Civilinė byla Nr. 2VP-2485-907/2016

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01561-2016-4

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.5.1.17

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. I., S. I. ir antstoliui Andriui Liaškovui dėl skolininko turto dalies nustatymo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas E. B., būdamas išieškotoju vykdymo procese, pateikė prašymą teismui nustatyti skolininkės N. I. turto dalį, lygią ½ S. I. gaunamo darbo užmokesčio, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su skolininkės sutuoktiniu.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/15/02725 pagal Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro 2015-12-04 vykdomąjį įrašą Nr. 4948 dėl 19880,58 Eur skolos išieškojimo iš N. I. išieškotojo E. B. naudai. Skolininkė N. I. nedirba, oficialiai negauna jokių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas yra įkeistas (14-15 v. b. l.) arba areštuotas kito antstolio (16-17 v. b. l.), o duomenų, liudijančių, kad skolininkė N. I. turėtų pakankamai kito asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje, nėra, todėl nustatytina skolininkei N. I. priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininkės N. I. sutuoktinio S. I., dirbančio (duomenys neskelbtini) gaunamos pajamos iš darbo santykių pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), todėl būtina nustatyti skolininkei priklausančią sutuoktinio gaunamų pajamų dalį ir iš šios dalies išieškoti skolą. Vadovaudamasi CPK 667 str., antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės N. I. turto dalies, kuri yra bendra jungtinė nuosavybė su sutuoktiniu S. I., nustatymo.

Antstolio pasiūlymu pagal CPK 667 str. 1 d. pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkės N. I. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Iš vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4  d.). Iš šios procesinės normos turinio matyti, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas esant asmeninei sutuoktinio prievolei(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis c.b. Nr.3K-3-42/2006, 2010-05-20 nutartis c. b. Nr. 3K-P-186/2010, CK 3.115 str. 1 d.).

Formuodamas vieningą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose, skirtingai nei, pavyzdžiui, darbo, šeimos, ypatingosios teisenos, bankroto bei kitose bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo veikti ex officio - rinkti įrodymus ir savo iniciatyva, teismas neprivalo būti aktyvus įrodymų rinkimo, teisių gynimo procese. Šios kategorijos bylose galioja dispozityvumo, rungimosi principai, teismas sprendžia ginčą neperžengdamas suformuluotų reikalavimų, prašymų ribų pagal dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turtu, įstatyme įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 3.88 str. 2 d.). Pagal LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta įrodymų, kad N. I. ir S. I. santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Įvertinus tai, jog skolininkė neturi turto, niekur nedirba, jokių pajamų negauna, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, o skolininkės sutuoktinis yra dirbantis asmuo, todėl jo gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise N. I. ir S. I. priklausančiu turtu.

Paminėtų ištirtų ir įvertintų aplinkybių visuma yra pagrindas išvadai, kad pareiškimas dėl skolininkės N. I. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo yra pagrįstas, todėl pareiškėjo E. B. pareiškimas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkei N. I. priklauso ½ jos sutuoktinio S. I. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jo darbinės veiklos (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjo E. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti skolininkės N. I., a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktiniu S. I., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkei N. I. priklauso ½ dalis sutuoktinio S. I. iš darbo santykių gaunamų pajamų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                               Asta Čebatoriūtė