Administracinė byla Nr. TA-1612-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3- 01425-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 7 000 Eur neturtinės žalos.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Marijampolės PN. Marijampolės PN pareiškėjas buvo laikomas areštinėje, kamerų tipo patalpose. Marijampolės PN areštinėje nėra kabineto medicininei apžiūrai atlikti. Prireikus medicininės apžiūros atliekamos tam nepritaikytame kabinete, kuriame yra tik stiklo pertvara, todėl apžiūros metu jis buvo stebimas pašalinių asmenų. Minėtas kabinetas kartais būna užimtas, todėl medicininė apžiūra atliekama tiesiog koridoriuje, kuriame yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Taip atliekama medicininė apžiūra pažeidė jo teisę į privatumą, kėlė neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą ir kt. Neigiamų išgyvenimų nebūtų buvę, jeigu Marijampolės PN įrengtų areštinėje teisės aktų reikalavimus atitinkančius kabinetus. Pareiškėjui reikalingas gydymas, tačiau dėl netinkamų sąlygų jam atsirado baimė kreiptis į medikus. Dėl minėtų neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

3.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.  

4.       Marijampolės PN nurodė, kad gydytojai priėmimus vykdo atskirame kabinete, kurio vieną sienos dalį sudaro stiklo paketas. Jeigu pacientą reikia nurengti, atlikti tyrimus, jį prižiūrėtojai nuveda į Sveikatos priežiūros skyrių arba į šalia esančią patalpą, kurioje yra užtikrinamas visiškas privatumas. Remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020 m. birželio 27 d. pažyma, pareiškėjas buvo nurodęs jaučiantis baimę lankytis pas gydytojus laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. birželio 10 d. Marijampolės PN dirbantis šeimos gydytojas paaiškino, kad pareiškėjas nė karto nebuvo prašomas nusirengti, kadangi tam nebuvo jokių medicininių indikacijų, todėl jo pretenzijos dėl tariamo privatumo pažeidimo yra nesuprantamos. Dėl galimo smurtavimo prieš medikus patalpos priėmimo metu yra stebimos ir saugomos prižiūrėtojų. Ginčo laikotarpiu dėl to, jog atliekant sveikatos apžiūrą ar kitas procedūras nėra užtikrinamas privatumas, į psichologus pareiškėjas kreipęsis nebuvo. Pareiškėjas su skunde nurodytais nusiskundimais į Marijampolės PN administraciją taip pat nesikreipė. Pareiškėjo argumentai, kad medicininės apžiūros metu pareigūnai jį stebi per vaizdo stebėjimo kameras, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. spalio 9 d. įsakyme nurodyta, jog vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos taip, kad į stebėjimo lauką nepatektų didesnė nei būtina reikalinga teritorija. Griežtai draudžiama įdiegti vaizdo stebėjimo kameras patalpose, kurios yra skirtos darbuotojų ar nuteistųjų privačiam naudojimui (tualetai, dušai, persirengimo kambariai, rekreacinės zonos ir t. t.). Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo neigiamų išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN – medicininės apžiūros metu nebuvo užtikrinamas jo privatumas.

7.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 2 dalis nustato, jog pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka (BVK 174 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo 7 punktas nustato, kad būtinoji medicinos pagalba laisvės atėmimo įstaigose laikomiems pacientams, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka užtikrinant paciento apsaugą. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą teismas konstatavo, kad nuteistiesiems teikiamai sveikatos priežiūrai keliami analogiški reikalavimai kaip ir laisvėje esantiems asmenims teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms.

8.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtino Lietuvos higienos normą HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011), kurios 29 punktas nustato, kad įrengiant procedūrų kabinetą turi būti užtikrintas paciento privatumas atidarius procedūrų kabineto duris. Todėl nuteistiesiems teikiant sveikatos priežiūros paslaugas privalo būti užtikrinama nuteistojo teisė į privatumą.

