Civilinė byla Nr. e2A-871-464/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00253-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilų ūkis“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Joniškio grūdai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-281-368/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agentus“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Šilų ūkis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio grūdai“ dėl skolos priteisimo ir atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Šilų ūkis“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Agentus“ dėl darbų kainos sumažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Agentus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB ,,Šilų ūkis“ ir UAB ,,Joniškio grūdai“ 69 333,21 Eur skolą, 97,07 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 23 d. su atsakove UAB „Joniškio grūdai“ (užsakovė) pasirašė statybos darbų sutartį Nr. 20180523/1, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti paukštyno statybos darbus, o atsakovė UAB „Joniškio grūdai“ – priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovė su atsakovėmis UAB „Joniškio grūdai“ ir UAB „Šilų ūkis“ 2018 m. liepos 16 d. pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovė UAB „Joniškio grūdai“ perleido atsakovei UAB „Šilų ūkis“ visas iš statybos darbų sutarties kylančias teises ir pareigas, o susitarimo 7 punktu atsakovė UAB „Joniškio grūdai“ laidavo už UAB „Šilų ūkis“ prievoles, kylančias iš sutarties ir susitarimo.
3. Ieškovės teigimu, visi objekto statybos darbai yra visiškai baigti ir perduoti užsakovei, kuri faktiškai naudojasi rangos darbų rezultatu, t. y. eksploatuoja fermas ir jose vykdo ūkinę veiklą. Tačiau atsakovė UAB ,,Šilų ūkis“ vengia vykdyti savo sutartines prievoles, t. y. nepriima 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų, nepasirašo tarpinės darbų pažymos ir nėra atlikusi mokėjimų už 2019 m. liepos mėn. atliktus darbus, nors ieškovė 2019 m. liepos 19 d. raštu pranešė atsakovei UAB ,,Šilų ūkis“ apie statybos darbų užbaigimą, pateikė darbų priėmimo ir perdavimo aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 14, į kurią buvo įtraukti ir 2019 m. liepos mėn. atlikti darbai. Atsakovei UAB ,,Šilų ūkis“ nepripažįstant dalies šioje pažymoje nuodytų darbų bei jų kainos, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pakoreguotą (patikslintą) pažymą Nr. 14, ją išskaidydama į dvi dalis – I dalyje nurodė darbus, kurių atsakovė neginčijo, be kita ko, ir 2019 m. liepos akte nurodytus darbus, o II dalyje – atsakovės ginčijamus darbus.
4. Pasak ieškovės, atsakovė UAB ,,Šilų ūkis“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. ŠŪ-062 nurodė galinti patvirtinti pažymos Nr. 14 I dalį, tačiau per sutarties 8.1 punkte numatytą terminą neginčijamos pažymos dalies nepasirašė. Todėl laikytina, kad šią darbų dalį užsakovei ieškovė yra perdavusi vienašališkai, o atsakovei kilo pareiga sumokėti už toje dalyje numatytus ir perduotus 2019 m. liepos mėn. atliktus darbus pagal 2019 m. rugpjūčio 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AG02733, kurioje nurodyta mokėtina suma be PVM – 71 477,54 Eur. Atitinkamai, atskaičiusi rangos sutartyje numatytą 3 proc. sulaikomą sumą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Šilų ūkis“ ir atsakovės UAB ,,Joniškio grūdai“, kaip laiduotojos, solidariai 69 333,21 Eur skolą.
5. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB ,,Agentus“ ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB ,,Agentus“ solidariai iš atsakovių UAB ,,Šilų ūkis“ ir UAB ,,Joniškio grūdai“ 69 333,21 Eur skolą, 97,07 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 266 Eur žyminį mokestį.
6. Atsakovės UAB ,,Šilų ūkis“ ir UAB ,,Joniškio grūdai“, nesutikdamos su priimtu preliminariu sprendimu, 2019 m. spalio 30 d. pateikė prieštaravimus, prašydamos šį sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
7. Atsakovės 2020 m. sausio 3 d. taip pat pateikė priešieškinį, prašydamos 80 024,97 Eur suma sumažinti 2018 m. gegužės 23 d. statybų rangos sutarties Nr. 20180523/1 darbų kainą.
8. Nurodė, kad ieškovė neatliko techniniame projekte nurodytų darbų – vištidžių uždujinimo signalizacijos įrengimo ir nepagrįstai atsisakė juos atlikti teigdama, kad jie laikytini papildomais darbais. Atsakovių vertinimu, tik įrengus tokią signalizaciją statybos darbų objektas galėjo būti naudojamas pagal paskirtį, todėl 2019 m. vasario 6 d. sutarties pagrindu tokius darbus už 68 373,56 Eur kainą atliko MB ,,Laustata“. Be to, ieškovė netinkamai atliko gerbūvio tvarkymo darbus, t. y. neišlygino žemės paviršiaus, netinkamai pasėjo žolę (ji ne visur sudygo). Pati ieškovė nurodė gerbūvio darbų vertę – 11 651,41 Eur, todėl šia suma bei 68 373,56 Eur suma, sumokėta kitai rangovei už atliktus uždujinimo signalizacijos įrengimo darbus, atsakovės ir prašo sumažinti sutarties kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. galutiniu sprendimu 2019 m. spalio 8 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei UAB ,,Agentus“ iš atsakovių UAB ,,Šilų ūkis“ ir UAB ,,Joniškio grūdai“ po 2 737,02 Eur už atstovavimo paslaugas.
10. Teismas nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad statybų rangos darbai buvo neatlikti arba netinkamai atlikti (su trūkumais). Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika dėl vienašalio darbų perdavimo akto teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016), teismas sprendė, kad užsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus, juolab kad pažymos Nr. 14 I dalyje numatytų darbų atlikimą patvirtina ne tik faktas, jog rangos darbų objektu atsakovė naudojasi, bet ir tai, kad atsakovė UAB ,,Šilų ūkis“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. ŠŪ-062 pati pripažino savo prievolę priimti šiuos darbus.
11. Teismo vertinimu, ieškovė savo pareigą atlikti darbus įvykdė tinkamai, o atsakovės nevykdo savo prievolės pagal rangos sutartį ir susitarimą – neatsiskaito su ieškove. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas nustatė, kad atsakovės liko skolingos ieškovei 69 333,21 Eur, kartu su šia skola, laiku neatsiskaičius, atsakovėms atsirado pareiga sumokėti ir 97,07 Eur delspinigius bei procesines palūkanas.
