Civilinė byla Nr. 2-626-241/2017

Proceso Nr. 2-58-3-00401-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2017 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugila“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-398-856/2017 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugila“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Šiaulių skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Saugila“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė UAB „Saugila“ pažeidinėja valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnyje numatytų pareigų. 2016 m. lapkričio 1 d. atsakovės skola buvo 4 323,83 Eur, iš jų 3 973,61 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 259,22 Eur delspinigių. Ieškovas taikė visas numatytas sankcijas bei ėmėsi priemonių skolai išieškoti, tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. iki lapkričio 2 d. kredito įstaigos iš atsakovės sąskaitos lėšų nepervedė. Ieškovo nuomone, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Saugila“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „OPEK“.
3. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo įpareigota pateikti teismui Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus apie atsakovės finansinę padėtį. Teismo procesiniai dokumentai, siųsti atsakovei ieškinyje nurodytu jos buveinės adresu, grįžo neįteikti. Pakartotinai siųsti dokumentai buvo įteikti atsakovės vadovui, tačiau teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Atsakovės vadovas teikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, prašymą grįsdamas tuo, kad negavo informacijos apie  bylos nagrinėjimą, o reikalaujamų dokumentų nepateikė dėl įmonės finansininkės atostogų.  Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės finansininkė atostogavo iki 2016 m. gruodžio 14 d., todėl sprendė, kad atsakovė turėjo visas galimybes pateikti teismui jos mokumą pagrindžiančius dokumentus. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytą aplinkybę apie taikų ginčo ir skolos mokėjimo išdėstymo susitarimą su ieškovu.
4. Iš byloje esančių duomenų ir viešų registrų teismas nustatė, kad finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 ir 2015 metus juridinių asmenų registrui atsakovė neteikė, pagal 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenis atsakovės į balansą įrašyto turto vertė 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 1 171 988 Lt (339 431 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 894 787 Lt (259 148 Eur), 2013 m. įmonė patyrė 225 498 Lt (65 309 Eur) nuostolių, nekilnojamojo turto atsakovė neturi, turimai transporto priemonei įregistruotas draudimas dalyvauti viešajame eisme.
5. Teismas konstatavo atsakovės prievolių tiek ieškovui, tiek valstybės biudžetui nevykdymą, nustatė, kad atsakovės skola ieškovui 2017 m. sausio 2 d. yra 4 310,71 Eur, o valstybės biudžetui 2016 m. lapkričio 1 d.  – 3 698,32 Eur, todėl sprendė, kad bendra 8 009,03 Eur atsakovės skola socialinio draudimo ir valstybės biudžetams yra pradelsta.   
6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, todėl vadovaudamasis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, 4 straipsnio 3 punktu, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu iškėlė atsakovei bankroto bylą. Vadovaudamasis ĮBĮ nustatytais reikalavimais, teismas paskyrė atsakovės bankroto administratorių.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė niekaip nebuvo informuota apie bankroto bylos nagrinėjimą. Ieškovas nepranešė nei apie susidariusią skolą, nei apie ketinimus inicijuoti bankroto bylos procesą, nei apie teismui pateiktą procesinį dokumentą, nors iš juridinių asmenų registro žinojo atsakovės buveinės registracijos vietą ir jos vadovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).  Todėl buvo pažeistos bankroto bylos inicijavimo procesą reglamentuojančios teisės normos, kurių laikymasis būtų užtikrinęs atsakovės teisę bei galimybę imtis priemonių taikiai susitarti dėl skolos padengimo.
2. Teismui buvo pateikti įrodymai apie atsakovės kreipimąsi į ieškovą su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį išdėstant skolos sumokėjimą, tačiau teismas į tokius atsakovės bandymus nereagavo, nors turėjo pareigą dėti pastangas, kad byla būtų baigta taikiai. Turėdamas atsakovės pateiktus įrodymus ir matydamas, kad ieškovas nesilaikė atsakovės informavimo apie bankroto bylos iškėlimą inicijavimo tvarkos, teismas turėjo atidėti procesinio sprendimo priėmimą iki ieškovės pateiks atsakymą į atsakovės siūlymą susitarti taikiai. Dėl šių priežasčių buvo suvaržyta atsakovės teisė imtis priemonių gera valia padengti skolą arba susitarti dėl jos mokėjimo tvarkos. Esant tokiai situacijai buvo neteisėtai suvaržytos atsakovės galimybės likviduoti skolą iki ieškovo kreipimosi į teismą, o ieškovo ketinimai sudaryti taikos sutartį liko neįvertinti. Apeliantės manymu, bankroto byla jai buvo iškelta per anksti, nepakankamai įsitikinus jos nemokumo faktu, ir dėl to nutartis yra neteisėta. 
