Civilinė byla Nr. e2-157-538/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00028-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.4; 2.6.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

sekretoriaujant D. K.,

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatams R. K., A. Š.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dognus“ atstovams advokatams L. L., A. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS BluOr bank ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Dognus“, ribotos atsakomybės bendrovei „Nevskoe“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančiai ir likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, SIA AOC Invest dėl reikalavimo perleidimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. kovo 15 d. tarp OOO „Nevskoe“ ir UAB „Dognus“ sudarytą reikalavimo perleidimo susitarimą; taikyti restituciją, t. y. įpareigoti atsakovę OOO „Nevskoe“ grąžinti atsakovei UAB „Dognus“ visas pagal 2022 m. kovo 15 d. reikalavimo perleidimo susitarimą gautas lėšas; ieškovo AS BluOr Bank naudai iš atsakovų UAB „Dognus“ ir OOO „Nevskoe“ solidariai priteisti visas ieškovo AS BluOr Bank byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodo, kad atsakovas ir Pradinis kreditorius OOO „Nevskoe“ 2022 m. kovo 15 d. sudarė ginčijamą Susitarimą. S. P. kreditoriaus vardu pasirašė Pradinio kreditoriaus bendrovės vadovas A. D.. 2022 m. gegužės 9 d. pranešimu atsakovas informavo skolininką apie atliktą reikalavimo teisių perleidimą. Vos už keleto dienų po Susitarimo sudarymo - 2022 m. gegužės 12 d. atsakovas Vilniaus apygardos teismui pateikė actio Pauliana ieškinį, kurio pagrindu iškelta byla. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo bendrovė iki šiol yra de facto valdoma tikrojo ir galutinio naudos gavėjo R. F. piliečio A. D., kuris tuo pačiu yra ir Pradinio kreditoriaus vadovas, o atsakovo dalyviais ir vadovais viešai skelbiami asmenys yra statytiniai, kurie atsakovo valdymo klausimais vykdo galutinio naudos gavėjo A. D. sprendimus. Viešai internete yra prieinama daug publikacijų, kuriose broliai A. D. ir D. D. nurodomi tarp įtakingiausių Rusijos asmenų, įskaitant tuos, kuriems taikomos E. S. tarptautinės sankcijos. ,,D. G.“ bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) naudodama savo žemę, įdarbindama kalinius ir gamindama šiai tarnybai skirtus produktus. A. D. anksčiau buvo Kaliningrado srities Dūmos deputatas (išrinktas 2000 m.) ir Kaliningrado srities D. A. politikos ir žemės ūkio paskirties žemės komiteto pirmininko pavaduotojas. esamoje situacijoje, esant pritaikytoms E. S. tarptautinėms sankcijos šalies agresorės subjektams, finansinėms įstaigoms. Pradinis kreditorius neturi jokių galimybių gauti susijusioje byloje pareikštu actio Pauliana ieškiniu reikalaujamu lėšų iš Lietuvoje ar Latvijoje registruotu subjektu, todėl dirbtinai, suklastojant Susitarimą sukūrė schemą, kaip apeiti bankiniam sektoriui taikomas tarptautines sankcijas, užtikrinant galimybę Pradiniam kreditoriui per visiškai kontroliuojamą Lietuvoje registruotą juridinį asmenį reikšti reikalavimus ir/ar ateityje galimai vykdyti išieškojimą. Atsakovas 2021 metų pabaigoje balanse apskaitė daugiau nei šešių su puse milijono vertės turtą, nors faktiškai atsakovas tokio turto neturėjo, t. y. visas apskaitomas turtas de facto priklausė ne Atsakovui ir buvo skirtas perparduoti. Grąžinus skolas tiekėjams, atsakovo turto vertė būtų padidėjusi santykinai nežymiai. Tai reiškia, kad atsakovas faktiškai neturėjo finansinės galimybės įsigyti iš Pradinio kreditoriaus 5 477 934,70 Eur vertės finansinio reikalavimo į Skolininką ir už tokį reikalavimą sumokėti kainą, kuri būtų bent panaši į perimamo reikalavimo vertę. Ieškovo turimomis žiniomis, sudarydami ginčijamą Susitarimą, kuriuo perleista iš Pirkimo sutarties kylanti reikalavimo teisė, nei atsakovas, nei