Civilinė byla Nr. e3K-3-193-378/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00178-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.2.4.4; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diamedica“ ir atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diamedica“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymą viešojo pirkimo sąlygose, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Diamedica“ prašė pripažinti neteisėtais atsakovės VšĮ Nacionalinio kraujo centro (toliau – ir Perkančioji organizacija) paskelbto viešojo pirkimo Nr. 721552 „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ (toliau – ir Pirkimas) specialiųjų sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.1?2.4 eilutėse nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus:

2.1.                      „tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“;

2.2.                      „medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“;

2.3.                      „galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“;

2.4.                      „kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“.

3.       Ieškovė nurodė, kad ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti, nes jie pritaikyti tik vieno tiekėjo (UAB „Roche Lietuva“) platinamiems produktams, todėl pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei tikslą užtikrinti konkurenciją. Ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai yra neproporcingi, kadangi pernelyg didelė reikšmė yra suteikiama kokybiniams parametrams (jiems skiriama net 50 proc. galutinio balo), palyginti su kaina. Perkančioji organizacija nepagrindė kiekvieno ekonominio naudingumo kriterijaus lyginamojo svorio proporcingumo atitinkamo kriterijaus sukuriamai ekonominei naudai. Dėl to ginčijami ekonominio naudingumo kriterijai turėtų būti pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 ir 3 dalių, 55 straipsnio 5 dalies ir suformuotos teismų praktikos pagrindu.

4.       Ieškovės teigimu, Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“ yra nustatytos pakankamai aukštos virusų aptikimo ribos, todėl nėra pagrindo nustatyti papildomas (didesnes) jų aptikimo ribas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T1. Perkančiosios organizacijos pasirinkta kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV/mL yra naudinga tik „Roche“ įrangai, tačiau analogiški reikalavimai nekeliami dėl kitų virusų aptikimo ribų, dėl kurių ieškovės atstovaujamo gamintojo „Grifols“ įranga pasižymi geresnėmis charakteristikomis (pvz., HCV ir „HIV 1“). 

5.       Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad įranga turi pasiekti tam tikrą rezultatą (400 tyrimų) per tam tikrą laiką (7 valandas). Ieškovės teigimu, tai reiškia, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2, ribojantis galimybę rankiniu būdu sumaišyti dvi (ar daugiau) medžiagas, yra perteklinis ir neproporcingas. Perkančiosios organizacijos pasirinktas reikalavimas, kad automatizavimas bus vertinamas tik medicinos priemonių bei priedų paruošimo naudoti aspektu (kad jų nereikėtų tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas), naudingas tik „Roche“ įrangos tiekėjui. Tačiau Perkančioji organizacija nekelia analogiškų reikalavimų kitiems įrangos automatizavimo procesams, kur „Grifols“ įranga pasižymi geresnėmis charakteristikomis. 

6.       Ieškovė nurodė, kad kriterijus T3, kuriuo reikalaujama, jog konkretus infekcinis žymuo būtų nustatytas jau pirminiame tyrime, nesuteikia jokios pridėtinės vertės Perkančiajai organizacijai, nes Techninėje specifikacijoje nustatyta, kad, gavus teigiamą kaupinio rezultatą, bet kuriuo atveju atliekami papildomi tyrimai. Pakartotinių tyrimų metu vis tiek bus identifikuotas tiek konkretus mėginys, tiek konkretus infekcinis žymuo. 

7.       Pasisakydama dėl kriterijaus T4 neteisėtumo, ieškovė nurodė, kad chloro junginiai medicinos įstaigose yra dažnai naudojami kaip patikimos dezinfekcinės priemonės, todėl reikalavimas tik PGR sistemai nenaudoti chloro junginių yra netikslingas – bet kuriuo atveju Perkančiosios organizacijos veikloje bus naudojami chloro junginiai. Be to, naudojant „Roche“ įrangą bus naudojamos kitokios ir netgi agresyvesnės kenksmingos medžiagos ir susidarys žmogaus sveikatai ir aplinkai kenksmingos bei žalingos skystosios atliekos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad pasaulyje yra tik du gamintojai („Grifols“ ir „Roche“), galintys pasiūlyti atsakovės paskelbtu Pirkimu siekiamas įsigyti prekes. Abiejų gamintojų įranga atitinka Pirkimo Techninėje specifikacijoje nustatytus būtinus techninius reikalavimus.

10.       Teismas nurodė, kad VPĮ nenustatyta jokių apribojimų ar privalomų gairių balams pasiskirstyti, perkančiosios organizacijos turi teisę pačios nuspręsti, kokią santykinę svarbą kiekvienam iš jų nustatyti, todėl vien ieškovės nesutikimas su nustatytu kriterijų lyginamuoju svoriu nėra pakankamas pripažinti, jog ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijų svoriai nustatyti neatsižvelgiant į atsakovės poreikius, pirkimo objektą ir kitas reikšmingas sąlygas ar yra neaiškūs.

11.       Pasisakydamas dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 teisėtumo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog atsakovė nepagrindė, dėl kokių konkrečiai priežasčių nusprendė nustatyti būtent ?10 TV/mL hepatito B viruso aptikimo ribą tiriant kaupinyje. Atsakovės pateikti įrodymai, t. y. 2015 m. atsakovės atliktas rizikos vertinimas dėl infekcijų žymenų (hepatito B, hepatito C, ŽIV) paplitimo atsakovės donorų populiacijoje; 2024 m. atsakovės duomenys, kuriuose nustatytas hepatito B, hepatito C ir ŽIV rizikos pirmakarčių donorų populiacijoje dažnis; mokslinis straipsnis, kuriame laikomasi bendros nuomonės, jog vakcinacija iki galo neapsaugo nuo užsikrėtimo hepatitu B; Higienos instituto pateikti Kraujo donorų registro 2017 m. duomenys, patvirtinantys, jog donorų, kurie pagal amžiaus grupę galėjo būti vakcinuoti HBV vakcina, santykinė dalis bendrame donorų skaičiuje sudaro tik 10?15 proc.; ir kt., yra pakankami teigti, jog atsakovė orientuojasi į tuos infekcinių lygų žymenis, kurie praktikoje tarp kraujo donorų pasitaiko dažniausiai; atsakovė, nuspręsdama dėl tyrimų jautrumo, įvertina ir likutinę perdavimo riziką, t. y. riziką su donoro krauju perduoti slaptas ligų formas; hepatito B nustatymas yra sudėtingesnis negu HCV ir ŽIV virusų, todėl atsakovė, siekdama užtikrinti, kad hepatitas B nebūtų perduodamas recipientams, suformulavo labai jautrų atrankinį molekulinį hepatito B DNR tyrimo metodą, kurio aptikimo riba yra ?10 TV/mL. Teismo vertinimu, būtent šių tyrimų atlikimui užtikrinti atsakovės nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 yra proporcingas siekiamiems tikslams, atsakovė pagrindė šio kriterijaus naudą ir pridėtinę vertę.

12.       Teismas konstatavo, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2 nustatytas siekiant maksimaliai sumažinti medicinos priemonių (reagentų, kalibratorių ir t. t.) užterštumą galinčias nulemti sąlygas ir yra proporcingas siekiamiems tikslams. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, jog šiam funkcionalumui užtikrinti nėra kito alternatyvaus lygiaverčio sprendimo. Ieškovės nurodyta informacija apie jos tiekiamos „Grifols“ įrangos funkcionalumus nėra susijusi su bylos objektu. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad mokėjimas papildomai už funkcionalumus, kurie atsakovei nėra reikalingi, prieštarautų viešųjų pirkimų racionalaus lėšų panaudojimo principui.

13.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės funkcijos, veiklos specifika ir didelis kraujo donacijų skaičius, taip pat siekis tinkamai ir laiku atlikti tyrimus, išvengti pakartotinių tyrimų atlikimo yra pakankami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T3 nustatymui pateisinti. Teismo vertinimu, šis kriterijus skirtas tyrimų kokybei ir operatyvumui užtikrinti, todėl yra proporcingas siekiamiems tikslams.

14.       Teismas konstatavo, kad atsakovė, nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T4, siekė užtikrinti savo darbuotojų sveikatos apsaugą ir garantuoti saugų tyrimų organizavimo procesą. Teismo vertinimu, atsakovė pagrindė šio kriterijaus naudą ir pridėtinę vertę.

15.       Teismas pažymėjo ir tai, kad Pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su žmogaus sveikata ir tam tikrais atvejais gyvybe. Pirkimu siekiama įsigyti įranga yra itin svarbi atsakovės pagrindinės funkcijos vykdymui – surinkti kraują ir jo komponentus ir užtikrinti kokybišką kraujo bei jo komponentų ištyrimą, lemiantį saugaus donorų kraujo perdavimą recipientams. Mažesni nei nustatyta Pirkimo sąlygose reikalavimai, tikėtina, keltų riziką surinkto ir perduodamo kraujo bei jo komponentų saugumui. Dėl to teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovės parinkti kriterijai pažeidžia konkurenciją.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. liepos 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies. Pripažinti neteisėtu atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo Nr. 721552 „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ sąlygose nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“. Atmesti ieškinio reikalavimus dėl atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo Nr. 721552 „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“; „Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“ ir „Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“ pripažinimo neteisėtais.“ Bylos dalį dėl alternatyvios sankcijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

17.       Kolegija nurodė, kad Pirkimo sąlygų 7 priede „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ nustatyta, kad bendrai pasiūlymo kainai skiriama 50 proc. galutinio balo ir kokybės vertinimo kriterijams skiriama 50 proc. galutinio balo. Taigi, Pirkimo sąlygose nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime bus išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Kolegijos vertinimu, Perkančioji organizacija objektyviomis priežastimis dėl Pirkimo objekto specifikos (objektas, susijęs su kraujo tyrimų atlikimu) ir viešojo intereso užtikrinimo (objektas tiesiogiai susijęs su žmonių sveikatos apsauga) pagrindė nustatytų kriterijų lyginamąjį svorį. Be to, kolegija pažymėjo, kad vykdant kitą viešąjį pirkimą, kurio objektas buvo priemonės kraujo tyrimams atlikti ir kurio laimėtoja pripažinta ieškovė, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams taip pat buvo skirta 50 proc. galutinio balo, tačiau ieškovė tokių pirkimo sąlygų neginčijo. Taigi, ieškovė nėra nuosekli, analogiškas pirkimo sąlygas selektyviai, nesant objektyvaus pagrindo, ginčija priklausomai nuo aplinkybės, ar pati ieškovė pripažįstama pirkimo laimėtoja. Tokia ieškovės pozicija nėra teisiškai pagrįsta ir pateisinama.

18.       Kolegijos vertinimu, pirkimo objekto specifika ir atsakovės siekiamas tikslas (užtikrinti saugaus (virusu neinfekuoto) kraujo perdavimą recipientams) yra pakankami nustatyto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 proporcingumui ir tikslingumui pagrįsti, o ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės poziciją, jog tik nustačius aptikimo ribą ?10 TV / mL galima efektyviai atlikti tyrimus ir nustatyti hepatito B virusą kraujyje. Kolegija konstatavo, kad atsakovė, siekdama užtikrinti kokybiškų tyrimų atlikimą ir kraujo recipientų sveikatos apsaugą, šį reikalavimą pagrįstai laikė savo poreikiu.

19.       Kolegija nurodė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentą, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2 yra neproporcingas, nes nuo šio kriterijaus nepriklauso nei galutinio tyrimų rezultato kokybė, nei pacientų saugumas. Kolegija pažymėjo, kad Perkančioji organizacija, grįsdama nustatyto reikalavimo Pirkimo objektui tikslingumą, nurodė, jog medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudoti siekiant užtikrinti reagentų vienodumą, sumažinti reagentų užteršimo riziką ir išvengti žmogiškojo faktoriaus įtakos. Kolegija taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju Pirkimo objektas yra išimtinai susijęs su viešojo intereso apsauga, nes Pirkimu siekiama įgyti itin specifinių, sveikatos apsaugos požiūriu reikalingų ir dėl to maksimaliai kokybiškų medicinos priemonių, todėl atsakovės siekis maksimaliai sumažinti reagentų užteršimo bei atliktų tyrimų netikslumo riziką naudojant Pirkimo objektu esančias medicinines priemones negali būti vertinamas kaip perteklinis ir pažeidžiantis viešųjų pirkimų principus.

20.       Kolegija, įvertinusi Pirkimo objekto svarbą ir specifiką, t. y. kad Pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su visuomenės sveikatos apsauga, taip pat Perkančiosios organizacijos specifines funkcijas, susijusias su kraujo donacijomis, nusprendė, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3 yra proporcingas siekiamiems tikslams – užtikrinti, kad kraujo recipientams nepatektų infekuotas kraujas. Kolegija pažymėjo, jog atsakovės veiklos specifika, kai per metus yra atliekama itin daug (virš 76 000) kraujo donacijų, pagrindžia jos, kaip Perkančiosios organizacijos, poreikį jau pirminio ištyrimo metu gauti duomenis apie infekcinį žymenį kraujyje tam, kad būtų išvengta nebūtinų ir netikslingų pakartotinių tyrimų atlikimų. Kolegija konstatavo, kad nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3 yra susijęs su atsakovės medicinos paslaugų teikimo kokybe (tiesioginis ryšys tarp pirminio kraujo ištyrimo rezultato ir ištirto kraujo panaudojimo), taip pat pritaikytas Perkančiosios organizacijoms poreikiams, atsižvelgiant į atliekamų kraujo donacijų skaičių, kraujo ištyrimo operatyvumo kriterijų ir asmenų sveikatos apsaugos paslaugų kokybišką teikimą.

21.       Kolegija padarė išvadą, kad Perkančioji organizacija pagrindė, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1, T2 ir T3 yra reikalingi ir pagrįsti perkamo objekto pobūdžiu ir specifika, taip pat viešojo intereso užtikrinimu (kokybiškų sveikatos apsaugos paslaugų teikimu žmonėms), šie kriterijai pasirinkti pagrįstai, siekiant suteikti pranašumą būtent tiems tiekėjams, kurie, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, galėtų kokybiškiausiai ir efektyviausiai įvykdyti pagal Pirkimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

22.       Kolegija pažymėjo, kad ieškovė pripažįsta ir dėl to byloje nėra ginčo, jog ne tik trečiojo asmens Pirkime pasiūlytos „Roche“ gamintojo priemonės atitinka pirkimo sąlygose nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus (T1, T2 ir T3), bet ir gamintojo „Grifols“ priemonės atitinka Pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus. Dėl to kolegija atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad Pirkimo sąlygos (nurodyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai) ribojo konkurenciją ir diskriminavo tiekėjus. Kolegija taip pat pabrėžė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė konkrečių argumentų ir duomenų, patvirtinančių, jog ji (asmeniškai ar pasitelkusi kitus ūkio subjektus) neturi sąlygų (galimybių) ar turi blogesnes sąlygas (galimybes) pasiūlyti atsakovei Pirkimo objektu esančias priemones ir (ar) lygiavertį pasiūlymą. Vien ieškovės subjektyvus situacijos vertinimas, jai nepateikus pasiūlymo Pirkime, nesudaro pagrindo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus vertinti kaip ribojančius konkurenciją bei diskriminuojančius tiekėjus ir dėl to neteisėtus, juolab kad minėti kriterijai ne riboja tiekėjų galimybę teikti pasiūlymus (ne vieno gamintojo priemonės atitinka Pirkimo sąlygas), o tik suteikia pateiktiems pasiūlymams didesnį ar mažesnį įvertinimą.

23.       Tačiau kolegija pripažino, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T4 yra neproporcingas, perteklinis, nepagrįstas ir dirbtinai ribojantis konkurenciją. Pirma, atsakovė neginčija, kad Pirkimu siekiamam tikslui, t. y. kraujo tyrimų atlikimui ir jų rezultatams, įrangos, skirtos tokiems tyrimams atlikti, priežiūros priemonės be chloro junginių ar su jais tiesioginės įtakos ir reikšmės neturi, todėl priežiūros priemonės be chloro junginių ar su jais yra tinkamos Perkančiosios organizacijos funkcijų atlikimui užtikrinti. Antra, atsakovė nepagrindė, kodėl įrangos priežiūrai reikalinga būtent priemonė be chloro junginių. Kolegija sutiko su ieškovės argumentu, kad kraujo tyrimų tikslumas ir rezultatų patikimumas nėra susiję su konkretaus valiklio (su chloru ar be jo) naudojimu įrangai valyti. Byloje nėra pateikti įrodymai, be kita ko, ekspertinio tyrimo išvados, iš kurių būtų galima spręsti, kad tik įrangos priežiūros priemonės be chloro junginių gali užtikrinti tinkamą kraujo tyrimų atlikimo įrangos valymą bei jos veikimą. Trečia, nors atsakovė minėtos sąlygos nustatymą sieja su saugiu tyrimų organizavimo procesu bei darbuotojų sveikatos apsauga, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Kolegija pažymėjo, kad valymo priemonės, kuriose naudojamos medžiagos tiek su chloro junginiais, tiek be jų, yra visuotinai platinamos ir naudojamos, todėl vien tik atsakovės deklaratyvūs argumentai, nesant pateiktų įrodymų, kurie pagrįstų draudimą naudoti (ribotą naudojimą) valymo priemones su chloro junginiais, nesudaro pagrindo pripažinti, jog priežiūros priemonės su chloro junginiais negali būti naudojamos įrangos priežiūrai dėl kenksmingų savybių. Dėl to kolegija nusprendė, kad kriterijus T4 yra neteisėtas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2025 m. kovo 13 d. buvo sudaryta Pirkimo sutartis. Kolegijos vertinimu, Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia Perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų jos funkcijų, susijusių su viešuoju interesu, t. y. kokybiškų medicinos paslaugų teikimu žmonėms, vykdymą, todėl nagrinėjamoje byloje kyla poreikis taikyti VPĮ 106 straipsnio 2 dalies nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir Perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės nuspręsti dėl teisinių padarinių taikymo, kadangi reikia tirti esmines, pirmosios instancijos teisme netirtas aplinkybes, susijusias su alternatyvios sankcijos taikymu atsakovei, taip pat suteikti galimybę šalims ateityje galimai pasinaudoti teise į apeliaciją, todėl yra teisinis pagrindas bylos dalį dėl šio klausimo išsprendimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

25.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria ieškinys (apeliacinis skundas) atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą ? ieškinį patenkinti: pripažinti neteisėtais atsakovės Pirkimo sąlygose nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1, T2 ir T3. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Teismai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 3 dalį ir 55 straipsnio 5 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nevertino Pirkimo sąlygų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų atitikties viešųjų pirkimų tikslui užtikrinti konkurenciją, t. y. ar kiekvienas atskiras kriterijus nepažeidžia konkurencijos užtikrinimo tikslo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai nepažeidžia konkurencijos užtikrinimo tikslo, nes gamintojų produkcija atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du skirtingus viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo institutus – techninę specifikaciją ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Konkurenciją gali pažeisti tiek techninė specifikacija, tiek ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų Techninė specifikacija užtikrino konkurenciją, tačiau 4 iš 5 ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų buvo suformuluoti taip, kad ekonominio naudingumo balus gautų tik „Roche“ įrangą siūlantis tiekėjas. Be to, skundžiama nutartis prieštaringa, nes joje taip pat nurodyta, jog vis dėlto vienas iš kriterijų (T4) pažeidė tikslą užtikrinti konkurenciją.

25.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčijamo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus „tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV/mL. (T1)“, nepagrįstai nurodė, kad toks reikalavimas Pirkimo objektui grindžiamas žmogaus (kraujo recipiento) sveikatos apsauga. Konstatuojant, kad parinkti kriterijai yra svarbūs žmonių sveikatai, taip būtų galima pateisinti bet kokius ekonominio naudingumo kriterijus, tačiau toks reikalavimas pažeidžia konkurenciją, nes šį reikalavimą atitinka tik vieno gamintojo įranga. Be to, Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose sąmoningai nenustatė tokių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, pagal kuriuos pranašumą turi būtent „Grifols“ įranga.

25.3.                      Spręsdamas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus „medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas) (T2)“ teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ši sąlyga yra teisėta, nes atsakovės siekis maksimaliai sumažinti reagentų užteršimo ir atliktų tyrimų netikslumo riziką naudojant pirkimo objektu esančias medicinines priemones negali būti vertinamas kaip perteklinis ir pažeidžiantis viešųjų pirkimų principus. Nustatytas vertinimo kriterijus nėra tiesiogiai susijęs su siekiu sumažinti užterštumą ar tyrimų netikslumą. Ginčijamas kriterijus dėl reagentų paruošimo formos yra neproporcingas Pirkimo tikslui, nes nuo šio kriterijaus nepriklauso nei galutinio tyrimų rezultato kokybė, nei pacientų saugumas. Ginčijamu kriterijumi yra pasirenkama tik tyrimų atlikimo techninė forma (reikalaujama rankiniu būdu nemaišyti medžiagų), nors keliamas reikalavimas nekuria jokios papildomos objektyvios vertės ir pats savaime nepagerina tyrimų kokybės. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų.

25.4.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų „galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV ½ RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“. Teismas rėmėsi Perkančiosios organizacijos poreikiu jau pirminio ištyrimo metu gauti duomenis apie infekcinį žymenį kraujyje tam, kad būtų išvengta nebūtinų ir netikslingų pakartotinių tyrimų atlikimo. Tačiau šis kriterijus nesuteikia pridėtinės vertės, nes naudojant abiejų gamintojų įrangą reikėtų atlikti po papildomą (pakartotinį) tyrimą siekiant nustatyti, kurio konkrečiai donoro ir (arba) kuris konkrečiai virusas buvo rastas.

25.5.                      Teismai nevertino Pirkimo sąlygose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų lyginamojo svorio dydžio ir įtakos gamintojų ar tiekėjų konkurencijai, taip pat viešųjų pirkimų nediskriminavimo ir skaidrumo principams. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad perkančiosios organizacijos, atsižvelgdamos į perkamo objekto specifiką, gali nustatyti bet kokio dydžio ekonominio naudingumo kriterijus. Iš Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ matyti, kad kokybiniams parametrams yra skiriama net 50 proc. galutinio balo. Kiekvieno kriterijaus svoriui suteikta neproporcingai didelė reikšmė. Perkančiajai organizacijai sudarius Pirkimo sutartį, paaiškėjo, kad ieškovė turėjo pasiūlyti apie dešimt kartų mažesnę kainą tam, kad laimėtų Pirkimą. Perkančiajai organizacijai nepagrindus pasirinktų kriterijų dydžių ekonominės naudos, atitinkamas kriterijus (jo dydis) laikytinas neproporcingu ir neteisėtu.

26.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

26.1.                      Ieškovė netinkamai interpretuoja konkurencijos užtikrinimo sampratą, nepagrįstai sutapatina techninės specifikacijos ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustatymo principus, taip nukrypdama nuo viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo ir teismų praktikoje formuluojamų taisyklių. Techninėje specifikacijoje perkančioji organizacija nustato būtinus kokybinius parametrus, kurių neatitinkantys pasiūlymai bus atmesti, o ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai sudaro galimybes tiekėjams pasiūlyti papildomus kokybinius parametrus. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų tikslas visų pirma yra užtikrinti, kad perkančioji organizacija, laikydamasi viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, įsigytų aukštos kokybės, jos poreikius geriausiai atitinkančias prekes, paslaugas ir (arba) darbus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis arba tai, kad aukštus reikalavimus pateisina viešojo intereso apsauga. Šiuo atveju ginčas kilo dėl įrangos, reikalingos atsakovės funkcijai, tiesiogiai susijusiai su žmogaus gyvybės išsaugojimu, įgyvendinti. Privalomas Pirkimo sąlygas, nurodytas techninėje specifikacijoje, atitiko abiejų gamintojų įranga, todėl VPĮ 17 straipsnio 3 dalies prasme Pirkime buvo užtikrinta tiekėjų konkurencija.

26.2.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad T1 kriterijų atitinka tik gamintojo „Roche“ įranga. Vien aplinkybė, kad ieškovė galimai nebūtų gavusi maksimalaus ekonominio naudingumo vertinimo balo, savaime nereiškia, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra neteisėtas. Hepatito B nustatymas yra sudėtingesnis negu HCV ir ŽIV virusų, todėl, siekiant užtikrinti, kad hepatitas B nebus perduodamas recipientams, reikia atlikti „jautresnius“ tyrimus. Šių tyrimų atlikimui užtikrinti atsakovė nustatė atitinkamą ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų. Tokį sprendimą nulėmė praktinė darbo patirtis, tarptautinė praktika ir tikslas užtikrinti saugaus kraujo perdavimą recipientams.

26.3.                      Ieškovė nepagrindė, kaip kriterijus T2 apribojo jos galimybę dalyvauti Pirkime. Atsakovė T2 reikalavimą nustatė, atlikusi išsamią lyginamąją analizę ir vadovaudamasi teisiniu reguliavimu bei siekdama tik vienintelio tikslo – įsigyti įrangą, kuri padėtų užtikrinti atsakovės funkciją ? perduoti saugų kraują recipientams. Papildomas reagentų maišymas padidina užterštumo tikimybę, tai turi tiesioginę reikšmę galutinio tyrimo rezultatų kokybei. Nekokybiškai atlikti tyrimai ir galimai netikslūs rezultatai kelia tiesioginę riziką pacientų sveikatai.

26.4.                      Pirkimu siekiama įsigyti vieno mėginio tyrimą, t. y. vieno kraujo mėginiui ištirti reikalingą medicinos priemonių bei priedų rinkinį, skirtą kraujo donorų atrankiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu.        Ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijus T3 pasirinktas siekiant užtikrinti, kad jau pirminio ištyrimo metu būtų gaunami konkrečių infekcijų žymenų rezultatai. Visos infekcijos, kurioms nustatyti atliekamas tyrimas, yra sukeliančios rimtas pasekmes, o ankstesnis ir tikslesnis (kad ir pirminis) ištyrimas užtikrina tiek infekcijos suvaldymą, tiek gydymą laiku. Kraujas, kuriame nustatomi tokių infekcijų žymenys, nėra naudojamas perpilti ar kitoms procedūroms, t. y. apsisaugoma nuo užkrėsto kraujo paplitimo galimybių.

26.5.                      Atsakovės veikla, kurią tiesiogiai nulemia kokybiškas, tikslus atitinkančios įrangos veikimas, yra svarbi tiek pacientų sveikatai ir gyvybei, tiek visai Lietuvos sveikatos sistemai. Atsižvelgdama į tai, atsakovė Pirkimo sąlygose nustatė proporcingus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius. Ieškovė yra laimėjusi kitą viešąjį pirkimą, kuriame kokybei buvo skiriamas dar didesnis balas, tačiau to pirkimo sąlygų ieškovė neginčijo. Ieškovė kasaciniame skunde pateiktus skaičiavimus dėl neva neproporcingai parinktų ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų grindžia Perkančiosios organizacijos jau sudaryta sutartimi su UAB „Roche Lietuva“, t. y. remiasi naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nei ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį, kad ieškovės siūloma įranga neatitiktų ekonominio naudingumo kriterijaus T2 ir dėl to ieškovė tam, kad laimėtų Pirkimą, būtų turėjusi pasiūlyti apie dešimt kartų mažesnę kainą, nei pasiūlė laimėtoja.

27.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais siekiamus tikslus, paneigė šių kriterijų esmę ir prasmę, vertindamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T4 teisėtumą klaidingai taikė techninės specifikacijos nuostatų teisėtumui teismų praktikoje ir viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime suformuluotas taisykles. Ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijai yra skirti aukštesnei pasiūlymų kokybei užtikrinti, tačiau tiekėjams nėra privalomi. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovės nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T4 kaip neturintį priežastinio ryšio su diagnostiniu tikslumu, įrangos veikimu, paciento saugumu. Atsakovė šio kriterijaus pasirinkimo svarbą grindė siekiu užtikrinti saugias darbuotojų, kurie dirbs su siekiama įsigyti įranga, darbo sąlygas (tai padaryti, be kita ko, atsakovę įpareigoja imperatyvūs teisės aktai).

27.2.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Perkančioji organizacija, nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, turėtų įvertinti, ar nustatytas konkretus kriterijus yra būtinas Pirkimo objekto funkcijoms atlikti, prieštarauja VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų formuluotei taikomiems reikalavimams. Teismas taip pat nepagrįstai sukūrė atsakovei nei 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), nei VPĮ neįtvirtintą bei iš teismų praktikos nekylančią pareigą įrodyti, kad pasirinktas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra reikalingas, siekiant užtikrinti tinkamą kraujo tyrimų atlikimo įrangos valymą ir jos veikimą. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T4 yra skirtas būtent siūlomo Pirkimo objekto pranašumams įvertinti, tačiau ne perkamo objekto funkcionalumui užtikrinti ar techniniam tinkamumui pagrįsti.

27.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų išaiškinimų, kokiais aspektais perkančioji organizacija turi pagrįsti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pasirinkimą (t. y. šių kriterijų sąsajumą su pirkimo objektu; šių kriterijų nustatymo skaidrumą (t. y. kriterijai turi būti aiškiai aprašyti); šių kriterijų vertinimo objektyvumą (t. y. kriterijai turi būti objektyviai pamatuojami). Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose pagrindė visus šiuos aspektus dėl kriterijaus T4 nustatymo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad įrangos priežiūros priemonės sudėtis, t. y. nepriklausomai nuo to, ar naudojama priemonė su chloro junginiais ar be jų, neturi tiesioginės įtakos kraujo tyrimų atlikimui ar jų rezultatams, todėl abiem atvejais priemones laikė tinkamomis Perkančiosios organizacijos funkcijoms vykdyti. Be to, apeliacinės instancijos teismas sukūrė papildomų įrodinėjimo pareigų ne tik turinio (pagrįsti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus privalomumą pirkimo objekto funkcijoms atlikti), bet ir formos (pateikti atliktą ekspertizę) prasme, nors teisės aktuose ar teismų praktikoje tokios pareigos nėra nustatytos.

27.4.                      Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Viena vertus, nutartyje nurodoma, kad Perkančioji organizacija turi teisę nustatyti reikiamus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir jais vadovautis, nes, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką bei siekiamą tikslą, tiesiogiai susijusį su žmonių sveikatos apsauga, pagrįsta reikalauti užtikrinti maksimalią įsigyjamų priemonių kokybę. Kita vertus, konstatuojama, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T4 nėra būtinas Pirkimo objektui funkcionuoti, dėl to Perkančiosios organizacijos yra nustatytas neproporcingai ir lemia konkurencijos ribojimą. Taigi, teigiama, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus turėtų būti svarbus ne kokybei, o būtinoms funkcijoms užtikrinti.

27.5.                      Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad byloje nėra pateikti įrodymai, be kita ko, ekspertinio tyrimo išvados, iš kurių būtų galima spręsti, jog tik įrangos priežiūros priemonės be chloro junginių gali užtikrinti tinkamą kraujo tyrimų atlikimo įrangos valymą bei jos veikimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? ir CPK) 177 straipsnio 1 dalyje ir 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodymų vertinimo. Teismas nemotyvavo, kodėl atsakovės pateikta mokslinių straipsnių ir kita informacija yra vertinama kaip nepakankama. Teismas pats savo iniciatyva neskyrė ekspertizės, nors jos neatlikimas buvo vertinamas kaip esminis motyvas ieškinį patenkinti iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo darbuotojų saugią darbo aplinką užtikrinančio teisinio reguliavimo nuostatas.

28.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.                      Atsakovė byloje neįrodė, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T4 buvo siekiama užtikrinti saugias atsakovės darbuotojų, kurie dirbs su siekiama įsigyti įranga, darbo sąlygas. Ieškovė byloje pateikė daug įrodymų, patvirtinančių, kad chloro junginiai valymo priemonėse yra labai plačiai naudojami ir netgi tokia galimybė (kartais – ir pareiga) yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs visus įrodymus, padarė aiškias išvadas, kad Perkančioji organizacija neįrodė chloro junginių valymo priemonėse daromos žalos aplinkai, pacientams ar darbuotojams. Kadangi Perkančioji organizacija neįrodė, jog jos siekiamos priemonės (reikalavimas, kad valymo priemonėse nebūtų chloro junginių) būtų tinkamos, proporcingos ir neperteklinės, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šis kriterijus Pirkimo sąlygose nustatytas neteisėtai. Pasisakydamas dėl šio kriterijaus, teismas netaikė jokių VPĮ nuostatų, teismų praktikos ar kitų teisės šaltinių, susijusių su viešojo pirkimo sąlygų technine specifikacija.

28.2.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, kad VPĮ 55 straipsnio 5 dalis taikytina ir nustatant ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijus. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai yra ginčijamos Pirkimo sąlygos (neatsižvelgiant į Pirkimo sąlygų pobūdį), perkančioji organizacija taip pat turi pareigą įrodyti, kad pasirinktos sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas kriterijų T4 pripažino neteisėtu ne dėl to, kad jis nesuteiktų kokio nors pranašumo, bet dėl to, kad pasirinktas kriterijus yra neproporcingas, perteklinis ir ribojantis konkurenciją. Atsakovės teiginiai, kad ekonominio naudingumo balai neturi būti būtini Pirkimo objekto funkcijoms; perkančioji organizacija neturi pareigos pagrįsti pasirinktų kriterijų reikalingumo; pakanka bet kokio „pranašumo“, kad ekonominio naudingumo kriterijus būtų teisėtas, prieštarauja įstatymo tikslui ir nuosekliai formuojamai teismų praktikai.

28.3.                      Atsakovės skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis yra vientisa ir neprieštaringa. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad valymo priemonės, turinčios chloro junginių, neturi įtakos kraujo tyrimų atlikimui ir jų rezultatams, tinkamam įrangos veikimui; nėra duomenų, kad tokios priemonės daro žalą tyrimų organizavimo procesui ar darbuotojų sveikatai; valymo priemonės, turinčios chloro junginių, yra visuotinai platinamos ir naudojamos. Atsakovė kasaciniame skunde kvestionuoja šias teismo nustatytas aplinkybes, nors kasaciniame teisme gali būti sprendžiami tik teisės, o ne fakto klausimai. Atsakovė kasaciniame skunde nepagrindė, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ar padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo laikyti skundžiamą nutarties dalį neteisėta ar nepagrįsta.

28.4.                      Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus gali ir turi būti pripažintas neteisėtu, jeigu pasirinktas kriterijus riboja konkurenciją. Nagrinėjamu atveju ginčijamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus galėjo paveikti tiekėjų konkurenciją dėl tos priežasties, kad, pasaulyje esant tik dviem gamintojams, galintiems pasiūlyti atitinkamą įrangą, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurį atitinka tik vieno gamintojo įranga, riboja konkurenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl viešojo pirkimo sąlygose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jų lyginamojo svorio teisėtumo.

30.       Ieškovės kasaciniame skunde iš esmės keliamas teisės klausimas dėl sąžiningos, veiksmingos tiekėjų konkurencijos užtikrinimo perkančiajai organizacijai pirkimo sąlygose nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir jų lyginamąjį svorį. Ieškovė argumentuoja, kad tiek kiekvienas iš ginčijamų kokybės kriterijų neatitinka lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo (reikalingumo) reikalavimų, tiek jų visuma, įskaitant nustatytus lyginamuosius svorius, pažeidžia sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes šie kriterijai yra pritaikyti konkretaus gamintojo įrangai. Atsakovė kasaciniame skunde iš esmės kelia teisės klausimą dėl kokybės kriterijaus (T4) atitikties įstatymo reikalavimui, nustatančiam, kad kokybės kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu. Nurodyti klausimai sudaro bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalyką.

Dėl kainos ir kokybės santykio kriterijaus, kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo būdo, esmės

31.       Tiekėjo pasiūlymo vertinimo bendruosius principus reglamentuojančiame VPĮ 45 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu tenkinamos šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos, susijusios su pasiūlymo ir tiekėjo atitiktimi skelbimo sąlygoms, reikalavimams ir kriterijams, laimėjusiu pripažįstamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurį perkančioji organizacija nustato vadovaudamasi VPĮ 55, 56, 57 straipsnių nuostatomis. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo sąvoka įstatyme nėra konkrečiai apibrėžiama, tačiau lingvistinė, loginė ir sisteminė šios sąvokos turinio analizė suponuoja tokią jos sampratą, pagal kurią ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu pripažįstamas geriausias, labiausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantis pasiūlymas, išrinktas pagal perkančiosios organizacijos iš anksto pasirinktus vertinimo kriterijus.

32.       VPĮ 55 straipsnyje įtvirtintos pasiūlymų vertinimo ir palyginimo taisyklės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą gali išrinkti taikydama vieną iš trijų pasiūlymų vertinimo kriterijų (būdų), kurie yra: 1) kainos ar sąnaudų ir kokybės santykis (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) sąnaudos (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) kaina (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įstatyme nėra įtvirtintų taisyklių, kuriomis perkančiosios organizacijos būtų įpareigojamos vienu ar kitu atveju pirkime pasirinkti konkretų pasiūlymų vertinimo kriterijų, išskyrus VPĮ 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą apribojimą. Taigi, perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija, atsižvelgiant į jos poreikius ir konkretaus pirkimo ypatybes, pasirinkti vieną iš nurodytų ekonominio naudingumo vertinimo būdų, kuriuo vadovaudamasi ji vertins pirkime pateiktus pasiūlymus ir rinksis pirkimo laimėtoją.

33.       Nagrinėjamoje byloje aktualus atsakovės pasirinktas pasiūlymų vertinimas pagal kainos ir kokybės santykį (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasirinkus tokį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo ir išrinkimo būdą, yra atsižvelgiama tiek į pasiūlymo kainą, tiek į siūlomo pirkimo objekto kokybę. Santykis tarp kainos ir kokybės įvertinamas pagal kainos ir kokybės pusiausvyrą, aktualią kiekvienai konkrečiai perkančiajai organizacijai. Kompetentingos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnybos – parengtose 2017 m. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse (toliau ? 2017 m. ENPV gairės) nurodyta, kad sąvoka „kainos / sąnaudų ir kokybės santykis“ reiškia optimalų įvairių kriterijų (susijusių su išlaidomis (ekonominiai kriterijai – kaina / sąnaudos) ir nesusijusių su išlaidomis (kokybės kriterijai)), kartu atitinkančių pirkimo vykdytojo reikalavimus, derinį, tačiau kiekviename pirkime šių įvairių kriterijų optimalaus derinio sudedamosios dalys skiriasi ir priklauso išimtinai nuo pirkimo vykdytojo siekiamo rezultato.

34.       2017 m. ENPV gairėse taip pat nurodyta, kad kainos ir kokybės santykio kriterijus reiškia, jog pirkimo objekto kokybė pirkimo sąlygose apibūdinama kriterijais, kuriuos pirkimo objektas privalo atitikti, o atliekant vertinimą suteikiama daugiau balų, jeigu pasiūlymas papildomai atitinka ir neprivalomus, tačiau pageidaujamus, kriterijus. Toks pasiūlymų vertinimo kriterijus ypač tinka tada, kai perkančiajai organizacijai yra svarbu pasiekti, kad perkamas objektas būtų kuo kokybiškesnis, t. y. būtų kuo funkcionalesnis, estetiškesnis, pigesnis aptarnaujant ir plėtojant, efektyvesnis siekiant tų tikslų, kuriems pirkimo vykdytojas jį numato panaudoti. Taigi, toks pasiūlymų vertinimo kriterijus turėtų būti pasirenkamas, jeigu perkančiajai organizacijai itin svarbu kokybė, ji yra pasiruošusi mokėti daugiau už geresnę kokybę (atsižvelgdama į kokybinius aspektus) arba jai reikia inovacijų ir novatoriškų sprendimų, kurie sukuria svarią pridėtinę vertę ir pamatuotą ekonominę naudą pirkimo objektui.

35.       Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose 2021 m. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse nurodyta, kad kainos ir kokybės santykio kriterijaus taikymo tikslas neturėtų būti toks, kad visuomet būtų pasirinktas brangiausias ir kokybiškiausias pirkimo objektas, nepaliekant galimybės tiekėjams, siūlantiems mažesnės kokybės (bet vis dar kokybišką, specifikaciją atitinkantį) pirkimo objektą laimėti pirkimą. Tikslas yra suvienodinti tiekėjų startines pozicijas, o tolimesnė tiekėjų galimybė laimėti pirkimą priklausytų nuo jų sprendimo siūlyti aukštesnės kokybės pirkimo objektą arba konkuruoti siūlant mažesnę kainą.

36.       Taigi, taikant kainos ir kokybės santykio būdą ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti tiekėjo pasiūlymas, atitinkantis būtinuosius techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus, turi galimybę konkuruoti pasiūlymo kaina ir tam tikrais, perkančiosios organizacijos nustatytais, pasiūlymo pranašumais.

37.       Tiekėjų galimybės konkuruoti taikant kainos ir kokybės santykį priklauso ir nuo perkančiosios organizacijos nustatytų prioritetų (kiek kiekvienas papildomas kokybės kriterijus jai svarbus ir kiek ji pasirengusi mokėti už papildomą ekonominę naudą), t. y. nustatyto kiekvieno kriterijaus (ekonominio (kainos) ir kokybės), taip pat atskiro kokybės kriterijaus (subkriterijaus) lyginamojo svorio. VPĮ 55 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodytų ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė.

38.       Lyginamųjų svorių esmė ta, kad, priklausomai nuo atitikties perkančiosios organizacijos poreikiams, projekto tikslui ar pasiūlymo pagrįstumui ir pan., nustatomas skirtingas lyginamasis svoris, tačiau kuo didesnį lyginamąjį svorį perkančioji organizacija nustato pasirinktam kriterijui, tuo šis kriterijus daro didesnę įtaką vertinant pasiūlymus (t. y. kriterijų lyginamasis svoris turi atspindėti pirkimo vykdytojo prioritetus). Renkantis lyginamuosius svorius, rekomenduojama įsivertinti pirkimo objekto sudėtingumą (t. y. jo funkcionalumus, sudėtines dalis, skirtumus ir panašumus tarp to paties tipo objekto, estetines charakteristikas ir kt., įsivertinant, kiek šie funkcionalumai suteikia pirkimo objektui pridėtinės vertės) ir pagal tai nustatyti lyginamuosius svorius (2017 m. ENPV gairės).

39.       Nors VPĮ nėra nustatyti konkretūs lyginamojo svorio dydžiai kiekvienam iš kriterijų, įskaitant ir kainos kriterijų bei kokybės subkriterijus, perkančioji organizacija, spręsdama, kokią sąlyginę svarbą suteikti kiekvienam iš pasirinktų kriterijų, turi atsižvelgti į pirkimo objektą, pirkimo tikslą, poreikius ir galimybes, t. y. atsižvelgti į įstatyme įtvirtintą tikslą išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau ? Teisingumo Teismas) 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01). Taigi perkančioji organizacija turi siekti racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas ir įsigyti reikalingas ir tinkamos kokybės prekes, paslaugas ar darbus priimtinomis sąlygomis už geriausią kainą (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 2 dalis).

Dėl kokybės kriterijų sampratos ir jiems taikytinų reikalavimų

40.       VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad, vertinant pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį). VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pavyzdinis, nebaigtinis kriterijų sąrašas, todėl perkančiosios organizacijos, atsižvelgdamos į konkretaus pirkimo pobūdį ir savo poreikius, gali pasirinkti bei taikyti ir kitus, šiame sąraše neįtvirtintus, kriterijus, kurie atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus.

41.       Vertinimo kriterijams keliami reikalavimai įtvirtinti, be kita ko, VPĮ 55 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse – pirkimo sąlygose nustatomas (-i) kokybės kriterijus (subkriterijai) turi būti susijęs su pirkimo objektu, jis neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti.

42.       Šiomis nuostatomis iš dalies įgyvendinamas Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnis ,,Sutarties skyrimo kriterijai“, o pastarojo turinys suponuotas Teisingumo Teismo praktikos. Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vertinami kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu, jais perkančiajai organizacijai negali būti suteikiama neribota pasirinkimo laisvė, jie turi būti tiksliai ir aiškiai nurodyti pirkimo dokumentuose ir atitikti visus fundamentalius Europos Bendrijos principus, įskaitant nediskriminavimo reikalavimą (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje Concordia Bus Finland, C-513/99, 62?63 punktai; 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje EVN ir Wienstorm, C-448/01, 34 punktas). Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis (pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 87 punktas). Perkančiajai organizacijai leidžiama pasirinkti kriterijus, kuriais remdamasi ji ketina sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tačiau rinktis galima tik iš kriterijų, kuriais siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (pvz., Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Gebroeders Beentjes BV, C-31/87, 19 punktas; 1995 m. kovo 28 d. sprendimas byloje Evans Medical ir Macfarlan Smith, C-324/93, 42 punktas; 2001 m. spalio 18 d. sprendimas byloje SIAC Construction Ltd, C-19/00, 36 punktas).

43.       2017 m. ENPV gairėse nurodyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objektą, turi rinktis ne visus įmanomus, o tik būtinus kokybinius parametrus, taip pat ir pageidaujamus, tačiau tik tokius, kurie suteikia pridėtinės vertės ir yra tiesiogiai susiję su perkamu objektu.

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, nustatant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus ir jų lyginamąjį svorį

44.       Direktyvos 2014/24/ES preambulės 90-oje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog sutartys turėtų būti skiriamos remiantis objektyviais kriterijais, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, siekiant užtikrinti galimybę objektyviai palyginti santykinę pasiūlymų vertę, kad būtų galima veiksmingos konkurencijos sąlygomis nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

45.       Teisingumo Teismo pabrėžiama, kad viešųjų pirkimų direktyvų tikslas yra sudarant viešojo pirkimo sutartis užtikrinti veiksmingą konkurenciją (pvz., Teisingumo Teismo sprendimas 1999 m. rugsėjo 16 d. byloje Fracasso ir Leitschung, C-27/98, 26 punktas).

46.       VPĮ 55 straipsnio 5 dalies, Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 4 dalies nuostatomis dėl veiksmingos konkurencijos užtikrinimo atrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą tiesiogiai įgyvendinama VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji konkurencijos užtikrinimo pareiga – planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Pagal VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Direktyvos 2014/24/ES 18 straipsnio 1 dalyje.

