebuvo, netesybos negali būti skaičiuojamos. Kita vertus, įvertinus tai, kad atsakovas pas ieškovę apytiksliai dirbo tik porą mėnesių, tai, kad netesybų suma beveik viršytų neva neišmokėtą sumą, kuri nebuvo išmokėta ne dėl tyčinių ir / ar sąmoningų veiksmų, o dėl to, kad ieškovė manė, jog gali atlikti įskaitymą, t. y. sąžiningai klydo. Tokio dydžio sankcija būtų ne tik, kad neproporcinga, tačiau greičiau taptų baudimo priemone, o ne teisinga satisfakcija atsakovui. Be to, ieškovė mano, jog jeigu ir būtų laikoma, kad buvo neišmokėtos kažkokios sumos, tai būtų dienpinigiai, kurie nėra priskiriami darbo užmokesčiui, todėl už juos netesybos neturėtų būti taikomos. Taigi, ieškovė prašo net ir pripažinus, jog ji neva netinkamai atsiskaitė su atsakovu, netaikyti netesybų instituto.
10. Atsakovas K. B. atsiliepime prašo apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:
10.1. Apeliaciniame skunde būtinumas išmokėti grynuosius pinigus darbuotojams (tame tarpe ir atsakovui) grindžiamas teiginiais, neva ieškovė ne kartą buvo susidūrusi su situacija, kuomet negalint nusiimti grynųjų pinigų dėl taikomo banko limito, užblokuotos banko kortelės (ypatingai dažnai Rytų šalių piliečiams) ar kitų priežasčių, krovinio pervežimas yra sulaikomas kelioms dienoms ar net savaitei. Todėl ieškovė neva pradėjo taikyti praktiką, kai pinigai išlaidoms vairuotojams yra išmokami grynais pinigais ir pavedimu, siekiant, kad bet kokiu atveju jie galėtų spręsti kilusias problemas ir komandiruotė nebūtų stabdoma. Be to, kai kuriose šalyse daugeliu atveju net nėra įmanomas atsiskaitymas kortele, pvz., Slovakijoje yra galima baudas apmokėti tik grynaisiais pinigais. Tačiau jokie rašytiniai ar kitokie objektyvūs įrodymai, galintys patvirtinti aukščiau nurodytus teiginius, nebuvo pateikti.
10.2. Apklaustas liudytoju ieškovės darbuotojas E. V. paaiškino, jog įmonėje yra praktika visada vairuotojams duoti grynųjų pinigų, kadangi su kortele gali kilti techninių problemų, tačiau teismas pagrįstai šiuos liudytojo parodymus įvertino kritiškai. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek atsakovas, tiek ieškovės darbuotojas liudytojas A. K. nurodė, jog jie abu turi bankines korteles ir Europoje nekyla jokių problemų jomis atsiskaitant. Be to, niekas netrukdo pačiam vairuotojui nuo kortelės nusiimti grynųjų pinigų ir jais atsiskaityti. 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderiu atsakovui neva buvo išduota 500,00 Eur grynųjų pinigų, t. y. tokia pati suma, kurią, liudytojo E. V. parodymais, neva bankomatas išduoda per dieną, todėl logiškai nesuprantama, kaip tokiu atveju tokio pat dydžio grynųjų pinigų darbdavio išduota suma galėtų vairuotojui padėti tam tikroje situacijoje labiau nei lygiai tokia pati grynųjų pinigų suma ją nuėmus nuo kortelės. Taip pat byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovas komandiruotėje būtų patyręs kokias nors kelionės išlaidas, kurioms apmokėti būtų pagrindas atsiskaityti ieškovės 2022 m. balandžio 8 d. neva duotais grynaisiais pinigais. Todėl visiškai neracionalu, kad, esant nepanaudotiems gryniesiems pinigams pagal 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį, 2022 m. birželio 7 d. kasos išlaidų orderiu ieškovė dar papildomai būtų išmokėjusi atsakovui 1000,00 Eur grynųjų pinigų.
10.3. Apeliantė teigia, neva teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. K. parodymais, kadangi atsakovas ir liudytojas tarpusavyje yra glaudžiai susiję, abu turi suinteresuotumą pateikti klaidinančius teiginius, liudijimus. Tačiau, jeigu abejotume liudytojo A. K. parodymais vien dėl to, kad jis yra dirbęs kartu su atsakovu, tuomet dar didesnes abejones objektyvumu keltų liudytojo E. V. parodymai. Pastarasis ne tik iki šiol dirba ieškovės įmonėje, bet ir eina (duomenys neskelbtini), atsakingo už (duomenys neskelbtini), pareigas. Todėl apeliacinio skundo teiginiai apie parodymų subjektyvumą, neobjektyvumą ir suinteresuotumą labiau tiktų liudytojo E. V. parodymams. Be to, bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. K. taip pat dirbo ieškovės įmonėje, tad duodamas teisingus, bet ieškinio teiginiams prieštaraujančius, parodymus, rizikavo savo darbo vieta.