Pradinis kreditorius Pirkimo sutarties 10.6 punkte nustatyta tvarka neinformavo Skolininko apie ketinimą perleisti reikalavimo teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste- CK) 6.101 straipsnio l dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Akivaizdu, jog šiuo atveju reikalavimo teisės į Skolininką, kylančios iš Pirkimo sutarties perleidimas Atsakovui, pažeidžiant Pirkimo sutarties 10.6 punkto nuostatą, draudžiančią reikalavimo perleidimą be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo, taip pat pažeidė ir imperatyvią CK 6.101 straipsnio l dalies normą. Šie imperatyvių įstatymo ir Pirkimo sutarties nuostatų pažeidimai sudaro įstatyme įtvirtintą pagrindą pripažinti Susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Ieškovo vertinimu, šiame ieškinyje aprašytos faktinės aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai taip pat leidžia teigti, kad atsakovo ir Pradinio kreditoriaus sudarytas Susitarimas yra apsimestinis sandoris. Turimi duomenys leidžia spręsti, kad Pradinis kreditorius neturėjo tikslo perleisti reikalavimo teisę atsakovui, o iš tikrųjų atsakovas tėra laikinas reikalavimo teisės turėtojas tol, kol dėl taikomų E. S. sankcijų Pradinis kreditorius neturi galimybės pats savo vardu vesti teisminių procesų ar išieškojimų Lietuvoje ar Latvijoje. Įvertinus tai, kad Susitarimu iš tikrųjų siekiama apeinant E. S. tarptautines sankcijas įgalinti Pradinį kreditorių tęsti skolos išieškojimo iš Skolininko veiksmus, mano, jog apsimestiniu Susitarimo sandoriu yra siekiama paslėpti tikrąjį pavedimo sandorį, t. y. sandorį, kuriuo Pradinis kreditorius įgaliojo atsakovą už Pradinį kreditorių atlikti teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio l dalis). Susitarimo 1.2 punktu iš vienos pusės Pradinis kreditorius neva perdavė savo reikalavimo teisę atsakovui, tačiau iš kitos pusės Pradinis kreditorius pasiliko sau teises pilnai veikti tiesiogiai, tačiau neva atsakovo naudai. Tokia sąlyga yra teisiškai nelogiška, nes reikalavimą perleidęs asmuo įprastai nebesirūpina perleisto reikalavimo išieškojimu, o jį perimantis asmuo pats prisiima reikalavimo išieškojimo riziką. Ieškovo įsitikinimu, tokia Susitarimo sąlyga aiškiai parodo susitarimo, kaip sandorio, apsimestinumą, nes atskleidžia, kad Susitarimu nėra siekiama realiai atsakovui perleisti reikalavimo teises, o tik siekiama sukurti teisinį pagrindą atsakovui, kuriam netaikomi jokie E. S. tarptautinių sankcijų ribojimai, ,,surinkti“ iš Skolininko išieškotas lėšas, vėliau, atsiradus teisinėms galimybėms, jas grąžinti Pradiniam skolininkui. Teigia, kad  Susitarimas akivaizdžiai sudarytas siekiant apeiti E. S. tarptautinių sankcijų taikomus apribojimus, nes net Pradiniam kreditoriui veikiant savo iniciatyva, visi mokėjimai turėtų būti vykdomi atsakovo naudai, nes Pradiniam kreditoriui dėl R. F. bankiniam sektoriui pritaikytų tarptautinių sankcijų priimti mokėjimus iš Lietuvoje ar Latvijoje registruotų subjektų yra galimai neįmanoma. Ieškovo vertinimu, nurodyti argumentai įrodo, kad atsakovo ir Pradinio kreditoriaus sudarytas Susitarimas yra apsimestinis sandoris, kuris yra pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio). Įvertinus tai, kad ginčijamas Susitarimas sudarytas 2022 m. kovo 15 d., t. y. jau prasidėjus R. F. sukeltam karui Ukrainoje ir E. S. valstybėms pradėjus taikyti tarptautines sankcijas R. F. piliečiams ir įmonėms, bankiniam sektoriui, ieškovas prašo šioje civilinėje byloje įvertinti, ar Susitarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojančioms tarptautinėms sankcijoms ir ar Susitarimas neprieštarauja TSĮ nuostatoms. Ieškovo įsitikinimu, Lietuvos Respublikoje galiojančioms E. S. tarptautinėms sankcijoms prieštaraujantis sandoris inter alia pripažintinas negaliojančiu ir pagal CK 1.81 straipsnį kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gera moralei.