9.       Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi nutarta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo; nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokioje patalpoje vyko pareiškėjo asmens medicininė apžiūra ir kaip iš tikrųjų atrodė aptariama patalpa, kada ir kiek kartų pareiškėjas lankėsi aptariamoje patalpoje.

10.       Teismas nustatė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės PN, 2020 m. birželio 27 d. pažymoje „Dėl nuteistojo A. T. informacijos pateikimo“ teigiama, jog pareiškėjas yra nurodęs, kad jaučia baimę lankytis pas gydytojus. Pažymoje teigiama, kad gydytojai priėmimus vykdo atskirame kabinete, kurio vieną sienos dalį sudaro stiklo paketas. Jeigu pacientą reikia nurengti, atlikti tyrimus, jį prižiūrėtojas nuveda į Sveikatos priežiūros skyrių arba į šalia esančią patalpą, kur yra užtikrinamas visiškas privatumas. Šeimos gydytojas paaiškino, kad pareiškėjas nė karto nebuvo prašomas nusirengti, kadangi tam nebuvo jokių medicininių indikacijų. Pažymima, jog dėl galimo smurtavimo prieš medikus patalpa priėmimo metu yra stebima ir saugoma prižiūrėtojo vyro. Pareiškėjas teismui pateikė Marijampolės PN dirbančio šeimos gydytojo 2019 m. spalio 22 d. medicininį išrašą, kuriame teigiama, kad pareiškėjas kartais skundžiasi (duomenys neskelbtini), tačiau atlikus minėtos vietos apžiūrą jokių medicininių indikacijų nenustatyta. Akivaizdu, kad, esant tokiems nusiskundimams, neįmanoma buvo atlikti pareiškėjo medicininę apžiūrą bent iš dalies nenusirengiant, todėl vertintina, kad šio išrašo turinys paneigia 2020 m. birželio 27 d. pažymoje nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas niekada nebuvo prašomas nusirengti.

11.       Teismas pažymėjo, kad tiek skunde, tiek jo papildyme pareiškėjas tiksliai nenurodė, kada būtent, jo teigimu, atliekant medicininę apžiūrą, buvo pažeistas jo privatumas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nurodė laikotarpį nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. birželio 10 d. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kiek kartų jam buvo atliekama medicininė apžiūra.

12.       Teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su nagrinėjamu ginču. Atsakovo atstovas 2022 m. vasario 21 d. raštu pateikė papildomus įrodymus, susijusius su medicininių apžiūrų patalpų, į kurias galbūt ginčo laikotarpiu buvo vedamas pareiškėjas, įrengimu: Marijampolės PN kalėjimo režimu atliekančių nuteistųjų gydytojo priėmimo kabineto bei Sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės PN, gydytojo (terapinio) kabineto fotonuotraukas. Rašte pažymima, kad Marijampolės PN kalėjimo režimu atliekančių nuteistųjų gydytojo priėmimo kabinete nuteistųjų kūno apžiūra neatliekama; pabrėžiama, kad jeigu nuteistąjį reikia nurengti, atlikti tyrimus, jis nuvedamas į Sveikatos priežiūros skyrių.

13.       Teismas iš byloje esančių fotonuotraukų nustatė, kad Marijampolės PN kalėjimo režimu atliekančių nuteistųjų gydytojo priėmimo kabineto vieną sieną sudaro stiklo durys ir pertvara. Kabinete yra tik stalas ir trys kėdės. Sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės PN, gydytojo (terapinio) kabineto durys yra nepermatomos, kabinete tarp kitų baldų yra kušetė.

