Civilinė byla Nr. e2-363-856/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00347-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovui A. B.,

trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje T. B.,

ieškovo A. B. ir trečiojo asmens T. B. atstovui advokatui E. K.,

atsakovui V. B., jo atstovei advokatei V. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje T. B..

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovas A. B. (toliau – ir Ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iš atsakovo (toliau – ir Atsakovas) V. B. priteisti 181 571,48 Eur sumą kaip įgytą be teisinio pagrindo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos, nuo jų įgijimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kas sudaro 28 927,42 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti sumos, nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas (I t., 1-8 e. b. l.). Nurodo, jog Atsakovas laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2014-08-18, Ieškovui nežinant ir nesant jo sutikimo, iš Ieškovo nepagrįstai pasisavino 181571,48 Eur (626 930 Lt), pervesdamas pinigines lėšas iš Ieškovo asmeninės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pasinaudodamas Ieškovo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, kas Ieškovui tapo žinoma nuvykus į banką pasiimti pinigų ir susipažinus su sąskaitos išklotine.

2. Mokėjimo pavedimai iš Ieškovo asmeninės banko sąskaitos į Atsakovo asmeninę banko sąskaitą nuo 2012-02-29 iki 2012-10-01 buvo įvardinti kaip „paskolos grąžinimas” ir tuo pagrindu pervestos piniginės lėšos sudaro 53 504,40 Eur (184 740 Lt) sumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnį, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Kadangi atliktų mokėjimo pavedimų, kurių paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas” suma yra ženkliai didesnė nei 600 Eur, tokios paskolos suteikimas turėjo būti grindžiamas rašytinės formos sutartimi, tačiau tarp šalių jokia paskolos sutartis nebuvo pasirašyta, V. B. niekada neskolino pinigų A. B.. Todėl šių pavedimų pagrindu įgytos piniginės lėšos turi būti konstatuotos kaip neteisėtai įgytos piniginės lėšos. Mokėjimo pavedimai nuo 2012-10-29 iki 2014-08-13 buvo įvardinti kaip „sąskaitos papildymas”, ir tuo pagrindu pervestos piniginės lėšos sudaro 107 793,67 Eur (372 190 Lt) sumą, tačiau sąskaitos papildymas yra vienašalis sandoris, kuriam sudaryti reikalinga sąskaitos savininko valia. Tuo tarpu Ieškovas tokios valios neišreiškė ir pats pavedimo neatliko, todėl nuo 2012-10-29 iki 2014-08-13 laikotarpiu padaryti mokėjimo pavedimai buvo nepagrįsti ir neteisėti. Mokėjimo pavedimas iš Ieškovo asmeninės banko sąskaitos į Atsakovo asmeninę banko sąskaitą 2014-08-18 dieną buvo įvardintas kaip „paskola”, ir tuo pagrindu pervestos piniginės lėšos sudaro 7 240,50 Eur (25 000 Lt) sumą, tačiau tarp Ieškovo ir Atsakovo nebuvo sudaryta paskolos sutartis, todėl tuo pagrindu padarytas pavedimas „paskola” yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taigi, nei vienas iš pavedimų neturėjo teisinio pagrindo ir buvo atlikti be Ieškovo valios, pavedimai atlikti pačio Atsakovo savo naudai siekiant užvaldyti pinigines lėšas. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad gavęs šias pinigines lėšas Atsakovas Ieškovui apmokėjo turimus įsiskolinimus pagal sąskaitas: 2012-09-17 apmokėta 19 221,65 Eur (66 368,50 Lt), SF Nr. 0003 ir 0004, 2013-04-30 apmokėta 572,24 Eur (2000 Lt) SF Nr. 0001 ir 0003, 2013-05-20 apmokėta 21 431,88 Eur (74 000 Lt) SF Nr. 0003Lt-EKO-001, 2014-02-24 apmokėta 104 263,21 Eur (360 000 Lt) pagal pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau Atsakovas, atlikęs savo prievolių įvykdymą, pinigines lėšas pasisavino. Jokių teisinių pagrindų, kurie pagrįstų iš A. B. asmeninės banko sąskaitos padarytų pavedimų tikslą ir pagrindą, neegzistuoja, Ieškovas elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų neturėjo, juos turėjo Atsakovas, Ieškovas internetine bankininkyste naudotis nemoka, todėl faktiškai jis minėtų pavedimų atlikti negalėjo, sandoriai sudaryti nesant Ieškovo valios išraiškos, todėl negali būti laikomi teisėtais, be to, su Atsakovu nėra ir nebuvo sudaręs jokio sandorio, kurio pagrindu Atsakovas būtų turėjęs teisę gauti pinigines lėšas, o Ieškovas atitinkamai pareigą sumokėti.

3. Nurodo, jog už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės kompensacinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą, ieškinio surašymo ir pateikimo teismui metu šios palūkanos sudaro 28 927,42 Eur. Be to, iš Atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje T. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti (II t., 1-6 e. b. l., III t., 12-18 e. b. l.), nurodė, jog pinigai iš Ieškovo sąskaitos į jo sąskaitą 2012-2014 metais buvo pervesti ne vieną, o daug kartų: 2012 metais - 8 kartus, 2013 metais - 4 kartus, 2014 metais - 6 kartus, Ieškovas, būdamas banko sąskaitos savininku, negalėjo nežinoti ir nepastebėti, kad iš jo sąskaitos yra pervedami pinigai, be to, 2015 metais, kai tarp šalių prasidėjo nesutarimai, Ieškovas pats nuvykdavo į DNB banką ir nurodydavo atlikti bankinius pavedimus iš jo sąskaitos. Taigi, Ieškovui atvykus į banką gauti sąskaitos išrašą ir sužinoti, kokio dydžio lėšos yra jo sąskaitoje, nebuvo jokios problemos, tam nereikėjo jokių žinių bei sugebėjimų. Bankų sąskaitų išrašai buvo reikalingi Ieškovui kasmet teikiant valstybinei mokesčių inspekcijai jo, kaip ūkininko, metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos, paruoštus buhalterės, pasirašydavo pats Ieškovas, todėl nesuprasti ir nepastebėti, kad pajamos 2012 metais sumažėjo 235 140 Lt (68 188 Eur), 2013 metais – 201 000 Lt ir 2014 metais – 284 800 Lt, yra neįmanoma. Ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus verslininkas (ūkininkas) privalėjo tai žinoti ir žinojo. Tai, kad Ieškovas 2012-2015 m. nereiškė Atsakovui jokių reikalavimų dėl pervestų lėšų grąžinimo, patvirtina faktą, jog tarp šalių lėšų naudojimo buvo kitokie susitarimai, kurie buvo vykdomi ne vienerius metus. Nors Ieškovas ir Atsakovas buvo įregistravę atskirus ūkius, tačiau faktiškai jau eilę metų jie ūkininkavo kartu  tuose pačiuose žemės sklypuose, tuose pačiuose ūkiniuose pastatuose, bendrai naudojosi ta pačia žemės ūkio technika, pašarais, gyvuliais ir kt. Jiems kartu ūkininkaujant, kiekvieno iš jų gaunamos piniginės lėšos, kurios buvo pervedamos į jų sąskaitas, o taip pat išlaidos, faktiškai buvo bendros. Jos buvo naudojamos šalių tarpusavio susitarimu abiejų ūkių, kurie faktiškai buvo tvarkomi kaip vienas ūkis, reikmėms pagal tuo metų buvusius konkrečius ūkio poreikius, t. y. tiek ieškovo A. B. vardu įregistruoto ūkio išlaidoms bei privalomiems mokėjimams apmokėti, tiek atsakovo V. B. ūkio išlaidoms bei privalomiems mokėjimams. Lėšos buvo pervedamos iš Ieškovo sąskaitos į Atsakovo sąskaitą ir atvirkščiai, ir naudojamos tenkinti to ūkio poreikiams, kuriam tuo metu reikėjo lėšų. Tam taip pat buvo naudojami ir grynieji pinigai. Oficialiai egzistavo du ūkiai ir todėl lėšos buvo gaunamos atskirai į kiekvieno ūkio sąskaitą, o naudojamos bendrai, todėl jas pervedant iš vienos sąskaitos į kitą buvo nurodoma “paskolos grąžinimas“, “sąskaitos papildymas“, “paskola“, ką patvirtina jo teikiamų sąskaitų DNB banke, Swedbanke ir Lietuvos kredito unijoje išrašai laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2014-09-30, iš kurių matyti, jog minimu laikotarpiu Atsakovas Ieškovui atliko 65 pavedimus, mokėjimo paskirtyje nurodydamas “paskolos grąžinimas“, “paskola“. Be ieškinyje nurodytų sumų Ieškovas 2008-2014 m. Atsakovui pervedė 180 190 Lt, bendra pervesta Atsakovui suma sudaro 807 120 Lt. Atsakovas ieškovui per šį laikotarpį pervedė 829 580 Lt. Atsakovo sąskaitų išrašai už 2008-2014 metus patvirtina ne tik pinigų pervedimus Ieškovui, bet ir apmokėjimą įvairių su ūkių veikla susijusių  išlaidų bei privalomų mokėjimų/įmokų.

6. Ieškovui išduotų elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų (kodų lentelių) Atsakovas  nepasisavino. Šiuos prisijungimo duomenis  turėjo Ieškovas, kuris juos perduodavo Atsakovui, kai reikėdavo vykdyti atitinkamus bankinius mokėjimo pavedimus. Visi piniginių lėšų pervedimai iš ieškovo A. B. sąskaitos buvo atliekami jam žinant ir jam tiesiogiai tame dalyvaujant. Atsakovas neturėjo Ieškovui priklausančios banko kodų lentelės ir nevaldė Ieškovo sąskaitos. Ieškovas atvykdavo pas sūnų V. B. turėdamas internetinės bankininkystės kodų lentelę, nurodydavo konkrečias sumas ir, jam žinant, buvo pervedami pinigai atsakovui V. B.. Taip pat Atsakovas, Ieškovui pavedus, atitinkamais mokėjimo nurodymais iš jo sąskaitos apmokėdavo Ieškovui pateiktas sąskaitas, vykdydavo privalomus mokėjimus. 2008-2014 metų sąskaitų išrašai patvirtina, kad tarp šalių egzistavo žodiniai susitarimai dėl pinigų pervedimo vienas kitam ir jų tolesnio panaudojimo, nes tokie lėšų pervedimai nuolat vyko septynerius metus. Tai reiškia, kad  pinigus V. B. iš ieškovo A. B. gavo teisėtai.

7. Iš Ieškovo sąskaitos DNB banke išrašo matyti, jog ši sąskaita nebuvo asmeninė Ieškovo sąskaita, o buvo naudojama kaip A. B. ūkio sąskaita, be to, į šią sąskaitą buvo pervedamos piniginės lėšos, gaunamos iš ūkio veiklos už parduotą produkciją, tiesiogines išmokas už galvijus, pasėlius pervesdavo Nacionalinė mokėjimo agentūra. Individualią veiklą vykdantys asmenys, kuriais yra ūkininkai, neprivalo turėti atskiros ūkio sąskaitos, o gali naudotis savo asmenine sąskaita. A. B. vardu banke atidaryta sąskaita faktiškai buvo naudojama kaip jo ūkio sąskaita, todėl yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės argumentas, kad šioje sąskaitoje buvo laikomos Ieškovo asmeninės santaupos ir jis minėtoje sąskaitoje esančias lėšas naudodavo tik tuomet, kai jam pritrūkdavo einamųjų mėnesio pajamų.

8. Pagal susitarimą su Ieškovu, Atsakovas, atgavęs savo anksčiau Ieškovui paskolintus pinigus, kas matyti iš Atsakovo pateiktų bankinių išrašų, apmokėjo Ieškovo nurodytas jo ūkiui išrašytas  sąskaitas-faktūras, atliko kitus privalomus mokėjimus, atliekant visus pavedimus iš Ieškovo banko sąskaitos, dalyvavo pats Ieškovas, kuris pateikdavo prisijungimo prie internetinės bankininkystės  duomenų kortelę ir nurodydavo, ką reikia įrašyti mokėjimo paskirtyje, kokią sumą pervesti. Dublike, kaip ir ieškinyje, Ieškovas nurodė ir apskaičiavo tik tas pinigų sumas, kurios buvo pervestos iš jo sąskaitos atsakovui V. B., neatskleisdamas kitų svarbių tarpusavio atsiskaitymų ir lėšų pervedimo aplinkybių, t. y. dėl lėšų (viso 829 580,00 Lt), kurias V. B. 2010-2014 metais pervedė ieškovui A. B. iš savo sąskaitos. Keletą kartu Ieškovas dublike paminėjo, kad likvidavo ūkį ir turtą norėjo parduoti. Didžiąją dalį turto Ieškovas pardavė, o prisiimtus įsipareigojimus Europos Sąjungai perėmė ir baigė įgyvendinti Atsakovas.

9. Mano, jog turto gavimo be pagrindo institutas šiuo atveju negali būti taikomas. Nors Ieškovas nepripažįsta jo ir Atsakovo žodinių susitarimų dėl lėšų pervedimo iš Ieškovo sąskaitos Atsakovui ir atvirkščiai, buvus šiuos susitarimus patvirtina tiek Ieškovo, tiek Atsakovo pateikti sąskaitų  išrašai. Tai, kad Ieškovas 2012-2016 metais nereiškė Atsakovui jokių reikalavimų dėl pervestų lėšų grąžinimo, taip pat patvirtina faktą, jog tarp šalių dėl lėšų pervedimo vienas kitam buvo susitarimai, kurie buvo vykdomi ne vienerius metus. Dublike ne kartą akcentuojamą nesudarymą rašytinių paskolos sutarčių tarp Ieškovo ir Atsakovo galima paaiškinti buvimu artimų giminystės ryšių tarp jų ir jų bendra veikla, kurios reikmėms tos lėšos buvo skiriamos.

10. Ieškovas A. B., dublike atsikirsdamas į atsakovo atsiliepimą, nurodė, jog santykiai tarp šalių tapo konfliktiški po to, kai pamatė, kad Atsakovas užvaldė jo viso gyvenimo santaupas (III t., 7-10 e. b. l.). Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, privalo įrodyti aplinkybę, kad jis teisėtai ir pagrįstai gavo pinigines lėšas iš Ieškovo, tačiau jokių įrodymų nepateikia. N. A. teigia, kad tarp jų egzistavo žodiniai susitarimai dėl pinigų pervedimo, tačiau Ieškovas tokių susitarimų nepripažįsta. Dėl bendro ūkio su Atsakovu tvarkymo Ieškovas nurodo, kad būtent jis sukūrė ir išvystė ne tik savo ūkį, tačiau ir sūnaus, priėmęs sprendimą nutraukti ūkininkavimo veiklą - likviduodamas ūkį, jis nusprendė turtą, naudotą veikloje, perleisti pardavimo sandoriu Atsakovui, tačiau apgautas Atsakovo dalį turto perleido sudarydamas dovanojimo sutartis, kurios šiuo metu yra ginčijamos kitoje civilinėje byloje, o kitas turtas buvo perleistas sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, tik kaip matyti Atsakovas prievolę sumokėti daiktų kainą įvykdė iš pagrobtų iš Ieškovo lėšų, o įvykdęs savo prievoles pagal pirkimo-pardavimo sandorius, jis pinigines lėšas vėl pagrobė, palikdamas Ieškovą be santaupų.

11. Ieškovas banko sąskaitoje, iš kurios buvo neteisėtai pervedamos piniginės lėšos, laikė asmenines santaupas, ta sąskaita faktiškai nesinaudojo. Ieškovas nesitikėjo, kad Atsakovas užvaldys jo internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, atliks neteisėtus pavedimus, todėl tai, kad Ieškovas reguliariai netikrino savo sąskaitos likučio, nepateisina neteisėtų Atsakovo veiksmų.

12. Teismo posėdyje ieškovas A. B., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje T. B. ir jų atstovas advokatas E. K. prašė ieškinį tenkinti jame ir dublike nurodytais motyvais.

13. Atsakovas V. B. ir jo atstovė advokatė V. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Iš ieškovo A. B. sąskaitos, esančios AB DNB banke, išrašo nustatyta, jog ūkininkas V. B. pagal 2014-01-22 pirkimo-pardavimo sutartį 2014-02-24 į ieškovo A. B. sąskaitą pervedė 360 000 Lt už nupirktą nekilnojamąjį turtą (I t., 13-14, 89-91 e. b. l.). Iš to paties sąskaitos išrašo nustatyta, jog V. B. iš A. B. sąskaitos atlikti pavedimai: 2014-03-06 – 60 000 Lt sumai, 2014-04-03 – 80 000 Lt sumai, 2014-05-01 – 7000 Lt sumai, 2014-07-15 – 62 800 Lt sumai, 2014-08-13 – 50 000 Lt sumai, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“, ir 2014-08-18 – 25 000 Lt sumai, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“. Iš ieškovo A. B. sąskaitos išrašo nustatyta, jog iš minėtos sąskaitos atsakovui V. B. padaryti šie pavedimai: 2012-02-29 – 50 000 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-06-19 – 8000 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-06-19 – 24 000 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-09-07 – 26 200 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-09-11 – 38 800 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-09-17 – 66 400 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-10-01 – 16 340 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-10-29 – 5390 Lt (sąskaitos papildymas), 2013-07-29 – 57 000 Lt (sąskaitos papildymas), 2013-08-24 – 50 000 Lt (sąskaitos papildymas). Atsakovas V. B. į ieškovo A. B. sąskaitą atliko pavedimus: 2012-08-23 – 310 Lt (paskola), 2012-09-17 – 66 368,50 Lt (pagal PVM s. f. AB Nr. 0003 ir 0004), 2013-04-30 – 20 000 Lt (pagal PVM s. f. AB Nr. 0001 ir 0003), 2013-05-20 – 74 000 Lt (pagal PVM s. f. AB Nr. 0003 LT EKO-001) (I t., 15-24 e. b. l.). Taigi, iš A. B. sąskaitos į V. B. sąskaitą atlikta pavedimų, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas“ už 254 740 Lt (73 777,80 Eur), pavedimų, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“ už  372 190 Lt (107 793,67 Eur), viso 626930 Lt (181 571,48 Eur) sumai, o iš atsakovo V. B. sąskaitos į ieškovo A. B. sąskaitą pervesta 160 678,50 Lt (46 535,71 Eur) bei 360 000 Lt (104 263,21 Eur) už nupirktą turtą.

15. 2013 m. balandžio 30 d. A. B. V. B. perdavė valdą su visais įsipareigojimais, susijusiais su šia valda (I t., 46-47 e. b. l.).

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Taigi, CK 6.237 straipsnio taikymas yra galimas tik tuo atveju, jei šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. nurodo, kad atsakovas V. B., laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2014-08-18, jam nežinant ir nesant jo sutikimo, nepagrįstai iš jo sąskaitos pasisavino 181 571,48 Eur (626 930 Lt), mokėjimo paskirtyse nurodydamas „paskola“, „paskolos grąžinimas“ ir „sąskaitos papildymas“, pervesdamas pinigines lėšas iš jo asmeninės sąskaitos į V. B. asmeninę sąskaitą pasinaudodamas jo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, kas Ieškovui tapo žinoma nuvykus į banką pasiimti pinigų ir susipažinus su sąskaitos išklotine. Jokių paskolos sutarčių tarp jo ir sūnaus V. B. nėra pasirašyta, jis nėra ir niekada nebuvo skolingas V. B., taipogi jis nėra davęs sūnui nei įgaliojimo, nei leidimo disponuoti savo asmenine sąskaita, todėl prašo priteisti iš Atsakovo be jokio teisinio pagrindo jo įgytą 181 571,48 Eur pinigų sumą CK 6.237 straipsnio pagrindu. Tuo tarpu atsakovas V. B. gi teigia, jog visus ieškinyje nurodomus pavedimus jis atliko su tėvo žinia, pastarajam paprašius, suteikiant jam savo elektroninio prisijungimo prie sąskaitos duomenis, diktuojant, kam, kiek ir kokia paskirtimi pinigų pervesti, nors jis ir tėvas iki 2013-04-30 buvo įregistravę du atskirus ūkius, viskuo naudojosi bendrai, o 2008-2014 metų jo teikiami sąskaitų išrašai patvirtina, kad tarp šalių egzistavo žodiniai susitarimai dėl pinigų pervedimo vienas kitam ir jų tolesnio panaudojimo, nes tokie lėšų pervedimai nuolat vyko septynerius metus, dėl ko ieškiniu prašomą priteisti pinigų sumą jis įgijo teisėtai.

