Civilinė byla Nr. 2A-505-212/2016

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07675-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.8.5; 2.5.8.8; 2.5.8.11.5; 2.5.16.5; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Margaritos Dzelzienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-185-812/2016 pagal ieškovės UAB „Erdvinė linija“ ieškinį atsakovėms Panevėžio rajono savivaldybei ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Erdvinė linija“ prašė panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos sprendimą dėl 2014-10-08 nuomos sutarties Nr. S2-105 nutraukimo, apie kurį ieškovė buvo informuota 2015-06-19 pranešimu Nr. (8.19) SD1-1484 „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“, pripažinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2015-06-19 pranešimu Nr. (8.19) SD1-1484 inicijuotą nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir nesukeliančiu pasekmių, priteisti ieškovei iš atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2014-10-08 nuomos sutartimi Nr. S2-105 ieškovei UAB „Erdvinė linija“ buvo išnuomotos 36,24 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Sutarties terminas – iki 2019 m. spalio 21 d. 2015-06-19 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius pranešimu Nr. (8.19) SD1-1484 informavo ieškovę, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2015-10-01. Teigia, kad vienašališkas sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2014-10-08 nuomos sutarties Nr. S2-105 tarp nuomotojo Panevėžio rajono savivaldybės ir nuomininko UAB „Erdvinė linija“ nutraukimą neteisėtu; priteisė iš atsakovės 467 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 7,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Nustatė, kad 2014-10-08 sudaryta nuomos sutartis Nr. S2-105, kuria atsakovė nuomotoja Panevėžio rajono savivaldybė, atstovaujama administracijos direktoriaus, išnuomojo Panevėžio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias 36,24 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ieškovei. Sutartis sudaryta penkerių metų laikotarpiui – iki 2019-10-21. Pastatas, kuriame yra išnuomotos patalpos, VĮ Registrų centre atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės nuosavybės teise neregistruotas, taip pat nėra įrašų, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija šias patalpas valdo patikėjimo teise. Išnuomotos patalpos priklauso ne atsakovei Panevėžio rajono savivaldybei nuosavybės teise, o kitam asmeniui, todėl sutarties šalies – nuomotojo - tinkamumo klausimo šioje byloje teismas nenagrinėjo.

Nuomos sutartis sudaryta po to, kai 2014-06-04 Panevėžio rajono savivaldybės tarybai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyrius pateikė aiškinamąjį raštą dėl sprendimo „Dėl 2009-10-22 nuomos sutarties Nr. S2-83 atnaujinimo“ projekto, kuriame pažymėjo, kad išnuomojus patalpas bus gauta nauda - 17 917,20 Lt nuomos mokesčio suma per visą sutarties terminą, neigiamų sutarties atnaujinimo pasekmių nenustatė, ir 2014-06-19 Panevėžio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-116 5 metų laikotarpiui atnaujinti 2009-10-22 nuomos sutartį Nr. S2-83 su UAB „Erdvinė linija“, o Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorių įpareigojo pasirašyti nurodytų patalpų nuomos sutartį.

Teismas nustatė, kad 2014-10-08 nuomos sutarties Nr. S2-105 šalimi nuomotoja buvo Panevėžio rajono savivaldybė, o ne Panevėžio rajono savivaldybės administracija. Panevėžio rajono savivaldybė, veikdama per savivaldybės tarybą, realizavo išimtinei savivaldybės kompetencijai priskirtą funkciją – priėmė kolegialų sprendimą, susijusį su disponavimu savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. 2015-06-19 pranešimu Nr. (8.19) SD1-1484 Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius pranešė ieškovei, kad bus nutraukta nuomos sutartis nuo 2015-10-01.

Iš pateiktų duomenų nustatė, kad 2015-08-12-13 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, jaunimo ir savivaldos reikalų, Biudžeto, ekonomikos ir investicijų bei Kaimo, sveikatos ir socialinių reikalų komitetuose buvo išklausyta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pateikta informacija apie sutarties nutraukimą su UAB „Erdvinė linija“. Tačiau informacija komitetams buvo pateikta tik po to, kai 2015-06-19 pranešimu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius pranešė ieškovei apie nuomos sutarties nutraukimą, o ieškovė raštu kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės tarybą, merą dėl nuomos teisinių santykių išsaugojimo. Klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo su ieškove nebuvo perduotas svarstyti Panevėžio rajono savivaldybės tarybos posėdyje, šiuo klausimu nebuvo priimtas joks kolegialus sprendimas. Pavėluotai pateiktos informacijos išklausymas komitetų posėdžiuose teismo vertinimu nėra teisiškai reikšmingas, nes šis veiksmas nėra ir negali būti laikomas tinkamu savivaldybės tarybos įgaliojimų įgyvendinimu sprendžiant klausimą, susijusį su jai nuosavybės teise priklausančio turto disponavimu. Nepriėmus Panevėžio rajono savivaldybės tarybai sprendimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, kartu nebuvo suteikti ir įgaliojimai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriui atlikti su nuomos sutarties nutraukimu susijusius veiksmus – įspėti ieškovę apie sutarties nutraukimą.