3.       Atsakovė UAB „Dognus“ su ieškiniu nesutinka.

4.       Nurodo, kad ieškovas neturi suinteresuotumo ginčo teisiniais santykiais, todėl apskritai neturi teisės ginčyti Susitarimo. Ieškovas teigdamas, kad ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta turint tikslą išvengti ikiteisminio tyrimo nustatytų apribojimų, turėjo pareigą įrodyti, kokie teisėti interesai, egzistavę ginčijamo sandorio sudarymo metu, buvo pažeisti. Aplinkybė, kad po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, atsakovė UAB „Martyno investicijų valdymas“ įsigijo atsakovės UAB „Deimgvida“ akcijas taip pat neturi jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms bei nedaro sandorio niekiniu ir negaliojančiu ar tariamu. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo pažeisti ar galėjo būti pažeisti būtent ieškovo teisės ir teisėti interesai. Ieškovo nurodytos prielaidos, kad sandoris gali būti niekiniu, nėra susijusios su ieškovo teisėmis. Šioje byloje sandorio pripažinimas niekiniu ex officio prieštarautų teisminio suinteresuotų asmenų civilinių teisių gynimo tikslui. Ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo dėl Susitarimo sudarymo, jo vykdymo. Dėl to, vadovaujantis suformuota teismų praktika, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas savarankišku CPK 5 straipsnio pagrindu. Iki šios dienos Skolininkas (jo nemokumo administratorius) niekada neginčijo ir neginčija Susitarimo nei dėl jo tariamo prieštaravimo Pirkimo-pardavimo sutarties 10.6 p. nuostatai, nei jokiu kitu pagrindu. Skolininkui pačiam, kaip Pirkimo-pardavimo sutarties šaliai, kurios valia įtvirtinta Pirkimo-pardavimo sutarties 10.6. p. nuostata, neginčijant ir neturint jokių pretenzijų dėl Susitarimo sudarymo teisėtumo, teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti Sutarties nuostatų pažeidimo pagal trečiojo asmens (ieškovo) reikalavimą, nes jis tam neturi teisinio suinteresuotumo. Dėl šios priežasties, nėra pakankamo pagrindo pripažinti Susitarimą negaliojančiu dėl CK 6.101 str. 1 d., kaip imperatyvios teisės normos CK 1.80 str. 1 d. kontekste, pažeidimo. Susitarimas nėra apsimestinis sandoris, dėl ko nėra pagrindo Susitarimą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.87 str. Atsakovo įsitikinimu, išsamiai įvertinus tiek Reglamento Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Reglamento Nr. (duomenys neskelbtini) materialines, teritorines ir laiko atžvilgiu taikymo sritis, akivaizdu, jog nė vienas iš šių teisės aktų nenumato jokių ES ribojamųjų priemonių (sankcijų) nei Pradinio kreditoriaus, nei atsakovo atžvilgiu, kurios darytų įtaką Pradinio kreditoriaus galimybėms pačiam savo vardu vesti teisminius procesus ar išieškojimus Lietuvoje ar Latvijoje bei, atitinkamai, gauti Reikalavimo patenkinimą iš Skolininko. N. P. kreditoriaus, nei atsakovo atžvilgiu nesant taikomoms jokioms ES sankcijoms, atitinkamai, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Susitarimas yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 str.), kadangi ieškovas įrodinėja vienintelį apsimestinio sandorio „tikrąjį“ tikslą – apeiti ES ribojamąsias priemones (sankcijas). Atsakovės įsitikinimu, Susitarimas yra ekonomiškai naudingas abiem šalims, be to, Reikalavimo pagrindas kyla iš žemės ūkio produkcijos sutarties vykdymo, kur Lietuvos rinkoje atsakovas turi ilgalaikes kompetencijas, dėl ko Pradinis kreditorius pasirinko būtent atsakovą, o ne kokią nors kitą skolų išieškojimo bendrovę. Nėra pagrindo laikyti Susitarimą apsimestiniu (CK 1.87 str.), kadangi tikroji Susitarimo valia ir tikslas yra atlygintinas Reikalavimo perleidimas abipusiai naudingomis sąlygomis, siekiant operatyviai atgauti bent dalį Reikalavimo sumos. Susitarimas neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl ko nėra pagrindo Susitarimą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.81 str. Nors ieškovas ieškinyje nurodo esą Susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), kadangi pažeidžia Lietuvos Respublikoje galiojančias ES ribojamąsias priemones (sankcijas), tačiau ieškovas ieškinyje nenurodo nė vienos konkrečios ES ribojamosios priemonės (sankcijos), kuri kaip nors ribotų Pradinio kreditoriaus, kaip Rusijos bendrovės, galimybes dalyvauti išieškojimo procesuose Lietuvos teismuose arba į savo sąskaitą gauti Reikalavimo patenkinimą. Mano, kad Susitarimas nepažeidžia jokių ES ribojamųjų priemonių (sankcijų), dėl ko nėra vienintelio Ieškovo įrodinėjamo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei pagrindo.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SIA AOC Invest prašo tenkinti AS BluOr Bank ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas SIA AOC lnvest naudai iš atsakovų UAB „Dognus“, OOO ,,Nevskoe“.

6.       Nurodo, kad palaiko ieškovo išsakytus argumentus, nes jie akivaizdžiai įrodo, kad UAB „Dognus“ yra OOO „Nevskoe“ savininkų, Kaliningrado milijonierių, kontroliuojamas juridinis asmuo, kurio pagalba siekiama Europos sąjungos ribose sukurti teisinį pagrindą turėti tariamai nesusijusių lėšų su Rusijos kapitalo bendrove OOO „Nevskoe“. Ieškovo ieškinyje dėstomą poziciją tvirtai pagrindžia viešai prieinama informacija iš žiniasklaidos, OOO „Nevskoe“ ir UAB „Dognus“ tinklapių akivaizdus tapatumas, Juridinių asmenų duomenys apie UAB „Dognus“ akcininkų/vadovaujančių asmenų kaitą, bei finansiniai UAB „Dognus“ duomenys. Neabejotinai piniginė reikalavimo teisė, kuri buvo perleista Susitarimu, kyla iš aptariamos prekių pirkimo - pardavimo sutarties, kuri šalims turi įstatymo galią. Atitinkamai reikalavimo teisės perleidimui turėjo būti gautas sutikimas, kurio sprendžiant iš bylos medžiagos nėra ir niekada nebuvo, todėl Susitarimas jau vien dėl šios priežasties yra neteisėtas ir naikintinas. Ieškovas savo ieškinyje labai detaliai aptarė, kodėl Susitarimas laikytinas apsimestiniu ir naikintinas CK 1.87 straipsnio pagrindu. Akivaizdu, kad Susitarimo šalys sudarant Susitarimą suderino valią siekti neva panaikinti OOO „Nevskoe“ reikalavimo teisę, tam kad lėšos galėtų būti pervestos į UAB „Dognus“. Pažymi, kad neturint Susitarimo priedo, kuriame aptariamos reikalavimo perleidimo ekonominės sąlygos, sunku įvertinti, kiek realus Susitarimas šiuo aspektu, tačiau įvertinant ieškovo pateiktą informaciją apie UAB „Dognus“ finansinę būklę, kyla pagrįstų abejonių, kad UAB „Dognus“ apskritai realiai galėtų tokį Susitarimą įgyvendinti. Akivaizdu, kad Susitarimu yra siekiama sukurti galimybę Rusijos kapitalo bendrovei OOO „Nevskoe“, kurios akcininkai iš viešai prieinamos informacijos, atvirai palaike politinę partiją „V. R.“ ir bendrauja su sankcionuotais asmenimis, gauti ir legaliai turėti piniginių lėšų E. S. ribose, tariamai su OOO „Nevskoe“ nesusijusios UAB „Dognus“ žinioje. 2022 m. lapkričio 21 d. NATO P. A. pareiškė, kad Rusija su savo dabartiniu režimu yra teroristinė valstybė, 2022 m. lapkričio 23 d. E. P. priėmė rezoliuciją, skelbiančią, kad Rusija - terorizmą remianti valstybė. Akivaizdu, kad sudarant sandorius, kuriais sukuriamas būdas apeiti finansų sektoriuje taikomas sankcijas, ribojančias mokėjimus į R. F., yra prieštaraujama gerai moralei ir viešajam interesui.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Ieškinys atmestinas.

