Civilinė byla Nr.e2S-1510-640/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15545-2017-9

              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.;3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. J. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. J. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovą V. J. B. su jam priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir pasirašyti buto perdavimo – priėmimo aktą. Taip pat, išieškoti iš atsakovo: ieškovės naudai 182,56 Eur įsiskolinimą už būsto nuomą, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 182,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; valstybės naudai 77 Eur žyminį mokestį.
2. Atsakovas V. J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
3. Nurodė, kad turi sveikatos problemų, be to, būstas, kuriame jis gyvena, yra tinkamos būklės gyventi ir nėra pagrindo jį iškeldinti. Pareiškėjas nurodė, kad į savivaldybės siūlomas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įsikelti nesutinka, nes šių patalpų būklė nėra tinkama, be to, nuomos mokestį visada mokėjo laiku. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio atsakovas sprendimu už akių iškeldintas, yra tinkamas gyventi, kadangi UAB „Žirmūnų būstas“ vykdydama namo (duomenys neskelbtini), priežiūrą, kasmetinės namo apžiūros metu nustatė, jog bendra namo būklė yra patenkinama. Atsakovas prašė panaikinti priteistą įsiskolinimą, nurodydamas, jog jis nėra skolingas ieškovei.
4. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Nurodė, kad kompetentinga Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija, atsižvelgusi į faktinę patalpų būklę bei į tai, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini), statytas iki 1940 metų ir jo fizinio nusidėvėjimo procentas sudaro daugiau kaip 70 procentų, nusprendė, kad minėtą būstą yra netikslinga remontuoti, kadangi šio būsto remontas gali sąlygoti įstatyme įtvirtintų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų nesilaikymą ir tai yra imperatyvi teisės norma, todėl atsakovą yra būtina iškeldinti iš minėto būsto, be to, atlaisvinus šį būstą jis bus grąžinamas šio būsto savininkui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jį realizuos viešo aukciono būdu. Už gautas lėšas bus perkami socialiniai būstai labiausiai pažeidžiamiems asmenims. 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus mieste buvo 1837 asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje socialinio būsto ir šios šeimos, kurios įrašytos į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus, laukia eilę metų ir šių šeimų situacija yra analogiška ar dar sudėtingesnė nei atsakovo, todėl ieškinio atmetimo atveju bus pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai bei viešasis interesas. Ieškovė atsižvelgė į garbingą atsakovo amžių bei nuomos mokesčio mokėjimą, todėl prašė atsakovą ne iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, o perkeliant į kitą būstą, kuris yra tinkamas gyventi bei yra suremontuotas, be to, ieškovė siūlė atsakovui išsikelti ne tik į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir į būstą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ir į šį būstą atsakovas įsikelti atsisakė, todėl toks atsakovo elgesys yra vertinamas kaip piktnaudžiavimas. Ieškovė ir Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ginčo būsto savininkė, negali ir neturi atsakyti už netinkamo gyventi būsto tolimesnį eksploatavimą bei galimas pasekmes. Atsakovas skolingas 293,91 Eur už būsto nuomą. Pagal aprašą, kuris numato Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, susirinkimo ir išieškojimo tvarką atsakovui buvo apskaičiuotas būsto nuomos mokestis ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad nuomos mokestis apskaičiuotas nepagrįstai ir/ar neteisingai, jo perskaičiuoti ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi atsakovo V. J. B. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
7. Nustatė, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. teisę skaičiuoti mokesčius perleido ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“. UAB „Šnipiškių ūkis“ ir atsakovas 2001 m. birželio 4 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr. 166, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius. Gyventojų registro duomenimis atsakovas gyvenamąją vieta deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos metai yra 1940 m, o buto, esančio (duomenys neskelbtini)statybos metai 1980 m., nusidėvėjimo procentas tik 15 proc. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija 2016 m. vasario 18 d. Apžiūros aktu Nr. A16-242/16 (2.1.37-SR3) būstą (duomenys neskelbtini), pripažino, kad jo nusidėvėjimas yra 70 procentų bei pripažino netinkamu remontuoti. Ieškovė atsakovui pasiūlė nuomotis gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas šių patalpų atsisakė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovo įsiskolinimas už buto (duomenys neskelbtini) nuomą šiuo metu sudaro 293,91 Eur sumą.
8. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui, teismas turėjo teisę byloje priimti sprendimą už akių. Pažymėtina ir tai, kad nei įstatymų nuostatose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jeigu teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti priimto sprendimo pagrįstumu ir tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, t. y. kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslų.
9. Butas (duomenys neskelbtini) yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovės įstatuose yra įtvirtinta, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, todėl daryta išvada, kad ieškovė turi pareigą prižiūrėti ginčo būstą. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija sprendžia ar būstą pripažinti netikslingu remontuoti. Ši minėtos komisijos kompetencija įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-2383 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijų nuostatų 6.1 punkte. Kompetentinga Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija, atsižvelgusi į faktinę patalpų būklę bei į tai, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini), statytas iki 1940 metų ir jo fizinio nusidėvėjimo procentas sudaro daugiau kaip 70 procentų, nusprendė, kad minėtą būstą netikslinga remontuoti. Atsakovas rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, t. y., kad būstas (duomenys neskelbtini) yra kompetentingos komisijos ar eksperto (ekspertizės išvados) pripažintas tinkamu gyventi, teismui nepateikė. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju Savivaldybės prievolė laikytis racionalaus turto valdymo principo sąlygoja tai, kad ginčo būstą nėra tikslinga remontuoti, šio būsto remontas gali sąlygoti aukščiau minėtų principų nesilaikymą. Be to, atlaisvinus minėtą būstą, jis bus grąžinamas šio būsto savininkui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jį realizuos viešo aukciono būdu. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir atsakovas nepagrįstai atsisako persikelti iš jam nuosavybės teise nepriklausančių ir pripažintų netinkamų gyventi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), į ieškovė jam siūlomą tinkamą gyventi butą (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė, kaip Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, iškeldindamas atsakovą iš netinkamo gyventi būsto ir suteikdamas jam kitą tinkamą gyventi būstą jokių įstatymo nuostatų nepažeidžia, tačiau vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais ji stengiasi užtikrinti atsakovo ir kitų trečiųjų asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šį būstą išsinuomoti, teises ir teisėtus interesus bei todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo suteikiant jam kitas, tinkamas gyventi gyvenamąsias patalpas yra teisėtas, pagrįstas bei tenkintinas, o atsakovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimą už akių, nes atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei su 2018 m. sausio 29 d. pateiktais procesiniais dokumentais nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos minėto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, o taip pat, įrodymų, galinčių turėti įtakos minėto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui ar patvirtinančių tai, jog minėtas procesinis dokumentas negalėjo būti priimtas.