14.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas tiksliai neįvardino, kuriame kabinete, kada ir kiek kartų ginčo laikotarpiu buvo atliekama jo medicininė apžiūra, kurią atliekant turėtų būti užtikrinamas asmens privatumas, vertino, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu tokio tipo medicininė apžiūra buvo atliekama tik 2019 m. spalio 22 d. (jos metu pareiškėjui buvo atliekama (duomenys neskelbtini) medicininė apžiūra). Pareiškėjas ir papildomai nepateikė rašytinių įrodymų, susijusių su nagrinėjamu ginču. Pareiškėjas nedetalizavo, kaip būtent buvo atliekama (duomenys neskelbtini) medicininė apžiūra (stovint ar gulint). Atsižvelgiant į nurodytus Marijampolės PN kalėjimo režimu atliekančių nuteistųjų gydytojo priėmimo kabineto baldus, laikytina, kad nurodytame kabinete nebuvo galimybės pareiškėjo (duomenys neskelbtini) medicininę apžiūrą atlikti gulint. Nurodytame kabinete tokio pobūdžio medicininė apžiūra galėjo būti atliekama tik stovint. Iš byloje esančių fotonuotraukų nustatyta, kad Sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės PN, gydytojo (terapinio) kabineto baldai leidžia tinkamai ir nepažeidžiant asmens privatumą atlikti paciento medicininę apžiūrą tiek gulint, tiek stovint. Įvertinus pareiškėjo medicininės apžiūros vietą ((duomenys neskelbtini)), laikytina, kad tokią medicininę apžiūrą patogiausiai atlikti gulint, o tai atsižvelgiant į kabinetų baldų buvimą, įmanoma atlikti tik Sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės PN, gydytojo (terapinio) kabinete. Teismas neabejojo atsakovo atsiliepime ir papildomai pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytais teiginiais apie tai, kad Marijampolės PN kalėjimo režimu atliekančių nuteistųjų gydytojo priėmimo kabinete nuteistųjų kūno apžiūra neatliekama, jeigu nuteistąjį reikia nurengti, atlikti tyrimus, jis nuvedamas į Sveikatos priežiūros skyrių.

15.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei tai, kad pareiškėjas nedetalizavo deklaruojamo privatumo pažeidimo ginčo laikotarpiu atliekant medicininę apžiūrą, sprendė, kad medicininė apžiūra jam buvo atliekama Sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės PN, gydytojo (terapinio) kabinete. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN įrodė, jog medicininės pagalbos pareiškėjui teikimo metu buvo užtikrinta jo teisė į privatumą, nepažeidžiant HN 47:2011 29 punkte reglamentuotos pareigos užtikrinti paciento privatumą medicininio patikrinimo metu, todėl Marijampolės PN pareigūnų neteisėti veiksmai yra neįrodyti.

16.       Teismas, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

III.

17.       Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pareiškėjo skundą tenkinti.

18.        Pareiškėjas nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovo atstovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pareiškėjui niekada neatlikta jo kūno apžiūra, kuomet jam būtų reikėję nusirengti, tačiau iš pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, kad jis buvo skundęsis (duomenys neskelbtini), dėl ko teismas teisingai konstatavo, jog esant tokiam nusiskundimui, neįmanoma buvo atlikti pareiškėjo medicininę apžiūrą bent iš dalies nenusirengiant, parodo, kad atsakovo atstovas teikė teismui tikrovės neatitinkančią medžiagą. Todėl teismo išvada, kad nėra pagrindo netikėti Marijampolės PN teiginiais, kad nuteistųjų kūno apžiūra atliekama Sveikatos priežiūros skyriuje, kur yra išlaikomas nuteistojo privatumas, nepagrįsta. Kilus abejonei dėl atsakovo atstovo pateikiamų faktų teisingumo, labiau tikėtina pareiškėjo versija apie tai, kad jis buvo apžiūrimas ne Sveikatos priežiūros skyriuje, bet kabinete su stikline pertvara arba netgi koridoriuje, kuomet asmens privatumas nebuvo išlaikomas. Dėl to pareiškėjas patyrė kitų nuteistųjų ir netgi kalinimo įstaigos personalo pajuoką, sumažėjo jo bendravimo galimybės, pareiškėjas kentė pažeminimo jausmą, diskomfortą, t. y., patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Pareiškėjo lankymosi pas medikus datos matyti iš jo medicininių dokumentų, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas tiksliai nepamena lankymosi datų, neturėtų nulemti bylos baigties. Pareiškėjo privatumas buvo pažeistas. Tokiu būdu atsakovo atstovo veiksmai buvo neteisėti.

19.       Pareiškėjas teigia dėl pažeisto privatumo patyręs neturtinę žalą. Tokiu būdu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjui padaryta akivaizdi neturtinė žala. Dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl aukščiau išvardintų aplinkybių akivaizdūs. Pareiškėjo vertinimu, jis turi teisę į 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

20.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21.       Marijampolės PN nurodo, kad teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

22.       Ginčas byloje kilo dėl 7 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. birželio 10 d. neužtikrinus jam privatumo atliekant kūno apžiūrą vizito pas gydytoją metu, priteisimo.

23.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs neteisėtų Marijampolės PN veiksmų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tiksliai nenurodė, kada būtent, kokiame kabinete ir kiek kartų, jo teigimu, atliekant medicininę apžiūrą, buvo pažeistas jo privatumas. Teismas iš byloje esančių įrodymų sprendė, kad pareiškėjui jo kūno apžiūra buvo atliekama Sveikatos priežiūros skyriaus gydytojo (terapinio) kabinete, kuriame buvo užtikrintas privatumas pacientui.

24.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes kilus abejonių dėl atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumo, labiau tikėtina pareiškėjo versija apie tai, kad jis buvo apžiūrimas ne Sveikatos priežiūros skyriuje, bet kabinete su stikline pertvara arba netgi koridoriuje, kuomet asmens privatumas nebuvo išlaikomas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo atžvilgiu Marijampolės PN atliko neteisėtus veiksmus, jis dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

25.        Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

28.       Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN prieš pareiškėją neteisėtų veiksmų neatliko. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus, teisingai rėmėsi HN 47:2011 29 punkto nuostatomis dėl atsakovo atstovo pareigos užtikrinti paciento privatumą medicininio patikrinimo metu ir remdamasis byloje esančiais duomenimis pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui kreipusis dėl medicininės pagalbos suteikimo, jam buvo užtikrintas pakankamas privatumas Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus kabinete. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkta įrodymų visuma (pareiškėjo pateikta 2019 m. spalio 22 d. pareiškėjo sveikatos kortelės įrašo kopija, kurioje yra pareiškėjo parašas, kad su tyrimais ir gydymu jis sutinka, atsakovo atstovo pateikti paaiškinimai, patalpų fotonuotraukos, pažyma apie tai, kad pareiškėjas dėl neužtikrinto privatumo lankantis pas gydytoją ginčo laikotarpiu nesiskundė) bei loginis ir sisteminis jų vertinimas.

30.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų byloje esančių įrodymų vertinimo aspektu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

31.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs aptartas įrodymų vertinimo taisykles. Paminėtina, kad ABTĮ nustato pareigą proceso dalyviams sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (ABTĮ 11 str. 2 d.). Atsižvelgiant į teismų praktikoje bylose dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, suformuotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turėjo pareigą pakankamai aiškiai ir konkrečiai apibūdinti netinkamas kalinimo sąlygas, iš kurių kildino neturtinę žalą. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nenurodžius kada, kokiame kabinete ir kiek kartų, jo teigimu, atliekant medicininę apžiūrą, buvo pažeistas jo privatumas, nepateikus jokių tai pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus pagrįstai vertino, kaip nepagrindžiančius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybes ginčo klausimu vertino kitaip nei pareiškėjas, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

32.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas dėl žalos (ir turtinės, ir neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

33.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Gintaras Kryževičius

                                        Beata Martišienė

                                        Dalia Višinskienė