Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-497/2020

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00017-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.8.1., 1.2.18.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020-09-09

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,

dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei,

civilinio ieškovo atstovui Jonui Želviui,

išteisintiesiems S. Š. ir J. V.,

išteisintųjų gynėjui adv. Dariui Raulušaičiui,

viešame apeliacinės instancijos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros (toliau – Prokuratūros, Prokuroro) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-11-04 nuosprendžio, kuriuo S. Š. ir J. V. išteisinti pagal kaltinimus dėl nusikaltimų, numatytų BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. padarymo, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1.1. S. Š. ir J. V. buvo kaltinami pagal BK 222 str. 1 d. tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-07-27 S. Š. kontroliuodamas juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 302438274, registruotą Lazdynų g. 21, Vilniuje, įregistruotą 2009-09-23, kartu su šios bendrovės savininke ir direktore J. V., organizuodami įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu pagrinde statybų veiklą rangovų pajėgomis, žinodami, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. ir 14 str. 2 d. nuostatas yra atsakingi už įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir organizuodami įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonės UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), pajėgomis, veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. 3 d. nuostatas; Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 str. 1 d. ir 80 str. 1 d. 7 p., 9 p., 10 p. nuostatas, organizavo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. dalies pardavimo PVM sąskaitų faktūrų be rekvizitų, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, išrašymą ir 2014 m. dalies pirkimo PVM sąskaitų faktūrų be rekvizitų, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, priėmimą ir jų visų pateikimą apskaitai, dėl to suvokdami savo daromos veikos pavojingą pobūdį ir numatydami, kad dėl to iš dalies negalima bus nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, tuo pažeidė savo pareigą būti dėmesingais ir atidžiais, nors nenorėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bet sąmoningai leido kilti šiems nusikalstamiems padariniams, tokiu būdu veikdami tyčia organizavo įmonių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini), įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytų 14 PVM sąskaitų faktūrų (įmonės (duomenys neskelbtini) 2014-07-28 išrašyta sąskaita–faktūra 99 859,57 Lt sumai Serija LMp Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2014-09-26 išrašyta sąskaita–faktūra 105 552,60 Lt sumai Serija FB14 Nr. 0037, įmonės (duomenys neskelbtini) 2014-10-01 išrašyta sąskaita–faktūra 16 901,28 Lt sumai Serija LMp Nr. 00000005, įmonės (duomenys neskelbtini) 2014-10-01 išrašyta sąskaita–faktūra 8 833,00 Lt sumai Serija LMp Nr. 00000007, įmonės (duomenys neskelbtini) 2014-12-05 išrašyta sąskaita–faktūra 193 600,02 Lt sumai Serija LMp Nr. 00000010, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-08 išrašyta sąskaita–faktūra 70 000,00 Lt sumai Serija VK14 Nr. 0015, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-11 išrašyta sąskaita–faktūra 32 338,84 Lt sumai Serija VK14 Nr. 0016, įmonės (duomenys neskelbtini) 2014-12-12 išrašyta sąskaita–faktūra 24 975,62 Lt sumai Serija LMp Nr. 00000013, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-16 išrašyta sąskaita–faktūra 30 000,00 Lt sumai Serija VK14 Nr. 0017, įmonės (duomenys neskelbtini) 2014-12-19 išrašyta sąskaita–faktūra 12 970,73 Lt sumai Serija LMp Nr. 00000011, įmonės (duomenys neskelbtini) 2014-12-22 išrašyta sąskaita–faktūra 274 898,86 Lt sumai Serija LMp Nr. 00000012, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-22 išrašyta sąskaita–faktūra 14 500,00 Lt sumai Serija VK14 Nr. 0022, įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-31 išrašyta sąskaita–faktūra 12 001,00 Lt sumai Serija VK14 Nr. 0023), suformuotų tyrimui nepateiktų atliktų darbų aktų pagrindu, kuriomis laikotarpiu nuo 2014-07-28 iki 2014-12-31 buvo įformintas statybos darbų pirkimas už 751 298,92 Lt (217 591,21 Eur) ir 157 772,78 Lt (45 694,16 Eur) PVM, iš viso už 909 071,70 Lt (263 285,36 Eur); ir įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įmonėms UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. 302551877, ir UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. 302640557, išrašytų 9 PVM sąskaitų faktūrų (įmonei UAB (duomenys neskelbtini)2014-09-30 išrašyta sąskaita–faktūra 68 607,00 Lt sumai Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 2014-10-30 išrašyta sąskaita–faktūra 334 000,00 Lt sumai Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 2014-10-30 išrašyta sąskaita–faktūra 396 000,00 Lt sumai Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 2014-10-30 išrašyta sąskaita–faktūra 135 999,99 Lt sumai Nr. (duomenys neskelbtini), įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-18 išrašyta sąskaita–faktūra 312 845,21 Lt sumai Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-18 išrašyta sąskaita–faktūra 193 600,02 Lt sumai Nr. (duomenys neskelbtini), įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-30 išrašyta sąskaita–faktūra 10 769,00 Lt sumai Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-30 išrašyta sąskaita–faktūra 39 083,00 Lt sumai Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-30 išrašyta sąskaita–faktūra 252 000,00 Lt sumai Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotų tyrimui nepateiktų atliktų darbų aktų pagrindu, kuriomis buvo įformintas konsultacijų ir statybos paslaugų pardavimas už 1 440 416,72 Lt (417 173,52 Eur) ir 302 487,50 Lt (87 606,44 Eur) PVM, iš viso už 1 742 904,22 Lt (504 779,95 Eur) pateikimą apskaitai buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), direktorei J. J., kuri, nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, šių minėtų PVM sąskaitų faktūrų duomenis apskaitė laikotarpio nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 apskaitos registruose: pirkimo ir pardavimo operacijų žurnale, apskaitos registre „Klientų apyvarta“, sąskaitų aktyvumo ataskaitose (6 klasė – „Sąnaudos“, 4 klasė – „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“), be ūkines operacijas pagrindžiančių apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31.

1.1.2. Tęsdami savo nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2015-07-27 siekdami išvengti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) mokėtino 189 149,52 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio, pažeisdami Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d. ir 16 str. 1 d. nuostatas, organizavo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) dalies išrašomų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų neįtraukimą į apskaitą, dėl to suvokdami savo daromos veikos pavojingą pobūdį ir numatydami, kad dėl to iš dalies negalima bus nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30, J. V. per S. Š. nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorei J. J. išrašyti įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 2015-06-08 dienos pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini)statybos darbus 576 756,86 Eur + 121 118,94 Eur PVM, iš viso 697 875,80 Eur sumai, ir 2015-06-30 dienos pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini)statybos darbus 323 955,12 Eur + 68 030,58 Eur PVM, iš viso 391 985,70 Eur sumai, kuri išrašė minėtas pardavimo PVM sąskaitas faktūras, ir numatydami, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) vengs atsiskaitymo, veikdami tyčia, nurodė J. J. minėtų dviejų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų neįtraukti į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, po ko J. J., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiklą, šių minėtų dviejų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų duomenų neįtraukė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30, tokiu būdu jie laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-07-27 apgaulingai organizavo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-06-30.

1.2. Be to, S. Š. ir J. V. buvo kaltinami pagal BK 220 str. 1 d. tuo, kad pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-07-27 S. Š. kontroliuodamas juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini), o J. V. būdama šios įmonės savininke ir direktore, organizuodami įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu pagrinde statybų veiklą rangovų pajėgomis, žinodami, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. ir 14 str. 2 d. nuostatas yra atsakingi už įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir organizuodami įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonės UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), pajėgomis, laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2015-07-27, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, laiku ir vietoje, veikdami tiesiogine tyčia, siekdami išvengti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) mokėtino 189 149,52 Eur (4 977,63 MGL) dydžio pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio pagal įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2015-06-08 dieną išrašytą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) statybos darbus 756,86 Eur + 121 118,94 Eur PVM, iš viso 697 875,80 Eur sumai, ir 2015-06-30 dieną išrašytą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) statybos darbus 323 955,12 Eur + 68 030,58 Eur PVM, iš viso 391 985,70 Eur sumai, J. V. žodžiu per S. Š. nurodė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorei J. J. neįtraukti minėtų sąskaitų faktūrų duomenų į įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2015 m. birželio mėn. ir šią pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai, po ko J. J., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, 2015-07-27 dieną į minėtą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie 189 149,52 Eur dydžio suma mažesnį mokėtiną pridėtinės vertės mokestį valstybės biudžetui ir minėtą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją su neteisingais duomenimis elektroninio deklaravimo būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, nuo kurios pateikimo momento įmonė UAB (duomenys neskelbtini) išvengė mokėtino valstybės biudžetui 189 149,52 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu jie siekdami išvengti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 189 149,52 Eur dydžio mokėtino pridėtinės vertės mokesčio įrašė į įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis ir ją pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, padarydami 189 149,52 Eur dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui.

1.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. Š. ir R. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. subjektyviosios pusės ir nusikaltimo, numatyto 220 str. 1 d., objektyviosios pusės požymių ir abu kaltinamuosius išteisino, vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p.

1.3.1. Dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. (1.1.1. p.) pirmosios instancijos konstatavo, kad BK 222 str. 1 d. numatyta veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Vien ta aplinkybė, jog dalis UAB (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų už darbų pirkimą ar pardavimą sąskaitų faktūrų mokesčių administratoriui bei ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams buvo perduotos be jose numatytų atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų, taip pat byloje esančiais įrodymais nepaneigus, kad šiose sąskaitose faktūrose ūkinės operacijos realiai buvo vykdomos, o sąskaitos faktūros apmokėtos, neginčijamai nepatvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita tyčia buvo tvarkoma apgaulingai. Todėl kaltinamieji išteisintini BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, t. y. neįrodžius, kad jų veika, turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1.3.2. Dėl kaltinimų pagal BK 220 str. 1 d. (1.2 p.). S. Š. ir R. V. buvo kaltinami tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nes nurodė buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei neįtraukti į apskaitą dviejų įmonei UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų apmokėjimui PVM sąskaitų, faktūrų, išrašytų 2015-06-08 ir 2015-06-30, kurių bendra suma 1 089 861,50 € (1.1.2). Taip pat pateikė melagingus duomenis apie įmonės pajamas, nes nedeklaravo pajamų pagal minėtas dvi PVM sąskaitas faktūras 2015 m. birželio mėn. PVM mokesčio deklaracijoje (1.2 p.). Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kaltinimo, išdėstyto 1.2. p., konstatavo, kad aptariamos dvi PVM sąskaitos faktūros pagrįstai neįtrauktos į UAB „M. S.“ apskaitą, nes tarp pastarosios įmonės kaip rangovo ir UAB (duomenys neskelbtini) kaip užsakovo kilo ginčas dėl darbų, kurių apmokėjimui pateiktos minėtos dvi sąskaitos atlikimo fakto. UAB (duomenys neskelbtini) nepriėmė darbų, nepasirašė atliktų darbų priėmimo aktų ir pati supratusi, kad aptariamos dvi PVM sąskaitos-faktūros į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtrauktos per klaidą, ją ištaisė, pateikdama patikslintą PVM deklaraciją.

1.3.3. Kaltinimai pagal BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. prieštaringi. Pagal pirmą kaltinimą S. Š. ir R. V. pažeidė įstatymą tuo, kad įtraukė į apskaitą PVM sąskaitas faktūras, nepagrįstas Aktais, kai pagal antrą kaltinimą, jie privalėjo įtraukti dvi PVM sąskaitas faktūras į apskaitą ir jas deklaruoti, nors būtent pagal jas vieninteles Aktai nebuvo pasirašyti.

1.3.4. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, S. Š. ir J. V. veiksmuose nėra BK 220 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – neteisingų duomenų apie UAB „M. S.“ pajamas už 2015 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje pateikimo ir kaltinamieji išteisintini BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

2. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai.

2.1. Dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. (1.1.1., 1.1.2. p.).

2.1.1. Abu išteisintieji suvokė, kad atliktų darbų aktai yra privalomi kaltinime nurodytų 24 PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai. Remiantis pačių išteisintųjų ir liudytojo M. A. parodymais nustatyta, kad tokie atliktų darbų aktai (toliau – Aktai) egzistavo, nes PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos remiantis būtent šiais aktais. Išteisintieji, veikdami netiesiogine tyčia, nepateikė aktų buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei ir dėl to, kaip nustatyta 2015-12-31 specialisto išvadoje, iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

2.1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo kaltės forma yra tiesioginė tyčia. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia, o būtent tokia ir buvo išteisintųjų kaltės forma.

2.1.3. Tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikti 5 Aktai, kuriais grindžiamas 5 iš 23 kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų išrašymas, nešalina išteisintųjų atsakomybės, nes:

2.1.3.1. kelia abejonių šių Aktų tikrumas, nes 3 iš jų S. Š. gavo iš UAB „M. S.“ bankroto administratoriaus, o 2 – iš nenustatytų asmenų ir likusios PVM sąskaitos faktūros taip ir liko nepagrįstos Aktais, t.y. neturi visų privalomų rekvizitų;

2.1.3.2. pagal teismų praktiką įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti remiantis būtent tos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl faktas, kad Aktai egzistavo kitų įmonių apskaitoje, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 str. 1 d.;

2.1.3.3. nusikaltimas buvo baigtas tuo metu, kai PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos be Aktų buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, todėl vėlesnis kai kurių Aktų atsiradimas taip pat nepaneigia fakto, kad įmonės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

2.1.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, dėl kaltinimo dalies, nurodytos 1.1.2. p., kuo padarė esminį BPK pažeidimą.

2.1.5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis prieštaringas, nes teismas motyvuose nurodo, kad išteisina S. Š. ir J. V. neįrodžius, kad jie dalyvavo padarius nusikalstamą veiką, tačiau išteisina juos kitu pagrindu, t.y. remiantis BPK 303 str. 5 d. 1 p. – nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. požymių.

2.2. Dėl kaltinimo pagal BK 220 str. 1 d. (1.2. p.).

2.2.1. Tai, kad darbai, už kurių atlikimą UAB (duomenys neskelbtini) pateikė bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimui 2015-06-08 ir 2015-06-30 PVM sąskaitas faktūras buvo atlikti, patvirtina liudytojų, išteisintojo S. Š. parodymai; faktas, kad šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir deklaruoti 2015 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje; 2015-11-18 trišalis UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) susitarimas, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) perėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) visas teises ir pareigas, kiek tai susiję su 2015-06-08 ir 2015-06-30 PVM sąskaitose faktūrose nurodytais darbais; UAB (duomenys neskelbtini) 2016-01-28 pateikė bendrovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) teisminį ieškinį dėl skolos, nurodytos pagal 2015-06-08 ir 2015-06-30 PVM sąskaitas faktūras išieškojimo; aptariamos dvi PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius registrus, nes bendrovės Didžios knygos 505 sąskaitoje padarytas įrašas apie pajamas pagal šias dvi PVM sąskaitas faktūras.

2.2.2. Vien tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovai nepasirašo aptariamų dviejų PVM sąskaitų faktūrų, nešalina UAB (duomenys neskelbtini) pareigos deklaruoti PVM pagal šias dvi sąskaitas ir sumokėti atitinkamo dydžio PVM. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir užsakovų yra ne dėl darbų atlikimo fakto, bet dėl jų apimties, tačiau toks ginčas neatleidžia PVM mokėtojo nuo pareigos deklaruoti PVM sąskaitose – faktūrose nurodytą mokestį ir sumokėti jį valstybei. Paaiškėjus, kad atliktų darbų kaina ne tokia, kaip nurodyta 2015-06-08 ir 2015-06-30 PVM sąskaitose faktūrose, UAB (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka turi teisę patikslinti PVM deklaraciją ir susigrąžinti permokėtą PVM iš valstybės.

2.2.3 Remiantis p. 2.2.1., 2.2.2. išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo išvadą, jog 2015-06-08 ir 2015-06-30 PVM sąskaitos faktūros neturėjo būti įtrauktos į apskaitą ir deklaruojamos, nepagrįsta.

2.3. Prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

2.3.1. S. Š. pripažinti kaltu pagal BK 220 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams; pagal BK 222 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

2.3.2. J. V. pripažinti kalta pagal BK 220 str. 1 d. ir skirti 400 MGL dydžio baudą; pagal BK 222 str. 1 d. ir skirti 300 MGL dydžio baudą. Subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti 450 MGL dydžio baudą.

2.3.3. VMI civilinį ieškinį tenkinti pilnutinai.

3. VMI apeliacinio skundo argumentai.

3.1. VMI reikalavimas dėl 189 149,52 Eur žalos išieškojimo iš S. Š. ir J. V., grindžiamas 1.2. p. išdėstytomis kaltinimo aplinkybėmis. Pagal šį kaltinimą, S. Š. ir J. V. neįtraukė į UAB „M. S.“ buhalterinę apskaitą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų dviejų PVM sąskaitų faktūrų 2015-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-06-30 (duomenys neskelbtini) ir nedeklaravo šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto 189 149,52 Eur PVM 2015 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje. Tokiu būdu padarė 189 149,52 Eur žalą valstybės biudžetui. VMI palaiko prokuratūros apeliacinio skundo motyvus šioje dalyje ir papildomai nurodo, kad nepaisant tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „M. S.“ kilusio ginčo dėl aptariamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų apimties, UAB „M. S.“ privalėjo jas įtraukti į apskaitą, deklaruoti ir sumokėti jose nurodytą PVM. Tokia UAB „M. S.“ prievolė kilo remiantis LR PVM įstatymo 14 str. 1 d., kuris numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje teikiamą prekę ar paslaugą atsiranda, kai LR PVM įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita- faktūrą. UAB „M. S.“ į savo buhalterinę apskaitą aptariamų dviejų PVM sąskaitų faktūrų neįtraukė, 2015 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo, todėl iškreipė duomenis apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą, dėl jo iš dalies negalima nustatyti UAB „M. S.“ turimo turto, pelno ir pajamų,

3.2. Remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p., LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d., 21 str. 1 d., 2 d., S. Š. ir J. V. yra atsakingi už žalą, kurią padarė valstybei, neapskaitydami ir nedeklaruodami 3.1. p. nurodyto PVM, nes J. V. buvo UAB „M. S.“ direktorė, o S. Š. – faktinis vadovas. CK 2.50. str. 3 d. nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali vykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų -- juridinio asmens faktinis nemokumas, negalėjimas vykdyti savo prievolės. Taigi už neįvykdytą prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima, esant išskirtinėms situacijoms (kasacinės bylos Nr. 2K-7-68-222/2018, 2K-86-303/2018). Tokia išskirtinė situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje, nes žala valstybei padaryta nusikalstamais UAB „M. S.“ vadovų S. Š. ir J. V. veiksmais, o pati UAB „M. S.“ tapo nemoki, jai 2016-12-13 iškelta bankroto byla. Tokiu būdu yra pagrindas žalos atlyginimą išieškoti iš juridinio asmens UAB „M. S.“ dalyvių S. Š. ir J. V..

4. Išteisintųjų gynėjo atsiliepimo argumentai.

4.1. Prokuroras nepagrįstai kritikuoja nuosprendį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos kaltės formą. Vertinant nuosprendžio turinį, akivaizdu, jog teismas pateikė išsamius argumentus, kad išteisintųjų veikose nebuvo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios. Nuosprendyje nurodoma, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad išteisintieji tyčia apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad teismas laikė nustatyta, jog išteisintieji neveikė nei tiesiogine, nei netiesiogine tyčia. Vien dėl to, kad kitu sakiniu nuosprendyje nurodoma, jog išteisintieji išteisinami dėl to, kad jų veikose nenustatyta tiesioginė tyčia, laikytina rašymo apsirikimu, neturinčiu reikšmės nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui.

4.2. Prokuroras nepagrįstai teigia, kad BK 222 str. l d. numatytos veikos požymius pagrindžia tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) atstovai prie kai kurių PVM sąskaitų - faktūrų nepateikė atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai nurodoma, kad vien tai, kad prie PVM sąskaitų - faktūrų nebuvo pridėta darbų priėmimo - perdavimo aktų savaime nepatvirtina, kad apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Duomenų, kad paslaugos nebuvo suteiktos, byloje nėra. Išteisintieji teigia, ir UAB „M. S.“ finansininkė teigia, kad paslaugų priėmimo - perdavimo aktai buvo pateikti, bet jei jie ir nebuvo pateikti, nėra jokio pagrindo teigti, kad tai buvo padaryta sąmoningai siekiant apriboti galimybes nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą ar sąmoningai leidžiant tokiems padariniams atsirasti.

4.3. Sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d. jos padarymo motyvas nėra privalomai įrodinėtina aplinkybė ir neturi tiesioginės reikšmės kvalifikavimui. Tačiau vis tik pastebėtina, kad išteisintieji neturėjo jokio motyvo sąmoningai neteikti finansininkei paslaugų priėmimo - perdavimo aktų ir tokiu būdu siekti paminėtų padarinių. Juolab, kad PVM sąskaitos faktūros, kuriose buvo nurodyti visi esminiai duomenys (mokamų lėšų sumos, mokėtojai, gavėjai, išskirti mokesčiai) finansininkei buvo pateikti. Išteisintiesiems sąmoningai slėpti suteiktų ar gautų paslaugų detalų aprašymą nebuvo jokios prasmės.

4.4. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo pasamdyta profesionali buhalterė, kurios kompetencija išteisintieji neturėjo pagrindo abejoti. Taigi, net jei būtų laikoma, kad išteisintieji kartu su sąskaitomis faktūromis finansininkei nepateikė paslaugų priėmimo perdavimo aktų, tačiau finansininkė tokias sąskaitas priėmė, įtraukė į bendrovės apskaitą ir išteisintiesiems dėl to jokių pastabų nereiškė, nėra jokio pagrindo teigti, kad jie yra atsakingi už tai. Būtent finansininko pareiga yra paaiškinti bendrovės vadovams ir kitiems asmenims, kaip turi būti apskaitomos ūkinės operacijos ir kokie dokumentai turi būti pateikti buhalterinei apskaitai. Bendrovės vadovas negali būti traukiamas atsakomybėn už jo pasamdyto profesionalaus buhalterio padarytas apskaitos tvarkymo klaidas.

4.5. Byloje nėra jokių duomenų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar mokesčių inspekcijos pareigūnai būtų išteisintiesiems aiškiai suformulavę reikalavimą (prašymą) pateikti kaltinamajame akte nurodomus suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktus. Apklausų metu J. V. ir S. Š. nuosekliai teigė, kad visais kaltinime nurodytais atvejais suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktai buvo surašyti ir pridėti prie kaltinamajame akte nurodytų sąskaitų, tačiau nei VMI pareigūnai, kurie nuolat atlikinėjo UAB „M. S.“ patikrinimus, nei FNTT pareigūnai niekada konkrečiai neprašė jų pateikti. Tokius Išteisintųjų parodymus patvirtino ir UAB „M. S.“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkiusi UAB (duomenys neskelbtini) finansininkė J. J.. Be to, J. J. parodė, kad 2014 metų UAB „M. S.“ dokumentus teikė FNTT, pagal jų raštus. Pasak J. J., FNTT prašė konkrečių dokumentų, tačiau atliktų darbų priėmimo -perdavimo aktų neprašė.

4.6. 2015-12-31 specialisto išvadoje Dėl UAB „M. S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/199, nurodyta, kad išvada buvo rengiama, tik pagal 2015-02-09 poėmio metu iš UAB „M. S.“ direktorės J. V. paimtus pirminius dokumentus bei vėliau pateiktus apskaitos registrus ir Registrų centro dokumentus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dokumentai buvo pateikti segtuvais (5 psl.), nesant konkretaus pateiktų dokumentų apyrašo. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) finansininkė J. J. apklausos teisme metu teigė, kad 2014 m. laikotarpio UAB „M. S.“ dokumentai taip pat buvo teikiami ir VMI. Vėlgi segtuvais, nesant konkrečių dokumentų apyrašų. J. J. parodė ir tai, kad likę dokumentai už 2014 m., kurių nepaėmė FNTT ir VMI buvo perduoti UAB „M. S.“ bankroto administratoriui.

4.7. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad lieka nepaneigta tikimybė, jog išteisintieji UAB „M. S.“ finansininkei iš tikrųjų pateikė visus kaltinamajame akte nurodytus suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktus, tačiau baudžiamąjį persekiojimą vykdantys pareigūnai jų tiesiog ne2K-356-696/2017pareikalavo pateikti arba patys juos paėmė kartu su kitais bendrovės dokumentais (segtuvuose) tačiau nepateikė ūkinės finansinės veiklos tyrimą dariusiems specialistams. Liko nepaneigta ir tai, kad šiuos dokumentus anksčiau galėjo būti paėmę VMI pareigūnai arba vėliau jie buvo perduoti UAB „M. S.“ bankroto administratoriui. Šias abejones sustiprina tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu, išteisintieji dalį kaltinamajame akte nurodytų paslaugų priėmimo - perdavimo aktų, gavo iš UAB „M. S.“ bankroto administratoriaus ir juos pateikė teismui.

4.8. Kaltinimai dėl UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pareikšti J. V., nurodant, kad ji buvo formali vadovė ir S. Š., nurodant, kad jis buvo faktinis vadovas. Kaltinime nurodoma, kad BK 222 str. l d. nurodytą nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrai. Tokiu būdu suformuluotas kaltinimas laikytinas neaiškiu ir dviprasmišku, kadangi iš jo negalima suprasti kuris kaltinamasis visgi buvo UAB „M. S.“ vadovas (faktinis vadovas), ir kuris turi būti atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jei, už apskaitos tvarkymą, kaip formali bendrovės vadovė, buvo atsakinga J. V., tuomet nesuprantama, kodėl tuo kaltinamas ir S. Š.. Jei manoma, kad faktiniu bendrovės vadovu buvo S. Š. ir laikoma, kad jis buvo atsakingas už apskaitos tvarkymą, tuomet neaišku kodėl kaltinimas reiškiamas ir J. V.. Kaltinamajame akte nurodoma, kad S. Š. ir J. V. „veikė bendrai“, tačiau neatskleidžiamas inkriminuojamo bendro veikimo turinys, nenurodomi kiekvieno iš kaltinamųjų atlikti veiksmai, nenurodoma kokia bendrininkavimo forma šuo atveju buvo veikiama (BK 24 str., 25 str.). Lingvistiškai aiškinant kaltinimo tekstą, reiktų suprasti, kad visus kaltinime nurodytus veiksmus abu kaltinamieji darė kartu, t.y. abu kartu finansininkei teikė visas kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras be ūkinių operacijų tapatumą apibūdinančių rekvizitų. Tačiau iš teisme ištirtų įrodymų matyti, kad taip nebuvo - J. V. sąskaitų finansininkei neteikė ir apskritai UAB „M. S.“ veikla, kiek tai susiję su statybomis, mažai domėjosi.

4.9. Prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nuosprendyje nepasisakyta dėl kaltinamųjų išteisinimo iš dalies kaltinimo - dviejų PVM sąskaitų faktūrų neįtraukimo į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Dėl šių sąskaitų neįtraukimo į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei tokių veiksmų teisinio vertinimo, tinkamai ir pakankamai pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl BK 220 str. l d. numatytos nusikalstamos veikos (50 nuosprendžio puslapis).

4.10. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendis yra prieštaringas, nes nenurodyta kokiu pagrindu išteisintieji išteisinami, tačiau rezoliucinėje dalyje yra aiškiai suformuluota, kad jie išteisinami dėl to, kad nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.11. Prokuroras apeliaciniame skunde neteisingai aiškina BK 220 str. l d. sudėtį ir nepagrįstai teigia, kad vien formalus PVM sąskaitos faktūros išrašymas sukuria pareigą mokėti PVM. Pagal LR PVM įstatymą, PVM objektas yra realus prekių ar paslaugų tiekimas. Taigi, sprendžiant dėl pareigos mokėti PVM visais atvejais turi būti nustatyta ar prekės ir paslaugos tikrai buvo tiekiamos. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisiškai reikšminga yra nustatyti būtent prekių ar paslaugų tiekimo faktą, o ne išteisintųjų įsitikinimus šiuo klausimu, kaip teigiama prokuroro apeliaciniame skunde. Byloje liko nenustatyta ar UAB (duomenys neskelbtini) suteikė, aptariamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas, paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) ar ne. Nei UAB „M. S.“ ūkinės finansinės veikos tyrimus atlikę specialistai, nei operatyvius patikrinimus ir mokestinius tyrimus atlikę VMI pareigūnai, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai šioje byloje nesiaiškino ar UAB „M. S.“ atliko, aptariamose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus, darbus ar ne. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018-07-25 sprendimu civilinėje byloje, konstatuota, kad paslaugos, kurios nurodytos PVM sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nebuvo suteiktos. Todėl UAB „M. S.“ nekilo pareiga nuo šio sandorio išskirtą PVM įtraukti į PVM deklaracijas ir jį mokėti į biudžetą. Atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės pagal tokį sandorį išskirto pirkimo PVM įtraukti į savo PVM deklaracijas ir tokiu būdu mažinti į biudžetą mokėtiną PVM.

4.12. 2018-11-15 FNTT specialisto išvadoje dėl UAB „M. S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 04/10-2-9-12155 dėl aptariamų PVM sąskaitų faktūrų sukeltų mokestinių prievolių, pateikta sąlyginė išvada. Joje pareiga mokėti PVM siejant su paminėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų atlikimo faktu. Tačiau specialisto išvadoje nepasisakoma ar specialistas laiko, kad šie darbai buvo atlikti ar ne. Šią išvadą surašęs specialistas A. I. apklausos metu patvirtino, kad vadovavosi tik dokumentais, darbų atlikimo fakto netikrino ir išvadą surašė sąlyginę. Be to jis, parodė, kad jo išvada nėra galutinė. Galutinei išvadai trūko dokumentų su darbų atlikimo aktu. Taigi, tokia specialisto išvada pagrįsti valstybei padarytos žalos dydį (išvengto PVM dydį), galima būtų tik tuo atveju jei byloje būtų pateikti duomenys pagrindžiantys specialisto nurodytos sąlygos egzistavimą. Šiuo atveju turėjo būti pateikti duomenys apie tai, kad aptariamose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai tikrai buvo atlikti. Tačiau byloje tokių duomenų nėra.

4.13. Byloje nėra jokių duomenų, kad išteisintieji aptariamų sąskaitų faktūrų duomenų neįtraukdami į deklaracijas turėjo sumanymą tokiu būdu sumažinti UAB „M. S.“ mokėtiną PVM, t.y. veikė tyčia. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl šiose sąskaitose nurodytų darbų atlikimo kilo ginčas su užsakovu UAB (duomenys neskelbtini), kurie nesutiko su atliktų darbų apimtimis ir kainomis. Teisme apklausti S. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) finansininkė J. J. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad paminėtos PVM sąskaitos atšaukiamos. J. J. parodė ir tai, kad su UAB (duomenys neskelbtini) finansininke S. K. buvo sutarta, kad šių PVM sąskaitų faktūrų į atskaitą neteiks nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB „M. S.“. Buvo pasirašytas suderinimo aktas, „kad tų sąskaitų nėra“. J. J. teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) atstovai ją apgavo, nes tose sąskaitose nurodytas PVM sumas įtraukė į PVM deklaracijas. Kad buvo kilęs ginčas su UAB „M. S.“ dėl dviejų PVM sąskaitų faktūrų, teisme apklausiama parodė ir UAB (duomenys neskelbtini) finansininkė S. K.. S. K. patvirtino ir tai, kad iš UAB „M. S.“ buvo gavusi pažymą, kad „...kelios sąskaitos buvo išrašytos per klaidą “. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, turi būti konstatuota, kad aptariamose sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys į UAB „M. S.“ PVM deklaracijas buvo neįtraukti ne todėl kad kaltinamieji tokių būdu siekė neteisėtai išvengti mokėtino PVM, o dėl to, kad kilo ginčas su užsakovu dėl šiose sąskaitose nurodytų darbų ir šios sąskaitos, bendru sutarimu su užsakovu UAB (duomenys neskelbtini) buvo atšauktos.

4.14. Šiuo atveju nesąžiningai elgėsi UAB (duomenys neskelbtini) atstovai. Jie viena vertus teigia, kad UAB "M. S." jiems paslaugų nesuteikė ir atsisako už tai apmokėti (taigi, pripažįsta, kad PVM objekto nebuvo), kita vertus į savo bendrovės PVM deklaracijas, paminėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, įtraukė į atskaitą, kaip realiai patirtą pirkimo PVM ir tokiu būdu beveik 200 000 EUR sumažino į valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) atstovų atsakomybės už neteisėtai panaikintą prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, o ne dėl UAB „M. S.“.

4.l5. VMI apeliacinį skundą prašoma palikti nenagrinėtu, nes jis paduotas įgaliojimų neturintis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad skundą pasirašęs VMI pareigūnas yra įgaliotas atstovauti civilinio ieškovo interesus šioje byloje. Taip pat nėra duomenų, kad jam buvo leista dalyvauti procese BPK 55 str. 3 d., 312 str. 3 d, nustatyta tvarka.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. (kaltinimo dalis, nurodyta 1.1.1. p.).

5.1. S. Š. ir J. V. kaltinami tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, veikdami bendrai, veikdami netiesiogine tyčia (nors nenorėdami, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bet sąmoningai leisdami jiems kilti), pateikė UAB „M. S.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) 13 bendrovei UAB „M. S.“, jos rangovų už atliktus darbus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir 9 bendrovės UAB „M. S.“, jos užsakovams išrašytų PVM sąskaitas faktūras be privalomų priedų (rekvizitų), t. y. be atliktų darbų aktų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB „M. S.“ veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31.

5.2. Pirmosios instancijos teismas kaltinamuosius išteisino remiantis tuo, kad nėra kaltinamųjų tiesioginės tyčios ir antra – tuo, kad nėra duomenų apie kaltinime nurodytų visų 22 PVM sąskaitų faktūrų suklastojimą ir neginčijama, kad ūkinės operacijos, kurių apmokėjimui jos išrašytos tikrai įvyko. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Nors pirmosios instancijos teismas to tiesiogiai ir nenurodė, tačiau iš paminėto motyvo seka, kad teismas laikė, jog vien aptariamos 22 PVM sąskaitos faktūros yra pakankamos nustatyti UAB „M. S.“ veiklos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už kaltinime minimą laikotarpį. Būtent paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados ir ginčijamos prokuroro skunde. Taip pat išteisintųjų gynėjo atsiliepime keliamas klausimas ir dėl to ar S. Š. su J. V. yra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. subjektai. Tokiu būdu, esminę reikšmę turi klausimai dėl nusikaltimo objektyviosios pusės (ar darbų atlikimo aktai yra privalomas kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitas, be kurio negalima nustatyti įmonės veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), subjektyviosios pusės klausimas – kokia S. Š. ir J. V. suformuluoto kaltinimo kaltės forma ir ar ji įrodyta ir trečia – ar S. Š. ir J. V. yra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. subjektai.

5.3. Dėl nusikaltimo objektyviosios pusės.

5.3.1. Kaltinimas negalimumą nustatyti UAB „M. S.“ veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros sieja su tuo, kad kartu su kaltinime nurodytomis PVM sąskaitomis faktūromis nebuvo pateikti darbų atlikimo aktai, kaip privalomi šių PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai. Nei LR PVM įstatymas, nei LR Buhalterinės apskaitos įstatymas nenumato, tokio apskaitos dokumento, kaip atliktų darbų aktas. Tačiau LR PVM įstatymo 80 str. 1 d. 7, 9 p. nustato, kad PVM sąskaitose faktūrose turi būti nurodoma tiekiamų prekių ar paslaugų pavadinimas bei jų kiekis; tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. taip pat numato, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Visose 22 kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose nenurodytas ūkinių operacijų turinys, t.y. nenurodoma, kokioms konkrečiai prekėms ar paslaugoms apmokėti šios PVM sąskaitos faktūros išrašytos. Visose aptariamose PVM sąskaitose faktūrose šabloniškai nurodoma, kad jos išrašytos apmokėjimui „Pagal atliktų darbų aktą“ (t. 4, b.l. 68, 70, 72, 76-79, 86, 93-96, 138, 150-152, 158-162). Todėl, nesant pačiose PVM sąskaitose faktūrose būtinų rekvizitų, pagal LR PVM įstatymo 80 str. 1 d. 7 p., 9 p. ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p., jos turėjo būti apskaitomos su jose nurodytu priedu- Atliktų darbų aktais, kuriuose ir būtų nurodyti visi trūkstami ir į pačias PVM sąskaitas faktūras neįrašyti rekvizitai – konkretus ūkinių operacijų turinys. Todėl šioje dalyje kaltinime pagrįstai konstatuota, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros apskaitytos be privalomų rekvizitų – Atliktų darbų aktų.

5.3.2. BK 222 str. nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis Nr. 2K-139-628/2019 ir kitos). Nagrinėjamoje byloje, remiantis specialisto išvada nustatyta, kad nurodytos pasekmės ir kilo dėl 5.3.1. p. konstatuotų pažeidimų. Specialistės D. P. išvadoje labai konkrečiai nurodoma, kuo pasireiškė šios pasekmės. Išvadoje nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus nustatyta, kad UAB „M. S.“ laikotarpiu nuo 2014-04-28 iki 2014-12-31 apskaitos registruose: pirkimo ir pardavimo operacijų žurnaluose, apskaitos registre „Klientų apyvarta“, sąskaitų aktyvumo ataskaitose (6 klasė- „Sąnaudos“, 4 klasė - „Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“), už 2014 m. užregistravo kaltinime nurodytas 22 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas atliktų darbų aktų pagrindu, tačiau patys atliktų darbų aktai tyrimui nepateikti. Todėl remiantis vien šiomis PVM sąskaitomis faktūromis negalima nustatyti bendrovės UAB „M. S.“ tarpusavio skolų su PVM sąskaitas faktūras išrašiusiomis UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir bendrovėmis, kuriai pati UAB „M. S.“ išrašė PVM sąskaitas faktūras apkomėjimui už atliktus darbus- UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat negalima teisingai nustatyti UAB „M. S.“ prievolių, susijusių su PVM. Be to, specialistė D. P. apklausta pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme papildomai paaiškino, kad statybos darbai, darbo užmokestis, išlaidos medžiagoms ir technikai yra laikytinos atskiromis ūkinėmis operacijomis, kurios turi būti nurodomos jei ne pačioje PVM sąskaitoje faktūroje, tai Atliktų darbų akte. Akivaizdu, kad UAB „M. S.“ pati šių darbų atlikti negalėjo, nes joje dirbo tik 3 žmonės. Pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras negalima nustatyti, kokioms ūkinėms operacijoms apmokėti jos išrašytos. Sąskaitose nurodyta suma neleidžia nuspręsti, kas tai yra – ar turtas ar skola ar avansas. Taigi nėra galimybės nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų (t. 13, b.l. 135-139, 2020-07-22 posėdžio protokolas). Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvada, kad kaltinimas toje dalyje, kurioje nurodoma, kad UAB „M. S.“ apskaitoje nesant privalomų kaltinime nurodytų 22 PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų (Atliktų darbų aktų), negalima iš dalies nustatyti šios bendrovės veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra pagrįstas.

5.3.3. Išteisintieji S. Š. ir J. V. nurodo, kad trūkstami kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų priedai – Atliktų darbų aktai egzistavo, tačiau prarasti dėl nuo išteisintųjų valios nepriklausančių aplinkybių valstybės institucijose – FNTT, VMI arba pas UAB „M. S.“ bankroto administratorių. Visi UAB „M. S.“ buhalteriniai dokumentai minėtoms institucijoms perduoti be atskiro apyrašo, todėl nėra įrodymų, kad šie Atliktų darbų aktai nebuvo perduoti. Išteisintasis S. Š. paaiškino, kad UAB „M. S.“ buvo užsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)  generalinis rangovas. Pati darbų neatliko, o samdė subrangovus (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymui su užsakovais, subrangovų surašyti Atliktų darbų aktai buvo būtini, todėl jų negalėjo nebūti. Galiausiai, jei Atliktų darbų aktų nėra tarp UAB „M. S.“ apskaitos dokumentų, juos galima rasti užsakovų arba subrangovų buhalterijoje.

5.3.4. Išteisintųjų argumentai, išdėstyti 5.3.3. p., atmestini. Pirmiausia, iš UAB „M. S.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios liudytojos J. J. parodymų matyti, kad ji pati nelaikė Atliktų darbų aktų apskaitos dokumentais ir su jais pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų privalomais priedais. Griežtai nekontroliavo ir nereikalavo, kad PVM sąskaitos faktūros būtų su atliktų darbų aktais. Teisme ši liudytoja pripažino, kad nematė reikalo Atliktų darbų aktų įtraukti į apskaitą. Liudytoja laikė juos techniniais dokumentais, savotiškais juodraščiais, pagal kuriuos tik išrašydavo sąskaitas. Naudodavosi ir subrangovo ar užsakovo nepasirašytais atliktų darbų aktais (ką patvirtina paties išteisintojo teismui pateikti 2014 m. 12 mėn. Atliktų darbų aktai A2–A4, t. 13, b.l. 102–104). Atiduodavo aktus S. Š., nes manė, kad jie reikalingi tik jam ir užsakovams bei subrangovams operatyvinei ūkinei veiklai, nesusijusiai su apskaita. Pažymėtina, kad netvarkingą UAB „M. S.“ apskaitą patvirtina ir kiti pažeidimai, dėl kurių išteisintieji nebuvo kaltinami. 2015-12-31 specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „M. S.“ nebuvo nustatyta apskaitos politika, nepaskirtas kasininkas, nevestas sutarčių registravimo žurnalas, trumpalaikio turto apskaitos registras (t. 2, b.l. 136-137), nustatyta pažeidimų deklaruojant PVM (nedeklaruotas pardavimo PVM pagal į apskaitą įtrauktas ir kaltinime nurodytas PVM sąskaitas- faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), t. 2, b.l. 147-148).

5.3.5. Kitą vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo ir išvadai, kad kaltinime nurodyti Atliktų darbų aktai apskritai neegzistavo. Liudytoja apklausta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė A. G. nurodė, kad visos UAB „M. S.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo su Atliktų darbų aktais. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje abu dokumentai buvo susegami ir laikomi kartu. Ginčas tarp UAB „M. S.“ kilo ne dėl Atliktų darbų aktų pasirašymo, o dėl to, kad kaip vėliau paaiškėjo, jais buvo įrašyta žymiai daugiau darbų, nei UAB „M. S.“ faktiškai atliko. Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) permokėjo bendrovei „M. S.“ dideles pinigų sumas (t. 13, b.l. 139-140). Tą pati patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės įgaliotinis A. S. (t. 13, b.l. 89-92). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. B. nurodė, kad kartais pinigai bendrovei „M. S.“ buvo pervedami avansu. Tokiu atveju, atliktų darbų aktas buvo surašomas vėliau (t. 13, b.l. 93). Be to, pirmosios instancijos teisme kaltinamųjų gynėjas pateikė papildomus dokumentus: PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) priedą - 2014 m. 12 mėn. Atliktų darbų aktą Nr. A1 (t. 13, b.l. 80, 100–101), PVM sąskaitos- faktūros priedus- 2014 m. 12 mėn. Atliktų darbų aktus A2–A4 (t. 13, b.l. 102–104), 2014-10-30 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), be datos atliktų darbų aktą (duomenys neskelbtini) 2014-12-30 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 13, b.l. 114–116). Išteisintasis S. Š. nurodė, kad minėtus dokumentus rado tarp UAB „M. S.“ dokumentų, saugomų pas bankroto administratorių. Prokuroro skunde nurodoma, kad kelia abejonių šių dokumentų tikrumas, tačiau išteisintieji nėra kaltinami šių dokumentų klastojimu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jų tikrumu. Juo labiau, kad gynybos pateikti PVM sąskaitų- faktūrų priedai- 2014 m. 12 mėn. Atliktų darbų aktai A2–A4 (t. 13, b.l. 102–104), nepasirašyti vienos pusės. Jei šie dokumentai būtų buvę klastojami, tuomet neaišku, kodėl jie nesuklastoti iki galo.

5.3.6. Remiantis 5.3.1.- 5.3.5 p. išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad egzistuoja 1.1.1. p, nurodyto nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. objektyviosios pusės požymiai. Kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros apskaitytos be privalomų rekvizitų – Atliktų darbų aktų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios bendrovės veiklos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad aptariamame kaltinime išvardintos PVM sąskaitos-faktūros buvo surašytos be Atliktų darbų aktų, tačiau UAB „M. S.“ buhalterinė apskaita nebuvo organizuota taip, kad į ją būtų įtraukiami visi būtini apskaitos dokumentai, tame tarpe ir kaltinime nurodyti Atliktų darbų aktai. Pagrindo manyti, kad Atliktų darbų aktai pasimetė FNTT, VMI arba pas UAB „M. S.“ bankroto administratorių, nėra. Tai, kad kiti Atliktų darbų aktų egzemplioriai yra išlikę kitų bendrovių apskaitoje, nekeičia kaltinimo kvalifikavimo, nes pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015).

5.3.4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. požymiu, pripažintina nepagrįsta.

5.4. Dėl subjekto.

5.4.1. Kaltinime S. Š. ir J. V. veiksmai nėra individualizuoti. Jiems inkriminuota veika suformuluota taip, tarsi abu išteisintieji jas būtų padarę lyg visą laiką buvo kartu. Tačiau iš išteisintųjų parodymų, UAB „M. S.“ buhalterės J. J. parodymų, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymų matyti, kad faktinis abiejų išteisintųjų vaidmuo ir funkcijos bendrovėje „M. S.“ buvo visiškai skirtingas. Išteisintasis S. Š. parodė, kad UAB „M. S.“ įgijimas ir veikla buvo išimtinai jo idėja ir projektas. Turėdamas prastą reputaciją, įsigijo bendrovę ne savo, bet būsimos sutuoktinės J. V. vardu ir paskyrė ją bendrovės direktore. Pats jokių pareigų neužėmė, tačiau faktiškai organizavo ir vadovavo praktiškai visai bendrovės ūkinei veiklai. Vedė derybas su su subrangovais ir užsakovais, derino atliktų darbų kiekius ir kainas, ieškojo naujų klientų. J. V. visoje šioje veikloje dalyvavo mažai ir nebuvo į ją per daug įsigilinusi. Dalyvaudavo tik ten, kur neišvengiama – bankuose, kitose įstaigose, pasirašydavo direktorės vardu S. Š. vardu paruoštas sutartis, sąskaitas, Atliktų darbų aktus, kitus dokumentus, J. Š. nurodymu vykdė bankinius pervedimus. Visas sąskaitas ir Atliktų darbų aktus ruošdavo S. Š., pasirašydavo pats, arba duodavo pasirašyti J. V. ir mėnesio gale pats S. Š., ar jo pavedimu J. V., viską nunešdavo buhalterei. Išteisintoji I. V. teisme parodė, kad jos kaip UAB „M. S.“ direktorės funkcijos apsiribojo santykiais su bankais. Statybose nenusimano, PVM sąskaitas- faktūras gaudavo iš S. Š., kai reikdavo pagal jas padaryti bankinius pavedimus arba kai reikėdavo jas perduoti buhalterei. PVM sąskaitos- faktūros būdavo su jau surašytu Atliktų darbų aktu. Subrangovų darbų nekontroliavo, atliktų darbų nepriiminėjo ir nepridavinėjo, nes tai buvo S. Š. veiklos sritis. UAB „M. S.“ buhalterė J. J. teisme parodė, kad visus klausimus, susijusius su statybomis, sprendė su S. Š.. Pas jį taip pat buvo bendrovės kasa. UAB (duomenys neskelbtini) akcininko įgaliotas asmuo A. S., parodė, kad su S. Š. susipažino per savo bendrovės buhalterę. Žinojo, kad prieš tai jis turėjo kelias bendroves, kurios viena po kitos bankrutuodavo, palikdamas skolas verslo partneriams. Pažinties metu S. Š. faktiškai vadovavo bendrovei „M. S.“. Bendradarbiavimas prasidėjo nuo mažų statybos darbų užsakymų šiai bendrovei, palaipsniui užsakymų apimtys didėjo, S. Š. įgijo pasitikėjimą. Atrodė, kad UAB „M. S.“ darbus atlieka kokybiškai ir pagal užsakovo reikalavimus. S. Š. siųsdavo Atliktų darbų aktus ir sąskaitas, pagal juos ir vykdavo apmokėjimas. Dalis lėšų buvo mokama avansų, kad tik nesustotų darbai. Tik po kelių metų paaiškėjo, kad piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, S. Š. surašė aktų neatliktiems darbams, kurių suma apie 400 000 Lt. Bendrovėje (duomenys neskelbtini) S. Š. daugiausiai bendravo su buhaltere, jis praktiškai dirbdavo UAB (duomenys neskelbtini) biure, tiesiogiai bendravo su buhaltere S. K., iš čia organizuodavo visą UAB „M. S.“ veiklą, taip pat pateikdavo sąskaitas, Atliktų darbų aktus. Apklausos metu liudytojas A. S. nieko nenurodė apie bendravimą su J. V.. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. B. teisme parodė, kad S. Š. buvo UAB „:M. S.“ atstovas. Ši bendrovė kaip rangovas atliko darbus įvairiuose UAB (duomenys neskelbtini) objektuose. Atsiskaitymas už darbus vyko pagal S. Š. paruoštus Atliktų darbų aktus. Šiuos aktus patikrindavo ir pasirašydavo UAB (duomenys neskelbtini) statybų techninis prižiūrėtojas A. U.. Pats L. B. irgi matė aktus, bet jų netikrino, nes pasitikėjo S. Š.. Pagal Atliktų darbų aktus, UAB „M. S.“ išrašydavo PVM sąskaitas- faktūras, kurias S. Š. nešdavo tiesiogiai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei. Su J. Š. nebendravo. Tik tiek, kad ji pasirašydavo dokumentus, kuriems buvo reikalingas direktoriaus parašas- sutartis, aktus ir kai kuriuos kitus. Vieno iš UAB „M. S.“ subrangovų – (duomenys neskelbtini) direktorius M. A. teisme parodė, kad jo vadovaujama bendrovė užsakymus gaudavo iš S. Š., atliktų darbų aktus, apmokėjimo klausimus derindavo taip pat su S. Š..

5.4.2. Baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai UAB „M. S.“ buhalterei J. J. nepareikšti, kaltinimuose išteisintiesiems nurodoma, kad ji nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, t. y. inkriminuojamas nusikaltimas padarytas esant tarpinio vykdymo situacijai. Tokiai atvejais, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktika, už buhalterinės apskaitos pažeidimus galima įmonės vadovo (direktoriaus), ar net formaliai nesusijusio su įmone, bet faktiškai ją kontroliuojančio ir jai vadovaujančio asmens atsakomybė (kasacinė byla Nr. 2K-310-788/2015). Įmonės vadovas ar faktinis vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696-2017 ir kt.).

5.4.3. Iš 5.4.1. p. išdėstytų išteisintųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad priešingai, nei teigiama kaltinime, išteisintieji S. Š. ir J. V. neveikė ranka rankon, o bendrovės „M. S.“ veikloje vykdė kiekvienas savo funkcijas. Čia pagrindinis vaidmuo akivaizdžiai teko S. Š.. Būtent jis užmezgė verslo santykius su užsakovais, tarp jų ir su UAB (duomenys neskelbtini), samdė subrangovus. Derino Atliktų darbų aktus su subrangovais ir su užsakovais, šių aktų pagrindų buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurias S. Š. dažniausiai pats nešdavo UAB „M. S.“ ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriams, arba perduodavo jas per J. V.. Taigi, be jokios abejonės, jei būtų įrodyta S. Š. kaltė, būtent jis būtų atsakingas už tai, kad UAB „M. S.“ kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros apskaitytos be Atliktų darbų aktų. Kitą vertus, nė vienas iš 5.4.1. p. nurodytų liudytojų nepasakė nieko apie nors kiek reikšmingą J. V. vaidmenį sudarant ir pasirašant Atliktų darbų aktus. Iš paminėtų įrodymų matyti, kad J. V. iš esmės nieko neišmanė statybose, UAB „M. S.“ ūkinėje veikloje nedalyvavo, nebendravo nei su subrangovais, nei su užsakovais, nederino Atliktų darbų aktų. Jos vaidmuo apsiribojo S. Š. paruoštų dokumentų pasirašymu ir įmonės atstovavimu kredito įstaigose. Taip pat J. V. kartais perduodavo S. Š. paliktus dokumentus savo buhalterei. Iš to, kas išdėstyta akivaizdu, kad J. V. negalėjo įtakoti kaltinime minimų Atliktų darbų akto surašymo (nes juos surašydavo S. Š.) ir jų dingimo iš UAB „M. S.“ buhalterijos, nes šie dokumentai jai buvo paprasčiausiai nereikalingi. Taigi šiuo atveju, jei būtų įrodyta S. Š. kaltė, J. V. vaidmuo galėtų būti vertinamas tik kaip tarpinio vykdytojo, nežinojusio apie S. Š. daromą nusikalstamą veiką. Todėl J. V. pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. padarymo išteisintina, nenustačius šio nusikaltimo požymio (subjekto), (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

5.5. Dėl kaltės.

5.5.1. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015,2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-71-976/2017). S. Š. ir J. V. inkriminuota kaltės forma yra netiesioginė tyčia.

5.5.2. Tiek tiesioginė, tiek netiesioginė tyčia suponuoja, kad kaltininkas suprato, kad dėl jo veiksmų ar neveikimo, neišvengiamai kils BK 222 str. 1 d. numatyti padariniai. Kaltinimas išteisintiesiems reiškia tai, kad jie suvokė Atliktų darbų aktų kaip apskaitos dokumentų svarbą ir žinojo, kad tai būtinas kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų priedas. Tačiau toks žinojimas ir suvokimas išteisintiesiems negalėjo atsirasti iš niekur nieko ar bendro išsilavinimo. Išteisintasis S. Š. nurodė, kad jo nuomone, Atliktų darbų aktai nelaikytini būtinais apskaitos dokumentais, tokia gynybos pozicija buvo ir apeliacinės instancijos teisme. Net pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad vien kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų pakanka tam, kad nustatyti bendrovės veiklos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tokia gynybos pozicija ir pirmosios instancijos teismo išvada paneigta 5.3.1. p., konstatavus, kad priešingai nei galvojo išteisintieji, ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu konkrečiu atveju Atliktų darbų aktai laikytini būtinais apskaitos dokumentais, nes pačiose PVM sąskaitose faktūrose, kurių priedais įrašyti Atliktų darbų aktai, nėra atskleistas ūkinių operacijų turinys, t.y. nenurodoma, kokioms konkrečiai prekėms ar paslaugoms apmokėti šios PVM sąskaitos faktūros išrašytos. Tokiai išvadai padaryti nepakanka bendro išsilavinimo, o reikalingos specialios buhalterinės apskaitos žinios, LR Apskaitos įstatymo ir LR PVM įstatymo išmanymas. Nei S. Š., nei J. V. tokių žinių neturėjo ir neprivalėjo turėti, nes už buhalterinę apskaitą UAB „M. S.“ buvo atsakingi ne jie, o buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterė J. J.. Pastaroji, matydama, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros neturi privalomų rekvizitų (Atliktų darbų aktų), turėjo informuoti apie tai išteisintuosius, o jei šie aktai jai buvo pateikiami, turėjo įtraukti juos į apskaitą kaip privalomus PVM sąskaitų faktūrų rekvizitus, jais remiantis padaryti įrašus apie sąnaudas trumpalaikio turto registre. Tačiau J. J., apklausta teisme nurodė, kad ir pati nelaikė Atliktų darbų aktų apskaitos dokumentais, griežtai nekontroliavo ir nereikalavo, kad PVM sąskaitos faktūros būtų su atliktų darbų aktais. Teisme ši liudytoja pripažino, kad nematė reikalo Atliktų darbų aktų įtraukti į apskaitą. Liudytoja laikė juos techniniais dokumentais, savotiškais juodraščiais, pagal kuriuos tik išrašydavo sąskaitas. Naudodavosi ir subrangovo ar užsakovo nepasirašytais atliktų darbų aktais (ką patvirtina paties išteisintojo teismui pateikti 2014 m. 12 mėn. Atliktų darbų aktai A2–A4, t. 13, b.l. 102–104). Atiduodavo aktus S. Š., nes manė, kad jie reikalingi tik jam ir užsakovams bei subrangovams operatyvinei ūkinei veiklai, nesusijusiai su apskaita. Trumpalaikio turto registras, iš kurio būtų matomos bendrovės sąnaudos, tarp UAB „M. S.“ apskaitos dokumentų apskritai nerastas (t. 2, b.l. 137). Galiausiai kaltinime išteisintiesiems taip ir suformuluota, kad bendrovės buhalterė J. J. „nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką“. Nagrinėjamo kaltinimo kontekste tai reiškia, kad J. J. nežinojo, kad Atliktų darbų aktai yra privalomi kaltinime nurodytų PVM sąskaitų rekvizitai. Jei kaltinimo požiūriu to galėjo nežinoti profesionali įmonės buhalterė, tada visiškai neaišku, kodėl tai privalomai turėjo būti žinoma išteisintiesiems, kurie neturėjo specialių buhalterinės apskaitos žinių. Taigi, išteisintieji nei iš bendro išsilavinimo nei iš už bendrovės buhalterinę apskaitą atsakingų asmenų nežinojo, kad kaltinime nurodyti Atliktų darbų aktai yra privalomi kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitai ir jų neįtraukimas į bendrovės apskaitą sukels BK 222 str. 1 d. numatytas pasekmes.

5.5.3. Kaltinime nurodyti pažeidimai yra tik nedidelė pažeidimų, kurie nustatyti 2015-12-31 specialisto išvadoje dalis. Be jau minėto trumpalaikio turto registro trūkumo, bendrovė nepateikė patvirtintos apskaitos politikos, svarbių 2009-10-01 buhalterinės apskaitos sutarties priedų, sutarčių registravimo žurnalų, dokumentų, patvirtinančių E. A. priėmimą į darbą bendrovėje, apskaitos dokumentų, patvirtinančių automobilių naudojimą UAB „M. S.“ veikloje (t. 2, b.l. 136-137). Bendrovė nedeklaravo pardavimo PVM pagal keturias į jos apskaitą įtrauktas rugsėjo- spalio PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 147-148). Tai tik dalis specialisto išvadoje nustatytų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkos pažeidimų. Iš to matyti, kad kaltinime nurodytų Atliktų darbų aktų neišsaugojimo UAB „M. S.“ apskaitoje priežastis yra ne išteisintųjų tyčia, o bendra betvarkė bendrovės buhalterijoje, už kurią atsakingas nežinia kas, nes kaltinimai dėl to niekam nepareikšti.

5.5.4. Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei (kasacinė nutartis Nr. 2K-356-696/2017). Nagrinėjamoje byloje nusikaltimo motyvas turi esminę reikšmę, nes kaltinamiesiems inkriminuotos kaltės forma yra netiesioginė tyčia, o tai reiškia, kad pagal pačia kaltinimo formuluotę apgaulingas apskaitos tvarkymas nebuvo savitikslis, išteisintieji turėjo turėti kitą- tiesioginį motyvą taip elgtis. Tačiau išteisintiesiems be apgaulingo apskaitos tvarkymo, padaryto netiesiogine tyčia, jokie nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei nėra inkriminuoti, todėl be kitų duomenų, rodančių, kad išteisintųjų kaltės nėra, motyvo nebuvimas dar kartą patvirtina tokią išvadą.

5.5.5. Remiantis tuo, kas išdėstyta 5.5.2. - 5.5.4. p. apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. subjektyviosios pusės požymių iš esmės teisinga. Išteisintieji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinime nurodytų Atliktų darbų aktų trūkumas UAB „M. S.“ apskaitoje, neleis nustatyti bendrovės veiklos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą; Atliktų darbų aktų trūkumą bendrovės apskaitoje lėmė ne išteisintųjų netiesioginė tyčia, bet bendra netvarka, vedant UAB „M. S.“ buhalterinę apskaitą, už kurią išteisintieji nėra atsakingi; galiausiai, išteisintieji neturėjo jokio motyvo apgaulingai tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Dėl išdėstyto daroma išvada, kad nėra S. Š. ir J. V. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. subjektyviosios pusės (netiesioginės tyčios) ir jie išteisintini BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, o prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas.

6. Dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. (kaltinimo dalis, nurodyta 1.1.2 p.) ir pagal BK 220 str. 1 d. (1.2. p.).

6.1. Sutiktina su prokuroro apeliacinio teismo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. dalies, išdėstytos 1.1.2. p., todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios kaltinimo dalie pasisako šiame nuosprendyje. S. Š. ir J. V. buvo kaltinami tuo, kad J. V. per S. Š. nurodė apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiai UAB „M. S.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai J. J. išrašyti dvi PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui už atliktus statybos darbus: 2015-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 697 875,80 Eur sumai ir 2015-06-30 (duomenys neskelbtini), 391 985,70 Eur sumai ir numatydami, kad UAB (duomenys neskelbtini) vengs atsiskaitymo pagal minėtas sąskaitas, nurodė neįtraukti jų į UAB „M. S.“ buhalterinės apskaitos registrus ir neįtraukti į PVM deklaraciją. J. J. įvykdžius nurodymą ir pateikus 2015 m. birželio mėn. PVM deklaraciją, kurioje neįtrauktos minėtos dvi PVM sąskaitos faktūros, valstybės biudžetui padaryta 189 149,52 Eur turtinę žalą ir iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB „M. S.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

6.2. Pirmosios instancijos teismas išteisino abu kaltinamuosius, konstatavęs, kad kaltinime nurodytų dviejų PVM sąskaitų faktūrų ir nebuvo pagrindo įtraukti į apskaitą bei deklaruoti, nes tarp bendrovių kilo ginčas dėl darbų atlikimo pagal minėtus dokumentus fakto, t. y. pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nusikaltimo objektyviosios pusės požymių. Prokuroro skundo argumentai išdėstyti 2.2.1. - 2.2.2 p. Prokuroro nuomone, byloje pakanka įrodymų, kad darbai kurių apmokėjimui išrašytos sąskaitos, buvo atlikti. Faktas, kad tarp bendrovių kilo ginčas dėl darbų apimties ir tai, kad aptariamos dvi PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos paslaugų gavėjo, nešalina UAB „M. S.“ pareigos, jei jau PVM sąskaitos- faktūros buvo įtrauktos į apskaitą, deklaruoti pardavimo PVM ir sumokėti mokestį į valstybės biudžetą.

6.3.1. 2014-09-01 tarp Užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir Rangovo UAB „M. S.“ pasirašyta namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius statybos rangos sutartis. Šios sutarties 4.6. p. nustatyta, kad statybos darbų kainą Užsakovas privalo sumokėti Rangovui per 30 dienų nuo Statybos darbų techninio prižiūrėtojo pasirašymo ant Rangovo parengtų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir pažymų apie atliktų darbų vertė bei jų pagrindu išrašytos atitinkamos Rangovo PVM sąskaitos-faktūros gavimo. Užsakovas turi teisę nepriimti Rangovo išrašytos PVM sąskaitos- faktūros tol, kol Statybos darbų techninis prižiūrėtojas nepasirašė šiame punkte nurodytų Rangovo parengtų aktų „t. 10, b.l. 150 -155).

6.3.2. UAB „M. S.“ išrašė bendrovei (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas- faktūras 2015-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 697 875,80 Eur sumai ir 2015-06-30 (duomenys neskelbtini), 391 985,70 Eur sumai, apmokėjimui už statybos darbus (duomenys neskelbtini) (t. 10, b.l. 163, 164).

6.3.3. 2018-11-15 specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „M. S.“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų 2015 m. birželio mėn. registre PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neįrašytos ir VMI kompiuterinės duomenų bazės duomenimis 2015 m. birželio mėn. pirminėje deklaracijoje, pateiktoje 2015-07-27 ir patikslintoje deklaracijoje, pateiktoje 2015-12-03, šiose sąskaitose faktūrose nurodyta 189 149,52 Eur PVM suma nedeklaruota. Jei UAB „M. S.“ pagal dvi UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) darbai buvo atlikti, pagal LR PVM įstatymo14 str. 1 d., bendrovei atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra Tačiau bendrovės pardavimo operacijų ataskaitoje ir didžiosios knygos sąskaitų operacijų registracijos žurnale, 505 sąskaitoje „suteiktų paslaugų pajamos“, PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrašytos (t. 10, b.l. 102).

6.3.4. 2015-11-18 susitarimo dėl teisių ir pareigų perdavimo tarp UAB „M. S.“, UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 3 p. nustatyta, kad nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos, PVM sąskaitose- faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodytų darbų Užsakovu tampa UAB (duomenys neskelbtini), o Rangovu lieka UAB „M. S.“. 4 p. nustatyta, kad UAB „M. S.“ prisiima visus garantinius įsipareigojimus už atliktų darbų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kokybę, o UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja atsiskaityti su UAB „M. S.“ už šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus ir atliktus darbus (t. 10, b.l. 175-176). 5 p. UAB „M. S.“ įsipareigojo per dvi darbo dienas nuo nutarties įsigaliojimo dienos anuliuoti abi PVM sąskaitas faktūras arba išrašyti kreditinę PVM sąskaitą PVM sąskaitose faktūrose nurodytai sumai. 8 p. nurodyta, kad UAB „M. S.“ įsipareigoja suderinti su UAB (duomenys neskelbtini) atliktus darbus (kiekius, apimtis, kainą ir t.t.), pasirašyti atliktų darbų aktą bei išrašyti ir pateikti užsakovei PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus.

6.3.5. Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, UAB „M. S.“ 2016-01-28 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos priteisimo solidariai iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pagal aptariamas PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusia 2019-11-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi UAB „M. S.“ civilinis ieškinys atmestas. Nutartimi be kitą ko konstatuota, kad UAB „M. S.“ neįrodė, kad darbai, kuriems apmokėti išrašytos aptariamos dvi PVM sąskaitos faktūros, buvo atlikti. UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdžius 2015-11-18 susitarimo (6.3.4. p.) 8 p. reikalavimų, bendrovei (duomenys neskelbtini) nekilo pareiga sumokėti ieškovei jos prašomas sumas, nurodytas PVM sąskaitose- faktūrose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

6.3.6. Išteisintasis S. Š. dėl šios kaltinimo dalies paaiškino, kad pagal rangos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), bendrovė „M. S.“ vykdė pastato adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius statybos rangos darbus. Pagal sutartį, S. Š. periodiškai surašydavo atliktų darbų aktus, UAB (duomenys neskelbtini) atstovas juos pasirašydavo ir tuomet bendrovei buvo išrašoma apmokėjimui PVM sąskaita faktūra. Už 2015 m. birželio mėn. atliktus darbus UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. B. paprašė kartu su atliktų darbų aktais iš karto išrašyti ir atsiųsti PVM sąskaitas faktūras, ką S. Š. ir padarė. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) atliktų darbų faktą užginčijo, pagal 2015 m. birželio mėnesio PVM sąskaitas faktūras nesumokėjo. Artėjant birželio mėnesio PVM deklaravimo laikui, UAB „M. S.“ buhalterė J. J., pakalbėjusi su UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, susitarė, kad abi bendrovės 2015 m. birželio mėnesio PVM sąskaitų faktūrų į apskaitą neįtrauks ir jų nedeklaruos. Taip UAB „M. S.“ ir padarė. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) į apskaitą šiuos dokumentus vis dėl to įtraukė, nes buvo sunkioje turtinėje padėtyje ir taip norėjo sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Dėl sunkios finansinės padėties UAB (duomenys neskelbtini) visą savo turtą perdavė bendrovei (duomenys neskelbtini), kurią faktiškai kontroliavo tie patys asmenys. Tada buvo pasirašyta trišalė sutartis, kuria jau UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo priimti darbus pagal 2015 m. birželio mėn. atliktų darbų aktus ir už juos sumokėti. UAB „M. S.“ savo ruožtu įsipareigojo anuliuoti 2015 m. birželio mėn. PVM sąskaitas faktūras. UAB (duomenys neskelbtini) savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl UAB „M. S.“ 2015 m. birželio mėnesio PVM sąskaitų faktūrų neanuliavo ir kreipėsi į teismą dėl skolos pagal šias dvi sąskaitas priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Litsera.

6.3.7. Išteisintoji J. V. dėl šios kaltinimo dalies paaiškino, kad dvi kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir Atliktų darbų aktus išrašė jos vyras S. Š.. J. V. pati jas matė. Žino, kad UAB (duomenys neskelbtini) šiuos dokumentus pasiėmė, o antri egzemplioriai buvo atiduoti UAB „M. S.“apskaitą tvarkiusiai įmonei. UAB (duomenys neskelbtini) labai ilgai aktų ir sąskaitų nepsairašinėjo, todėl UAB „M. S.“ ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės susitarė, kad šių sąskaitų į apskaitą bendrovės neįtrauks. Tuomt J. V. surašė raštą, kuriuo šias sąskaitas- faktūras atšaukė. Kas vyko toliau nežino, nes su UAB (duomenys neskelbtini) atstovais bendravo S. Š.,

6.3.8. Liudytoja J. J. parodė, kad išsiuntus bendrovei (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio mėnesio PVM sąskaitas faktūras ir Atliktų darbų aktus, pastaroji nesutiko jų pasirašyti, prasidėjo derybos. Tuomet J. J. susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere S. K., kad šios sąskaitos bus anuliuotos, nė viena bendrovė jų į apskaitą neįtrauks ir nedeklaruos. Pasirašė suderinimo aktą be minėtų dviejų sąskaitų. Todėl UAB „M. S.“ apskaitoje 2015 m. birželio men. sąskaitos ir neapskaitytos. Pataisymai buvo įmanomi, nes viskas vyko einamąjį mėnesį.

6.3.9. UAB direktorius J. B. teisme parodė, kad 2015 m. birželio mėnesio PVM sąskaitas faktūras UAB „M. S.“ atsiuntė tiesiogiai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei, kuri galėjo įtraukti šias sąskaitas į UAB (duomenys neskelbtini) apskaita. Tačiau iš Atliktų darbų aktų paaiškėjo, kad šios sąskaitos išrašytos apmokėti darbams, kurie nebuvo atlikti. UAB (duomenys neskelbtini) jas užginčijo ir bendrovės susitarė savo apskaitose jas anuliuoti. Taip turėjo padaryti ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė.

6.3.10. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė S. K. teisme parodė, kad 2015 m. birželio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) rangovė UAB „M. S.“ pateikė apmokėjimui dvi PVM sąskaitas faktūras neįprastai didelei sumai – apie 1 000 000 Eurų. Liudytoja įtraukė šias sąskaitas į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą ir deklaravo. Rudenį iš UAB „M. S.“ gavo raštą, kad 2015 m. birželio mėn. sąskaitos išrašytos per klaidą ir prašymą jas anuliuoti. Liudytoja taip ir padarė. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje anuliavo šias dvi sąskaitas ir patikslino PVM deklaraciją.

6.4. Dėl nusikaltimų objektyviosios pusės.

6.4.1. Dėl UAB „M. S.“ pareigos įtraukti PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir deklaruoti pardavimo PVM. Esminis ginčas tarp kalinimo ir gynybos yra tas ar darbai, kurių apmokėjimui UAB „M. S.“ išrašė kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras buvo atlikti ar ne. Prokuroro apeliaciniame skunde (2.2.1. p.) argumentuojama, kad remiantis rašytiniais įrodymais galima daryti išvada, jog darbai buvo atlikti, o kilęs ginčas tarp verslo partnerių nebuvo priežastis neįtraukti PVM sąskaitų faktūrų į apskaitą ir jų deklaruoti. Paaiškėjus kitai darbų kainai, įstatymas leidžia daryti pataisymus registruose ir pateikti patikslintą PVM deklaraciją. Išteisintasis S. Š. taip pat nurodo, kad darbai buvo atlikti, tačiau PVM sąskaitos faktūros į apskaitą neįtrauktos, nes jų nepasirašė darbų užsakovai. Kitą vertus išteisintųjų gynėjas nurodo, kad darbai nebuvo atlikti ir kaip to įrodymą pateikia 6.3.5. p. nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo UAB „M. S.“ civilinis ieškinys bendrovėm (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atmestas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė gynybos poziciją, nurodydamas, kad aptariamos dvi PVM sąskaitos faktūros pagrįstai neįtrauktos į UAB „M. S.“ apskaitą, nes tarp pastarosios įmonės kaip rangovo ir UAB (duomenys neskelbtini) kaip užsakovo kilo ginčas dėl darbų, kurių apmokėjimui pateiktos minėtos dvi sąskaitos atlikimo fakto. UAB (duomenys neskelbtini) nepriėmė darbų, nepasirašė atliktų darbų priėmimo aktų ir pati supratusi, kad aptariamos dvi PVM sąskaitos-faktūros į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą įtrauktos per klaidą, ją ištaisė, pateikdama patikslintą PVM deklaraciją.

6.4.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino LR PVM įstatymą ir suteikė teisinę reikšmę toms aplinkybėms, kurios jos neturi (užsakovo pripažinimas atliktų darbų kiekio ir kainos). LR PVM įstatymo 14 str. 1 d. nustato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Tai, kad prekės ar paslaugos gavėjas nesutinka su atliktų darbų apimtimi ar prekių kiekiu ar nurodyta kaina, nėra priežastis neapskaityti ir nedeklaruoti išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nes PVM sąskaitos faktūros pačios savaime nesukuria jokių civilinių teisinių santykių tarp šalių, jos yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei (Kasacinės bylos 3K-3-608/2000, 3K-3-1040/2003). Tas pats, beje pažymėta ir 6.3.5. p. nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 32 p. Vadinasi PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turėjo būti įtrauktos į UAB „M. S.“ apskaitą jų išrašymo dieną, t. y. atitinkamai 2015-06-09 ir 2015-06-30, nepriklausomai nuo to, ar UAB (duomenys neskelbtini) sutiko su jose ir jų prieduose- Atliktų darbų aktuose, nurodytomis kainomis ir darbų bei medžiagų apimtimis. Ir todėl toliau – pardavimo PVM pagal aptariamas PVM sąskaitas faktūras UAB „M. S.“ turėjo deklaruoti 2015 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje. Išteisintojo S. Š. ir buhalterės J. J. aiškinimas, kad vėliau PVM sąskaitos faktūros buvo atšauktos ar kažkaip anuliuotos nekeičia kaltinimo esmės, nes iš jų pačių ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. B. ir buhalterės S. K. parodymų matyti, kad ginčas tarp UAB „M. S.“ ir UAB (duomenys neskelbtini) kilo ne ataskaitinį 2015 m. birželio mėn., o vėliau. Vadinasi 2015 m. birželio mėnesio PVM deklaracijoje pardavimo PVM pagal PVM sąskaitas- faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalėjo būti deklaruotas.

6.4.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad esama prieštaravimų tarp kaltinimų, nurodytų 1.1.1 ir 1.1.2. p. Pirmuoju atveju S. Š. ir J. V. kaltinami tuo, kad įtraukė į apskaitą PVM sąskaitas-faktūras be privalomų rekvizitų – Atliktų darbų aktų. Antruoju atveju jie kaltinami tuo, kad neįtraukė į apskaitą dviejų PVM sąskaitų faktūrų, nors užsakovas nepriėmė darbų ir atliktų darbų aktų nepasirašė. Tačiau, kaip jau minėta, PVM sąskaita faktūra yra vienašalis aktas, kuris turi būti įtraukiamas į apskaitą jo išrašymo dieną nepriklausomai nuo to, ar asmuo, kuriam ji išrašyta, sutinka mokėti pagal pateiktą dokumentą ar ne. Motyvai dėl Atliktų darbų akto, kaip privalomo PVM sąskaitos faktūros rekvizito priedo būtinumo išdėstyti 5.3.1. p. Dėl PVM sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalomų rekvizitų, tai matyti, kad ir jose nenurodyti privalomi rekvizitai – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys. Todėl ir šios PVM sąskaitos faktūros turėjo būti įtrauktos į apskaitą su būtinais jų priedais – Atliktų darbų aktais, nepriklausomai ar tuos darbus užsakovas priėmė ar ne. Tai, kad tokie Atliktų darbų aktai buvo surašyti ir egzistavo kaip PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priedai, matyti iš paminėtų išteisintųjų, buhalterių J. J. ir S. K., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. B. parodymų. Kaltinime Atliktų darbų aktai, kaip PVM sąskaitų- faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priedai, atskirai nenurodyti, nes yra sudėtinė šių dokumentų dalis.

6.4.4. Dėl BK 222 str. 1 d. numatytų padarinių. BK 222 str. 1 d. numato atsakomybę ne už apgaulingą apskaitos tvarkymą, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tam kad konstatuoti tokį faktą, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinės nutartys Nr. 2K-498/2011, 2K-224-976/2019). Nagrinėjamu atveju S. Š. ir J. V. inkriminuota viso labo dviejų PVM sąskaitų faktūrų neįtraukimas į vieną apskaitos PVM sąskaitų faktūrų registrą. Tačiau šių PVM sąskaitų faktūrų duomenys yra įtraukti į kitus registrus – Didžiąją knygą ir bendrovės pardavimo operacijų ataskaitą (6.3.3. p.), o ir pirminiai dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaitoje išsaugotos ir pateiktos tyrimui. Išsaugoti ir Atliktų darbų aktai, kurių pagrindu išrašytos šios dvi PVM sąskaitos faktūros. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad aptariamų dviejų PVM sąskaitų faktūrų neįtraukimas į vieną iš bendrovės registrų, trukdo nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. Š. ir J. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. (kaltinimas nurodytas 1.1.2 p.), požymio – objektyviosios pusės ir jie išteisintini BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu. Nenustačius S. Š. ir J. V. veiksmuose objektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. pusės, jų kaltės ir subjektiškumo klausimas pagal šį kaltinimą nenagrinėjamas, nes neturi teisinės reikšmės. Toliau teismas pasisako dėl kaltinimo pagal BK 220 str. 1 d.

6.5. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 220 str. 1 d. subjekto. Pagal BK 220 str. 1 d. baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi tiek už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Pagal teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraBe to, S. Š. ir J. V. buvo kaltinami pagal BK 220 str. 1 d. tuo, kad pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-07-27 S. Š. kontroliuodamas juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini), o J. V. būdama šios įmonės savininke ir direktore, organizuodami įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vardu pagrinde statybų veiklą rangovų pajėgomis, žinodami, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. ir 14 str. 2 d. nuostatas yra atsakingi už įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir organizuodami įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonės UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), pajėgomis, laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2015-07-27, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, laiku ir vietoje, veikdami tiesiogine tyčia, siekdami išvengti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) mokėtino 189 149,52 Eur (4 977,63 MGL) dydžio pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio pagal įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 2015-06-08 dieną išrašytą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už Užupio g. 13 statybos darbus 756,86 Eur + 121 118,94 Eur PVM, iš viso 697 875,80 Eur sumai, ir 2015-06-30 dieną išrašytą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) statybos darbus 323 955,12 Eur + 68 030,58 Eur PVM, iš viso 391 985,70 Eur sumai, J. V. žodžiu per S. Š. nurodė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorei J. J. neįtraukti minėtų sąskaitų faktūrų duomenų į įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2015 m. birželio mėn. ir šią pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai, po ko J. J., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, 2015-07-27 dieną į minėtą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie 189 149,52 Eur dydžio suma mažesnį mokėtiną pridėtinės vertės mokestį valstybės biudžetui ir minėtą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją su neteisingais duomenimis elektroninio deklaravimo būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, nuo kurios pateikimo momento įmonė UAB (duomenys neskelbtini) išvengė mokėtino valstybės biudžetui 189 149,52 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu jie siekdami išvengti įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 189 149,52 Eur dydžio mokėtino pridėtinės vertės mokesčio įrašė į įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis ir ją pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, padarydami 189 149,52 Eur dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui.ukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (kasacinė byla Nr. 2K-202-511/2019).??? Todėl ?priklausomai nuo kaltės, nusikaltimo, numatyto BK 220 str. 1 d. subjektu galėtų būti pripažinti tiek S. Š., tiek J. V. arba abu, priklausomai nuo to, kas būtų pripažintas kaltu dėl neteisingos 2015 m. birželio mėn. PVM deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai.

6.6.1. Dėl kaltės. BK 220 str. 1 d. numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia siekiant išvengti mokesčių. Tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė byla Nr. 2K-202-511/2019). Remiantis jau anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad S. Š. ir J. V., priešingai nei suformuluota kaltinime, neveikė ranka rankon, o kiekvienas įmonės veikloje vykdė savo funkcijas. J. V. vaidmuo, nors ji ir buvo formali UAB „M. S.“ vadovė, apsiribojo santykiais su kredito įstaigomis, S. Š. paruoštų sutarčių, sąskaitų ir kitų dokumentų pasirašymu, perdavimu S. Š. paliktų dokumentų buhalterei. Kitą vertus S. Š. faktiškai organizavo ir kontroliavo visą įmonės veiklą. Būtent jis užmezgė verslo santykius su užsakovais, tarp jų ir su UAB (duomenys neskelbtini), samdė subrangovus. Derino Atliktų darbų aktus su subrangovais ir su užsakovais, šių aktų pagrindų buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurias S. Š. dažniausiai pats nešdavo UAB „M. S.“ ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriams, arba perduodavo jas per J. V.. Visos šios aplinkybės aptartos nuosprendžio 5.4.1. - 5.4.4. p.

6.6.2. Ir aptariamu atveju, susijusiu su dviejų 2015 m. birželio mėn. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuslėpimu PVM deklaracijoje, akivaizdu, kad S. Š. manipuliavo šiais dokumentais, siekdamas, kad jos vienu metu ir egzistuotų įmonės apskaitoje ir būtų tarsi nematomos. Tai matyti iš prieštaringų S. Š. parodymų šiuo klausimų ir objektyvių jo veiksmų. Vieną vartus S. Š. nurodo, kad laikė PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tarsi neturinčiomis juridinės galios, duoda nurodymą bendrovės buhalterei neįtraukti jų į PVM apskaitą ir nedeklaruoti, nes dokumentų nepasirašė UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Tačiau jo derybose su su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) šios PVM sąskaitos faktūros ir toliau egzistuoja taip, tarsi jos būtų apskaitytos ir deklaruotos. S. Š. 2015-11-18 susitaria su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovais, kad UAB „M. S.“ prisiima visus garantinius įsipareigojimus už atliktų darbų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kokybę, įsipareigoja įvykdžius tam tikras sutarties sąlygas, anuliuoti šias PVM sąskaitas faktūras ir pateikti naujas (6.3.4. p.). Toliau, partneriams neįvykdžius susitarimo sąlygu, S. Š. remdamasis tomis pačiomis PVM sąskaitomis faktūromis taip, tarsi jos būtų apskaitytos UAB „M. S.“ buhalterijoje ir tinkamai deklaruotos, 2016-01-28 inicijuoja kreipimąsi į teismą su ieškiniu dėl skolos pagal šiuos du dokumentus išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad S. Š. jokiu būdu nelaikė PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis, o aktyviai jas naudojo verslo ginče su užsakovais, siekdamas išsireikalauti jose nurodytą sumą. Tokį dviprasmį S. Š. elgesį, kai jis, vieną vertus slepią apskaitos dokumentų, sukuriančių mokestinę prievolę egzistavimą nuo mokesčio administratoriaus, o kitą vertus naudoja tuos pačius dokumentus civiliniame ginče su verslo partneriais, galima paaiškinti tik vienu būdu, tai yra jo tikslu išvengti įmonės UAB „M. S.“ 189 149,52 Eur dydžio mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, nurodyto aptariamos PVM sąskaitose- faktūrose. Tokie S. Š. veiksmai vertintini kaip atlikti tiesiogine tyčia. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 str. 1 d.

6.6.3. Dėl J. V. kaltės- apeliacinės instancijos teismas nenustatė jos veiksmuose tiesioginės tyčios požymių. Nustatyta, kad ji UAB „M. S.“ veiklos neorganizavo ir bendrovės iš esmės nekontroliavo. Iš pačios J. V., taip pat S. Š. ir buhalterės J. J. parodymų matyti, kad ir nagrinėjamu atveju J. V. iš esmės vykdė tik S. Š. nurodymus, derybose su verslo partneriais dėl skolos pagal aptariamas dvi PVM sąskaitas faktūras nedalyvavo. Buvo įsitikinusi, kad PVM sąskaitos faktūros tikrai neegzistuoja įmonės apskaitoje ir pagrįstai nedeklaruotos. Todėl tokių J. V. veiksmų negalima įvertinti kaip tyčinio siekio išvengti mokestinės prievolės valstybei. Todėl pagal šį kaltinimą J. V. išteisintina, nenustačius jos veiksmuose subjektyviosios pusės požymio (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

6.6.4. Išteisinant J. V. ir pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 220 str. padarymo, S. Š. iš to paties kaltinimo šalinama ta dalis, kurioje jam inkriminuojamas nusikaltimo padarymas kartu su J. V..

6.6.5. Dėl nusikaltimu padarytos žalos. S. Š. kaltinamas tuo, kad pateikdamas neteisingus duomenis UAB „M. S.“ 2015 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje padarė 189 149,52 Eur dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui. BK 220 straipsnyje nurodytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai (kasacinė byla Nr. 2K-177-895/2018), todėl žala nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis. Įsiteisėjusia 2019-11-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota, kad negalima patvirtinti fakto, kad darbai, kurių vertė įtraukta į PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo atlikti. LR Mokesčių administravimo įstatymo 10 str. 1 d. nustato, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Minėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nustačius, kad PVM sąskaitų faktūrų forma neatitinka tikrojo turinio ir jų nepakanka pagrįsti paslaugų suteikimo, kurios apmokėti jos išrašytos fakto, nėra pagrindo taikyti pridėtinės vertės mokesčio paslaugoms, kurių suteikimo faktas nėra įrodytas. Todėl iš kaltinimo S. Š. šalintina ir ta dalis, kurioje jam inkriminuojamas 189 149,52 Eur dydžio turtinės žalos padarymas valstybės biudžetui.

7. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

7.1. Prokuroro skundas dėl S. Š. ir J. V. išteisinimo pagal BK 222 str. 1 d. tenkinamas tik dalyje dėl išteisinimo motyvų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai keičiami, S. Š. ir J. V. išteisinami remiantis šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir pagrindais išdėstytais 5.-5.5.5., 6.-6.4.4. p.

7.2. Prokuroro skundas dėl J. V. išteisinimo pagal BK 220 str. 1 d. tenkinamas tik dalyje dėl išteisinimo motyvų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai keičiami. J. V. išteisinama remiantis šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir pagrindais išdėstytais 6.-6.6.3. p.

7.3. Prokuroro skundas dėl S. Š. išteisinimo pagal BK 220 str. 1 d. tenkinamas dalinai. Remiantis 6.-6.6.5. p. išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, konstatuojant, kad S. Š. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-07-27 S. Š. kontroliuodamas juridinį asmenį UAB „M. S.“ ir organizuodamas jos vardu pagrinde statybų veiklą rangovų pajėgomis, žinodamas, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. ir 14 str. 2 d. nuostatas yra atsakingas už įmonės UAB „M. S.“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir organizuodamas įmonės UAB „M. S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonės UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), pajėgomis, laikotarpiu nuo 2015-06-08 iki 2015-07-27, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, laiku ir vietoje, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas išvengti įmonės UAB „M. S.“ mokėtino 189 149,52 Eur (4 977,63 MGL) dydžio pridėtinės vertės mokesčio, susidariusio pagal įmonės UAB „M. S.“ 2015-06-08 išrašytą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už Užupio g. 13 statybos darbus 756,86 Eur + 121 118,94 Eur PVM, iš viso 697 875,80 Eur sumai, ir 2015-06-30 išrašytą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini)statybos darbus 323 955,12 Eur + 68 030,58 Eur PVM, iš viso 391 985,70 Eur sumai, nurodė įmonės UAB „M. S.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorei J. J. neįtraukti minėtų sąskaitų faktūrų duomenų į įmonės UAB „M. S.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2015 m. birželio mėn. ir šią pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją su žinomai neteisingais duomenimis pateikti valstybinei mokesčių inspekcijai, po ko J. J., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, 2015-07-27 į minėtą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie 189 149,52 Eur dydžio suma mažesnį mokėtiną pridėtinės vertės mokestį valstybės biudžetui ir minėtą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją su neteisingais duomenimis elektroninio deklaravimo būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, nuo kurios pateikimo momento įmonė UAB „M. S.“ išvengė mokėtino valstybės biudžetui 189 149,52 Eur dydžio pridėtinės vertės mokesčio. Tokiu būdu jis, siekdamas išvengti įmonės UAB „M. S.“ 189 149,52 Eur dydžio mokėtino pridėtinės vertės mokesčio įrašė į įmonės UAB „M. S.“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis ir ją pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai.

8.1. Dėl bausmės. Už BK 220 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą įstatymo sankcija numato baudos, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo bausmę (2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Ši veika įstatymo priskirta prie nesunkių nusikaltimų. S. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė nusikaltimą, būdamas anksčiau 7 kartus teistas ir turintis neišnykusius teistumus:

2004-01-21 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 182 str. 1 d. (4 kaltinimai), laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; bausmę atlikęs 2006-09-21;

2004-12-02 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 300 str. - bauda 3000 Lt; bauda sumokėta 2006-11-22;

2009-12-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 231 str., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. - bauda 1950 Lt, bauda neišieškota;

2010-09-09 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 222 str. 1 d. - bauda 5000 Lt, bauda neišieškota;

2012-12-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 227 str. 2 d. - bauda 5460 Lt, bauda neišieškota;

2013-09-18 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 222 str. 1 d. - bauda 5460 Lt, bauda neišieškota;

2014-02-17 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., bauda 9100 Lt, bauda neišieškota.

8.2. Iš S. Š. teistumų matyti, kad jis net keturis kartus jau teistas už nusikaltimus finansų sistemai, skiriamos baudos bausmės neatgraso jo nuo naujų analogiškų veikų padarymo, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, S. Š. skirtina kitos rūšies – laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę sunkinančių nei ją lengvinančių aplinkybių, bei vadovaujantis BK 61 str. taisyklėmis, S. Š. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina sankcijos vidurkiui. Visgi per pakankamai ilgą laiką nuo nusikalstamos veikos, už kurią S. Š. teisiamas dabar padarymo, negauta duomenų, kad jis būtų padaręs naujus tos pačios rūšies nusikaltimus, todėl yra tikimybė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas.

9. Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo. Valstybinė mokesčių inspekcija kaip civilinis ieškovas skundžia nuosprendį tiek, kiek jis liečia civilinį ieškinį. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad kaltinimas toje dalyje, kurioje S. Š. inkriminuotas žalos padarymas valstybės biudžetui, nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, paliekamas nepakeistas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d. 2 p.,

n u s p r e n d ė :

Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti dalinai:

Panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-11-04 nuosprendį toje dalyje, kurioje S. Š. išteisintas pagal BK 222 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį.

S. Š. pripažinti kaltu pagal BK 220 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 71 str., skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1250 Eur (25 MGL) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-11-04 nuosprendį.

S. Š. išteisinimo pagal BK 222 str. 1 d. motyvus ir pagrindą pakeisti į išdėstytus 5.-5.5.5., 6.-6.4.4. p. (nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių).

J. V. išteisinimo pagal BK 222 str. 1 d. motyvus ir pagrindą pakeisti į išdėstytus 5.-5.5.5., 6.-6.4.4. p. (nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių).

J. V. išteisinimo pagal BK 220 str. 1 d. motyvus ir pagrindą pakeisti į išdėstytus 6.-6.6.3. p., (nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių).

Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Likusioje dalyje Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-11-04 nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                         Aušra Bielskė

                                                        Audrius Cininas

                                                        Daiva Kazlauskienė