12. Atmesdamas kaip nepagrįstą atsakovių priešieškinį, teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 2.7 punktą papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje, užsakovė (šiuo atveju – atsakovės) privalo apmokėti papildomai. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad užsakovė tik po sutarties sudarymo, t. y. 2018 m. spalio 22 d., pateikė darbo projektą su aiškinamuoju raštu, kuriame buvo numatytas uždujinimo signalizacijos dabų atlikimas. Užsakovei pateikus tokius projektinius sprendinius, ieškovė 2018 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. A2018-118 bei vėlesniais raštais pateikė užsakovei papildomų darbų sąmatą už vištidžių uždujinimo signalizacijos įrengimo darbus, tačiau užsakovė nepagrįstai atsisakė patvirtinti papildomus darbus ir sudaryti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo bei apmokėjimo.
13. Teismo vertinimu, pagrindo priešingai išvadai nesudaro liudytojo G. G. paaiškinimai, kad jo, kaip statybos darbų techninės priežiūros vadovo, nuomone, minėtos uždujinimo signalizacijos darbų atlikimas tokiame objekte buvo būtinas. Šio liudytojo parodymus teismas pripažino savaime nepakankamais padaryti išvadą, kad tokios įrangos darbai buvo numatyti ieškovės su užsakove pasirašytoje statybos darbų sutartyje. Todėl ieškovė pagrįstai atsisakė atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje, o atsakovės šiuo atveju neturi sutartinio ar įstatyminio pagrindo reikalauti mažinti sutartyje numatytos darbų kainos.
14. Teismas konstatavo, kad nėra pagrįstas ir atsakovių priešieškinio reikalavimas sumažinti statybos darbų kainą 11 651,41 Eur suma dėl nebaigtų gerbūvio darbų, t. y. dėl neišlyginto žemės paviršiaus ir nepasėtos vejos teritorijoje, vietomis nesudygusios žolės ir sudygusių usnių. Statybos darbų žurnalo Nr. 10 priede Nr. 2 nurodyta, kad žalių plotų užsėjimo žolės mišiniu darbai yra atlikti. Liudytojas G. G. patvirtino, kad žalių plotų užsėjimo darbai buvo atlikti pagal projektinius reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtų darbų eigoje būtų reiškiamos kokios nors pretenzijos. Todėl, teismo nuomone, negali būti vadovaujamasi atsakovės UAB ,,Šilų ūkis“ vienašališkais 2019 m. balandžio 1 d. ir 2019 m. liepos 5 d. atliktų darbų neatitikimo aktais dėl šių darbų kokybės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovės UAB ,,Šilų ūkis“ ir UAB ,,Joniškio grūdai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir net nenagrinėjo, ar uždujinimo signalizacijos darbai buvo numatyti techniniame projekte, taip pat neatsižvelgė į ginčui reikšmingas sutarties nuostatas, šalių ir liudytojo paaiškinimus. Byloje esančių įrodymų visuma aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad techninis projektas, pagal kurį formulavo ir teikė savo pasiūlymą ieškovė, numatė uždujinimo signalizacijos įrengimo darbus. Dėl to buvo pagrindas konstatuoti, kad uždujinimo signalizacijos įrengimo darbai buvo numatyti sutartyje, o darbo projekte MP-17-03-09-DP-GSS uždujinimo signalizacijos darbai buvo tik detalizuojami iki darbo projektui būtino konkretumo lygio.
16.2. Rangos sutarties 1 priedo, t. y. techninio projekto aprašo, visos dalys, įskaitant, bet neapsiribojant, techninio projekto bendrąja dalimi ir gaisrinės signalizacijos dalimi, buvo perduotos ieškovei. Vadovaujantis sutarties 3.1 punktu, ieškovė patvirtino, kad sutarties kaina nustatyta pagal ieškovės pasiūlymą, kuris buvo parengtas pagal ieškovei pateiktą techninę dokumentaciją, įskaitant techninį projektą. Be to, rangos darbų sutarties 10.5 punkte ieškovė patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo gavo darbams pradėti būtinus dokumentus – techninio projekto kopiją ar skaitmeninę laikmeną, su kuriais ji išsamiai, kaip profesionalė, susipažino ir jokių klausimų ar neaiškumų dėl jų neturi.
16.3. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad uždujinimo signalizacijos įrengimo darbai buvo numatyti tiek techninio projekto bendrojoje dalyje, tiek ir jo gaisrinės signalizacijos dalyje. Bendrosios dalies 136 ir 141 lapuose buvo numatyta uždujinimo detektorių įrengimas, signalų į gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą priėmimas, reikalavimai jų įrengimui. Gaisrinės signalizacijos dalyje, jos 10, 17, 25 lapuose, buvo numatyti tokie patys reikalavimai, nurodyta gaisrinės signalizacijos schema.
16.4. Teismas išvadą, kad uždujinimo signalizacijos įrengimo darbai nebuvo numatyti sutartyje ir dėl to laikytini papildomais darbais, padarė vadovaudamasis ne techniniu projektu, bet vėlesniu ir tik techninį projektą detalizuojančiu darbo projektu – darbo projekto gaisrinės signalizacijos dalimi. Teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino to, ar uždujinimo darbai buvo numatyti techninio projekto dokumentacijoje, kaip sutarties neatskiriamoje dalyje, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad šie darbai laikytini papildomais.
16.5. Tai, kad ieškovė netinkamai atliko / neatliko gerbūvio darbų, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Atliktų darbų neatitikimo akte, surašytame 2019 m. balandžio 1 d., buvo nustatyti nebaigti gerbūvio darbai – neišlygintas žemės paviršius, nepasėta žolė; 2019 m. liepos 5 d., atlikus darbų apžiūrą, nustatyti papildomi neatitikimai. Ieškovei 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo pateiktas pranešimas Nr. 63, kuriame nustatyti darbų neatitikimai ir surašytas darbų neatitikimų aktas. Aplinkybę, kad gerbūvio darbai nebuvo tinkamai atlikti, patvirtino ir statybos darbų techninės priežiūros vadovas G. G..
16.6. Rangos sutarties 8.1 punktas suteikia teisę ieškovei atlikti vienašališką einamojo mėnesio darbų perdavimą, tačiau šioje nuostatoje taip pat numatyta ir užsakovės teisė pareikšti prieštaravimus bei atsisakyti pasirašyti ieškovės teikiamas pažymas. Tokia užsakovės teisė yra detalizuota sutarties 11.4 punkte, todėl, kitaip nei sprendė teismas, vadovaujantis sutarties 11.4 punktu, užsakovė turi teisę nepasirašyti atliktų darbų pažymų, jeigu dėl rangovės kaltės nepašalinti darbų defektai, darbai atliekami nesilaikant darbų kalendorinio grafiko. Sutarties 11.4 punkto nuostata yra lingvistiškai aiški – ji suteikia teisę užsakovei nepasirašyti bet kokių pažymų visa apimtimi, jeigu ieškovė yra neištaisiusi defektų arba vėluoja atlikti darbus pagal sutartį.
