Civilinė byla Nr. e2-23141-466/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17288-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
2.6.1.4; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,
rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. D. dėl skolos už negrąžintą vartojimo kreditą priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ prašė teismo priteisti iš atsakovo E. D. 2987,34 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 201,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2019 m. birželio 6 d., 16,40 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1683,42 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 13,91 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1303,92 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 148,85 Eur tarpininkavimo mokestį, 1483,10 Eur administravimo mokestį, 7,64 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. sausio 19 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 3,93 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. sausio 17 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinys su priedais įteikti 2019 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 19 d. ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas E. D. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K843963969, pagal kurią ieškovė AB „NEO Finance“ suteikė atsakovui 2000,00 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 740,32 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 16,40 procentų), 106,87 Eur tarpininkavimo mokestį ir 827,09 Eur administravimo mokestį iki 2022 m. vasario 19 d.
2018 m. balandžio 17 d. ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas E. D. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K486895263, pagal kurią ieškovė AB „NEO Finance“ suteikė atsakovui 1500,00 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 464,16 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 13,91 procentų), 76,60 Eur tarpininkavimo mokestį ir 656,01 Eur administravimo mokestį iki 2022 m. balandžio 17 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal nurodytas sutartis, todėl 2019 m. gegužės 22 d. siųstais išankstiniais raštiškais pranešimais nutraukė su atsakovu sudarytas vartojimo kredito sutartis. Nutraukus vartojimo kredito sutartis, atsakovas liko skolingas ieškovei 2987,34 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 201,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 11,57 Eur sutartines palūkanas, 148,85 Eur tarpininkavimo mokestį ir 1483,10 Eur administravimo mokestį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina 2987,34 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma ir 148,85 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal vartojimo kredito sutartis Nr. K843963969 ir Nr. K486895263.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 201,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. birželio 6 d., 16,40 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1683,42 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K843963969, bei 13,91 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1303,92 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K486895263.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pabrėžiama, kad yra dviejų rūšių palūkanos: pirma, palūkanos – kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos); antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytų sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15. ir 1.16. punktus, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas bendrovei. Nagrinėjamu atveju 2018 m. vasario 19 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. K843963969, šalys sulygo dėl 16,40 procentų dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas), o 2018 m. balandžio 17 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. K486895263, šalys sulygo dėl 13,91 procentų dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (sutarties bendrųjų sąlygų 1.15. punktas). Sutarčių bendrųjų sąlygų 8.6. punktuose šalys susitarė, jog sutarčių nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteiktų vartojimų kreditų bei nemokėjo vartojimo kredito sutartimis sulygtas palūkanas, ieškovės reikalavimai priteisti jos naudai iš atsakovo 201,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 6 d.), taip pat 16,40 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1683,42 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K843963969, bei 13,91 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1303,92 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K486895263, yra pagrįsti ir tenkintini.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7,64 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. sausio 19 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 6 d.) bei 3,93 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 6 d.). CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Remiantis tuo, kad ieškovė ir atsakovas pagal vartojimo kredito sutarčių Nr. K843963969 ir Nr. K486895263, 6.1. punktus susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (16,40 procentų pagal sutartį Nr. K843963969 ir 13,91 procentų pagal sutartį Nr. K486895263) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bei tuo, kad atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo 11,57 Eur kompensuojamąsias palūkanas (7,64 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K843963969, ir 3,93 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K486895263), yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 1483,10 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pagal vartojimo kreditų sutarčių 1.29. ir 1.30. punktus, sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Iš mokesčio pavadinimo spręstina, jog šis mokestis skirtas padengti kredito davėjo išlaidas, susijusias su kredito suteikimu ir administravimu. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti 1483,10 Eur sutarties administravimo mokestį atmestinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3349,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė byloje patyrė iš viso 355,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (109,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (69,31 procento) priteistina 246,05 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2987,34 Eur skolą, 201,99 Eur palūkanas, 16,40 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1683,42 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 13,91 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1303,92 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. birželio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 11,57 Eur kompensacines palūkanas, 148,85 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3349,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 246,05 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrocės „NEO Finance“, į. k. 303225546, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas