KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovės M. T. (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atsakovės I. A. atstovams advokato padėjėjai Astai Šliužaitei ir advokatui V. A., atsakovų (duomenys neskelbtini) A. P. ir M. I. M. atstovei advokato padėjėjai Agnei Gulbinaitei, nedalyvaujant ieškovei M. T. (duomenys neskelbtini), atsakovei I. A., atsakovams H.A. P. ir M.I. M., atsakovei N. S. (duomenys neskelbtini) žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. T. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams I. A., N. S. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) A. P. ir (duomenys neskelbtini) I. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė:

              ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia ab initio 2006m. kovo 24d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, vadovaujantis kuria E. T. T. P. (užsieniečio kodas 280749-045T) pardavė, o I. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsigijo nuosavybėn 24 (dvidešimt keturias) paprastąsias vardines  100 (vieno šimto)  litų  nominalios vertės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" (kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas. Taikyti restituciją - grąžinti 24 (dvidešimt keturias) paprastąsias vardines 100 (vieno šimto) litų nominalios vertės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" (kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas E. T. T. P. ir ieškovės M. T. (duomenys neskelbtini) bendrojon jungtinėn nuosavybėn, o ieškovę ir E. T. T. P. įpėdinius įpareigojant grąžinti I. A. 2 400 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai litų) akcijų kainą. Pripažinti negaliojančia ab initio sutartinio įkeitimo sutartį, įformintą 2010m. kovo 30d. I. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. S. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirašytu sutartinio įkeitimo lakštu (notarinio registro Nr. 1520), kurio identifikavimo kodas 02/2/2010/0002881 (su visais vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais).

Paaiškino, kad M. T. (duomenys neskelbtini) bei E. T. T. P. 1973m. liepos 14d. sudarė santuoką, 2006m. spalio 5d. ieškovė su savo sutuoktiniu išsiskyrė. Taigi, ieškovės bei E. T. T. P. santuoka truko nuo 1973m. liepos 14d. iki 2006m. spalio 5d. 2009m. balandžio 16d. E. T. T. P. mirė, ko pasėkoje jo palikimą priėmė (duomenys neskelbtini) I. M. bei (duomenys neskelbtini) A. P.. Ieškovei tapo žinoma, jog Kauno m. apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1468-151/2011 pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) A. E. P. bei (duomenys neskelbtini) A. P. bei (duomenys neskelbtini) I. M., kuriuo reikalaujama pripažinti negaliojančia ab initio 2006m. kovo 31d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria E. T. T. P. pardavė atsakovui (duomenys neskelbtini) A. E. P. 3050 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų, taip pat pripažinti negaliojančia ab initio 2006m. kovo 31d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria E. T. T. P. pardavė atsakovui (duomenys neskelbtini) A. E. P. 66 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų, bei taikyti restituciją – 3050 vnt. paprastųjų vardinių Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" akcijų grąžinti I. A., bei įpareigoti I. A. sumokėti už jas atsakovui (duomenys neskelbtini) A. E. P. 30500 Lt, taip pat grąžinti 66vnt. paprastųjų vardinių Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" akcijų I. A. ir įpareigoti ją už akcijas sumokėti atsakovui (duomenys neskelbtini) A. E. P. 660 Lt. Į aukščiau nurodytą bylą 2011m. lapkričio 23 d. buvo pateiktas I. A. atstovo pareiškimas, kartu su kuriuo į atitinkamą civilinę bylą buvo pateikta 2006 m. kovo 24d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp E. T. T. P. bei I. A., kurios pagrindu ieškovės buvęs sutuoktinis E. T. T. P. pardavė, o I. A. nusipirko 24 paprastąsias vardines 100 litų vertės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" akcijas. Taigi, atitinkamų aplinkybių pasėkoje ieškovei tapo žinoma, jog jos bei E. T. T. P. santuokos metu ieškovės buvęs sutuoktinis be ieškovės žinios ir/ar sutikimo, ieškovei nedalyvaujant sandoryje, pardavė aptariamus vertybinius popierius I. A.. Iškėlus Kauno apylinkės teisme šią civilinę bylą, ieškovei taipogi tapo žinoma, kad 2006 m. kovo 24d. sutarties pagrindu I. A. įgytos 24 paprastosios vardinės 100 litų vertės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" akcijos yra įkeistos N. S. (duomenys neskelbtini) - šią faktinę aplinkybę patvirtinantis 2010-03-30 sutartinio įkeitimo lakštas buvo pateiktas į šią bylą kartu su I. A. atsiliepimu į ieškinį. Ieškovės vertinimu, 2006 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei 2010 m. kovo 30 d. įkeitimo sutartis pripažintinos negaliojančiomis ab initio. LR Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 punkte nustatyta - turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Analogiška nuostata įtvirtinta Suomijos teisėje - Suomijos Respublikos Santuokos akto II dalies 2 skyriaus „Sutuoktinių turtas" 35 skyriaus 1 punkte nustatyta, jog kiekvienas iš sutuoktinių turi vedybinę teisę į kito sutuoktinio turtą, t.y. atitinkamas turtas lygiomis dalimis priklauso abiems sutuoktiniams. E. T. T. P. vardu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" akcijos buvo įgytos 2004 m. rugpjūčio 24d. steigimo sutarties pagrindu, t.y. įgytos po ieškovės ir E. T. T. P. santuokos sudarymo. Taigi, remiantis atitinkamu teisiniu reglamentavimu bei atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina - UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijos priklausė ieškovei bei E. T. T. P. jungtinės nuosavybės teise. LR CK 1.37 str. 1 dalyje nurodyta - sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. 2006m. kovo 24d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp I. A. bei E. T. T. P., 5.2 punkte nurodyta, jog vykdant Sutartį privalu vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, o iš sutarties kilę ginčai sprendžiami LR teismuose. Taigi, esant atitinkamam sutarties šalių susitarimui bei minėtam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina - 2006m. kovo 24 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai taikytinos LR materialinės teisės normos. LR Civilinio kodekso 3.92 str. 4 dalyje įtvirtinta nuostata: „Sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybiniu popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktiniu nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti". LR Civilinio kodekso 3.96 str. 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio, nedavusio sutikimo sudaryti sandorį, teisė ginčyti atitinkamą sandorį, o 2 dalyje numatyta, jog sandoriai, kuriems buvo būtinas sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, gali būti pripažinti negaliojančiais nepriklausomai nuo to, ar kita sandorio šalis buvo sąžininga. Pažymėtina, jog aukščiau nurodytąją UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su I. A. sudarė tik E. T. T. P. - kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovė ne tik nesudarė atitinkamos sutarties, ne tik nedavė sutikimo jos sudarymui, bet ir apskritai nebuvo informuota apie sutarties sudarymo faktą, kai, tuo tarpu, sutarties sudarymo pasekoje buvo perleisti jai bei E. T. T. P. priklausę vertybiniai popieriai. Taigi, sudarant sandorį reikalavimo, įtvirtinto LR CK 3.92 str. 4 dalyje, nebuvo laikytasi - atitinkama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintina negaliojančia 1.80 str. 1 dalies pagrindu. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija. LR CK 6.146 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad restitucija taikoma natūra. Atsižvelgiant į tai, jog I. A. tebevaldo nuosavybės teise vertybinius popierius, esančius ginčo sandorio dalyku, kliūčių restitucijos taikymui natūra šiuo atveju nėra. Ieškovės vertinimu, pripažinus UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu, I. A. įpareigotina grąžinti ginčo akcijas E. T. T. P. bei ieškovės jungtinėn nuosavybėn, o E. T. T. P. įpėdiniai bei ieškovė įpareigotini grąžinti I. A. akcijų kainą - 2 400 Lt. Pripažinus   negaliojančia   nuo  sudarymo   momento   2006 m.   kovo   24 d.   Akcijų   pirkimo-pardavimo sutartį, atitinkamos sutarties šalys būtų grąžintos į iki ginčo sutarties sudarymo buvusią padėtį (lot. status quo). Taigi,  patenkinus atitinkamą ieškinio reikalavimą savo ruožtu  būtų konstatuota, jog I. A. niekuomet neturėjo teisės disponuoti ginčo akcijomis kaip jų savininkė, tame tarpe - neturėjo teisės jų įkeisti. Pripažinus negaliojančia ab initio Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį būtų konstatuota, jog I. A. 2010 m. kovo 30d. nebuvo teisėta ginčo akcijų savininke, t.y. jog 2010m. kovo 30d. ji neturėjo teisės sudaryti ginčo akcijų įkeitimo sutartį įkaito davėjo vardu. Todėl pripažinus negaliojančia 2006m. kovo 24d. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, teismas taip pat turėtų pripažinti negaliojančia įkeitimo sutartį, įformintą I. A. bei N. S. (duomenys neskelbtini) 2010-03-30 pasirašytu sutartinio įkeitimo  lakštu.

