Civilinė byla Nr. e2A-150-967/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14184-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

    

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. vasario 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kyla saulė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kyla saulė“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei „Evecon“, uždarajai akcinei bendrovei „GG LTU S10“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo sudaryti viešąją sutartį, dalyvaujant tretiesiems asmenims atsakovės pusėje, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų - Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo pašvaistė“, uždarajai akcinei bendrovei „Solar PV“, akcinei bendrovei „Litgrid“.        

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kyla saulė“ (toliau – ieškovė, gamintoja, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu tarp akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatoriaus“ (toliau – atsakovė, operatorė, ESO) ir UAB „Evecon“ (toliau – atsakovė) sudarytą ketinimų protokolą Nr. 22-17078 nuo jo sudarymo momento; pripažinti negaliojančiu tarp AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ ir UAB „GG LTU S10“ (toliau – atsakovė) sudarytą ketinimų protokolą Nr. 22-09289 nuo jo sudarymo momento; įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorių“ pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-289 „Dėl AB 17 „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo derinimo“ 4 priede patvirtintą formą sudaryti ketinimų protokolą su UAB „Kyla saulė“ pagal UAB „Kyla saulė“ 2022 m. kovo 23 d. prašyme pasirašyti ketinimų protokolą nurodytus duomenis – 12 MW atskirų įrenginių suminės nominalios galios parametrams, pagal AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2022 m. kovo 15 d. patvirtintas išankstines sąlygas Nr. ITS22-13643, UAB „Kyla saulė“ nesiekiant pasinaudoti skatinimo kvota ir neketinant dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ir įsipareigojant per 36 mėn. nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai reikalingus dokumentus leidimui gaminti elektros energiją gauti; iš AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Evecon“, ir UAB „GG LTU S10“ (toliau kartu – atsakovės) ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad vykdo atsinaujinančios elektros energijos objektų plėtros projektus (duomenys neskelbtini). Turėdama visus ketinimų protokolui sudaryti būtinus dokumentus, 2022 m. kovo 23 d. kreipėsi į operatorę AB „Elektros skirstymo operatorius” su prašymu pasirašyti ketinimų protokolą, kuriuo gamintoja įsipareigotų atlikti savo 12 MW atskirų įrenginių suminės nominalios galios saulės elektrinės statybos darbus, pagal operatorės 2022 m. kovo 15 d. patvirtintas išankstines sąlygas Nr. ITS22-13643, gamintojai nesiekiant pasinaudoti skatinimo kvota ir neketinant dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, bei įsipareigojant per 36 mėn. nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai reikalingus dokumentus leidimui gaminti elektros energiją gauti, o operatorė įsipareigotų prijungti gamintojos saulės elektrinę prie savo valdomų elektros tinklų, sudarant saulės elektrinės prijungimo paslaugų sutartį. Gamintoja operatorei pateikė savivaldybės, kurioje numatoma statyti ir įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad prašyme nurodytos galios ir tipo elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima, duomenis apie jai 2022 m. kovo 15 d. operatorės išduotas išankstines prisijungimo sąlygas. Operatorė 2022 m. kovo 29 d. atsisakė sudaryti su ieškove ketinimų protokolą, atsisakymą grįsdama nekonkrečiu teiginiu, kad situacija tinkle yra pasikeitusi. Ieškovė 2022 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą suteikti papildomą informaciją, į kurį operatorė 2022 m. balandžio 7 d. atsakė, kad situacija pasikeitė AB „Litgrid“ tinkle, nes jame anksčiau ketinimų protokolus pasirašiusių klientų buvo rezervuota laisva generuoti galia. Ieškovės manymu, iš AB „Litgrid“ gauta informacija paneigia nurodytas atsisakymo pasirašyti ketinimų protokolą priežastis. Ieškovės teigimu, pasirašyti ketinimų protokolai yra niekiniai ir negaliojantys, kaip tariamieji, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai. Ieškinio pareiškimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarstė įstatymų pakeitimo paketą, kurį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus saulės elektrinių vystytojams nereiktų atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ir saulės elektrinės galėtų būti statomos nerengiant ir nekeičiant teritorijų planavimo dokumentų, tačiau tektų mokėti didesnį elektros tinklų galios ir pralaidumo mokestį, dėl ko visoje šalyje nepagrįstai vyksta masinė elektros tinklų galios rezervacija. Bendrovės, siekdamos išvengti po teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo padidėsiančio užtikrinimo mokėjimo, tačiau taip pat norėdamos pasinaudoti dar neįsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais ir gauti leidimą, negavus poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados, kreipėsi į operatorę dėl ketinimų protokolų sudarymo, o operatorė, nepaisydama, kad šių ketinimų protokolų sudarymas nulemia neteisėtas elektros tinklų galios rezervacijas, sudarė su bendrovėmis ketinimų protokolus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“, sudariusios ketinimų protokolus, siekdamos, kad jų sudaryti ketinimų protokolai galiotų, privalėjo kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – Agentūra) dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados pateikimo, tačiau jos to nėra padariusios, todėl negalėjo pateikti pagrįsto prašymo dėl leidimo išdavimo, o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovėms leidimai neišduoti. Atsakovės kreipėsi į ESO dėl ketinimų protokolų sudarymo, neturėdamos ketinimų juos vykdyti, o tesiekė rezervuoti elektros tinklų galią iki pasikeis teisės aktų nuostatos. Elektros tinklų galios rezervavimas ketinimų protokolu, kuris ateityje nustos galioti, yra laikytinas elgesiu, sukeliančiu tretiesiems asmenims žalą, nes tokiu elgesiu šie gamintojai užkerta kelią visus leidimo išdavimui reikalingus dokumentus turintiems asmenims sudaryti ketinimų protokolus, o ilgainiui ir sudaryti prijungimo paslaugų sutartis. Pripažinus atsakovių sudarytus ketinimų protokolus negaliojančiais, ieškovė turi teisę sudaryti ketinimų protokolą su operatore, kadangi turi visus dokumentus, reikalingus leidimui gauti, įskaitant poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą.

3.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4.       Pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad gavusi ieškovės prašymą sudaryti ketinimų protokolą, ji kreipėsi į AB „Litgrid“, klausdama, ar galima pasirašyti ketinimų protokolą dėl 12 000 kW saulės energijos elektrinės. AB „Litgrid“ 2022 m. kovo 29 d. informavo, kad ji tą pačią dieną gavo ir kito gamintojo prašymą sudaryti ketinimų protokolą, todėl laisvos galios yra likę tik vienam iš šių dviejų gamintojų. Patikrinus AB „Litgrid“ pateikto gamintojo prašymo ir ieškovės ESO pateikto prašymo pateikimo laikus, nustatyta, jog pirmenybė tenka AB „Litgrid“ prašymą pateikusiam gamintojui, nes pastarasis pateikė prašymą viena minute anksčiau nei ieškovė. Atsižvelgdama į tai, ESO sutiko, kad AB „Litgrid“ pirmumo teise rezervuotų tinklo pralaidumą AB „Litgrid“ prašymą pateikusiam gamintojui, todėl nebeliko laisvos galios tinkle (duomenys neskelbtini) linijoje. Operatorės atstovas nedelsdamas informavo ieškovę, kad pagal esamą situaciją nebėra galimybes rezervuoti galios tinkle, taip pat kad norint prijungti elektrinę, reikėtų koreguoti išankstines sąlygas ir atlikti tiek perdavimo, tiek skirstomojo tinklo rekonstrukciją. Ieškovė neišreiškė sutikimo investuoti į tinklų rekonstrukciją, siekdama padidinti galią tinkle, ir tokiu būdu turėti galimybę prijungti savo planuotą saulės elektrinių parką prie tinklo. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovės akcentuojamos sąlygos gamintojui kreiptis per vieną mėnesį į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pavėluotas išpildymas neapsunkina gamintojo galimybės įvykdyti ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus pastatyti elektrinę. Gamintojas, pasirašydamas ketinimų protokolą, įprastai įsipareigoja pastatyti elektrinę ir Tarybai pateikti reikalingus dokumentus leidimui gaminti elektros energiją gauti per 36 mėnesius nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, kas būtent ir laikytina pasirašyto ketinimo protokolo tikslu ir esminiu gamintojo įsipareigojimu pagal ketinimų protokolą. ESO duomenimis, UAB „Evecon“ su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus kreipėsi į Tarybą per 28 dienas nuo ketinimų protokolo pasirašymo, o UAB „GG LTU S10“ – per 42 dienas nuo ketinimų protokolo pasirašymo. Taigi UAB „Evecon“ nepraleido nustatyto vieno mėnesio termino pateikti Tarybai prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, o UAB „GG LTU S10“ analogiškai ketinimų protokole nustatytą terminą praleido. ESO šiuo metu neturi pagrindo vertinti, kad ketinimų protokolus sudariusios atsakovės yra neįvykdžiusios įsipareigojimų, dėl kurių ketinimų protokolai galėtų būti laikomi netekusiais galios. Aplinkybę, ar ketinimų protokolai galioja, ESO vertins gavusi duomenis, ar gamintojai įvykdė ketinimų protokoluose nustatytus įsipareigojimus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) nustatyta tvarka gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (ketinimų protokolų 5.2, 5.2.2, 5.2.2.2 punktai). Atsakovės vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad ketinimų protokolais buvo siekiama viešajai tvarkai ar gerai moralei priešingų tikslų ir realiai nebuvo išreikšta valia prisiimti ketinimų protokolais nustatomas teises ir pareigas. Atsakovės savo ketinimų protokolais prisiimtus įsipareigojimus užtikrino bankų garantijomis, Tarybai pateikė prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. UAB „Evecon“ 2022 m. gegužės 23 d. jau pateikė ir paraišką prijungimo sąlygoms, t. y. techninėms sąlygoms, kuriose nustatomi privalomieji elektros tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai, prijungiant gamintojo elektrinę prie ESO valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas paslaugas, gauti. Nurodytos atsakovės ketinimų protokolus sudarė realiai, siekdamos atitinkamų jais sukuriamų teisėtų tikslų. Pareigos per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolų pasirašymo dienos pateikti Tarybai prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus neįvykdymas nustatytu terminu savaime nereiškia, kad ketinimų protokolai netenka galios, nes šios pareigos neįvykdymas nėra tarp tų ketinimų protokoluose sutartų sąlygų, tokia ketinimų protokolo negaliojimo nuostata neįtvirtinta įstatymuose. Ieškovės nurodyti teisės aktų projektai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje buvo užregistruoti jau tik po to, kai nurodytos atsakovės atitinkamai 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. kovo 21 d. pateikė prašymus sudaryti ketinimų protokolus. Minėti įstatymų projektai kaip įstatymai net nebuvo priimti – 2022 m. birželio 13 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje buvo užregistruoti nauji projektai, kurie vėliau buvo priimti.

5.       Atsakovė UAB „GG LTU S10“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6.       Procesiniuose dokumentuose atsakovė UAB „GG LTU S10“ nurodė, kad ji yra vienos iš didžiausių Lietuvoje atsinaujinančius išteklius vystančių įmonių grupės dalis, todėl bet kokie ieškovės argumentai apie bendrovės siekį tik rezervuoti laisvas elektros tinklų galias, pasinaudojant dar neįsigaliojusiais teisės aktų pakeitimais bei nesiekiant realiai įgyvendinti ketinimų protokole prisiimtų įsipareigojimų, vertintini kaip nepagrįsti. Atsakovė nurodė, kad ji kreipėsi į Agentūrą dėl poreikio atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir yra gavusi Agentūros išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad bendrovės planuojama ūkinė veikla nepatenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PŪVPAVĮ) 1 ir 2 priedų veiklų rūšių sąrašus, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinimas arba kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, taip pat tai, kad planuojamos ūkinės veiklos teritorija nepatenka į „Natura 2000“ teritorijas bei nėra joms artimoje aplinkoje, todėl planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikti nereikia. Operatorė su atsakove yra sudariusi ketinimų protokolą tipinėmis, viešai skelbiamomis ir su Taryba suderintomis sąlygomis, kaip tai nurodyta EEĮ 22 straipsnio 11 dalyje. Visos sąlygos, dėl kurių ketinimų protokolas nustoja galioti, yra aiškiai nurodytos ketinimų protokolo 5.2 punkte ir yra vienodai taikomos visiems gamintojams. Ieškovės nurodyta ketinimų protokolo negaliojimo sąlyga, kai gamintojas per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos nepateikia Tarybai prašymo išduoti leidimo, savaime nereiškia, kad ketinimų protokolas netenka galios, kadangi dėl tokio ketinimų protokolo negaliojimo pagrindo bendrovė ir operatorė nėra susitarusios, tokios sąlygos savo nutarimu nėra patvirtinusi Taryba ir šios esminės sąlygos negali būti aiškinamos plečiamai. Ieškovės akcentuojamos sąlygos neapsunkina atsakovės UAB „GG LTU S10“ galimybių tinkamai įvykdyti ketinimų protokole numatytus bendrovės įsipareigojimus, tarp kurių ir pagrindinį, t. y. per 36 mėn. nuo ketinimų protokolo sudarymo pastatyti elektrinę. Atsakovė tinkamai vykdo ketinimų protokole numatytus įsipareigojimus ir yra suinteresuota kaip įmanoma greičiau pastatyti elektrinę ir prijungti ją prie elektros tinklų, kadangi tai yra tiesiogiai susiję su bendrovės gaunamomis pajamomis bei sėkmingu tolimesniu verslo vystymu. Tai patvirtina ir bendrovės pateikta banko garantija 224 985 Eur sumai, kuri užtikrina ketinimų protokolu prisiimtų įsipareigojimų tinkamą vykdymą.

7.       Atsakovė UAB „Evecon“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8.       Procesiniuose dokumentuose atsakovė UAB „Evecon“ nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovių sudarytų ketinimų protokolų galiojimą. Ieškiniu įrodinėjami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio, 1.86 straipsnio pagrindai, tačiau reiškiamas reikalavimas ir dėl UAB „Evecon“ ketinimų protokolo pripažinimo negaliojančiu, todėl ieškovė aiškiai laikosi pozicijos, kad sandoris nėra niekinis, bet nuginčijamas. Ieškinyje nėra nurodomas teisės aktas, kuris suteiktų ieškovei teisę ginčyti sandorį, kurio šalis ieškovė nėra (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Ieškiniu taip pat neformuluojamas reikalavimas dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu ketinimų protokolai traktuojami kaip nuginčijami sandoriai. Ieškinio argumentacija apskritai nėra susijusi su UAB „Evecon“ ketinimų protokolo sudarymo aplinkybėmis, tačiau aprašomas teisinis reguliavimas veiksmams po ketinimų protokolo sudarymo. Po sandorio sudarymo šalių atliekami veiksmai, susiję su kitomis administracinėmis procedūromis, objektyviai negali lemti anksčiau sudaryto sandorio negaliojimo pagrindo ar juo labiau daryti tokio sandorio niekiniu. Atsakovė kreipėsi dėl leidimo išdavimo, nepraleisdama įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino. Ieškovės pamąstymai apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų privalomumą neturi pagrindo, o leidimų išdavimo taisyklių 32.2 punktas nėra taikomas, kadangi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal PŪVPVĮ neturi būti atliekamos. Atsakovė tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal UAB „Evecon“ ketinimų protokolą. UAB „Evecon“ ne tik gavo leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bet ir gavo ESO 2022 m. rugpjūčio 8 d. prijungimo sąlygas dėl 12 700 kW galios saulės energijos elektrinės. Šiuo metu yra vykdomi saulės elektrinės projektavimo darbai. Neaišku, kodėl ieškovė turi pirmenybės teisę sudaryti ketinimų protokolą atsakovių atžvilgiu. UAB „Evecon“ 2022 m. kovo 10 d. prašymas pasirašyti ketinimų protokolą pateiktas anksčiau nei ieškovės 2022 m. kovo 23 d. prašymas pasirašyti protokolą. Prašymų nagrinėjimas vyksta atsižvelgiant į pateikimo chronologiją. Ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, pareikštas siekiant nesąžiningai konkuruoti su atsakove pasinaudojant teisinėmis priemonėmis.

9.       Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama pašalinti ją iš bylos, nes bylos išsprendimas neturės jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Solar PV“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad šios bylos baigtimi neturi suinteresuotumo ir prašė ginčą tarp šalių spręsti teismo nuožiūra.

11.       Trečiasis asmuo UAB „Vėjo pašvaistė“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės UAB „Kyla saulė“ ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti negaliojančiu tarp AB „Energijos skirstymo operatorus“ ir UAB „Evecon“ sudarytą ketinimų protokolą Nr. 22-17078 nuo jo sudarymo momento; pripažinti negaliojančiu tarp AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ ir UAB „GG LTU S10“ sudarytą ketinimų protokolą Nr. 22-09289 nuo jo sudarymo momento; kitoje dalyje ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-931-608/2023 ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Kyla saulė“ atsakovei UAB „Evecon“ 24 103,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei UAB „GG LTU S10“ – 12 978,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 98,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės ginčijamus ketinimų protokolus pripažinti prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei būtų pagrindas, jei būtų nustatytas abiejų šalių valia ginčijamais sandoriais siekti priešingų viešajai tvarkai ar gerai moralei tikslų, o tariamaisiais – tada, jei būtų abiejų šalių valia tokius sandorius sudaryti tik formaliai, nesiekiant jais sukuriamų teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovų sudaryti ketinimų protokolai yra vykdomi ir juose numatytas tikslas įgyvendinamas. Ieškovei neginčijant ketinimų protokolų vykdymo eigoje priimtų administracinių aktų (Tarybos nutarimų dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo ir kt.), ketinimų protokolų pripažinimas negaliojančiais jokių teisinių pasekmių ieškovei nesukels, nes atsakovėms ketinimų protokoluose nurodytų elektros energijos tinklo galios pralaidumų rezervavimas nebus panaikintas ir padėtis skirstomuosiuose tinkluose nepasikeis taip, jog atsirastų pakankamai ieškovės elektrinės prijungimui reikalingos galios pralaidumų.

14.       Ginčijamų protokolų pasirašymo metu galiojanti EEĮ 22 straipsnio redakcija nenumatė gamintojo pareigos pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, tokia nuostata įsigaliojo tik nuo 2022 m. liepos 8 d. Teritorijos vertinimo kriterijai nustatomi tinklų operatoriaus Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše. Iki minėto įstatymo pakeitimo įsigaliojimo operatorius neturėjo pareigos, pasirašydamas ginčijamus ketinimų protokolus, vertinti žemės sklypo ploto ir planuojamos statyti elektrinės galios pajėgumo atitikimą. Analogiškos nuostatos taikomos ir gamintojo teisei perleisti išankstines prisijungimo sąlygas. Tai, kad ketinimų protokolų sudarymo metu galioję teisės aktai tiesiogiai nenumatė leidimo perleisti išankstines projektavimo sąlygas, nesudaro pagrindo išvadai, jog toks perleidimas negalimas. Pagal ketinimų protokolų sudarymo metu galiojusius EEĮ ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-289 patvirtintą AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašą (toliau –Aprašas Nr. O3E-289) nebuvo draudimo perleisti išankstines projektavimo sąlygas. Draudimas perleisti išankstines projektavimo sąlygas atsirado tik nuo 2022 m. birželio 4 d. įsigaliojusiame pakeistame Apraše Nr. O3E-289. Atsakovės ketinimų protokolus sudarė iki minėto teisinio reglamentavimo pakeitimo įsigaliojimo, jų atžvilgiu netaikomi EEĮ pakeitimo įstatyme bei minėtame poįstatyminiame akte numatyti apribojimai perleisti išankstines projektavimo sąlygas bei ketinimų protokoluose numatytas teises.

15.       Teismas vertino, kad ieškovės argumentas, jog išduodant išankstines prisijungimo sąlygas ir sudarant ketinimų protokolą operatorė turėjo vertinti atsakovių valdomo žemės sklypo plotą, valdymo teisės turinį teisės statyti kontekste, nepagrįsta ir neatitinka teisės aktais nustatytos išankstinių prisijungimo sąlygų bei ketinimų protokolo sudarymo tvarkos bei sąlygų.

16.       Teismas pažymėjo, kad ketinimų protokolas yra susijęs su viešuoju interesu (EEĮ 2 straipsnio 109 punktas), tačiau iš esmės reguliuoja privačių elektros energijos gamintojų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Aplinkybė, jog įstatymas numato galimybę pratęsti terminą, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę ir gauti leidimą elektros energijai gaminti, tačiau atskirai nereglamentuoja prašymo leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti pateikimo termino pratęsimo tvarkos, sudaro pagrindą įstatymo reikalavimus, numatančius pastarąjį terminą, laikyti neturinčiais imperatyvaus pobūdžio ir suteikiančiais sandorio šalims teisę spręsti dėl šio termino pratęsimo ta apimtimi, kiek tai nepažeidžia ketinimų protokole numatyto bendro gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie energijos tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų termino. Įstatymas minėto termino taip pat nesieja su atitinkamos subjekto teisės įgyvendinimo pasibaigimu. Minėto vieno mėnesio nuo ketinimų protokolo pasirašymo termino kreiptis dėl leidimo išdavimo termino pažeidimo reikšmingumas vertintinas taip pat pagal EEĮ reguliavimo normas, reglamentuojančias pagrindus pasinaudoti gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo garantija (EEĮ 211 straipsnis). Tarp EEĮ 211 straipsnyje nurodytų pagrindų pasinaudoti gamintojo garantija gamintojo įsipareigojimo per vieną mėnesį Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pažeidimas nenumatytas.

17.       Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ginčijami ketinimų protokolai sudaryti nesilaikant tipinės formos, nes į ketinimų protokolus neįtraukta nuostata, jog protokolas negalioja, jei gamintojas per vieną mėnesį nuo protokolų pasirašymo nepateikia prašymo dėl leidimo išdavimo.

18.       Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolų pavyzdinė forma patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (nuo 2019 m. liepos 1 d. reorganizuota į Valstybinė energetikos reguliavimo tarybą) 2011 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. O3-163 „Dėl Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“ (paskutinė redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 1 d.). Tipinėje ketinimų protokolo formoje nenumatyta sąlyga, jog ketinimų protokolas negalioja, gamintojui praleidus vieno mėnesio terminą paduoti prašymą Tarybai išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Sąlyga, kad elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas ir ketinimų protokolas netenka galios, kai gamintojas pasirašęs ketinimų protokolą, per vieną mėnesį nesikreipia į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, buvo numatyta ginčijamų protokolų pasirašymo metu galiojusio Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-289 patvirtinto Aprašo 37.2 punkte. Aprašu patvirtintoje ketinimų protokolo formos 5.2.2.2 punkte yra nustatyta, kad protokolas nustoja galioti neįvykdžius bent vieno iš Protokolo 2.8, 2.4, 2.6, 2.7 papunkčiuose prisiimto įsipareigojimo ir dėl to netekus elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimo, t. y. Aprašo 37.2 punktas kaip ketinimų protokolo negaliojimo sąlyga tipinėje formoje nenumatytas.

19.       Pagrindai, kuriais ieškovė ginčija ketinimų protokolų galiojimą, neegzistavo protokolų sudarymo metu, o atsirado po jų sudarymo (termino kreiptis į Tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus praleidimas, žemės sklypo vietos pakeitimas). Ieškinio pareiškimo metu 2022 m. birželio 28 d. buvo atlikti ketinimų protokolų vykdymo veiksmai, kurių teisėtumo ieškovė neginčija. Taryba 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu O3E-689 išdavė UAB „Evecon“ leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus L-5699. UAB „Evecon“ 2022 m. gegužės 31 d. pateikė ESO elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraišką prijungimo sąlygoms gauti Nr. 22-55031. Taryba iš UAB „GG LTU S10“ 2022 m. birželio 1 d. gavo prašymą išduoti leidimą dėl 14 999 kW galios saulės energijos elektrinės (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „GG LTU S11“ 2022 m. gegužės 30 d. pateikė Tarybai raštą Nr. ZBIO-S22-14 „Patvirtinimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai“. Pagal CK 1.78 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateikiamas niekinio ir nuginčijamo sandorio apibrėžimą ketinimų protokolai laikytini nuginčijamais sandoriais, nes ieškovė šių sandorių negaliojimą grindžia jų vykdymo pažeidimais. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymuose nurodyti asmenys. Tuo atveju, jeigu ieškovės nurodyti pažeidimai, sudarant ir vykdant su atsakovėmis sudarytus ketinimų protokolus, suponuoja viešojo intereso pažeidimą, ieškovė neturi teisės šiuo pagrindu jų ginčyti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes vien ketinimų protokolų negaliojimas nesukels ieškovei ieškiniu reikalaujamų teisinių pasekmių, t. y. neatlaisvins ieškovei reikalingos elektros energijos galios pralaidumų. Jeigu tokie pralaidumai atsilaisvintų, prašymą sudaryti ketinimų protokolą dėl prijungimo prie to paties tinklo anksčiau už ieškovę yra pateikęs kitas gamintojas (UAB „Vėjo pašvaistė“) visam likusiam laisvam energijos pralaidumų kiekiui, nurodyta bendrovė turėtų pirmenybės teisę ieškovės atžvilgiu sudaryti ketinimų protokolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kyla saulė“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-931-608/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolus su operatore pasirašė nesiekdamos jų realiai vykdyti, o tik turėdamos tikslą nesąžiningai rezervuoti galią elektros tinkluose anksčiau už kitus gamintojus. 2022 m. kovo 29 d. buvo sudarytas UAB „Evecon“ ketinimų protokolas Nr. 22-17078 pagal 2022 m. kovo 10 d. prašymą pasirašyti su ja ketinimų protokolą dėl 12 700 kW įrengtosios galios saulės elektrinės pastatymo ir prijungimo prie elektros tinklų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas). (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo plotas yra vos 0,2151 ha, t. y. jis yra mažesnis nei 1 ha. 2022 m. balandžio 26 d. UAB „Evecon“ pateikė prašymą Tarybai išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus dėl 12 700 kW galios saulės elektrinės įrengimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad poveikio aplinkai procedūrų UAB „Evecon“ atlikti neturi. 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. O3E-689 Taryba išdavė atsakovei leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus Nr. L-5699. 2022 m. gegužės 31 d. atsakovė ESO pateikė paraišką prijungimo sąlygoms gauti, kurios atsakovei buvo išduotos 2022 m. rugpjūčio 8 d. Vis dėlto UAB „Evecon“ veiklos pradiniame žemės sklype – (duomenys neskelbtini) Žemės sklype, kuris buvo nurodytas UAB „Evecon“ ketinimų protokole, jau nevykdys. 2022 m. gruodžio 30 d. jai yra išduotas naujas leidimas Nr. L-6064, kuriame numatyta, kad veikla bus vykdoma kituose trijuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas net 27,3979 ha.

20.2.                      2022 m. balandžio 20 d. buvo sudarytas UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolas Nr. 22-09289 pagal UAB „GG LTU S10“ 2022 m. kovo 21 d. prašymą pasirašyti ketinimų protokolą dėl 14 999 kW įrengtosios galios saulės elektrinės pastatymo ir prijungimo prie elektros tinklų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas). (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo plotas yra tik 1,9033 ha. Atitinkamai, 2022 m. birželio 1 d. UAB „GG LTU S10“ pateikė prašymą Tarybai išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus dėl 14 999 kW galios saulės elektrinės įrengimo (duomenys neskelbtini) Žemės sklype. UAB „GG LTU S10“ Tarybai nurodė, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ji atlikti neturi. Vis dėlto 2022 m. rugpjūčio 29 d. UAB „GG LTU S10“ pateikė prašymą operatorei pakeisti sudarytą ketinimų protokolą, nurodant, kad UAB „GG LTU S10“ įsipareigoja pastatyti 14 999 kW įrengtosios galios saulės elektrinę žemės sklype, esančiame jau visai kitame rajone – (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kai tokio žemės sklypo plotas net 23,3905 ha. 2022 m. rugsėjo 28 d. susitarimu Nr. 22KR-SD-9421 „Dėl 2022-04-20 elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo Nr. 22-09289 pakeitimo“ operatorė pakeitė UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolą. Atitinkamai, 2022 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. O3E-1340 Taryba išdavė UAB ,,GG LTU S10“ leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-5985.

20.3.                      UAB „Evecon“ ketinimų protokolas ir UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolas yra niekiniai ir negaliojantys, kaip tariamieji, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai. Nurodytos atsakovės su jomis pasirašytų ketinimų protokolų, tokių, dėl kurių susitarė su operatore, faktiškai niekada nevykdė – eigoje abi atsakovės pakeitė žemės sklypus, kuriuose planavo vystyti veiklą. Nurodytos atsakovės su jomis pasirašytų ketinimų protokolų niekada ir neketino vykdyti tokia apimtimi, dėl kurios susitarė – pradiniai žemės sklypai buvo net netinkami veiklai. Tai, kad UAB „GG LTU S10“ veiklos teritoriją pakeitė vėliau pakeisdama savo ketinimų protokolą, o UAB „Evecon“ veiklos teritoriją pakeitė jau leidimo išdavimo stadijoje, tik rodo, kad nuo pat atsakovių ketinimų protokolų sudarymo momento jie buvo niekiniai. Jei atsakovės būtų ketinimų protokolų sudarymo momentu nurodžiusios tikruosius sklypus, kuriuose iš tiesų planavo vystyti veiklą, t. y. daug didesnius žemės sklypus, tai nebūtų turėjusios galimybių jau 2022 m. balandžio-birželio mėn. kreiptis į Tarybą dėl leidimų joms išdavimo, nes nebūtų tuo metu spėjusios atlikti poveikio aplinkai vertinti procedūrų.

20.4.                      Kadangi šalys negali patvirtinti niekinio sandorio, niekinių atsakovių ketinimų protokolų vykdymas jokių teisių ir pareigų atsakovėms nesukuria. Pripažinus negaliojančiais UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolus, toliau objektyviai negalėtų būti vykdomi ir jų pagrindu priimti administraciniai aktai, nes tokių administracinių aktų galiojimas susijęs su ketinimų protokolų galiojimu; negaliojant ketinimų protokolams, netenka galios ir atlikta remiantis jais galios elektros tinkluose rezervacija, o operatorė tokiu atveju nebeturi pareigos prijungti gamintojo įrenginių prie elektros tinklo.

20.5.                      Susitarti galima tik dėl to, ką objektyviai įvykdyti įmanoma. Pirminiuose UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ (duomenys neskelbtini) Žemės sklype ir (duomenys neskelbtini) Žemės sklype veiklos vykdyti nebuvo objektyviai įmanoma dėl per mažo žemės sklypų ploto. Ketinimų protokolų tikslas – rezervuoti galią elektros tinkluose bei apeiti įstatymų reikalavimus dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos ir didesnio prievolės įvykdymo užtikrinimo mokėjimo, o tik vėliau surasti realų pagrindą veiklai vykdyti. Teismas nepagrįstai prievolės įmanomumą siejo tik su operatoriaus įstatymo lygiu įtvirtintomis pareigomis – turėjimu ar neturėjimu pareigos ketinimų protokolo sudarymo momentu tikrinti žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti veikla, pakankamumą (pagal plotą) tokiai veiklai. Teismas visai neatsižvelgė į bendruosius sutarčių sudarymo principus – tiek reikalavimą susitarti dėl įmanomo įvykdyti objekto, tiek ir bendruosius visos teisinės sistemos sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus.

20.6.                      UAB „Evecon“ pradiniame žemės sklype vykdyti veiklos būtų buvę neįmanoma, nes toks žemės sklypas, esantis vos 0,2151 ha ploto, buvo per mažas veiklai vykdyti. Tai patvirtinta UAB „Energetikos projektai“ išvadoje. Ieškovei patikrinus viešus registrus, bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) esančio Žemės sklypo, kuriame UAB „Evecon“ neva siekė vystyti ūkinę veiklą, atžvilgiu nėra įregistruota jokia informacija apie tai, kad atsakovė turėtų teisę šį žemės sklypą kokiais nors pagrindais valdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėta atsakovė iki 2022 m. balandžio 26 d. būtų atlikusi poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurios pagal tikruosius jos ketinimus veiklą vykdyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose būtų privalomos.

20.7.                      UAB „GG LTU S10“ veiklos pradiniame žemės sklype taip pat nebevykdys. Pakeitimai, pagal kuriuos nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos, įsigaliojo 2022 m. liepos mėn.; nurodyta atsakovė 2022 m. rugsėjo mėn. pasirašė ketinimų protokolo pakeitimą ir tik po šios datos kreipėsi į Tarybą dėl leidimo jai išdavimo. Kaip ir UAB „Evecon“ atveju, akivaizdu, kad pirminiame žemės sklype vykdyti veiklos būtų buvę neįmanoma, nes toks (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas, kurio plotas vos 1,9033 ha, buvo per mažas veiklai vykdyti. Tai yra patvirtinta UAB „Energetikos projektai“ išvadoje. Tai įrodo ir aplinkybė, kad vėliau veikla perkelta vykdyti į žymiai didesnį žemės sklypą – (duomenys neskelbtini) Žemės sklypą, kurio plotas net 23,3905 ha. Jeigu 2022 m. birželio mėn. Agentūra būtų vertinusi aplinkybę, kad atsakovė veiklą planuoja vykdyti vis dėlto 23,3905 ha žemės sklype, tai būtų priėmusi išvadą, kad atlikti atranką dėl poveikio aplinkai yra privaloma. Esminis reikalavimas yra toks, kad žemės sklypas jau pradžioje, pradiniame ketinimų protokole, turi būti toks, kuriame bent jau hipotetiškai statyti elektrinę būtų įmanoma. Praktikoje 1 MW saulės elektrinė turėtų būti statoma ne mažesniame kaip 1 ha žemės sklype.

20.8.                      Tiek UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“, tiek ESO, sudarydami UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolus, veikė kaip profesionalai, kurie turi patirties sudarant tokio pobūdžio sandorius. Atsakovės turėjo galimybę racionaliai ir protingai apmąstyti bei įvertinti ketinimų protokolų turinį, taip pat turėjo visas galimybes numatyti, kad ketinimų protokoluose nurodyti žemės sklypai yra netinkami numatytai veiklai vykdyti, nepriklausomai nuo to, ar tokį kriterijų įstatymas įpareigoja atskirai vertinti, ar ne.

20.9.                      Remiantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis, jeigu UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ jau ketinimų protokolų pasirašymo momentu būtų pateikusios realius duomenis Agentūrai dėl planuojamos ūkinės veiklos (duomenys neskelbtini) Žemės sklype, tai įmonės būtų turėjusios atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo bei joms nebūtų pavykę apeiti įstatymo ir pasinaudoti nuo 2022 m. liepos mėn. įsigaliojusiais pakeitimais, pagal kuriuos poveikio aplinkai vertinimo procedūros dėl saulės šviesos elektrinių neatliekamos. Byloje nėra duomenų, kad nurodytos atsakovės būtų kreipusios į Agentūrą dėl veiklos vykdymo minėtuose žemės sklypuose.

20.10.                      Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusių EEĮ 211 straipsnio 1 dalies pakeitimų pagrindu buvo padidintas gamintojo, pasirašiusio ketinimų protokolą, prievolių užtikrinimo dydis. UAB „Evecon“ pagal naują tvarką (pagal EEĮ 211 straipsnio 1 dalį) būtų turėjusi mokėti 635 000 Eur dydžio užstatą, kai šiuo metu yra sumokėjusi 190 500 Eur, t. y. tris kartus mažiau. UAB „GG LTU S10“ pagal naują tvarką būtų turėjusi mokėti 749 950 Eur, kai šiuo metu yra sumokėjusi 224 985 Eur. Pasirašiusios ketinimų protokolus su itin mažo ploto žemės sklypais, netinkančiais veiklai vykdyti, atsakovės užsitikrino galios elektros tinkluose rezervaciją, o jau tik vėliau ėmė realiai ieškoti tinkamų veiklai žemės sklypų.

20.11.                      Nustatinėdamas, ar UAB „GG LTU S10“ turėjo teisę naudotis iš kito ūkio subjekto gautomis išankstinėmis prijungimo sąlygomis bei pateikti prašymą dėl leidimo išdavimo nesilaikant 1 mėn. termino, teismas pirmiausia privalėjo nustatyti, ar susiklosčiusiems santykiams yra taikomos civilinės teisės nuostatos, ar viešosios teisės nuostatos. Nustatęs, kad susiklosčiusiems santykiams taikomos viešosios teisės nuostatos, teismas nebūtų galėjęs dispozityviai interpretuoti teisės normų, kaip tai būdinga civiliniuose teisiniuose santykiuose. UAB „GG LTU S10“ neturėjo teisės perimti iš kito gamintojo išankstinių prijungimo sąlygų, nes, remiantis administracinėje teisėje galiojančiu principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, tokių išankstinių prijungimo sąlygų perleisti UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolo pasirašymo metu nebuvo galima. Kita vertus, UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolo pakeitimas pasirašytas jau galiojant tiesioginiam draudimui, įtvirtintam teisės aktuose, kad perleisti išankstines prijungimo sąlygas draudžiama. Nuostata, tiesiogiai draudžianti perleisti išankstines prijungimo sąlygas kitiems subjektams, buvo galiausiai teisės aktuose įtvirtinta siekiant sureguliuoti situaciją, kai elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimo procedūros nebuvo pakankamai aiškios ir kilo grėsmė tokių procedūrų skaidrumui. Buvo siekiama sureguliuoti situaciją, kad rezervuotos tinklų galios ir pralaidumai netaptų komercinių santykių objektu tarp atsinaujinančios energijos vystytojų ir elektros tinklų galias rezervavusių subjektų.

