Civilinė byla Nr. e2-16245-820/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09187-2015-2

           Procesinio sprendimo kategorija: 117.1.; 128.19.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

sekretoriaujant Aušrai Stankutei,

dalyvaujant pareiškėjo A. D. atstovas advokato padėjėjas A. G.,

suinteresuotojo asmens R. K. atstovė advokatė A. P.,

suinteresuotasis asmuo Z. L. ir jos atstovė advokatė N. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. K., Z. L. ir R. D.,

n u s t a t ė:

pareiškėjas prašo pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po senelės J. D. mirties, priimti. Nurodė, jog 2014 m. liepos 15 d. mirė pareiškėjo senelė. Pareiškėjas nurodė, jog turi teisę kartu su savo seserimi R. K. bei tetomis Z. L. ir R. D., paveldėti senelės turto dalį, nes yra mirusiosios vaikaitis. Pareiškėjas teigia, jog nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes buvo susitaręs su teta Z. L., kad ji įtrauks pareiškėją bei jo seserį į įpėdinių sąrašą, o pastarajam grįžus iš užsienio, kur gyvena jau daug metų, pabaigs tvarkyti paveldėjimo reikalus. Pareiškėjas vėliau sužinojo, jog nei jis, nei jo sesuo į įpėdinių sąrašą nebuvo įtraukti. Pareiškėjas nurodė, jog palikimo nepriėmė, nes pasitikėdamas savo teta per įstatymo nustatytą terminą neįteikė notarui atskiro prašymo palikimui priimti, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje taip pat neturėjo galimybės iki 2014 m. spalio 15 d. atvykti į Lietuvą ir paduoti pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Teigia, jog šios aplinkybės laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl prašo terminą palikimui priimti pratęsti.

Suinteresuotasis asmuo R. D. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog suinteresuotasis asmuo sutinka, jog pareiškėjo prašymas būtų patenkintas, nes terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Suinteresuotasis asmuo Z. L. pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškimą prašo atmesti. Teigia, jog pareiškėjas niekuomet nesirūpino nei savo mirusiu tėvu, nei senele. Nurodo, jog niekuomet nesitarė su pareiškėju jokiais palikimo priėmimo klausimais, visuomet gyveno ir šiuo metu tebegyvena mirusiajai priklausančiame bute. Pareiškėjas buvo ne kartą grįžęs į Lietuvą, tačiau palikimo priėmimo reikalų nesusitvarkė. Nurodo, jog pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikimui nebūtin vykti į Lietuvą, o galima jį pateikti elektroniniu paštu ar faksu, todėl suinteresuotojo asmens teigimu termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis.

Suinteresuotasis asmuo R. K. per teismo nustatytą terminą taip pat pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą. Atsiliepime prašoma pratęsti pareiškėjui terminą palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo bei suinteresuotųjų asmenų atstovai ir suinteresuotasis asmuo Z. L. iš esmės atkartojo savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes.

Prašymas atmestinas.

Teismas nustatė, kad J. D. mirė 2014 m. liepos 15 d. (e. b. l. 5). Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre yra įregistruoti palikimo priėmimo faktai, kad J. D. palikimą priėmė suiteresuoti asmenys Z. L. ir R. D..

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad veiksmai, susiję su palikimo priėmimu turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, teismas gali jį pratęsti, jei pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

              Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką, yra nurodęs, kad sprendžiant klausimus dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi būti įvertintos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės, laiko tarpas, kiek jis buvo praleistas, kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios pareiškėjui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (LAT CBS 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-627/2006). Esminę reikšmę, pagal teismų praktiką, turi pareiškėjo veiksmai ar neveikimas 3 mėnesių laikotarpiu, kuriuo turėjo būti atlikti veiksmai.

              Pareiškėjas yra palikėjos J. D. antros eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymą (vaikaitis) (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.). Kaip minėta, J. D. mirė 2014 m. liepos 15 d. Palikėja J. D. testamento nebuvo sudariusi, dėl palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 30-ą notarų biurą kreipėsi palikėjos dukros: suinteresuotieji asmenys Z. L. ir R. D., kurios priėmė palikėjos palikimą. Pareiškėjas kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais turi teisę priimti palikimą, likusį po palikėjos J. D. mirties, nes pareiškėjo tėvas V. D., kuris buvo mirusiosios palikėjos sūnus, mirė 2009 m. lapkričio 4 d. (e. b. l. 7).

              Pareiškėjas per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl aplikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po senelės mirties paduoti. Nurodo, jog praleido įstatymo nustatytą terminą, nes pagrįstai galvojo, jog susitarimo su teta Z. L. pagrindu pastaroji įtrauks pareiškėją ir jo seserį R. K. į įpėdinių sąrašą. Pats pareiškėjas neturėjo galimybės nustatytu terminui įteikti notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nes gyvena ir dirba užsienyje.

              Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. Balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

              Nagrinėjamu atveju nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos praėjo aštuoni mėnesiai. Iš pareiškėjo pareiškime išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes, jo teigimu, buvo susitaręs su suinteresuotuoju asmeniu Z. L., jog pastaroji tvarkydama palikimo priėmimo reikalus įtrauks jį į įpėdinių sąrašą. Iš byloje esančių duomenų bei suinteresuotųjų asmenų ir jų atstovų paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas yra išsilavinęs asmuo, žinantis, jog norint priimti palikimą per nustatytą terminą reikia kreiptis į notarą bei kitas su palikimo priėmimu susijusias aplinkybes.

              Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

              Teismo vertinimu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių. Pareiškėjas pareiškime teigia, jog nepretenduoja į senelės buto dalį, o pageidauja gauti senelei priklausančios žemės, kurios nuosavybės teisės neatkurtos, dalį. Iš išdėstyto galima spręsti, jog pareiškėjas nori priimti tik dalį palikimo, tačiau pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis neleidžiama. Suinteresuotojo asmens Z. L. teigimu pareiškėjas nei mirusio tėvu, nei senele nesirūpino. Taip pat sutiktina su suinteresuotojo asmens Z. L. atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, jog pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarų biurui galima pateikti elektroninių ryšių priemonėmis ir nebūtina vykti į notarų biurą asmeniškai. Be to, pareiškėjas galėjo kreiptis į konsulinę įstaigą.

              Pareiškėjas esmine aplinkybe dėl nesikreipimo į notarą ir termino atnaujinimo nurodo tai, jog jis buvo sutaręs su Z. L., jog įtrauks jį į įpėdinių sąrašą. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas nurodė, jog buvo tartasi laidotuvių metu ir nepamena ar buvo kalbėtasi su abejomis tetomis, t. y. Z. L. ir R. D., ar tik su Z. L.. Tačiau R. D. nedalyvavo palikėjos laidotuvėse, todėl pareiškėjas negalėjo tartis su abejomis tetomis. Aplinkybė, jog pareiškėjas nežino kokie asmenys dalyvavo susitarime, nežino kur ir kada tarėsi, leidžia teigti, jog aplinkybė, kad pareiškėjas susitarė su suinteresuotu asmeniu Z. L. dėl to, jog jis bus įrašytas į įpėdinių sąrašą, yra neįrodyta (CPK 178 str.).

              Suinteresuotas asmuo Z. L. su mirusiąja motina gyveno motinai priklausiusiame bute ir jame gyvena iki šiol. Pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje ir Lietuvoje jis būna 1 – 2 kartus per metus apie dvi savaites. Palikimo priėmimas paveiktų suinteresuoto asmens Z. L. interesus dėl paveldėto buto, jos vienintelės gyvenamosios vietos.

              Įvertinus byloje esančius įrodymus bei išklausius šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju termino palikimui priimti atnaujinimas ypatingai paveiktų palikimą priėmusių asmenų interesus, suinteresuotasis asmuo Z. L. gyveno kartu ir rūpinosi palikėja, pareiškėjas ketina priimti palikimą iš dalies, nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui laiku priimti, neįrodė, jog tarėsi su Z. L. dėl įtraukimo į įpėdinių sąrašą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po palikėjos mirties paduoti dėl priežasčių, kurios nelaikytinos svarbiomis. Taip pat teismo nuomone pareiškėjo interesai gauti senelei priklausiusio žemės sklypo, kurio nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, dalį, nėra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas atmestinas (CPK 576 – 578 str.).

              Nors pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi pareiškėjo pareiškimas atmestas, suinteresuotajam asmeniui Z. L. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio suinteresuotajam asmeniui priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 605 EUR. Kiti suinteresuotieji asmenys nepateikė teismui prašymų priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas bei jas patvirtinančius dokumentus, todėl jų priteisimo iš pareiškėjo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis CPK 576-578, 290-292 straipsniais teismas

n u t a r i a:

atmesti pareiškėjo A. D. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Priteisti suinteresuotajam asmeniui Z. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 605 EUR (šešis šimtus penkis euro) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                             Vaidas Pajeda