 

Faktinės aplinkybės

7.       Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 24 d. Pradinis kreditorius RAB „Nevskoe“, kaip pardavėjas, ir Skolininkas UAB „Baltijos šalių industrinio perdirbimo centras“, kaip pirkėjas, sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kviečių pirkimo-pardavimo. Nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. Pradinis kreditorius pagal Pirkimo-pardavimo sutartį išsiuntė, o Skolininkas priėmė iš viso 21 siuntą kviečių (36 725,30 tonų), kurių vertė, remiantis Pirkimo-pardavimo sutartimi, yra 7 574 836,10 Eur. Vadovaujantis 2021 m. balandžio 28 d. papildomu susitarimu Nr. 4 prie Pirkimo-pardavimo sutarties, Skolininkas turėjo pareigą apmokėti visą sumą už faktiškai pristatytus kviečius ne vėliau nei prieš 2021 m. gruodžio 10 d., tačiau, Skolininkas šios prievolės pilnai neįvykdė, t. y. 2021 m. balandžio 23 d. Skolininkas sumokėjo Pradiniam kreditoriui  2 096 901,40 EUR, likusios kainos dalies (5 477 934,70 EUR) Skolininkas nesumokėjo Pradiniam kreditoriui. 2021 m. gegužės 24 d. Pradinis kreditorius pateikė ieškinį Grūdų ir pašarų prekybos asociacijos arbitražo teismui, arbitražo teismas tenkino Pradinio kreditoriaus reikalavimus bei iš Skolininko priteisė Pradiniam kreditoriui 5 477 934,70 EUR skolą, palūkanas. P. A. sprendimą Skolininkas jo neįvykdė. 2022 m. kovo 15 d. Pradinis kreditorius ir atsakovas UAB „Dognus“ sudarė Susitarimą, pagal kurį Pradinis kreditorius perleido atsakovui, o atsakovas įgijo reikalavimo teisę į 5 477 934,7 EUR reikalavimą Skolininko atžvilgiu (Reikalavimas) ir visus kitus reikalavimus, susijusius su Reikalavimu, t. y. palūkanos, netesybos ar bet kokie kiti susiję reikalavimai, visas laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas Pradinio kreditoriaus naudai, visus Pradinio kreditoriaus pareikštus reikalavimus ir procesinį statusą, susijusį su Reikalavimu bei iš Reikalavimo kylančiomis teisėmis, tame tarpe ir visuose teisminiuose procesuose Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse. A. S. sudarymą Skolininkas buvo informuotas 2022 m. gegužės 9 d.

Dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo

8.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

9.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019). Pažymėtina, kad  teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnio nuostatas dėl to, kad yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

10.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas savo teisinį suinteresuotumą grindžia Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2-781-653/2023, kuria jis laiko susijusia byla ir kurioje atsakovas, Susitarimo pagrindu perėmęs iš Pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į Skolininką, pareiškė actio Pauliana ieškinį dėl Skolininko vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tačiau teismo vertinimu, ieškovo nurodoma susijusi byla, kuri yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, nesudaro ir negali sudaryti pakankamo pagrindo konstatuoti ieškovo teisinį suinteresuotumą ginčyti Susitarimą kaip negaliojantį, kadangi Susitarimas jokių teisių ir pareigų ieškovui nesukūrė ir nepakeitė. Ieškovas nėra Susitarimo šalis, Susitarimas niekaip nepažeidžia ieškovo teisių ar teisėtų interesų. Be to, ieškovas nėra subjektas, turintis specialią, įstatyme numatytą teisę reikšti ieškinį siekiant apginti viešąjį interesą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja sąlygos suteikiančios šioje byloje ieškovui teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), todėl vien dėl šių priežasčių yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

 

Dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.80 str. 1 d.

11.       Ieškovas teigia, kad egzistuoja CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatytas sandorio negaliojimo pagrindas dėl CK 6.101 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kuris atsirado dėl to kad, sudarant Susitarimą, buvo pažeistas Pirkimo-pardavimo sutarties 10.6. p., kurioje numatyta, kad nė viena iš šalių neturi teisės pagal Pirkimo-pardavimo sutartį perduoti savo teisių ir įsipareigojimų kokiai nors trečiajai šaliai be raštiško kitos šalies sutikimo.

