Baudžiamoji byla Nr. N1-202-673/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46247-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2., 1.1.7.2.5., 1.1.8.6.14.; 1.1.8.7.1.; 1.2.14.3.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.2.1.8.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.4.5.1.
(S)
Kėdainių rajono apylinkės teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 27 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,
sekretoriaujant Sandrai Navickienei,
dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui H. J., jo atstovui advokatui Antanui Jarašiui,
kaltinamųjų gynėjams advokatams: Egidijui Blažiui (kaltinamasis J. G.), Rimai Šmigelskytei (kaltinamieji M. K. ir E. T.), Ignui Meškauskui (M. V.), Vytautui Polikaičiui (D. S.),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamieji:
1. J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: 1) 2014-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., skiriant laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2) 2015-03-02 Širvintų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., skiriant laisvės apribojimo bausmę 2 (dviem) metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti mokslus. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti mokslus. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis ši bausmė subendrinta su 2014-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas sudedant ir galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 (dviem) metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir tęsti mokslus. Į bausmės laiką įskaityti 2014-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu atliktos bausmės dalį, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d. (plėšimu įsibraunant į patalpą);
2. M. K. (nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d. (plėšimu įsibraunant į patalpą);
3. D. S. (nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d. (plėšimu įsibraunant į patalpą);
4. E. T. (nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, LR nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nesimokantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d. (plėšimu įsibraunant į patalpą);
5. M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (A. V. individuali įmonė) automobilių plovėju, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 180 str. 2 d. (plėšimu įsibraunant į patalpą),
n u s t a t ė :
J. G., M. V., D. S., E. T. ir M. K., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais siekdami pagrobti svetimą turtą, 2016-09-29 apie 22.00 val., automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę netoli nukentėjusiojo H. J. namo, (duomenys neskelbtini), pastatę automobilį atokiau nuo H. J. namo, visi kartu atėjo į jo namo kiemą, J. G., M. V., E. T. pasislėpus kieme už stovėjusių automobilių, M. K. stovint prie namo kampo, D. S. priėjus prie namo durų ir pasibeldus, o H. J. atidarius duris, D. S. melagingai nurodžius jog reikalinga pagalba jų sugedusiam automobiliui, tačiau H. J. nesutikus padėti ir norint užsidaryti duris, o M. K. ir D. S. laikant ir neleidžiant H. J. užsidaryti durų, M. V. pribėgus ir pastūmus H. J., o šiam nugriuvus ant žemės, D. S. dujų balionėliu H. J. į akis papurškus nenustatytos kilmės chemine medžiaga, J. G. kartu su E. T. įbėgus į namo koridorių, suėmus H. J. už rankų, o M. K. suėmus už kojų, J. G., E. T. ir M. K. jėga nutempus nukentėjusįjį į svetainės kambarį, paguldžius ant lovos, J. G. su M. K. lipnia juosta surišus H. J. rankas ir kojas - reikalavo atiduoti 7000 eurų, bendrais veiksmais, nemažiau keturis kartus medine lazda bei rankomis sudavė, įspyrė surištomis rankomis gulinčiam H. J. į nugarą, jam padarydamas kraujosruvas abiejų dilbių minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, dešinės veido pusės minkštųjų audinių sumušimą, kas H. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, išeidami iš namo pagrobė nukentėjusiajam H. J. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Hummer“, 100 eurų vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ 100 vertės, kompiuterio monitorių „Philips-230“, 50 vertės, elektrinį perforatorių 60 eurų vertės, perforatorių „Titan“, 10 eurų vertės, telefono pakrovėją, 3 eurų vertės, elektros prailgintuvą, 45 metrų ilgio, 20 eurų vertės, motorinį pjūklą „Husqvarna 346“, 70 eurų vertės, iš H. J. piniginės paėmė 10 eurų, tokiu būdu, bendrais veiksmais, įsibraudami į gyvenamąją patalpą ir panaudodami fizinį smurtą apiplėšė nukentėjusįjį H. J., padarydami jam 423 eurų turtinę žalą.
Visi penki kaltinamieji pagal jiems pareikštą kaltinimą kaltais prisipažino visiškai.
J. G., M. V., D. S., E. T. ir M. K. nurodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtino, kad nusikaltimą padarė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, visi bendrai ir iš anksto susitarę. Pripažino, kad apsitarė kas ką darys braunantis į namą. Pripažino, kad įsibrovė į gyvenamąją patalpą. Pripažino, kad atliko visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime. Nusikaltimo darymo metu mūvėjo pirštines, kad nepaliktų pėdsakų. Su kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų kiekiu ir įvertinimu sutiko. Dalį tinkamų naudoti pagrobtų daiktų pardavė, gautus pinigus pasidalino. Lazda, pirštinės liko automobilyje. Nukentėjusiojo visi parodymai teisingi, išskyrus dalyje dėl daiktų apgadinimo, šioje dalyje jo parodymai neteisingi/melagingi, nes jie turto negadino. Su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su kaltinime nurodyta 423 Eur turtine žala, nesutiko su likusia turtine žala dėl sugadinto turto, nes jokio turto negadino, nesutiko su prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžiu, nurodė, kad jis per didelis, sutiktų atlyginti viso iki 2500 Eur neturtinę žalą. Prieš nusikaltimą išgėrė po stikliuką degtinės, bet apsvaigę nebuvo.
J. G. papildomai paaiškino, kad pažįstamas buvo su M. K.. Jis jam ir paskambino. Nusikaltimą buvo suplanavęs E. T., kurio pravardė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) – M. V. pravardė. Visi penki susitarė pasisavinti turtą įeinant į namą pas nukentėjusįjį, kuris turėjo turėti pinigų. Jis Ukmergėje nupirko dujų balionėlį, Jonavoje buvo nupirkta lipnių juostų, nes planavo nukentėjusįjį surišti, ir darbinių pirštinių. Eidamas į namą pas nukentėjusįjį lyg jis nešėsi lazdą. Nukentėjusįjį rišo, galimai ir sudavė, dabar to neprisimena. Jis reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, lyg nurodė 7000 Eur sumą. Pinigų reikalavo ir E. T.. E. T. nukentėjusįjį mušė lazda, jis galėjo suduoti rankomis. Jis iškraustė nukentėjusiojo piniginę. Vertingo turto ieškojo ir vienas įlindęs į lauke stovėjusį nukentėjusiojo automobilį. Netyčia automobilį užvedė rakteliu, mašina pajudėjo ir atbula atsitrenkė į medžius/krūmus. Išlipęs automobilio neapžiūrėjo.
M. K. papildomai paaiškino, kad nukentėjusįjį nurodė E. T.. Nusikaltimą padaryti tarėsi visi bendrai. (duomenys neskelbtini) susirinko keturiese, o M. V. paėmė iš (duomenys neskelbtini). Dujų balionėlį pirko J. G. D S. (duomenys neskelbtini) pirko lipnios juostos ir pirštinių. Kas ką darys pasiskirstė eidami į nukentėjusiojo namą. Lazdą nešėsi E. T. Jis su D. S. turėjo atidaryti nukentėjusiojo namo duris. D. S. turėjo dujų balionėlį. Į namus įeiti turėjo visi. Įsibrovus į namą jis, J. G. ir E. T. rišo nukentėjusįjį. Jis galėjo trenkti nukentėjusiajam. Gal ir E. T. sudavė nukentėjusiajam. Ką darė kiti nematė. E. T. slėpėsi, kad nukentėjusysis jo neatpažintų. Jis nešė į automobilį pasirinktus daiktus.
D. S. papildomai paaiškino, kad nusikaltimą padaryti mintis kilo kalbantis bendrabutyje, nukentėjusįjį pasiūlė E. T., kurio pravardė (duomenys neskelbtini). M. K. pažinojo J. G., jis J. G. ir skambino. Kaip darys nusikaltimą susirinkę susitarė tą pačią dieną. Įvykio dieną J. G. pirko dujų balionėlį, jei nukentėjusysis kartais turėtų šautuvą. Taip pat buvo nupirkta lipni juosta ir darbinės pirštinės, kad neliktų pėdsakų. M. V. paėmė (duomenys neskelbtini), jis lyg viską jau žinojo. Apsitarė, kad su M. K. jis eis prie nukentėjusiojo namo, o jei nukentėjusysis neišeis, trauks duris ir visi eis į namo vidų. Taip pat buvo tartasi nukentėjusįjį surišti. Einant prie nukentėjusiojo namo E. T. arba J. G. nešėsi lazdą. M. V. stūmė nukentėjusįjį ir šis nugriuvo. Jis purškė dujas į nukentėjusįjį. Visi įbėgo į namo vidų. Matė, kad nukentėjusiajam sudavė J. G. ir E. T. E. T. saugojo nukentėjusįjį, kiti ieškojo daiktų, dalinai vertė namus, buvo atidarinėjami stalčiai, spinta. Po nusikaltimo lazda ir pirštinės liko automobilyje.
E. T. papildomai paaiškino, kad jo pravardė (duomenys neskelbtini). Mintis padaryti nusikaltimą kilo besikalbant iš kur gauti pinigų, o važiuoti pas nukentėjusįjį pasiūlė jis, nes nukentėjusysis gyvena apie 7 km nuo jo namų, be to, jis yra buvęs nukentėjusiojo kieme, žinojo, kad nukentėjusysis prekiauja. Dėl nusikaltimo padarymo tarėsi kelias dienas. Įvykio dieną J. G. pirko dujų balionėlį, kad pripurkšti į akis, o D. S. lipnią juostą, kad surišti, ir pirštines, kad neliktų pėdsakų. Važiuojant pasiskirstė kas ką darys. M. K. ir D. S. nuėjo prie nukentėjusiojo durų, nukentėjusiojo prašė pagalbos sugedus automobiliui. Nukentėjusysis norėjo uždaryti duris, tada įvyko grumtynės dėl durų. M. V. pastūmė nukentėjusįjį ir šis nugriuvo. Kuomet nugriuvo, visi įėjo į namo vidų. Jis nukentėjusįjį su J. G. ir M. K. nunešė ant lovos. Pats nukentėjusiojo nerišo. Iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama pinigų. Nukentėjusysis sakė, kad pinigų gali atvežti jo draugas. Jis pradžioje turėjo atsineštą lazdą, bet ją padėjo koridoriuje prie sienos. Slėpė savo veidą, kad nukentėjusysis jo neatpažintų, ant nukentėjusiojo buvo užmetęs megztinį. Jis stovėjo ant lovos ir saugojo, kad nukentėjusysis neatsikeltų. Jis, stovėdamas ant lovos, nukentėjusiajam įspyrė į nugarą, koją. Ką darė kiti nelabai prisimena. Po to nukentėjusįjį saugojo D. S. Jis ėjo ieškoti vertingų daiktų. Buvo atidaręs spintelę, kurioje rado dėžutę, bet joje nieko vertingo nebuvo, todėl dėžutę numetė ant spintelės. Daiktų negadino. Metė kokius du kiaušinius į sieną. Prieš tai jau kažkas buvo primėtęs kiaušinių, kas mėtė nematė. Namuose buvo viryklė, šaldytuvas. Jis neatkreipė dėmesio į namuose buvusius daiktus ir jų kokybę, daiktų buvo daug. Dėl žalos padarytos mėtant kiaušinius sutinka iš dalies, nes ne vienas jis mėtė, o kas dar mėtė nematė. Kas dar galėjo naudoti lazdą – nežino. Kuomet lauke buvo užvestas automobilis nematė, nešė daiktus. Važiuojant iš įvykio vietos J. G. pasakojo, kad bandė užvesti nukentėjusiojo automobilį ir atsitrenkė į tujas.
M. V. papildomai paaiškino, kad jo pravardė (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog buvo kalbama apie nusikaltimo padarymą, bet ne konkrečiai. Nukentėjusįjį nurodė E. T., buvo kalbama, kad arti nėra kaimynų. Jis telefonu sutiko dalyvauti nusikaltimo padaryme. Žinojo, kad dalyvaus visi kaltinamieji. Žino, kad buvo pirkta lipni juosta, pirštinės. Jis vairavo automobilį. Atvykę į įvykio vietą laukė kol sutems. Sutarė, kad D. S. su M. K. prašys nukentėjusiojo pagalbos, o jie brausis į namą. Įvykio metu jis pastūmė nukentėjusįjį, šis nugriuvo, prie nukentėjusiojo liko M. K., o jis nuėjo privaryti arčiau mašiną. Grįžęs į namo vidų sudavė ant lovos gulinčiam nukentėjusiajam smūgius į pilvą. Matė, kad ir E. T. sudavė nukentėjusiajam ir J. G. sudavė lazda. Pats ieškojo daiktų kambariuose, nieko vertingo nerado. Dalis daiktų jau buvo sudėti prieškambaryje išnešimui. Ieškodami vertingų daiktų jie gal ir vertė daiktus, gal ir ne. Anksčiau geriau prisiminė. Nieko negadino. Namuose buvo daug daiktų, buvo ir sugadintų daiktų. Nepastebėjo, kad būtų sugadintos viryklės, nebuvo priėjęs. Kiaušinių nematė ir nemėtė. Nematė, kas mėtė. Nematė, kad spintos durys būtų išlūžę. Nemetė siuvimo mašinos. Į automobilį lindo J. G., jis sakė, kad ieškojo daiktų, kad pavažiavo su mašina ir atsirėmė į krūmus.
