Civilinė byla Nr. 2S-219-640/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08183-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.4

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjų procesinio dokumento priėmimo klausimas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai S. A. ir R. A. pateikė teismui procesinį dokumentą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario Mindaugo Siaurio 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-511/06-2023) ir perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijai 2023 m. liepos 24 d. skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pareiškėjai procesiniame dokumente atsakovu nurodo teisėją/teismo pirmininką, tačiau atsakovo atžvilgiu nėra suformuluotas reikalavimas. Todėl pareiškėjai turi patikslinti procesinio dokumento pagrindą arba dalyką, arba, atsižvelgiant į pagrindą ir dalyką, patikslinti atsakovą. Pažymėjo, kad pareiškėjai taip pat aiškiai nenurodo procesinio dokumento faktinio pagrindo. Pareiškėjai turi patikslinti aplinkybes, kodėl dėl teisėjo/teismo pirmininko priimtų procesinių sprendimų pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, t. y. kodėl būtent ši institucija turi spręsti pareiškėjų skundą dėl teisėjo/teismo pirmininko procesinių sprendimų. Pareiškėjai taip pat nenurodo faktinio pagrindo, kodėl teismui skundžia būtent Mindaugo Siaurio veiksmus (skundas teismui pareikštas dėl Mindaugo Siaurio asmens atliktų veiksmų), nors iš pridedamo Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimo matyti, kad pastarasis asmuo veikia Komisijos vardu. Pareiškėjai procesiniame dokumente taip pat nenurodo, kokie įrodymai patvirtina įvardintus teisėjo/teismo pirmininko atliktus veiksmus, ir nepateikia teismui tokių įrodymų.

3.       2023 m. lapkričio 30 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjų pareiškimas dėl trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjų S. A. ir R. A. procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

5.       Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kuo pareiškėjų pateikto procesinio dokumento pagrindas siejamas su jo dalyku, kodėl nurodomas atsakovas yra atsakingas už Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos nario veiksmus. Pažymėjo, kad teismas neturi teisės už pareiškėjus suformuluoti procesinio dokumento pagrindo ir dalyko. Šiuo atveju procesinio dokumento pobūdis yra akivaizdžiai neaiškus ir procesinis dokumentas turi esminių trūkumų, todėl toks dokumentas negali būti priimamas. Laikė, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino 2023 m. lapkričio 21 d. teismo nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų, todėl procesinis dokumentas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjams.

III.        Atskirojo skundo argumentai

6.       Apeliantai S. A. ir R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, nurodant, kad yra pagrindas inicijuoti neeilinį teisėjo, priėmusio skundžiamą nutartį, veiklos vertinimą ir nusiųsti ją Vilniaus apygardos teismo pirmininkui.

7.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

7.1.       Nesutiko su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku kuo pareiškėjų pateikto procesinio dokumento pagrindas siejamas su jo dalyku, taip pat, kodėl atsakovas yra atsakingas už Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos nario veiksmus. Pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 15d. nutartimi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija), nutarė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir bylą pagal pareiškėjų skundą atsakovui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą. Pažymėjo, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

7.2.       Nurodė, kad pareiškėjai 2023 m. lapkričio 30 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu bei peržiūrėti pareiškėjų procesinius dokumentus, pateiktus Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

7.3.       Nurodė, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas nesugebėjo nustatyti bylos dalyko ir pagrindo, nors jį nurodė Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje.

7.4.       Nurodė, kad teisėjas pareiškėjams neatsiuntė nutarties patvirtintos kopijos paštu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas teisėjo veiklos vertinimui.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų S. A. ir R. A. procesinis dokumentas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014 ir kt.). Ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą, leidžia atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Taip pat, ieškinio dalykas ir pagrindas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose.

11.       Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjų teismui pateiktame procesiniame dokumente atsakovu nurodytas teisėjas/teismo pirmininkas, tačiau tokio atsakovo atžvilgiu nėra suformuluotas reikalavimas, todėl pareiškėjai turi patikslinti procesinio dokumento pagrindą arba dalyką. Taip pat procesiniame dokumente pareiškėjai aiškiai nenurodo procesinio dokumento faktinio pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjai turi patikslinti aplinkybes, kodėl dėl teisėjo/teismo pirmininko priimtų procesinių sprendimų pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, t. y. kodėl būtent ši institucija turi spręsti pareiškėjų skundą dėl teisėjo/teismo pirmininko procesinių sprendimų. Pareiškėjai taip pat nenurodo faktinio pagrindo, kodėl teismui skundžia būtent Mindaugo Siaurio veiksmus (skundas teismui pareikštas dėl Mindaugo Siaurio asmens atliktų veiksmų), nors iš pridedamo Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimo matyti, kad pastarasis asmuo veikia Komisijos vardu. Pareiškėjai procesiniame dokumente taip pat nenurodo, kokie įrodymai patvirtina įvardintus teisėjo/teismo pirmininko atliktus veiksmus, ir nepateikia teismui tokių įrodymų.

