Civilinė byla Nr. e2YT-14436-1163/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08025-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.1.; 3.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant Ingridai Zetrinienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Š.,

pareiškėjo atstovei advokatei A. J. Š

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini).

Teismas

nustatė:

1.       Kauno

2.       Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog jo tėvai R. Š. ir S. Š. buvo susituokę. Po sutuoktinio R. Š. mirties liko santuokos metu įgytas paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina S. Š. ir pareiškėjas po sutuoktinio ir tėvo mirties palikimo priėmė, pradėdami jį faktiškai valdyti, t. y. jie po sutuoktinio ir tėvo mirties toliau gyveno jų bendrame bute, toliau rūpinosi turtu kaip savo, mokėjo reikiamus mokesčius, perėmė namų apyvokos reikmenis, R. Š. asmeninius daiktus.

3.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė. Paaiškino, kad jis kartu su motina S. Š. po tėvo R. Š. mirties toliau liko gyventi jų bendrame bute, juo rūpinosi. Jis buvo jauno amžiaus, todėl mokesčius mokėjo S. Š.. Butas buvo registruotas S. Š. vardu, todėl nemanė, kad reikia kreiptis dėl papildomų paveldėjimo procedūrų į notarą. Šiuo metu jis pats rūpinasi likusiu butu. Paveldėjimo klausimas iškilo, kai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po S. Š. mirties.

4.       Pareiškėjo atstovė advokatė A. J. Š., pareiškimą palaikė. Nurodė, kad palikimas nebuvo priimtas kreipiantis į notarą dėl teisinių žinių stokos.

5.       Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė byloje atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas visiškai.

6.       Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalys numato, kad paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, civilinio kodekso reglamentavimas numato palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

7.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo tėvas R. Š. (duomenys neskelbtini) susituokė su S. Š.. R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)). R. Š. sutuoktinė S. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas yra vienintelis R. Š. ir S. Š. vaikas (Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro pažyma apie asmens duomenis). Santuokos metu R. Š. kartu su sutuoktine įgijo nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas S. Š. vardu (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Orderis Nr. (duomenys neskelbtini)). S. Š. ir pareiškėjas po R. Š. mirties rūpinosi jo likusiais daiktais bei nekilnojamuoju turtu, mokėjo reikiamus mokesčius (mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad po R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties jo turtas nėra paveldėtas. Duomenų apie R. Š. testamentą byloje nėra. Kitų įpėdinių, galinčių ar turinčių teisę priimti palikimą po R. Š. mirties – nėra. Pareiškėjas priėmė palikimą po motinos S. Š. mirties (Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės V. P.–J. 2022 m. balandžio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas).

8.       Nei S. Š., nei pareiškėjas po R. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėjui priimant palikimą po S. Š. mirties notaro kontoroje buvo išaiškinta, kad siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į po R. Š. mirties likusį turtą, reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo R. Š. mirties pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo motina ir jis pats po R. Š. mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą pradėdami faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuojama, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

9.       Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, mokesčių mokėjimas, gyvenimas bute ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

10.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo motina S. Š. ir jis pats pareiškėjas A. Š. tuoj po R. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą pradėdami faktiškai jį valdyti, patvirtina tai, kad jie liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi likusiais daiktais, baldais, namų apyvokos reikmenimis, kuriuos gyvendami santuokoje įgijo sutuoktiniai už bendras lėšas, mokėjo komunalinius mokesčius, į bylą pateikti įrodymai – pažymos ir mokėjimų duomenys už paslaugas. Ginčo dėl palikėjo turto nėra, suinteresuotas asmuo pretenzijų dėl palikimo nereiškia. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog (duomenys neskelbtini) mirus R. Š. visą po jo mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jo sutuoktinė S. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas A. Š., nes jie po R. Š. mirties nepertraukiamai turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo R. Š. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkinamas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

12.       Valstybė šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė S. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                                       Zita Lekečinskienė