12.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tačiau teismas pažymi, kad pagal Pirkimo-pardavimo sutarties 10.6. punktą, pareigą gauti Skolininko raštišką sutikimą dėl teisių ir pareigų pagal Pirkimo-pardavimo sutartį perleidimo, turi Pradinis kreditorius, o ne atsakovas, dėl to atsakovas negali pasisakyti dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų apimties. 10.6. punkte išreikšta Pradinio kreditoriaus ir Skolininko valia. Be to, byloje nėra duomenų, jog Pradinis kreditorius ar Skolininkas ginčytų šios sutartinės pareigos įvykdymą (CPK 178, 185 straipsniai). N. S. sudarytas 2022 m. kovo 15 d., o Skolininkas apie tai informuotas 2022 m. gegužės 9 d., iki šios dienos Skolininko nemokumo administratorius neginčijo ir neginčija Susitarimo nei dėl jo tariamo prieštaravimo Pirkimo-pardavimo sutarties 10.6 punkto nuostatai, nei kitu pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad pagal CK nuostatas skolininko sutikimas reikalavimo perleidimui nėra būtinas. Pažymėtina ir tai, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo pripažinti susitarimą negaliojančiu vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi nėra pagrindo.

 

Dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.87 straipsnį

13.       Ieškovas teigia, kad egzistuoja pagrindas pripažinti Susitarimą negaliojančiu kaip apsimestinį sandorį CK 1.87 straipsnio prasme, nes Pradinis kreditorius neturėjo tikslo perleisti reikalavimo teisę atsakovui, atsakovas yra laikinas reikalavimo teisės turėtojas tol, kol dėl taikomų E. S. (ES) ribojamųjų priemonių (sankcijų) Pradinis kreditorius neturi galimybės pats savo vardu vesti teisminių procesų ar išieškojimų Lietuvoje ar Latvijoje.

14.       CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

15.       Kasacinio teismo išaiškinta, jog aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014).

16.       Kaip byloje nustatyta, Susitarimo tikslas buvo Pradiniam kreditoriui atlygintinai perleisti reikalavimo teisę į Skolininką Lietuvos Respublikoje veikiančiam juridiniam asmeniui, kuris vykdo tokią pačią ūkinę-komercinę veiklą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų ketinusios sudaryti pavedimo sutartį. Iš pateikto Susitarimo matyti, kad šalys sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, numatė atlyginimą ir nėra duomenų, kad būtų ketinusios sudaryti pavedimo sutartį. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai dėl pavedimo sutarties sudarymo yra deklaratyvūs, neparemti byloje esančiais įrodymais, todėl pripažinti Susitarimą negaliojančiu pagal CK 1.87 straipsnį taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį

17.       Ieškovas teigia, kad Susitarimas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), kadangi pažeidžia Lietuvos Respublikoje galiojančias ES ribojamąsias priemones (sankcijas).

18.       CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

19.       Teismas pažymi, kad šalys turi teisę sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartis ir jokios sankcijos tokių sutarčių sudarymui nėra taikomos. Tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė R. F. registruota įmonė, nėra pagrindas išvadai, kad sutartis bet kuriuo atveju yra negaliojanti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovams ar jos vadovams būtų taikomos ES sankcijos. Visi kiti ieškovo argumentai, kad atsakovo akcininku ir direktoriumi nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 21 d. buvo A. D., akcininkų tarpusavio ryšiai, dividendų paskirstymas, įrodymai apie susijusias įmones neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nenurodė nė vienos konkrečios ES ribojamosios priemonės (sankcijos), kuri kaip nors ribotų Pradinio kreditoriaus, kaip R. F. bendrovės, galimybes dalyvauti išieškojimo procesuose Lietuvos teismuose arba į savo sąskaitą gauti reikalavimo patenkinimą (CPK 178, 185 straipsniai).

20.       Nurodytos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Dėl kitų argumentų

21.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. E. Ž. T. T. jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (E. Ž. T. T. 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de H. vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; E. Ž. T. T. 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23.       Atmetus ieškinį, ieškovui ir trečiajam asmeniui SIA AOC Invest bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

24.       Nustatyta, kad atsakovė UAB „Dognus“ šioje byloje patyrė 23 842,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

25.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

26.       Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

27.       Nagrinėjamu atveju byla sudėtinga, didelės apimties, tęsiasi daugiau nei vienerius metus, į bylą be atsiliepimo pateikta daug kitų procesinių dokumentų, prašymų, atsikirtimų, todėl darytina išvada, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių, todėl yra pagrindas atsakovui priteisti 23 842,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

28.       Taip pat iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos į valstybės pajamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

 

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dognus“ iš ieškovo AS BluOr bank            23 842,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AS BluOr bank 58,14 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                                                                         Almantas Padvelskis