              Bylą nagrinėjant teisme ieškovės atstovas nurodė, kad byloje yra pateikta viešbučio "Hotel am Berg" pažyma patvirtina, kad 2006-11-14 dienomis minėtame viešbutyje kambaryje Nr.10 buvo apsistojusi ieškovė su savo vyru ir, atitinkamai, kambaryje Nr.22 - atsakovė I. A.. Jo nuomone, neįtikėtina, kaip nuo 2003 metų I. A. 24 valandas per parą būnant su E. T. T. P., laikant jį savo gyvenimo draugu, o ji pati, pasak atsakovės, buvo pristatoma "jo sužadėtine", - beveik trims metams besitęsiant tokiems judviejų santykiams, E. T. T. P. kelionių į užsienį metu apsistoja ir gyvena su savo teisėta žmona, o atsakovė I. A. gretimame kambaryje. Atstovo nuomone, šios aplinkybės visiškai paneigia ir atsakovės argumentus, jog E. T. T. P. ir ieškovės "santuoka faktiškai iširo iki 2003 metų" ar kad jiedu nuo 2003 metų "nevedė bendro ūkio". Šie faktai patvirtina, kad atsakovei I. A. buvo žinoma apie E. T. T. P. sutuoktinę, ji pati su ja buvo asmeniškai pažįstama ir E. T. T. P. sutuoktinė pakankamai aktyviai dalyvavo judviejų su vyru versluose. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo byloje pateiktos teismo ekspertizės išvados, kad 2006-03-24 dieną šio paketo akcijų kaina buvo 73500 Lt, pati I. A. įsigydama šį paketą akcijų, patvirtino ir sutiko, kad jos vertinimu pagrįsta rinkos kaina sudaro 2400 Lt sumą. Tokios pačios pozicijos dėl akcijų vertės atsakovė I. A. laikėsi ir 2010-03-30 dieną, įkeičiant šias akcijas savo draugei N. S. (duomenys neskelbtini). Todėl, atstovo nuomone, būtų nepagrįsta ir nesąžininga teismui pripažinus negaliojančia ab initio 2006-03-24 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, taikant restituciją atsakovei I. A. priteisti didesnę sumą nei ji yra faktiškai sumokėjus už įsigytas akcijas.

              Atsakovė I. A. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad su mirusiuoju E. T. T. P. susipažino dar 2001 metais. Tuo metu gyveno Jonavoje ir turėjo savo verslą, kurį pardavinėjo, o E. T. T. P. ten pat buvo įkūręs verslą. Nuo 2001 m. balandžio 26 d. iki 2004 m. kovo 8 d. ji ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovės pareigas. Pradėjus bendrauti ir artimiau susipažinus, E. T. T. P. atsakovei papasakojo, kad jis jau nuo 2001 m. gyvena Lietuvoje, yra vienišas vyras, nes išsituokęs su žmona, kuri liko gyventi Suomijoje. Bendraujant palaipsniui santykiai tapo vis labiau artimesni, todėl 2003 m. Jonavoje, (duomenys neskelbtini), jie išsinuomojo butą, kuriame apsigyveno. Kartu  su E. T. T. P. ji praleisdavome  daug laiko,  eidavo  kartu į  restoranus, dalyvaudavo  Suomijos  ambasados  Lietuvoje organizuojamose renginiuose, skirtuose Lietuvoje gyvenančioms suomių šeimoms, keliaudavo, lankydavo draugus. E. T. T. P. nuo pažinties pradžios ne tik atsakovei, bet ir draugams teigė, kad yra išsiskyręs su žmona. Nors ieškovė ir nurodo, kad jos santuoka su E. T. T. P. truko nuo 1973 m. liepos 14 d. iki 2006 m. spalio 5 d., tačiau atsakovės nurodymu, faktiškai ne vėliau nei nuo 2003 m. E. T. T. P. ir ieškovė kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, dėl ko santuoka faktiškai tarp E. T. T. P. ir Ieškovės iširo ne vėliau nei iki 2003 metų. Tai jog, nuo 2003 m. atsakovė bei E. T. T. P. gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį iki pat E. T. T. P. mirties (2009 m. balandžio 16 d.), nustatyta Kauno miesto apylinkės 2012 m. vasario 20 d. sprendimu, Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių gynimo, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. 2003 m. UAB „(duomenys neskelbtini)" visą savo veiklą perkėlė iš Jonavos į Kauną, todėl patogumo sumetimais, t. y. tam, kad nereikėtų kiekvieną dieną važinėti iš Jonavos į Kauną, atsakovė su E. T. T. P. persikėlė gyventi į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtame bute, nuo jo įsigijimo gyveno ir atsakovės sūnus bei E. T. T. P.. 2007 m. kovo 6 d. kartu įsigijo butą Kumelių g. 15-8, Kaune, į kurio 9/100 dalį man buvo pripažinta nuosavybės teisė Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-21-390/2013. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartis yra įsiteisėjusi (LR CPK 331 str. 6 d.). 2003 m. UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklą perkėlus iš Jonavos į Kauną kartu su E. T. T. P. nusprendė verslo riziką paskirstyti steigiant valdantįjį juridinį asmenį. Taip, 2004 m. rugpjūčio 24 d. buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)". Akcentavo, kad visas išlaidas su bendrovės steigimu, tame tarpe ir su 10.000 litų įstatinio kapitalo apmokėjimu, atsakovė apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Minėtas aplinkybes, atsakovės teigimu, patvirtina byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitos išrašas (I tomas, b. 1. 170.), iš kurio matyti, kad 2005 m. sausio 25 d. pavedimais, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „Įstatinis kapitalas" ir „Įstatinio kapitalo apmokėjimas", ji sumokėjo atitinkamai 9.700 litų ir 300 litų, taip apmokėdama visą įstatinį UAB „(duomenys neskelbtini)" kapitalą. 2005 m. lapkričio 18 d. lizingo pagrindais 2004 m. rugpjūčio 24 d. įsteigtas valdantysis juridinis asmuo įsigijo materialaus turto, kuris buvo ir yra nuomojamas ir taip bendrovėje gaunamos pajamos bei pelnas. 2006 m. kovo 24 d. tarp atsakovės ir E. T. T. P. buvo pasirašyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ji įsigijo 24 paprastąsias nematerialiąsias vardines 100 litų nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas. Kadangi E. T. T. P. ne kartą teigė, jog buvo išsiskyręs su žmona Suomijoje bei atsižvelgdama į tai, kad iki ginčo sandorio sudarymo kartu gyveno kaip šeima bei vedė bendrą ūkį faktiškai nuo 2003 metų, o be to, visą UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatinį kapitalą buvau apmokėjo pati, atsakovė pagrįstai tikėjo, kad nėra ir negali būti jokių kliūčių ginčo sandoriui sudaryti. Juo labiau, jog apie akcijų paketo perskirstymą bendrovei įsigijus materialaus turto jie buvo apkalbėję ir susitarę jau steigiant bendrovę, todėl sudaryta ir pasirašyta 2006 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis buvo tik formalus tokio susitarimo įteisinimas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo ir tai, kad ginčo akcijų pirkimo - pardavimo sutartis buvo ruošta advokatų, t. y. profesionalių teisininkų, UAB „(duomenys neskelbtini)", atstovaujamo E. T. T. P. pavedimu. Taigi, būtent, E. T. T. P. teisininkams nurodė visą reikiamą informaciją įstatymo reikalavimus atitinkančiai sutarčiai paruošti. Advokatai prieš sudarant sutartį teiravosi E. T. T. P. ar nei vienas iš mūsų nesame susituokę, nes tokį sandorį galėtų sudaryti tik abu sutuoktiniai arba būtų reikėję vieno iš jų įgaliojimo, tačiau ir tuomet E. T. T. P. patvirtino, kad yra išsituokęs su žmona. E. T. T. P. sutartimi patvirtino nuosavybės teisę į perleidžiamą turtą kaip tai numato LR CK 6.317 straipsnio 2 dalis bei LR CK 6.321 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiga atskleisti perleidžiamų vertybinių popierių priklausomybę tenka pardavėjui, nepriklausomai nuo to, pirkėjas konkrečiai to teiraujasi. Mano, jog prieš sudarant ginčo sandorį buvau pakankamai atidi rūpestinga bei ėmėsi prieinamų atsargumo priemonių, siekiant sudaryti įstatymo reikalavimu atitinkantį sandorį. Be to, vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo protingumo principais būtų visiškai nepagrįsta teigti, kad akcijos priklausė bendrosios jungtis nuosavybės teise ir ieškovei, kai visas UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatinis kapitalas buvo apmokėtas iš atsakovės asmeninių lėšų. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog prezumpcija, kad santuokos metu įgytas tu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kaip ir bet kuri kita prezumpcija, gali būti nuginčyta. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo remtis LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 1 punkte įtvirtintu sutuoktinių pagal įstatymą nustatytu turto teisiniu rėžimu, pagal kurį preziumuojam, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes aukščiau nurodomos faktinės aplinkybės, t. y. jog dar iki 2003 metų ieškovės ir mirusiojo E. T. T. P. santuoka de facto buvo iširusi, jie negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, o visas UAB „Barker holdinf įstatinis kapitalas buvo apmokėtas iš mano asmeninių lėšų, atsakovės nuomone, paneigia nurodomą prezumpciją. Atsakovė teigia, kad E. T. T. P. akivaizdžiai pasielgė nesąžiningai ir ciniškai ją apgavo, kadangi sąmoningai neinformavo bei nenurodė sandoriui sudaryti reikšmingų aplinkybių. Mano, kad  net jei ir laikyti, jog buvo žinoma apie E. T. T. P. santuoką, pažymėtina, jog pardavėjas turėjo atskleisti ne santuoką faktą, bet faktą, kad sandoris sudaromas dėl akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktiniu nuosavybe kadangi ir santuoka sudaręs asmuo gali turėti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kuria gali disponuoti be sutuoktinio sutikimo savo nuožiūra (LR CK 3.92 str. 4 d., 3.97 str. 1 d.). Kadangi civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (U CK 1.5 str.), kuris be kita ko reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė į bylą nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų jos nesąžiningumą ginčo sandorio sudarymo metu. Todėl pagrįstai laikau, kad vertybinius popierius (ginčo akcijas) įsigijo sąžiningai, dėl ko negali būti laikoma nesąžininga sandorio šalimi. Dėl tų pačių argumentų nėra pagrindo naikinti ir įkeitimo sandorio. Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu taikyti restituciją. Mano, kad net pripažinus 2006 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sandorį negaliojančiu, restitucijos taikymas yra negalimas. LR CK 6.145 str. 2 d. nustatyta, jog išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtu. Teismo pavedimu atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)" 24 proc. akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ekspertizė akivaizdžiai patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų vertė, palyginus su nominalia jų verte ir ta verte, kuri buvo bendrovės įsteigimo dienai ar ginčo sandorio sudarymo dienai, yra ženkliai didesnė, nes ją įtakoja UAB „(duomenys neskelbtini)" išvystyta ir pelninga veikla, pelningai dirbančios UAB „FINNTEX" 50 proc. akcijų paketas, įdėtas intelektualinis kapitalas bei kitas turtas. Tokiu būdu, atsakovės nuomone, ieškovės prašomas taikyti restitucijos būdas yra visiškai neadekvatus, prieštaraujantis elementariai logikai, neatitinkantis jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 str.) bei reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą I. A. sąskaita, kadangi realiai minėtų akcijų vertė ne mažiau nei kelis šimtus kartų viršija jų nominalią kainą. Taikius restituciją, Ieškovė gautų pelningai veikiančios bendrovės akcijų paketą, kurio vertė 2012 m. gruodžio 31d. siekė net 371.000 Lt, o už jas sumokėtų vos 2.400 Lt. Be to, nebejotinai būtų pažeisti ir LR CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principai, kadangi, kaip minėta, I. A. faktiškai būdama UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos vykdytoja, nuo pat bendrovės įsteigimo rūpinosi bendrovės veikla, siekė bendrovės pelningumo, todėl pagrįstai tikėjosi ir akcijų paketo perskirstymo kaip buvo sutarę su E. T. T. P.. Atkreipė dėmesį, kad ginčo akcijų vertė 2005-12-31 dienai, t. y. likus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui iki to laiko, kol E. T. T. P. pateikė Suomijos teismui pareiškimą dėl santuokos su ieškove nutraukimo (2006-02-14), buvo 1 (vienas) litas, todėl net jei tai ir būtų buvęs bendras dalytinas turtas, tai ieškovė būtų galėjusi pretenduoti į preliminariai tokios vertės akcijas, jei būtų sprendžiamas jų padalinimo tarp sutuoktinių klausimas. Teismui taikius restituciją ieškovės prašomu būdu, akivaizdžiai būtų paneigti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.

              Atsakovai E. T. T. P. teisių perėmėjai (duomenys neskelbtini) A. P. ir (duomenys neskelbtini) I. M. ieškinį palaikė, nurodė, kad  patikslintas ieškinys yra pagrįstas - visuma patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių bei teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog I. A. ir E. T. T. P. sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo-pardavimo sandoris iš tiesų prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančius su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis - restitucijos taikymu. Pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo dienos akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, akivaizdu, jog egzistuos teisiniai pagrindai LR CK 1.80 str. pagrindu pripažinti negaliojančia nuo sudarymo dienos sutartinio įkeitimo sutartį, įformintą 2010 m. kovo 30 d. I. A. ir N. S. (duomenys neskelbtini) pasirašytu sutartinio įkeitimo lakštu M. T. (duomenys neskelbtini) ieškiniu ginčijama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2006 m. kovo 24 d., t.y. ieškovės bei E. T. T. P. santuokos metu. Kaip teisingai pažymima M. T. (duomenys neskelbtini) ieškinyje, LR CK 3.88 str. 1 d. 1 punkte įtvirtinta aiški ir nedviprasmiška nuostata, nustatanti, jog turtas,   įgytas   po   santuokos   sudarymo   abiejų sutuoktinų ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė nurodo, jog analogiška nuostata įtvirtinta ir Suomijos teisėje - Suomijos Respublikos Santuokos akto II dalies 2 skyriaus „Sutuoktinių turtas" 35 skyriaus 1 punkte. LR Civilinio kodekso 3.92 str. 4 dalyje nustatyta, jog sandorius dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Kaip matyti iš ieškovės M. T. (duomenys neskelbtini) į bylą pateiktų dokumentų, sudarant 2006 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį šio imperatyvaus reikalavimo nebuvo laikytasi - šią sutartį E. T. T. P. sudarė vienasmeniškai, neturėdamas ieškovės įgaliojimo. Kaip teisingai pažymi ieškovė, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja - ši nuostata įtvirtinta LR CK 1.80 str. 1 dalyje. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės bei minėtos kodekso nuostatos patvirtina, jog I. A. bei E. T. T. P. sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, o pripažinus šj sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija (LR CK 1.80 str. 2d., 6.145 str.). Pripažinus negaliojančia nuo sudarymo dienos akcijų pirkimo-pardavimo sutartį būtų konstatuota, kad I. A. niekuomet neturėjo teisės disponuoti ginčo akcijomis kaip jų savininkė, tame tarpe, kad neturėjo teisės jų įkeisti. LR CK 4.209 str. 4 d. reglamentuota, kad įkeitimo sutartį be kita ko privalo pasirašyti įkaito davėjas. LR CK 4.206 str. 2 d. yra reglamentuota, kad įkaito davėjas turi būti įkeičiamojo daikto savininkas arba asmuo, kuriam priklauso turtinė teisė, esanti įkeitimo objektu. I. A. nesant ginčo akcijų savininke ir neturint jokių turtinių teisių į akcijas, ji negalėjo pasirašyti akcijų įkeitimo sutarties kaip įkaito davėja.