III.              Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą  argumentai

11. Apeliantas (atsakovas) V. J. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį. Nurodė, kad ieškovė savo ieškinį grindžia 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijos apžiūros aktu/ šiuo aktu inter alia nustatyta, kad gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) remontuoti netikslinga. Taigi, komisija nepasisakė apie tinkamumą gyventi, tačiau ieškovė savo ieškinyje remiasi CK 6.581 straipsnio nuostata, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventu gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvokos „tinkamas gyventi“ ir „netikslingas remontuoti“ nėra tapačios. Atsakovas kreipėsi į daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratorę UAB „Žirmūnų būstas“ ir pastaroji 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. ŽB-RS-17-0432 „Dėl informacijos apie namo būklę“ konstatavo, kad „bendra namo būklė yra patenkinama, t.y. pastatas yra tinkamas gyventi ir eksploatuoti, o „namo administratorius vykdo ir ateityje vykdys bendrasavininkių sprendimo priėmimo procesus susijusius su sprendimų priėmimu dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų“. Apie remonto ekonominį tikslingumą turėtų spręsti pats nuomininkas, o ne ieškovė, aktu konstatavusi, kad bute netvarkinga elektros instaliacija, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai pažeisti korozijos, o durys ir mediniai langai nesandarūs. Ieškovė atsakovui iki šiol nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl jo pareigos kas penkis metus atlikti einamąjį patalpos remontą vykdymo. Pirmosios instancijos teismas dėl šios esminės, mūsų nuomone, aplinkybės savo nutartyje nepasisakė. Ne mažiau reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad atsakovas yra garbaus amžiaus (83 m.), be to, kaip matyti iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. medicinos dokumentų išrašo, turintis rimtų sveikatos problemų, iš dalies sąlygotų amžiaus, iš dalies- patirtų traumų. Dėl esamos patologijos (regėjimo sutrikimų dėl glaukomos ir kataraktos, padidėjusio kraujospūdžio, kojų venų varikozės, trauminių pažeidimų - žasto išnirimo ir daugybinių šonkaulių lūžių, prostatos hiperplazijos, peties sąnario artrozės, inkstų patologijos) akivaizdu, kad žmogui yra sunku atlikti elementarius, būtinus kasdienio gyvenimo veiksmus. Tuo tarpu ieškovė siūlo atsakovui gyvenamąją patalpą, esančią apie 15 kilometrų nuo miesto centro, be to, siūloma patalpa yra ketvirtajame daugiabučio namo aukšte. Suprantama, kad esant tokioms aplinkybėms, kyla klausimas dėl atsakovo galėjimo išgyventi apskritai.
12. Ieškovė atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas nepagrindė nei vienos CPK 285 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl ko teismas nebūtų galėjęs (tuo labiau esant ieškovės reikalavimui) priimti sprendimo už akių. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, net ir nustačius, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo dėl svarbių priežasčių, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo. Pažymėtina, kad atsakovo išdėstyti subjektyvūs, įrodymais nepagrįsti paaiškinimai nesudaro pagrindo padaryti išvadai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. sprendimas ir 2018 m. sausio 31 d. nutartis priimti teismui objektyviai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, bei ieškovės reikalavimų pagrįstumą ir proporcingumą.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
16. Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai, ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo.
17. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo ir sprendimo už akių priėmimo teisėtumo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį

18. Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2017 m. balandžio 13 d. ieškiniu prašė  iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš buto, esančio S.Fino g. 5-2, Vilniuje, įpareigoti atsakovą sudarytą su ieškove savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir pasirašyti buto perdavimo – priėmimo aktą, bei įpareigoti atsakovą į šias patalpas įsikelti. Taip pat priteisti 182,56 Eur skolą už būsto nuomą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį priėmė nagrinėti ir 2017 m. balandžio 21 d. išsiuntė juos kartu su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). 2017 m. gegužės 4 d. dokumentai grįžo neįteikti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, todėl atsakovo prašymu 2017 m.  gegužės 5 d. atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Teismo pranešime buvo nurodoma, kad atsakovas turi pateikti atsiliepimą į ieškinį per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo jam dienos, tačiau iki 2017 m. balandžio 20 d. teisme atsakovo atsiliepimas į ieškinį gautas nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos argumentu, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl šalies pareiškime nurodytų įrodymų galimos įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

19. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – nusprendė iškeldinti atsakovą V. J. B. su jam priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir pasirašyti buto perdavimo – priėmimo aktą, išieškoti iš atsakovo ieškovės naudai 182,56 Eur įsiskolinimą už būsto nuomą, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 182,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir valstybės naudai - 77 Eur žyminį mokestį. Atsakovas teismui pateikė pareiškimą dėl minėto teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė jį patenkinti, t.y. sprendimo už akių nepanaikino ir bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujino.
20. Apelianto nuomone, tokia teismo nutartis neteisėta ir sprendimas už akių turi būti panaikintas. Atsakovas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad patalpos, esančias (duomenys neskelbtini), yra tinkamos gyventi, o apie remonto ekonominį tikslingumą turėtų spręsti pats nuomininkas, o ne ieškovė, aktu konstatavusi, kad bute netvarkinga elektros instaliacija, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai pažeisti korozijos, o durys ir mediniai langai nesandarūs. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka ir daro išvadą, kad jie neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.
21. Iš bylos duomenų matyti, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Minėtos patalpos nėra atsakovo nuosavybė, kuris, gyventojų registro duomenimis, yra deklaravęs jose savo gyvenamąją vietą. 2001 m. birželio 4 d. UAB „Šnipiškių ūkis“ ir atsakovas sudarė Gyvenamųjų patalpų (bendrabučio) nuomos sutartį Nr.166 (toliau – sutartis), kuria nuomotojui buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė turi pareigą, kaip patalpų savininkė, užtikrinti atsakovui suteikiamų patalpų saugumą ir tvarkingumą (CK 6.581 str., CK 6.485 str.).
22. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija sprendžia, ar būstą pripažinti netikslingu remontuoti. Ši minėtos komisijos kompetencija įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-2383 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijų nuostatų 6.1 punkte. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisijos 2016 m. vasario 18 d. apžiūros akto Nr. A16-242/16 (2.1.37-SR3), patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka reikalavimų, joms būtinas pilnas vidaus remontas, kuris ekonomiškai nėra tikslingas, nes namas, kuriame yra atsakovui nuomojamos patalpos, pastatytas dar 1940 m., jo nusidėvėjimas siekia 70 proc. Taip pat, apžiūros akte aiškiai nurodoma, kad patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), remontuoti yra ekonomiškai netikslinga, nes jose netvarkinga elektros instaliacija, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai pažeisti korozijos, nesandarūs mediniai langai ir ėjimo durys, krosnis netinkama kūrenimui.
23. Atsakovas atskirajame skunde remiasi UAB „Žirmūnų būstas“ 2017 m.  rugpjūčio 14 d. raštu dėl informacijos apie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būklę. Tačiau atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad šis raštas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo argumentus apie būsto, esančio (duomenys neskelbtini), būklę, nes šiame rašte nurodoma bendra pastato būklė, o ne konkrečių patalpų, kuriose gyvena atsakovas būklė. Minėtas raštas nepaneigia kompetentingos savivaldybės institucijos komisijos akte konstatuotų aplinkybių apie patalpų būklę.
24. Atsižvelgiant  į tai, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde nurodyti argumentai ir įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo byloje, yra laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, Vilniaus apygardos teismas

n u t a r i a:

atsakovo V. J. B. atskirąjį skundą atmesti.  

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                    Rūta Veniulytė - Jankūnienė