13.       Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14.       Vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus, pareiškėjai pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo. Iš šio prašymo turtinio nustatyta, kad pareiškėjai neištaisė teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartyje konstatuotų trūkumų, nes, pareiškėjų vertinimu, teismas nepagrįstai nutartimi nustatė procesinio dokumento trūkumus. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi konstatuoti trūkumai pareiškėjų nebuvo pašalinti, priėmė 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis), kuria pareiškėjų S. A. ir R. A. procesinį dokumentą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

15.       Pareiškėjai nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, todėl pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad 2023 m. lapkričio 15d. nutartimi Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, nutarė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir bylą pagal pareiškėjų skundą atsakovui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą. Pažymėjo, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Nurodė, jog tokiu būdu Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodė bylos dalyką ir pagrindą, nors skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas nesugebėjo to nustatyti. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai nurodė pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu bei peržiūrėti pareiškėjų procesinius dokumentus, pateiktus Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

16.       Visų pirma, nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad bylos dalyką ir pagrindą nurodė Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 15 d. nutartyje, todėl skundžiamą nutartį priėmusiam teismui turėjo būti aiškus bylos dalykas ir pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi sprendė bylos pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą, t. y. bylą pagal pareiškėjų procesinį dokumentą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kad šis spręstų pareiškėjų pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimą. Taigi, Specialioji teisėjų kolegija tik išsprendė bylos pagal pareiškėjų pateikto procesinio dokumento teismingumo klausimą, tačiau nesprendė pareiškėjo procesinio dokumento priėmimo klausimo, juo labiau nenustatė, pateikto procesinio dokumento dalyko ir pagrindo.

17.       Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pareiškėjų S. A. ir R. A. teismui pateiktu procesiniu dokumentu, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog iš šio dokumento turinio nėra aiškus jo dalykas ir pagrindas, t. y. nors iš procesinio dokumento turinio matyti, kad pareiškėjai iš esmės Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija) skundė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės (toliau – ir Teismo pirmininkė) veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu, prašė panaikinti Teismo pirmininkės pavedimą, rezoliuciją ir pastarosios, individualiu administraciniu aktu nelaikytiną, informacinio pobūdžio 2023 m. liepos 4 d. raštą bei įpareigoti teismą atlikti veiksmus, taip pat pareiškėjai pažymėjo, kad jie skundžia Komisijai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės veiksmus, susijusius su vidinio teismo administravimo vykdymu, ir atitinkamai, teismui pateiktame procesiniame dokumente atsakove nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkę, tačiau kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų procesiniame dokumente šios atsakovės atžvilgiu nėra suformuluotas joks reikalavimas. Pareiškėjai procesiniu dokumentu reikalavimą suformulavo kito asmens atžvilgiu, t. y. prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario Mindaugo Siaurio 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą „Atsisakyti priimti nagrinėti skundą“ Nr. 21RE- (AG-511/06-2023) ir perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijai 2023 m. liepos 24 d. skundo „Dėl teisės akto ir veiksmų panaikinimo ir grąžinimo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo“ priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trūkumų pašalinimo ir skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai turi patikslinti procesinio dokumento pagrindą arba dalyką, arba, atsižvelgiant į pagrindą ir dalyką, patikslinti atsakovą. Taip pat sutiktina, kad pareiškėjams kyla pareiga patikslinti aplinkybes, kodėl dėl teisėjo/teismo pirmininko priimtų procesinių sprendimų pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, t. y. kodėl būtent ši institucija turi spręsti pareiškėjų skundą dėl teisėjo/teismo pirmininko procesinių sprendimų, taip pat turi nurodyti, kodėl teismui skundžia būtent Mindaugo Siaurio veiksmus (skundas teismui pareikštas dėl Mindaugo Siaurio asmens atliktų veiksmų), nors iš byloje esančio Komisijos sprendimo matyti, kad pastarasis asmuo veikia Komisijos vardu. Pareiškėjai procesiniame dokumente taip pat nenurodo, kokie įrodymai patvirtina įvardintus teisėjo/teismo pirmininko atliktus veiksmus, ir nepateikia teismui tokių įrodymų. 

18.       Apeliantų atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga turėjo pats aiškiai suprasti bylos esmę, t. y. pats teisėjas nustatyti bylos dalyką ir pagrindą, atmestini kaip nepagrįsti. Primintina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas būtent su ieškovo (nagrinėjamu atveju – pareiškėjų) pareiga tiksliai suformuluoti procesinio dokumento pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstyti procesinio dokumento trūkumai yra esminiai, nes iš pareikšto procesinio dokumento yra neaiškūs pareiškėjų reikalavimai, jų faktinis pagrindas ir ginčo ribos, dėl to, pareiškėjams tinkamai neištaisius konstatuotų procesinio dokumento trūkumų, teismo procesas negali būti pradėtas.

20.       Kiti atskirojo skundo argumentai, įskaitant ir pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo veiklos vertinimo, teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

21.       Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė trūkumų nepašalinimo pasekmes, todėl pareiškėjai nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, pagrįstai ir teisėtai laikė pareiškėjų procesinį dokumentą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atitinkamai, atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22.       Apeliantams išaiškintina, kad šios nutarties priėmimas neužkerta kelio ginti savo galbūt pažeistas teises, t. y. pareiškėjai gali vėl kreiptis į teismą su procesiniu dokumentu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas šioje byloje laikyti procesinį dokumentą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Taip pat pareiškėjams siūlytina kreiptis teisinės pagalbos į advokatus ar kitus profesionalius teisininkus, ar kreiptis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (CPK 20 straipsnis, 161 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                            Rūta Veniulytė-Jankūnienė