Baudžiamoji byla Nr. 1-1168-1034/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47447-2019-1

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                         1.2.4.6.1; 1.1.6.6        

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,

kaltinamajai S. V. (S. V.), jo gynėjui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P., jo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,

laiduotojai K. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

S. V. 2019 m. lapkričio 7 d., apie 06.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie paviljono Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tris kartus dešinės rankos delnu trenkė A. P. į kairę ausį tuos sukeldamas nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 06.30 val. atėjo į savo darbovietėje, praeidinėjo pro A. kioską, A. ant jo pradėjo šūkauti, kad jis „ožys“, „stukačius“, „kaziolas“. Pasakė A., kad taip nekalbėtų, norėjo pastumti jį į kioską, bet gavosi, kad su dešine ranka plojo per veidą, sudavė jam tris kartus. Sudavė nukentėjusiam su delnu į ausį, žandikaulį. Pripažįsta, kad sudavė, jį išprovokavo, tai pirmas toks įvykis gyvenime. Atsiprašo A., kad jam sudavė, tikrai nenorėjo, jaučiasi kaltas, gėda prieš visus, prieš žmoną, vaikus. Padarė išvadas, kad blogai padarė, gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo žmona yra tikrai geras žmogus, turi du nepilnamečius vaikus, galvoja apie jų ateitį, gal jie norės ateityje būti policininkai, todėl nenorėtų, kad dėl tėvo nesąmonės, kvailystės kentėtų vaikai. Žmona jam yra autoritetas, dabar viską prižiūri žmona, viską daro. Jo pajamos 800 eurų per mėnesį.

        Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad prašo priteisti 10000 Eur iš kaltinamojo, nes tai ne pirmas užpuolimas, terorizavo jį ir kitus prekeivius. Anksčiau su kaltinamuoju turėjo konfliktų, tačiau jie nebuvo užfiksuoti. Patyrė nervinį stresą, nemigą, galvos skausmus, teko lankytis pas psichologą. Kreipėsi į gydytojus dėl šito įvykio, ėjo dvi savaites, šiai dienai pas psichologą nesilanko. Liko skaudanti galva ir kartais užeina ausies spengimas, tačiau kol kas daktarai nieko negali nustatyti. Kaltinamojo atsiprašymo nepriima, šitas konfliktas jau vyksta kokius 15 metų, susitaikyti nenori.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja K. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, prašo jį atleisti pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis labai gailisi, pažįsta jį jau dvidešimt metų, tai labai keista ir netikėta situacija, kuri jam nebūdinga, dabar gėda tarp visų ir draugų, ir giminių ir norėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nėra bausta administracine tvarka, neteista. Nuo 2006 m. yra susituokę, vyras jos klauso. Blogai vertina, kad vyras taip padarė. Dabar yra bedarbė, turi laisvo laiko, planuoja ir toliau dažniau su juo būti. Dabar gauna 300 Eur išmoką iš darbo biržos.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis S. V. parodė, kad jam pareikštą įtarimą jis suprato ir kaltu visiškai prisipažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini), jam priklauso kioskas, kuriame prekiauja gyvūnų prekėmis. 2019 m. lapkričio 7 d., apie 06.30 val., jis atėjo į savo darbo vietą. Atsidarė kioskus, krovė daiktus ir šalia jo kioskų dirbantis kaimynas, kuris prekiauja žuvytėmis, kurio nei vardo nei pavardės tiksliai nežino, pradėjo reikšti pretenzijas jam. Iš pradžių nekreipė dėmesio. Tas kaimynas šūkavo jo atžvilgiu, kad jis yra „stukačius“, „ožys“. Jis jam rėkė, kad visas turgus žino, kad jis yra „stukačius“. Toks kaimyno rėkimas išvedė jį iš pusiausvyros, jis susinervino, priėjo prie to kaimyno, norėjo jį pastumti, kad jis nerėktų ir eitų į savo kioską. Taip išėjo, kad šiam trenkė delnu, jam atrodo, kad pataikė į kaklą. Kiek kartų jam trenkė, dabar nepasakys tiksliai, kadangi buvo susijaudinęs. Galimai galėjo delnu trinktelėti tris kartus, tačiau tiksliai pasakyti negali, kadangi kaip sakė buvo susijaudinęs ir tas kaimynas jį žodžiais išprovokavo tokiems veiksmams. Tas kaimynas pagrasino, kad iškvies policiją ir vėliau atvyko pareigūnai. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl padaryto jis labai gailisi, nesusivaldė. Labai nori susitaikyti su tuo kaimynu ir jo atsiprašyti (1 t., b. l. 96). Papildomos apklausos metu S. V. parodė, kad jis prie savo apklausos nori papildyti, kad D. V. yra jo sūnėnas ir dirba pas jį pagal verslo liudijimą. J. K. yra verslininkas dirbantis pagal patentą ir prekiauja taip pat gyvūnų prekėmis. Apie tą vyrą, vardu A., kuriam yra sudavęs, niekada apie jį nekalbėjo necenzūriniais žodžiais, niekada po įvykio prie jo nebuvo priėjęs, niekada negrasino jam važiuojant į (duomenys neskelbtini) apgadinti jo automobilį ar pradurti jo automobilio padangas. Po įvykio apie tą vyrą jis nekalbėjo ir nebuvo net arti prie jo nepriėjęs. Niekada jam garsiai negrasino ir niekada apie jį nei su D. nei su Janu niekada šio neaptarinėjo. O J. kiekvieną rytą ateina iki jo kiosko ir pasakoja apie save apie politiką apie girdėtas per televizorių žinias. Jo leksikone yra daug keiksmažodžių. Todėl dažnai visi iš jo pasakojimų juokiasi bet tikrai ne iš A. P.. Po incidento su tuo A. P. nei jis, nei jo sūnėnas D., nei J. K. niekada nebuvo kalbėję ar užėję į jo kioską. Niekada niekas iš jų jam negrasino, mano, kad A. P. dėl grasinimų viską išsigalvoja ir tokiais išsigalvojimais nori dabar jam pakenkti (1 t., b. l. 107-108).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. apklaustas liudytoju parodė, kad dirba pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) paviljone Nr. (duomenys neskelbtini) prekiauja gyvūnų prekėmis. 2019 m. lapkričio 7 d., apie 06.00 val., atėjo į savo darbo vietą. Apie 06.50 val. pro šalį ėjęs S. V., kuris prekiauja analogiškomis prekėmis, pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, provokuoti konfliktą. Jis į tai nelabai reagavo. Tada S. V. toliau šaukdamas per visą turgavietę pribėgo prie jo ir dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jam į kairę ausį. Jis buvo apstulbęs nuo tokio elgesio ir kažką, tiksliai neprisimena pasakė ir S. V. vėl pribėgęs prie jo dar du kartus trenkė dešinės rankos delnu jam į kairę ausį. Jis iš karto iškvietė policiją. Kadangi po smūgių jam labai skaudėjo galvą ir ausį tai greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į RVUL apžiūrai. Prašo imtis priemonių sutramdyti šį asmenį (1 t., b. l. 20-21). Papildomos apklausos metu A. P. parodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d., ryte buvo darbovietėje, (duomenys neskelbtini), kur jis prekiauja akvariumo reikmenimis, atėjo S. V.. S. V. atėjo į savo darbo vietą, kuri yra šalia jo darbo vietos. Jį džiaugsmingai pasitiko D. V. ir J. K.. D. V. ir J. K. garsiai, tam kad jis ir A. B. girdėtų ir suprastų jų kalbą, pradėjo sakyti S. V., kad jis tapo „tikru vyru“ pasėdėjęs areštinėje. Pradėjo jį girti ir smerkti jį ir A. B. vadindami juos skundikais bei vartojant jų atžvilgiu necenzūrinę leksiką. Visas pokalbis buvo nukreiptas pažeminti jį ir A. B. ir juos įbauginti. Savo poziciją dėl civilinio ieškinio teikimo praneš vėliau (b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą. Prekiauja gyvūnų prekėmis. Jam priklauso prekyvietė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Prekyvietė randasi prie pat administracijos. Pažįsta S. V. ir A. P., kadangi jie netoli nuo jo prekyvietės. Su S. V. ankščiau sutarė gerai ir santykiai buvo normalūs. Tačiau pastarieji 13-14 metų su minėtu asmeniu nuolat konfliktuoja. Konfliktai kyla dėl konkurencijos, dažnai tampa pašaipų objektu. O su A. P. faktiškai yra verslo partneriai. Dažnai kartu važiuoja į (duomenys neskelbtini) apsipirkti. 2019-11-07 darbą pradėjo nuo 6 val. ryto. atėjo į savo darbo vietą. Kaip visada tą diena S. V., D. V. ir J. K. rėkavo garsiai. Kaip visada nepasitenkinimas tiek jo, tiek A. atžvilgiu. Jie jį ir A. vadino necenzūriniais žodžiais. Vėliau iš A. sužinojo, kad jis buvo užpultas ir sumuštas S. V. (1 t., b. l. 67-69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju D. V. parodė, kad prekiauja (duomenys neskelbtini) kartu su savo dėde S. V. gyvūnų prekėmis. Pas dėdę dirba oficialiai pagal savo patentą. Netoli jų prekyvietės žuvytėmis prekiauja kitas vyriškis, nei vardo jo nei pavardės jis to vyro nežino. 2019 m. lapkričio 7 d. pradėjo darbą anksti ryte kartu su dėde S. Tuo metu kai jis tvarkėsi kioske ir išgirdo kaip tas vyras prekiaujantis žuvytėmis, pradėjo rėkauti. Kaip suprato, rėkavo ant jo dėdė ir vadino jį necenzūriniais žodžiais „ožys“, „kaziolas“. Suprato, kad jis taip rėkia ant jo dėdės dėl to, kad jokių žmonių aplinkui nebuvo, tik jo dėdė krovė prekes. Įvyko apsižodžiavimas, kadangi ir jo dėdė tam vyrui kažką tai pasakė. Ką tiksliai pasakė, jis jau nepamena. Tačiau tas vyras, prekiaujantis žuvytėmis nenurimo ir toliau keikė jo dėdę. Jis matė, kad dėdė nuėjo link to vyro, tačiau daugiau nieko nematė, kadangi jis dėliojo prekes kioske. Paskui kilo dar didesnis triukšmas, suprato, kad kažkas tai įvyko. Dėdė paskui atėjo į kioską. Buvo susijaudinęs, tačiau jis jo neklausinėjo kas įvyko. Paskui atvyko policija ir jo klausinėjo ar jis matė kas įvyko. Atsakė, kad nematė ir iš pareigūno žodžių suprato, kad jo dėdė S. sudavė tam vyrui, kuris prekiauja žuvytėmis. Vėliau dėdė buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą. Sekančią dieną po įvykio darbo vietoje jis kartu su J. K. šaipėsi iš dėdės, kad jis jau sėdėjo kalėjime ir yra su patirtimi (1 t., b. l.  81-83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4015/2019 (01) nustatyta, kad A. P. kūne sužalojimų nėra (b. l. 31-33).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pažymėtina, jog pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos požymiai alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius bent vieną iš jų. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. V. 2019 m. lapkričio 7 d., apie 06.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie paviljono Nr. KP 70, konflikto metu tris kartus dešinės rankos delnu trenkė A. P. į kairę ausį tuos sukeldamas nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą.  

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad 06.30 val. atėjo į savo darbovietėje, praeidinėjo pro A. kioską, A. ant jo pradėjo šūkauti, kad jis „ožys“, „stukačius“, „kaziolas“. Pasakė jam, kad taip nekalbėtų, norėjo pastumti į kioską, bet gavosi, kad su dešine ranka plojo per veidą. Sudavė tris kartus. Atvažiavo policija, jį išvežė ir viskas pasibaigė. Sudavė nukentėjusiam su delnu į ausį, žandikaulį. Pripažįsta, kad sudavė, jį išprovokavo, tai pirmas toks įvykis gyvenime. Kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: detalūs nukentėjusiojo A. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jo pareiškimas, policijos registro išrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Kaltinamojo veika pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, veika padaryta tiesiogine tyčia. 

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje laiduotoja apklausta kaltinamojo sutuoktinė K. V. prašė atleisti S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl S. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S. V. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu K. V. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. S. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už nešiurkščius nusižengimus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, savanoriškai atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas, pervedė nukentėjusiajam 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat įsipareigojo atlyginti tokio dydžio žalą, kokią priteis teismas. S. V. dirbantis, savo elgesį teismo posėdžio metu vertino kritiškai. Teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės, be kita ko, sudaro pagrindą manyti, kad S. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju S. V. laiduotoja sutinka būti jo sutuoktinė K. V. Teismui pateiktame prašyme K. V. nurodė, kad sutinka laiduoti už sutuoktinį, prisiima atsakomybę už jo elgesį, yra teigiamai charakterizuojama, turi aukštąjį išsilavinimą, gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Teisiamajame posėdyje K. V. paaiškino, kad kaltinamasis labai gailisi, pažįsta jį jau dvidešimt metų, tai labai keista ir netikėta situacija, kuri jam nebūdinga, dabar gėda tarp visų ir draugų, ir giminių. Ji nėra bausta administracine tvarka, neteista. Blogai vertina, kad vyras taip padarė. Dabar yra bedarbė, turi laisvo laiko, planuoja ir toliau dažniau būti su vyru. Byloje esantys duomenys apie K. V. teistumą ir baustumą administracine tvarka patvirtina, kad įstatymų reikalavimų ji šiurkščiai nėra pažeidusi. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad laiduotoja K. V. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra veikiau teigiama, ji kritiška S. V. elgesiui, todėl atitinkamai spręstina, kad ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, juos sieja glaudūs ryšiai. Nustačius visas įstatymų leidėjo numatytas ir aptartas sąlygas, S. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą. 

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

        Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 10 00 Eur dydžio neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad prašo priteisti 10000 Eur iš kaltinamojo, nes tai ne pirmas užpuolimas, jį terorizavo ir kitus prekeivius, su kaltinamuoju ir anksčiau turėjo konfliktų, tačiau jie nebuvo užfiksuoti. Patyrė nervinį stresą, nemigą, galvos skausmus, teko lankytis pas psichologą. Kreipėsi į gydytojus dėl šito įvykio psichologinės pagalbos, prie pasekmių priskyrė skaudančią galvą ir kartais užeinantį ausies spengimą.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Šioje byloje kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Suprantama, kad nukentėjusysis patyrė emocinį sukrėtimą, baimę, išgyvenimus.

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (dirbantis, darbingo amžiaus, pajamos nėra didelės), be to, tai, kad dėl S. V. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiojo sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 400 eurų. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino 200 Eur neturtinės žalos, iš jo priteistina likusi neturtinės žalos dalis – 200 Eur.

Nors nukentėjusysis civiliniu ieškiniu neprašė priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. už advokato padėjėjo paslaugas sumokėtą 100 Eur sumą, jo atstovas advokato padėjėjas prie bylos medžiagos pateikė kvitą, patvirtinantį minėtos sumos sumokėjimą. Teismo nuomone, atsižvelgus į S. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį (byloje nebuvo kelti sudėtingi teisės taikymo klausimai), teisinės pagalbos teikimo trukmę (byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas), darytina išvada, kad nukentėjusiojo A. P. advokato padėjėjui už teisinę pagalbą sumokėta suma atitinka proporcingumo kriterijus, patirtos išlaidos įrodytos byloje esančia rašytine medžiaga (2 t., b. l. 19). Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl to iš S. V. nukentėjusiojo A. P. naudai priteistina 100 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,  

n u s p r e n d ž i a :

S. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos K. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. 

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš S. V. priteisti nukentėjusiajam A. P. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 100 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti.

Išaiškinti K. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 

Išaiškinti S. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                           Ramūnas Keidūnas