Baudžiamoji byla Nr. 1-899-919/2016

Teisminio proceso Nr.01-1-11949-16-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.19.3.; 2.3.6.4.6.; 2.10.2.7.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajai D. G., kaltinamosios gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, laiduotojui A. G., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

D. G. 2016-03-12 apie 21.05 val. K. Petrausko ir Vydūno al. sankryžoje, Kaune, norėdama išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sėdėdama tarnybiniame automobilyje „Nissan Navara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame policijos skiriamaisiais ženklais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliams R. U. ir T. Š., siūlė kyšį, nenurodydama konkrečios sumos, po to jį davė padėdama vieną 50 eurų nominalo kupiūrą ant daiktadėžės, esančios tarp priekinių sėdynių, siekdama papirkti valstybės tarnautojus davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d.

D. G. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino ir nurodė, kad nesupranta kodėl taip padarė, kadangi pamačiusi privažiuojančią policijos mašiną su švyturėliais išsigando. Paaiškino, kad tai pirmas kartas jos gyvenime, daugiau kyšio niekam neduos. Prašo atleisti ją pagal laidavimą ir perduoti sutuoktinio atsakomybei.

Be kaltinamosios D. G. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo V. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities VPK 2016-03-12 apie 21.27 val. gautas patrulinės tarnybos pareigūno r.š. 422 pranešimas, kad Kauno m., K. Petrausko g. ir Vydūno al. sankryžoje buvo bandyta papirkti policijos pareigūnus. Nustatyta, kad 2015-03-12 apie 21.05 vai. Kauno apskr. VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliai T. Š. ir R. U. dirbdami r.š. 422 ir vairuodami tarnybinį automobilį „Nissan Navara“ v.n. (duomenys neskelbtini) Kauno m., K. Petrausko g. ir Vydūno al. sankryžoje sustabdė automobilį „Renault 19“ v. n. (duomenys neskelbtini) kuris pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Automobilį vairavo pil. D. G., gim. 1971 m., kuri siekdama, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniame automobilyje pasiūlė pareigūnams susitarti, o įspėta, kad dėl papirkimo gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, vis tiek ant daiktadėžės, esančios tarp tarnybinio automobilio priekinių sėdynių, padėjo vieną penkiasdešimties eurų kupiūrą Nr. S58652149498 (b.l. 4);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. U. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-03-12 21.05 val. dirbant kartu su vyr. patruliu T. Š., tarnybiniu automobiliu „Nissan Navara“ v.n. (duomenys neskelbtini) Kaune, K. Donelaičio g. ir Parodos g. sankryžoje, kuri yra reguliuojama šviesoforais, pastebėjo automobilį „Renault 19“ v.n. (duomenys neskelbtini) važiuojant degant raudonam šviesoforo signalui. Minėtą automobilį stabdė įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius. „Renault“ automobilis sustojo netoli K. Petrausko g. ir Vydūno al. sankryžos. Tada jis nuėjo prie sustabdyto automobilio vairuotojo, kurį, paėmęs dokumentus, atsivedė į tarnybinį automobilį. „Renault 19“ vairavo D. G., gim. 1971 m. Jai surašė ATP protokolą. Berašant D. G. pasiūlė susitarti. Ją įspėjo apie gresiančią atsakomybę dėl bandymo papirkti, tačiau ji padėjo 50 eurų kupiūrą ant daiktų dėtuvės, esančios tarp priekinių sėdynių. Jie pasakė, kad ji sulaikoma dėl bandymo papirkti pareigūnus ir apie tai informavo Kauno apskr. VPK budėtoją (b.l. 12);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. U. tarnybiniame pranešime (b.l. 13);

- tarnybinio automobilio „Nissan Navara“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas automobilis, kuriame įtariamoji D. G. ant daiktadėžės, esančios tarp priekinių sėdynių, padėjo vieną 50 eurų kupiūrą Nr. S58652149498, kuri apžiūros metu buvo išimta (b.l. 5-11);

- įtariamosios D. G. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad sutinka būti apklausiama po 22 valandos ir nori paaiškinti, kad ji važiavo automobiliu „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Donelaičio gatve link Parodos gatvės. Važiuodama nepastebėjo, kad dega raudonas šviesoforo signalas, todėl jį pravažiavo ir pakilo į Parodos gatvę, o jai privažiavus K. Petrausko ir Vydūno al. sankryžą ją sustabdė policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Jai sustojus policijos pareigūnas paaiškino, kad ji pravažiavo raudoną šviesoforo signalą ir pakvietė eiti į tarnybinį automobilį protokolui už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Ji įsėdo į tarnybinio automobilio galinę sėdynę, prašė, kad pareigūnai nerašytų protokolo, tačiau pareigūnai vis tiek rašė. Tada ji padėjo tarp priekinių sėdynių vieną 50 eurų banknotą už tai, kad pareigūnai nerašytų protokolo. Pareigūnai net du kartus ją perspėjo, kad kyšio davimas yra nusikaltimas, tačiau ji buvo strese, susinervinus ir vis tiek padėjo pinigus. Tada pareigūnai pasakė, kad ji yra sulaikoma už pareigūnų papirkimą. Dėl savo elgesio labai gailisi, yra neteista ir sveika (b.l. 35);

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Kaltinamosios D. G. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 4 d..

Pagal BK 227 str. 4 d. atsako asmuo, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji D. G. 2016-03-12 apie 21.05 val. K. Petrausko ir Vydūno al. sankryžoje, Kaune, norėdama išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sėdėdama tarnybiniame automobilyje „Nissan Navara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame policijos skiriamaisiais ženklais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliams R. U. ir T. Š., siūlė kyšį, nenurodydama konkrečios sumos, po to jį davė padėdama vieną 50 eurų nominalo kupiūrą ant daiktadėžės, esančios tarp priekinių sėdynių, siekdama papirkti valstybės tarnautojus davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas D. G. pripažinti kalta padarius BK 227 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiama kaltinamoji išreiškė norą būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamosios sutuoktinis A. G. prašė atleisti D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jam pagal laidavimą. Mano, kad jis gali daryti jei gerą įtaką.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad D. G. padarė baudžiamą nusižengimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad ji anksčiau nėra teista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, reali turtinė žala nusikalstama veika nėra padaryta, yra laiduotojo prašymas atleisti ją pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji D. G. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 4 d. perduodant ją pagal laidavimą sutuoktinio A. G. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 4 d., nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamosios sutuoktiniu galima pasitikėti kaip laiduotoju, nes jis gyvena kartu su kaltinamąja, kartu augina vaiką, neteistas, nebaustas, dirba. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

Daiktiniai įrodymai – 50 eurų nominalo kupiūra, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina valstybės nuosavybei (BK 72 str. 1 d., 2 d.).

Kauno apylinkės teisme 2016-03-15 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2895, kurioje nurodyta, kad advokatė A. R. Medišauskienė šioje byloje teikė antrinę teisinę pagalbą D. G., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamosios D. G..

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažintos D. G.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

n u s p r e n d ė :

D. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 str. pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-899-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti D. G., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ja nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktinius įrodymus - 50 eurų nominalo kupiūrą Nr. S58652149498, paimtą 2016-03-14 dienos kvitu Nr. 003699, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                       Aurelijus Rauckis