20.12.                      Teismas nepasisakė apie tai, kad UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolo pakeitimas buvo pasirašytas galiojant naujai Aprašo redakcijai, kuri jau ir tiesiogiai draudžia perleisti išankstines prijungimo sąlygas. Tarybos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-833 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintame operatorės Pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais apraše (toliau – Aprašas Nr. O3E-833), jo 20 punkte, tiesiogiai buvo nurodoma, kad „Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra likviduojamas ar reorganizuojamas juridinis asmuo ar fizinio asmens mirties atveju.“ 2022 m. birželio 4 d. įsigaliojo Aprašas Nr. O3E-833. 2022 m. rugsėjo 28 d., buvo pasirašytas susitarimas dėl UAB „GG LTU S10“ dėl ketinimų protokolo Nr. 22-09289 pakeitimo. Tai reiškia, kad UAB „GG LTU S10“ pakeistam ketinimų protokolui taikomas Aprašas Nr. O3E-833, kuris jau ir tiesiogiai draudė perleisti išankstines prisijungimo sąlygas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog iki 2022 m. birželio 4 d. perimti išankstines prijungimo sąlygas UAB „GG LTU S10“ galėjo, tai bet kokiu atveju UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolo pakeitimui taikomas jau Aprašas Nr. O3E-833, kuriame draudimas perleisti išankstines prijungimo sąlygas numatytas tiesiogiai. Dėl šios priežasties UAB „GG LTU S10“ negali naudotis iš UAB „GG LTU S6“ gautomis išankstinėmis prijungimo sąlygomis.

20.13.                      Reikalavimas kreiptis į Tarybą per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo su prašymu išduoti leidimą yra imperatyvus, kurio neįvykdžius – ketinimų protokolas netenka galios. UAB „GG LTU S10“ praleidusi tokį terminą, nulėmė UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolo negaliojimą ir šiuo atskiru pagrindu. EEĮ 22 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad ketinimų protokole pateikiamas, be kita ko, gamintojo įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba pateikti prašymą dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione. Poįstatyminiame akte, Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punkte, yra nustatyta, kad elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas ir ketinimų protokolas netenka galios, kai gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, per vieną mėnesį nesikreipia į Tarybą su prašymu išduoti leidimą. Aprašu Nr. O3E-289 patvirtintoje ketinimų protokolo formoje, jos 5.2.2.2 punkte, yra nustatyta, kad protokolas nustoja galioti neįvykdžius bent vieno iš Protokolo 2.8, 2.4, 2.6, 2.7 papunkčiuose prisiimto įsipareigojimo ir dėl to netekus elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimo. Ieškovės įsitikinimu, šia nuostata siekta nukreipti ne į 2.8 punktą, o į (chronologiškai) 2.3 punktą (buvo atlikta rašybos klaida), įtvirtinantį šią nuostatą: „2.3 Gamintojas įsipareigoja per 1 mėnesį nuo Protokolo pasirašymo dienos pateikti Tarybai prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.“ Taigi siekta nukreipti į tipinės formos 2.3 punktą, kuris atitinka Aprašo O3E-289 37.2 punktą. Tipinėje formoje nurodytas 2.8 punktas pagal prasmę visiškai netinka 5.2.2.2 punkto, nes 2.8 punkte nurodoma, kad, jeigu gamintojas pasirenka kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės prijungimo tašką nei paskyrė operatorius, ir dėl to padidėja elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos, gamintojas įsipareigoja apmokėti šias padidėjusias pagrįstas sąnaudas. Susidarius 2.8 punkte nurodytai situacijai, būtų nelogiška laikyti ketinimų protokolą nustojus galioti, kai tame pačiame 2.8 punkte yra aiškiai įtvirtina gamintojo padėtį švelninanti teisės norma – gamintojas turi teisę keisti elektrinės prijungimo tašką, jeigu tik pats gamintojas apmoka padidėjusias dėl to sąnaudas. Teisės aktuose yra įtvirtinti imperatyvai dėl to, kad subjektas dėl minėto leidimo privalo kreiptis per ne vėliau kaip vieną mėnesį. Esant reguliavimui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus privalo būti išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o Tarybai per 30 dienų nesureagavus į tinkamai pateiktą prašymą leidimui, leidimas laikomas išduotu automatiškai (EEĮ 17 straipsnio 2 dalis), būtų nelogiška laikyti, kad terminas kreiptis į Tarybą dėl leidimo išdavimo gali būti pratęsiamas šalių iniciatyva.

20.14.                      UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolų negaliojimas sukels ieškovei reikalaujamas teisines pasekmes, t. y. tokiu atveju, atlaisvinus galią elektros tinkluose, atlaisvėtų arba 27,699 MW, arba 7,699 MW pralaidumų, priklausomai nuo to, ar teismo paminėtai UAB „Vėjo pašvaistei“ priklausytų 40 MW, ar 60 MW (klausimas dėl skirtumo, t. y. 20 MW, sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje). Ieškovė byloje pretenduoja mažiausiai į 7,699 MW. UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ negali turėti lūkesčių, kad jos, neteisėtai rezervavusios galią tinkle, turės nevaržomas galimybes tokia galia naudotis tarsi rezervuota teisėtai. Pripažinus UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolus negaliojančiais, atsakovių turimi kiti pagal ketinimų protokolus gauti administraciniai aktai netektų prasmės dėl jų sąsajos su atsakovių ketinimų protokolais. Nuo ketinimų protokolų galiojimo priklauso ir leidimų galiojimas. Kaip yra pripažinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. balandžio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3670-415/2019, esant negaliojančiam ketinimų protokolui, pasibaigia prievoliniai teisiniai santykiai tarp gamintojo bei tinklų operatoriaus, todėl nėra jokio pagrindo tęsti procedūrų, kurios susijusios su tokiu ketinimų protokolu, įskaitant naudojimąsi išduotais leidimais. Pripažinus UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolus negaliojančiais, jų atžvilgiu turėtų būti taikomos šių atsakovių ketinimų protokolų 6.2 punktuose nurodytos pasekmės.

20.15.                      2023 m. kovo mėn. aktualioje elektros tinklų linijoje buvo 67,7 MW laisvi galios pralaidumai. Tai patvirtino AB „Litgrid“, pateikusi į bylą 2023 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimus, kai teismas įpareigojo tai padaryti. Pripažinus neteisėtais UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolus, tinkle atsilaisvintų 27,699 MW, o tai reiškia, kad galios užtektų tiek UAB „Vėjo pašvaistė“, kuri siekia prie turimų 40 MW gauti dar 20 MW, tiek ir (dalyje) UAB „Kyla saulė“, t. y. ne mažiau kaip 7,699 MW. Jeigu civilinės bylos Nr. eA2-5524-1167/2023 UAB „Vėjo pašvaistė“ nelaimėtų ir jai liktų turimi 40 MW, tai tokiu atveju UAB „Kyla saulė“ reikalavimas galėtų būti patenkinamas visa apimtimi, nes elektros tinkle būtų likę 27,699 MW.

20.16.                      Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi nuginčijamo sandorio teisės normomis, nes atsakovių UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolai yra niekiniai sandoriai. Kadangi UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“, sudarydamos ketinimų protokolus, nesiekė jų vykdyti ta apimtimi, dėl kurios buvo susitarta, darytina išvada, kad atsakovės šiuos ketinimų protokolus sudarė ne siekdamos juos vykdyti ir jų pagrindu atlikti tolimesnius veiksmus siekiant statyti elektrines, o tik rezervuoti anksčiau už kitus gamintojus elektros energijos pajėgumus iki įsigalios naujas reguliavimas, t. y. sandoriai yra tariamieji.

20.17.                      UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovės kreipėsi į operatorę dėl ketinimų protokolų sudarymo, neturėdamos ketinimų juos vykdyti tokia apimtimi, dėl kurios buvo susitarta. Jeigu atsakovės būtų ketinimų protokolų sudarymo momentu nurodžiusios tikruosius sklypus, kuriuose iš tiesų planavo vystyti veiklą, t. y. daug didesnius žemės sklypus, tai nebūtų turėjusios galimybių jau 2022 m. balandžio – birželio mėn. kreiptis į Tarybą dėl leidimų joms išdavimo, nes nebūtų tuo metu spėjusios atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

20.18.                      Net jeigu būtų laikoma, kad byloje ginčijami nuginčijami sandoriai, tai ieškovė turi teisę tokius sandorius ginčyti. Ieškovė reiškia reikalavimą byloje įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-289 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo derinimo“ 4 priede patvirtintą formą sudaryti ketinimų protokolą su ieškove remdamasi ta aplinkybe, kad su ja privalėjo būti sudaryta viešoji sutartis (CK 6.184 straipsnio 4 dalis), tačiau operatorė atsisako su ieškove sudaryti ketinimų protokolą tik dėl su kitomis atsakovėmis sudarytų neteisėtų sandorių.

20.19.                      Ieškovė yra pateikusi operatorei visus dokumentus, reikalingus ketinimų protokolui sudaryti. Operatorė nėra nurodžiusi ieškovei jokių priežasčių, kodėl su ja negalėtų būti pasirašytas ketinimų protokolas, tik vienintelę, kad „situacija tinkle yra pasikeitusi”. Reikalavimas sudaryti su ieškove ketinimų protokolą reiškiamas ir dėl tos priežasties, kad, pripažinus atsakovių ketinimų protokolus negaliojančiais, ieškovė yra pirmoje eilėje, su kuria turėtų būti pasirašytas ketinimų protokolas. Jeigu viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolai nebūtų pasirašyti, tai su ieškove nebūtų buvę atsisakyta sudaryti ketinimų protokolo, kurį ji ir prašo teismo įpareigoti pasirašyti. Nors skundžiamame sprendime šis klausimas taip pat nėra keliamas, ieškovė akcentuoja, kad ji vis dar turi teisę pasinaudoti jai 2022 m. kovo 15 d. išduotomis išankstinėmis prisijungimo sąlygomis Nr. ITS22-13643.

20.20.                      Teismas UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ atžvilgiu priteisė neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas. Teismas nusprendė UAB „GG LTU S10“ naudai iš ieškovės priteisti 12 978,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, o UAB „Evecon“ naudai priteisti 24 103,83 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė mano, kad UAB „GG LTU S10“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas ne mažiau kaip 1 723,35 Eur suma, o UAB „Evecon“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas ne mažiau kaip 11 544,11 Eur suma. Ieškovė nustatė, kad dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovavimo išlaidos, reikšmingai viršija rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius. Be to, tiek UAB „GG LTU S10“, tiek UAB „Evecon“ patyrė išlaidų už paslaugas, kurios nėra laikytinos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, todėl už šias paslaugas teismas išvis negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

20.21.                      Ieškovės įsitikinimu, apeliacinę bylą išnagrinėti operatyviau ir teisingiau būtų įmanoma ją nagrinėjant tik žodiniuose posėdžiuose. Šis prašymas grindžiamas bylos kompleksiškumu, taip pat atsakovių strategija nepasisakyti dėl pirminių žemės sklypų ir nukreipti teismo dėmesį nuo esminių ieškovės argumentų byloje.

21.       Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

 

21.1.                      Ne „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ užkirto kelią ieškovei sudaryti ketinimų protokolą su operatore, neatlikus tinklo rekonstrukcijos, o UAB „Vėjo pašvaistė“, kuri pateikė prašymą dėl 60 MW saulės elektrinės prijungimo, o galiausiai su AB „Litgrid“ sudarė ketinimų protokolą dėl 40 MW saulės elektrinės prijungimo, dėl ko, kaip nurodyta ir AB „Litgrid“ šioje byloje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, buvo užrezervuota visa tinkle likusi galia.

21.2.                      Ieškovė gina išimtinai savo privatų interesą sudaryti ketinimų protokolą, todėl šiuo atveju ieškovė gali reikšti tik ieškinį, siekdama nuginčyti sandorį, bet negali reikalauti teismo konstatuoti, kad sandoris yra niekinis. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Ieškovė nėra nei ginčo ketinimų protokolų šalis, nei ketinimų protokolai daro įtaką ieškovės teisėms ar pareigoms, nes ieškovei užkirto kelią sudaryti ketinimų protokolą su operatore, neatlikus tinklo rekonstrukcijos, būtent UAB „Vėjo pašvaistė“ su AB „Litgrid“ sudarytas ketinimų protokolas, o ne atsakovių sudaryti ketinimų protokolai. Ieškovė turi teisę ginčyti nebent tik minėto gamintojo su AB „Litgrid“ sudarytą ketinimų protokolą, kuris būtent ir turėjo tiesioginę įtaką, kad ketinimų protokolas, ieškovei neatlikus tinklo rekonstrukcijos, bet kuriuo atveju nebegalėjo būti sudarytas su ieškove.

21.3.                      Ieškovė elgėsi nesąžiningai, pažeisdamas proceso teisės normas, t. y. jau pasibaigus parengiamajai bylos stadijai ir po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, teikė naujus argumentus, kurie nesudaro ieškinio pagrindo ir nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas. Dėl to ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl žemės ploto, perleistų išankstinių prijungimo sąlygų turėtų būti nevertinami, kaip nepatenkantys į šios bylos nagrinėjimo ribas, šie argumentai šiai bylai apskritai nėra reikšmingi.

21.4.                      Pripažinti negaliojančiu su UAB „GG LTU S10“ sudarytą ketinimų protokolą Nr. 22-17078, kai UAB „GG LTU S10“ kiek praleido numatytą 30 dienų terminą kreiptis į Tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo (kreipėsi per 42 dienas), nesant nei galiojusio imperatyvaus įstatyminio reglamentavimo, pagal kurį dėl tokio įpareigojimo neįvykdymo ketinimų protokolas netektų galios, o operatorė turėtų teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimu, nei tokios nuostatos nebuvus ketinimų protokole Nr. 22- 17078, nėra jokio teisinio pagrindo. Net pripažinus, kad ketinimų protokolų galiojimas kuris laikas po jų sudarymo dėl įsipareigojimų nevykdymo nutrūktų, tai savaime neturėtų įtakos ieškovės teisėms. Tokiu atveju po ketinimų protokolų galiojimo nutrūkimo atsiradusi laisva galia tinkle būtų rezervuojama bendra tvarka gamintojams teikiant prašymus sudaryti ketinimų protokolus.

21.5.                      Jokie reikalavimai žemės sklypo plotui ketinimų protokolų sudarymo metu neegzistavo, kaip ir neegzistavo operatorės pareiga vertinti gamintojo nurodytą žemės sklypą bei jo plotą. Nėra jokių priežasčių ieškovės teiginiams, kad atsakovės, sudarydamos ketinimų protokolus, siekė apeiti nustatytą tvarką, realiai nevykdydamos ketinimų protokolais prisiimtų įsipareigojimų. Po ketinimų protokolų sudarymo Taryba jau yra išdavusi atsakovėms leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus būtent ketinimų protokoluose nurodytai galiai, taip pat atsakovės vykdo tolesnius ketinimų protokolais prisiimtus įsipareigojimus, taip eidamos prie numatyto tikslo įrengti saulės elektrines ir jas prijungti prie elektros tinklo. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad ketinimų protokolais buvo susitarta dėl to, ko neįmanoma įvykdyti, nes ketinimų protokolai yra vykdomi.

21.6.                      Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tos pačios grupės įmonės UAB „GG LTU S6“ perleistų išankstinių prijungimo sąlygų UAB „GG LTU S10“ šiai bylai apskritai neturi jokios reikšmės, nes šioje byloje ginčo dalyką sudaro ketinimo protokolų ginčijimas, o išankstinės prijungimo sąlygos nėra ginčijamos – tai nėra šios bylos dalykas. Be to, pagal ketinimų protokolų sudarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą nebuvo draudimo perleisti išankstines prijungimo sąlygas.

21.7.                      Šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad operatorė bei UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ sudarė ketinimų protokolus, siekdamos viešajai tvarkai ar gerai moralei priešingų tikslų arba tik dėl akių. Ketinimų protokolai sudaryti tam, kad UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ įrengtų savo suplanuotas saulės elektrinės ir jos būtų prijungtos prie elektros tinklo, ir jie yra vykdomi.

21.8.                      Ieškovė šioje byloje prašo įpareigoti operatorę su ja sudaryti ketinimų protokolą pagal išduotas išankstines prijungimo sąlygas NR. ITS22-13643, kurių galiojimo terminas yra pasibaigęs 2022 m. rugsėjo 15 d., t. y. praėjus šiam ginčui aktualiame galiojusiame Apraše (jo 7 punkte) nustatytam 6 mėnesių galiojimo terminui. Toks terminas nustatytas, nes tokiose prijungimo sąlygose numatyti techniniai reikalavimai ir sprendimai, kurie suėjus minėtam terminui gali pasikeisti. Todėl pasibaigus šiam 6 mėnesių galiojimo terminui, išankstinės prijungimo sąlygos Nr. ITS22-13643 neteko galios. Vertinant dabartinę situaciją operatorės elektros tinkle, net nevertinant ginčijamais ketinimų protokolais rezervuotos galios, dalis techninių reikalavimų, nurodytų išankstinėse prijungimo sąlygose Nr. ITS22-13643, neabejotinai keistųsi (pavyzdžiui, saulės elektrinę būtų galima prijungti tik su techniniais ribojimais arba atliekant tinklo rekonstrukciją).

21.9.                      Bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta išsamiai per kelis visą dieną trukusius teismo posėdžius, kur visiems proceso dalyviams teismas buvo suteikęs teisę išsamiai pasisakyti dėl bylos aplinkybių, pateikti savo argumentus.

22.       Atsakovė UAB „GG LTU S10“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                       Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolą sudarė neketindama jo vykdyti. Priešingai: atsakovė UAB „GG LTU S10“ sėkmingai vykdo ketinimų protokolą, turi leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, turi leidimą statybai.

22.2.                      Teisės aktai neįtvirtino atsakovės UAB „GG LTU S10“ pareigos pateikti ESO dokumentus, o ESO tikrinti, jog žemės sklypo plotas bus pakankamas įrengti planuojamo galingumo saulės elektrinei. Teisės aktai nenumatė tokių reikalavimų, kurių nesilaikymu apeliantė nepagrįstai kaltina atsakovę UAB „GG LTU S10“. UAB „GG LTU S10“ kreipėsi į ESO dėl ketinimų protokolo sudarymo nurodydama pirmąjį žemės sklypą, kadangi planavo saulės elektrinę vystyti prie šio sklypo papildomai prijungus gretimus sklypus. Ketinimų protokolo sudarymo metu nebuvo pabaigtos derybos su kitų kaimyninių sklypų savininkais, todėl buvo nuspręsta kreiptis dėl ketinimų protokolo sudarymo nurodant jau turimą žemės sklypą. UAB „GG LTU S10“ geresnėmis sąlygomis radus patrauklesnį žemės sklypą, kuris yra didesnis, buvo nuspręsta jame ir vystyti saulės elektrinės projektą. Teisės aktai leido pakeisti vieną sklypą į kitą, atitinkamai pakeičiant ketinimų protokolą. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad 14,999 MW galingumo saulės elektrinės statyba pirminiame žemės sklype būtų buvusi neįmanoma, atsižvelgiant į įvairius galimus technologinius sprendimus tokio galingumo saulės elektrinės statybai. Be to, UAB „GG LTU S10“ žinojo, kad, jai nevykdant įsipareigojimo pastatyti ketinimų protokole numatyto galingumo saulės elektrinės, ESO galėtų pasinaudoti UAB „GG LTU S10“ išduota banko garantija. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1560-854/2023 išaiškinimai yra taikytini ir šio ginčo atveju. Vadovaujantis nurodyta teismo praktika, argumentai dėl žemės sklypo netinkamumo ar nepakankamumo saulės elektrinei vystyti šioje byloje apskritai neturi jokios teisinės reikšmės.

22.3.                      Atsakovė UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolą sudarė nesiekdama išvengti PŪVPAVĮ reikalavimų. Ketinimų protokolo sudarymo metu UAB „GG LTU S10“ nežinojo ir negalėjo žinoti apie būsimus PŪVPAVĮ pakeitimus, o savo pareigas dėl poveikio aplinkai vertinimo UAB „GG LTU S10“ buvo įvykdžiusi. UAB „GG LTU S10“ inicijavo poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, tačiau Agentūra nurodė, kad atsakovei nurodytų procedūrų atlikti apskritai nereikia. Ši procedūra (atranka) saulės elektrinių statybai tapo nebereikalinga nuo 2022 m. liepos 8 d.

22.4.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad UAB „GG LTU S10“ siekė išvengti didesnio prievolių įvykdymo užtikrinimo. Gamintojų prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžiai yra siejami su planuojamų statyti saulės elektrinių galingumu. EEĮ buvo įtvirtinta gamintojų pareiga pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą operatoriui, sumą skaičiuojant nuo kiekvieno planuojamo įrengti saulės elektrinės kW. Aplinkybė, kokio dydžio žemės sklype gamintojas ketina statyti saulės elektrinę, neturi reikšmės prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžiui.

22.5.                      UAB „GG LTU S10“ turėjo teisę perimti išankstines prijungimo sąlygas iš kito subjekto, perleidimo metu teisės aktai nedraudė tokio perleidimo. Draudimas perleisti išankstines prisijungimo sąlygas buvo įtvirtintas jau gerokai po to, kai „UAB GG LTU S6“ išankstines prisijungimo sąlygas perleido UAB „GG LTU S10“, o teisės aktai atgal negalioja.

22.6.                      UAB „GG LTU S10“ kreipimosi dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimo terminas ketinimų protokolo nedaro negaliojančiu. EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostata yra dispozityvi. EEĮ 22 straipsnio 10 punkte numatyta, kad EEĮ 9 straipsnio 2 punkte numatytas terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui gaminti elektros energiją gauti, pratęsiamas dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino. EEĮ 22 straipsnio 10 dalis numato galimybę pratęsti terminą, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę ir gauti leidimą elektros energijai gaminti, tačiau atskirai nereglamentuoja prašymo leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti pateikimo termino pratęsimo tvarkos. Tai leidžia ir EEĮ reikalavimus, numatančius terminą pateikti prašymą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, laikyti dispozityviais ta apimtimi, kiek tai nepažeidžia ketinimų protokole numatyto bendro gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie energijos tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų termino. Ketinimų protokolo tipinėje formoje nenumatyta, kad ketinimų protokolas netenka galios, jei gamintojas per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos nepateikia prašymo dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

22.7.                      Apeliantės argumentai dėl atsakovės UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolo panaikinimo pasekmių yra nepagrįsti. Ketinimų protokolo pripažinimas negaliojančiu neturėtų jokios reikšmės UAB „GG LTU S10“ turimo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimui.

22.8.                      Jeigu (duomenys neskelbtini) 110 kV skirstykloje ir atsirastų laisvų galios pajėgumų (egzistuoja nebent hipotetinė tokio įvykio galimybė), byloje nėra jokių įrodymų, kad operatorė pasirašytų ketinimų protokolą su apeliante dėl 12 MW įrengtosios galios saulės elektrinės statybos.

22.9.                      Apeliantės cituojamas LVAT procesinis sprendimas su ginčo situacija neturi nieko bendro, o LVAT išaiškinimai sprendime bylai neaktualūs, juolab, kad LVAT sprendime nagrinėjo seniai nebeaktualų reglamentavimą (2015 m. gegužės 7 d. EEĮ redakcija). Apeliantė selektyviai cituoja LVAT, tačiau net ir apeliantės pateikiamos citatos nepatvirtina jos teiginio, kad panaikinus ketinimų protokolą atsakovės leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nustotų galioti.

22.10.                      Atsakovės UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolas nėra ir negali būti laikomas niekiniu sandoriu, taip pat nėra ir tariamas sandoris. UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolą realiai vykdo, turi leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus bei statybą leidžiantį dokumentą. Ketinimų protokolas neprieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, šis sandoris yra realus ir teisėtas.

22.11.                      Ieškovė neturi teisės teikti ieškinio, nes yra materialiai nesuinteresuota bylos baigtimi. Pirmenybė sudaryti ketinimų protokolą teko ne ieškovei, o UAB „Vėjo pašvaistė“. Ieškovė neginčija 2022 m. kovo 29 d. ESO sprendimo atsisakyti su ieškove sudaryti ketinimų protokolą, neginčija UAB „GG LTU S10“ leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tad net ir „sėkminga“ bylos baigtis apeliantei nesukels jos siekiamų teisinių pasekmių.

22.12.                      Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas UAB „GG LTU S10“ naudai. Išlaidų dydis realus, pagrįstas ir priteistinas visa apimtimi, atsižvelgiant į bylos trukmę ir sudėtingumą. 198,75 Eur Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto atlygintino bylinėjimosi išlaidų dydžio viršijimas yra nežymus. Atsižvelgiant į bylos trukmę, jos sudėtingumą ir specifiką, atsakovei turėjo būti atlygintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šios išlaidos taip pat yra tinkamai detalizuotos ir pagrįstos.

22.13.                      Neegzistuoja poreikis bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Toks apeliantės prašymas vertintinas tik kaip jos nepasitenkinimas teismo sprendimu ir bandymas bylą išnagrinėti iš naujo.

23.       Atsakovė UAB „Evecon“ pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Apeliantė deklaravo, kad saulės elektrinės veiklą vykdys žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vieno iš šio sklypo ieškovė apskritai nevaldo jokiais pagrindais, taiga ieškinys objektyviai negali būti patenkintas. Be to, nėra duomenų, kad apeliantė būtų pastačiusi ar statytų bent vieną energijos parką. Apeliantė įsteigta 2022 m. vasario 1 d., kurios turtas pagal 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentus yra lygus 0 Eur. Tai yra „dokumentų tvarkymo“ įmonė, kuri neturi nei tikslo, nei finansinių išteklių vystyti saulės elektrinės projekto, tačiau kuriai būtų ieškomas pirkėjas, jei būtų gaunami atitinkami leidimai.

23.2.                      Nėra loginės ir tiesioginės sąsajos tarp atsakovės ketinimų protokolo ir tariamo apeliantės teisių pažeidimo fakto. Tokio ryšio apeliantė nesugebėjo pagrįsti nei viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei šiuo apeliaciniu skundu.

23.3.                      Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodomas teisės aktas, kuris suteiktų apeliantei teisę ginčyti sandorį, kurio šalis apeliantė apskritai nėra (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Ieškiniu taip pat nebuvo formuluojamas ir reikalavimas dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad apeliantė neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovės ketinimų protokolo.

23.4.                      Apeliantei negalėjo susiformuoti teisėtas lūkestis rezervuoti galią, kai anksčiau už ją maksimaliai tinklo galiai prašymą sudaryti ketinimų protokolą pateikė UAB „Vėjo pašvaistė“. Apeliantė iš esmės turėtų ginčyti UAB „Vėjo pašvaistė“ sudarytą ketinimų protokolą, tačiau dėl vieno apeliantės ir UAB „Vėjo pašvaistė“ savininko to nedaro. Maksimalus resursas aptariamoje linijoje pateikiant prašymus buvo 60 MW. Apeliantė, kreipdamasi 1 min. vėliau nei tos pačios grupės įmonė UAB „Vėjo pašvaistė“, kuri teikė prašymą sudaryti ketinimų protokolą 60 MW galios elektrinės įrengimui, privalėjo suprasti, kad jai pagal viešai skelbiamus laisvos generuoti į tinklą galios resursus apskritai nelieka galimybės tokį ketinimų protokolą pasirašyti.

23.5.                      UAB „Vėjo pašvaistė“ reikalinga daugiau pajėgumų (60 MW) nei rezervavo atsakovės – 27,699 MW. Apeliantės pamąstymai dėl laisvos galios nuginčijus atsakovių ketinimų protokolus yra nepagrįsti, nes ketinimų protokolų nuginčijimo atveju ne apeliantė, o UAB „Vėjo pašvaistė“, remiantis prašymų pateikimo chronologija, įgytų teisę kreiptis dėl pajėgumų rezervavimo ir ketinimų protokolo sudarymo; ketinimų protokolų nuginčijimo atveju atidavus visus 60 MW UAB „Vėjo pašvaistė“ ir tinkle nebesant laisvų pajėgumų, byloje nėra jokių įrodymų, kad operatorė nuspręstų skirti tariamus 7 MW apeliantei, juo labiau, kad apeliantė prašo ne 7 MW, o 12 MW elektros galios. ESO ir AB „Litgrid“ neprivalo sudaryti ketinimų protokolo dėl, anot apeliantės, likusių apytiksliai 7 MW, kuomet visa perdavimo linijoje esanti leistina galia (pagal galimos generacijos į elektros linijas žemėlapį maksimalus resursas aptariamoje linijoje – 60 MW) yra jau išnaudota. Be to, net ir pripažinus UAB „Evecon“ ketinimų protokolą neteisėtu, leidimas ir visi kiti priimti administraciniai aktai liktų galioti.

23.6.                      Apeliantės argumentai dėl to, kad UAB „Evecon“ tariamai siekė apeiti reikalavimus dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrų yra nepagrįstos. Šių procedūrų atlikimas apskritai neturi jokio ryšio su ketinimų protokolo sudarymu. Jos gali tapti aktualios tik leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo procedūroje. Atsakovė nepažeidė jokių reikalavimų dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo, kadangi kreipiantis dėl leidimo išdavimo pateikė visą reikalingą informaciją. PŪVPAVĮ planuojami pakeitimai, lengvinantys reikalavimus saulės elektrinių statybai, pirmą kartą paviešinti 2022 m. kovo 29 d., t. y. po to, kai atsakovė pateikė prašymą sudaryti ketinimų protokolą. Ketinimų protokolo sudarymo metu atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti būsimų (galimų) įstatymo pasikeitimų.

23.7.                      Prievolių įvykdymo užtikrinimas susietas ne su žemės sklypo, kuriame planuojama statyti elektrinę dydžiu, bet su saulės elektrinės galingumu, todėl ir šiuo aspektu apeliantės argumentai nepagrįsti.

23.8.                      Atsakovė tinkamai ir tikslingai vykdo įsipareigojimus pagal ketinimų protokolą, atliko visus reikalingus veiksmus administraciniams veiksmams atlikti, gavo leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pateikė banko garantiją 190 500 Eur sumai, kuria užtikrinamas ketinimų protokolo vykdymas, gavo statybą leidžiantį dokumentą saulės elektrinės statybai.

23.9.                      EEĮ 22 straipsnio 9 dalyje pateikiamas sąrašas informacijos, kas turi būti nurodoma ketinimų protokole. Tarp turinio reikalavimų netgi nėra reikalavimo dėl elektrinės adreso nurodymo. Toks įstatyminis reguliavimas paneigia apeliantės išvedžiojimus dėl žemės sklypo netinkamumo, įsivaizduojamo reikalavimų apėjimo. Ketinimų protokolo prievolės dalyku žemės sklypo vieta apskritai nėra, be to, nurodyta norma aptariamam santykiui neaktuali, nes teisės aktai nedraudžia keisti saulės elektrinės vietos nekeičiant prijungimo taško.

23.10.                      Nei ieškiniu, nei apeliaciniu skundu neįrodinėjama, bet ir apskritai neegzistuoja aplinkybių, dėl kurių atsakovės ketinimų protokolas neatitiktų reikalavimų, įtvirtintų EEĮ 22 straipsnio 9 dalyje arba kad nebūtų pateikta reikalingų dokumentų, nurodytų ESO Aprašo 19 punkte.

23.11.                      Teismo sprendimu atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o apeliaciniame skunde nepateikiama jokių pagrįstų argumentų jų sumažinimui. Atsakovės elgesys proceso metu buvo tinkamas, todėl vien dėl šios priežasties CPK įvirtintu pagrindu ji turi teisę į 100 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantė pareikšdama ieškinį suprato ir prisiėmė riziką jo netenkinimo atveju atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, pati apeliantė pirmosios instancijos teisme buvo pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė teismo priteisti jai 21 944,41 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

23.12.                      Apeliantė nenurodo aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

24.       Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti savo nuožiūra, kadangi Tarybos, nei kaip viešojo administravimo subjekto, nei kaip ginčus neteismine tvarka nagrinėjančios institucijos, šios bylos nagrinėjamų klausimų apimtyje nei su ieškove, nei su atsakovėmis nesieja jokie teisiniai santykiai ir bylos išsprendimas neturės jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos Tarybos teisėms ir pareigoms.

25.       Trečiasis asmuo AB „Litgrid“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo neginčijamai nustatyta, kad, skirtingai nei nesąžiningai teigia apeliantė, ginčo ketinimų protokolai yra vykdomi, t. y. nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad atitinkami sandoriai buvo sudaryti, siekiant „tuščiai“ rezervuoti skirstomojo tinklo pralaidumus, neturint tikslo realiai vykdyti projektų ir pasirinktoje teritorijoje įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektros gamybos įrenginių parką.

25.2.                      Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatytos visos bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės, įskaitant ir tai, kada skirtingi subjektai (apeliantė ir nurodytos atsakovės) kreipėsi į operatorę su prašymu sudaryti ketinimų protokolus. Atsakovės į operatorę su atitinkamais prašymais kreipėsi anksčiau nei apeliantė ir po jų sudarymo skirstomajame tinkle objektyviai nebeliko reikiamų pralaidumų apeliantės pageidaujamos galios elektros gamybos įrenginių prijungimui.

25.3.                      Kartu su šalių procesiniais dokumentais į bylą buvo pateikti visi su atsakovių ketinimų protokolų sudarymu susiję dokumentai, kurie patvirtina, kad atitinkamų subjektų pateikti prašymai ir juos lydintys dokumentai visa apimtimi atitiko teisės aktų reikalavimus. Apeliantė atitinkamų dokumentų turinio ir jų atitikimo nustatytiems reikalavimams nekvestionuoja. Operatoriai iš rinkos dalyvių turi teisę reikalauti pateikti tik tuos dokumentus ir duomenis, kurių pateikimas yra besąlygiškai privalomas ketinimų protokolo sudarymui. Nei EEĮ, nei bet kokie kiti teisės aktai neįtvirtina operatoriaus pareigos vertinti, ar konkretaus gamintojo pasirinktų žemės sklypų plotas yra pakankamas tam tikros galios elektros gamybos įrenginių, taip pat ir gamintojų, sudarančių ketinimų protokolus, pareigos tokius duomenis teikti.

25.4.                      2022 m. liepos 8 d. įsigaliojo EEĮ redakcija, kurioje reikalavimai gamintojo kartu su prašymu sudaryti ketinimų protokolą teikiamiems dokumentams buvo pakeisti. Gamintojo pareiga teikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas yra pakankamas ir, atitinkamai, perdavimo tinklų operatoriaus pareiga tikrinti šiuos duomenis, atsirado tik įsigaliojus naujos redakcijos įstatymui. ESO neturi jokios teisės savo iniciatyva plėsti įstatymo taikymo sritį ir reikalauti iš rinkos dalyvių daugiau, negu numato teisės aktai.

25.5.                      Aprašas, kurio nuostatomis apeliantė grindžia savo poziciją dėl reikalavimų žemės sklypo plotui, įsigaliojo tik 2022 m. spalio 25 d., t. y. jau po to, kai ši civilinė byla buvo pradėta nagrinėti teisme bei vėliau nei buvo vykdomos procedūros dėl atsakovių elektros gamybos įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo. Operatorė šiuo atveju neturėjo pareigos vertinti teritorijos pakankamumo ir, atitinkamai, neturėjo jokio pagrindo atsisakyti sudaryti ketinimų protokolus su atsakovėmis, esant tinkamai pateiktiems prašymams ir jų priedams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus.

25.6.                      Atitinkamų ketinimų protokolų sudarymo metu galiojusi tvarka apskritai nenumatė teritorijos tikrinimo procedūros, tad visiškai neaišku, kokią tvarką, anot apelianto, buvo tariamai siekiama apeiti. Operatoriui nėra žinomos ir neprivalo būti žinomos priežastys, dėl kurių gamintojai keičia arba papildo teritoriją (žemės sklypus), kurioje planuoja vystyti savo projektus, tačiau manytina, kad vystant ypatingai didelės vertės investicinius projektus praktikoje gali pasitaikyti įvairių aplinkybių, dėl kurių atsiranda būtinybė keisti anksčiau pasirinktus žemės sklypus ir šias aplinkybes gali detalizuoti tik patys gamintojai. Be to, teritorijos, kurioje planuojamas elektros gamybos įrenginių vystymas, pakeitimo galimybė numatyta yra aiškiai įtvirtinta teisės aktuose ir šis veiksmas leidžiamas net ir gavus Tarybos išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (EEĮ 17 straipsnio 51 dalis).

25.7.                      Civilinės bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovės ketinimų protokolus sudarė dar 2022 m. kovo – balandžio mėn., tuo tarpu įstatymas, kuriuo buvo įtvirtintas padidintas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio skaičiavimo tarifas, įsigaliojo tik 2023 m. liepos 8 d. Gamintojų mokamas prievolių įvykdymo užtikrinimas neturi jokio ryšio su teritorija, kurioje planuojama vystyti projektą, ar jos dydžiu ir mokamas išimtinai už planuojamų vystyti įrenginių galią, t. y. egzistuoja tiesioginis ryšys tik su tuo, kokios apimties pralaidumai bus rezervuojami elektros tinkle.

25.8.                      Ginčijamas ketinimų protokolas pagal perleistas išankstines prijungimo sąlygas buvo sudarytas iki atitinkamą draudimą įteisinančios teisės normos įsigaliojimo, tad vėliau įvykusiems, su ketinimų protokolo vykdymu susijusiems juridiniams faktams, įskaitant teisės aktų nustatyta tvarka atliktus ketinimų protokolo pakeitimus, aplinkybė dėl perleistų išankstinių prijungimo sąlygų neturi jokios reikšmės.

26.       Trečiasis asmuo UAB „Vėjo pašvaistė“ pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės UAB „Kyla saulė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Evecon“ sudarytą ketinimų protokolą Nr. 22-17078 nuo jo sudarymo momento; pripažinti negaliojančiu tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „GG LTU S10“ sudarytą ketinimų protokolą Nr. 22-09289 nuo jo sudarymo momento; kitoje dalyje ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Trečiasis asmuo UAB „Vėjo pašvaistė“ pretenduoja į 20 MW pralaidumą, dėl kurio klausimas sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje Nr. eA2-5524-1169/2023.