8. Atsiliepime ieškovas prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (8.1) S-30918 atsakovė buvo informuota, kad įmonei nevykdant Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytų pareigų ir nemokant valstybinio socialinio draudimo įmokų ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė į tai nereagavo, skolos nesumokėjo. Ieškovas registruotu paštu išsiuntė atsakovei 2016 m. lapkričio 3 d. raštą dėl ieškinio teismui padavimo ir pridėjo ieškinio kopiją. Tai paneigia skundo argumentus apie bankroto bylos inicijavimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą. Šių skundo argumentų neatitikimą tikrovei paneigia ir faktas, kad teismui pateiktame 2017 m. sausio 5 d. prašyme dėl galimybės sudaryti mokėjimo grafiką atsakovės vadovas nurodė apie skolos dalies sumokėjimą. Tai rodo, kad apie skolą valstybinio socialinio draudimo biudžetui atsakovei buvo žinoma ir ieškovo pranešimai jai buvo įteikti. Atsakovas ignoravo ieškovo 2017 m. sausio 9 d. rašte nurodytą reikalavimą pateikti papildomus dokumentus mokėjimo grafiko sudarymui. Nors atsakovės vadovas ir inicijavo taikų ginčo išsprendimą, tačiau ignoravo tolimesnę jo seką.
2. Ieškovo ikiteisminiai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti juridinių asmenų registre nurodytu jos buveinės registracijos adresu, kurį atsakovės vadovas nurodo ir prašyme ieškovui, ir atskirajame skunde. Todėl teiginiai, kad ieškovo pranešimai ir teismo procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti, neatitinka tikrovės. 
3. Ieškovas, inicijuodamas bankroto bylos iškėlimą atsakovei, nurodė visas aktualias aplinkybes, patvirtinančias atsakovės finansinių įsipareigojimų nevykdymą.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apeliantei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą argumentams pagrįsti ieškovas pridėjo atsakovės 2017 m. sausio 5 d. prašymo atidėti bankroto bylos iškėlimą iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir sudaryti skolos mokėjimo grafiką, 2017 m. sausio 9 d. ieškovo atsakymo į atsakovės prašymą atidėti įmokų mokėjimą ir 2017 m. sausio 5 d. mokėjimo patvirtinimo apie 200 Eur sumokėjimą kopijas (93-95 b. l.). Atsakovės 2017 m. sausio 5 d. prašymo atidėti bankroto bylos iškėlimą iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir sudaryti skolos mokėjimo grafiką bei 2017 m. sausio 5 d. mokėjimo patvirtinimo apie 200 Eur sumokėjimą kopijos yra byloje ir sudaro bylos medžiagą (60-62 b. l.), todėl pakartotinis šių įrodymų priėmimo klausimas nesvarstytinas. Ieškovo 2017 m. sausio 9 d. atsakymo į atsakovės prašymą atidėti įmokų mokėjimą priėmimas neprieštarauja CPK 314 straipsnio nuostatoms, šis dokumentas išduotas po skundžiamos nutarties priėmimo, apie šio rašto egzistavimą atsakovei yra žinoma, todėl ieškovo pateiktas naujas įrodymas priimamas ir bus vertinamas su kitais byloje esančių įrodymais, pasisakant dėl atsakovės skundo argumentų, susijusių su galimybės baigti ginčą taikiai suvaržymu.

              Dėl bylos esmės

11. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė apeliantei bankroto bylą dėl nemokumo. Įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
12. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės nemokumo padarė remdamasis 2013 metų finansinės atskaitomybės duomenimis, informacija iš nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registrų. Teismas konstatavo, kad jau 2013 metais atsakovė veikė nuostolingai (patyrė 225 498 Lt (65 309 Eur) nuostolių), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (894 787 Lt (259 148 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (1 171 988 Lt (339 431 Eur), finansinės atskaitomybės už 2014 ir 2015 metus juridinių asmenų registrui neteikė, nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, turimo kilnojamojo turto (transporto priemonės) naudojimas uždraustas, atsakovė yra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės turimu turtu ir įsipareigojimais, bei padarė teisingą išvadą, kad įmonei keltina bankroto byla. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir nepateikė duomenų, paneigiančių tokių teismo išvadų pagrįstumą, ir savo mokumo neįrodinėja. Byloje esantys duomenys apie skundžiamos nutarties priėmimo dieną atliktą dalinį mokėjimą ieškovui (62 b. l.), teismo išvadų dėl atsakovės nemokumo nepaneigia.
13. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo redakcija), 123 punkte reglamentuota, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį turi visuotinis akcininkų susirinkimas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Apeliantės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl jos eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame turi būti tvirtinamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, turi įvykti kasmet iki balandžio 30 d.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantė Juridinių asmenų registrui iki šiol nėra pateikusi 2014 ir 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, nors tokią pareigą privalėjo įvykdyti atitinkamai iki 2015 m. gegužės 30 d. ir iki 2016 m. gegužės 30 d. Paskutiniai Juridinių asmenų registrui 2014 m. gegužės 30 d. pateikti finansinės atskaitomybės duomenys yra už 2013 metus. Minėta, kad 2014 ir 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovė nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl darytina išvada, kad finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas nei Juridinių asmenų registrui, nei teismui rodo apeliantės siekį neatskleisti tikrosios savo finansinės padėties.
15. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji nebuvo informuota apie susidariusią skolą, apie ieškovo ketinimus inicijuoti bankroto bylos procesą, apie teismui pateiktą ieškinį, apie bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą teisme. Todėl apeliantės teigimu, buvo pažeistos bankroto bylos inicijavimo procesą reglamentuojančios teisės normos, kurių laikymasis būtų užtikrinęs atsakovės teisę bei galimybę imtis priemonių taikiai susitarti dėl skolos padengimo Su tokiais skundo argumentais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
16. Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nu pranešimo įteikimo dienos. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kreditorius privalo pateikti įmonei pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus.
17. Pažymėtina, kad pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Taigi, juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Pareiga pranešti apie apeliantės buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent apeliantei (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovui arba pirmosios instancijos teismui apeliantė būtų nurodžiusi kitą procesinių dokumentų įteikimo jai adresą. Priešingai, kaip matyti iš nagrinėjamo atskirojo skundo, jame apeliantė nurodo tą patį registruotos buveinės adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo jai buvo siųsti ieškovo pranešimai apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo bei pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai su įpareigojimu pateikti bankrutuojančios įmonės finansinius dokumentus (3-5, 17-18, 22-23 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui nepavykus įteikti atsakovei procesinių dokumentų jos registruotos buveinės adresu, procesiniai dokumentai pakartotinai buvo siunčiami įmonės registruotos buveinės adresu (24,48 b. l.), todėl laikytini tinkamai įteiktais (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas procesinius dokumentus atsakovei siuntė ir juridinių asmenų registre nurodytu jos vadovo L. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kurie po pakartotinio išsiuntimo buvo įteikti adresatui (26, 49-50 b. l.). Apie bylos iškėlimą teisme atsakovei buvo žinoma, nes ji reiškė prašymus  atidėti jos nagrinėjimą (51, 58-59 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantei buvo tinkamai pranešta ir neabejotinai buvo žinoma apie ieškovo inicijuotą bankroto bylos jai iškėlimą, todėl konstatuoti ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalių pažeidimą nėra pagrindo.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą bankroto bylos iškėlimo jai ikiteisminį procesą ir teisminį nagrinėjimą. Apeliantės argumentai, kad jai buvo apribota galimybė baigti ginčą taikiai ir susitarti su ieškovu dėl skolos mokėjimo išdėstymo yra visiškai nepagrįsti. Bylos duomenys liudija, kad apeliantė kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl mokėjimo grafiko sudarymo ir į teismą, antrą kartą prašydama atidėti bylos nagrinėjimą dėl galimybės ginčą baigti taikiai (54, 58-62 b. l.). Ieškovo atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą pateikti duomenys liudija, kad susitarimas dėl skolos išdėstymo nebuvo pasiektas, nes atsakovė pagal ieškovo reikalavimą nepateikė papildomų dokumentų mokėjimo grafikui sudaryti (93 b. l.). Galimybės pasirašyti su ieškovu skolos mokėjimo išdėstymo sutartį apeliantė neišnaudojo ir iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios nepateikė įrodymų apie tokio susitarimo sudarymą.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, kad teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės finansinės atskaitomybės ir kitus duomenis, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                          Danutė Gasiūnienė