18. Tačiau teismas kritiškai vertina tokias Atsakovo nurodomas piniginių lėšų nurašymo nuo Ieškovo sąskaitos aplinkybes, nes jos prieštarauja kai kurioms faktinėms bylos aplinkybėms, akivaizdžiai prasilenkia su bet kokia elementaria logika. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog nusprendė nebeūkininkauti, savo ūkį perleisti sūnui, taip sujungiant du ūkius į vieną, už ką sūnus jam turėjo sumokėti 400 000 Lt už padovanotą turtą bei atskirai apmokėti už turtą, kuris buvo perleistas pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp jų, pagrindu. Šias Ieškovo nurodomas aplinkybes iš dalies patvirtina jo sąskaitos išrašas, iš kurio nustatyta, jog V. B. 2014-01-22 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2014-02-24 pervedė Ieškovui 360 000 Lt, iš kurių 284 800 Lt suma 2014-03-06, 2014-04-03, 2014-05-01, 2014-07-15, 2014-08-13 ir 2014-08-18 mokėjimo pavedimais pervesta atgal Atsakovui. Taigi, jau vien ši aplinkybė, jog Ieškovas, pardavęs turtą ir gavęs už jį pinigines lėšas, didžiąją dalį kurių netrukus neva savo valia grąžino turto įgijėjui Atsakovui, leidžia daryti išvadą, kad šios piniginės lėšos Atsakovo buvo įgytos be Ieškovo valios ir jam nežinant. 

19. Atsakovas, teigdamas, jog turėjo pagrindą įgyti Ieškovo pinigines lėšas, turėjo pateikti tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios kategorijos byloje ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinį pagrindą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). N. A. teigė, jog tarp jo ir tėvo buvo sudaryti žodiniai susitarimai dėl pinigų pervedimo vienas kitam, tačiau akivaizdu, jog ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2012-02-29 iki 2014-08-18, piniginės lėšos iš esmės buvo pervedamos tik iš Ieškovo sąskaitos į Atsakovo sąskaitą, ir nors Atsakovas šiuo laikotarpiu ir atliko keletą pavedimų į Ieškovo sąskaitą, t. y. bendroje sumoje 160 678,50 Lt (46 535,71 Eur), neskaičiuojant minėtų 360 000 Lt (104 263,21 Eur) už nupirktą turtą, tačiau nustatyta, jog šie mokėjimai buvo atlikti apmokant PVM sąskaitas faktūras, kurios nagrinėjamoje byloje nepateiktos, taigi, teismas šių mokėjimų nevertina bei dėl jų nepasisako.

20. Atmestini Atsakovo argumentai dėl piniginių lėšų pervedimo iš jo sąskaitos į Ieškovo sąskaitą, ir atvirkščiai, laikotarpiu iki 2012 metų, kas neva patvirtina žodinius šalių susitarimus dėl tokio pinigų pervedimo, bei argumentai, jog Ieškovas negalėjo 2012, 2013 ir 2014 metais nepastebėti, jog jo sąskaitoje nebėra pakankamai didelių sumų, kas taipogi patvirtina, jog pinigai pervesti Ieškovui žinant. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau tik pats asmuo sprendžia, kokiu būdu ir kada realizuoti savo teises į teisminę gynybą. Taigi, Ieškovas kreipėsi į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2014-08-18, kas ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl laikotarpis iki minėtos datos nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nagrinėjamu atveju Ieškovas už minėtą laikotarpį reikalavimų nereiškia, kaip nereiškia ir Atsakovas, nes priešpriešinis reikalavimas ginčo atveju pareikštas nebuvo.

21. Teismas nesutinka su Atsakovo argumentu, jog rašytinių paskolos sutarčių tarp Ieškovo ir Atsakovo nesudarymą galima paaiškinti artimų giminystės ryšių tarp jų buvimu ir jų bendra veikla, kurios reikmėms tos lėšos buvo skiriamos, kadangi šiuos argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Ginčo šalys teismo posėdžio metu pripažino, jog egzistuoja paskolos sutartis, pagal kurią Ieškovas paskolino Atsakovui 30 000 Eur, kas įrodo aplinkybę, jog skolinius klausimus Ieškovas ir Atsakovas visgi buvo linkę spręsti rašytinių susitarimų pagrindu, ir kas leidžia daryti išvadas, jog paskolų, bent jau Atsakovas Ieškovui, suteikęs nebuvo. Be to, teisinio pagrindo įgyti Ieškovo pinigines lėšas buvimą turėjo įrodyti būtent Atsakovas, ir jis šios pareigos neįvykdė.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais išplėtota nuosekliai. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