16.7. Ieškovė iki šiol nėra pašalinusi dalies darbų defektų, nurodytų atsakovės UAB ,,Šilų ūkis“ pranešime Nr. 63. Be to, ieškovė nuolat vėlavo atlikti darbus. Statybos užbaigimo aktas pasirašytas tik 2019 m. rugpjūčio 13 d., antro etapo darbai nėra užbaigti ir galutinis statybos darbų perdavimo aktas nėra sudarytas dėl ieškovės kaltės.
16.8. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė tariamai sutartyje nustatytu laiku nepateikė prieštaravimo dėl dalies perduotų darbų. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė pranešimą Nr. 63, kuriame informavo, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. atlikus perduodamų darbų apžiūrą, nustatyti darbų neatitikimai ir buvo surašytas darbų neatitikimų aktas.
2. Ieškovė UAB ,,Agentus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
17.1. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pagal sutarties 11.4 punktą užsakovė turėjo teisę, kuri tebeegzistuoja, nepasirašyti pažymos ir sulaikyti mokėjimus už liepos mėn. darbus, yra nepagrįsti. Sutarties 11.4 punkto norma yra nekonkreti, neaiški, prieštarauja kitoms sutarties nuostatoms – 8.1, 11.1, 14.1.4 punktams bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662, 6.681, 6.694 straipsnių nuostatoms, įtvirtinančiomis užsakovo pareigą priimti ir apmokėti rangovo atliktus darbus, taip pat prieštarauja pačiam rangos teisinių santykių institutui. Be to, sutarties 11.4 punktas šiuo atveju jau nebeaktualus, nes jis reglamentuoja tarpinių darbų atlikimo aktų (pažymų) pasirašymą, tuo tarpu visi sutartyje numatyti darbai yra užbaigti, objektas naudojamas pagal paskirtį.
17.2. Užsakovės atstovas – gamybos ir technikos direktorius G. U., kuris kuravo darbus objekte, pripažino, kad visi darbai yra atlikti, o pretenzijos yra reiškiamos tik dėl žalių plotų užsėjimo darbų, nes vietomis žolė sudygo netinkamai. Tuo pačiu G. U. pripažino ir tai, kad tariami žalių plotų trūkumai netrukdo objekto eksploatuoti pagal paskirtį. Atsakovės savo apeliaciniame skunde neįvardijo, kokie konkretūs darbai nėra užbaigti ir nenurodė jokių įrodymų, kurie patvirtintų darbų neužbaigimo faktą.
17.3. Atsakovės netinkamai interpretuoja 2019 m. rugpjūčio 28 d. darbų neatitikimų aktą ir nepagrįstai teigia, kad šis aktas patvirtina tariamus darbų defektus, egzistavusius darbų priėmimo metu ir tariamai tebeegzistuojančius iki šiol, t. y. gerbūvio sutvarkymo darbų defektus (vietomis nesudygusi žolė ir vietomis sudygusios usnys) ir vandentiekio tinklų įrengimo darbų defektus (neizoliuoti nuo rasojimo šalto vandentiekio vamzdžiai). Tokių defektų buvimą ieškovė paneigė 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. A2019-78.
17.4. Pagal projektinius reikalavimus sutvarkius gerbūvį ir pasėjus žolės sėklas, užsakovė turi priimti ir apmokėti šiuos darbus. Sutartyje nėra nustatyta, kad šie darbai aktuojami tik sudygus žaliems plotams. Žalių plotų sudygimo defektai (jeigu tokių būtų) yra taisomi per garantinio remonto darbus, tačiau tai negali būti pagrindu nemokėti už šiuos darbus ar pagrindu sutarties darbų kainą sumažinti 11 301,87 Eur suma. Be to, tai yra ilgalaikis procesas, o techniniame projekte nebuvo nustatyti rodikliai, pagal kuriuos turėtų būti vertinamas žalių plotų sudygimo rezultatas (žolės tankumas, aukštis ir pan.). Darbų neatitikimų 2019 m. rugpjūčio 28 d. akte fiksuotos žalių plotų nuotraukos šiuo metu jau neaktualios, nes vėliau žali plotai sudygo ir tai yra užfiksuota vėlesnėse nuotraukose. Ieškovė nevykdė vandentiekio tinklų įrengimo darbų, jie nebuvo įtraukti ir į atliktų darbų aktą (pažymą).
17.5. Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-241-569/2020 pagal ieškovės ieškinį atsakovėms dėl 273 561,88 Eur skolos ir 1 696,08 Eur delspinigių priteisimo už birželio mėn. darbus, atliktus pagal tą pačią sutartį. Šioje byloje 2020 m. kovo 23 d. priimtame sprendime jau yra konstatuota, kad darbai vėlavo dėl užsakovės kaltės.
17.6. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė įsipareigojo įrengti uždujinimo signalizaciją. Gaisrinė signalizacija ir uždujinimo signalizacija yra dvi atskiros sistemos, kurios yra įrengiamos atskirai ir jų paskirtis yra skirtinga. Šiuo atveju pagal techninį projektą ieškovė turėjo įrengti tik gaisrinę signalizaciją. Tai, kad techninio projekto bendrosios dalies aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad į gaisrinę apsaugos sistemą numatoma priimti signalus iš gamtinių dujų uždujinimo signalizacijos, reiškia tik tai, kad pagal projektą įrengiama gaisrinė signalizacija turi priimti atitinkamus signalus, ką ieškovė ir padarė. Tuo tarpu uždujinimo signalizacijos sistemos sprendiniai atskirai nebuvo numatyti.
17.7. Techninio projekto gaisrinės saugos dalyje buvo suprojektuota tik gaisrinė signalizacija, bet ne uždujinimo signalizacija. Techninio projekto gaisrinės saugos dokumentų žiniaraštyje yra minimi dokumentai ir schemos tik gaisrinės signalizacijos įrengimui. Atsakovių akcentuojamame 25 puslapyje pateikta gaisrinės signalizacijos principinė schema yra gaisrinės signalizacijos schema, o ne uždujinimo signalizacijos schema. Gaisrinės signalizacijos schemoje uždujinimo signalizacija minima tik nurodant spindulius (taškus), į kuriuos turi būti užtikrinama galimybė priimti signalus iš uždujinimo signalizacijos.
17.8. Uždujinimo signalizacija buvo suprojektuota tik techninio projekto gaisrinės saugos dalies pakeitime (korektūroje), kuris ieškovei buvo pateiktas 2018 m. spalio 22 d. elektroniniu laišku jau sutarties vykdymo eigoje. Jis negali būti laikomas darbo projektu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl pareigos priimti atliktus darbus ir jų apmokėjimo
3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl statybos darbų sutarties aiškinimo, šia sutartimi šalių prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, dėl darbų kokybės, dėl pareigos priimti darbus ir už juos atsiskaityti.
4. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktas atskiros ir nagrinėjamai bylai aktualios statybos rangos sutarties apibrėžimas. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Agentus“ ir apeliantė UAB ,,Joniškio grūdai“ 2018 m. gegužės 23 d. sudarė statybos darbų sutartį Nr. 20180523/1, sutarties dalyką joje apibūdinusios kaip paukštyno statybos darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), kurių apimtis ir savybės atitinka apklausos sąlygas bei sutarties priedus, atlikimą ir darbų rezultato užsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais perdavimą (sutarties 1.1 punktas). Sutarties objekto kaina paskaičiuota pagal pateiktą projektinę dokumentaciją (techninį projektą), skaičiavimų priedus pripažįstant neatskiriama sutarties dalimi ir nurodant, kad bendra sutarties kaina – 4 815 000 Eur be PVM (sutarties 3.1 punktas). Ginčo dėl to, kad ši sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis, byloje nekilo, teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo kitokiai šalių santykių teisinei kvalifikacijai.
6. Sutarties šalys sulygo, kad darbai bus vykdomi II etapais, kurie numatyti techninio projekto sprendiniuose: I etape statoma 1 ir 2 paukštidžių pastatai, statiniai Nr. 11-19; išvardintiems pastatams ir statiniams reikalingi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos; II etape statomi 3-10 paukštidžių pastatai, bei šiems pastatams reikalingi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos (sutarties 2.5 punktas). Ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo darbus pradėti po statybvietės perdavimo ir juos baigti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo statybvietės perdavimo dienos, t. y. I etapo darbus per 6 kalendorinius mėnesius; II etapo darbus per 6 kalendorinius mėnesius (sutarties 4.1 punktas).
7. Darbų perdavimo ir priėmimo tvarką sutarties šalys aptarė 8 sutarties punkte. Šalių susitarimu, rangovė ne vėliau kaip einamojo mėnesio 30 dieną pateikia užsakovei atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir PVM sąskaitas faktūras. Užsakovė privalo apžiūrėti priduodamus atliktus darbus ir pasirašyti aktą (su pastabomis ar be jų) arba motyvuotai atsisakyti pasirašyti aktą per 5 darbo dienas. Jeigu užsakovė per šį terminą nepasirašo aktų ir jų negrąžina atgal arba raštu nepareiškia motyvuotų pretenzijų dėl darbų ar darbų dalies kokybės, laikoma, kad rangovė užsakovei perdavė atliktų darbų akte ar aktuose nurodytus darbus, visi šiuose aktuose nurodyti darbai yra atlikti tinkamai, o užsakovė šiuos darbus priėmė, gavo visus lydinčius dokumentus ir jokių pretenzijų neturi. Tokiu atveju praėjus 5 darbo dienoms, skaičiuojant nuo akto pateikimo dienos, vienašalio atliktų darbų akto pagrindu rangovė išrašo PVM sąskaitą faktūrą, o užsakovė privalo ją apmokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 8.1 punktas).
8. Užsakovė, be kita ko, įsipareigojo priimti iš rangovės baigtus darbus ir už juos atsiskaityti (sutarties 14.1.4 punktas). Užsakovė už atliktus darbus atsiskaito su rangove kartą per mėnesį pagal įvykdytų atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas per 20 kalendorinių dienų (sutarties 11.1 punktas). Užsakovė turi teisę nepasirašyti atliktų darbų pažymų, jeigu dėl rangovės kaltės nepašalinti anksčiau nurodyti apmokėti pateiktų darbų defektai, darbai atliekami nesilaikant darbų kalendorinio grafiko. Užsakovė nuo kiekvieno atliktų darbų akto sumos sulaiko 3 proc. be PVM. Sulaikyta suma rangovei išmokama baigus visus sutartyje numatytus darbus, pašalinus defektus bei šalims pasirašius galutinę darbų priėmimo–perdavimo pažymą (sutarties 11.2 punktas).
9. Ieškovė ir apeliantės UAB ,,Joniškio grūdai“ bei UAB ,,Šilų ūkis“ 2018 m. liepos 16 d. pasirašė susitarimą, pagal kurį UAB ,,Joniškio grūdai“ perleido visus savo įsipareigojimus, įskaitant, bet neapsiribojant, mokėjimus už atliekamus darbus ir medžiagas pagal 2018 m. gegužės 23 d. statybos darbų sutartį (susitarimo 1.1–1.5 punktai). Šio susitarimo 1.6 punkte UAB ,,Joniškio grūdai“ nurodė laiduojanti už UAB ,,Šilų ūkis“ prievoles pagal statybos rangos sutartį.
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad apeliantė UAB ,,Šilų ūkis“ nevykdė sutarties 8.1 ir 14.1.4 punktuose įtvirtintų susitarimų, t. y. nepagrįstai atsisakė priimti pažymoje apie atliktus darbus ir išlaidų vertę už 2019 metų liepos mėn. Nr. 14-1/2 (toliau – ir pažyma Nr. 14-1/2) nurodytus darbus bei už juos sumokėti pagal ieškovės 2019 m. rugpjūčio 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AG02733 69 333,21 Eur sumą, gautą išskaičiavus iš mokėtinos sumos pagal sutarties sąlygas sulaikytiną 3 proc. atlyginimo už darbus sumą. Apeliantės UAB ,,Joniškio grūdai“ solidarią atsiskaitymo pareigą ieškovė siejo su minėtu 2018 m. liepos 16 d. susitarimu ir laidavimo prievolės už tinkamą apeliantės UAB ,,Šilų ūkis“ prievolių įvykdymą prisiėmimu.
11. Apeliantės, nesutikdamos su ieškovės reikalavimais ir skundžiamame galutiniame teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad byloje nebuvo įrodytos priežastys, dėl kurių darbai užsakovės galėjo būti nepriimti, tvirtina priešingai. Jų teigimu, kitaip sprendęs pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino kai kurias sutarties nuostatas ir šalių susitarimų turinį, netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą dėl apeliantei UAB ,,Šilų ūkis“ kilusios pareigos priimti darbus ir už juos atsiskaityti. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pažeidė sutarčių aiškinimo ar įrodinėjimo taisykles, negali sutikti.
12. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad sutarčių aiškinimo taisyklės, reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, suponuoja teismams pareigą sutartis aiškinti sąžiningai ir pirmiausia įvertinti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos taip pat turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, ir, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė, be to, esant abejonių dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 50 punktą).
13. Apeliančių pozicija, kad sutarties 8.1 ir 11.4 punktai aiškintini kaip eliminuojantys užsakovės pareigą pasirašyti atliktų darbų pažymas, o tuo pačiu – ir atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus tuo atveju, jeigu dėl rangovės kaltės nepašalinti darbų defektai ir darbai atlikti nesilaikant darbų grafiko, stokoja pagrįstumo ir neatitinka pirmiau aptartų sutarčių aiškinimo taisyklių. Šiuo aspektu sutiktina ir su ieškovės atsikirtimų argumentais, kad toks apeliančių pateikiamas atskirų sutarties sąlygų aiškinimas neatitinka kitų sutartinių nuostatų bei prieštarauja CK normose įtvirtintai užsakovės pareigai priimti atliktus darbus (su išlygomis ar be jų) ir už juos sumokėti.
14. Kaip minėta, rangos sutartimi viena šalis įsipareigoja tinkamai ir laiku priimti darbus, kita – juos priimti ir už juos atsiskaityti. Analogiškos sąlygos, susijusios su darbų priėmimu ir atsiskaitymu, numatytos ir sutarties 8.1, 11.1 ir 14.1.4 punktuose. Nors sutarties 11.4 punkte, kuriuo išimtinai remiasi apeliantės, iš tiesų, yra aptarta užsakovės teisė nepasirašyti atliktų darbų pažymų, jeigu dėl rangovės kaltės nepašalinti anksčiau nurodyti apmokėti pateiktų darbų defektai arba darbai atliekami nesilaikant darbų kalendorinio grafiko, vien ši nuostata pati savaime neteikia pagrindo apeliantėms nevykdyti sutarties. Pažymėtina, kad apeliantės, cituodamos tik vieną iš sutarties sąlygų, suabsoliutina užsakovės teisę nepriimti darbų ir nepagrįstai šią teisę interpretuoja plečiamai kaip visiškai eliminuojančia jų pareigą atsiskaityti už atliktus darbus arba jų dalį.
15. Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
16. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.
17. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 12-15 punktai).
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių, vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 32 punktas).
19. Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje nurodyti išskirtiniai atvejai, kuomet užsakovas turi teisę nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su darbų priėmimu ir apmokėjimu už juos. Šalių pasirašytos sutarties 8.1 punkte taip pat nurodyta, kad užsakovei nenurodžius defektų ir darbų trūkumų ir nepateikus motyvuotų pastabų, laikoma, kad darbai priimti ir jai kyla pareiga už juos atsiskaityti. Pažymėtina, kad šalys sutartyje neaptarė konkrečių atvejų, kurie laikytini esminiais ir sudarančiais pagrindą nepriimti ir neatsiskaityti už darbus, todėl taikytinos CK numatytos išimtys, aptartos šios nutarties 30 punkte. Todėl teisiškai ydingu pripažintinas toks apeliančių sutarties aiškinimas, kad bent vieno iš pažymoje nurodyto darbo defekto nustatymas panaikina užsakovės pareigą priimti kitus šioje pažymoje nurodytus kaip atliktus darbus, dėl kurių ginčo nėra, ir už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas nėra suderinamas ne tik su šalių sudarytos sutarties 8.1, 11.1, 14.1.4 punktuose įtvirtintais jų susitarimais, bet ir su CK įtvirtintu reguliavimu, statybos rangos sutarties instituto esme.
20. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad vien atliktų darbų pažymos Nr. 14-1/2 nepasirašymas vertintinas kaip eliminuojantis užsakovės pareigą atsiskaityti už joje nurodytus darbus. Dar daugiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantės neįrodė įstatyme numatytų ir jų pačių įrodinėjamų pagrindų pažymai Nr. 14-1/2 nepasirašyti, t. y. darbų trūkumų ar esminio vėlavimo juos atlikti.
21. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė pirmą kartą į apeliantę UAB ,,Šilų ūkis“ dėl 2019 metų liepos mėn. atliktų darbų priėmimo kreipėsi 2019 m. liepos 19 d. pranešimu Nr. A2019-61, pateikdama pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 14 už 2019 metų liepos mėn. ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. AG02696, kurioje nurodyta mokėtina suma, atskaičius 3 proc., 103 411,07 Eur. Ši pažyma buvo pakoreguota ir apeliantėms dar kartą pateikta 2019 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu Nr. A2019-72, ieškovei išskaidžius liepos mėn. atliktus darbus, dalį jų nurodant pažymoje Nr. 14 už 2019 metų liepos mėn. Nr. 1/2, kitą dalį pažymoje Nr. 14 už 2019 metų liepos mėn. Nr. 2/2, atitinkamai, buvo pateiktos ir dvi PVM sąskaitos faktūros, pirmojoje Nr. AG02696 mokėtina suma, atskaičius 3 proc., – nurodyta 74 844,30 Eur, antrojoje Nr. AG02724 – 15 651,76 Eur.
22. Apeliantės, atsakydamos į joms adresuotą 2019 m. rugpjūčio 12 d. pranešimą, pateikė ieškovei 2019 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą Nr. ŠŪ-61, kuriame nurodė, kad pažymoje Nr. 14 yra padarytos aritmetinės klaidos, nurodyti darbai, dėl kurių atlikimo nebuvo tartasi.
23. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. A2019-74 nurodė, kad, siekiant išvengti beprasmių ginčų ir susirašinėjimo formaliu klausimu, sutinka papildyti pažymą užsakovės nurodytomis nedaromų bei nominuotiems rangovams perduotų darbų grupių vertėms, dėl kurių rangovės ir užsakovės atstovai yra susitarę. Į PVM sąskaitą faktūrą Nr. AG02733 (86 487,82 Eur su PVM suma) įtraukti darbai, kurie faktiškai yra atlikti ir dėl kurių kainos jokio ginčo nėra, o į kitą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AG02734 yra įtraukti darbai, dėl kurių yra ginčas, taip pat pateikė patikslintas pažymas Nr. 14-1/2 (ginčo pažyma) ir Nr. 14-2/2.
24. Apeliantės 2019 m. rugpjūčio 28 d. pranešime Nr. ŠŪ-062 į ieškovės 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštą informavo, kad gali patvirtinti su raštu pateiktos pažymos I-ąją dalį už 86 487,83 Eur su PVM sumą, t. y. tvirtinančios pažymoje Nr. 14-1/2 atliktus darbus bei jų vertę.
25. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. A2019-79 informavo, kad užsakovė nėra pasirašiusi šios pažymos Nr. 14-1/2, t. y. nepriėmusi joje nurodytų darbų ir jų nepamokėjusi, nors ankstesniame pranešime Nr. ŠŪ-062 yra nurodžiusi, kad sutinka su nurodyta joje atliktų darbų dalimi. Ieškovė taip pat nurodė, kad, vadovaujantis sutarties 8.1 punktu, darbai laikytini perduotais pagal vienašalę pažymą 2019 m. rugpjūčio 30 d., o pagal sutarties 11.1 ir 11.2 punktus užsakovė iki 2019 m. rugsėjo 19 d. turi sumokėti PVM sąskaitoje nurodytą atlyginimą, kuris be PVM ir atskaičius 3 proc. sulaikymą sudaro 69 333,21 Eur.
26. Ieškovės teigimu, toks šalių susirašinėjimas tik patvirtina, kad apeliantė UAB ,,Šilų ūkis“, nesant tam jokio objektyvaus pateisinamo arba sutartyje ar CK nustatyto pagrindo, atsisakė pasirašyti atliktų darbų pažymą Nr. 14-1/2. Su tuo nesutikdamos apeliantės tvirtina, kad jų nesutikimo priimti darbus priežastys buvo nurodytos 2019 m. rugpjūčio 28 d. pranešime Nr. ŠŪ-063. Šiame pranešime Nr. ŠŪ-063 nurodoma, kad teikiamas 2019 m. rugpjūčio 23 d. apžiūrėtų darbų neatitikimų aktas. Nustatyti tokie neatitikimai ir darbų trūkumai: (1) nesudygusi veja teritorijoje, sudygusios usnys; (2) neizoliuoti nuo rasojimo šalto vandentiekio vamzdynai visų pastatų techninėse patalpose.
27. Vertinant aptarto rašto turinį, visų pirma pažymėtina, kad jis buvo surašytas tą pačią dieną, kaip ir pranešimas Nr. ŠŪ-062, kuriame apeliantė UAB ,,Šilų ūkis“ patvirtino neturinti pretenzijų rangovei ir sutinkanti apmokėti už darbus, nurodytus pažymoje Nr. 14-1/2, tačiau nei apie pranešime Nr. ŠŪ-063 įvardytą atliktą patikrinimo aktą, nei apie jame nustatytus trūkumus ir / ar jų įtaką pažymoje Nr. 14-1/2 nurodomų atliktų darbų kokybei, pranešime Nr. ŠŪ-062 nepasisakyta. Vien šiuo aspektu vertinant, apeliantės pretenzijos nėra įtikinamos.
28. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tuo atveju, jei faktiškai buvo nustatyti pranešime Nr. ŠŪ-063 nurodomi trūkumai, ši aplinkybė negali paneigti užsakovės pareigos priimti tą dalį darbų, dėl kurių pretenzijos nereiškiamos. Kaip matyti iš ginčo pažymos Nr. 14-1/2 turinio, joje nurodyti tokie 2019 metų liepos mėn. atlikti darbai, kaip gaisrinių rezervuarų kasimas, grunto planiravimas, užpildymas, kietos dangos, vejos, sklypo apželdinimo darbai, šildymo, vedinimo, vandentiekio, melioracijos, dujotiekio ir kt. darbai. Taigi, vejos darbai apėmė tik dalį darbų, o įrodymai, patvirtinantys ir kitų darbų trūkumus, į bylą nebuvo teikiami.
29. Dar daugiau, pačios šalys sutarties 11.2 punkte buvo nustačiusios užsakovės teisių apsaugos mechanizmą, kai nuo kiekvienos atliktų darbų aktų sumos yra sulaikoma 3 proc. suma, kuri rangovei sumokama tik atlikus visus darbus ir pašalinus defektus. Šiuo atveju galėjo būti sulaikomas 2 144,33 Eur sumos už ginčo pažymoje Nr. 14-1/2 nurodytus atliktus darbus mokėjimas. Jokių duomenų apie tai, kad tokia suma būtų nepakankama pranešime Nr. ŠŪ-063 nurodomiems trūkumams, susijusiems su vejos kokybe, ištaisyti, į bylą nebuvo pateikta. Todėl dar ir dėl šios priežasties apeliantės UAB ,,Šilų ūkis“ atsisakymas priimti darbus bei už juos atsiskaityti laikytinas nesąžiningu ir priešingu sutarčiai elgesiu.
30. Juolab kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. A2019-78 nurodė, jog žolė buvo pasėta ir nesudygo dėl pačios užsakovės kaltės, kuri jos tinkamai neprižiūrėjo – nelaistė, nepurškė pesticidais ir kt. Taip pat nurodė, kad, siekdama išvengti ginčo, atsėjo nesudygusius plotus, nupurškė pesticidais ir kt., pateikė tai patvirtinančias nuotraukas. Šalto vandentiekio izoliavimo darbai nebuvo atliekami užsakovės inžinieriaus G. G. sprendimu, šią aplinkybę patvirtina 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 18 d. gamybinių pasitarimų Nr. 32 ir Nr. 33 metu priimti sprendimai.
31. Faktas, kad ieškovė šalino trūkumus, susijusius su teritorijos apželdinimo darbais, leidžia spręsti, jog ji, kaip sąžininga sutarties kontrahentė, siekė išspręsti kilusius ginčus, bendradarbiavo su užsakove, o kartu su 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. A2019-78 ieškovės pateiktos foto nuotraukos suponuoja išvadą, kad trūkumai buvo ištaisyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti 2019 m. balandžio 1 d. ir 2019 m. liepos 5 d. atliktų darbų neatitikimo aktai buvo surašyti anksčiau, nei ieškovės 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešimas apie ištaisytus trūkumus, pagrindžiant jį ir atitinkamais įrodymais – nuotraukomis. Todėl ieškovės argumentai, kad šie trūkumai buvo pašalinti, nepaneigti.
32. Į bylą nebuvo pateikta ir įrodymų, kad į ieškovės išrašytą bei apeliantės UAB ,,Šilų ūkis“ pripažintą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AG02733 ir į pažymą Nr. 14-1/2 yra įtraukti šalto vandens vamzdynų izoliavimo darbų kaštai, šių darbų, kaip matyti iš 2019 m. vasario 11 d. ir 2019 m. vasario 18 d. gamybinių pasitarimų Nr. 32 ir Nr. 33 protokolų, atsisakius pačiai užsakovei. Todėl apeliančių atsisakymas dar ir dėl šios priežasties apmokėti visą darbų kainą laikytinas nepagrįstu.
33. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, dėl ko pareiga už juos atsiskaityti užsakovei nekyla, prieštarauja anksčiau šioje nutartyje jau aptartam teisiniam reguliavimui, tokia apeliančių pozicija neatitinka ir tarp šalių susiklosčiusios praktikos.
34. Kaip teigiama ieškinyje, ginčas tarp šalių kilo tik dėl paskutinių darbų, atliktų 2019 metų birželio–liepos mėn. (nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl liepos mėn. dalies atliktų darbų) priėmimo ir apmokėjimo. Kitoje Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-241-569/2020 buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl birželio mėn. atliktų darbų bei ieškovės pareigos mokėti delspinigius už darbų vėlavimą (ne)buvimo. Toje byloje 2020 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinys dėl užmokesčio už atliktus darbus buvo patenkintas visiškai, o apeliančių (tos bylos atsakovių) priešieškinis dėl delspinigių priteisimo atmestas kaip nepagrįstas. Nors šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir dėl jo paduotas apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. e2A-961-XX/2020), taigi sprendime nustatytos aplinkybės, priešingai nei yra įsitikinusi ieškovė, nagrinėjamai bylai prejudicinės reikšmės neturi, visgi kitos to teisminio ginčo aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad apeliantės pretenzijas ieškovei pradėjo kelti tik dėl paskutiniojo etapo darbų.
35. Apeliantės tiek prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, tiek priešieškinyje, o dabar ir apeliaciniame skunde tvirtino, kad ieškovė nuolat vėlavo atlikti darbus, pažeidė sutartyje numatytą galutinį darbų atlikimo terminą, taigi dar ir dėl šios priežasties joms nekyla pareiga apmokėti ginčo sąskaitos už dalį liepos mėn. atliktų darbų. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės sukurtas objektas – 10 vištidžių, yra naudojamas pagal paskirtį, vykdoma tiesioginė su jo naudojimu susijusi veikla, vadinasi, statybos darbų rezultatas aktualumo apeliantei nėra praradęs (žr. šios nutarties 30 punktą).
36. Kita vertus, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad statybvietės perdavimo–priėmimo aktas šalių pasirašytas 2018 m. birželio 4 d., atitinkamai, pagal sutarties 4.1 punktą I etapo darbai turėjo būti baigti iki 2018 m. gruodžio 4 d., II etapo – iki 2019 m. birželio 4 d., visgi byloje nesama įrodymų, kad vykdant I etapo darbus, o vėliau ir II etapo darbus (neįskaitant birželio ir liepos mėn. atliktų darbų) apeliantės būtų atsisakiusios pasirašyti atliktų darbų pažymas ar apmokėti jų pagrindu išrašytas PVM sąskaita faktūras vien dėl to, kad darbai atlikti vėliau, nei sutartyje numatyta. Todėl toks apeliančių elgesys, kuomet pretenzijos dėl darbų atlikimo terminų pareikštos tik už paskutiniojo etapo baigiamuosius darbus, užsakovei faktiškai jau naudojantis ieškovės sukurtu darbo rezultatu, įvardijant formalius darbų trūkumus, vertintinas kaip nepagrįstas vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei kaip elgesys, nesuderinamas nei su CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bendruoju, nei su CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinu specialiuoju sutarties vykdymo sąžiningumo principu.
37. Šią išvadą teisėjų kolegijai leidžia padaryti ir nustatyta aplinkybė, kad statybos rangos sutartyje buvo numatyti net keli užsakovės galimai pažeistų teisių apsaugos mechanizmai, t. y. 3 proc. nuo kiekvieno atliktų darbų akto sumos sulaikymas, sutarties 16.3 punkte numatytų netesybų skaičiavimas, dėl kurių taikymo apeliantės yra pareiškusios reikalavimus kitoje civilinėje byloje Nr. e2-241-569/2020, kitaip tariant, jau realizavusios savo teisę į alternatyvius rangos sutartyje numatytus gynimo būdus. Todėl šiuo konkrečiu atveju siekis išvengti užmokesčio už atliktus darbus sumokėjimo, be kita ko, motyvuojant darbų vėlavimu, kai kitoje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už tokį vėlavimą, laikytinas nesąžiningu ir vertintinas kaip siekis pasipelnyti ieškovės sąskaita.
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus išsprendė teisingai, o apeliacinio skundo argumentai pagrindo kitokiai išvadai dėl šių reikalavimų pagrįstumo nesudaro.
Dėl darbų kainos sumažinimo
39. Apeliančių įsitikinimu, faktinių bylos aplinkybių netinkamas ištyrimas ir įvertinimas lėmė neteisingą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad darbų kaina neturi būti sumažinta 80 024,97 Eur suma. Ši apeliančių pozicija taip pat stokoja pagrįstumo.
40. Kaip jau buvo minėta, statybos darbų sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad sutarties objekto 4 815 000 Eur kaina apskaičiuota pagal pateiktą projektinę (techninis projektas) dokumentaciją ir skaičiavimo priedus, esančius neatskiriama šios sutarties dalimi. Sutartyje sulygta, kad tai yra bendros kainos sutartis. Detalizuota sutarties kaina pagal darbų grupes pateikiama rangovės pasiūlyme (veiklų sąraše) (sutarties priedas Nr. 4). Šalys sutarties 2.7 punkte aptarė papildomų darbų atlikimo galimybę, numatydamos, kad tuo atveju, jei rangovė atlieka papildomus darbus, kurių sutarties sudarymo metu rangovė nenumatė ir negalėjo numatyti, šiuos papildomus darbus užsakovė privalo apmokėti papildomai.
41. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar vištidžių uždujinimo signalizacijos įrengimo darbai buvo numatyti sutarties vykdymo kaštuose, ar tai yra papildomai atliktini darbai, už kuriuos rangovei turėtų būti atlyginama papildomai. Šalys šią aplinkybę interpretuoja skirtingai, t. y. apeliantės tvirtina, kad tokie darbai buvo numatyti tiek techninio projekto bendrojoje, tiek ir jo gaisrinės signalizacijos dalyje, o darbų atlikimo eigoje jie buvo patikslinti ir detalizuoti darbo projekte, tuo tarpu ieškovė teigia, kad tokio pobūdžio darbai yra papildomi, jie negali būti aiškinami ir suprantami kaip gaisrinės signalizacijos darbų dalis, ir šalys dėl papildomų darbų atlikimo šiuo konkrečiu atveju nesusitarė.
42. Gaisrinės signalizacijos darbai numatyti ir aptarti techninio projekto bendros dalies 9 dalyje, t. y. 133-136 lapuose, nurodant, kad šią projekto dalį sudaro 10 paukštidžių rekonstrukcijos projektas, gaisro aptikimo (gaisrinės signalizacijos) sistema, perspėjimų apie gaisrą, bei pavojaus signalų perdavimo kitoms inžinerinėms dalims sistema. Šios dalies 11.3 punkte numatyta, kad gaisrinės signalizacijos pagrindinės funkcijos yra analizuoti patalpų gaisrinę būklę 24 val. per parą; signalų apie gaisrą bei gaisrinės signalizacijos sistemos būklę perdavimas budinčiam personalui; įspėti apie gaisrą, perduoti gaisro aliarmo signalą dujų vožtuvo atkirtai; perduoti gaisro aliarmą kitoms inžinerinėms sistemoms.
43. Apeliančių nurodytame 136 lape, antroje jo pastraipoje, teigiama, kad planuojama priimti signalus į gaisrinės apsaugos sistemą iš gamtinių dujų uždujinimo signalizacijos – pasiekta dujų koncentracija 20 proc. ŽSR (taip užtikrinant įspėjimą ir perdavimą nuotoliniu būdu) ir 40 proc. ŽSR (taip užtikrinant dujų vožtuvo atkirtą). Tuo tarpu apeliančių nurodytame 141 lape, kuriame aptariama ne gaisrinės signalizacijos, o vidaus dujotiekio darbai, nurodyta, kad patalpose turi būti įrengiami uždujinimo detektoriai, juos įrengiant ne toliau kaip 4 m nuo labiausiai tikėtinos dujų nutekėjimo vietos – apatinėje patalpos dalyje – ne aukščiau kaip 30 cm nuo grindų.
44. Pradiniame gaisrinės signalizacijos techniniame projekte iš esmės tik buvo atkartotos bendrojo projekto nuostatos, t. y. kad šią projekto dalį sudaro gaisro aptikimo sistemos įrengimas. Pavyzdžiui, apeliančių nurodomame 10 lape teigiama, kad numatoma priimti į gaisrinės apsaugos sistemą signalus iš gamtinių dujų uždujinimo signalizacijos, pasiekus dujų koncentraciją 20 proc. ir 40 proc., 17 lape pasisakyta apie uždujinimo detektorių įrengimo tvarką, analogišką bendroje techninio projekto dalyje nurodytai tvarkai, o 25 lape nurodyta šių detektorių išdėstymo tvarka.
45. Priešingai nei tvirtina apeliantės, aptartos techninio projekto bendrosios ir specialiosios dalies nuostatos, t. y. dvi pastraipos apie signalo iš uždujinimo signalizacijos priėmimą bei uždujinimo detektorių įrengimą (kad jie buvo įrengti, ginčo byloje nėra), negali būti aiškinamos taip, kad vien šios nuostatos savaime buvo pakankamos ieškovės suprasti apie jai pagal techninį projektą tenkančią pareigą už sutartyje sulygtą kainą įrengti ir visą uždujinimo signalizacijos sistemą. Šiuo aspektu labiau tikėtinas yra ieškovės teikiamas aptartų techninio projekto sąlygų aiškinimas, t. y. kad ji turėjusi įrengti tik uždujinimo detektorius, bet ne pačią uždujinimo signalizacijos sistemą.
46. Kaip pagrįstai nurodoma ieškovės procesiniuose dokumentuose, ieškovei 2018 m. spalio 22 d. buvo išsiųsta papildyta techninio projekto gaisrinės signalizacijos dalis, vietoje pradinėje redakcijoje 1.6 skyriuje nurodyto signalų ir įrangos valdymo skyriaus įrašant naują skyrių – uždujinimo signalizacijos sistema, jame išdėstant šiems darbams keliamus reikalavimus. Vien tai, kad šis patikslintas projektas ieškovei pateiktas praėjus net 5 mėn. nuo sutarties pasirašymo ir dar daugiau laiko praėjus nuo jos pasiūlymo dėl darbų kainos pateikimo, sudaro pagrindą vertinimui, kad tokie darbai iš tiesų laikytini papildomais ir ieškovė pagrįstai jų neatliko, užsakovei atsisakius už juos papildomai sumokėti.
47. Apeliacinio skundo argumentai, kad naujos redakcijos techninis projektas laikytinas darbo projektu, tik detalizuojančiu darbus, taip pat stokoja pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas ne tik pavadintas gaisrinės signalizacijos techniniu projektu, bet ir visiškai atitinka pirmąjį projektą, išskyrus naujos redakcijos 1.6 skyrių, kuriame buvo įrašyti ir vištidžių uždujinimo signalizacijos darbai, neįrašyti pradiniame techniniame projekte. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad uždujinimo signalizacijos darbai yra papildomi ir dėl jų atlikimo šalys nebuvo susitarusios.
48. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su gerbūvio darbų atlikimu, t. y. teritorijos apželdinimo darbais ir jų kokybe, teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi pirmiau ir nurodžiusi, kad apeliantė UAB ,,Šilų ūkis“ nepagrįstai atsisakė priimti šiuos darbus. Be to, ieškovė teikė įrodymus, kad šių darbų trūkumus šalino – iš naujo atsėjo dalį plotų, nupjovė žolę ir kt. Todėl nepaneigti ieškovės argumentai, kad trūkumai buvo pašalinti (žr. šios nutarties 45-46 punktus).
49. Sutiktina ir su ieškovės atsikirtimais, kad sutartyje nėra nustatytas galimas šių darbų priėmimas tik sudygus žaliems plotams. Žalių plotų sudygimo defektai gali būti taisomi per garantinio laikotarpio darbus, o reikalavimai dėl darbų kainos sumažinimo galėtų būti reiškiami tik tuo atveju, jeigu tokie darbai apskirtai nebūtų atlikti .
50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir ši ginčo dalis pirmosios instancijos teisme buvo išspręsta teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
51. Apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantėms neatlygintinos. Tačiau atlygintinos ieškovės išlaidos, patirtos jai rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
52. Ieškovė prašė priteisti 2 315,94 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovės prašomos atlyginti išlaidos šiuo konkrečiu atveju viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, patvirtintus Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų 8.11 punktą suma galėtų būti 1 765 Eur (1 358 Eur x 1,3). Atitinkamai, ieškovei kompensuotina 1 765 Eur jos išlaidų dalis, priteisiant ieškovei iš kiekvienos apeliantės po 882,50 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilų ūkis“ (juridinio asmens kodas 304828127) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Joniškio grūdai“ (juridinio asmens kodas 157602461) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Agentus“ (juridinio asmens kodas 300668910) po 882,50 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė
Agnė Tikniūtė