Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. A2.6.-7551-961/2014

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06974-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

dalyvaujant J. M.,

išnagrinėjusi J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nebausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini),

administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

J. M. 2014-06-12, apie 17.11 val. Vilniuje, Žirmūnų g. 2, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumas (1,65 promilės, paklaida ± 1,7 %), t.y. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Pažeidimas įrodytas J. M. paaiškinimu, kad vartojo alkoholį po darbo, negalvojo, kad tiek įpūs. Išgėrė visai nedaug, tik gurkšnį, tačiau dirba siurblinėje, tai irgi turėjo įtakos apsvaigimui. Dėl pažeidimo labai gailisi; administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimo esmė; asmens blaivumo testo duomenimis, kad J. M. 2014-06-12, 18.33 buvo nustatytas 1,65 promilės girtumas, bei alkotesterio patikros sertifikatu Nr. 151996; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; tarnybiniu pranešimu, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, nuvykus į įvykio vietą, bendraujant su Audi automobilio vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jam alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumas laipsnis; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. 

J. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. M. prašo skirti jam didesnę baudą, tačiau neatimti teisės vairuoti, kadangi jis dirba keliuose darbuose, o be automobilio negalės tinkamai atlikti darbo. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Taip pat kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013). Vertinant galimybę neskirti J. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo visų pirma atsižvelgtina į tai, kad buvo padarytas vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklėse nustatytų pažeidimų ir tokių pažeidimų prevencija yra vienas aktualiausių visuomenės saugumo interesų. Be to, nors J. M. galiojančių nuobaudų neturi, tačiau 2012 m. jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam (0,90 promilės). Šį kartą jam nustatytas jau vidutinis neblaivumo laipsnis, ir tai nesudaro pagrindo svarstyti dėl švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimo ar nuobaudos netaikymo. Taip pat, nors J. M., kaip nurodo, dirba keliuose darbuose ir jam reikalinga transporto priemonė, teismas pažymi, kad šiuo atveju būtent J. M. yra atsakomybėn traukiamas asmuo ir specialiosios teisės atėmimo sukeliami nepatogumai (papildomos laiko sąnaudos, piniginių išlaidų padidėjimas ar pajamų sumažėjimas ir pan.) yra jo neatsakingo elgesio pasekmė – įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Taigi, bet kurios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl J. M. dėl nuobaudos galimai padidėjusios išlaidos ar laiko sąnaudos siekiant tinkamai vykdyti darbo funkcijas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatos. Kitų aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kad visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, – byloje nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į J. M. asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nevengė atsakomybės), į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (ATPK 20 str., 30 str., 302 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

J. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 2 000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad:

• teisė vairuoti transporto priemones laikoma atimta nuo šio nutarimo priėmimo dienos;
• bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banke Swedbank esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                          Ilona Mateikienė