10.4. Apeliaciniame skunde mėginama įžvelgti liudytojo A. K. parodymų prieštaravimus. Tačiau kaip matyti iš parodymų turinio, priešingai, jo parodymai nuoseklūs, teiginiai kategoriški ir papildantys vienas kitą. Teiginį, kad niekam niekuomet nėra mokami grynieji pinigai, liudytojas A. K. patikslino, jog prie jo ar jam matant atsakovui nebuvo mokami grynieji pinigai. Būtent ši aplinkybė ir yra reikšminga sprendžiant ginčą. Apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas laikė liudytojo A. K. parodymus turinčiais didesnę įrodomąją galią nei rašytiniai įrodymai (aplinkybė, jog atsakovas pasirašė kasos išlaidų orderiuose), tuo padarydamas esminius įrodymų tyrimo bei vertinimus pažeidimus, neatitinka tikrovės. Priešingai, teismas visus įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, visų byloje surinktų duomenų kontekste.
10.5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsiskaitymo su atsakovu faktą patvirtina griežtos atskaitomybės dokumentai – kasos išlaidų orderiai, kuriuose pasirašė atsakovas. Nors šiuo atveju atsakovas ir pasirašė ginčo dalyku esančius kasos išlaidų orderius, tačiau jų turinio nesuprato. Jis prašė, kad dokumentai jam būtų išversti į rusų kalbą, tačiau niekas dokumentų turinio jam neišvertė. Maža to, skubino pasirašyti dokumentus, kad galėtų atsiskaityti ir atleisti iš darbo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė net neįrodinėjo, jog atsakovui atleidimo iš darbo dieną lietuvių kalba pateikti pasirašymui dokumentai buvo išversti. Priešingai, liudytojas E. V. paaiškino, jog, jei vairuotojams įdomu, dokumentų pasirašymo metu jie naudojasi „google translate“ pagalba, paskutiniu metu vairuotojai puikiai tai daro. Dėl šios priežasties teismas negalėjo padaryti vienareikšmės išvados, kokia informacija buvo iškomunikuota atsakovui apie jam pateiktų dokumentų turinį.
10.6. Abi šalys neneigia fakto, kad 2022 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini), atsakovui vairuojant jam ieškovės perduotą transporto priemonę, iššoko minėtos transporto priemonės galinės ašies kairysis kraštinis ratas, dėl ko ieškovė patyrė turtinės žalos. Kaip teismo posėdžio metu, atsakydamas į ieškovės atstovo klausimą apie patirtą žalą, nurodė liudytojas E. V., gedimą patyrusi transporto priemonė buvo apdrausta, todėl nuostolius padengė draudimo bendrovė, išskyrus frančizę, kurios dydis 1500,00 Eur. Taigi frančizės dydis yra lygiai tiek, kiek atsakovui neva buvo išmokėta grynaisiais pinigais, todėl darytina išvada, jog „pakišant“ atsakovui pasirašyti minėtus kasos išlaidų orderius ir tokiu būdu imituojant visišką atsiskaitymą, bandoma atsakovo sąskaita kompensuoti patirtą žalą.
10.7. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistomis netesybomis, teigdama, jog dienpinigiai nelaikomi darbo užmokesčio dalimi, todėl net jeigu ir būtų pripažinta, kad ieškovė laiku neatsiskaitė su atsakovu, netesybos negali būti skaičiuojamos. Be to, pasak ieškovės, priteistų netesybų dydis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka, ir nurodo, kad būtent DK įpareigoja darbdavį, darbo sutarčiai pasibaigus, visiškai atsiskaityti su darbuotoju, išmokant jam visas su darbo santykiais susijusios išmokas, tame tarpe ir dienpinigius, o ne tik darbo užmokestį. Tad nesant visiškam atsiskaitymui darbo sutarties nutraukimo dieną ir nesant jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo naudai netesybas. Be to, ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų (pvz., duomenų apie savo finansinę padėtį, neigiamą priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams ar pan.) savo teiginiams apie tariamai neproporcingą netesybų dydį pagrįsti, todėl teismo priteistas netesybų dydis laikytinas teisingu, proporcingu ir adekvačiu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. – pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2 – 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės, kaip darbdavio, ieškinys dėl pripažinimo, kad darbdavys su darbuotoju jo atleidimo dieną yra visiškai atsiskaitęs, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliantės argumentų
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad grynieji pinigai pagal 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išmokėti atsakovui. Apeliantės teigimu, tokią nepagrįstą teismo išvadą lėmė tai, jog teismas vadovavosi ne rašytiniais įrodymais, o išimtinai išvestiniais duomenimis, t. y. abejotinais liudytojų parodymais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Taigi, apeliaciniu skundu keliamas netinkamo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimo bei atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).
17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).
18. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).
19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Taip pat ir aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Civilinėse bylose kaip liudytojai gali būti apklausiami darbdavio darbuotojai ar buvę darbuotojai, jeigu jie žino aplinkybes, turinčias ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad jie gali būti suinteresuoti bylos aplinkybių tam tikru nustatymu vienos iš šalių interesais ar savo interesais (kad išvengtų atsakomybės už pažeidimus, kad jiems būtų sudarytos geresnės galimybės darbui ar karjerai arba kt.), nėra pagrindas atsisakyti juos apklausti kaip liudytojus, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo parašai nepatvirtina 500,00 Eur ir 1000,00 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo jam fakto, todėl kasos išlaidų orderiai negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai ieškovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nesuteikė išskirtinės reikšmės nei atsakovo teiktiems paaiškinimams, nei liudytojo A. K. parodymams, o juos vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir ginčijamą sprendimą grindė jų visumos analize. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisines išvadas, kurios yra nepalankios apeliantei, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai vertinami įrodymai ir padarytos neteisingos išvados. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausiamas ir kitas apeliantės darbuotojas E. V., kuris negalėjo patvirtinti, kad atsakovui, kaip darbuotojui, faktiškai buvo perduotos lėšos pagal minėtus kasos išlaidų orderius. Liudytojo teigimu, įmonės viduje yra susiklosčiusi praktika, jog vairuotojams – ekspeditoriams yra išmokamos tam tikros sumos grynaisiais pinigais, kurie naudojami nenumatytiems atvejams (kelių mokesčiams, baudoms, arba tiems atvejams, kai neveikia pačių vairuotojų turimos mokėjimo kortelės ir pan.). Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bei pateikus apeliacinį skundą, nepateikė jokių leistinų ir patikimų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog bendrovėje buvo / yra nusistovėjusi tokia praktika (CPK 178 straipsnis). Iš liudytojo A. K. teiktų parodymų nustatyta, kad tiek atsakovas, tiek liudytojas pradėjo dirbti kartu nuo (duomenys neskelbtini), tačiau liudytojas nei pirmą darbo dieną, nei vėliau jokių grynųjų pinigų iš darbdavio, t. y. apeliantės, nebuvo gavęs, o visos lėšos, susijusios su komandiruotėmis ir darbo užmokesčiu, buvo pervedamos į mokėjimo kortelę. Tokiais liudytojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie nėra paneigti objektyviais duomenimis, iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka atsakovo teiktus paaiškinimus. Tuo tarpu apeliantė tokių liudytojo parodymų neginčijo bei nepateikė priešingų duomenų, t. y. pinigų priėmimo – perdavimo aktų, kasos išlaidų orderių ir pan., kad tiek liudytojui, tiek kitiems įmonėje įdarbintiems vairuotojams – ekspeditoriams, be pervedamų lėšų į turimas banko sąskaitas, taip pat buvo išmokami ir grynieji pinigai, todėl pripažintina, kad ieškovė neįrodė minėtos aplinkybės. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog nėra aplinkybių, trukdančių pačiam vairuotojui nuo kortelės nusiimti grynųjų pinigų ir jais atsiskaityti, esant būtinumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant darbuotojui išmokėti tam tikrą sumą grynaisiais pinigais, yra būtina juos išgryninti banke, sumokėti mokesčius už grynųjų pinigų išėmimą, viršijus leistiną limitą. Šiuo atveju yra akivaizdu, atsižvelgiant į tai, jog įmonėje esant ne vienam vairuotojui – ekspeditoriui, kad grynųjų pinigų išėmimas apeliantei, kaip įmonei, yra ekonomiškai nenaudingas (generuoja laiko ir finansinius kaštus išgryninant pinigus, užpildant kasos išlaidų orderį, jį įtraukiant į registrą, sumokant banko komisinį mokestį), todėl teigtina, kad grynųjų pinigų išmokėjimas taip pat neatitinka įmonės ekonominio intereso.
21. Vertinant šalių nurodomas aplinkybes dėl 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo bei atsakovo prašymo nutraukti darbo sutartį pateikimo, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek minėti dokumentai, tiek DGK ir pirmosios instancijos teismui pateikti kiti atsakovo pasirašyti dokumentai (2022 m. balandžio 5 d. prašymas dėl atostogų, įsakymai dėl komandiruotės ir kt.), išskyrus šalių sudarytą 2022 m. balandžio 4 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surašyti vien tik lietuvių kalba. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas yra užsienio pilietis, kuris nemoka lietuvių kalbos. Teismo posėdžio metu liudytojas E. V. nurodė, kad jei vairuotojams įdomu, dokumentų pasirašymo metu jie naudojasi „google translate“ pagalba ir tokiu būdu sužino, už ką pasirašo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas, kaip darbuotojas pasirašydamas visus jam teikiamus dokumentus, pasitikėjo darbdavio, šiuo atveju apeliantės, gera valia ir teikiama informacija už ką darbuotojas konkrečiu atveju pasirašo. Iš pateiktų kasos išlaidų orderių matyti, kad abiejuose dokumentuose yra padėti atsakovo, kaip asmens, kuriam sumokėtos atitinkamai 500,00 Eur ir 1000,00 Eur sumos, parašai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas suprato jam nežinoma kalba (lietuvių) surašyto dokumento turinį, suvokė, kad tokiu dokumentu pripažįsta nurodytų pinigų sumų gavimo faktą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką, būtent apeliantė, teigdama, kad ji faktiškai perdavė 1500,00 Eur sumą atsakovui, turėjo procesinę pareigą tokias aplinkybes įrodyti. Tuo tarpu atsakovui, teigiančiam, kad tokios pinigų sumos jis faktiškai negavo, negalėjo būti perkelta tokių aplinkybių (pinigų negavimo) įrodinėjimo našta. Apeliantė (ieškovė) pinigų perdavimo faktą įrodinėjo būtent pasirašytais 2022 m. balandžio 8 d. ir 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderiais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kasos knyga bei liudytojo E. V. parodymais, tačiau minėti įrodymai neatspindi faktinį pinigų perdavimo momentą, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pasirašytus kasos išlaidų orderius atsietai vertino nuo kitų rašytinių byloje esančių įrodymų. Be to, apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neprašė apklausti įmonės vadovo ar vyriausiojo (vyresniojo) finansininko, kurie savo parašais patvirtino apie tariamai išmokėtas lėšas, nors minėti asmenys tiesiogiai dalyvavo sudarant ir išmokant pinigines lėšas, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog atsakovas minėtų piniginių lėšų pagal išrašytus kasos išlaidų orderius faktiškai negavo.
22. Atskirai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisingą teismo sprendimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio metu liudytojas E. V. taip pat nurodė, kad avansas komandiruotei / komandiruotės ūkio išlaidoms išmokamas pagal kelionės trukmę. Iš byloje esančio 2022 m. balandžio 8 d. įsakymo dėl komandiruotės Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atsakovo komandiruotė į Europą turėjo trukti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pagal 2022 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui tariamai buvo išmokėta 500,00 Eur suma, kuri, vadovaujantis liudytojo E. V. parodymais, buvo skirta nenumatytiems atvejams nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o tuo tarpu pagal 2022 m. birželio 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui tariamai buvo išmokėta 1000,00 Eur suma, kuri buvo skirta nenumatytiems atvejams nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tačiau nei posėdžio metu, nei teiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantė negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių atsakovui už tą patį laikotarpį komandiruotėje buvo nuspręsta mokėti skirtingus avansus grynaisiais, nors apklausto liudytojo teigimu, avansas mokamas pagal kelionės trukmę. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tomis pačiomis dienomis, kai buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, atsakovui buvo pervesti pinigai ir į banko sąskaitą, tačiau kodėl atsirado toks dvigubo pinigų mokėjimo darbuotojui būtinumas, apeliantė objektyviai paaiškinti teismo posėdyje negalėjo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apeliantei nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo atsakovui papildomai išmokėti grynuosius pinigus.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl pagrįstai pripažino, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su ieškovu bei atmetė ieškinį atsakovo atžvilgiu.
24. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, kad 1160,33 Eur netesybų suma ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, yra aiškiai per didelė, neprotinga ir neproporcinga, todėl netesybų institutas neturėtų būti taikomas.
25. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
26. Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 17–20 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022).
27. Taigi, sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo, reikia įvertinti, ar yra visos jos taikymo sąlygos, be kita ko, ar uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pasibaigus darbo santykiams ieškovė su atsakovu neatsiskaitė laiku dėl atsakovo kaltės. Tokių aplinkybių apeliantė neįrodinėjo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nurodytos aplinkybės (netesybų dydis, trumpa darbo santykių trukmė) nėra pagrindas spręsti dėl DK 147 straipsnio 2 dalies normoje nustatytos sankcijos sumažinimo, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju nėra išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo paminėtos ir aktualios kasacinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, ir kad nėra pagrindo naikinti ar keisti šį sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
31. Kadangi apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
32. Atsakovas į bylą pateikė prašymą priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.
33. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovui priteisiamos iš apeliantės (ieškovės) (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Transavis“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transavis“, juridinio asmens kodas 301881765, 400,00 Eur (keturių šimtų eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Rūta Petkuvienė
Andrius Verikas