Atsakovė N. S. Maleckaitė su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ab initio 2006 m. kovo mėn. 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, vadovaujantis kuria E. T. T. P. pardavė, o I. A. įsigijo nuosavybėn 24 (dvidešimt keturias) paprastąsias vardines 100 (vieno šimto) litų nominalios vertės UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas, LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas. E. T. T. P., akcijų pardavėjas, žinojo, kam pardavimo metu nuosavybės teise priklauso akcijos, tačiau jis 2006 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties įžanginėje dalyje nurodė, kad akcijų pardavėjas yra būtent jis, ir ginčo sutartimi (2006 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties 4.1. punktas) garantavo bei savo parašu sutartyje patvirtino, kad „pardavėjas turi neapribotą nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, akcijos šios sutarties sudarymo metu ir nuosavybės teisių į jas perėjimo metu yra visiškai apmokėtos, nėra įkeistos, joms neuždėtas areštas, teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų." E. T. T. P. neatskleisdamas (nutylėdamas) esminę informaciją sutarties sudarymui pažeidė LR CK 6.163 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus, nors vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei suformuota teismų praktika, apie jas turėjo pranešti I. A., kaip kitai sandorio šaliai. Be to, savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie perleidžiamo turto nuosavybės teisę pažeidė LR CPK 6.321  straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytas nuostatas. Juo labiau, jog pardavėjo prievolė patvirtinti daikto nuosavybę yra garantija pagal įstatymą (LR CK 6.317 str. 2 d.). Ir nors ieškovė ir laikytų, jog I. A. žinojo apie E. T. T. P. ir jos santuoką, todėl turėjo suprasti, kad parduodamos akcijos yra bendra jų jungtinė nuosavybė, tačiau atsakovės nuomone, vien tai, jog pirkėjas galbūt žinojo, jog pardavėjas yra santuokoje, nereiškia, kad šis laikomas  tinkamai   įvykdęs   pareigą   atskleisti   reikšmingas   sandorio   sudarymo   aplinkybes. Atsakovės nuomone, faktas, jog sandoris sudaromas dėl akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir buvo sąmoningai nuslėptas, todėl akivaizdu, jog būtent E. T. T. P. pažeidė LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes laikytis LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje numatytų taisyklių pirmiausia buvo jo pareiga. Būtent, E. T. T. P. sudarant sandorį neatskleidė kitai šaliai, t. y. I. A., esminės informacijos, ją nutylėjo (LR CK 6.163 str. 1 d., 4 d.), t. y. panaudojo apgaulę. Atsakovės nuomone, byloje nėra duomenų, kad ieškovė dalyvavo steigiant bendrovę ar jos valdyme, duomenų, kad bendra jungtinė nuosavybė į bendrovės akcijas būtų išviešinta, todėl negalima teigti, kad I. A. žinojo, jog perleidžiamos akcijos E. T. T. P. ir ieškovei priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. I. A. neturėjo pagrindo abejoti dėl nuosavybės formos, dar ir dėl to, jog visas UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatinis kapitalas buvo apmokėtas iš I. A. asmeninių lėšų. Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad būtų panaikinta įkeitimo sutartis, įforminta I. A. bei N. S. (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 30 d. pasirašytu sutartinio įkeitimo lakštu. Sutartinio įkeitimo sutartis buvo sudaryta su įkeitimo objekto savininku, t. y. I. A., kaip to reikalauja LR CPK 4.206 straipsnio 2 dalis. Tai, jog įkeitimo objektas nuosavybės teise priklauso I. A. patvirtina ir 2004 m. rugpjūčio 24 d. steigimo sutartis bei 2006 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartis. Sutartinio įkeitimo lakšte I. A. (įkeitimo objekto savininkas) užtikrino, kad „įkeitimo objektas kitiems asmenims neperleistas, neareštuotas, taip pat nėra jokių apribojimų disponuoti šiuo objektu" bei patvirtino, kad „įkeitimo objektas neišnuomotas, nesuteiktas naudotis, neįkeistas ir neperduotas naudotis kitais pagrindais trečiųjų asmenų žiniai, taip pat nėra jokių kitų įkeisto turto apribojimų ar apsunkinimų". Sutartinio įkeitimo lakštas tinkamai įformintas ir patvirtintas Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarės Z. K. 2010 m. kovo 30 d. bei užregistruotas Lietuvos Respublikos hipotekos registre.

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė M. T. (duomenys neskelbtini) bei E. T. T. P. 1973 m. liepos 14 d. sudarė santuoką, 2006 m. spalio 5 d. santuoka buvo nutraukta, skyrybų byla pradėta 2006-02-14 (I t., b.l. 28-34, 110-112). 2009 m. balandžio 16 d. E. T. T. P. mirė, ko pasėkoje jo palikimą priėmė vaikai (duomenys neskelbtini) I. M. bei (duomenys neskelbtini) A. P.. E. T. T. P. vardu 2004 m. rugpjūčio 24 d. steigimo sutarties pagrindu buvo įgytos 90 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų, t.y. 90 vnt. paprastųjų akcijų (I t., b.l. 19-21). Iš teismui pateikto išrašo iš LR Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos matyti, kad duomenys apie E. T. T. P. LR sistemoje yra nuo 2001-10-25 (b.l 86). 2006 m. kovo 24 d. tarp ieškovės buvusio sutuoktinio E. T. T. P. bei I. A. buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria E. T. T. P. pardavė, o atsakovė I. A. nusipirko 24 (dvidešimt keturias) paprastąsias vardines 100 litų vertės UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijas. Sutarties 4.1. (i) punkte pardavėjas patvirtino ir garantavo, kad turi neapribotą nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, <....> teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų (I t., b.l. 17). Teismui pateikti įrodymai, kad 2010-03-30 ginčo akcijos įkeistos N. S. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 160-164). 2009 m. balandžio 16 d. E. T. T. P. mirė, jo palikimą priėmė (duomenys neskelbtini) I. M. bei (duomenys neskelbtini) A. P.. Teismui taip pat pateikta 2007 m. kovo 6 d. tarp pirkėjo E. T. T. P. ir pardavėjų L. R. bei I. R. sudaryta buto, esančio Kumelių g. 15-8, Kaune, pirkimo – pardavimo sutartis. Kauno apygardos teismas, pakeisdamas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą, 2013 m. sausio 21 d. nutartimi pripažino I. A., bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 9/100 dalių buto su rūsiu, esančio Kumelių g. 15-8, Kaune. Teismai nustatė, kad I. A. ir E. T. T. P. siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, ieškovė su mirusiuoju E. T. T. P. nesusituokę gyveno šešis metus, turėjo tarpusavio santykius artimus šeimyniniams, abu rūpinosi bendra buitimi, gerino gyvenimo sąlygas atlikdami buto remontą ir įsigydami turtą (III t., b.l. 135-149). Ieškovės M. T. (duomenys neskelbtini) atstovas teismui nurodė, kad nutraukiant santuoką tarp jos ir E. T. T. P. turtas nebuvo dalintas, taip pat tarp buvusių sutuoktinių nebuvo sudaryta turto dalybų sutartis (II t., b.l. 22, 23).

              Iš bylos medžiagoje esančio Hotel am Berg tvirtinimo matyti, kad 2006 m. sausio 11-14 dienomis viešbutyje Frankfurte prie Maino 10 kambaryje buvo apsistoję ponas E. T. T. P. ir ponia M. T. (duomenys neskelbtini), 22 kambaryje ponia I. A. (II b.l. 49-51).               Byloje atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 proc. akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurios išvadoje konstatuota, kad I. A. priklausančių 24 paprastųjų vardinių 100 litų nominalios vertės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" akcijų rinkos vertė 2005 metų gruodžio mėnesio 31 dieną buvo 1 Lt (vienas litas). I. A. priklausančių 24 paprastųjų vardinių 100 litų nominalios vertės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" akcijų rinkos vertė 2006 metų kovo mėnesio 24 dieną buvo 73 500 Lt (septyniasdešimt tūkstančiai penki šimtai litų). I. A. priklausančių 24 paprastųjų vardinių 100 litų nominalios vertės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" akcijų rinkos vertė 2012 metų gruodžio 31 dieną buvo 371 000 Lt (trys šimtai septyniasdešimt vienas tūkstantis litų).

              Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad ginčo 2006 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi (mirusysis) E. T. T. P., būdamas santuokoje su ieškove, perleido atsakovei I. A. 24 (dvidešimt keturis) vienetus UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų, neturėdamas ieškovės kaip sutuoktinės įgaliojimo.

              Ieškovė ieškiniu prašo 2006 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Nurodo, kad ginčo akcijos buvo įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)" 2004 m. rugpjūčio 24 d. steigimo sutarties pagrindu po 1973 metais ieškovės ir mirusiojo E. T. T. P. sudarytos santuokos, todėl, sutinkamai su LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., laikytina, kad 24 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovės nuomone, jos buvęs sutuoktinis be jos sutikimo, ir jai nedalyvaujant sandoryje, pardavė vertybinius popierius, dėl ko sudarant ginčo sandorį nebuvo laikytasi LR CK 3.92 str. 4 d. nuostatų, todėl vadovaujantis LR CK 1.80 str., 3.96 str. 1 d. sandoris pripažintinas negaliojančiu.

              Su tokiais ieškinio argumentais atsakovė I. A. nesutinka. Nurodo, kad E. T. T. P. sudarydamas sandorį jai neatskleidė, kad vis dar yra vedęs, todėl panaudojo apgaulę. Paaiškino, kad ji nuo 2003 metų su mirusiuoju E. T. T. P. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o E. T. T. P. visada ją tikino, kad yra išsiskyręs, todėl sudarant ginčo sutartį atsakovė buvo sąžininga ir pagrįstai pasitikėjo mirusiuoju. Be to, atsakovės nuomone, net ir esant santuokoje, sutuoktiniams nuo 2003 metų nevedant bendro ūkio ir gyvenant skyrium bendroji jungtinė nuosavybė E. T. T. P. 2004-08-24 įgyjant akcijas negalėjo atsirasti. 

              Pažymėtina, kad CK 3.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti galimybę pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 str. 4 d.), nepriklausomai nuo to, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas sutuoktinis arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga. Minėtos nuostatos taikytinos pripažįstant negaliojančiais sandorius, numatytus CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, t. y. sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo, kurie gali būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį.

              Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir mirusysis E. T. T. P. santuoką sudarė 1973 m. liepos 14 d. sudarė santuoką, 2006 m. spalio 5 d. santuoka nutraukta. Minėtų asmenų santuokos sudarymo metu E. T. T. P. UAB „(duomenys neskelbtini)" 2004 m. rugpjūčio 24 d. steigimo sutarties pagrindu įsigijo 90 vnt. vardinių paprastųjų šios įmonės akcijų, kurių 24 vnt. ginčijama 2006 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi perleisti atsakovei I. A.. Remiantis tiek LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu tiek Suomijos Respublikos Santuokos akto II dalies 2 skyriaus „Sutuoktinių turtas“ 35 skirsnio 1 punktu (kuriame nustatyta, jog kiekvienas iš sutuoktinių turi vedybinę teisę į kito sutuoktinio turtą, t.y. atitinkamas turtas lygiomis dalimis priklauso abiems sutuoktiniams, https://www.finlex.fi/en/) preziumuojama, kad 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl, atsižvelgiant į tai, kad sandoriui šalių susitarimu taikoma LR teisė, pripažintina, kad sandorį dėl akcijų perdavimo trečiajam asmeniui (šiuo atveju ieškovei I. A.) turėjo sudaryti arba abu sutuoktiniai kartu, arba vienas iš jų turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą (CK 3.92 str. 4 d.). Kaip matyti iš ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, ji sudaryta tik vieno E. T. T. P.. Nagrinėjamoje byloje įrodymų, kad jis minėto sandorio sudarymui būtų turėjęs rašytinį ieškovės įgaliojimą arba, kad ieškovė per nustatytą vieno mėnesio terminą būtų patvirtinusi ginčijamą sandorį byloje nėra. Pažymėtina, kad sandorio patvirtinimas turi būti konkretus, su apibrėžtu dalyku, iš patvirtinimo turinio turi būti akivaizdžiai aišku, koks sandoris yra patvirtinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-155/2006). 

              Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus ir remiantis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi ieškovė turi teisę jį, kaip galimai pažeidžiantį jos teises ir teisėtus interesus, ginčyti.

              Kaip jau minėta pagal CK 3.92 str. 4 d. sandorius dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė, sudaryti gali tik abu sutuoktiniai arba kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, o pagal CK 3.96 str. 2 d. teismas gali pripažinti negaliojančiais sandorius, sudarytus pažeidžiant CK 3.92 str. 4 d. normas, gali nepriklausomai nuo to, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas sutuoktinis arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga.

              Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pripažįstama, kad sudarant CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytus sandorius, jų sudarymui numatyti ypatingi reikalavimai suponuoja papildomas pareigas vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją (CK 6.163 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013). Nagrinėjamoje byloje atsakovė I. A. įrodinėja, kad E. T. T. P. pažeidė savo kaip pardavėjo pareigą ir neatskleidė jai informacijos, kad jis vis dar yra vedęs ir jo parduodamos akcijos yra bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad ji pagrįstai galėjo pasitikėti sugyventiniu ir neabejoti dėl sutartyje nurodytos informacijos tikrumo, kad jis turi neapribotą nuosavybės teisę į parduodamas akcijas.

              Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pareiga nurodyti perleidžiamų vertybinių popierių nuosavybę teko būtent pardavėjui E. T. T. P.. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kilus ginčui dėl reikšmingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumo, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog ji buvo atskleista tinkamai (CK 6.321 straipsnio 1, 3, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga nurodyti perleidžiamų vertybinių popierių nuosavybę tenka pardavėjui, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas konkrečiai to teiraujasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013). 

              Susipažinus su nagrinėjamos bylos medžiaga bei išklausius šalių ir liudytojos I. T. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovė ginčo sandorio sudarymo metu turėjo pagrindą pasitikėti kita sandorio šalimi, t.y. E. T. T. P., ir manyti, kad sutartyje nurodytos nuostatos dėl E. T. T. P. teisės sudaryti ginčijamą sandorį atitinka faktinę padėtį ir yra teisingos. Sutarties 4.1. (i) punkte pardavėjas patvirtino ir garantavo, kad turi neapribotą nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, <....> teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų (I t., b.l. 17). Teismo nuomone, pardavėjui ginčijamoje sutartyje patvirtinus savo teisę sudaryti ginčo sutartį, pirkėjas papildomų veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti neturėjo pagrindo imtis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo sutarties šalis siejo ilgalaikiai šeimyniniai santykiai, dėl ko atsakovė pagrįstai galėjo tikėti pateiktų duomenų tikrumu.

              Apibendrinant konstatuotina, kad bylos medžiaga neįrodo, kad E. T. T. P. tinkamai įvykdė pareigą informuoti pirkėją apie tai, kad sutartimi perleidžiamos akcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė jam ir jo sutuoktinei, todėl teismas sprendžia, kad sudarant ginčo sutartį buvo panaudota apgaulė, kadangi teismų praktikoje apgaule laikoma ir reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (CK 1.91 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2006).

              Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 3.96 straipsnio 2 d. nuostatomis, prisipažinus, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta panaudojant apgaulę, ji gali būti pripažinta negaliojančia tik įrodžius atsakovės I. A. nesąžiningumą sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.

              Ieškovė atsakovės nesąžiningumą iš esmės grindė tuo, kad atsakovė žinojo apie E. T. T. P. santuoką su ieškovė, todėl turėjo žinoti, kad sutartis turėjo būti sudaryta dalyvaujant sutuoktinei.

              Teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad byloje esantis įrodymas, jog 2006 metais E. T. T. P. ir ieškovė gyveno kartu viešbutyje, įrodo, kad atsakovė žinojo apie tai, kad E. T. T. P. vis dar yra vedęs, todėl turėjo žinoti, kad ginčo akcijos priklauso abiems sutuoktiniams.

              Aplinkybes, kad atsakovė ir E. T. T. P. nuo 2003 metų gyveno kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį patvirtino, ne tik šioje byloje apklausta liudytoja I. T. (liudytoja bylą nagrinėjant iš esmės patvirtino, kad I. A. ir E. T. T. P. nuo 2003 metų iki 2005 metų gyveno Jonavoje, name, kurio bendrijos pirmininke tuo metu buvo liudytoja (III t., b.l. 58-61), bet ir anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose teismų nustatytos aplinkybės. Aplinkybė, jog šalys nuo 2003 m. faktiškai gyveno kaip šeima bei vedė bendrą ūkį iki pat E. T. T. P. mirties nustatyta kitose jau išnagrinėtose civilinėse bylose (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-258-451/2012, Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-21-390/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1940-151/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2602-343/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2013, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-635/2013). Tai, teismo nuomone, duoda pagrindo išvadai, kad atsakovė pagrįstai galėjo manyti, jog E. T. T. P. yra išsiskyręs.

              Be to, teismo nuomone, byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė net ir žinodama apie vis dar sudarytą santuoką, atitinkamai turėjo žinoti, jog ginčo akcijos yra būtent bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad net ir galiojant įstatyminei sutuoktinių bendro turto, įgyto santuokos metu prezumpcijai, yra galimas turto įgijimas asmeninėn sutuoktinio nuosavybėn (LR CK 3.86 str. 1 d., Suomijos respublikos Santuokos akto IV dalies 2 skyriaus 103b (411/1987) skirsnis 2  d. 2 p. - koreguojant sutuoktinių turto paskirstymo tvarką, gali būti priimti tokie nutarimai:(2) tam tikra nuosavybė, kurią sutuoktinis užsidirbo arba gavo, kai sutuoktiniai gyveno atskirai, arba kurią sutuoktinis turėjo, kai buvo sudaryta santuoka, arba kurią sutuoktinis įgijo santuokos metu kaip paveldėjimą ar dovaną pagal testamentą, turi būti visiškai arba iš dalies išskirta iš kito sutuoktinio santuokinės teisės, https://www.finlex.fi/en/). Tokią išvadą teismas daro iš byloje esančių įrodymų. Pažymėtina, kad 2003 m. balandžio 15 d., t.y. ieškovės ir E. T. T. P. santuokos metu, UAB „(duomenys neskelbtini)" visuotinio akcininkų susirinkimo metu (kuriame kaip vieno iš akcininkų, W. T. OY Ltd, atstovė dalyvavo ir ieškovė M. P.) buvo didinamas UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatinis kapitalas ir naujai išleidžiamas akcijas buvo suteikta teisė įsigyti vienam akcininkui E. T. T. P., tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovė M. P. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų išleidimo metu ar vėliau reikštų savo teises dėl šių taip pat santuokos metu įgytų akcijų ar kitaip veiktų kaip minėtų akcijų bendrasavininkė. Atsakovė paaiškino, kad E. T. T. P. visada savo akcijas valdė kaip vienintelis jų savininkas ir visus sprendimus priėmė tardamasis tik su ja, kaip su žmogumi, su kuriuo gyvena ir ketina gyventi ateityje. Pažymėtina, kad visas UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatinis kapitalas buvo apmokėtas I. A.. Tai patvirtina byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitos išrašas (I tomas, b. 1. 107). Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė vis dėlto negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo akcijos negali būti atsakovo asmeninė nuosavybė.

              Be to paminėtina, kad tarp bylos šalių Kauno apylinkės teisme vyko kiti teisminiai procesai, kurių metu atsakovės I. A. prašymu buvo naikinamos E. T. T. P. 2006-03-31 sudarytos sutartys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų perleidimo broliui (duomenys neskelbtini) A. E. P. (Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-635-151/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1940-151/2012,, III t., b.l. 150-176), ir kuriuose ieškovė atstovavo trečiąjį asmenį W. T. OY Ltd, tačiau šių procesų metu ieškovė niekaip nepasisakė kaip galima minėtų akcijų bendrasavininkė. Teismas pažymi, kad ieškovė neginčija ir 2013-11-19 paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo E. T. T. P. turto paveldėtojams perduota kita dalis UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų - 66 vnt., nors ieškovės teigimu pusė 99 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų, kaip įgytų santuokos metu, priklauso jai. Teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia abejoti pačios ieškovės pozicijos nuoseklumu ir sąžiningumu.

              Teismas, atsižvelgdama į pirmiau nuodytus argumentus, sprendžia, kad pripažinus, jog ginčo sandoris buvo sudarytas panaudojant apgaulę (tinkamai neatskleidžiant sandoriui reikšmingos informacijos), tačiau neesant įrodyto atsakovės, įgijusios ginčo akcijas, nesąžiningumo fakto, nėra pagrindo pripažinti ginčijamą 2006 m. kovo 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia ieškovės nurodytais pagrindais, todėl ieškinys atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

              Teismas pažymi, kad CK 3.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, konstatavus pardavėjo apgaulę, ginama sąžininga sandorio šalis, tuo tarpu ieškovė informuojama, kad ji savo teises gali ginti kitais įstatyme numatytais būdais, manydama, kad atsakovas E. T. T. P. parduodamas vis dėlto jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą pažeidė jos teises, turi galimybę pareikšti ieškinį mirusiojo teisių perėmėjams dėl žalos atlyginimo. 

              Ieškinį atmetus iš ieškovės M. T. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovės I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – už ekspertizės atlikimą 10890,00 Lt (II t., b.l. 140, 147-149, CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

              Ieškinį atmetus iš ieškovės M. T. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 22,25 eurų sumai (CPK 88 str.1 d.3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 270,  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. T. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovės I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3156,52 eurų (10890,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. T. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai – 22,25 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Šalys turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.