23. Nagrinėjamu atveju spręstina, jog Ieškovas įrodė, kad piniginių lėšų pervedimas iš jo sąskaitos į Atsakovo sąskaitą, buvo atliktas nesant teisinio pagrindo, todėl, atsižvelgiant į tai, Atsakovo iš Ieškovo įgyta pinigų suma laikytina kaip turtas įgytas be teisinio pagrindo, kuris turi būti grąžintas asmeniui, iš kurio buvo įgytas, t. y. Ieškovui. Tačiau pažymėtina, jog Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad 2014 metais leido Atsakovui iš savo sąskaitos persivesti 25 000 Lt (7240,50 Eur) pakrovėjo pirkimui, taigi, šios lėšos nepripažintinos kaip be pagrindo įgytas turtas, todėl ieškinio reikalavimas mažintinas šia suma ir, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei į tai, kad nagrinėjamu atveju esanti situacija atitinka CK 6.237 straipsnio 1 dalyje pateiktą be teisinio pagrindo įgyto turto sąvoką, iš Atsakovo Ieškovui priteistina 174 330,98 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas.

24. Nagrinėjamu atveju Ieškovas taip pat prašo priteisti 28 927,42 Eur palūkanas, skaičiuojamas nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos, nuo jų įgijimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį, už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Kaip teigė Ieškovas, apie tai, jog nebėra pinigų jo sąskaitoje, jis sužinojo 2016 metais, tuomet, kai Atsakovas paėmė iš jo automobilį, kuris buvo registruotas Atsakovo vardu, ir Ieškovas nusprendė įsigyti savo automobilį. Iš byloje pateiktos VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, jog ieškovas A. B. automobilį savo vardu įregistravo 2016-09-02 (I t., 44 e. b. l.). Taigi, nenustačius tikslesnės datos, kuomet Ieškovas sužinojo apie nepagrįstą pinigų nuo jo sąskaitos pervedimą, ši data laikytina ta data, nuo kurios pradedamos skaičiuoti CK 6.240 straipsnio 1 dalyje numatytos palūkanos, todėl prašymas tenkinamas iš dalies, ieškovui A. B. iš atsakovo V. B. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už nepagrįstai įgytą pinigų sumą, t. y. 174 330,98 Eur, skaičiuojant jas nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. spalio 11 d., t.y. kreipimosi į teismą dienos, viso 955,20 Eur (174 330,98 x 5 procentai/365 d. – 23,88 Eur x 40 d.) (CK 6.240 str. 1 d.).

25. Reikalavimas priteisti penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas tenkinamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

26. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (I t., 138-139 e. b. l.).

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

27. Ieškovas A. B., kreipdamasis į teismą, sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, nuo likusios dalies, t. y. 2247 Eur, žyminio mokesčio mokėjimo Ieškovas buvo atleistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi (I t., 11, 136-137 e. b. l.). Duomenų apie byloje patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti Ieškovas nepateikė.

28. Ieškinį iš dalies patenkinus, žyminis mokestis, proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (83,27 procentai), kas sudaro 2037,62 Eur, priteistinas iš atsakovo V. B. valstybei. Ieškovui jo patirtos žyminio mokesčio išlaidos nepriteistinos, kadangi proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai jis turėtų sumokėti iš viso 409,38 Eur žyminio mokesčio, nuo dalies kurio mokėjimo, t. y. 209,38 Eur, jis yra atleistas.

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30. Atsakovas V. B. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo A. B. jo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, kas sudaro 1250 Eur, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (III t., 110-114 e. b. l.). Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Atsakovui pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės. Kadangi atmesti ieškinio reikalavimai sudaro 16,73 procentus, atsakovui V. B. iš ieškovo A. B. priteistinos 209,13 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos.

31. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 11,04 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 9,19 Eur, priteisiamos iš atsakovo, o ieškovui tenkanti mokėjimo dalis, paskaičiuota proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1,85 Eur), yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 3, 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), todėl iš ieškovo šios išlaidos nepriteisiamos.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 293 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 174 330,98 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų 98 ct) kaip įgytus be teisinio pagrindo, 955,20 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 20 ct) palūkanų nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos už laikotarpį nuo 2016-09-02 iki 2016-10-11, bei 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas už priteistą 175 286,18 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo A. B. atsakovui V. B. 209,13 Eur (du šimtus devynis eurus 13 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2037,62 Eur žyminio mokesčio bei 9,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, viso 2046,81 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt šešis eurus 81 ct).

Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                                                                                        Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė