Civilinė byla Nr. 2A-2278-653/2018

Proceso Nr. 2-68-3-02829-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų L. B. ir Luminor Lizingas UAB apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-09 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. E. ir L. E. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AB, I. B., D. Y., UAB “Vilniaus vandenys”, L. B., P. G., antstolė D. M., VMI prie LR FM, AB “Lesto”, UAB Telia Lietuva, Luminor Lizingas UAB

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama santuoką nutraukti dėl kito sutuoktisnio kaltės, priteisti iš atsakovo jos naudai 5000 Eur neturtinės žalos, pripažinti butą ir sandėliuką, adresu (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe, padalinti bendrą turtą atsakovui priteisiant 100 vnt. UAB „Gajulika“ akcijų bei inžinerinius tinklus-žemos įtampos elektros kabelinę liniją, adresu (duomenys neskelbtini), palikti ieškovei santuokinę pavardę; palikti skolą AB DNB bankui solidaria ieškovės ir atsakovo skola, o skolas pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus palikti asmeninėmis atsakovo skolomis.

2. Trečiasis asmuo – kreditorė L. B. - atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes atsakovas jai yra skolingas didelę sumą, ši suma atsakovui buvo paskolinta verslo vystymui daugiau nei prieš 20 metų. Kadangi iš atsakovui priklausančios įmonės gyveno visa atsakovo šeima, todėl ši prievolė turi būti kvalifikuojama kaip solidari.

3. UAB „Nordea Finance Lithuania“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti ieškovės reikalavimo pripažinti asmeniniu turtu butą, adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), sandėliuką, adresu (duomenys neskelbtini), ir nurodytą turtą nutraukiant santuoką padalinti sutuoktiniams atsižvelgiant į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją bei prioritetiniu laikomą turto padalijimo natūra principą.

4. Teisme buvo gautas pareiškėjų A. E. ir L. E. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl byla iš ginčo teisenos perėjo į ypatingąją teiseną.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. E. papildomai paaiškino, kad turtas nebuvo įgytas už bendras sutuoktinių lėšas. Pinigai buvo gauti iš jos motinos, kuri pardavė savo butą. Mama norėjo sau nusipirkti turtą Lietuvoje, bet dėl amžiaus ir dėl kalbos barjero turtą pirko pareiškėja sau asmeniškai. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė tik ji. Pinigai buvo pervesti iš pareiškėjos sąskaitos, o į jos sąskaitą pinigus įnešė mama, pardavusi savo butą. Apie asmeninius vyro kreditorius pareiškėjai nieko nėra žinoma. Pinigus mama tiesiog pervedė į jos sąskaitą, bet tai nebuvo dovana, tiesiog pagal Rusijos įstatymus reikėjo pinigus pervesti į artimo žmogaus sąskaitą.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. E. papildomai paaiškino, kad L. B. pasiskolintus pinigus panaudojo savo skolų grąžinimui, UAB „Gajulika“ veiklai ir labai maža dalimi šeimos poreikiams. Apie šį L. B. kreditą, apie vekselį sutuoktinė nieko nežinojo, pati L. B. nereikalavo į skolos grąžinimą įtraukti ir sutuoktinę.

7. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) L. B. po pertraukos savo valia iš teismo posėdžio pasišalino. Jos atstovė (advokatė) paaiškino, kad kreditorė nesutinka, kad skola būtų asmeninė, nes skolinta buvo šeimos poreikiams. Be to, nesutinka su turto padalinimo būdu, laiko, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Sutikimo sutarties tvirtinimui kreditorė nedavė.

6. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Luminor Lizingas UAB (buvęs UAB „Nodea Finance Lithuania“) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutrakimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kreditorius prašo netvirtinti pareiškėjų A. E. ir L. E. 2017 m. lapkričio 28 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kadangi ji ne tik prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, tačiau ir pažeidžia kreditoriaus Luminor Lizingas UAB interesus. Byloje priimtas kreditoriaus Luminor Lizingas                                      UAB pareiškimas dėl savarankiško reikalavimo, kuriuo kreditorius prašo, nutraukiant pareiškėjų santuoką, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti kreditoriaus prašomu būdu. Pareiškėjai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė pakeisti santuokos metu įgyto, inter alia šiuo metu kreditoriaus naudai vykdomojoje byloje                                                  Nr. 0240/15/01560 (antstolis V. M.) areštuoto turto, teisinį režimą, t.y. siekia susitari, jog po jų santuokos nutraukimo pareiškėjai A. E. atitektų turtas, kurio bendra vidutinė rinkos vertė yra 178 963,00 Eur, tuo tarpu pareiškėjui L. E. atitektų turtas, kurio bendra vertė yra lygi 3 500,00Eur., t. y. pareiškėjui L. E. atitektų turtas, kurio vertė yra daugiau nei 50 kartų mažesnė už turto vertę, kuris atitektų pareiškėjai A. E., siekia apsunkinti kreditoriaus galimybes išsiieškoti jam priteistą turtinės žalos atlyginimą, patirtą dėl nusikalstamu pareiškėjo L. E. veiksmų. CK 4.43 straipsnis nenumato, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinis režimas CK                   3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti keičiamas bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėjų teismui pateikta pasekmių sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normos, todėl negali būti tvirtinama. Kreditorius prašo padalinti turtą taip: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 111 504,00 Eur, asmeninės nuosavybės teise atitenka L. E.; 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 66 613,00 Eur, asmeninės nuosavybės teise atitenka A. E.; 3) sandėliukas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 846,00 Eur, asmeninės nuosavybės teise atitenka A. E.; 4) inžineriniai tinklai - Žemos įtampos                    (0,4 kV) elektros kabelinė linija (50,0 m.), esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė sudaro 500,00 Eur, asmeninės nuosavybės teise atitenka L. E.; 5) 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Gajulika“, juridinio asmens kodas 122631371, akcijų, kurių nominali vertė 3 000,00 Eur, asmeninės nuosavybės teise atitenka L. E.; 6) priteisti iš pareiškėjo L. E. pareiškėjai A. E. naudai 47 545,00 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

7. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. M. (pareiškėjos A. E. motina) parodė, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas iš jos lėšų, kurias ji gavo pardavus Maskvoje esantį butą. Gautus pinigus iš savo sąskaitos pervedė į dukters sąskaitą, kad būtų galima padaryti apmokėjimą už Lietuvoje ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą. Svarstė butus pirkti jos vardu, tačiau pagalvojo, kad vis tiek reikės padovanoti nusipirktą turtą dukrai, todėl nusprendė iš karto pirkti nekilnojamąjį turtą dukros vardu, jos asmeninėn nuosavybėn.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-09  sprendimu prašymą tenkino: nusprendė pareiškėjų santuoką, sudarytą 1989 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 1806, nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjai A. E. palikti jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – (duomenys neskelbtini), pareiškėjui L. E. palikti jo pavardę – (duomenys neskelbtini); patvirtinti pareiškėjų L. E., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. E., a.k. (duomenys neskelbtini) 2017-11-28 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareikšėjų nurodytomis sąlygomis,

Mes, A. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš vienos pusės, ir L. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės (sutarties tekste bendrai vadinami „Šalimis“) abiejų bendru sutikimu kreipdamiesi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, įregistruotos Vilniaus m. CM pak. (akto įrašo Nr. 1806), nutraukimo, susitarėme ir sudarėme santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (toliau sutarties tekste – Sutartis):

1.       Sutarties dalykas.

1.1.       Šalims susitarus nutraukti santuoką bendru sutikimu, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalimi, sudaroma Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatomas abiejų sutuoktinių tarpusavio išlaikymas bei jų turtinės teisės ir pareigos.

2.       Šalių tarpusavio išlaikymas.

2.1.       Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

3.       Šalių turtinės teisės ir pareigos.

3.1.       Šalys būdamos santuokoje įgijo šį turtą:

3.1.1.                      Butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plotas 75,75 kv.m., vidutinė rinkos vertė 111504,00 Eur.

3.1.2.                      Negyvenamoji patalpa – sandėliukas, plane pažymėta R-32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3,40 kv.m., vidutinė rinkos vertė 846 Eur.

3.1.3.                      Butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 40,79 kv.m., vidutinė rinkos vertė 66613,00 Eur.

3.1.4.                      Inžineriniai tinklai – žemos įtampos (0,4kV) elektros kabelinė linija (50,00 m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur.

3.1.5.                      100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Gajulika“ akcijų, nominali vertė 3000,00 Eur.

3.2.       Šalys sutinka ir pripažįsta, kad šios sutarties 3.1.1, 3.1.2 ir 3.1.3 punktuose aprašytas nekilnojamasis turtas, t.y. butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-sandėliukas, plane pažymėta R-32, unikalus                       Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 40,79 kv.m., yra asmeninė A. E. nuosavybė, įgyta už jos motinos L. M. dovanotas jai lėšas, todėl nutraukiant santuoką lieka asmenine A. E. nuosavybe.

3.3.       Nutraukus santuoką L. E. nuosavybės teise atitenka inžineriniai tinklai – žemos įtampos (0,4kV) elektros kabelinė linija (50,00 m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur, ir 100 Eur paprastųjų vardinių UAB „Gajulika“ akcijų, nominali vertė 3000 Eur, o A. E. nereikalauja ir nereikalaus ateityje jokios kompensacijos už savo dalį šiame turte.

3.4.       Daugiau turto, nei bendro, nei asmeninio, neturime.

3.5.       Solidari Šalių skola pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-20 sprendimą už akių priteista kreditoriaus AB DNB naudai 6380,95 Lt skolos, 340,01 Lt palūkanų, 618,33 Lt delspinigių, 9 proc. palūkanų, nutraukus santuoką lieka solidari.

3.6.       Asmeninės L. E. skolos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-29 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-369/2014 ir iš dalies šį nuosprendį pakeitusį Vilniaus apygardos 2015-05-29 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-77-318/2015, kur L. E. yra solidariai su kitais nuteistais asmenimis (L. A. ir V. K.) skolingas 120351,20 Eur kreditoriui UAB „Nordea Finance Lithuania“, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007-10-17 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-15071-101/2007, kur nuspręsta išieškoti iš L. E. 17307 Lt skolos, 5689,80 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007-10-17 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 172,48 Lt bylinėjimosi išlaidų I. B. naudai; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-07-16 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15928-803/2009, kur iš L. E. priteista 5100 JAV dolerių, 5 proc. procesinės palūkanos ir 540 Lt bylinėjimosi išlaidų D. Y. naudai; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-14356, kur iš L. E. UAB „Vilniaus vandenys“ naudai priteista 1000,81 Lt skola, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos ir 76,90 Lt bylinėjimosi išlaidų; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-39529-872/2015, kur patvirtinta L. B. ir L. E. taikos sutartis dėl 362200,00 Eur skolos L. B. grąžinimo; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005-12-19 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-13350-235/2005, kur iš L. E. ieškovo P. G. priteista 79110 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, 593,33 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-09-23 nutartį antstolės D. M. naudai priteista 299,88 Lt vykdymo išlaidų; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-25 nutarimą, kur L. E. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ir jam skirta 144 Eur bauda, kreditorius VMI prie LR FM; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-29 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-53128-872/2015, kur kreditoriaus AB LESTO naudai priteista                     571,48 Eur skolos, 5 proc. procesinės palūkanos ir 6,48 Eur bylinėjimosi išlaidų; ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-04 sprendimą už akių, kur iš L. E. priteista TEO LT, AB naudai 783,22 Lt, 5 proc. metinių palūkanų, 320 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei                      12,96 Lt bylinėjimosi išlaidų, yra asmeninės L. E. prievolės ir nutraukiant santuoką nedalintinos ir lieka L. E. asmeninėmis prievolėmis, vykdytinomis iš asmeninio L. E. turto.

3.7.       Daugiau skolų, nei bendrų, nei asmeninių nėra.

3.8.       Kilnojamąjį turtą šalys pasidalino geranoriškai ir dėl jo vienas kitam pretenzijų nereiškia.

3.9.       Jokių piniginių pretenzijų šalys viena kitai nereiškia.

3.10.       A. E. ir L. E. susitaria, kad L. E. vienerius metus po santuokos nutraukimo turi teisę gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), mokėdamas už jį     100 Eur per mėnesį ir apmokėdamas ½ dalį komunalinių mokesčių, t.y. už elektrą, šaltą ir karštą vandenį, šilumą, dujas, telekomunikacines paslaugas, šiukšlių išvežimą, namo eksploatavimo – administravimo išlaidas namo administratoriui ir kitas susijusias išlaidas, kurios yra paskaičiuojamos už kiekvieną einamąjį mėnesį.

4.       Baigiamosios nuostatos.

4.1.       Sutartis sudaryta abiejų šalių ir pateikiama teismui kartu su pareiškimu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

4.2.       Sutarties turinys yra aiškus abiem šalims, atitinka šalių valią ir yra sudaryta laisva šalių valia.

4.3.       Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

4.4.       Sutarties tekstas yra surašytas lietuvių kalba trimis egzemplioriais, - po vieną tenka kiekvienai iš šalių, o trečiasis pateikiamas teismui, - ir pasirašomas abiejų sutarties šalių.

9.       Teismas nustatė, jog 1997-05-01 paprastuoju vekseliu L. E. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti L. B. 1000000 Lt. Vekselyje nustatytu ir pratęstu terminu L. E. pilnai skolos L. B. negrąžino. 2015-09-11 L. B. ir L. E. pasirašė taikos sutartį dėl pagrindinės skolos padengimo dalimis, kuri įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtinta. 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta išduoti vykdomąjį raštą išieškoti 363200 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 289620 Eur sumos už laikotarpį nuo taikos sutarties pasirašymo dienos (2015-09-11) iki teismo nutarties visiško įvykdymo iš skolininko L. E. kreditorės L. B. naudai. Duomenų, kad 2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta L. B. ir L. E. taikos sutartis buvo vykdoma iš pareiškėjos A. E. turto ir/ar ½ jos gaunamo darbo užmokesčio, byloje nėra. Duomenų apie tai, kad A. E. žinojo, kad jos sutuoktinis L. E. skolinasi pinigus iš L. B., byloje nepateikta, įrodymų, kad paskolinti pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti nėra. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pačios kreditorės L. B. ir skolininko L. E. taikos sutartį, patvirtintą įsiteisėjusia 2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skola pagal skolininko L. E. paprastąjį vekselį kreditorės L. B. naudai buvo priteista asmeniškai iš skolininko L. E., kreditorė prisiteisdama skolą nekėlė prievolės solidarumo klausimo, nors L. E. tuo metu buvo santuokoje, todėl teismas laikė, kad piniginė prievolė kreditorei L. B. yra asmeninė L. E. prievolė, o sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.6 punkto sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų ar kitų asmenų teisių arba teisėtų interesų, todėl teismas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šioje apimtyje tvirtina (CK 3.53 str. 3 d.).

10.       Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų teismas nustatė, jog butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-sandėliukas, plane pažymėta R-32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoti savininkų A. E. ir L. E. vardu. Turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

11.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad 2013-05-14 pareiškėjos mama pardavė savo butą Maskvoje, turėtą adresu Novinskij bulvaras 11-11, Maskva, už 19 500 000 rublių ir gautas lėšas pervedė į pareiškėjos sąskaitą, nes savo sąskaitos Lietuvoje neturėjo, o ir į savo sąskaitą pagal Rusijos įstatymus tarptautinis pavedimas yra negalimas, ir persikraustė gyventi pas pareiškėją (2013-07-01). Pareiškėjos mama išsirinko du butus ir 2014 m. rugsėjo 03 d. pirkimo -pardavimo sutarties, notarinio registro nr. AD-7296, pagrindu nupirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir sandėliuką, adresu (duomenys neskelbtini), už 350 000 Lt. Taip pat 2014 m. rugsėjo 03 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro nr. AD-7298, pagrindu nupirko antrą butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 300 000,00 Lt. Pareiškėja paaiškino, kad iš pradžių mama norėjo, kad tuos butus turėtų ji, nes pareiškėjos motina jau sena ir ligota, jai viskuo sunku rūpintis, bet paskui nusprendė, kad jie turi būti registruoti mamos vardu, nes pirkti už jos lėšas. Pareiškėja lietuvių kalbos nemoka, yra Rusijos pilietė ir staiga paaiškėjo, kad to padaryti negali, nes antstoliai jau tų pačių metų lapkričio mėnesį uždėjo areštą minėtam nekilnojamajam turtui pagal vyro skolas, apie kurias nieko pareiškėja nežinojo. Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) turtas buvo pirktas vien tik iš pareiškėjos mamos pinigų, o tai, kad buvo užrašyta pareiškėjos vardu nereiškia, kad tai jų abiejų santuokinis turtas. Jis jokių pinigų už šį turtą neįnešė.

12.       Įvertindamas abiejų pareiškėjų paaiškinimus ir įrodymus (pirkimo-pardavimo sutartis, mokėjimo pavedimus) apie tai už kokius (kieno) pinigus bei kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytos ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartys, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais pagrindė faktinę aplinkybę, jog ginčo turtas buvo įgytas už pareiškėjos motinos pinigus su ketinimu, kad jis priklausytų pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Abu pareiškėjai teismo posėdyje patvirtino, jog dėl pareiškėjos motinos senyvo amžiaus buvo iš karto nuspręsta įgyti turtą pareiškėjos vardu kaip asmeninė jos nuosavybė, tačiau pareiškėjai ir jos motinai esant rusakalbėms, dėl nesupratimo įgytas turtas buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos sutuoktinis nedalyvavo pasirašant ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir neišreiškė noro, jog ginčo turtas kartu būtų įregistruotas ir jo vardu. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėja neturėdama teisinio išsilavinimo, būdama rusakalbė bei pasirašydama sutartį tik ji viena, sutuoktiniui nedalyvaujant, galėjo nesuprasti, kad ginčo turtas bus įgytas abiejų sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas vertino, jog pareiškėja, asmeniškai sudarydama sutartis su turto pardavėju bei pas notarą pasirašydama turto pirkimo sutartį, siekė turtą įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn; pareiškėja pagrindė, jog ginčo turtą įgijo už savo motinos jai skirtas lėšas, aiškiai išreiškė savo valią turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, todėl, teismo vertinimu, turtas laikytinas pareiškėjos asmenine nuosavybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13.       Apeliaciniu skundu apeliantai prašo  panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

14.       Apeliantės L. B. apeliaciniame skunde nurodoma, jog, skirtingai nuo kitų kreditorių, apeliantė negavo teismo pranešimo apie sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tuo pažeidžiant apeliantės teisę būti išklausytai ir pateikti nuomonę dėl sutarties sąlygų.

15.       Teismas neištyrė įrodymų dėl fakto ar paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Be to, faktą, kad dalis pinigų buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti pripažino ir pareiškėjas teismo posėdyje.

16.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad, esant solidariai skolininkų prievolei, kreditorius turi teisę pasirinkti kurio skolininko atžvelgiu pareikšti reikalavimą. Tai, kad teismo nutartimi išspręsta dėl skolos priteisimo iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio.

17.       Teismas nenustatė prievolės pobūdžio, nenustatė kokiam tikslui buvo panaudoti iš kreditorės paskolinti pinigai, kas turi esminės reikšmės tolesniam prievolių vykdymui. Dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. 

18.       Sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutarties sąlyga, jog butas ir sandėliukas lieka pareiškėjos asmenine nuosavybe, pažeidžia kreditorės interesus išieškoti išieškoti skolas iš šio turto. Bendrai įgytas turtas, esant kreditorių prieštaravimams, po santuokos nutraukimo negali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, nepriklausomai nuo to už kokias pinigines lėšas jis buvo įgytas, nes būtų pažeisti kreditorių interesai.

19.       Apeliantas (kreditorius Luminor Lizingas UAB) apeliaciniame skunde nurodė, kad viso proceso metu apeliantas laikėsi pozicijos, jog pareiškėjai sutartimi negali pakeisti turto, areštuoto vykdomojoje byloje, teisinio režimo, nes šiam turtui taikomas draudimas disponuoti turtu. Dėl to tokio sandorio patvirtinimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Areštas nebuvo panaikintas CPK nustatyta tvarka.

20.       Apeliantas pirmosios instancijos teisme akcentavo, kad sudaryta sutartis pažeidžia jo teises bei pateikė savarankiškus reikalavimus dėl turto padalinimo. Tačiau teismas bylos nestabdė, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai (CPK 540 str. 4d.).

21.       Šiuo atveju turėjo būti paneigta bendro turto prezumpcija (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Teismas netinkamai pritaikė CK 3.89 str. 1 d. 7 p. ir netinkamai įvertino įrodymus: byloje nebuvo duomenų, kad motina pareiškėjai pervestas lėšas buvo dukrai dovanojusi (tą patvirtino ir pareiškėja), todėl santuokoje perduotos lėšos buvo perduotos bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, pareiškėjų paaiškinimai buvo nenuoseklūs, kas rodo, jog pareiškėjai siekia išvengti išieškojimo nukreipimo į bendrą turtą. Pareiškėjas nurodė, kad butas buvo perkamas su tikslu, kad jame gyventų šeima. Pinigių lėšų pervedimą iš pareiškėjos sąskaitos atliko būtent pareiškėjas. Pareiškėjai neįrodė, kad pirko butą būtent už pareiškėjos asmenines lėšas.

22.       Pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, jog jis dalyvavo sudarant turto pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties turinį suprato ir jį išaiškino pareiškėjai.

23.       Pirkimo -pardavimo sutarties sąlygos – 2.1 p., 7.16 p., 7.15 p., 9.1 p. patvirtina sutarties šalių valią.

24.       Pareiškėjai nenuginčijo viešojo registro duomenų teisingumo.

25.       Atsiliepimais į apeliacinius skundus pareiškėja A. E. sutiko su pirmosios instancijos tesimo išvadomis, prašė apeliacinius skundus atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

26.       Atsiliepimu į Luminor Lizingas UAB apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo L. B. su apeliaciniu skundu sutiko, prašė skundą tenkinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Apeliaciniai skundai tenkintini.  

28.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

29.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nekilnojamasis turtas buvo paliktas pareiškėjos asmenin nuosavybėn, nepažeidė kreditorių (apeliantų) teisių.

30.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių - sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų (CK 1. 5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Sprendžiant, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti tokių padarinių, patvirtinus sutartį pasekmes. Teismui būtina patikrinti, ar patvirtinus sutartį atsiranda, ar gali atsirasti pasekmės ne tik sutuoktiniams, bet ir kitiems asmenims – šiuo atveju kreditoriams (apeliantams). 

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių reikalavimų nagrinėjimo santuokos nutraukimo bylose, yra konstatavęs, kad jeigu kreditorius „nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių“, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Kaip matyti iš apeliantų procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, jie nesutiko  su šalių pateiktos tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3. 2, 3.3 punktų sąlygomis dėl turto padalinimo, todėl konstatuotina, kad byloje kilo ginčas dėl teisės.

Dėl L. B. apeliacinio skundo

32.       Bylos duomenimis apeliantė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžius, be to, apeliantė ir jos atstovė dalyvavo 2018-03-16 teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo klausimas. Iš sutarties ir ieškinio turinio matyti, kad sutartyje numatytos butų padalinimo sąlygos nesiskiria nuo ieškinyje išdėstytų reikalavimų, dėl kurių apeliaintė nurodė nesutikimo argumentus. Pirmosios instancijos teismas vertino apeliantės prieštaravimus ir dėl jų pasisakė teismo sprendime. Dėl išdėstyto nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantės teisė būti išklausytai buvo pažeista, t.y. jog šiuo atveju buvo padarytas esminis procesinės teisės normos pažeidimas, dėl kurio byla galėtų būti išnagrinėta neteisingai. Be to, šią savo teisę apeliantė taip pat įgyvendina ir apeliaciniame procese.

33.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės atsiliepime į ieškinį nurodytus nesutikimo dėl turto padalinimo argumentus, konstatavo, , kad piniginė prievolė kreditorei L. B. pagal 1997-05-01 paprastąjį vekselį sumokėti 1000000 Lt yra asmeninė L. E. prievolė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad  sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raštu, todėl tam, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta turi būti įrodyta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 str. 1 d. 2 p. iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, taip pat pagal minėto straipsnio 1 dalies 5 p. - prievolės, atsiradusios iš šeimos interesais vieno sutuoktinio sudaryto sandorio. 

34.       Taigi, šioje byloje svarbu nustatyti prievolės pobūdį ir prievolės atsiradimo pagrindą, nustatyti ar prievolė buvo prisiimta šeimos interesais. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas prievolės asmeninį pobūdį, iš esmės nenagrinėjo aplinkybės kokiai paskirčiai buvo panaudoti pareiškėjo pagal vekselį gauti iš apeliantės pinigai. Teismas konstatavo, jog byloje nepateikta įrodymų, kad paskolinti pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, tačiau, kaip teisingai nurodė apeliantė, pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino (ir tai nurodyta teismo sprendime), jog L. B. pasiskolintus pinigus jis panaudojo savo skolų grąžinimui, UAB „Gajulika“ veiklai ir iš dalies šeimos poreikiams. Teismas netyrė aplinkybių kokiems konkretiems tikslams buvo panaudoti pinigai, kokia pinigų dalis buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Minėtos aplinkybės yra svarbios ir dėl to, kad, kaip teisingai nurodė apelinatė, jei būtų nustatyta, kad prievolė prisiimta šeimos interesų tenkinimui ir būtų solidaria, tokiu atveju vien aplinkybė, jog ankščiau kreditorė nekėlė klausimo dėl skolos priteisimo iš pareiškėjo, neturėtų lemiamos teisinės reikšmės, nes kreditorius tokiu atveju turėtų teisę pasirinkti iš kurio skolininko reikalauti skolos sumokėjimo (CK 6.5 str. 5 d.). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje, kurioje 2015-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skolininko L. E. piniginė prievolė pagal paprastąjį vekselį kreditorės L. B. naudai buvo patvirtinta taikos sutartimi, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl prievolės pobūdžio, todėl savaime, nenustačius lėšų panaudojimo fakto ir paskirties,  minėta teismo nutartis neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių.

35.       Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių bylos aplinkybių, sprendžiant ar pareiškėjų pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutrukimo pasekmių nepažeidžia kreditorės L. B. teisių ir teisėtų interesų išieškoti skolą iš pareiškėjų turto, t.y. nenustatė piniginių lėšų, gautų pagal1997-05-01 paprastąjį vekselį, panaudojimo tikslo. Dėl to šioje dalyje teismas neatskleidė bylos esmės, tvirtindamas sutartį, kurios 3.6 p. šalys susitarė, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-39529-872/2015, kur patvirtinta L. B. ir L. E. taikos sutartis dėl 362200,00 Eur skolos L. B. grąžinimo yra asmeninės L. E. prievolės ir nutraukiant santuoką nedalintinos ir lieka L. E. asmeninėmis prievolėmis, vykdytinomis iš asmeninio L. E. turto. Nenustačius šių esminių bylos aplinkybių, nėra galimybės spręsti ar kitos sutarties sąlygos (dėl turto padalinimo) neprieštarauja kreditorės L. B. teisėms ir teisėtiems interesams.

Dėl apelianto Luminor Lizingas UAB apeliacinio skundo

36.       Apeliantas neginčija, kad pareiškėjo L. E. 120 351,20 Eur skolinė prievolė, dėl kurios priverstinio vykdymo pradėta vykdomoji byla Nr. 0240/150/01560, yra pareiškėjo asmeninė prievolė, tačiau teigia, kad pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių padalinant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir pažeidžia apelianto (kreditoriaus) teises išieškoti skolą iš pareiškėjo L. E..

37.       Bylos duomenimis šalys santuokoje įgijo šį turtą: Butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – sandėliukas, plane pažymėta R-32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); inžineriniai tinklai – žemos įtampos (0,4kV) elektros kabelinė linija (50,00 m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Gajulika“ akcijų.

38.       Nekilnojamojo turto registre minėti nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise į butus ir sandėliuką priklauso abiem pareiškėjams pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad pirkėjas (A. E.) kartu su sutuoktiniu L. E. turtą perka kartu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (2.1 p.); pirkėjui paaiškinta apie turto teisinį statusą (7.16 p.), šalys pareiškė, kad sutartis sudaryta laisva valia, apie visas sutarties sudarymo aplinkybes šalys žino (9.1 p.); sutartis atitinka šalių valią bei tikruosius ketinimus                      (X skirius). Pirkimo – pardavimo sutartys yra patvirtintos notariškai, jos nėra nuginčytos. Pareiškėjų laisva valia jų abiejų jungtinės nuosavybės teisė į minėtą turtą buvo įregistruota viešajame registre. Be to, iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad pareiškėjų nekilnojamajam turtui yra pritaikytas areštas, apribojant disponavimo teisę – antstolis V. M. areštavo pareiškėjui L. E. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Šių antstolių veiksmų pareiškėjai taip pat neginčijo.

39.       Šioje byloje pareiškėjai siekė nuginčyti bendro turto prezumpciją ir pirmosios instancijos teismas su jų poziciją sutiko, pripažindamas, jog minėtas turtas (butai bei sandėliukas) yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

40.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią pareiškėjų, tiesiogiai suinteresuotų bylos baigtimi, paaiškinimams ir liudytojos parodymams, o ne aukščiu minėtiems rašytiniams įrodymams, kuriuose aiškiai išreikšta pareiškėjų valia įgyti turtą bendra jungtinės nuosavybės teise ir tokį turto teisinį statusą išviešinti nekilnojamojo turto registre. Rašytiniuose įrodymuose yra aiškiai vienareiškmiai užfiksuotos aplinkybės apie pareiškėjų laisvą valią įgyti bendrą turtą, todėl, nesant prieštaravimų tarp rašytinių įrodymų, pareiškėjams nesiėmus jokių veiksmų pakeisti turto teisinį statusą iki kreditoriaus išieškojimo nukreipimo į turtą, nėra pagrindo vadovautis pareiškėjų paaiškinimais, jog sandorio sudarymo metu jų valia buvo kitokia, t.y. įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Net ir nustačius aplinkybę, jog turtas buvo įgytas už asmenines pareiškėjos lėšas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog turto įgijimo metu pareiškėja aiškiai išreiškė valią įgyti turtą savo asmeninėn nuosavybėn. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja neturėjo galimybės pasinaudoti vertėjo pagalba, jei jai buvo neaiškus sutarties tekstas, nors kaip buvo minėta aukščiau, sutartyje pareiškėja patvirtino, jog sąlygos ir pasekmės jai yra aiškios. Kaip buvo minėta, pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo ginčijamos, pretenzijos ar reikalavimai sutartis patvirtinusiam notarui taip pat nebuvo reiškiamos. Dėl išdėstyto, darytina išvada, kad pareiškėjai nepaneigė nei bendro turto prezumpcijos (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.), nei nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo, o sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės savo susitarimu, neatsižvelgus į kreditorių teises ir teisėtus interesus išieškoti skolas, pakeitė bendro turto teisinį statusą į asmeninę nuosavybę. Atsižvelgus į kreditoriaus reikalavimo dydį, į sutartyje tarp sutuoktinių padalinto turto vertę, darytina išvada, kad tokia sutartis pažeidžia kreditoriaus teisėtus interesus išieškoti skolą iš skolininko (pareiškėjo).  Esant tokioms aplinkybėms bei byloje esant ginčui – apeliantams nesutikus dėl tokios sutarties tvirtinimo – pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tvirtinti pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.    

41.       Atsižvelgus į apelianto šioje byloje pareikštų reikalavimų esmę, t.y. apeliantas, reiškė reikalavimą ne dėl savo reikalavimo pripažinimo (skolos priteisimo), o dėl turto padalinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo CPK 540 str. 4 d. pagrindu, o šiuos reikalavimus nagrinėjo kartu su pareiškėjų sutartyje nurodytomis sąlygomis dėl turto padalinimo.

42.       CK

43.       Dėl išdėstyto bei vadovaujantis CK 3.51 str. 1 d., 3.53 str. 3 d. priimtas sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

44.       Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo nesprendžia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.,  327 str. 1 d. 2 p.

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-09 d. sprendimą panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                                 Jelena Šiškina

                                                                                                Andrius Ignotas

                                                                                                Rūta Veniulytė-Jankūnienė