Civilinė byla Nr. e2-4553-345/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02912-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija
3.4.2.8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis,
sekretoriaujant Almai Jokužytei,
dalyvaujant atsakovo atstovui A. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. S. (V. S.) skundą dėl bankrutavusios UAB „Zeta reticuli“ kreditorių komiteto posėdžio, įvykusio 2016 m. balandžio 11 d., nutarimo antru darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu,
n u s t a t ė:
Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovės bankrutavusios UAB „Zeta reticuli“ kreditorių komiteto posėdžio, įvykusio 2016 m. balandžio 11 d., nutarimą antru darbotvarkės klausimu.
Ieškovas nurodo, kad skundžiamu nutarimu kreditorių komitetas nutarė sudaryti taikos sutartį, pagal kurią atsisakoma 581 822,91 Eur reikalavimo mainais už skolininko A. U. sumokamus 35 000 Eur. Tokios sąlygos yra aiškiai nenaudingos, nes sumažina kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus. Bankroto administratorius nepateikė jokių teisinio taikos sutarties sudarymo tikslingumo motyvų. Prieš skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo kreditorių komiteto nariai, kurie turi 77,81 procentų visų įmonės kreditorinių reikalavimų. Taigi tokio nutarimo įmonės kreditorių susirinkimas nebūtų priėmęs. Ginčo nutarimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašo skundo netenkinti.
Atsakovė nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas laikantis Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytų procedūrų. Nutarimas priimtas visapusiškai įvertinus ieškinio patenkinimo galimybes.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Nustatyta, kad atsakovės bankrutavusios UAB „Zeta reticuli“ kreditorių komitetas 2016 m. balanžio 11 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-360-560/2016 atsakovo A. U. pasiūlytomis sąlygomis, t. y. bankrutavusios UAB „Zeta reticuli“ atsisakant ieškinio reikalavimų priteisti iš A. U. 533 782,49 Eur skolą, 48 020,42 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei už tai iš A. U. gaunant 35 000 Eur.
Už šio nutarimo priėmimą balsavo 3 iš 5 kreditorių komiteto narių. Komiteto susirinkimo sušaukimo ir balsavimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Jų nenurodo ir ieškovas. Taigi skundžiamas nutarimas priimtas laikantis ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatytų procedūrinių reikalavimų. Ieškovas neginčija to, jog kreditorių komitetas turėjo teisę spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo su A. U. (ĮBĮ 25 straipsnio 3 dalis). Tačiau ieškovas teigia, kad kreditorių komiteto sprendimas sudaryti taikos sutartį neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų bei pažeidžia įmonės kreditorių teisėtus interesus. Iš skundo turinio aišku, kad ieškovas neįrodinėja, jog nutarimas prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ ar kitų įstatymų normoms.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl to, kokia yra tokio pobūdžio nutarimų (skirtumo tarp priimamų kreditorių susirinkimo ir komiteto nėra, t. y. subjekto klausimas yra nesvarbus) teisinė reikšmė ir kaip turėtų būti atliekama jų bei jais tvirtinamų taikos sutarčių teisėtumo teisinė kontrolė, yra nevienoda. Išskirtinos tokios nors ir alternatyvaus pobūdžio, tačiau viena kitą iš dalies papildančios, pozicijos:
1) bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės tikrinti nutarimų sudaryti taikos sutartį teisėtumo, tiksliau jų atitikties imperatyvioms įstatymo normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisės principams ir kreditorių interesams. Tokią kontrolę netiesiogiai atlieka taikos sutarties tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas. Dėl to teisminis procesas pagal skundus dėl tokių nutarimų nėra galimas, o jeigu yra pradėtas, tuomet turi būti nutraukiamas (pvz., apeliacinė byla Nr. 2-1515-117/2015);
2) teisminė nutarimų teisėtumo kontrolė yra priskirta bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Teismas, gavęs skundą dėl ginčo pobūdžio nutarimo, turi patikrinti, ar nutarimas nepažeidžia 1 punkte paminėtų teisėtumą apibrėžiančių reikalavimų (pvz., apeliacinė byla Nr. e2-616-178/2015). Iš Lietuvos apeliacinio teismo motyvų galima spręsti, kad kreditorių interesų pažeidimo faktas nustatomas teismui atliekant taikos sutarties sąlygų prima facie ekonominio pagrįstumo vertinimą;
3) nutarimai pritarti taikos sutarties projektui administratoriui yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kreditorių susirinkimo ir komiteto susirinkimo sprendimai gali tik nulemti administratoriaus apsisprendimą kreiptis į atitinkamas civilines bylas nagrinėjantį teismą su tokiais proceso prašymais, ar nesikreipti (pvz., apeliacinė byla Nr. 2-1541/2011). Nepaisant nutarimų rekomendacinio pobūdžio, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą, jeigu gauna skundą, įvertinti nutarimų teisėtumą (pvz., apeliacinė byla Nr. e2-1039-330/2015).
Tai, kad teisminis procesas pagal ieškovo V. S. skundą pradėtas teisėtai, suponuoja ne tik Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vyraujanti pozicija (1 punkte nurodytas teisės normų aiškinimo atvejis yra vienetinis), bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (pvz., kasacinė byla Nr. 3K-3-383-313/2015). Šioje kasacinėje byloje nurodyta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo, kuriuo kreditorių susirinkimas ar komitetas nusprendžia sudaryti taikos sutartį, turi patikrinti sutarties teisėtumą ĮBĮ nuostatų prasme, nustatyti jos ekonominį naudingumą įmonės bankroto byloje, išsiaiškinti, ar nėra bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių interesų pažeidimo ar interesų konflikto.
Vadovaujantis tuo bei papildomai atsižvelgiant į 2 ir 3 punktuose aptartas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje egzistuojančias pozicijas, spręstina, kad ieškovas pagrįstai reikalauja įvertinti bankrutavusios UAB „Zeta reticuli“ kreditorių komiteto 2016 m. balanžio 11 d. nutarimo dėl taikos sutarties su A. U. sudarymo atitiktį įmonės kreditorių interesų apsaugos požiūriu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismų pozicija ginčo pobūdžio nutarimų teisinės reikšmės klausimu nėra vienoda. Viena vertus, nurodoma, kad jie yra rekomendaciniai, t. y. nesukuriantys realių teisinių pasekmių, nes nenustato teisių ir (ar) pareigų administratoriui. Kita vertus, yra galima tokių nutarimų teisėtumo patikra materialiąja prasme. Atsižvelgiant į tai, ieškovo skundžiamo nutarimo teisėtumo patikra pagal kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje apibrėžtas ribas atliktina siaurąja prasme – taikant prima facie doktriną taikos sutarties sąlygų teisėtumo ir nutarimo priėmimo aplinkybių įvertinimui.
Ieškovas įmonės kreditorių interesų ir teisių pažeidimą sieja su dviem aplinkybėmis: pirma, kreditorių susirinkimas, jeigu būtų sprendęs analogišką klausimą, būtų priėmęs kitokį nutarimą; antra, už reikalavimų A. U. atsisakymą įmonė gaus neprotingai mažą sumą. Pirmoji aplinkybė yra teisiškai nereikšminga, nes kreditorių komitetas, kaip jau pasakyta, veikė kreditorių susirinkimo suteiktos kompetencijos ribose. Ieškovui nėra teisinių kliūčių inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimo ginčo klausimui svarstyti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas, kad nurodytu aspektu pažeidžiami kreditorių interesai, laikytinas nemotyvuotu.
Dėl antrosios aplinkybės pirmiausia akcentuotina, kad vien matematiniai skaičiavimai, t. y. taikos sutartimi atsisakomos reikalavimo teisės ir už ją gaunamos sumos santykis, patys savaime yra teisiškai ir ekonomiškai nereikšmingi (pvz., administratorius, disponuodamas ribota informacija, gali reikalauti iš atsakovo priteisti nepagrįstai didelę sumą arba netgi pareikšti nepagrįstą reikalavimą).
Taikos sutarties ekonominio naudingumo vertinimas turi būti atliekamas gerbiant kreditorių autonomiją. Teismas galėtų apriboti kreditorių sprendimo laisvę bankroto procese, jeigu nustatytų, kad taikos sutarties sudarymas konkrečioje situacijoje neatitinka kreditorių, kaip vidutiniškai rūpestingų ir apdairių asmenų, bendrai siekiančių gauti savo reikalavimų patenkinimą, visumos interesų. Šie faktai turi būti konkretūs ir neabejotini, o jų pagrindimo našta tenka skundą pareiškusiam asmeniui.
Pagal bylos svarstymui pateiktus duomenis atsakovės bankroto administratorius nutarė kreiptis į kreditorių komitetą dėl taikos sutarties sudarymo po to, kai A. U. susipažino su jam pareikštu ieškiniu ir pasiūlė įmonei pasirašyti taikos sutartį. Atsiliepime bankroto administratorius pabrėžia, kad kreipdamasis į teismą disponavo tik įmonės turima informacija apie įmonę su A. U. siejusius teisinius santykius. Tai suponuoja, kad bankroto administratorius ieškinio tenkinimo tikimybę galėjo objektyviai įvertinti tik po to, kai susipažino su A. U. atsikirtimais ir juos pagrindžiančiais įrodymais.
Bankroto administratorius kreditorių komitetui pateikė ne tik nuomonę apie bylos prieš A. U. perspektyvą, bet ir kitus duomenis apie bylą. Kreditorių komitetas sprendimą priėmė tik po to, kai susipažino su jam pateikta informacija. Ieškovas, kuriam tenka įrodinėjimo našta, nenurodo – išskyrus argumentus, pagrįstus matematiniu sumų santykiu, kodėl jo nuomone kreditorių komiteto sprendimas sudaryti taikos sutartį yra neracionalus. Priešingai, bankroto administratoriaus paaiškinimai leidžia konstatuoti, kad kreditorių komitetas priėmė pasvertą sprendimą, paremtą siekiu mažiausiomis sąnaudomis atgauti didžiausią įmanomą atsakovo skolos dalį. Ieškovo formalaus pobūdžio teiginiai nepaneigia nurodyto.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, V. S. skundas dėl kreditorių komiteto posėdžio atmetamas kaip nepagrįstas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
n u t a r i a:
ieškovo V. S. skundą dėl bankrutavusios UAB „Zeta reticuli“ kreditorių komiteto posėdžio, įvykusio 2016 m. balandžio 11 d., nutarimo antru darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Henrichas Jaglinskis