26.2.                      Pripažinus su atsakovais UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ sudarytus ketinimų protokolus negaliojančiais, ieškovė UAB „Kyla saulė“ galėtų pretenduoti tik į 7,699 MW pralaidumą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

29.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Kyla saulė“ ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

30.       Apeliantė skunde nurodo, kad šiuo atveju yra pagrindas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byla yra sudėtinga ir pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovės stengėsi nukreipti teismo dėmesį nuo ieškovės argumentų byloje.

31.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

32.       Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Pasirengimas bylai pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė savo poziciją byloje išdėstė tiek ieškinyje, tiek dublike bei kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio garso įrašuose užfiksuota apeliantės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pozicija. Duomenų, kad apeliantei nebuvo leista pasisakyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nėra. Kaip matyti iš teismo posėdžio garso įrašų, teismo posėdyje dalyvavo ieškovės atstovas, kuris davė paaiškinimus, dalyvavo baigiamosiose kalbose, į bylą yra pateikta rašytinė ieškovės baigiamosios kalbos medžiaga. Taigi apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti remiantis tiek rašytine bylos medžiaga, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktais žodiniais paaiškinimais, todėl teisėjų kolegija nutaria netenkinti aptariamo apeliantės prašymo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

33.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Kyla saulė“ 2022 m. kovo 23 d. kreipėsi į operatorę AB „Elektros skirstymo operatorius“, prašydama pasirašyti ketinimų protokolą, kuriuo ieškovė įsipareigotų atlikti savo 12 MW atskirų įrenginių suminės nominalios galios saulės elektrinės statybos darbus pagal operatorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. kovo 15 d. patvirtintas išankstines sąlygas Nr. ITS22-13643, gamintojai nesiekiant pasinaudoti skatinimo kvota ir neketinant dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, bei įsipareigojant per 36 mėn. nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai reikalingus dokumentus leidimui gaminti elektros energiją gauti, o operatorė įsipareigotų prijungti gamintojos saulės elektrinę prie savo valdomų elektros tinklų, sudarant saulės elektrinės prijungimo paslaugų sutartį. Ieškovė kartu su šiuo prašymu operatorei pateikė Zarasų rajono savivaldybės, kurioje numatoma statyti ir įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad prašyme nurodytos galios ir tipo elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima, taip pat duomenis apie ieškovei 2022 m. kovo 15 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduotas išankstines prisijungimo sąlygas, kurių galiojimo terminas – iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. kovo 29 d. atsisakė sudaryti su ieškove ketinimų protokolą dėl situacijos tinkle pasikeitimo. Ieškovė 2022 m. balandžio 1 d. pateikė prašymą operatorei suteikti papildomą informaciją, į kurį operatorė 2022 m. balandžio 7 d. atsakė, kad situacija pasikeitė AB „Litgrid“ tinkle, nes jame buvo rezervuota laisva generuoti galia gamintojams, kurie anksčiau nei ieškovė kreipėsi ir pasirašė ketinimų protokolus.

34.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Evecon“ 2022 m. kovo 10 d. operatorei pateikė prašymą sudaryti elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros skirstymo tinklų ketinimų protokolą, nurodydama, kad numato įrengti saulės elektros gamybos pajėgumus, kurių suminė galia sieks 12 700 kW. Prie prašymo pridėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 10 d. raštą Nr. (6.61 E)3-323 „Dėl saulės elektrinės vystymo patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta, kad žemės sklype, kuriame planuojama statyti saulės energijos elektrinę, tokios elektrinės statyba yra galima, taip pat operatorės 2022 m. kovo 10 d. parengtas išankstines sąlygas Nr. ITS22-17078. Gavus AB „Litgrid“ 2022 m. kovo 25 d. patvirtinimą, atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Evecon“ 2022 m. kovo 29 d. pasirašė elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros skirstymo tinklų ketinimų protokolą, pasirašomą su gamintoju, nesiekiančiu dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione Nr. 22-17078 (toliau – ginčo ketinimų protokolas). Atsakovė UAB „Evecon“ 2022 m. balandžio 7 d. pateikė operatorei banko „Swedbank“, AB garantiją Nr. 22-017620-GM 190 500 Eur sumai.

35.       Atsakovė UAB „GG LTU S10“ (ankstesnis pavadinimas „Želsvelė biodujos“) 2022 m. kovo 21 d. pateikė atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, nurodydama, kad numato įrengti saulės gamybos pajėgumus, kurių suminė galia sieks 14 999 kW. Prie prašymo pridėjo Utenos rajono savivaldybės 2022 m. kovo 15 d. raštą Nr. (3.17E) S-735 „Dėl saulės šviesos energijos elektrinės statybos“, kuriuo patvirtinta, kad žemės sklype, kuriame planuojama statyti saulės energijos elektrinę, tokios elektrinės statyba yra galima, taip pat pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduotas 2022 m. kovo 2 d. parengtas išankstines sąlygas Nr. ITS22-09289. Gavus AB „Litgrid“ atstovo 2022 m. kovo 30 d. patvirtinimą, kad tokio ketinimų protokolo pasirašymas galimas, 2022 m. balandžio 20 d. tarp atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovės UAB „GG LTU S10“ pasirašytas elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros skirstymo tinklų ketinimų protokolas, pasirašomas su gamintoju, nesiekiančiu dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione Nr. 22-09289 (toliau – ginčo ketinimų protokolas). Atsakovė UAB „GG LTU S10“ 2022 m. balandžio 29 d. pateikė operatorei banko Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus garantiją Nr. LTUG015221190104 224 985 Eur sumai.

36.       Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais ginčo ketinimų protokolus nuo jų sudarymo momento ir įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-289 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo derinimo“ 4 priede patvirtintą formą sudaryti ketinimų protokolą su UAB „Kyla saulė“ pagal UAB „Kyla saulė“ 2022 m. kovo 23 d. prašyme pasirašyti ketinimų protokolą nurodytus duomenis – 12 MW atskirų įrenginių suminės nominalios galios parametrams, pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. kovo 15 d. patvirtintas išankstines sąlygas Nr. ITS22-13643, UAB „Kyla saulė“ nesiekiant pasinaudoti skatinimo kvota ir neketinant dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ir įsipareigojant per 36 mėn. nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai reikalingus dokumentus leidimui gaminti elektros energiją gauti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

37.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad ginčo ketinimų protokolai yra niekiniai ir negaliojantys, kaip tariamieji, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai, kadangi: 1) ginčo ketinimų protokolai buvo sudaryti siekiant tik neteisėtai rezervuoti laisvus elektros energijos pajėgumus (duomenys neskelbtini) linijoje iki 2022 m. liepos 8 d. įsigalios Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (PŪVPAVĮ) 3 straipsnio pakeitimai ir UAB „Evecon“ bei UAB „GG LTU S10“ leidimus plėtoti veiklą statant saulės elektrines visai kituose žemės sklypuose galės gauti neatlikdamos poveikio aplinkai vertinimo atrankos, be kita ko, remiantis PŪVPAVĮ 3 straipsniu, PŪVPAVĮ 2 priedo 1.6 punktu, bei siekiant išvengti nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusių EEĮ pakeitimų, kuriais buvo padidintas gamintojo, pasirašiusio ketinimų protokolą, prievolių užtikrinimo dydis, taikymo; 2) UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolas yra negaliojantis, nes UAB „GG LTU S10“ neturėjo teisės perimti iš kitos įmonės išankstinių prijungimo sąlygų, be to, UAB „GG LTU S10“ praleido imperatyvų terminą pateikti Tarybai prašymą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovėms nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ketinimų protokolų negaliojimu

38.       Nagrinėjamu atveju, grįsdama ieškinį ir apeliacinį skundą, ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovių sudaryti ginčo ketinimų protokolai pripažintini niekiniais sandoriais, kadangi jie prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat sudaryti formaliai, nesiekiant teisinių padarinių (CK 1.81 straipsnis, CK 1.86 straipsnis). Atsakovės nesutinka su šiais apeliacinio skundo teiginiais, nurodo, kad ketinimų protokolai yra vykdomi.

39.       CK 1.81 straipsnyje įtvirtinta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnis). Pasisakydamas dėl šios normos turinio, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme nėra atskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006); nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, labai svarbią reikšmę turi šalių ketinimai. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015); sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

40.       Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

41.       Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005; 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

42.       Pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-210/2014; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-339/2012; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-418/2008). 

43.       Ieškovė ketinimų protokolų negaliojimą jos nurodytais pagrindais iš esmės aplinkybėmis, kad gamintojų ketinimų protokolų pasirašymo metu nurodytų žemės sklypų plotas neatitiko jų planuojamos statyti elektrinės galios, taip pat kad gamintojai nesikreipė per vieną mėnesį į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus išdavimo. Ieškovės nuomone, tokios aplinkybės patvirtina, jog atsakovės UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ neketino vykdyti ketinimų protokolų juose numatytomis sąlygomis, o tik turėjo tikslą nepagrįstai rezervuoti elektros energijos pralaidumus. Atsakovės, atsakydamos į ieškovės argumentus, iš esmės įrodinėjo, kad sudarydamos ginčo ketinimų protokolus atsakovės siekė juos įvykdyti, taip pat kad ketinimų protokoluose nustatyti įsipareigojimai yra realiai vykdomi.

44.       Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovių sudaryti ketinimų protokolai yra vykdomi, jokių šią išvadą paneigiančių duomenų apeliaciniame skunde nepateikta. Pagal EEĮ 2 straipsnio 55 dalį (2022 m. birželio 23 d. redakcija) elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas yra elektros tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas, kuriuo tinklų naudotojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti šio asmens elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinkle. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ ginčo ketinimų protokolų įvykdymo užtikrinimui yra pateikusios operatorei banko garantijas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovei UAB „Evecon“ po ketinimų protokolo sudarymo dienos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2022 m. gegužės 12 d. nutarimu O3E-689 išdavė leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus L-5699, atsakovė 2022 m. gegužės 31 d. pateikė ESO gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraišką prijungimo sąlygoms gauti Nr. 22-55031, o ESO išdavė UAB „Evecon“ prijungimo sąlygas Nr. GAM22-55031 dėl 12 700 kW galios saulės energijos elektrinės. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2022 m. spalio 6 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-1340 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus UAB „GG LTU S10“ išdavimo“, nurodytai atsakovei išduotas Zarasų rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas, leidžiantis statyti 14 999 kW galios saulės šviesos energijos elektrinę (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsakydama į atsakovės UAB „GG LTU S10“ 2023 m. kovo 20 d. prašymą, nurodytai atsakovei davė sutikimą dėl objektų statybos, tiesimo, rekonstravimo nesuformuotoje žemėje ir kt. Nustačius, kad ketinimų protokolai yra vykdomi, t. y. atsakovės atlieka elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pasirengimo darbus, nėra pagrindo konstatuoti, jog nurodytais ketinimų protokolais nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių, todėl atsakovių sudaryti sandoriai nelaikytini tariamaisiais sandoriais (CK 178 straipsnis).

45.       Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kad atsakovių UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ pradiniai žemės sklypai ginčo ketinimų protokolų pasirašymo momentu buvo objektyviai netinkami saulės elektrinių veiklai vykdyti, taip pat teigiama, kad atsakovė UAB „GG LTU S10“ neturėjo teisės perimti išankstinių prijungimo sąlygų iš kito subjekto. Kaip minėta, ginčo ketinimų protokolą su operatore atsakovė „Evecon“ sudarė 2022 m. kovo 29 d., o „GG LTU S10“ – 2022 m. balandžio 20 d. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nuostata, kad gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, jog žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti (EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 12 punktas), buvo įvirtinta po ginčo ketinimų protokolų sudarymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojus Elektros energijos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir papildymo 201, 732 straipsniais įstatymu. Nurodytais pakeitimais buvo įtvirtintas ir apeliantės nurodytas EEĮ 22 straipsnio 92 dalyje numatytas apribojimas perleisti išankstines prisijungimo sąlygas ir ketinimų protokolą bei reikalavimas pasirašyti ketinimų protokolą tik su tuo asmeniu, kuriam išduotos prisijungimo sąlygos. Ketinimų protokolų pasirašymo laikotarpiu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-289 patvirtintas AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašas taip pat nenumatė apeliantės paminėtų apribojimų. CK 1.7 straipsnyje įtvirtinta, kad galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (CK 1.7 straipsnio 1 dalis); civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008). Taigi ginčo ketinimų protokolų sudarymo metu teisės aktai nenustatė pareigos operatorei vertinti žemės sklypo ploto, taip pat nebuvo įtvirtintas draudimas perleisti išankstines prisijungimo sąlygas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nurodytų aplinkybių reikšmės ginčo ketinimų protokolų sudarymo procese laikytini nepagrįstais.

46.       Aplinkybės, kad atsakovės UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ saulės elektrinių veiklą vykdys kituose žemės sklypuose, dėl kurių su ESO susitarė sudarydamos ginčo ketinimų protokolus, šiuo atveju taip pat nepagrindžia nesąžiningų atsakovių tikslų sudarant ketinimų protokolus, juolab siekio išvengti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų ar pareigos pateikti didesnį prievolių užtikrinimą. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo įtvirtintas draudimas vėlesniuose etapuose keisti ketinimų protokolų sudarymo metu nurodytų žemės sklypų, priešingą išvadą patvirtinančių argumentų nepateikiama ir apeliaciniame skunde. Pagal ketinimų protokolų sudarymo metu galiojusį EEĮ 17 straipsnio 51 punktą (kuris yra išlikęs nepakeistas ir šiuo metu galiojančioje EEĮ redakcijoje), teritorija, nurodyta išduotame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, gali būti keičiama nekeičiant numatomo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taško. Vertinant apeliantės teiginius, kad atsakovės UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ nesąžiningai siekė sudaryti ketinimų protokolus, kol įsigalios Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai (2022 m. liepos 8 d.) ir nurodytos atsakovės leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galės gauti neatlikdamos poveikio aplinkai vertinimo atrankos, taip pat išvengti nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusių EEĮ 211 straipsnio 1 dalies pakeitimų, kuriais buvo padidintas gamintojo, pasirašiusio ketinimų protokolą, prievolių užtikrinimo dydis, taikymo, pažymėtina, kad šie pakeitimai, kaip pagrįstai nurodyta atsakovių UAB „GG LTU S10“ bei ESO atsiliepimuose į apeliacinį skundą, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje buvo užregistruoti vėliau nei atsakovės UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ pateikė prašymus ESO dėl ketinimų protokolų pasirašymo. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinės sistemos duomenų, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 3 straipsnio, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos elektros energetiko įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211 , 22, 222 , 23, 31, 39, 41, 482 , 483 , 484 , 49, 58, 59, 67, 711 , 72 ir 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas buvo užregistruoti 2022 m. kovo 29 d., o atsakovės UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ prašymus sudaryti ketinimų protokolus ESO atitinkamai pateikė 2022 m. kovo 10 d. ir 2022 m. kovo 21 d. Apeliantės nurodyti EEĮ pakeitimai, susiję su prievolių užtikrinimo dydžio padidinimu, nurodytoje sistemoje užregistruoti tik 2022 m. balandžio 11 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės objektyviai paneigia apeliantės argumentus dėl nesąžiningų ginčijamus ketinimų protokolus sudariusių šalių tikslų, siekiant išvengti teisės aktų pakeitimais įtvirtinamų reikalavimų. Ieškovei neįrodžius paminėtų nesąžiningų tikslų (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo ginčo ketinimų protokolus vertinti ir kaip viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančius sandorius.

47.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nieko nepasisakė apie tai, kad atsakovės UAB „GG LTU S10“ ketinimų protokolo pakeitimas buvo pasirašytas galiojant naujai elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo redakcijai, kuri tiesiogiai draudė perleisti išankstines prijungimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti neturi teisinės reikšmės, kadangi apeliantės nurodytų nuostatų kontekste vertintinas išankstinių prisijungimo sąlygų perleidimo momentas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „GG LTU S6“ išankstines prisijungimo sąlygas atsakovei UAB „GG LTU S10“ perleido 2022 m. kovo 18 d., o Tarybos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-833 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintas operatorės pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais aprašas, kurio 20 punkte buvo įtvirtintas draudimas perleisti išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolą kitam asmeniui, įsigaliojo 2022 m. birželio 4 d., t. y. jau po išankstinių prisijungimo sąlygų perleidimo atsakovei UAB „GG LTU S10“. ESO ketinimų protokolą su atsakove „GG LTU S10“ sudarė 2022 m. balandžio 20 d. Nurodyto Aprašo Nr. O3E-833 881 punkte nustatyta, kad Aprašo nuostatos taikomos ketinimų protokolams, sudaromiems po Aprašo įsigaliojimo, neatsižvelgiant į tai, kada buvo pateiktas prašymas dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Taigi šiuo atveju 2022 m. balandžio 20 d. sudarytam ketinimų protokolui, priešingai nei bandoma pagrįsti apeliaciniame skunde, nurodytos Aprašo Nr. O3E-833 nuostatos nėra aktualios.

48.       Apeliantė teigia, kad ketinimų protokolas, ESO sudarytas su atsakove UAB „GG LTU S10“, negalioja ir dėl to, jog atsakovė UAB „GG LTU S10“ prašymą išduoti leidimą pateikė nesilaikydama Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punkto bei EEĮ 22 straipsnio 9 dalies, t. y. nustatyto vieno mėnesio termino Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. EEĮ 22 straipsnio 9 dalyje, kuria remiasi apeliantė, buvo numatyta, kad ketinimų protokole taip pat turi būti nurodytas gamintojo įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba pateikti prašymą dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. O3E-289 patvirtinto AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros skirstomaisiais tinklais tvarkos aprašo 37.2 punkte, kaip nurodo ir apeliantė, buvo nustatyta, jog elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas ir ketinimų protokolas netenka galios, kai gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, per vieną mėnesį nesikreipia į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad reikalavimai, kurie nustato paminėtą terminą Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, nėra imperatyvūs ir suteikia sandorio šalims teisę spręsti dėl šio termino pratęsimo ta apimtimi, kiek tai nepažeidžia ketinimų protokole numatyto bendro gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie energijos tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų termino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada.

49.       Pagal ginčui aktualios redakcijos EEĮ 22 straipsnio 10 punktą, EEĮ 9 straipsnio 2 punkte numatytas terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui gaminti elektros energiją gauti, pratęsiamas dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, tačiau laikotarpis, kuriam pratęsiamas nurodytas terminas, neturi viršyti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino. Kaip matyti iš nurodytų nuostatų, EEĮ numato galimybę pratęsti terminą, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę ir gauti leidimą elektros energijai gaminti, tačiau atskirai nereglamentuoja prašymo leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti pateikimo termino pratęsimo tvarkos. Vertinant ketinimų protokolų sudarymo metu galiojusio EEĮ 2 straipsnio 55 punkto nuostatas, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas buvo apibrėžiamas kaip elektros tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo, kuris ketina statyti ar įrengti elektros energijos gamybos įrenginį ir (arba) energijos kaupimo įrenginį, susitarimas, kuriuo tinklų naudotojas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti šio asmens elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų. Taigi esminė ketinimo protokolo sąlyga laikytinas terminas, per kurį tinklų naudotojas privalo parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba į bylą pateikė 2023 m. sausio 20 d. išaiškinimą, kuriame taip pat pažymėjo, kad EEĮ nėra įtvirtinta, kad prašymo leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti pateikimo termino nesilaikymas sąlygotų sudaryto ketinimų protokolo negaliojimą. Šio termino pažeidimas, kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, nenurodytas ir tarp EEĮ 211 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, leidžiančių operatoriui pasinaudoti gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu.

50.        Nors, kaip nurodo apeliantė, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas ir ketinimų protokolas netenka galios, kai gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, per vieną mėnesį nesikreipia į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, nurodytu Aprašu Nr. O3E-289 patvirtintoje Ketinimų protokolo formos 5.2.2.2 punkte šį sąlyga, kaip pažymima ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą, visgi nebuvo nenumatyta kaip ketinimų protokolo negaliojimo pagrindas. Ši aplinkybė, vertinant ją kartu su paminėtomis EEĮ nuostatomis, leidžia pagrįstai teigti, jog nurodyto termino kreiptis į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus pažeidimas šiuo atveju negali būti laikomas esminiu, savaime nulemiančiu ketinimų protokolo negaliojimą, jeigu, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo pažeistas ketinimų protokole numatytas gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie energijos tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų terminas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė UAB „GG LTU S10“ aptariamą terminą praleido iš esmės nežymiai – ketinimų protokolas su UAB „GG LTU S10“ buvo pasirašytas 2022 m. balandžio 20 d., o prašymas Tarybai išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pateiktas 2022 m. birželio 1 d.

51.       Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kuriuose iš esmės teigiama, kad Aprašo Nr. O3E-289 37.2 punkto nuostatos yra imperatyvios, pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančių sandorių negaliojimu, nuosekliai pabrėžiama, jog tais atvejais, kai šalių sudarytas susitarimas nėra absoliučiai negaliojantis ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti, jis turi būti išsaugomas siekiant civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (favor contractus) principo. Gerbiant šalių valios autonomijos principą pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai sukurti jų siekiamus civilinius teisinius santykius, jeigu šie iš esmės nepažeidžia įstatymo reikalavimų ir gali teisėtai egzistuoti bei sukelti atitinkamus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013). Šiuo atveju ketinimų protokolas atsakovei UAB „GG LTU S10“ išduotas 36 mėnesių terminui, nurodyta atsakovė, kaip minėta, iš esmės vykdo ketinimų protokole prisiimtus įsipareigojimus, todėl šiuo atveju pirmenybė, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, turėtų būti teikiama ketinimų protokolo išsaugojimui, o ne jo pripažinimui negaliojančiu vien remiantis formalaus pobūdžio nežymiu termino kreiptis į Tarybą su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus pažeidimu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu

52.       Apeliantė nesutinka su UAB „Evecon“ ir UAB „GG LTU S10“ priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodo, kad jos yra neproporcingai didelės ir prašo šias išlaidas sumažinti. Atsakovės iš esmės neprieštarauja apeliacinio skundo teiginiams, kad atsakovėms priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau teigia, kad šiuo atveju priteistos bylinėjimosi išlaidos yra racionalios ir atspindi situaciją byloje.

53.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu UAB „GG LTU S10“ naudai iš ieškovės priteisė 12 978,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, o UAB „Evecon“ naudai – 24 103,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. visas atsakovių nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, abi atsakovės pateikė atstovavimo išlaidų aprašymą, duomenis apie atsiskaitymą ir atitinkamai pagrindė prašomas priteisti sumas.

54.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

55.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, šios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi ilgiau nei vienerius metus, bylos apimtis didelė (ją sudaro 7 tomai), bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiami sudėtingi ir nauji klausimai, atitinkamai buvo teikiamos kompleksiškos teisinės paslaugos. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia pagrindą atsakovėms priteisti daugiau bylinėjimosi išlaidų nei leidžiama vadovaujantis Rekomendacijose įtvirtintais maksimaliais dydžiais. Be to, net ir pati ieškovė prašė priteisti panašaus dydžio kaip atsakovė UAB „Evecon“ bylinėjimosi išlaidas (21 944,41 Eur), motyvuodama ilga bylos trukme, byloje vykusių teismo posėdžių skaičiumi, didele bylos apimtimi, dideliu byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičiumi, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumu ir kt. išimtinėmis aplinkybėmis. Taigi šioje byloje iš esmės nėra ginčo, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, leidžiančios teismui, sprendžiančiam bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad mažinti pirmosios instancijos teismo atsakovėms priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio šiuo atveju nėra pagrindo.

56.       Nors apeliantė teigia, kad atsakovėms buvo suteiktos ir apmokestintos paslaugos, kurios negali būti pripažįstamos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, bylos medžiagos analizė, informacijos paieška ir kt., šiuo atveju, kaip nurodyta ir atsakovės UAB „GG LTU S10“ atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodytos paslaugos negali būti vertinamos atsietai nuo pasiruošimo byloje vykusiems teismo posėdžiams. Atsižvelgdama į tai ir įvertinusi paminėtas išimtines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ir šias išlaidas priteisė pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

57.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

59.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas kitų byloje dalyvavusių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovė UAB „Evecon“ pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 4 029,30 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Kaip matyti iš suteiktų paslaugų aprašymo, 3 339,60 Eur dydžio išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, o likusios 689,70 Eur išlaidos susijusios su kitomis teisinėmis paslaugomis – komunikacija su klientu, Nekilnojamojo turto registro duomenų paieška, kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą analize ir pan. Nors išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį (maksimalus priteistinų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šiuo atveju sudaro 2 600,13 Eur), teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, sprendžiamų klausimų pobūdį, šių išlaidų mažinti nėra pagrindo, todėl jos priteistinos iš apeliantės atsakovei UAB „Evecon“. Įvertinus pateiktus duomenis apie teisinių paslaugų atsakovei UAB „Evecon“ teikimo valandų skaičių, kitos atsakovės prašomos priteisti išlaidos Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija, todėl jos taip pat priteistinos iš apeliantės atsakovės UAB „Evecon“ naudai.

60.       Kiti byloje dalyvaujantis asmenys duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

61.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

 

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

        

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kyla saulė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Evecon“, juridinio asmens kodas 305925732, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kyla saulė“, juridinio asmens kodas 305999191, 4 029,30 Eur (keturis tūkstančius dvidešimt devynis eurus ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

        

Teisėjos                                                                         Dalia Trumpulienė

 

                                                                        Urmila Valiukienė

 

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė