Baudžiamoji byla Nr. 1-345-784/2013

Proceso Nr. 1-18-01968-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,

sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,

kaltinamojo gynėjoms advokatei Jūratei Kleinauskienei, advokatei Loretai Guižauskienei,

nukentėjusiesiems R. R., J. T., E. R., R. T.,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Aurimui Keidūnui,

Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Onai Žukauskienei, Tadui Cijūnaičiui,

vertėjai Ritai Daškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, Vilniaus statybininkų rengimo centro moksleivis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. M. viešoje vietoje įžūliais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų:

jis, 2011 m. spalio 31 d. apie 20.00 val., viešoje vietoje – prie prekybos centro „Rimi“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus E. R. vieną smūgį į galvą, jis (A. M.) tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu pastarajam į veidą, o E. R. nukritus ant žemės, spyrė pastarajam ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmai padarydamas nukentėjusiajam E. R. muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje su viršutinio 1-o kairio danties vainiko lūžiu, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus R. T. vieną smūgį į veidą, jis (A. M.) tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu pastarajam į veidą, tuo bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R. T. poodines kraujosruvas kairės akiduobės srityje ir kairio skruostikaulio akiduobinės dalies lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bet nesukeliant BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodyta dieną buvo kieme su draugais. Pokalbio metu kažkas iš jo draugų pasakė, kad keli jaunuoliai apmėtė pažįstamos merginos langus kiaušiniais. Jie sugalvojo surasti tuos vaikinus ir su jais pasikalbėti. Jiems suradus vaikinus ir su jais bekalbant viskas priėjo iki poros smūgių. Jis pats vieną kartą kumščiu sudavė E. R., daugiau jo nemušė ir nespardė. Pastarąjį gulintį spardė A. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“. R. T. jis taip pat nemušė, jį kaip ir A., mušė A. B.. Po E. R. suduoto smūgio, jo ranka buvo išsikruvinusi, po kurio laiko jam ją pradėjo skaudėti, nes patyrė rankos lūžį. Ar nukentėjusieji buvo išsikruvinę, jis nepastebėjo, kadangi buvo tamsu ir jis nieko nematė, be to po suduoto smūgio E. R., jis daugiau nieko nesiaiškino, tiesiog išėjo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. R. parodė, kad minėtą dieną buvo Helovynas. Jis su draugais nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, dalis nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Iki vėlyvo vakaro buvo dar daug laiko ir niekas neketino anksti grįžti namo. Prie jų priėjo grupė jaunuolių, pasakė, kad reikia nueiti pašnekėti už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Iš tos grupės jaunuolių, jis pažino A. M. ir A.. Vieni iš jo draugų nuėjo į prekybos centrą, o kiti liko su juo ir nuėjo už prekybos centro. Ten juos pradėjo klausinėti dėl kiaušinių, ką jie čia veikia, iš kur yra. Po to, jis pajuto stiprų smūgį iš galo, dėl ko buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjęs pajuto, kad jam yra išmuštas dantis. Atsikėlęs ir sunkiai paeidamas priėjo iki prekybos centro, ten jo draugas pakvietė apsaugą, paprašė, kad jam leistų nueiti apsitvarkyti. Apsitvarkius buvo iškviestas taksi ir jis nuvežtas į (duomenys neskelbtini) kliniką. Įvykio metu su juo buvo jo draugai J. B., R. ir A.. Jį pasikalbėti pasikvietė ne kaltinamasis, o A., kurį visi vadina pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau kaltinamasis jį irgi ragino eiti pasikalbėti. Jiems nuėjus už prekybos centro, aplink juos buvo sudarytas didelis ratas. Su jais kalbėjosi A., kaltinamasis į pokalbį nesikišo. Jis nežino ar kaltinamasis jį mušė, spardė, kadangi po patirto smūgio buvo be sąmonės. Apie tai kad jį mušė kaltinamasis sužinojo iš R. bei kitų liudytojų parodymų. Po įvykio, jis buvo susitikęs su A. M.. Pastarasis jo kaip ir atsiprašinėjo, siūlė atlyginti dėl išmušto danties. Iš liudytojų parodymų žino, kad jį mušė ne tik A. M., bet ir A..

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. R. parodė, kad įvykio dieną, jos sūnus išėjo švęsti Helovyną su draugais. Sūnui grįžus į namus pamatė, kad jis buvo sumuštas, praskelta lupa, kruvinas ir rankoje laikė išmuštą dantį. Ji jam pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nes tuo metu jai nerūpėjo ieškoti kaltų. Sūnus jai pasakė, kad jo draugo A. tėvas nuveš jį į ligoninę. Sūnus jai pasakojo, kad pats nesuprato kas įvyko, kad prie jų priėjo grupė jaunuolių, norėjo pasikalbėti. Su tais jaunuoliais kalbėjo apie nieką, pokalbio metu gavo staigų smūgį iš nugaros, po kurio daugiau nieko nepamena. Taip pat nurodė, kad kelis iš tos grupės vaikinų pažinojo iš matymo. Įvykio metu, jos sūnus buvo apsirengęs šviesios spalvos striuke, kuri po jo sumušimo buvo nešvari, ant jos matėsi žymės nuo batų. Sūnus pasakė, kad juos sumušusių vaikinų grupę sudarė daug žmonių, šioje grupėje buvo ir jo buvęs klasiokas. Jis įvardijo savo klasioką, bet pats nežinojo nuo ko gavo primą smūgį. Tačiau jo draugai pasakė, kad matė kaip kaltinamasis jos sūnui sudavė pirmą smūgį, kuomet jis kalbėjosi su A. B.. Po kurio laiko sūnus jai minėjo, kad su juo kalbėjosi kaltinamasis, kuris pripažino sudavęs smūgį, pastarasis pasiūlė sumokėti už danties įstatymą. Tačiau į ją kaip į nukentėjusio asmens mamą niekas nesikreipė, neatsiprašė, žalos, kurią sudaro išmušto danties gydymas niekas nesiūlė padengti, todėl ji pasakė sūnui, kad šis rašytų pareiškimą, jog būtų išsiaiškinta visa tiesa ir kad jam pačiam nereiktų savarankiškai ieškoti kaltų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. T. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su E. R. ir kitais draugais vaikščiojo. Kai atėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, dalis draugų nuėjo į parduotuvę, kita dalis į piceriją. Lauke liko tik jis, E., A. ir J.. Tuo metu prie jų priėjo grupė jaunuolių, kiek jų buvo tiksliai nepamena, bet daug. Toje grupėje buvęs A. jiems pasakė, kad reikia pakalbėti, nes kažkas atsitiko. Jiems nuėjus už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, A. jų paklausė, ką jie čia daro, kodėl randasi šio rajono gale. Jie jiems atsakė, kad irgi yra iš to paties (duomenys neskelbtini) rajono. Tuomet paklausė jų, ar tai jie kažką padarė, ar kažką metė. Tačiau jie atsakė, kad nieko nežino apie ką jie čia kalba. Kadangi jie nieko nesakė, tylėjo, tai neva išprovokavo tą grupę jaunuolių juos sumušti. E. R. buvo suduotas smūgis iš nugaros į pakaušį, paskiau jam sudavė smūgį ir iš priekio. Jam pačiam norint pažiūrėti į J., buvo suduotas smūgis, po kurio sekė antras ir trečias smūgiai. Po patirtų trijų smūgių, jis negalėjo jau stovėti, krito, nes pagalvojo, kad jei jis nenukris bus blogiau ir daugiau smūgių. Kol jis gulėjo sąmonės praradęs nebuvo, todėl matė kaip buvo spardomi jo draugai. Matė, kaip kaltinamasis sudavė vieną smūgį E. R., taip pat matė, kaip pastarasis porą kartų spyrė jau nugriuvusiam E.. Kaltinamasis jam taip pat sudavė vieną smūgį, po to jam smūgiavo kažkas kitas. Kaltinamasis jam sudavė į kairę galvos pusę. Po kurio laiko, jį pakėlė A. su J., ir jie nuėjo namo. Kuomet jie ėjo, jo draugai jį nešė, o A. tėvas atvažiavo ir paėmė E.. Po šio įvykio, jam labai skaudėjo galvą, nejautė visos kairės pusės, negalėjo judėti. Šio įvykio metu jam buvo sulaužytas žandikaulis. Jam reikalinga žandikaulio korekcijos operacija, tačiau ji yra labai sudėtinga ir gali komplikuotis į sunkias pasekmes.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. T. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d. jos sūnus R. T. grįžo namo apie 9 val. vakaro. Jis iš karto nuėjo į kambarį. Kai ji pati nuėjo į sūnaus kambarį pamatė, kad jis buvo labai sumuštas. Viena jo akis buvo raudona, buvo visas ištinęs, matėsi mėlynės, blogai jautėsi. Ji pradėjo aiškintis kas jį sumušė. Sūnus jai papasakojo, kad su draugais – A., B., E., R. ir kitais klasiokais ėjo pasivaikščioti. Prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ priėjo nepažįstama grupė vaikinų, liepė nueiti už parduotuvės pasikalbėti, pasiaiškinti ko čia vaikšto svetimame rajone. A. ir kiti nuėjo į prekybos centrą, tuo metu R., E., B. ir A. nuėjo už prekybos centro, kad pasikalbėtų su minėta kompanija. Įvyko muštynės. Jos sūnus jai minėjo, kad juos sumušusių vaikinų nepažinojo, o kaltinamąjį A. M. pažinojo tik E.. Šio įvykio metu jos sūnui buvo sulaužytas žandikaulis kairės pusės. Iš karto gydytojai nebuvo nustatę lūžio nes, R. buvo laibai ištynęs, todėl žandikaulis netaisyklingai suaugo. Po sumušimo pablogėjo ir jos sūnaus regėjimas, todėl nuolatos tenka naudoti vaistus. Taip pat po patirtos traumos sūnus greičiau pavargsta nei iki tol. Iš pradžių pareiškimo rašyti neketino, galvojo susitarti gražiuoju, tačiau susitarti su kaltinamuoju nepavyko. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats tyrimas dėl jos sūnaus ir E. sumušimo vyko keistai, jos sūnui buvo siūloma pakeisti parodymus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad jis kartu su vaikinais stovėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. R. ir dar kažkas iš vaikinų nuėjo į parduotuvę. Tuo metu prie jų priėję nepažįstami vaikinai, pasakė jiems eiti už kampo pašnekėti. Už kampo juos pakvietė eiti ne kaltinamasis, tačiau pastarasis dalyvavo šiame konflikte. Jis pats nematė kas ką mušė ir kas ką darė, nes šio įvykio metu jam taip pat buvo suduotas smūgis į veidą bei spyriai į nugarą. Kai jis jau atsikėlė, E. ir R. gulėjo.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad jis 2011 m. spalio 31 d. apie 20.00 val. kartu su E., E., R., A., J., D. ir R. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Vaikščiodami jie su niekuo nekonfliktavo. D. su R. nuėjo į piceriją, esančią netoli prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, o jis su kitais draugais liko laukti prie picerijos. A. su E. nusprendė eiti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti mineralinio vandens. Jie visi kartu nuėjo prie minėto prekybos centro ir stovėjo lauke tol, kol A. su E. nusipirko mineralinio vandens. Kai nusipirko atsigerti A. su E. išėjo iš prekybos centro ir jie gėrė mineralinį vandenį stovėdami prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. D. su R. prie jų tuo metu nebuvo, jie buvo picerijoje. Kol jie gėrė mineralinį vandenį prie jų priėjo apie dvidešimt jaunuolių. Nė vieno iš tų jaunuolių jis nepažinojo. Trys iš vaikinų lietuvių kalba jiems pasakė, kad eitų už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pakalbėti, teigė, kad nebijotų, kad jie jų nemuš. A. su E. nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Jį, J., E. ir R. nusivedė už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kur neapšviesta. Vaikinai jų paklausė ką jie daro jų rajone. E. jiems atsakė, kad jie čia gyvena. Tuomet kažkoks vaikinas užsimojo suduoti E. ranka. Kuria ranka E. užsimojo smogti vaikinas, jis jau neatsimena. Kaip buvo suduotas smūgis E., jis nematė, nes kaip tik tuo pačiu metu jam vienas iš vaikinų sudavė kumščiu į veidą. Jam pataikė į kairę pusę į smilkinį. Nuo patirto smūgio jis nugriuvo ant žemės. Jis pajuto skausmą. Jį nugriuvusį dar spardė kojomis. Jį spardė, jam atrodo vienas vaikinas. Jam spyrė ne mažiau penkių kartų į nugarą. Nuo spyrių jam skaudėjo nugarą. Kai jį gulintį ant žemės spardė jis nematė kas ir kaip mušė jo draugus. Kai jį vaikinas spardė, jis jam nieko nesakė. Už ką jį mušė, nesakė. Vaikiną, kuris jį mušė, atpažinti negalėtų, nes tą vakarą jį matė pirmą kartą ir jo neįsidėmėjo, nes buvo labai išsigandęs. Kai jį nustojo mušti, visi vaikinai nuėjo. Jis tuomet atsikėlė nuo žemės ir matė, kad jo draugai – R. ir E., taip pat gulėjo ant žemės. J. stovėjo, nes jo niekas nemušė. Jis priėjo prie E. ir palaikydamas jam už rankos – padėjo atsistoti  nuo žemės. E. buvo kruvinas džemperio priekis. Iš pradžių E. nesuprato kas jam atsitiko, jis nieko nesakė kas jam sužalota. Atsistojęs jis nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. R. jis taip pat padėjo atsikelti nuo žemės. Matė, kad R. buvo stipriai sumušta kairė akis, matėsi mėlynė po akimi. Atsikėlę visi nuo žemės, jis kartu su R. ir J. nuėjo namo. Eidami namo jie apie muštynes nekalbėjo, tik klausė R. ar jam skauda. R. jo prašė pažiūrėti ar jo akis patinusi ir jis pažiūrėjęs pamatė, kad R. kairioji akis buvo patinusi. Su R. jie yra kaimynai, jų namai yra šalia vienas kito. Parėjęs namo jis apie atsitikusį įvykį tėvams nesakė, buvo išsigandęs, todėl ir nepapasakojo. Nuo gauto smūgio į veidą jam kraujosruvos nebuvo, tik nuo spyrių skaudėjo nugarą. Į medikus dėl patirtų sužalojimų jis nesikreipė. Kas mušė R. ir E. jis nematė. Ar juos mušė vienas vaikinas, ar keliese, jis nežino, nes kaip jau minėjo – nematė. Dėl jam suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą, tačiau nukentėjusiu nesijaučia. Niekam pretenzijų dėl šio įvykio neturi (t. 1, b. l. 63-65).

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. B. parodė, kad apie įvykusi įvykį sužinojo tik tuomet kai atėjo kvietimas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Sūnus jai pasakojo, kad jis buvo labai išsigandęs, kad kažkam išmušė dantį. Po šio įvykio, jai yra tekę bendrauti su nukentėjusiųjų mamomis. Ji pati nesiaiškino, kas sumušė vaikus. Jos sprendimu sūnus nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos D. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad ji turi sūnų A. B.. Apie tai, kad jos sūnus A. B. buvo sumuštas 2011 m. spalio 31 d. ji sužinojo iš savo sūnaus tik tuomet, kai gavusi iš policijos šaukimą – pradėjo jo klausinėti dėl ko galėtų būti šaukiami į policiją. Sūnus jai pasakė, kad galėtų būti šaukiami į policiją dėl įvykio, kurio metu jo draugui E. buvo išmuštas dantis. Sūnus buvo jai anksčiau užsiminęs, kad E. išmušė dantį, tačiau ji sūnumi nepatikėjo, kad toks įvykis gali atsitikti su nepilnamečiais. Apie tai, kad sūnui buvo suduoti smūgiai ji sužinojo tik policijoje jo apklausos metu. Dėl to, kad sūnui buvo suduoti smūgiai pretenzijų niekam neturi, nukentėjusiąja šioje situacijoje nesijaučia (t. 1, b. l. 66-67).

Liudytoja D. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. B. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d. apie 9 val. vakaro, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, prie jo ir jo draugų priėjo vaikinai ir pasakė jiems eiti pasikalbėti už parduotuvės. Tuo metu buvo gan tamsoka. Vaikinai pradėjo su jais kalbėti, klausti jų ką jie čia daro. Lyg ir viskas buvo gerai, tačiau netrukus E. buvo suduotas smūgis, po to antras smūgis. Šio įvykio metu E. buvo išmuštas dantis. Du-tris smūgius gavo ir R., jis gulėjo ant žolės. Po to vaikinai greitai pasišalino. Jo paties niekas nelietė. Minėti vaikinai neminėjo dėl ko buvo sumušti jo draugai. Kiek jis pamena, tai su jais buvo nuėję pakalbėti trys, gal keturi vaikinai. Pats kaltinamasis nesiūlė eiti pasikalbėti, tai pasiūlė kitas vaikinas. Jis matė tik smūgių sudavimą, tačiau nematė kas tuos smūgius jo draugams sudavė.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad jis 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje, prieš Vėlines apie 20.00 val. jis susitiko su R. T., A., jo pavardės nežino, su E., jo pavardės taip pat jis nežino, su A. P., su E. ir R., kurių pavardžių jis taip pat nežino. Jie susitiko (duomenys neskelbtini), prie A. P. namų. Jie nuėjo prie A. P. panelės namo ir norėjo apmėtyti jos langus kiaušiniais. Kokiu adresu gyvena A. P. panelė jis nežino. Jie nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kur A. nupirko kiaušinių. Jis nupirko vieną dėžutę kiaušinių. Po to jie visi kartu nuėjo prie A. P. merginos namų. Ji gyvena, jei neklysta penkių aukštų name, pirmajame aukšte. Jie visi paėmė po kiaušinį ir metė į langus. Nori pasakyti, kad jis buvo paėmęs kiaušinį, tačiau mesti nespėjo, jo draugai greitai sumėtė kiaušinius į langą ir pabėgo, o jis pabėgo su jais. Kažkurie iš jo draugų pataikė į langą, tačiau kurie, nematė. Kai jie mėtė kiaušinius į langą, niekas nematė. Jie po to nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Einant link „(duomenys neskelbtini)“, R. nuėjo į piceriją, o jie likusieji nuėjo link minėto prekybos centro. Jiems stovint prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prie jų atėjo jaunuolių grupė. Kiek jų buvo, nematė, bet iš tos grupės prie jų priėjo trise. Priėję jie jiems pasiūlė eiti už parduotuvės pakalbėti. Apie ką jie norėjo pasikalbėti,  jiems nesakė. A. su E. nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, o jie, t. y. jis, R., E. ir A. nuėjo už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Už minėto prekybos centro buvo tamsu. Ta vieta buvo neapšviesta. Už minėto prekybos centro vaikinai pradėjo jų klausinėti kam jie apmėtė kiaušiniais langą. Jis nieko nesakė, tylėjo. Ką atsakė jo draugai, neatsimena. Tuomet, staiga vienas iš vaikinų sudavė E. į veidą. Sudavė ranka. Kuria ranka, nematė. Jei neklysta, tai nuo smūgio E. nugriuvo ant žemės. Kiek jis matė, tai E. daugiau smūgių suduota nebuvo. Jam atrodo, kad po to, kai sudavė E., tas pats vaikinas sudavė ranka R. į veidą. R. po smūgio taip pat nugriuvo ant žemės. Kiek jis matė, tai daugiau smūgių R. suduota nebuvo. Ar A. mušė, negali pasakyti, neprisimena. Jam niekas jokio smūgio nesudavė. Jam negrasino, jis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Nori pasakyt, kad už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai tamsu, todėl jis tiksliai nematė kaip buvo mušami jo draugai. Taip pat negali tiksliai nurodyti kiek smūgių buvo jiems suduota. Negali nurodyti ar juos mušė vienas ir tas pats asmuo, ar keletas iš jų. Dėl šio įvykio jis labai išsigando, patyrė šoką, todėl ne viską gerai įsidėmėjo. Kai vaikinai sudavė smūgius jo draugams, jie tiesiog nuėjo. Jo draugai tuo metu stovėjo, išskyrus R.. R. gulėjo, jį paliko gulintį. Jis jam padėjo atsikelti. R. buvo sąmoningas. Jis sakė, kad jam sudavė į akį, kad jam skauda akį. E. buvo išsigandęs ir pasimetęs. Apie tai, kad jam buvo išmuštas dantis, jis jam pasakė tik kitą dieną po įvykio. Įvykio dieną jis buvo šoke, jis nieko nesakė, visą laiką tylėjo. Kai jo draugus mušę vaikinai nuėjo, jie visi išsiskirstė. Jis nuėjo su R. ir A. namo, o kur nuėjo E. jis nežino. Kad A. būtų buvę suduoti kokie nors smūgiai, jis pats nieko nesakė. Jis palydėjo R. ir A. iki namų, o po to pats nuėjo namo ir viską papasakojo mamai. Vaikinų, kurie mušė jo draugus jis nepažįsta, juos tą vakarą matė pirmą kartą, atpažinti jų negalėtų, nes veidų neįsidėmėjo. Nori pasakyti, kad nukentėjusiu šioje situacijoje jis nesijaučia (t. 1, b. l. 68-69).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad jis su draugais vaikščiojo po rajoną. Jiems nuėjus prie „(duomenis neskelbtini)“ parduotuvės prie jų priėjo grupė jaunuolių. Vaikinai jiems pasiūlė nueiti pasikalbėti už prekybos centro. Jie atsisakė, tačiau kažkaip įvyko, kad jis liko su keliais draugais prie prekybos centro, o keli jo draugai nuėjo su ta jaunuolių grupe. Jis su draugais nuėjo į prekybos centrą paskambinti tėvams. Po kurio laiko atėjo E., jam buvo išmuštas dantis, jis buvo visas kraujuotas. Atėjus tėvams daugiau nieko jie nerado, todėl nuėjo namo. Iš kalbų girdėjo, kad ir R. gavo kelis smūgius. Jis pats kaltinamojo nematė, nes prie jų priėjusių vaikinų buvo labai daug. Jų buvo gal kokie 10-15 žmonių, bet tikrai ne 3-4, ir merginos. Iš tos grupės vaikinų pamena vieną veidą, kuris šioje byloje yra pakviestas kaip liudytojas.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d. apie 20.00 val. jis kartu su klasiokais R. T., J. B. ir kiemo draugais E. R., E. V., R. Z. ir A. B., ėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ėjo šaligatviu (duomenys neskelbtini) gatve. Jie stovėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir gėrė mineralinį vandenį, kai prie jų priėjo būrys jaunuolių. Jų galimai buvo virš dvidešimties. Vienas iš minėto būrio vaikinų pasakė jiems, kad eitų su jais pakalbėti. Jaunuoliai buvo neblaivūs, be to sakė, kad jei neis su jais pakalbėti, o pabėgs – juos sumuš. Apie ką jie norėjo su jais pakalbėti jis nežino, nes tų jaunuolių jis nepažinojo, niekados anksčiau jų nebuvo matęs. Jis nujausdamas kažką negero kartu su E. ir R., su vaikinais nėjo. Jie visi trise nuėjo į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vidų, o jo draugai A. B., J. B., E. R. ir R. T. nuėjo su minėtais vaikinais. Juos nusivedė už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Maždaug po 5 minučių į prekybos centrą įbėgo jo draugas E. R.. Jo veidas buvo kruvinas. Jam bėgo kraujas iš burnos. Jis delne laikė išmuštą dantį. Jis matė, kad E. buvo išmuštas priekinis viršutinis dantis. E. R. jam pasakė, kad jį už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ sumušė jam iš matymo pažįstamas vaikinas. Jis sakė, kad jam sudavė vieną stiprų smūgį į galvą, į pakaušį, po kurio jis nieko neatsimena. E. sakė, kad jį mušė vienas vaikinas. E. neminėjo, kiek tiksliai jam smūgių buvo suduota, taip pat neminėjo ar jį spardė kojomis. Už ką buvo sumuštas E. R., jis nežino. E. minėjo, kad R. taip pat mušė, tačiau keliese jį mušė, nesakė. Kiek ir į kurias kūno vietas buvo suduoti smūgiai R. – E. nesakė. Pamatęs sumuštą E. R. jis paskambino savo tėčiui ir paprašė, kad jis atvažiuotų, paprašė pagalbos, nes jo draugas buvo sumuštas, o ir jis pats negalėjo išeiti iš parduotuvės, nes būtų ir jį sumušę. Maždaug po 5 minučių atvažiavo jo tėtis. Vaikinai, kurie mušė jo draugus jau buvo pasišalinę. Jo tėtis nuvežė E. į ligoninę. Kai jau ėjo iš prekybos centro namo, buvo sutikęs A.. Jis sakė, kad jį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ mušė vienas vaikinas, tačiau ne tas pats, kuris sumušė E.. A. sakė, kad jį spardė kojomis. Ar A. sakė, kad jį mušė kumščiais, jis neprisimena. J. niekas nemušė. Jam grįžus namo, vakare, paskambino R. mama ir paklausė ar jie nevartojo alkoholio, nes R. namuose buvo bloga, jis vėmė. Atsakė, kad jie alkoholio nevartojo. Kitą dieną po šio įvykio, jis susitiko su R. ir jis jam pasakė, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jam vaikinas sudavė kumščiu į veidą. Po šio smūgio R. nukrito ant žemės. Kiek smūgių iš viso buvo suduota R., jis nesakė, jis minėjo tik vieną suduotą smūgį į veidą. Jis sakė, kad jam atrodė, kad suduotas smūgis į veidą buvo su kažkokiu metaliniu daiktu. R. smūgį į veidą sudavė tas pats vaikinas, kuris mušė E.. Kadangi jis pats šių muštynių nematė, todėl gali papasakoti tik tai, ką jam sakė jo draugai. Dėl ko buvo sumušti jo draugai, jis nežino. Kiek jam yra žinoma, tai jokio konflikto tarp jo draugų ir minėtų vaikinų nebuvo įvykę. Vaikinai buvo girti, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Mano, kad jie prisikabino prie jų be jokios priežasties (t. 1, b. l. 70-71).

Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. Z. parodė, kad gerai įvykio jau nebepamena, nes viskas įvyko jau senai. Pamena, kad įvykio metu jis su Adrianu buvo parduotuvėje ir skambino tėvui. Žino, kad buvo sumuštas E. ir R., tačiau kas tai padarė nežino.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo R. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. Z. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d. apie 20.00 val. jis kartu su draugais A., E., A., R. ir dar keletu vaikinų, kurių jis nepažįsta, vaikščiojo Karoliniškėse. Jiems visiems stovint prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kurio adreso jis nežino, prie jų priėjo apie 20 jam nepažįstamų vaikinų. Tų vaikinų jis niekur anksčiau nebuvo matęs. Vienas iš vaikinų, kurie priėjo prie jų rusų kalba pasakė, kad eitų už parduotuvės pasikalbėti, o jei kas nors neis – primuš. Jis tuomet kartu su E. ir A. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Jie buvo labai išsigandę, todėl nuėję parduotuvės prekybos salę tenai buvo. Kai jie ėjo į prekybos centrą tas pats vaikinas rusų kalba sakė, kad kur jie eina, kad kai juos suras, sumuš. Kiti lauke stovėję vaikino draugai juokėsi. Parduotuvėje jie prabuvo apie dešimt minučių, tuomet į parduotuvę atėjo A. draugas, kurio jis nepažinojo. Jo lūpos buvo kruvinos. Jis rankoje parodė jiems išmuštą dantį, taip pat sakė, kad nieko nepamena. Jis vaikiną, kuriam buvo išmuštas dantis, nuvedė prie mėsos skyriuje dirbusios darbuotojos ir pasakė, kad vaikinui reikia nusiprausti veidą. Darbuotoja leido nusiprausti veidą. Po to jis paskambino tėčiui ir pasakė, kad jis atvažiuotų į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kad reikia paglabos. Jis trumpai paprašė tėčio, kad atvažiuotų. Kas atsitiko neaiškino, nes buvo labai išsigandęs. Kai atvažiavo tėtis, tuomet kartu su juo iš prekybos centro išėjo. Lauke vaikinų kurie sumušė A. draugą jau nebuvo. Dėl šio įvykio jis jaučiasi nukentėjęs, nes labai išsigando, patyrė moralinę žalą. Civilinio ieškinio dėl moralinės žalos nereikš (t. 1, b. l. 72).

Liudytojas R. Z. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. V. parodė, kad jis su draugais šventė Helovyną, nusprendė papokštauti ir apmėtė kiaušiniais langus. Dalis vaikinų išėjo namo, kita dalis nuėjo prie parduotuvės nusipirkti atsigerti. Keli draugai nuėjo nusipirkti picos. Tuo metu prie jų priėjo grupė jaunuolių. Jų buvo apie 20-25, gal mažiau. Jie jiems pasakė, kad reikia pasikalbėti už parduotuvės. Jiems paklausus kodėl to padaryti negalima prie parduotuvės kur stovi, pastarieji pasakė, kad jie vis tiek eitų ir kad jų niekas nemuš. Jis su keliais draugais suprato, kad geruoju tai gali nesibaigti, todėl pasakė, kad niekur neis ir nuėjo į parduotuvę. Po penkių minučių į parduotuvę atėjo E. su išmuštu dantimi. Jis jiems pasakė, kad neatsimena, kaip viskas įvyko. Tuomet jie išėjo ieškoti kitų draugų. Nori parodyti, kad tarp prie jų priėjusių vaikinų buvo ir kaltinamasis A. M..

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d., vakare, apie 20.00 val. jis kartu su draugais R. J., D. M., E. R., R. T., A. P., R. Z. ir A., kurio pavardės nežino, buvo išėję pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini). Jie ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra netoli „(duomenys neskelbtini)“. Ėjo per kiemus. Matė, kad viename iš gyvenamųjų namų kiemų stovėjo grupė jaunuolių. Jie norėdami išvengti konflikto, iš to kiemo išėjo. Jie kieme, kur buvo nepažįstamų jaunuolių grupė, tiesiog stovėjo ir kalbėjo. Jie prie jaunuolių grupės nesikabinėjo. Po to kai jie iš minėto kiemo išėjo, R. J. ir D. M. palydėjo į piceriją. Jei neklysta, tai A. P., R. Z. ir galimai E. R. nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ nusipirki atsigerti, o jis kartu su A. ir R. T. liko stovėti prie parduotuvės kampo. Matė, kad link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ėjo grupė jaunuolių. Jų buvo apie 20 žmonių. Iš pradžių pagalvojo, kad jie eina į prekybos centrą, tačiau kai pamatė, kad jie pradėjo eiti link jų, pasuko arčiau prie įėjimo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Jaunuoliai priėję prie jų pasakė, kad reikia pasikalbėti. Kalbėjo vienas vaikinas, kalbėjo lietuvių kalba. Jaunuolių grupėje buvo ir merginų. Tuo metu iš parduotuvės išėjo jo draugai, kurie buvo nuėję nusipirkti atsigerti. Jaunuoliai pradėjo sakyti, kad eitų pasikalbėti už parduotuvės kampo, teigė, kad jų nemuš, kad nori tik pasikalbėti. Apie ką jie norėjo kalbėtis su jais, nesakė. Jis suprato, kad bus muštynės, todėl pradėjo eiti link įėjimo į parduotuvę. Matė, kad grupė jaunuolių apsupo R. T. ir A. ir kartu su jais pradėjo trauktis už parduotuvės kampo. E. R. taip pat nuėjo už parduotuvės kampo. Jis, kartu A. P. ir R. Z. nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Jam būnant parduotuvėje, į parduotuvę artėjo E. R.. Matė, kad E. R. buvo ištinusios lūpos. Veidas buvo kruvinas. E. R. jam parodė rankoje dantį. E. R. buvo apsvaigęs, jam buvo šokas. Jie bijojo išeiti į lauką, kad nebūtų sumušti. R. Z. ir A. P. paskambino savo tėvams ir jie atėjo jų pasiimti iš minėto prekybos centro ir palydėti į namus, nes vieni bijojo eiti, kad nebūtų sumušti. Kai atvažiavo minėtų draugų tėvai, jaunuolių, kurie sumušė E. R. nebuvo. E. R. sakė, kad jam sudavė iš galo į pakaušį, po ko jis nukrito ant žemės. Taip pat pasakojo, kad jį gulintį ant žemės spardė kojomis, tačiau keliese jį spardė, nenurodė. R. T. ir A. minėtą dieną nematė. Jie nuėjo į namus. Žino, kad R. T. ir A. taip pat buvo sumušti. Taip pat žino, kad R. T. buvo sumušta akis. Ar R. T. buvo dar kur nors sužalotas, nežino. Keliese mušė R. T. jis nežino. A. jam pasakojo, kad jį taip pat mušė, jis buvo nukritęs ant žemės, jį spardė kojomis. Kaip jam minėjo A. jis nematė ar jį spardė vienas vaikinas ar dviese. Nori pasakyti, kad jis pažino vieną vaikiną, kuris buvo tarp jaunuolių, tai buvo A. M.. Jis buvęs jo klasiokas. Jis žino, kad A. mušė E.. Taip pat žino, kad buvo dar vienas vaikinas pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo kitų duomenų jis nežino. Apie kitus vaikinus, kurie sumušė jo draugus jis jokių duomenų nežino (t. 1, b. l. 74-75).

Liudytojas E. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. J. parodė, kad minėto įvykio metu matė kaip kaltinamasis užėjęs už nugaros sudavė E., taip pat matė, kaip kaltinamasis sudavė ir R.. A. su jais tik kalbėjosi, jų atžvilgių jokių veiksmų nedarė.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo E. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. J. parodė, kad 2011 m. per Helovyną, nežino kokia tai diena, vakare, apie 20.00 val. jis susitiko su R. T., A. B., A. P., J. B.. Nori patikslinti, kad kai jie susitiko buvo dar keletas vaikinų, tačiau jis juos pažįsta tik iš matymo. Gali dar nurodyti, kad buvo E., tačiau jo pavardės nežino. Jie susitiko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, Karoliniškių mikrorajone. Ėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, po to ėjo šiek tiek pasivaikščioti. A. P. sugalvojo mėtyti kiaušinius į A. pažįstamos langus. A. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ nupirko kiaušinių, tačiau kiek dėžučių kiaušinių jis nupirko – vieną ar dvi – jis neįsidėmėjo. Jie tuomet nuėjo netoli J. P. gimnazijos, adreso negali nurodyti, kur A. parodė gyvenamojo namo langus, į kuriuos reikėjo mėtyti kiaušinius. Kodėl reikėjo apmėtyti langus kiaušiniais, jis nežino. Jis pats kiaušinių į langus nemėtė, tik žiūrėjo. Kas mėtė kiaušinius – nežino, konkrečių asmenų nurodyti negali. Apmėtę langus kiaušiniais, jie nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį prie „(duomenys neskelbtini)“. A. ir E., kurio pavardės jis nežino buvo nuėję į parduotuvę o jis kartu su A., R., J., E. liko laukti. Ar dar buvo tuo metu su jais kitų vaikinų jis neatsimena. Jiems stovint prie minėto prekybos centro prie jų priėjo keletas vaikinų. Tarp jų buvo A., jo pavardės nežino, taip pat buvo A. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Kas dar buvo neįsidėmėjo. Priėję minėti vaikinai norėjo išsiaiškinti, kodėl buvo mėtomi kiaušiniai į langus. Jie pasiūlė eiti pasikalbėti už parduotuvės šono. Už parduotuvės šono nuėjo E., J., R. ir A.. A. ir E. nubėgo pasislėpti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Jis tuomet nuėjo namo, nes jo mama kvietė jį pavalgyti. Jis gyvena netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, todėl greitai parėjo namo, pavalgė ir vėl grįžo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jis užtruko apie 10 minučių. Kai ėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, buvo apie 20 m atstumu nuo minėtos vietos, matė, kaip A. kalbėjo su E.. Jiems kalbant, A. sudavė E.. Matė, kad sudavė ranka į veidą. Kuria ranka sudavė – nematė, nes buvo toli nuo minėtos vietos. Nuo suduoto smūgio E. nugriuvo ant žemės. Jam atrodo, kad nugriuvusio E. niekas nespardė. Po to A. priėjęs prie R. trenkė jam vieną smūgį ranka į veidą. Kuria ranka sudavė R., jis nematė. Nuo smūgio R. nugriuvo ant žemės. Jis nematė, kad kas nors būtų spardę R.. Tuomet visi nuėjo nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, ten liko E., J., R. ir A.. Matė, kad ant žemės liko gulėti E. ir R.. Kad dar kas nors būtų nugriuvę ant žemės, jis nematė. Jis jiems padėti nebuvo nuėjęs, nes bijojo, kad pats nebūtų sumuštas. Jis apsisuko ir nuėjo namo. Jis matė, kad R. pats atsistojo nuo žemės, o kas padėjo E. atsistoti, nematė, nes buvo tamsu. Jis neatsimena, ar jo draugus minėto įvykio metu kas nors spardė ar ne. Jis nematė ar kas nors mušė A. su J.. Nori pasakyti, kad toje vietoje kur jo draugai buvo sumušti, buvo tamsu ir ne viskas gerai matėsi. Jis tiksliai matė, kad E. ir R. buvo suduota po vieną smūgį į veidus, daugiau smūgių suduodant jo draugams arba nematė, arba jų neįsidėmėjo, nes kaip jau sakė toje vietoje buvo tamsu ir ne viską gerai galėjo matyti. Kitą dieną jis buvo susitikęs su E., R., A. ir J.. Jis matė, kad R. buvo sužeista akis, o pas E. išmuštas vienas priekinis dantis. Pas A. ir J. jokių sužalojimų nematė. Po šio įvykio nei A., nei A. sutikęs nebuvo (t.1, b. l. 76-78).

Liudytojas E. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad su draugais buvo susirinkę kieme. Kažkas pasakė, kad apmėtė langus kiaušiniais. Nutarė paieškoti tų vaikinų ir su jais pasikalbėti. Jų buvo apie 7-8 žmones. Priėjus prie parduotuvės sutiko 4 vaikinus. Jis jiems pasiūlė nueiti už parduotuvės ir pasikalbėti. Nuėjus už parduotuvės, jis vaikinams uždavė keletą klausimų, griežtai jų paklausė, tuomet jiems bekalbant staigiai iššoko A. M. ir trenkė pirmiems dviems vaikinams. Jis pats net nespėjo susivokti, viskas įvyko labai greitai. Tiek E. R., tiek R. T. buvo mušami kaltinamojo. Ar kiti vaikinai iš jo grupės mušė nukentėjusiuosius, jis nematė, nes po kaltinamojo suduotų smūgių jis pabėgo. Pats jis nieko nemušė, tik kalbėjosi su nukentėjusiais. Su kaltinamuoju jis yra pažįstamas, matosi kieme, po įvykio bendrauja rečiau, jokių piktumų su juo neturi.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d. pavakarį jis susitiko su draugais krepšinio aikštelėje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini). Minėtoje krepšinio aikštelėje jų susirinko daug, galimai apie 15-20 žmonių. Jie stovėjo ir kalbėjo. Pro juos praėjo apie 15-20  vaikinų. Minėti vaikinai nuėjo link (duomenys neskelbtini). Maždaug po to, kai vaikinai praėjo pro juos, po 5 minučių, prie jų pribėgo nepažįstamas apie 12 metų amžiaus berniukas ir pasakė, kad būrys vaikų apmėtė (duomenys neskelbtini) namo vieno buto langus. Berniukas pasakė, kad apmėtę langus visi jaunuoliai nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Jų, tuomet apie 7 žmones, nuėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Jis atsimena, kad link minėto prekybos centro ėjo jis, A. M., L. G., E. P., D. A.. Taip pat ėjo E., A.. Jų pavardžių jis nežino. Jie visi nuėjo prie minėto prekybos centro. Ten buvo keletas jam nepažįstamų vaikinų. Jie priėję prie vaikinų pasakė, kad reikia išsiaiškinti kodėl jie apmėtė langus ir, kad eitų už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jei neklysta, su jais už prekybos centro nuėjo keturi jam nepažįstami vaikinai. Nuėjus už prekybos centro, jis pradėjo su minėtais vaikinais kalbėti, aiškintis, kodėl jie apmėtė langus kiaušiniais. Iš pat pradžių vaikinai nieko nesakė, po to vienas iš vaikinų atsakė, kad „šiaip sau“. Tada pribėgo A. M. ir trenkė jam dešinės rankos kumšiu vieną smūgį į veidą. Nuo smūgio vaikinas nugriuvo. Nugriuvusiam vaikinui A. dar spyrė koja. Jis matė, kad spyrė vieną kartą gulinčiam vaikinui į šoną. Ar A. M. dar spyrė minėtam vaikinui, jis nematė. Vaikinas, kuriam A. M. sudavė, stovėjo pirmas jam iš kairės pusės. Jis nematė, kad dar kas nors iš su juo buvusių draugų būtų mušę minėtą vaikiną. Po to matė, kaip A. M. priėjęs prie kito vaikino, trenkė jam dešinės rankos kumšiu į veidą. Matė, kad nuo smūgio vaikinas palenkė veidą į priekį ir susiėmė už akies. Už kurios akies vaikinas susiėmė – jis neįsidėmėjo. Jis neįsidėmėjo, ar šis vaikinas buvo nugriuvęs ant žemės, ar ne. Viskas vyko labai greitai. Kiek jis matė, tai daugiau šio vaikino niekas iš jo draugų nemušė. Jis matė, kad A. M. smūgiavo trečiam vaikinui, tačiau ar pataikė, ar nepataikė – nematė. Matė, kad trečiasis vaikinas nei susilenkė, nei už kur nors susiėmė, todėl mano, kad A. M. arba nepataikė, arba smūgis buvo nestiprus. Kiek jis matė, tai trečio vaikino daugiau niekas iš jo draugų nemušė. Jam atrodo, kad trečiasis vaikinas nugriuvęs nebuvo. Tuomet jis ketvirtam vaikinui pasakė, kad jis bėgtų. Vaikinas pabėgo. Tuomet jis su savo draugais pabėgo. A. M. taip pat pabėgo. Kiek jis atsimena, tai kai jie pabėgo, tik vienas vaikinas liko gulėti ant žemės. Jis pats nei vieno iš vaikinų nemušė, nesudavė nei vieno smūgio ir nei vieno iš vaikinų nespardė. Kaip jau minėjo, matė, kad vaikinus mušė tik A. M., kad kas nors dar juos mušė – nematė. Jis matė, kad po dienos, ar po dviejų, praėjus po šio įvykio, pas A. M. buvo gipsas ant dešinės rankos. A. M. sakė, kad suduodamas vaikinams smūgius jis susilaužė pirštą. Kai A. M. sudavė smūgius vaikinams, jis ant rankos neturėjo nieko užsidėjęs, jis sudavė smūgius kumščiu. Kodėl A. M. sumušė vaikinus, jis nežino. Jie vaikinų mušti neplanavo, tiesiog norėjo su jais pasikalbėti, išsiaiškinti, kodėl jie apmėtė langus, norėjo pasakyti, kad taip negalima elgtis. O A. M. tiesiog be priežasties, staiga prišokęs jam iš kairės pusės prie vaikinų, jiems sudavė aukščiau jo išvardintus smūgius (t. 1, b. l. 87-89).

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. A. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d., jis su draugu nuėjo į parduotuvę. Jam išėjus iš parduotuvės su E. pamatė L. G.. Jo paklausė, kur yra visi jų draugai. Jis pasakė, kad jie nuėjo už „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Nuėjus už parduotuvės matė, kad stovėjo daug žmonių ir kažką aiškinosi. Taip pat girdėjo kaip A. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ rėkė. Viskas prasidėjo labai greitai, matė kaip A. M. kažkam trenkė į veidą. Ar kaltinamasis mušė ir kitus vaikinus, nepamena.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo D. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. A. parodė, kad jis 2011 m. spalio 31 d., apie 17.00 val. ar 18.00 val. susitiko su savo draugais E. P., A. B., A., L. G. bei dar keliais vaikinais, kurių neatsimena, prie (duomenys neskelbtini), esančios krepšinio aikštelės. A. B. pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. Po to jie nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nusipirkti atsigerti. Jis su E. P. nuėjo į minėtą prekybos centrą, o kai iš jo išėjo, tai pamatė, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo ne visi jo draugai. L. pasakė, kad kiti jo draugai nuėjo už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jis su E. taip pat nuėjo už prekybos centro, kur pamatė, kad A. B. kalbėjosi su jam nepažįstamu vaikinu. Girdėjo, kad A. kalbėjo garsiai apie tai, kad buvo kiaušiniais apmėtytas merginos vardu E., kurios pavardės jis neprisimena, buto langas. Jis nepažįsta vaikino, su kuriuo kalbėjosi A.. Jei neklysta, tai už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ iš viso buvo trys ar keturi jam nepažįstami vaikinai. A. kalbėjosi tik su vienu iš jų. Jis neatsimena, ar A. vaikinas ką nors atsakinėjo ar ne. Jiems kalbantis, prie vaikino, su kuriuo kalbėjosi A. priėjo A. ir trenkė dešinės rankos kumščiu jam į veidą. Už ką A. trenkė minėtam vaikinui, jis nežino, mano, kad už tai, kad apmėtė langus. Ar nuo smūgio vaikinas buvo nugriuvęs ant žemės, jis neatsimena. Daugiau šiam vaikinui nematė, kad būtų suduoti kokie nors smūgiai. Tuomet priėjęs A. prie kito iš jam nepažįstamų vaikinų sudavė dešinės rankos kumščiu į veidą. Matė, kad sudavė vieną kartą. Taip pat matė, kad A. dar spyrė vienam vaikinui, kuris buvo nugriuvęs ant žemės, koja. Spyrė į galvą. Kad A. dar kam nors būtų sudavęs smūgių, jis nematė. Kas dar iš jų kompanijos mušė vaikinus, jis nematė. Gali paminėti tai, kad buvo tamsu ir jis ne viską matė. Jis tikrai nei vienam iš vaikinų nesudavė jokio smūgio. E. taip pat su juo stovėjo ir žiūrėjo kas vyksta. Kas dar tuo metu buvo už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis neatsimena, nurodyti negali. Jis nematė, kad A. būtų kam nors sudavęs smūgius. Jis nestebėjo ką veikia A., nes stebėjo A. (t. 1, b. l. 79-80).

Liudytojas D. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. P. parodė, kad jam su D. A. išėjus iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sutiko L. G.. Jie jo paklausė kur visi randasi. Pastarasis jiems atsakė, kad už „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Kol jie ėjo už parduotuvės, girdėjosi kaip A. garsiai kalbėjo. Jiems priėjus, viskas įvyko labai greitai. Išbėgęs A. M. trenkė vienam iš vaikinų. Ar prie kaltinamojo prisidėjo kas prie muštinių nematė.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. P. parodė, kad 2011 metais per Helovyną, kokią tiksliai dieną buvo, neprisimena, vakare, jau buvo tamsu, jis susitiko su savo draugais A. B., A., jo pavardės nežino, D. A., L. G.. Merginų su jais nebuvo. Vaikinų buvo daugiau, tačiau kas tokie buvo, neprisimena. Jie vaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Po to jie nuėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį prie „(duomenys neskelbtini)“. Į minėtą prekybos centrą ėjo jis su D., visi kiti jaunuoliai liko jų laukti prie prekybos centro. Kai jie nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, matė, kad prie jo stovėjo keletas vaikinų. Jis nei vienų iš tų vaikinų nepažinojo. Kai su D. išėjo iš prekybos centro, prie jo nei jo draugų, nei nepažįstamų vaikinų jau nebuvo, buvo likęs tik L.. L. jiems pasakė, kad kiti nuėjo už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Kai jie ėjo už „(duomenys neskelbtini)“, girdėjo kaip kalbėjo A., tačiau ką jis kalbėjo, tiksliai negirdėjo. A. kalbantis su jam nepažįstamu vaikinu, prie jam nepažįstamo vaikino priėjo A. ir trenkė jam dešinės rankos kumščiu į veidą. Nuo smūgio vaikinas nugriuvo ant žemės. Tuomet A. nuėjo prie kito jam nepažįstamo vaikino ir trenkė kumščiu. Kur pataikė, neįsidėmėjo, nurodyti negali. Ar nuo smūgio šis vaikinas nugriuvo ant žemės, jis neprisimena. Matė, kad A. trenkė dar vienam iš vaikinų. Prisimena, kad trenkė jam ranka, tačiau į kurią kūno vietą, neįsidėmėjo, nurodyti negali. Ar nuo smūgio vaikinas nugriuvo ant žemės, neatsimena. Matė, kad A. spyrė vienam gulinčiam vaikinui koja į veidą. A. spyrė vaikinui, kuris vilkėjo balta striuke ir buvo iš plaukų padaręs „aukštą šukuoseną“. Spyrė vieną kartą. Ar dar kas nors mušė vaikinus, jis neįsidėmėjo. Jis pats tikrai nei vieno iš vaikinų nemušė. Viskas vyko labai greitai. Po to kai A. spyrė vienam iš vaikinų – jie visi pabėgo. Jis su D. stovėjo kartu, po to abu kartu nusisuko ir nuėjo. Jis nematė, kad A. būtų sudavęs kuriam nors iš vaikinų smūgius. Nori patikslinti, kad minėto įvykio metu buvo jau tamsu, jis pats stovėjo 2 metrų atstumu, todėl ne viską gerai matė kas vyko (t. 1, b. l. 81-82).

Liudytojas E. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. G. parodė, kad su draugais ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Buvo susirinkę daug žmonių. A. B. šnekėjosi su vaikinais. Jis nematė, kad A. B. kam nors būtų sudavęs, tačiau matė, kaip vienas iš jam nepažįstamų vaikinų nukrito ant žemės nuo smūgio. Kas pastarajam sudavė smūgį, nematė. Jų kompanijoje kartu taip pat buvo ir kaltinamasis A. M.. Daugiau nieko pasakyti negali nes nepamena.

Teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo L. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. G. parodė, kad 2011 m. spalio 31 d., per Helovyną, jis susitiko su draugais. Prisimena, kad buvo A. B., E., kurio pavardės nežino, D. A.. Buvo daug draugų, tačiau kas dar buvo, neprisimena Iš pat pradžių jie stovėjo krepšinio aikštelėje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) gatvių. Po to prie jų atėjo jam nepažįstamas vaikinas ir pasakė, kad jo draugei apmėtė langus kiaušiniais, taip pat paminėjo, kad asmenys, kurie apmėtė langus nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Kaip atrodė tas vaikinas, kuris pasakė, kad jo draugei apmėtė langus, jis neįsidėmėjo, nieko apie jį negali pasakyti, kieno jis pažįstamas iš jo draugų, jis nežino. Kokiu adresu gyvena mergina, kurios langus apmėtė, jis nežino. Jis tos merginos nepažįsta, jos vardo, pavardės nežino. Jie norėjo išsiaiškinti kas įvyko ir už ką buvo apmėtyti langai. Jie nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios L(duomenys neskelbtini), kuris yra prie „(duomenys neskelbtini)“. Prie minėto prekybos centro jie nuėjo keliese. Jų buvo daug, gal apie dešimt žmonių. Prisimena, kad ėjo jis, E., D., A.. Kas dar ėjo, neprisimena. Jis žino, kad A. turi pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Kai jie nuėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, ten stovėjo keletas vaikinų. Nori pasakyti, kad kai jie stovėjo minėtoje krepšinio aikštelėje, jis matė kaip tie patys vaikinai praėjo pro juos. Kažkas iš jo draugų, kas toks – neįsidėmėjo, vaikinams, kurie buvo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė nueiti už prekybos centro šono pasikalbėti. Už prekybos centro nuėjo keletas jo draugų, o jis liko stovėti prie „(duomenys neskelbtini)“. Ar matė, kad keletas vaikinų, iš tų, kurie stovėjo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo į prekybos centrą, o kiti nuėjo su jo draugais už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jis iš pat pradžių už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ neėjo. Jis prie parduotuvės sulaukė D. ir E., nes jie buvo nuėję į prekybos centrą kažko nusipirkti, po to jie visi trys nuėjo taip pat už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Jis matė, kad už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jo draugai kalbėjosi su jam nepažįstamais vaikinais. Tiksliai matė, kad su nepažįstamais kalbėjosi A.. Ką A. sakė minėtiems vaikinams, jis negirdėjo. Kas dar su vaikinais kalbėjosi, neįsidėmėjo. A. kalbantis su nepažįstamais vaikinais, vienas iš kartu su juo prieš tai buvęs vaikinas, kurio jokių duomenų jis nežino, pradėjo mušti vaikinus. Jis matė, kad jis sudavė vieną smūgį vaikinui kumščiu į veidą. Jis matė, kad nuo smūgio vaikinas nugriuvo ant žemės. Jis nematė, ar tą nugriuvusį vaikiną dar kas nors mušė. Pamatęs, kad prasideda muštynės, jis nenorėdamas dalyvauti muštynėse, nusisuko ir nuėjo. Su juo kartu nuėjo A.s. Galimai su juo kartu nuėjo E. su D., tačiau jis to tiksliai neprisimena. Kiek jis matė, tai jo draugai – D., E. ir A., nieko nemušė. Jis nepažįsta vaikino, kuriam buvo suduotas smūgis. Kitų su juo buvusių vaikinų jis taip pat nepažįsta. (t. 1, b. l. 83-84).

Liudytojas L. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas E. S. parodė, kad jis iš namų eidamas į parduotuvę sutiko draugus, jie taip pat ėjo link parduotuvės pusės. Jam išėjus iš parduotuvės jis nuėjo už jos, kur buvo jo draugai. Jam buvo įdomu sužinoti kas vyksta, dėl ko vyksta visas aiškinimasis. Jam nuėjus už parduotuvės matė, kad vyko pokalbis tarp vaikinų, tačiau apie ką, negirdėjo. Tuo metu kaltinamasis A. M. sudavė vieną smūgį vienam iš vaikinų, kuris nugriuvo. Pamatęs kas vyksta, jis iškarto išėjo, daugiau nieko nematė. Nematė ir jokio spardymo, kraujo, nes po kaltinamojo suduoto smūgio, jis greitai pasišalino. Matė tik tiek, kad kaltinamasis suduodamas vaikinui pataikė kažkur į veidą.

Iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant E. R. ir R. R. buvo atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 1, b. l. 6-7).

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 3396/11(01) matyti, kad E. R. buvo nustatyta paviršutinė muštinė žaizda su kraujosruva apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje su viršutinio 1-o kairio danties vainiko lūžiu. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, smūgio, galimai kumščiu į lūpų sritį pasekoje, įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011 m. spalio 31 d.). Sužalojimai kvalifikuojami visumoje, nes jų padarymas paaiškinamas ir nuo vieno smūgio, nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 18-20).

Iš byloje esančio 2012 m. liepos 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta R. T. medicininių dokumentų apžiūra. Apžiūros metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas dr. R. R. pateiktoje specialisto išvadoje konstatavo, kad R. T. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akiduobės srityje ir kairio skruostikaulio akiduobinės dalies lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011 m. spalio 31 d.), mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b. l. 48).

Iš byloje esančio 2011 m. lapkričio 8 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis A. M. savo parodymus patvirtino prarodymų patikrinimo vietoje metu, kurio metu parodė, vietą kur jis 2011 m. spalio 31 d. apie 20 val. sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu E. R., po ko pastarajam nukritus ant žemės spyrė į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 106-110).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

              Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad tiek nukentėjusiojo E. R., liudytojų E. J., A. B., D. A., tiek paties kaltinamojo A. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2011 m. spalio 31 d. apie 20 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), buvo kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir nukentėjusiaisiais E. R. ir R. T. bei pastarųjų draugais. Tarp šių asmenų (įskatinat nukentėjusįjį R. T.) vyko pokalbis, kurio iniciatorius buvo kartu su A. M. buvęs liudytojas A. B.. Kaltinamasis A. M. teisiamajame parodė, kad pokalbio metu aiškinantis dėl to, kad buvo kiaušiniais apmėtyti pažįstamos merginos langai, „viskas priėjo iki poros smūgių“. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad jis sudavė vieną smūgį kumščiu E. R., o kitas asmuo – A. B. mušė A. ir spardė gulintį E. R.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje A. M. teigė, kad jis E. R. ne tik sudavė smūgį, bet ir pastarąjį spardė (t. 1, b. l. 99, 104, 106-110). Kaltinamasis A. M. iš esmės neigė pats smurtavęs prieš nukentėjusįjį R. T., nors apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, pripažino, kad galimai galėjo suduoti smūgius ir kitiems vaikinams, tačiau to neprisimena (t. 1, b. l. 99). Šie kaltinamojo A. M. parodymai vertintini atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą. Nukentėjusysis E. R. parodė, kad pasikalbėti dėl langų apmėtymo kiaušiniais jį pakvietė A. B., kaltinamasis A. M. jį taip pat ragino eiti pasikalbėti. Nuėjus už prekybos centro, aplink nukentėjusiuosius ir jų draugus buvo sudarytas didelis ratas, E. R. gavo smūgį ir prarado sąmonę. Nors nukentėjusysis E. R. teisiamajame posėdyje tiesiogiai neįvardijo kaltinamojo A. M. kaip asmens, sudavusio jam smūgius, tačiau aplinkybę, kad kaltinamasis A. M. ne tik sudavė vieną smūgį E. R., bet ir pastarąjį spardė, patvirtino nukentėjusysis R. T.. Nukentėjusysis R. T. paaiškino, kad kaltinamasis A. M. jam taip pat sudavė vieną smūgį į kairę galvos pusę. Apie tai, kad kaltinamasis A. M. sudavė vieną smūgį ranka į veidą nukentėjusiajam R. T., parodė liudytojai E. J., D. A., A. B.. Pastarojo asmens parodymai dėl jo paties galimo dalyvavimo konflikte vertintini rezervuotai, vienok, kaip minėta, kaltinamojo A. M. smūgių sudavimą ne tik E. R., bet ir R. T., patvirtino ne jis vienas, bet ir kiti paminėti liudytojai bei pats nukentėjusysis R. T.. Po šio įvykio teismo medicinos ekspertai nustatė, kad nukentėjusiajam E. R. buvo padarytas nežymus, o nukentėjusiajam R. T. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarant kairio skruostikaulio akiduobinės dalies lūžį. Kaltinamasis A. M. smurtą prieš šiuos nukentėjusiuosius vartojo kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia, todėl, nepaisant to, kad kitas nusikaltime dalyvavęs asmuo liko nenustatytas, kaltinamasis atsako už visas kilusias pasekmes. Nukentėjusieji buvo sužaloti dėl menkavertės priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, todėl kaltinamojo A. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, idealioji sutaptis.

              Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 696,74 Lt civilinį ieškinį dėl kaltinamojo A. M. veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (t. 1, b. l. 56-58), todėl tenkintinas visa apimtimi.

              Šioje baudžiamojoje byloje teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. R. ir jo įstatyminė atstovė pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl kaltinamojo A. M. veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 43, 78 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis R. T. ir jo įstatyminė atstovė pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl kaltinamojo A. M. veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 388,96 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinių dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (t. 1, b. l. 30-31, t. 2, b. l. 116-118), todėl šie ieškiniai tenkintini.

Pasisakydamas dėl ieškinių dalies, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje. Dėl pirmosios veikos – apysunkio nusikaltimo-nukentėjo R. T., dėl antrosios – tiek jis, tiek nukentėjusysis E. R.. Nors abi nusikalstamas veikas kaltinamasis A. M. padarė veikdamas tyčia, tačiau šių veikų sunkumas ir pasekmės nukentėjusiųjų sveikatai yra nevienodos.

Nukentėjusiajam R. T. padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas nesunkiu. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad jam padaryta poodinės kraujosruvos kairės akiduobės srityje ir kairio skruostikaulio lūžis, šio sužalojimo pasekmės neišnyko iki šiol, nors nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik dveji metai, taigi, šios pasekmės yra ilgalaikės. Nukentėjusysis, būdamas jauno amžiaus, turi dėl patirto sužalojimo lankytis pas gydytojus, kadangi sužalota visiems matoma kūno vieta – veidas, tai neabejotinai neigiamai paveikė nukentėjusiojo bendravimą su kitais žmonėmis, tapo jo psichologinio diskomforto priežastimi. Taigi šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Kaltinamasis A. M. yra darbingas, jauno amžiaus, tačiau jo turtinė padėtis negali būti apibūdinama kaip gera, jis dirba mažai kvalifikuotą darbą, kitų pajamų neturi, be to, nusikalto būdamas nepilnametis. Kita vertus, kaip minėta, jis nusikalto tyčia, viešoje vietoje, dėl menkavertės dingsties. Šių kriterijų visuma, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teikia pagrindą teismui nustatyti nukentėjusiajam R. T. priteistinos neturtinės žalos dydį – 4 500 Lt.

Nukentėjusiajam E. R. padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas nežymiu. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad jam padaryta muštinė žaizda su kraujosruva apatinės pusės kairės pusės gleivinėje su viršutinio 1-o kairio danties vainiko lūžiu. Be to, nukentėjusysis buvo kaltinamojo A. M. spardomas. Nukentėjusysis E. R., kaip ir nukentėjusysis R. T., buvo sužalotas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, jis patyrė baimę, psichologinį diskomfortą. Šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis E. R. patyrė lengvesnį ir mažesnes liekamąsias pasekmes sukeliantį sužalojimą, nei nukentėjusysis R. T., taip pat į jau minėtą kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismas remdamasis šiais argumentais, nustato nukentėjusiojo E. R. patirtos neturtinės žalos dydį – 2 500 Lt.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis A. M. anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, buvo baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam A. M. skirtinos įstatymo straipsnių sankcijoje numatytos bausmės. Paskirtos bausmės bendrintinos griežtesne apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau išvardintas kaltinamąjį pozityviai apibūdinančias aplinkybes, ankstesnio teistumo nebuvimą, teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamajam A. M. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kadangi kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, nustatant bausmės vykdymo atidėjimą, jam taikytinos BK 92 straipsnio nuostatos.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 str.,

n u s p r e n d ė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Į paskirtą bausmę įskaityti A. M. suėmimo laikotarpį nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2013 m. liepos 31 d. Vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. M. atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Priteisti iš A. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 696,74 Lt nuskalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam E. R. 43, 78 Lt nusikalstamais veiksmai padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 2 500 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam R. T. 388,96 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 4 500 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

           Teisėjas                                                                                                        Gediminas Viederis