Civilinė byla Nr. e2-409-823/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02377-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo P. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ dėl 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2016 m. rugsėjo 16 d. BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ kreditorių susirinkimo sprendimą dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ 2016 m. rugsėjo 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimo dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka vykdymą ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo uždrausti kreditoriams priimti sprendimus bendrovės bankroto ne teismo tvarka procese.
3. Ieškovas nurodė, kad nebuvo informuotas apie 2016 m. rugsėjo 16 d. vykusį bendrovės kreditorių susirinkimą ir šiame susirinkime priimtus sprendimus vykdyti bendrovei bankroto procedūras ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirti M. T.. Susipažinus su 2016 m. rugsėjo 16 d. susirinkimo protokolu, paaiškėjo, kad bendrovės akcininkas Giammoro Limited išsiuntė bendrovės kreditoriams pasiūlymą vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, tačiau susirinkime tokį sprendimą priėmė tik vienas bendrovės kreditorius – KASSAPAN INC., tuo tarpu ieškovas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kurie taip pat yra BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ kreditoriai, į kreditorių sąrašą įtraukti nebuvo ir apie susirinkimo sušaukimą informacijos negavo.
4. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių situacija bendrovėje gali žymiai pasikeisti, t. y. nelikti darbuotojų, gali būti realizuotas įmonės turtas, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Ieškovas jau yra gavęs bankroto administratoriaus įsakymą Nr. 1-B/2016, kuriame nurodyta, kad ieškovas bus atleistas iš darbo 2016 m. lapkričio 11 d., o bendrovei draudžiama prisiimti kokius nors įsipareigojimus bei vykdyti prievoles.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.
6. Teismas, remdamasis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad jos sudaro teisinį pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jas taikius bus užtikrintas galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Atsakovė BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pagal bendrovės finansinius duomenis akivaizdu, jog bendrovė yra nemoki ir neturi jokių galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl bet kuriuo atveju bankroto procedūros privalėjo būti pradėtos. Net jei du kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro apie 3 proc. visų bendrovės kreditorių reikalavimų, nebuvo informuoti apie kreditorių susirinkimą, tai tėra mažareikšmis procedūrinis pažeidimas, kuris pats savaime nelemia bankroto proceso ne teismo tvarka procedūrų neteisėtumo ir nesudaro pagrindo jas nutraukti.
2. Ieškinyje nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų tarp šalių vykstančių ginčų. Pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6321-653/2016 dėl ieškovo neteisėtai sudarytų sandorių nuginčijimo. Atsakovės nuomone, ieškovas tiek ieškinį, tiek prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikė veikdamas nesąžiningai, siekdamas nutraukti/sutrukdyti civilinės bylos Nr. e2-6321-653/2016 nagrinėjimo procesui.
3. Šiuo atveju neegzistuoja grėsmė galimai palankiam sprendimo įvykdomumui, kadangi atsakovė jokios realios veiklos nebevykdo daugiau nei vienerius metus, joje ne vienerius metus dirbo tik du darbuotojai, kurie šiuo metu yra atleisti, todėl ieškovo teiginiai dėl galimai prastėsiančios bendrovės būklės yra deklaratyvūs ir akivaizdžiai prieštarauja realiai situacijai.
4. Bankroto procedūrų sustabdymas tik didina bankroto administravimo išlaidas.
8. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Atsiliepime pateikia šiuos atsikirtimus:
1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlieka tik preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės, tuo tarpu įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, negalima konstatuoti, kad jo reikalavimo nepagrįstumas yra akivaizdus. Priešingai, preliminariai įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas dėl procedūrinių atsakovės kreditorių teisių pažeidimų.
2. Nesutiktina, kad kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro nedidelę dalį visų bendrovės kreditorių reikalavimų, neinformavimas apie kreditorių susirinkimą laikytinas tik mažareikšmiu procedūriniu pažeidimu. Tokie argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir bankroto procedūros, kuri pradėta neteisėtų sprendimų pagrindu, savaime nepaverčia teisėta.
3. Ieškovas nesiekia e sutrukdyti vykdyti bendrovei bankroto procedūras, tačiau siekia, kad šios procedūros būtų vykdomos teismo keliu, t. y. esant teismo kontrolei, o ne savavališkai veikiant bendrovės akcininko pasirinktam bankroto administratoriui.
4. Atsakovės teiginiai, kad reikalingos kuo skubesnės bankroto procedūros, tik patvirtina, jog panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o teismui šioje byloje priėmus ieškovui palankų sprendimą, jo įvykdymas dėl jau užbaigto bankroto proceso nebus įmanomas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė įmonės bankroto procedūrų ne teismo tvarka vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
11. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Taigi, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atlieka tik preliminarų ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2016 m. rugsėjo 16 d. BUAB „Vilniaus Nekilnojamojo Turto Investicija“ kreditorių susirinkimo sprendimą dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka esant procedūriniams tokio proceso pradėjimo pažeidimams, t. y. apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka nepranešus raštu visiems kreditoriams. Šiems argumentams pagrįsti ieškovas pateikė 2016 m. rugsėjo 16 d. susirinkimo protokolą, viešai priėinamus duomenis apie atsakovės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei kitų atsakovės kreditorių sąrašą. Taigi, ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką, bei pateikė ieškinio argumentus pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad jo pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami teismui konstatuoti preliminarų ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais, t.y. šioje bylos stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
13. Apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovės mokumu, su tarp šalių vykstančiais ginčais, kadangi šiais argumentais atsakovė detaliai įrodinėja savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimą ir pereina prie ginčo nagrinėjimo iš esmės, kas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nėra atliekama. Papildomai pažymėtina, kad atsakovės nemokumo būklė savaime nereiškia, jog jai turi ir gali būti taikoma neteisminė bankroto procedūra, kurios taikymui įstatymas numato papildomas sąlygas ir kurių pažeidimą būtent ir įrodinėja ieškovas.
14. Pagal ĮBĮ nuostatas, taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena, todėl, kreditoriams nesutinkant su kreditorių susirinkimo nutarimu įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, vienintelė priemonė šią procedūrą sustabdyti yra kreipimasis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustačius ieškovo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą, pats ginčo pobūdis leidžia teigti, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apskritai netekti prasmės atsižvelgiant į bankroto proceso ne teismo tvarka metu kylančias pasekmes susijusias įmonės veiklos nutraukimu, darbuotojų atleidimu bei galiausiai bendrovės pripažinimu bankrutavusia ir jos likvidavimu. Šią išvadą savo atskirojo skundo argumentais iš esmės palaiko ir pati atsakovė, nurodydama, kad būtinas skubus tolesnių procedūrų vykdymas, o bendrovės darbuotojai jau atleisti. Pažymėtina, kad šie padariniai nėra vieninteliai vykdant bankroto procedūras ir negrįžtami, todėl nesutiktina, jog ieškovo teiginiai dėl egzistuojančios grėsmės – įmonės situacijos pasikeitimo, yra deklaratyvūs ir akivaizdžiai prieštarauja realiai situacijai.
15. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo klausimu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011), byloje gali būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir neiškreipia bylos šalių interesų pusiausvyros, t. y. taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie nagrinėjamu atveju kiltų bankrutuojančios įmonės kreditoriams, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o skundas būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o skundas – atmestas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad toliau vykdant bankroto procedūras gali kilti tokie padariniai, kurie yra negrįžtami arba faktinės padėties grąžinimas į pirminę padėtį ieškinį tenkinus būtų itin apsunkintas arba beprasmis.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                   Goda Ambrasaitė - Balynienė