Savivaldybės administracija turi teisę įgyvendinti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo bei naudojimo teisę, tačiau neturi teisės turtu disponuoti – šiuo atveju nutraukti Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimu sudarytą nekilnojamojo turto nuomos sutartį. Todėl teismas atmetė atsakovių argumentą, kad komiteto nariams posėdžiuose pritarus nuomos sutarties nutraukimui buvo tinkamai realizuota Panevėžio rajono savivaldybės tarybos valia nutraukti nuomos santykius su ieškove.

Panevėžio rajono savivaldybės taryba 2015-06-11 sprendimu Nr. T-114 patvirtino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos Aprašą bei pripažino netekusiu galios 2007-10-04 patvirtintą Savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarką. Teismas atsakovių argumentus, kad nuomos sutarties nutraukimo laiku, įskaitant įspėjimo apie sutarties nutraukimą pateikimą ieškovei, galiojo naujai patvirtintas Aprašas pripažino pagrįstais. Pagal Aprašą sprendimus išnuomoti savivaldybės turtą, taip pat sprendimus dėl nuomos sutarties atnaujinimo priima savivaldybės taryba. Tačiau Aprašas nenumato nuomos sutarčių nutraukimo tvarkos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad Panevėžio rajono savivaldybės administratorius, sudaręs su ieškove nuomos sutartį, tapo sutarties šalimi ir įgijo įgaliojimus nutraukti nuomos sutartį. Nuomos sutarties šalis nuomotoja ginčo sutartiniuose santykiuose nesikeitė, Panevėžio rajono savivaldybės taryba nepriėmė sprendimo dėl nuomos sutarties nutraukimo ir neįgaliojo administratoriaus pasirašyti su nuomos sutarties nutraukimu susijusius dokumentus, o neturinčiam suteiktų įgaliojimų administratoriui priėmus sprendimą nutraukti nuomos sutartį su ieškove, vėliau šiam veiksmui taip pat nepritarė, nes kolegialus tarybos sprendimas nebuvo priimtas. Atsakovės nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad inicijuoti ginčo nuomos sutarties nutraukimą turėjo įgaliojimus Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius. Todėl teismas pripažino, kad 2014-10-08 nuomos sutarties Nr. S2-105 tarp nuomotojo Panevėžio rajono savivaldybės ir nuomininko UAB „Erdvinė linija“ nutraukimas inicijuotas neturinčio teisės asmens ir nebuvo priimtas kolegialus Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimas nutraukti sutartį.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovių argumentus, kad priėmus Aprašą, nuomos sutartis su ieškove negalėjo būti vykdoma ir dėl to, kad Aprašo 9 punktas numato, jog bendra nuomos sutarties trukmė negali būti ilgesnė kaip 15 metų. Maksimalaus nuomos sutarties termino reikalavimas taikomas atnaujinamoms nuomos sutartims. Ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta iki Aprašo priėmimo, Aprašo galiojimo metu jos atnaujinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl atsakovės negali remtis maksimaliu nuomos sutarties terminu kaip sutarties nutraukimo pagrindu.

Ieškovė nesutinka, kad kita sutarties šalis nuomotojas turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį vienašališkai ieškovei tinkamai vykdžius sutartį. Atsakovės pripažino, kad terminuotą nuomos sutartį ieškovė vykdė tinkamai ir sutarties pažeidimų per visą jos laikotarpį nebuvo užfiksuota. Atsakovės taip pat pripažino, kad nuomos sutartis nutraukta dėl priežasčių, iš esmės susijusių tik su atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos poreikiais - patalpų trūkumu. Teismas, vertindamas sutarties nutraukimo pagrindą, darė išvadą, kad sutartis nurodytu pagrindu galėjo būti nutraukta vienašališkai nuomotojo reikalavimu nesikreipiant į teismą tik konstatavus nuomininko įvykdytą sutarties pažeidimą (esminį arba neesminį), be to, tokiam pažeidimui turėjo būti pritaikytas sutartyje numatytas sutarties nutraukimo pagrindas.

Sutarties 5.4 punktas, kaip savarankiškas terminuotos nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju negalėtų būti pritaikytas, nes Civilinis kodeksas numato baigtinį terminuotų nuomos sutarčių nutraukimo pagrindų sąrašą. CK 6. 497 ir 6. 498 straipsniuose numatytų sutarties nutraukimo pagrindų bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, nuomos sutartyje numatytų pagrindų (5.2 p., 5.3 p.) taip pat nenustatė, o sutarties 5.4 punkte joks pagrindas iš viso nėra numatytas. Vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą nesikreipiant į teismą, nesant jokio kitos šalies sutarties pažeidimo ir įstatyminio ar sutartinio pagrindo, galima tik neterminuotą sutartį. Tokiu atveju pakanka vienos sutarties valios dėl nuomos teisinių santykių tęstinumo pakeitimo ir nuomininko minimalių teisių apsaugojimui skirto įspėjimo termino sąlygos įvykdymo. Teismas darė išvadą, kad 2014-10-08 nuomos sutartis Nr. S2-105 tarp nuomotojo Panevėžio rajono savivaldybės ir nuomininko UAB „Erdvinė linija“ vienašališkai nutraukta nesant įstatyme ir nuomos sutartyje numatytų pagrindų bei ieškovei neįvykdžius sutarties pažeidimo.

Ieškovės argumentai apie atsakovių padarytus Konkurencijos įstatymo nuostatų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektus užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, draudžiančias priimti teisės aktus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus subjektus ar jų grupes, atmetė kaip nepagrįstus bylos įrodymais. Teismas nenustatė, kad atsakovė, nutraukusi nuomos sutartį su ieškove, diskriminavo ieškovę tokiu būdu, kad suteikė pirmenybės teisę kitiems pelno siekiantiems subjektams naudotis ieškovės nuomotomis patalpomis. Atsakovių teiginiai, kad minėtos patalpos bus skirtos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos funkcijoms vykdyti, nepaneigtos.

Ieškovės reikalavimą panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos sprendimą dėl 2014-10-08 nuomos sutarties Nr. S2-105 nutraukimo, apie kurį ieškovė UAB „Erdvinė linija“ buvo informuota 2015-06-19 pranešimu Nr. (8.19) SD1-1484 „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“, teismas vertino kaip perteklinį, kuris savo turiniu yra įrodomasis faktas, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis bylos, kurioje ginčijamas vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas, aplinkybes ir įrodytas nagrinėjant ieškinį. Teismas sprendė, kad ieškovės teisės yra pilnai apginamos pripažįstant neteisėtu nuomos sutarties nutraukimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-27 sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nesutinka su teismo išvadomis, kad negyvenamųjų patalpų terminuota nuomos sutartis, vadovaujantis CK 6. 217 str. 5 d. taikoma kartu su Sutarties 5.4 punktu, galėjo būti nutraukta vienašališkai nuomotojo reikalavimu nesikreipiant į teismą tik konstatavus nuomininko įvykdytą sutarties pažeidimą. Šios teismo išvados yra prieštaringos, nes vienu atveju konstatuota, kad terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta nustačius esminį arba neesminį sutarties pažeidimą, o kitu atveju, kad nustačius tik esminį sutarties pažeidimą, galėjo būti nutraukta terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutartis galėjo būti vienašališkai nutraukta anksčiau termino, nes sutarties 5.4 punkte tai buvo numatyta. Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalys, 2014-10-08 pratęsdamos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sutarties 5.4 p. numatė, kad bet kuri šalis gali nutraukti sutartį prieš terminą, prieš tai raštu informuojant kitą šalį. Apeliantė laikėsi šios sutarties 5.4 p. ir įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą prieš 3 mėnesius.

Nesutinka su teismo išvadomis, kad sutarties 5.4 p. negali būti pripažintas sutarties nutraukimo pagrindu, o vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą nesikreipiant į teismą, nesant jokio kitos šalies sutarties pažeidimo ir įstatyminio ar sutartinio pagrindo, galima nutraukti tik neterminuotą sutartį. Ši teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Taip civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, nesant jokio sutarties pažeidimo.

Teismas visiškai neatsižvelgė į principines valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo nuostatas. Nutraukus sutartį, atsilaisvino patalpos, kurios yra būtinos administracijos darbuotojams ir kurie šiuo metu jomis naudojasi. Šios patalpos yra reikalingos savivaldybės funkcijoms įgyvendinti bei išvengti turtinės žalos dėl išlaidų kitų patalpų nuomai, todėl apeliantė nutraukdama negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį elgėsi teisėtai. Ieškovo teisė išsinuomoti patalpas iš savivaldybės nėra absoliuti ir gali būti ribojama atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų viešąjį interesą. Toks teismo sprendimas riboja vykdyti Panevėžio rajono savivaldybei numatytas Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. savarankiškas funkcijas. Mano, kad šioje byloje prioritetas turėtų būti taikomas viešojo intereso gynimui, o ne pelno siekiančio subjekto interesams. Be to, UAB „Erdvinė linija“ savo ūkinę veiklą vykdo kitoje vietoje, o šios patalpos įrengtos ir jose yra teikiamos viešosios paslaugos. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad sutartis su ieškovu tęsiasi nuo 1994-09-14, t. y. sutarties terminas yra ilgesnis kaip 15 metų.

Nurodo, jog remiantis 2015-06-11 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-114 patvirtino savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašu, turto valdytojui (Apeliantui) yra suteikta teisė, nukreipiant į CK, nutraukti nuomos sutartį. Turto valdytojas Panevėžio rajono savivaldybės administracija yra šalis ir vadovaudamasi aprašu turi teisę sudaryti ir atnaujinti sutartis tik Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu, o nutraukti sutartis CK numatytais atvejais ir sutartyse numatytais pagrindais. Todėl teismo išvados, kad terminuotą sutartį galėjo nutraukti Panevėžio rajono savivaldybė, o ne apeliantė yra nepagrįstos. Be to, sutartis buvo nutraukta pritarus Panevėžio rajono savivaldybės tarybai, kuri posėdyje vienbalsiai pritarė sutarties nutraukimui su ieškovu. Kadangi buvo pritarta vienbalsiai – tai nebeliko prasmės klausimą svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje.

Mano, jog ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistos per didelės, atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį ir ieškovą atstovavo advokato padėjėjas. Apeliantė nuo žyminio mokesčio yra atleista, todėl teismas nepagrįstai iš jos priteisė 7,24 Eur išlaidas valstybei.

Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybė pareiškimu prisideda prie apeliacinio skundo bei palaiko apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio rajono savivaldybė palaiko apeliacinį skundą ir jame išdėstytas aplinkybes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-01-27 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog sutartis nutraukta neteisėtai. Nuomos sutarties nutraukimas yra vienašališkas atsakovės prievolių vykdymo atsisakymas, nors įstatymas draudžia tai daryti. Nei įstatymai, nei nuomos sutartis neleidžia nuomotojui, kurio vardu sprendimus pagal išimtinę kompetenciją priima savivaldybės taryba, teisėtai nevykdyti savo prievolių neteisėto Nuomos sutarties nutraukimo atveju. Priešingai, nuomos sutarties nevykdymas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Apeliaciniame skunde pateikta teismų praktika yra nesusijusi su šia byla. Apeliantė teigia, jog ginčo patalpos yra reikalingos savivaldybės funkcijoms vykdyti, tačiau to neįrodė. Teismas tinkamai nustatė bei akcentavo ir tokią aplinkybę kaip tinkamas sutarties vykdymas. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog bendrasis nuomos sutarties terminas yra apie 15 metų. Apylinkės teismas į šį argumentą nurodė, jog ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta iki Aprašo priėmimo, o Aprašo galiojimo metu jos atnaujinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl atsakovės negali remtis maksimaliu nuomos sutarties terminu kaip sutarties nutraukimo pagrindu.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir klaidingi. Apeliantė, teigdama, kad turtą, taip pat ir ginčo patalpas, valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise, tinkamai neįrodė šios aplinkybės. Tuo tarpu apylinkės teismas konstatavo, kad pastatas, kuriame yra išnuomotos patalpos, VĮ Registrų centre Panevėžio rajono savivaldybės nuosavybės teise neregistruotos, įrašų, kad patalpas valdo patikėjimo teise taip pat nėra.

Atsakovių veiksmai buvo neteisėti. Visi skundo motyvai jau yra aptarti šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio nagrinėjimo metu. Nesutinka, kad teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgė ne tik į dalyvavimą žodiniame nagrinėjime, bet ir į dokumentų, susijusių su ginču, rengimą, konsultacijas ir pan.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio rajono savivaldybės taryba 2014 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. T-116 leido Panevėžio rajono savivaldybės administracijai 5 metų laikotarpiui atnaujinti 2009 m. spalio 22 d. nuomos sutartį Nr. S2-83 su UAB „Erdvinė linija“ dėl 36,24 kv. m. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatant 298,62 Lt nuompinigius per mėnesį (b. l. 15). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta 2014 m. spalio 8 d. tarp Nuomotojo Panevėžio rajono savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Ž. ir Nuomininko UAB „Erdvinė linija“, atstovaujamos direktoriaus V. K. (b. l. 12 – 14). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. birželio 19 d. pranešė Nuomininkei, kad vadovaudamiesi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi bei 2014 m. spalio 8 d. Nuomos sutarties 5.4 punktu, nutraukia Nuomos sutartį nuo 2015 m. spalio 1 d. (b. l. 17). UAB „Erdvinė linija“ 2015 m. liepos 27 d., 2015 m. rugpjūčio 17 d., 2015 m. rugsėjo 8 d., 2015 m. rugsėjo 15 d. raštais kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės tarybą, Panevėžio rajono savivaldybės merą, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos komitetus prašydama atšaukti nuomos sutarties nutraukimą, svarstyti šį klausimą Tarybos posėdyje, įspėjo apie tai, kad nuomos sutartis nutraukiama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 18-19, 21, 23). Panevėžio rajono savivaldybės meras bei administracija, atsakydami į UAB „Erdvinė linija“ raštus nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktorius Tarybos komitetuose pristatė informaciją apie nuomos sutarties nutraukimo priežastis ir papildomai šis klausimas nebus svarstomas (b. l. 20, 22, 24).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esamus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, kad negyvenamųjų patalpų terminuotą nuomos sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį bei nuomos sutarties 5.4 punktą, atsakovė galėjo nutraukti vienašališkai nesikreipiant į teismą tik esant sutarties pažeidimui; kad Sutarties 5.4 punktas negali būti pripažintas sutarties nutraukimo pagrindu ir vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, nesikreipiant į teismą, galima tik neterminuotą sutartį; kad Sutartį galėjo nutraukti Panevėžio rajono savivaldybė, o ne Panevėžio rajono savivaldybės administracija. Nesutikimą su ginčijamu teismo sprendimu grindžia įvairia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Pagal civilinio kodekso (toliau –CK) 6.477 straipsnį nuomos sutartis - tai sutartis dėl daikto perdavimo laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį. Pagal CK leidžiama sudaryti tiek terminuotą, tiek neterminuotą nuomos sutartį, nes nuomos sutarties šalys gali laisvai susitarti dėl nuomos sutarties termino trukmės, atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis negu vienas šimtas metų (CK 6.479 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymas sutarties šalims leidžia laisvai spręsti dėl nuomos sutarties termino, tačiau nustato iš esmės skirtingas terminuotos ir neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo taisyklės (CK 6.480, 6.496, 6.497, 6.498 straipsniai). Nuomos sutartinių teisinių santykių įstatyminis reguliavimas lemia sąlygų, nustatančių nuomos sutarties terminą, svarbą.

Nagrinėjamu atveju, šalių sudaryta nuomos sutartis yra terminuota, nes Nuomotojas ir Nuomininkas susitarė, kad Sutartis galios nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 21 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2014 m. spalio 8 d. Nuomos sutarties šalimis buvo Panevėžio rajono savivaldybė ir UAB „Erdvinė linija“. Tačiau Nuomininkui 2015 m. birželio 19 d. raštą „Dėl nuomos sutarties nutraukimo“ pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius, kuriam, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nebuvo suteiktas įgaliojimas nutraukti nuomos sutartį su UAB „Erdvinė linija“. Toks įgaliojimas nepateiktas ir su apeliaciniu skundu, todėl sutiktina su teismo išvada, kad Nuomos sutarties nutraukimas inicijuotas asmens neturinčio tokios teisės.

Kaip minėta, įstatymas suteikia šalims laisvę nustatyti nuomos sutarties terminą, tačiau sutarties nutraukimo pagrindai priklauso nuo to, kokią sutartį šalys nutraukia – terminuotą ar neterminuotą. Vienašališkai sutartį galima nutraukti tik sutartyje ar įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.217–6.220 straipsniai). CK 6.497 straipsnyje nustatyti sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrindai, kurie taikytini ir negyvenamųjų patalpų nuomos santykiams. Tuo tarpu neterminuotai nuomos sutarčiai nutraukti CK 6.480 straipsnyje nustatytos specialiosios teisės normos, kuriose numatyta, kad neterminuotai negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai nutraukti pakanka to, kad viena šalis įspėja apie sutarties nutraukimą kitą šalį prieš tris mėnesius arba sutartyje nurodytą ilgesnį terminą.

Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio rajono savivaldybė ir UAB „Erdvinė linija“ sudarė terminuotą nuomos sutartį, atsakovė Sutartį nutraukti galėjo tik esant CK 6.497 straipsnyje nurodytiems pagrindams, t. y. nustačius, kad nuomininkė pažeidė Sutarties sąlygas. Duomenų, kad UAB „Erdvinė linija“ netinkamai vykdė Sutarties sąlygas, byloje nepateikta ir apeliantė šių aplinkybių nenurodo.

Įvertinusi teisinį reglamentavimą, nustatantį vienašališką negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, ir byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog terminuotą nuomos sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį bei Sutarties 5.4 punktą, atsakovė galėjo nutraukti vienašališkai tik esant sutarties pažeidimui, kad Sutarties 5.4 punktas negali būti pripažintas sutarties nutraukimo pagrindu, kad vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, nesikreipiant į teismą, galima tik neterminuotą sutartį.

Kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad ir Panevėžio rajono savivaldybės administracija galėjo nutraukti Sutartį, taip pat yra nepagrįstas. Kaip nustatyta, nuomos sutarties šalimis buvo Panevėžio rajono savivaldybė ir UAB „Erdvinė linija“, o duomenų, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir jos direktoriui buvo suteiktas įgaliojimas nutraukti nuomos sutartį, byloje nėra pateikta. Be to, ir Panevėžio rajono savivaldybės taryba nepriėmė sprendimo nutraukti nuomos sutartį su UAB „Erdvinė linija“, nors pagal Tarybos veiklos reglamento nuostatas, tai yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (b. l. 138).

Apeliantė teigia, kad nuomos sutartį su UAB „Erdvinė linija“ nutraukė dėl to, kad patalpų trūksta savivaldybės darbuotojams. Ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių, nes Panevėžio rajono savivaldybė, atsakydama į UAB „Erdvinė linija“ prašymą, informavo, kad <...> jei pageidauja išsinuomoti kitas savivaldybės patalpas, turi teisę kreiptis į savivaldybę ir, jei bus patalpų, kurios nereikalingos tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti, turės galimybę patalpas išnuomoti <...> (b. l. 22).

Apeliaciniame skunde gausiai cituojamos tam tikros Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, tačiau apeliaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju privalėjo atsižvelgti, tačiau neatsižvelgė į apeliantės nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytus išaiškinimus, kad nagrinėjamos ir kasacinio teismo išnagrinėtų bylų aplinkybės yra tapačios. Teisėjų kolegija pažymi ir į tai, kad apeliantės pateiktos atitinkamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių citatos yra tik tam tikrų CK nuostatų turinio perkėlimas, atkartojimas, t. y. aptariamomis citatomis nesuformuluota kasacinio teismo išaiškinimų ar teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Apeliantės nuomone, ieškovei buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos, nes byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį ir ieškovę atstovavo advokato padėjėjas. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą Panevėžio rajono savivaldybės administracija nuo žyminio mokesčio atleista, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 7,24 Eur išlaidas į valstybės biudžetą.

Apeliantė pagrįstai teigia, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, Panevėžio rajono savivaldybės administracija nėra atleista (CPK 79, 88 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės 7,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. UAB „Erdvinė linija“ ieškinys patenkintas visiškai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos).

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė už suteiktas advokato paslaugas patyrė 410 Eur išlaidų. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

Vadovaudamasis virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 326,70 Eur (CPK 93 str. 1 d., 2 t, b. l. 18-19).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, JAK 188774594, 326,70 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Erdvinė linija“, JAK 168433240.

Teisėjai                                                        Eigirdas Činka

Margarita Dzelzienė

Zina Mickevičiūtė