47.       Konkurencijos mažinimas viešajame pirkime yra susijęs su tiekėjų diskriminacijos, nelygiateisiškų, neskaidrių, neproporcingų sąlygų nustatymu, kadangi nė vienas viešojo pirkimo dalyvis neturi būti mažiau palankioje padėtyje nei kiti. Kuo daugiau tiekėjų turi galimybę dalyvauti viešajame pirkime, tuo didesnė konkurencija užtikrinama. Taigi, VPĮ 17 straipsnio 3 dalis iš dalies sutampa su viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principais (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

48.       Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą).

49.       Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga laikytis vienodo požiūrio principo atitinka esmę viešųjų pirkimų direktyvų, kuriomis siekiama skatinti veiksmingą konkurenciją jų taikymo srityje ir kuriose nurodomi tokią konkurenciją turintys užtikrinti kriterijai, kuriais remiantis sudaromos viešojo pirkimo sutartys (Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 22 d. sprendimas Komisija prieš Daniją, C‑243/89, 33 punktas). Todėl kriterijai, kuriais remiantis sudaromos viešojo pirkimo sutartys, neturi prieštarauti nediskriminavimo principui, koks jis suformuluotas Sutarties nuostatose dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas (Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje Concordia Bus Finland, C-513/99, 82 punktas). Pirkimai negali būti parengti siekiant išvengti Direktyvos 2014/24/ES taikymo arba dirbtinai sumažinti konkurenciją ir laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta tais atvejais, kai pirkimai parengiami siekiant nederamai sudaryti palankesnes ar nepalankias sąlygas tam tikriems ekonominės veiklos vykdytojams (Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche, C-413/17, 35 punktas).

50.       Taigi, vertinant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų atitiktį įstatymo reikalavimams, be kita ko, VPĮ 55 straipsnio 5 daliai, būtina atsižvelgti, ar jais nėra pažeidžiami VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti principai (šiuo atveju pirmiausia lygiateisiškumo ir nediskriminavimo), taip pat reikalavimas, įtvirtintas VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją.

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimo imperatyvai yra vienodai aktualūs tiek tiekėjų kvalifikacijos, tiek pasiūlymų reikalavimų nustatymo bei vertinimo metu. Tai bendrieji reikalavimai, pagal VPĮ privalomi perkančiosioms organizacijoms, neatsižvelgiant į pirkimo procedūros stadiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

52.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

53.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nekvestionuotina, kad kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina atitinkamo viešojo pirkimo nauda, tačiau, jei dėl pirkimo sąlygų varžoma tiekėjų konkurencija, perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, privalo įrodyti tokį varžymą pateisinančias priežastis ir aplinkybes, kad jos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

54.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o kaip viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinis teismas plėtoja praktiką dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

55.       Nors iki šiol kasacinio teismo praktikoje nebuvo išsamiai nagrinėjamas klausimas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų atitikties sąžiningos konkurencijos užtikrinimo imperatyvui, kasacinis teismas yra pasisakęs dėl viešojo pirkimo sąlygose nustatytų techninės specifikacijos reikalavimų pirkimo objektui teisėtumo konkurencijos užtikrinimo aspektu. Antai kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek įtvirtinant VPĮ nuostatas dėl techninės specifikacijos formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija. Būtina nustatyti, ar sąlygomis apibrėžtų minimalių (maksimalių) reikalavimų visuma nereiškia, kad juos atitinka tik vienas tiekėjas arba ribotas jų skaičius. Tiekėjas, nesutikdamas su techninės specifikacijos reikalavimais, gali reikalauti juos panaikinti tiek ginčydamas tiesiogiai VPĮ nuostatoms ar viešųjų pirkimų principams prieštaraujančias pirkimo sąlygas (pvz., dėl konkrečios nuorodos į konkrečią prekę, neįtvirtintos lygiavertiškumo žymos ar neproporcingumo pirkimo objektui ir pan.), tiek įrodinėdamas, kad kelios kumuliatyviai taikomos pirkimo sąlygos ar jų visuma netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus, tiek savo reikalavimus grįsdamas abiem neteisėtumo pagrindais. Tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas pirmiausia turėtų įvertinti pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktį VPĮ įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų. Ir tik vėliau, nekonstatavęs šio pagrindo, vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017, 31, 32, 34 ir 35 punktai).

56.       Kitoje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiama dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, kasacinis teismas, apibendrindamas pirmiau aptartą praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: bylose dėl techninės specifikacijos reikalavimų (ne)teisėtumo ieškovai savo teises gali ginti ir teismai pagal pareikštus reikalavimus arba, esant pagrindui, ex officio (pagal pareigas) privalo ieškovų argumentus vertinti spręsdami dėl šių galimų tiekėjų teisių pažeidimų: 1) konkrečių (atskirų) techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumo; 2) kelių bendrai taikomų ar visumos techninės specifikacijos reikalavimų pritaikymo konkrečiam gamintojui (netiesioginės diskriminacijos); 3) neproporcingo techninės specifikacijos reikalavimų išsamumo (detalumo), dėl kurio privilegijuojami tam tikri tiekėjai (neproporcingai siekiamam tikslui sumažinamos tiekėjų galimybės konkuruoti pirkime) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019, 45 punktas).

57.       Šiais kasacinio teismo išaiškinimais turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant ginčą dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų teisėtumo konkurencijos užtikrinimo aspektu. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra esminės pirkimo sąlygos (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 95 punktą). Vertinant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos ir kokybės santykį, kainai ir kokybei suteikiama atskira, nuo individualaus pirkimo ir perkančiosios organizacijos poreikių bei pirkimo tikslo priklausanti reikšmė (vertingumas, naudingumas). Kaip minėta, taikant kainos ir kokybės santykį, tiekėjai konkuruoja tiek kaina, tiek kokybe, todėl perkančiosios organizacijos nustatyti kokybės reikalavimai (naudingumo kriterijai) ir jiems priskiriama reikšmė (balai) turi tiesioginę įtaką tiekėjų galimybei pateikti konkurencingą pasiūlymą.

58.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė teikė dvejopo pobūdžio argumentus – ginčijo tiek ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų, be kita ko, subkriterijams suteiktų lyginamųjų svorių, visumos teisėtumą, tiek atskirų ekonominio naudingumo vertinimo kokybės reikalavimų teisėtumą. Todėl, kaip nurodyta pirmiau, pirmiausia turėjo būti įvertinta Pirkimo sąlygų grupės (visumos) atitiktis sąžiningos konkurencijos užtikrinimo imperatyvui ir tuomet, jeigu nebūtų konstatuotas šis pagrindas, sprendžiama dėl atskirų ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumo.

59.       Bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai iš esmės grindžiami dviem argumentų grupėmis: 1) dėl perkančiosios organizacijos teisės savo nuožiūra pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius; 2) dėl atskirų ieškovės ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl atskirų kriterijų teisėtumo, ieškovės argumentą, kad pirkimo sąlygos (ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai) ribojo konkurenciją ir diskriminavo tiekėjus, atmetė kaip nepagrįstą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė iš esmės tuo, kad ieškovės siūloma įranga atitinka būtinuosius techninės specifikacijos reikalavimus, o nepateikus pasiūlymo Pirkime, nėra pagrindo teigti, kad jos siūloma įranga neatitinka ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės parinkti kriterijai nepažeidžia konkurencijos, nes tokius kriterijus buvo būtina nustatyti dėl to, jog Pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su žmogaus sveikata (gyvybe), o mažesni nei nustatyta reikalavimai, tikėtina, neužtikrintų kokybiškų kraujo tyrimų, lemiančių saugaus donorų kraujo perdavimą recipientams.

60.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti teismų argumentai nėra pakankami pagrįsti išvadai, kad ginčijami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, vertinami kaip visuma, taip pat vertinant jiems suteiktus lyginamuosius svorius, nepažeidė VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto imperatyvo, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją.

61.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, kad visame pasaulyje yra tik du gamintojai („Grifols“ ir „Roche“), galintys pasiūlyti Perkančiosios organizacijos perkamą prekę, ir abiejų gamintojų įranga atitinka esminius techninius reikalavimus (Pirkimo sąlygose įtvirtintą techninę specifikaciją). Byloje ieškovė įrodinėjo, kad jos teikiama „Grifols“ įranga neatitinka 4 iš 5 Pirkimo sąlygose nustatytų kokybės pranašumų ir visus reikalavimus atitinka tik konkurento tiekiama „Roche“ įranga; pagal atsakovės nustatytą kainos ir kokybės santykį, kokybės reikalavimams suteiktas lygiavertis kainai svoris, o dauguma ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų suformuluoti tiksliai ir detaliai, jie susiję su Pirkimo objekto techniniais sprendimais dėl jo veikimo ir kitomis techninėmis charakteristikomis, kuriuos konkreti įranga turi arba ne.

62.       Atsakovė ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumą grindė argumentais dėl specifinio ir viešajam interesui itin svarbaus Pirkimo objekto, pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sudėtingumo ir būtinumo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pacientams atliekamų tyrimų tikslumą ir ankstyvą susirgimų diagnostiką, Perkančiosios organizacijos išteklių taupymą ir darbo organizavimo patogumą, pažymėjo, kad nustatyti reikalavimai objektyvūs, jais nesiekiama diskriminuoti kokio nors tiekėjo.

63.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, atsakovės nurodyti bendro pobūdžio argumentai apie jos statusą, vykdomą veiklą ir Pirkimo objektą (laboratoriniams tyrimams atlikti būtina įranga ir medžiagos) vien dėl savo pobūdžio (socialiai jautri visuomenei svarbi sveikatos priežiūros sritis) negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą. Šiuo aspektu jau yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant panašaus pobūdžio ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019 54 punktą).

64.       Antra, kaip minėta, perkančiosios organizacijos diskrecija nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijus yra plati, tačiau nėra neribota (VPĮ 55 straipsnio 5 dalis). Aptariami kriterijai turi būti pagrįsti realia ekonomine nauda, t. y. pridėtine verte, už kurią perkančioji organizacija yra pasirengusi mokėti. Dėl to atsakovė turėjo pagrįsti, kad jos nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai apibūdina realų techninį pranašumą, papildomas funkcines charakteristikas, kurios užtikrina didesnę įrangos ir siekiamo rezultato kokybę, dėl to suteikia realią pridėtinę vertę (plačiąja prasme yra susieti su Pirkimo objektu), taip pat jiems suteikti balai (vertė) yra proporcingi.

65.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad, ieškovei nepateikus konkretaus pasiūlymo, negalima įvertinti, ar nebuvo pažeistas tiekėjų lygiateisiškumas. Pirma, ieškovė teikė duomenis, kad jos įranga neatitinka ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (apeliaciniame skunde pateikti išsamūs paaiškinimai su nuorodomis į konkrečius byloje pateiktus rašytinius įrodymus: dėl neatitikties kriterijui T1 ? apeliacinio skundo 59?61 punktuose; dėl neatitikties kriterijui T2 ? apeliacinio skundo 86 punkte; dėl neatitikties kriterijui T3 ? apeliacinio skundo 105?108 punktuose; dėl neatitikties kriterijui T4 ? apeliacinio skundo 115, 123 punktuose), todėl teismas, laikydamasis įrodinėjimą reglamentuojančių taisyklių, turėjo nurodyti, kodėl jie nepagrindžia šios faktinės aplinkybės. Įrodinėjimo prasme pažymėtina ir tai, kad sąžiningos konkurencijos užtikrinimo pažeidimui nustatyti svarbesnė reikšmė turi būti teikiama ne aplinkybei dėl tiekėjo, t. y. konkurento, ginčijančio pirkimo sąlygas, siūlomos įrangos neatitikties ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams, o aplinkybei dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pritaikymo išimtinai vienam tiekėjui.

66.       Antra, ieškovė taip pat teikė duomenis, kad ginčijamiems ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams, nustačius jų lyginamąjį svorį, suteikta neproporcingai didelė reikšmė. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo ikiteisminėje ginčo stadijoje kartu su pretenzija atsakovei pateikdama Perkančiosios organizacijos anksčiau sudarytą sutartį dėl analogiško pirkimo objekto ir pagal joje nurodytą kainą apskaičiuodama atitinkamiems kokybės kriterijams suteikiamą piniginę vertę. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė ir atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų bei kartu su jais pateiktos, įvykdžius Pirkimą, 2025 m. kovo 13 d. atsakovės ir UAB „Roche Lietuva“ sudarytos Viešojo pirkimo sutarties Nr. 8-56 priėmimo klausimą. Ieškovė apeliaciniame skunde, remdamasi šia sutartimi, nurodė, jog tam, kad galėtų laimėti Pirkimą, ji būtų turėjusi pasiūlyti apie dešimt kartų mažesnę kainą, nei pasiūlė Pirkimą laimėjusi tiekėja. Tačiau dėl šių įrodymų vertinimo, jų reikšmės sprendžiant dėl ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamojo svorio proporcingumo ir atitikties VPĮ 55 straipsnio 5 dalies imperatyvui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nepasisakyta.

67.       Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sąžininga konkurencija buvo užtikrinta, nes abiejų gamintojų (tiek „Roche“, tiek „Grifols“) įranga atitiko techninės specifikacijos reikalavimus, padaryta apskritai neįvertinus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo pagal kainos ir kokybės santykį esmės ir ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų tiesioginės reikšmės tiekėjų galimybėms konkuruoti. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumą, atsižvelgtina ir į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Dėl atskirų kokybės kriterijų, nustatytų ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti, teisėtumo vertinimo

68.       Ieškovės argumentai dėl ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų neteisėtumo iš esmės paremti tuo, kad šie kriterijai nepagrindžia jokios pridėtinės vertės Pirkimo objektui, jo ir tyrimų rezultatų kokybei, taigi kartu sąlygiškai (plačiąja prasme) yra ir nesusiję su Pirkimo objektu (VPĮ 55 straipsnio 4 dalis) bei neproporcingi.

69.       Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų T1, T2 ir T3 teisėtumą atsakovė pagrindė. Tiek atsakovė, tiek teismai nurodė pagrindinį, motyvuose vyraujantį, argumentą, kad ginčijamais kriterijais buvo pagrįstai siekiama apsaugoti didžiausią vertybę – žmonių sveikatą bei gyvybę, užtikrinant, kad recipientams bus perduotas tik saugus kraujas ar jo dalys. Kaip minėta, viešasis interesas apsaugoti žmonių sveikatą, poreikis pasiekti tikslius ir kokybiškus tyrimus tėra bendro pobūdžio argumentai (žr. šios nutarties 54, 63 punktus), todėl nelaikytini tinkamais siekiant aiškiai pagrįsti pridėtinę vertę kokybei kiekvieno iš nustatytų kriterijų atveju.

70.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 11 ir 18 punktuose nurodytus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentus dėl kriterijaus „tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“ teisėtumo, viena vertus, sutinka, kad, atskirai vertinant šį kriterijų, atsakovė pagrindė jo pridėtinę vertę Pirkimo objektui kokybės prasme. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nurodytas argumentas, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės poziciją, jog tik nustačius aptikimo ribą ?10 TV / mL galima efektyviai atlikti tyrimus ir nustatyti hepatito B virusą kraujyje, suponuoja išvadą, kad toks parametras turėtų būti priskirtas techninės specifikacijos reikalavimams, o ne atsakovės pageidautinoms Pirkimo objekto techninėms savybėms ar funkcionalumams.

71.       Vertindami kriterijaus „medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“ teisėtumą, bylą nagrinėję teismai iš esmės pritarė atsakovės argumentams, kad medicinos priemonės ir priedai turi būti paruošti naudoti siekiant užtikrinti reagentų vienodumą, sumažinti reagentų užteršimo riziką ir išvengti žmogiškojo faktoriaus įtakos, ir tai reikalinga siekiant įsigyti maksimaliai kokybiškas medicinos priemones (žr. šios nutarties 12 ir 19 punktus).

72.       Ieškovė kasaciniame skunde, kaip ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nurodo, kad šis vertinimo kriterijus nėra tiesiogiai susijęs su siekiu sumažinti užterštumą ar tyrimų netikslumą. Ginčijamas kriterijus dėl reagentų paruošimo formos yra neproporcingas Pirkimo tikslui, nes nuo šio kriterijaus nepriklauso nei galutinio tyrimų rezultato kokybė, nei pacientų saugumas. Ginčijamu kriterijumi yra pasirenkama tik tyrimų atlikimo techninė forma (reikalaujama rankiniu būdu nemaišyti medžiagų), nors keliamas reikalavimas nekuria jokios papildomos objektyvios vertės ir pats savaime nepagerina tyrimų kokybės.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė tokiam argumentui pagrįsti objektyvių įrodymų nepateikė. Priešingai, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė ne vieną rašytinį įrodymą, kuriuo grindė aptariamą argumentą, šiuos įrodymus nurodė ir apeliaciniame skunde (žr. apeliacinio skundo 93, 96 punktus). Tačiau bylą nagrinėję teismai dėl šių įrodymų vertinimo procesiniuose sprendimuose iš esmės nepasisakė, nemotyvavo, kodėl juos atmeta. Pirmosios instancijos teismo sprendime tik abstrakčiai konstatuojama, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog „Grifols“ gamintojas nėra gavęs nė vieno nusiskundimo, kad reagentai būtų užteršti dėl kontrolės įpylimo į TCR buferį; vidinės kontrolės įpylimas į TCR buferį rankiniu būdu nekelia grėsmės tyrimų patikimumui, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nėra pakankamos išvadai, jog neegzistuoja žmogiškojo faktoriaus įtaka, reagentų užteršimo rizika, padaryti.

74.       Pažymėtina ir tai, kad panašų reikalavimą dėl automatinio mėginio praskiedimo kasacinis teismas jau yra analizavęs, vertindamas jo, kaip techninės specifikacijos reikalavimo, teisėtumą. Tuomet kasacinis teismas konstatavo, jog byloje aiškiai nenustatyta, kad rankinis mėginio atskiedimas yra nepatikimas, vengtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017, 76 punktas).

75.       Bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl kriterijaus „galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“ teisėtumo (žr. šios nutarties 13 ir 20 punktus), teisėjų kolegijos vertinimu, padarytos tinkamai neįvertinus ieškovės nurodyto argumento, kad šis kriterijus nesuteikia pridėtinės vertės, nes naudojant bet kurią iš abiejų gamintojų įrangų reikėtų atlikti po papildomą (pakartotinį) tyrimą siekiant nustatyti, kurio konkrečiai donoro ir (arba) kuris konkrečiai virusas buvo rastas. Teismai vadovavosi atsakovės argumentu, jog didelis kraujo donacijų skaičius pagrindžia poreikį jau pirminio ištyrimo metu gauti duomenis apie infekcinį žymenį kraujyje tam, kad būtų išvengta nebūtinų ir netikslingų pakartotinių tyrimų atlikimų. Tačiau šio argumento, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakanka paneigti ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktiems išsamiems paaiškinimams, kad, nustačius konkretų virusą kaupinio pirminio tyrimo metu, vis tiek reikės pakartotinio tyrimo kiekvienam kaupinio donorui.

76.       Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl kriterijaus „kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“ teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė pagrindė šio kriterijaus naudą ir pridėtinę vertę, nes atsakovė juo siekė užtikrinti savo darbuotojų sveikatos apsaugą ir garantuoti saugų tyrimų organizavimo procesą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo priešingai, t. y. pripažino, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T4 yra neproporcingas, perteklinis, nepagrįstas ir dirbtinai ribojantis konkurenciją, dėl to neteisėtas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis šios nutarties 23 punkte nurodytais argumentais.

77.       Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad Pirkimu siekiamam tikslui (kraujo tyrimų atlikimui ir jų rezultatams) įrangos, skirtos tokiems tyrimams atlikti, priežiūros priemonės be chloro junginių ar su jais tiesioginės įtakos ir reikšmės neturi, iš esmės konstatavo, kad aptariamas kriterijus neatitinka VPĮ 55 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyto sąsajumo su pirkimo objektu reikalavimo.

78.       Kaip minėta, vertinant pasiūlymus pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal VPĮ 55 straipsnio 4 dalį, laikoma, kad pasiūlymų vertinimo kriterijai yra susiję su pirkimo objektu, jeigu jie susiję su perkamais darbais, prekėmis ar paslaugomis bet kokiu atžvilgiu ir bet kuriame jų gyvavimo ciklo etape, įskaitant konkretaus gamybos, tiekimo, teikimo, atlikimo ar prekybos proceso arba kito gyvavimo ciklo etapo proceso veiksnius, net jeigu šie veiksniai neapima jų fizinių ypatybių (iš esmės tapačiai reglamentuota Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnio 3 dalyje).

79.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nei VPĮ, nei ES teisės aktuose ar juos aiškinančioje teismų praktikoje ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai netapatinami išimtinai su pirkimo objekto vidinėmis charakteristikomis, pakanka, jog šie yra susiję su pirkimo objektu plačiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018, 42 punktas). Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad perkančiosios organizacijos taip pat turi teisę pasirinkti sutarties sudarymo kriterijus, pagrįstus socialinės tvarkos pagrindais, kurie gali būti susiję ne tik su darbų, prekių arba paslaugų naudotojais ar gavėjais, bet ir su kitais asmenimis, pavyzdžiui, užtikrinant jų geras gyvenimo ir verslo sąlygas (sąžiningos prekybos kriterijus) (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

80.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis įstatymo nuostatomis ir teismų praktikoje suformuluotais išaiškinimais dėl ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijams taikytino sąsajumo su pirkimo objektu reikalavimo, daro išvadą, kad kriterijus, susijęs su darbuotojų sauga, formaliai galėtų atitikti įstatymo reikalavimą dėl sąsajumo su pirkimo objektu, nes būtų pagrįstas socialiniu pranašumu. Taigi, viena vertus, sutiktina su atsakovės kasacinio skundo argumentais, kad atitikties reikalavimui dėl sąsajumo su pirkimo objektu aspektu apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ginčijamo kriterijaus T4 neteisėtumo yra nepagrįstos, padarytos netinkamai aiškinant ir taikant VPĮ 55 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir neatsižvelgus į pirmiau nurodytus teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

81.       Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas ginčo kriterijus T4, nors suformuluotas aiškiai, yra pernelyg detalus – nukreipiantis į konkrečią valymo priemonės cheminę medžiagą (chlorą). Tokiu atveju atsakovė turėtų pagrįsti, kodėl įrangos valymo priemonių būtent be chloro naudojimas yra pranašesnis už kitas valymo priemones, kurių sudėtyje yra kitos cheminės medžiagos.

82.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose citavo mokslinius straipsnius, nurodydama, kad juose pateikti faktai leidžia teigti, jog didėjantis dezinfekuojančių chloro preparatų skilimo produktų poveikis yra nepakankamai įvertinamas veiksnys, skatinantis didėjančių alerginių ir astmos susirgimų skaičių, kurie gali atsirasti kiekvieną dieną dėl drabužių skalbimo, paviršių valymo su chloro preparatais. Chloro junginiai toksiškai veikia nervų, kvėpavimo, kraujotakos sistemas, dirgina akis, odą, sukelia alergines akių, kvėpavimo sistemos, odos ligas. Nustatyta, kad chloraminas gali sukelti astmą, alerginį kontaktinį dermatitą, kontaktinę dilgėlinę. Atsakovė taip pat rėmėsi         cheminių valiklių gamintojų ir platintojų viešai skelbiama informacija apie cheminių valymo priemonių keliamą pavojų.

83.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie įrodymai patvirtina, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T4 nustatytas, siekiant užtikrinti atsakovės darbuotojų sveikatą, t. y. garantuoti saugiausią tyrimų organizavimo procesą, garantuoti optimaliausią tyrimų kokybę, todėl sukuria pridėtinę vertę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė minėtos sąlygos nustatymą sieja su saugiu tyrimų organizavimo procesu ir darbuotojų sveikatos apsauga, tačiau nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti.

84.       Viena vertus, sutiktina su atsakovės kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atsakovės pateikta mokslinių straipsnių ir kita informacija yra vertinama kaip nepakankama. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareigos išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymus ir jų pagrindu nustatyti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės egzistuoja, svarba. Bylą nagrinėjančio teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 39 punktą).

85.       Kita vertus, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo procesiniuose sprendimuose nepasisakyta dėl ieškovės argumentų ir įrodymų, pateiktų su dubliku, taip pat nurodytų ir apeliaciniame skunde, kad šiuo metu gaminamai „Grifols“ įrangai prižiūrėti naudojami apie dešimt kartų švelnesni valikliai, t. y. turintys tik 0,5 proc. chloro junginių, nei buityje įprastai naudojami produktai ir kad toks produktas negali būti laikomas pavojingu žmonių sveikatai, jeigu juo naudojamasi laikantis instrukcijų.

Dėl bylos procesinės baigties

86.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 55 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams keliamus reikalavimus, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo konkurencijos užtikrinimo aspektu. Teismai pirmiausia turėjo įvertinti ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų ir jų lyginamųjų svorių, kaip Pirkimo sąlygų grupės (visumos), atitiktį VPĮ įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu šios sąlygos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų, ar jos nėra pritaikytos konkrečiam gamintojui, taip pat įvertinti ginčijamų kokybės kriterijų ir jiems suteikiamų lyginamųjų svorių, atsižvelgiant į šių kriterijų išsamumą (detalumą), proporcingumą (ar tokiu būdu nėra privilegijuojami tam tikri tiekėjai). Šioje byloje teismai tokio vertinimo tinkamai neatliko, nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant šį ginčo klausimą, vertinimo (žr. šios nutarties 65–66 punktus).

87.       Be to, bylą nagrinėję teismai, atskirai vertindami kiekvieno iš ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų teisėtumą, taip pat iš esmės nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų, kuriais buvo ginčijami kriterijai T2 ir T3 kaip neproporcingi, nesuteikiantys pridėtinės vertės Pirkimo objektui (žr. šios nutarties 73, 75 punktus). Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą kriterijų T4 neteisėtu, kaip minėta, viena vertus, netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 55 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl sąsajumo su pirkimo objektu reikalavimo, taip pat nemotyvavo, kodėl atsakovės pateikta mokslinių straipsnių ir kita informacija yra vertinama kaip nepakankama. Kita vertus, teismai nepasisakė ir dėl ieškovės argumentų bei įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kriterijaus  T4 neteisėtumas.

88.       Dėl nurodytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų ginčas galėjo būti neteisingai išspręstas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2025 m. kovo 13 d. atsakovė ir UAB „Roche Lietuva“ sudarė Viešojo pirkimo sutartį Nr. 8-56. Kaip nurodyta šios nutarties 86 punkte, teismai šioje byloje neatliko tinkamo ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijų ir jų lyginamųjų svorių, kaip Pirkimo sąlygų grupės (visumos), atitikties VPĮ įtvirtintam imperatyvui vertinimo ir tai turėtų būti padaryta nagrinėjant bylą iš naujo. Nurodytų kriterijų neįvertinimas kaip visumos VPĮ įtvirtintų imperatyvų kontekste reiškia esminį proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio buvo netinkamai atskleista bylos esmė. Jeigu atlikus tokį vertinimą būtų nustatytos nutarties 86 punkte nurodytos aplinkybės, byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia arba VPĮ 106 straipsnyje įtvirtintų alternatyvių sankcijų taikymo klausimas, o tai galėtų būti susiję su kitos Pirkimo sutarties šalies (Pirkimo laimėtojo) teisėmis ir pareigomis, todėl šis asmuo turėtų būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija nusprendžia, kad teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi minėti pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).  

Dėl bylinėjimosi išlaidų

89.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

90.       Kasaciniam teismui nusprendus civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Gražina Davidonienė

        Sigita Rudėnaitė

        Dalia Vasarienė