Kaltinamųjų kaltė įrodyta ir nukentėjusiojo parodymais bei byloje išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis H. J. parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad įvykis įvyko 2016-09-29 apie 22 val. Dviese pabeldė į jo namų duris ir paprašė pagalbos. Suprato, kad čia kažkas ne taip, bandė uždaryti duris, tačiau durys jam iš rankų buvo išplėšos. Jam į akis buvo pripurkšta dujų, jis buvo partrenktas ant žemės, su lipnia juosta buvo surištos jo rankos, po ko buvo nutemptas į svetainę ir nutrenktas ant lovos. Surištos buvo ir jo kojos. Pareikalauta atiduoti telefoną. Keli asmenys buvo įsibrovę jis nematė. Asmenys reikalavo pinigų, aukso. Iš balsų suprato, kad yra keli asmenys. Kažkas sakė, kad jam nupjaus pirštus, grasino nušauti. Teisiamojo posėdžio metu atpažino tik vieną iš kaltinamųjų – tą, kuris sėdi už grotų (past. asmuo prisistatė J. G.), kuris po namus vaikščiojo su lazda, reikalavo atiduoti pinigus, ištraukė dokumentus. Girdėjo, kaip yra verčiami jo daiktai, rūbai, kaip lūžo spintos durys, dužo stiklai toje vietoje, kur buvo sudėti indai. Jam nuolat į akis buvo purškiamos dujos, net patiems asmenims paskui negerai nuo to pasidarė. Turėjo dėkle 30 kiaušinių, tai visi buvo išmėtyti. Kiaušiniai buvo mėtomi jam į galvą, į sienas. Asmenys dėvėjo pirštines. Kai buvo mušamas ant lovos, kažkuris sakė, kad (duomenys neskelbtini) baigtų daužyti. Lazda kelis kartus jam buvo suduota per galvą, lazda buvo suduota ir per rankas bei kojas. Keli asmenys jį mušė nematė. Juto ir smūgius kumščiais. Susidarė įspūdis, kad jį mušė ne vienas asmuo. Visas buvo vartoma, ieškoma pinigų. Iš jo buvo pareikalauti rakteliai nuo automobilio. Kažkuris iš asmenų, turbūt iš pykčio, daužė, trenkė per viryklę, šaldytuvą. Kai kiaušiniu pataikė į lempą, įvyko trumpas jungimasis ir dingo elektra. Tada kaltinamieji, numetę koridoriuje televizorių, išbėgo. Girdėjo, kaip lauke buvo užvestas jo automobilis VW Sharan, nes kitas lauke stovėjęs automobilis VW Transporter buvo nevažiuojantis, nesikūrė. Vėliau pamatė, kad buvo įlįsta į abu automobilius. Pagal šviesas suprato, kad buvo bandyta išvažiuoti atbulomis, tačiau šalia kelio yra sena, apie 40 metų senumo, tuja, kuri yra ganėtinai normalus medis, į kurią buvo atsitrenkta. VW Sharan automobilio viduje buvo išlaužtas ant panelės buvęs pritvirtintas parkavimosi ekranas. Kai apžiūrinėjo, raktelius nuo automobilių rado jų viduje. Buvo sutrūkęs VW Sharan bamperis, įlinkęs per žibintus. Tvirtina, kad jokio eismo įvykio su VW Sharan nebuvo turėjęs. Bamperis raudonai nusidažė nuo tujos kamieno. Kaltinamiesiems išvažiavus išsilaisvino su peiliu nupjaudamas lipnias juostas, bandydamas išsilaisvinti susipjaustė rankas. Nuvažiavo pagalbos kviesti pas kaimyną. Apžiūrėjęs pastebėjo, kad kambaryje buvo išdaužytas krištolas, sulaužytos spintos durys. Šaldytuvas buvo sulankstytas, trenkta per viryklę, suduota per palanges. Tvirtina, kad į jį buvo mesta ir siuvimo mašina, kuria buvo pataikyta. Po to siuvimo mašina nukrito ant žemės ir nebeveikia, nors prieš tai veikė. Buvo sudaužyti spintelės stiklai, kiaušiniais apgadintos sienos, stuktelėta per dujinės viryklės šoną. Reiškia 423 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už pagrobtą turtą, likusi žalos dalis, nurodyta ieškinyje, yra už sugadintą turtą. Jam bent keturis kartus teko važiuoti į policiją į Kauną, važinėjo ir pas advokatą. Prašo priteisti visą ieškinyje nurodytą turtinę žalą. Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 5000 Eur, prašo priteisti. Patyrė moralinę žalą. Buvo visas sudaužytas, skaudėjo, išsigando. Kai po savaitės važiavo pas tyrėją, dar buvo mėlynas jo veidas. Jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, paniekinimą. Skausmas tęsėsi gal dvi savaites. Iš dabar visą laiką galvoja apie tai, baiminasi, kad toks dalykas nepasikartotu, nesijaučia saugus namuose. Gėrė vaistus nuo skausmo, naudojo tepalus nuo sumušimo. Taip gydėsi apie mėnesį. Kadangi artimiausias kaimynas už 300 metrų, galvoja įsigyti ginklą, pastatyti kameras. Daugiau bijos padėti žmonės, nors dažnai ant kelio sugenda, prašosi jo pagalbos. Nurodė, kad kaltinamieji visą laiką jam purškė į akis dujas, kad tai dujos - nustatė iš graužimo, dėl akių blogai jautėsi apie porą savaičių.
2016-09-30 H. J. pareiškimu pranešė apie 2016-09-29 nusikalstamos veikos padarymą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-13).
2016-09-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 15-25).
2016-09-30 apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūrėtas H. J. priklausantis automobilis VW „Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-43).
2017-05-12 apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūrėti H. J. priklausantys daiktai (1 t., b. l. 26-36).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad H. J. konstatuoti šie sužalojimai: kraujosruvos abiejų dilbių minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, dešinės veido pusės minkštųjų audinių sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir mažiausiai keturiais smūgiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 81-82).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog liudytojas P. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Hummer“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kitas IMEI: (duomenys neskelbtini) , juodos spalvos korpusu su sudaužytu ekranu (1 t., b. l. 125-126).
2017-02-01 apžiūros protokole apžiūrėtas liudytojo P. B. pateiktas H. J. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Hummer“ (1 t., b. l. 128-129).
2016-11-24 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad „Telefonų serviso“ darbuotojas S. L. pateikė prekių pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016-09-30, originalą (1 t., b. l. 151-153).
Prekių pirkimo-pardavimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. G. pridavė mobiliojo ryšio telefoną „Hummer“, IMEI: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 154).
2016-11-25 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pateiktas prekių pirkimo-pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 155-157).
2016-10-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad H. J. pateikė kombinezoną ir lipnios juostos dalis ( 1t. b. l. 159-161).
2017-05-11 apžiūros protokole apžiūrėtas tyrimui pateiktas H. J. kombinezonas (1 t., b. l. 162-165).
2017-03-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad B. A. apžiūrai pateikė savo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (3 t., b. l. 4-5).
2017-03-09 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 6-17).
2017-04-19 Swedbank banko rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateikiamas D. S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas. Sąskaitos išraše nurodyta, kad 2016-09-29 D. S. atsiskaitė parduotuvėje „Moki veži“ (duomenys neskelbtini), už prekes, kurių suma 4,28 Eur (3 t., b. l. 129-130).
AB „Makveža“, esančios (duomenys neskelbtini), kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog 2016-09-29 16:54 val., buvo nupirkta montavimo juosta „P. D.“, pakavimo juostelė skaidri, pirštinės megztos, 3 vnt. Už prekes atsiskaityta 4,28 Eur mokėjimo kortele (3 t., b. l. 132).
UAB „Raganų puota“ rašte nurodyta, kad jų parduotuvė prekiauja įvairiais dujų balionėliais, tarp jų ir „Pfeffer Ko Fog“, 50 ml. Talpos, kurio kaina 8 eurai. Kiti dujų balionėliai yra „Eurosecurity“ firmos, kurių kaina nuo 10 iki 46 eurų (3 t., b. l. 145).
2017-03-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nusikaltimo dieną 2016-09-29 J. G. naudotas mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie telekomunikacijų ryšių bokštais - adresais: 13.00 val. (duomenys neskelbtini), 13.35 val. (duomenys neskelbtini), nuo 15.14 val. iki 16.18 val. (duomenys neskelbtini), 16.43 val. (duomenys neskelbtini), 17.19 val. (duomenys neskelbtini), 17.22 val. (duomenys neskelbtini), nuo 17.26 val. iki 17.28 val. (duomenys neskelbtini), 17.44 val. (duomenys neskelbtini), 18.27 val. (duomenys neskelbtini), nuo 18.56 val. iki 22.43 val. (duomenys neskelbtini), kuri apima ir nusikaltimo celę, adresu: (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 85).
2017-04-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. T. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-09-29 nusikaltimo dieną bei įvykio laikotarpiu, nuo 22.09 val. iki 22.20 val. jungėsi prie bokšto, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 166).
2017-03-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nusikaltimo įvykdymo vietoje, prie telekomunikacijų ryšių bokštų jungėsi J. G., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), M. V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), D. S., Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojami mobiliojo ryšio telefonai (2 t., b. l. 168).
Specialisto išvada patvirtina, kad ant tirti pateiktų lipnių juostų yra nukentėjusiojo H. J. biologiniai pėdsakai (6 t., b. l. 12-14).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad J. G., M. V., D. S., E. T. ir M. K., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais siekdami pagrobti svetimą turtą, 2016-09-29 apie 22.00 val., automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykę netoli nukentėjusiojo H. J. namo, (duomenys neskelbtini), pastatę automobilį atokiau nuo H. J. namo, visi kartu atėjo į jo namo kiemą, J. G., M. V., E. T. pasislėpus kieme už stovėjusių automobilių, M. K. stovint prie namo kampo, D. S. priėjus prie namo durų ir pasibeldus, o H. J. atidarius duris, D. S. melagingai nurodžius jog reikalinga pagalba jų sugedusiam automobiliui, tačiau H. J. nesutikus padėti ir norint užsidaryti duris, o M. K. ir D. S. laikant ir neleidžiant H. J. užsidaryti durų, M. V. pribėgus ir pastūmus H. J., o šiam nugriuvus ant žemės, D. S. dujų balionėliu H. J. į akis papurškus nenustatytos kilmės chemine medžiaga, J. G. kartu su E. T. įbėgus į namo koridorių, suėmus H. J. už rankų, o M. K. suėmus už kojų, J. G., E. T. ir M. K. jėga nutempus nukentėjusįjį į svetainės kambarį, paguldžius ant lovos, J. G. su M. K. lipnia juosta surišus H. J. rankas ir kojas - reikalavo atiduoti 7000 eurų, bendrais veiksmais, nemažiau keturis kartus medine lazda bei rankomis sudavė, įspyrė surištomis rankomis gulinčiam H. J. į nugarą, jam padarydamas kraujosruvas abiejų dilbių minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, dešinės veido pusės minkštųjų audinių sumušimą, kas H. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, išeidami iš namo pagrobė nukentėjusiajam H. J. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Hummer“, 100 eurų vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“ 100 vertės, kompiuterio monitorių „Philips-230“, 50 vertės, elektrinį perforatorių 60 eurų vertės, perforatorių „Titan“, 10 eurų vertės, telefono pakrovėją, 3 eurų vertės, elektros prailgintuvą, 45 metrų ilgio, 20 eurų vertės, motorinį pjūklą „Husqvarna 346“, 70 eurų vertės, iš H. J. piniginės paėmė 10 eurų, tokiu būdu, bendrais veiksmais, įsibraudami į gyvenamąją patalpą ir panaudodami fizinį smurtą apiplėšė nukentėjusįjį H. J., padarė jam 423 eurų turtinę žalą.
BK 180 str. - plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuo pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą <....>.
Kaltinamieji J. G., M. V., D. S., E. T. ir M. K. iš esmės prisipažino padarę nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., tai yra plėšimą įsibraunant į patalpą.
Visi kaltinamieji prisipažino, kad iš anksto susitarė padaryti svetimo turto pagrobimą įsibraunant į namą, pirkdami dujinį balionėlį ir lipnią juostą tarėsi neutralizuoti nukentėjusiojo galimą pasipriešinimą, kas buvo padaryta nukentėjusiajam purškiant į akis dujų balionėliu, surišant lipnia juosta rankas ir kojas, nukentėjusįjį mušė, reikalavo turto. Kaltinamieji prisipažino atlikę veiksmus, nurodytus kaltinime ir pagrobę kaltinime nurodytą turtą, kurio kiekio ir vertės neginčijo.
Kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įrodo šie įrodymai: nukentėjusiojo parodymai - kad kaltinamiesiems melagingai paprašius pagalbos ir bandant uždaryti duris, nukentėjusiajam buvo papurkšta dujomis į akis, jis buvo partrenktas ant žemės, su lipnia juosta buvo surištos jo rankos, po ko buvo nutemptas į svetainę ir nutrenktas ant lovos, surištos buvo ir jo kojos, pareikalauta atiduoti telefoną, pinigus, auksą, kažkuriam grasinant nupjauti jam pirštus, nušauti, buvo mušamas lazda ir kumščiais per galvą, rankas ir kojas, nuolat purškiama dujomis į akis, namuose verčiami ir gadinami daiktai, iš jo buvo tyčiojamasis mėtant jam į galvą kiaušiniais, metant į jį siuvimo mašiną; įrodo ir aukščiau aptarti rašytinai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad kambaryje išmėtyti rūbai, buitinė technika, fiksuoti kiaušinių lukštai ant kambaryje esančių daiktų, kiaušinių duženos ant šviestuvo, geltonos dėmės ir kiaušinių lukštai ant sienų; daiktų apžiūros protokolas, kuriame fiksuota: įlenkimas ant šaldytuvo, įlenkimas ant dujinės viryklės, elektrinės viryklės „Gorenje“ išlūžusios durelės, ant kambarių sienų netaisyklingos dėmės, išdaužtas sekcijos stiklas ir viduje stiklinių indų duženos, iš vyrių išlaužtos spintos durys, namo lauko pusėje įlenktos dviejų palangių skardos, įlenktas ir sulaužytas VW Sharan bamperis, automobilio salone kyšantys laidai; apžiūrėjus automobilį VW Sharan fiksuotas bamperio įlenkimas; įrodo ir teismo medicinos specialisto išvada, kad sužalojimai H. J. galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir mažiausiai keturiais smūgiais, nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis; daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, kurie įrodo, jog nukentėjusiojo turtas buvo parduotas, o pagrobtą turtą – telefoną pridavė į lombardą kaltinamasis J. G.; sąskaitos išrašu, kvitu, parduotuvės raštu, kurie patvirtina, kad kaltinamieji iš anksto pirko priemones nusikaltimui daryti – dujinį balionėlį, lipnią juostą, pirštines; tarnybiniais pranešimais dėl kaltinamųjų mobiliojo ryšio aparatų veikimo patikrinimo, iš kurių matyti, kad kaltinamųjų telefonai įvykio dieną veikė taip, kaip judėjo kaltinamieji - ką jie patys nurodė, bei įvykio laiku veikė nusikaltimo vietos zonoje; specialisto išvada, kuri patvirtina, kad ant ištirtų lipnių juostų yra nukentėjusiojo H. J. biologiniai pėdsakai.
Aptartų įrodymą visuma patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, todėl nukentėjusiojo parodymus teismas vertina kaip patikimus.
Nukentėjusiojo parodymų iš esmės neneigė ir patys kaltinamieji. Kaltinamasis D. S. prisipažino, jog purškė nukentėjusiajam į akis dujomis, kas turi būti vertinama kaip fizinio smurto naudojimas, ir su M. K. neleido nukentėjusiajam uždaryti durų, ką patvirtino ir M. K.. M. V. prisipažino nukentėjusįjį pastūmęs dėl ko šis nukrito, kas taip pat vertinama kaip fizinio smurto naudojimas. Kaltinamieji J. G., M. K. prisipažino, jog jėga nunešė nukentėjusįjį ant lovos, jį surišo, kas vertinama kaip atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. J. G. ir E. T. ir kiti konkrečiai nenustatyti kaltinamieji reikalavo pinigų. E. T. ir M. V. prisipažino sudavę nukentėjusiajam smūgius. Tai, kad sudavė smūgius neneigė ir kaltinamieji J. G. bei M. K., kurie aiškino, jog to tiksliai neprisimena, ką teismas vertina kritiškai, nes tai, jog jie naudojo fizinį smurtą patvirtino kiti bendrakaltinamieji, nukentėjęs nurodė, kad J. G. turėjo lazdą, o jis buvo mušamas ir lazda, be to akivaizdu, jog tokios aplinkybės pamiršti nėra galimybės, kas suponuoja teismo nuomonę, jog kaltinamieji šią aplinkybę nutyli tyčia ir sąmoningai. Taigi visi kaltinamieji naudojo vienokį ar kitokį fizinį smurtą turėdami tikslą palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir gauti turtą.
Grobdami svetimą turtą plėšimo būdu kaltinamieji suvokė, kad jį grobia įsibrovę į gyvenamąją patalpą, fiziniu ir psichologiniu (būdami penkiese, grasindami smurtu) smurtu palaužę nukentėjusiojo valią, pagal savo amžių ir psichinę būklę privalėjo numatyti ir numatė nusikalstamos veikos padarinius bei jų norėjo, todėl visi veikė tiesiogine tyčia. Kadangi nusikalstamus veiksmus kaltinamieji padarė bendrais veiksmais, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, įrodyta, kad jie veikė bendrininkų – bendravykdytojų grupėje, kas turi būti pripažinta ir jų atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Veikos kvalifikacijai šiuo atveju neturi įtakos kuris iš kaltinamųjų fizinį ar psichologinį smurtą naudojo ar nenaudojo, kuris reikalavo ar nereikalavo turto, kuris kokį svetimą turtą užvaldė.
Nusikalstamą veiką kaltinamieji pabaigė plėšimo būdu iš nukentėjusiojo pagrobtą turtą užvaldę, tai yra turėdami realią galimybę svetimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią, ką įrodo ir turto pardavimo, išmetimo aplinkybės. Turto vertės kaltinamieji neginčijo, be to, turto vertė, kaip ir suduotų smūgių, sukėlusių nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, skaičius, įtakos kaltinamųjų veikos kvalifikacijai šiuo atveju neturi.
Kadangi įrodymų visuma buvo nustatyta, kad svetimas turtas buvo pagrobtas pavartojus fizinį smurtą ir grasinant tokį panaudoti, atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, kas buvo padaryta įsibrovus į gyvenamąją patalpą - kaltinamieji J. G., M. V., M. K., D. S. ir E. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. (plėšimą įsibraunant į gyvenamąją patalpą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Nors visi kaltinamieji ir prisipažino padarę nusikaltimą, tačiau prisipažinimas nepripažintina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamųjų parodymų turinys ir elgesys teisiamojo posėdžio metu rodo, kad jie nuoširdžiai nesigaili.
Kaltinamieji, išskyrus E. T., paskutinio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajam atlygino dalį nukentėjusiojo prašomos priteisti žalos. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko savo noru atlyginimas ar pašalinimas padarytos žalos. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo...>. Teismas, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d., gali (bet neprivalo) pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir dalinį žalos atlyginimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas 2016-09-29, tačiau iki 2017 m. liepos mėn. nė dalis žalos nukentėjusiajam nebuvo atlyginta, nors, kaip nurodė nukentėjusiojo atstovas adv. A. Jarašius, jis kaltinamųjų giminaičių prašymu buvo nusiuntęs duomenis apie nukentėjusiojo sąskaitą, o ir patys kaltinamieji žinojo (galėjo susižinoti) kur nukentėjusysis gyvena, kardomojoje priemonėje jiems bendrauti su nukentėjusiuoju uždrausta nebuvo, nukentėjusiojo neatsiprašė, ir tik paskutiniojo teisiamojo posėdžio 2017-07-19 kaltinamieji atlygino dalį žalos, neturtinės žalos dydį mokėjo tokį (artimą tokiam), kokį patys teismui nurodė sutinkantys atlyginti, o ne kokio prašė nukentėjusysis, su kuriuo dėl žalos dydžio kaltinamieji nesitarė, nukentėjusįjį kaltino meluojant apie turtinės žalos dydžio ir nepatyrus tokios neturtinės žalos, kokią prašė priteisti nukentėjęs asmuo, teismas daro išvadą, kad toks kaltinamųjų elgesys teismui neleidžia kaltinamųjų pastangų įvertinti kaip nuoširdžių ir dalinį žalos atlyginimą pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamųjų M. K., D. S. ir E. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta jų nepilnametystę nusikaltimo padarymo metu (BK 59 str. 2 d.)
Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje.
Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į tai, kad:
1. J. G. (4 t., b. l. 1-37, 53, 81) – pilnametis, teistas du kartus: 1) 2014-11-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., skiriant laisvės apribojimo bausmę, išregistruotas iš probuojamų asmenų sąrašo 2015-03-27; 2) 2015-03-02 Širvintų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., tai yra už analogišką veiką, vėl jam skiriant laisvės apribojimo bausmę, įtrauktas į probuojamų asmenų sąrašą 2017-03-27, išregistruotas iš probuojamų asmenų sąrašo 2016-12-16, teistumas neišnykęs, 2014-07-28 Širvintų rajono apylinkės teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. (atvira vagystė) remiantis BK 93 str.; baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už nedidelį chuliganizmą; nors užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą, duomenų apie realiai vykdomą veiklą byloje nėra, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nurodė, kad realiai individualios veiklos nevykdė, dirbo užsienyje mėsos fabrike; registruotino turto neturi, turi (-ėjo) lėšų banko sąskaitoje (2017-04-10 - 1521,03 Eur); savo šeimos neturi; sveikas.
2. M. K. (4 t., b. l. 97-126, 131-135) - nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis; neteistas, 2017-02-24 ikiteisminis tyrimas prokuroro nutrauktas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. (6 epizodai) remiantis BK 38 str., už nusikaltimus, padarytus kartus su M. V. ir D. S. 2016 m. rugsėjo-spalio mėn.; ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis: už nedidelį chuliganizmą, girto pasirodymą viešoje vietoje, policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, paskutinės nuobaudos paskirtos už 2017 m. kovo ir gegužės mėn. padarytus nusižengimus; nevedęs; (duomenys neskelbtini) moksleivis, mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai; našlaitis, abu tėvai mirę; jokio turto neturi; sveikas. Teismui kelia nerimą, kad kaltinamojo namuose kratos metu buvo rastos elektroninės svarstyklės, užspaudžiami plastikiniai maišeliai bei P. G., kuris ne vieną kartą baustas už narkotinių medžiagų vartojimą (duomenys iš LITEKO), vairuotojo pažymėjimas (3 t. b. l. 48-50).
3. M. V. (5 t., b. l. 1-14, 17-21) - pilnametis; neteistas, 2017-02-24 ikiteisminis tyrimas prokuroro nutrauktas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. (6 epizodai) remiantis BK 38 str., už nusikaltimus, padarytus kartus su M. K. ir D. S. 2016 m. rugsėjo-spalio mėn.; ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus; nevedęs; (duomenys neskelbtini) moksleivis, mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai; dirba; jokio turto neturi; sveikas.
4. D. S. (5 t. b. l. 41-54, 59-62) - nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis; neteistas, 2017-02-24 ikiteisminis tyrimas prokuroro nutrauktas pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. (6 epizodai) remiantis BK 38 str., už nusikaltimus, padarytus kartus su M. K. ir M. V. 2016 m. rugsėjo-spalio mėn.; administracinėmis nuobaudomis nebaustas; nevedęs; (duomenys neskelbtini), mokymosi įstaigos charakterizuojamas patenkinamai; jokio turto neturi; sveikas.
5. E. T. (5 t. b. l. 81-92, 97-99) - nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis; neteistas; administracinėmis nuobaudomis nebaustas; nevedęs; nesimokantis ir nedirbantis; išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) moksleivių sąrašo dėl netinkamo elgesio; jokio turto neturi; sveikas.
Kaltinamiesiems skirtinos tokios bausmės:
1. J. G. skiriant vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės jo elgesio nepakeitė, nes jis toliau daro nusikaltimus ir nebėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo.
2. M. V., kuris nusikaltimo padarymo metu buvo pilnametis, skiriant vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmą kartą nuteisiamam kaltinamajam atidedant, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, byloje surinktą charakterizuojančią medžiagą - atidedant vidutiniam laikui, nes teismas suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra viliasi, jog bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, bei skiriant baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą iki nustatyto termino atlyginti turtinę žalą ir įmokėti teismo nustatytą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str., 69 str., 71 str.).
3. M. K. kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, skiriant vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), vadovaujantis BK 61 str., nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmą kartą nuteisiamam kaltinamajam atidedant, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, byloje surinktą charakterizuojančią medžiagą - atidedant vidutiniam laikui, nes teismas viliasi, jog bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam skiriant auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 str. 1 d. 2 p., 3 p., 5 p.), kurios per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, suteiktų galimybę pasikeisti, įrodyti savo artimiesiems, kad jis jau yra suaugę žmogus, kuris sugeba elgtis protingai. Į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).
4. D. S. kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, skiriant vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), vadovaujantis BK 61 str., nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmą kartą teisiamam kaltinamajam atidedant, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, byloje surinktą charakterizuojančią medžiagą - atidedant vidutiniam laikui, nes teismas viliasi, jog bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam skiriant auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 str. 1 d. 2 p., 3 p., 5 p.), kurios per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, suteiktų galimybę pasikeisti, įrodyti savo artimiesiems, kad jis jau yra suaugę žmogus, kuris sugeba elgtis protingai.
5. E. T. kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, skiriant vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), vadovaujantis BK 61 str., nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmą kartą teisiamam kaltinamajam atidedant, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, byloje surinktą charakterizuojančią medžiagą - atidedant vidutiniam laikui, nes teismas viliasi, jog bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam skiriant auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 str. 1 d. 2 p., 3 p., 5 p.), kurios per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, suteiktų galimybę pasikeisti, įrodyti savo artimiesiems, kad jis jau yra suaugę žmogus, kuris sugeba elgtis protingai.
Kaltinamiesiems taikyti BK 641 str. ir paskirtas bausmes 1/3 mažinti nėra teisinio pagrindo, kadangi šis straipsnis galėjo būti taikomas tik tokiu atveju, jei baudžiamoji byla būtų buvusi išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.).
Kardomoji priemonė. J. G. sulaikytas ir laikomas suimtu nuo 2017-03-30 (5 t. b. l. 38, 70-72, 83-85, 94-95); M. K. buvo sulaikytas 2017-03-30, paleistas 2017-03-31, paleidus paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 143-14, 162); M. V. sulaikytas nebuvo, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 39); D. S. sulaikytas nebuvo, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 79); E. T. sulaikytas nebuvo, paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (5 t., b. l. 122-139).
Atsižvelgiant į tai, kad suimtas kaltinamasis J. G. pripažįstamas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, turi neišnykusį teistumą, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, turi ryšių užsienyje, nuteistas realia bausme, tai yra darant išvadą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., ), teismas daro išvadą, kad paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina ir paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, esant suėmimo sąlygoms ir pagrindams, tai yra švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nesant galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, kurias siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Kaltinamiesiems M. K., M. V. ir D. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o E. T. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Civilinis ieškinys: Nukentėjusysis H. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl: 1297,50 Eur turtinės ir 5500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 66-70). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis sumažino ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 5000 Eur bei, kaip ir jo atstovas adv. A. Jarašius, prašė ieškinį dėl 1297,50 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti.
Visi kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jie sutinka atlyginti turtinę žala dėl pagrobtų daiktų – 423 Eur, nesutinka atlyginti likusios turtinės žalos dėl turto sugadinimo, nes turto negadino. Nesutinka su prašomos priteisti 5000 Eur neturtinės žalos dydžiu, mano, kad priteistina turėtų būti mažesnė neturtinė žala, iki 2500 Eur.
Paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji pateikė duomenis apie nukentėjusiajam atlygintą žalą, nurodė kas ir kokią žalą sumokėjo:
1. J. G. atlygino viso 700 Eur; iš kurios 200 Eur skirta atlyginti turtinei, o 500 Eur – neturtinei žalai atlyginti;
2. M. V. atlygino viso 345 Eur žalą, iš kurios 85 Eur skirta atlyginti turtinei, o 260 Eur – neturtinei žalai atlyginti;
3. M. K. atlygino 100 Eur turtinę žalą;
4. D. S. atlygino viso 500 Eur, iš kurios 100 Eur skirta atlyginti turtinei, o 400 Eur – neturtinei žalai atlyginti.
Tai yra bendrai kaltinamieji nukentėjusiajam atlygino viso 485,00 Eur turtinę ir 1160,00 Eur neturtinę žalą.
Dėl turtinės žalos už pagrobtą turtą.
Už pagrobtą turtą nukentėjusysis prašė priteisti 423,00 Eur turtinę žalą. Kaltinamieji su šiuo reikalavimu sutiko, žalos dydžio neginčijo. Kaltinamieji, išskyrus E. T., nukentėjusiajam sumokėjo viso 485,00 Eur turtinę žalą. Kadangi prievolė solidari, laikytina, kad 423,00 Eur turtinę žalą dėl pagrobto turto kaltinamieji nukentėjusiajam yra atlyginę.
Dėl turtinės žalos už apgadintą turtą.
Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala dėl apgadinto turto yra tokia: 400 Eur už apgadintą automobilį, 474,50 Eur už apgadintus daiktus.
Nukentėjęs nurodė, kad nusikaltimo metu buvo apgadintas kieme stovėjęs jo automobilis VW Sharan Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo namų pasiimtais rakteliais automobilis buvo užvestas, juo bandyta važiuoti, važiuojant atbuline eiga buvo atsitrenkta į tujų seną ir storą medį. Atsitrenkus buvo aplaužytas užpakalinis automobilio bamperis, kurį reikia keisti, bei įlenktas automobilio kėbulas po žibintu, kurį reikia lyginti, glaistyti ir dažyti – bendra žala 300 Eur. Automobilio viduje buvo nuplėštas ir sulaužytas automobilyje buvęs atstumo jutiklis – žala 100 Eur. Viso dėl automobilio ir jo viduje buvusio turto apgadinimo patirtą žalą nukentėjusysis vertina 400 Eur.
Nukentėjęs ieškinyje nurodė ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nusikaltimo darymo metu buvo apgadintas ir jo namo viduje buvęs turtas. Išmėtyti (tiek į sienas, tiek į jo galvą, tiek į lempą - dėl ko kilo trumpas sujungimas ir dingo elektra) 30 kiaušinių, kurių vertė 4,50 Eur; kiaušinius mėtant ne tik į jį, bet ir į baldus, į kambario sienas, būtina atlikti valymą, perdažyti sienas – žala 200 Eur; buvo, matyt ieškant pinigų viduje ir nežinant kaip atidaryti, nuplėštas elektrinės indukcinės viryklės „Gorenje“ dangtis – žala 50 Eur; sudaužyti spintelės stiklai ir joje buvę indai bei taurės – žala 70 Eur; išlaužtos miegamojo kambario spintos durys – žala 50 Eur; daužant lazda aplankstytas šaldytuvas – žala 30 Eur; daužant lazda aplankstyta virtuvėje buvusi dujinė viryklė – žala 20 Eur; kažkas iš kaltinamųjų į jį metė rankine siuvimo mašina, kuri po to nuo lovos nukrito ant žemės ir nebeveikia – žala 30 Eur; kieme daužant lazda aplankstytos dviejų naujai apskardintų langų palangės – žala 20 Eur. Viso dėl apgadintų/sugadintų daiktų jis patirtą turtinę žalą vertina - 474,50 Eur.
Kaltinamieji neigė padarę nukentėjusiajam turtinę žalą nusikaltimo darymo metu apgadindami turtą, nurodė, kad nukentėjusysis meluoja.
Atsižvelgiant į tai, kad jau 2016-09-30 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kambaryje išmėtyti rūbai, buitinė technika, fiksuoti kiaušinių lukštai ant kambaryje esančių daiktų, kiaušinių duženos ant šviestuvo, geltonos dėmės ir kiaušinių lukštai ant sienų; o apžiūrėjus 2017-05-12 fiksuota: įlenkimas ant šaldytuvo, įlenkimas ant dujinės viryklės, elektrinės viryklės „Gorenje“ išlūžusios durelės, ant kambarių sienų netaisyklingos dėmės, išdaužtas sekcijos stiklas ir viduje stiklinių indų duženos, iš vyrių išlaužtos spintos durys, namo lauko pusėje įlenktos dviejų palangių skardos, įlenktas ir sulaužytas VW Sharan bamperis, salone kyšantys laidai; atsižvelgiant į automobilio VW Sharan 2016-09-30 apžiūros metu fiksuotą bamperio įlenkimą; į nukentėjusiojo parodymus, kuomet apklaustas 2016-10-07 (1 t. b. l. 54-56) jis jau nurodė, jog nusikaltimo padarymo metu ieškant pinigų buvo verčiami daiktai, reikalaujama pasakyti kur automobilio rakteliai ir paimti automobilio VW Sharan rakteliai, po ko jis girdėjo, jog automobilis buvo užvestas, buvo apgadintas jam priklausantis turtas: mėtyti kiaušiniai, sudaužyti baldų stiklai, apgadintas automobilio bamperis, papildomai apklaustas 2017-03-10 (1 t. b. l. 57) nurodė, kad spėja, jog raudonos spalvos dėmės, kurios rastos ant jo automobilio bamperio yra likę nuo atsitrenkimo į tujas; 2017-05-12 įvardino visą apgadintą turtą (1 t. b. l. 59-60); į tai, kad specialistas (3 t. b. l. 110) iš esmės negalėjo nurodyti ar dažai, fiksuoti ant automobilio – yra automobiliniai, kas nepaneigė nukentėjusiojo versijos dėl raudonos kilmės dėmių pasilikimo ant bamperio atsitrenkus į tujas, kurių kamieno žievė raudonai rudos spalvos; atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji teismui patvirtino, jog jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, o J. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po visą namą ieškojo vertingų daiktų, kad jis vienas buvo įlipęs į automobilį VE Sharan, kuriuo pavažiavo atbulas (4 t., b. l. 54, 60), M. K. nurodė, kad vertė daiktus iš lovos ieškodami pinigų, kad neatmeta galimybės, kad kiti bendrakaltinamieji netyčia galėjo padaryti apgadinimus ieškant pinigų ar kitų vertingų daiktų (4 t. b. l. 152, 158), M. V. nurodė, kad kaltinamieji vertė daiktus ieškodami pinigų, vertingų daiktų, kažkuriuo momentu namuose girdėjo garsą, panašų į stiklo dūžius, kad J. G. atsirakino VW Sharan ir pabandė juo pajudėti iš kiemo (5 t. b. l. 29-30, 36), D. S. nurodė, kad naršė po patalpas ieškodami daiktų, J. G. buvo įlipęs į automobilį VW Sharan, juo pavažiavo (5 t. b. l. 71, 77), E. T. nurodė, kad visuose kambariuose buvo ieškomas vertingų daiktų, pinigų, J. G. išėmė kiaušinius iš šaldytuvo ir juos mėtė į sienas, baldus, į nukentėjusįjį, kad J. G. jam paduotą kiaušinį ir jis metė į nukentėjusįjį, kad būdamas kitame kambaryje girdėjo, kaip dužo kažkoks stiklas, galimai stiklą sudaužė J. G., kad J. G. iš nukentėjusiojo pasiėmė raktelius nuo automobilio, sėdo į automobilį, jį užvedė ir pavažiavo atbuline eiga apie 4 metrus, tačiau atsitrenkė į kieme buvusius krūmus, tada visi pradėjo rėkti, kad jis nedarytų nesąmonių, po to J. G. sakė, kad norėjo pasivažinėti, pripažino, kad nors namuose nebuvo tvarkinga, tačiau liko netvarkos ir po jų apsilankymo (5 t. b. l. 114, 120); atsižvelgiant į kaltinamųjų parodymus teisiamojo posėdžio metu, kuomet J. G. nurodė, kad pavažiavęs automobiliu atsitrenkė į medžius/krūmus, išlipęs neapžiūrėjo ar apgadino automobilį, E. T. nurodė, kad jis metė du kiaušinius į sieną, tačiau kiaušinių jau buvo primėtyta, tačiau kas mėtė nematė, kad J. G. pasakojo, jog bandė užvesti automobilį ir atsitrenkė į tujas, M. V. – kad ieškodami vertingo turto gal ir vertė daiktus – gal ir ne (?), kad J. G. sakė, jog įlindęs į automobilį ieškojo daiktų, kad pavažiavo ir atsirėmė į krūmus – tai yra į tai, kad patys kaltinamieji prisipažino ieškoję vertingo turto ir vertę daiktus, kad bedrakaltinamieji elgdamiesi tiesiog ciniškai – visgi tyčia gadino turtą (mėtė kiaušinius, daužė stiklą), kas, nors kaltinamieji ir aktyviai teisiamojo posėdžio metu neigė, patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jo turtas buvo apgadintas.
Taigi teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus dėl jam padarytos turtinės žalos dėl apgadinto turto, jau padaręs išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai patikimi, daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ir šioje dalyje. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nekvalifikuotai rinko įrodymus (tik po nusikaltimo padarymo nebuvo tiksliai apžiūrėti daiktai ir jų kokybė), nesudaro pagrindo teismui nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus ar, kaip nurodė kaltinamieji - melagingus.
Be to, teismo manymu, už apgadintą turtą nukentėjusiojo prašoma priteisti suma - reali ir nėra neprotingai didelė.
Spręsdamas kas ir kokia dalimi privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą dėl turto apgadinimo, teismas mano, jog 400,00 Eur turtinę žalą už automobilio apgadinimą vienasmeniškai privalo atlyginti kaltinamasis J. G., kuris vienas pats atliko veiksmus, viršijančius bendrakaltinamųjų susitarimą, ką tvirtino visi kaltinamieji. Pats J. G. pripažino, kad pasiėmė automobilio raktelius, vienas įlindo į automobilį, užvedė automobilį, dėl ko automobilis pajudėjęs atbuline eiga atsitrenkė į tujas. Nukentėjęs paaiškino, kad tujų medžiai yra seni ir stiprūs, todėl nekyla abejonių, kad automobiliui judant atbulomis bei atsitrenkus į tujų medžius ir buvo apgadinta automobilio galinė dalis, kas užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu surinktuose įrodymuose.
Gi likusią turtinę žalą dėl namo viduje apgadinto turto bei lauke apgadintų dviejų langų palankų, privalo solidariai atlyginti visi bendrakaltinamieji, nes teismas nustatė, kad turtas apgadintas buvo, tačiau dėl kaltinamųjų nenuoširdumo ir jų parodymų nenuoseklumo, nėra galimybės tiksliai įvardinti turtą apgadinusius asmenis, bet to nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami bendrai, visi versdami daiktus aktyviai ieškojo vertingo turto, kiekvienas prisidėjo prie bendro nusikalstamo sumanymo realizavimo.
Iš kaltinamųjų nukentėjusiajam sumokėtos turtinės žalos sumos atskaičius sumą, kuri buvo sumokėta atlyginant turtinę žalą už pagrobtą turtą, darytina išvada, kad nukentėjusiajam kaltinamieji atlygino 62,00 Eur (485-423=62 Eur) turtinę žala už sugadintą turtą, todėl likusi neatlyginta dalis 412,50 Eur (474,50-62,00) nukentėjusiajam priteistina solidariai iš visų kaltinamųjų.
Dėl neturtinės žalos.
Nukentėjusysis buvo užpultas penkių kaltinamųjų, kurie jėga įsibrovė į jo gyvenamąjį namą, kaltinamieji jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą - mušė nukentėjusįjį, surišo rankas ir kojas, grasino panaudoti fizinį smurtą jei šis neatiduos pinigų, tyčiojosi iš nukentėjusiojo – mėtė į jį kiaušinius, daiktus, vertė namus, gadino turtą, tai yra nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada. Nukentėjusysis teismui nurodė, kuo teismas neturi pagrindo abejoti, kad reikalaudami turto kaltinamieji grasino nupjauti jam pirštus, nušauti, jis buvo mušamas lazda per galvą, rankas ir kojas, dujos į akis jam buvo purškiamos nuolat, matyt kaltinamiesiems bijant, kad jis jų nepamatytų, dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto skausmą jis juto apie dvi savaites, jam ant veido buvo kraujosruvos. Namuose kaltinamieji viską vertė, mėtė, nukentėjusysis girdėjo, kaip lūžta spintos durys, girdėjo stiklų dūžius, kaltinamieji mėtė jam į galvą kiaušinius, mesdami kiaušiniu į lempą sukėlė trumpą jungimąsį, metė į jį rankinę siuvimo mašiną, lauke buvo užvestas ir bandyta važiuoti jo automobiliu. Norėdamas išsilaisvinti kaltinamiesiems išvykus nukentėjusysis peiliu susipjaustė rankas. Nukentėjusysis buvo išgąsdintas, bijo ir saugus nesijaučia iki šiol, nesijaučia saugus savo namuose, visą laiką galvoja, kad tai gali pasikartoti, po nusikaltimo jis pirko ir gėrė vaistus nuo skausmo, pirko ir tepėsi tepalais nuo sumušimų, gydėsi apie 1 mėn. Dabar jis planuoja įsigyti ginklą savigynai, pirkti ir įsistatyti filmavimo kameras, tai yra turės papildomų išlaidų.
Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta, ko neginčijo ir patys kaltinamieji.
Kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas buvo padarytas iš anksto suplanavus, pasiruošus įrankius ir priemones. Nusikaltimas padarytas grubiai pažeidžiant asmens teisę į būsto neliečiamybę, jėga įsibraunant į žmogaus gyvenamąjį namą. Nukentėjusysis buvo mušamas, jam skaudėjo, po mušimo ant jo kūno liko kraujosruvos, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, į akis buvo purškiamos dujos, nukentėjusysis buvo gąsdinamas, buvo grasinama panaudoti fizinį smurtą, jis buvo surištas, tuo atimant galimybę priešintis. Tai yra nukentėjusysis ne tik juto fizinį skausmą, bet buvo išgąsdintas, iš jo buvo ir tyčiojamasi, jis buvo žeminamas. Namuose buvo verčiami ir gadinami nukentėjusiojo daiktai. Kaltinamieji jokių pastangų nuoširdžiai atsiprašyti nukentėjusiojo, kas galėjo nukentėjusiajam suteikti bent šiokį tokį saugumo jausmą, nesiekė. Nukentėjusysis ir iki šiol jaučia baimę, nuolat jaučiasi nesaugus, tai yra jaučia dėl nusikaltimo atsiradusias pasekmes.
Nors kaltinamieji jokio turto ar stabilių pajamų neturi, tačiau yra jauni, darbingi, neįgalumo neturi, todėl jų turtinė padėtis negali būti vertinama kaip bloga.
Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, teismas mano, kad kaltinamieji nukentėjusiajam solidariai turi atlyginti nukentėjusiojo prašomą 5000 Eur neturtinę žalą, nes tokio dydžio kompensacija padarius tokį sunkų nusikaltimą atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra per didelė.
Kaltinamieji nukentėjusiajam atlygino viso 1160,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (J. G. - 500 Eur, M. V. – 260 Eur, D. S. – 400 Eur). Kadangi teismas nustatė, jog nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 5000 Eur, o prievolei esant solidariai, likusi neatlyginta neturtinės žalos suma – 3840,00 Eur nukentėjusiajam priteistina solidariai iš kaltinamųjų J. G., M. V., M. K., D. S. ir E. T..
Daiktiniai įrodymai. Vokas su kompaktinėmis plokštelėmis (voke prie 5 bylos tomo), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.
Kaip daiktiniai įrodymai įvardinti asmens dokumentai – J. G. ir E. T. asmens tapatybės kortelės (voke prie 5 bylos tomo), paliktini saugoti byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Proceso išlaidos. Teismo pašto išlaidos – 11,73 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3,00 Eur sumos kiekvienam kaltinamajam, todėl iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.
Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiojo 500,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiajam ir jo atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl turi būti priteistos iš kaltinamųjų. Atstovavimo išlaidos grindžiamos pinigų priėmimo kvitu (1 tomas, b. l. 70). Kaltinamieji sutiko atlyginti 500,00 Eur nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas nukentėjusįjį atstovavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, ruošė ir teismui pateikė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl nukentėjusiajam iš kaltinamųjų turi būti priteista po 100,00 Eur - iš kiekvieno, išlaidų už advokato pagalbą (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į gyvenamąją patalpą), ir nuteisti 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje 2017-07-27.
Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-03-30 iki 2017-07-27.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į gyvenamąją patalpą), ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., 67 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti M. V.:
- mokytis, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą iki 2017-10-01 atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą ir įpareigojimą įmokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį iki 2017 m. gruodžio 31 d. į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 5 (penkių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 188,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 ct) dydžio įmoką (įmokos mokamos į a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, gavėjas LT Teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955 – mokant būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vardą, pavardę bei asmens kodą).
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtos (-ų) baudžiamojo poveikio priemonės (-ių) ir (ar) įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
D. S. (nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnamečiu) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į gyvenamąją patalpą), ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., 84 str., 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – 1) įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą iki 2017-12-31 ir 2) elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikui, įpareigojant mokytis arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje; uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimo ir draudimo vykdymą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
M. K. (nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnamečiu) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į gyvenamąją patalpą), ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., 84 str., 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – 1) įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą iki 2017-12-31 ir 2) elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikui, įpareigojant mokytis arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje; uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimo ir draudimo vykdymą.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-03-30 iki 2017-03-31 (1:1).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
E. T. (nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnamečiu) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į gyvenamąją patalpą), ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., 84 str., 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą iki 2017-12-31; ir 2) elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikui, įpareigojant mokytis arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje; uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimo ir draudimo vykdymą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų J. G., M. K., M. V., D. S. ir E. T. 412,50 Eur (keturių šimtų dvylikos eurų 50 ct) turtinės ir 3840,00 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam H. J., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš kaltinamųjų J. G., M. K., M. V., D. S. ir E. T. po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) iš kiekvieno H. J., gim. (duomenys neskelbtini) - nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Asmens dokumentus – J. G. ir E. T. asmens tapatybės korteles (voke prie 5 bylos tomo), palikti byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Laima Šablevičienė