Administracinė byla Nr. A-1277-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02324-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 14.4.3; 14.4.5; 16.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Parte“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Parte“ skundą atsakovui Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonei „Šilutės miškų urėdija“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pagėgių savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Bugama“, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas UAB „Prima Parte“ (toliau – ir bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos VĮ „Šilutės miškų urėdija“ (toliau – ir Urėdija) 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. R3(4.10)-1207 „Dėl sutikimo rengti žemės gelmių naudojimo planą (Pagėgių telkinio I sklypas)” (toliau – ir sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas Pagėgių savivaldybės Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies plotuose, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 12 d. prašymą (toliau – ir prašymas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad siekia naudoti Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalį, tačiau prieš tai turi būti atliktos žemės gelmių išteklių naudojimui reikalingos procedūros: suformuotas žemės sklypas, pakeista pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, numatyti žemės gelmių naudojimo sprendiniai. Pareiškėjas 2015 m. birželio 12 d. Urėdijai padavė prašymą duoti sutikimą vykdyti planavimo organizatoriaus funkcijas, tačiau ginčijamu sprendimu prašymas nepatenkintas. Atsisakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodant, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra galimybė ne miško žemėje eksploatuoti smėlio ir žvyro naudingąsias iškasenas. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas nei teisės normomis, nei faktais, yra nemotyvuotas.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad su 2015 m. birželio 12 d. prašymu pateikė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Lietuvos geologijos tarnyba) 2013 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. (7)-1.7-2251 (pažymą), kuriame nurodyta, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje nėra detaliai išžvalgytų nei naudojamų, nei nenaudojamų smėlio ir žvyro telkinių, Pagėgių savivaldybėje yra tik vienas detaliai išžvalgytas smėlio ir žvyro telkinys, kuris yra miško žemėje. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, nagrinėdamas prašymą, turėjo vertinti ne tai, ar atitinkamoje savivaldybės teritorijoje jau yra fizinių ar juridinių asmenų, kuriems Lietuvos geologijos tarnyba yra išdavusi leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ne miško žemėje (toliau – ir leidimas), o tai, ar atitinkamos savivaldybės ne miško žemėje yra telkinių, kuriems dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Aiškinant priešingai, pažeidžiamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatos, nes subjektams, turintiems Lietuvos geologijos tarnybos išduotus leidimus naudoti žemės gelmes, būtų užtikrinamas konkurencijos nebuvimas termino, kuriam išduotas leidimas, laikotarpiu. Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (7)-1.7-4039 (pažymoje) pakartotinai patvirtinta faktinė aplinkybė, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje nėra detaliai išžvalgytų nenaudojamų telkinių. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtinto Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17 punktu įgaliotos institucijos (Lietuvos geologijos tarnybos) pažymose nurodytų duomenų neteisingumo, o ginčijamo sprendimo pagrindimas, kad UAB „Bugama“ turi išduotą leidimą Pagėgių savivaldybės teritorijoje naudoti telkinį, neatitinka teisės aktų nuostatų.
4. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Pagėgių savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 520, inžinerinės infrastruktūros brėžinyje Pagėgių žvyro ir smėlio telkinys pažymėtas kaip naudingųjų iškasenų teritorija, ir tai reiškia, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis šioje teritorijoje yra galimas. Bendrovė yra gavusi visų subjektų, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1 -145 patvirtintų Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punkte, planavimo sąlygas žemės gelmių naudojimo planui rengti, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. (9.14.5)-LV-4-2157 konstatavo, jog Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo naudojimas yra leistina ūkinė veikla. Poveikio aplinkai vertinimo galiojimo terminas pratęstas Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyriaus 2015 m. vasario 10 d. raštu Nr. (15.3)-A4-1486.
5. Atsakovas Urėdija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė teismo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Aprašo 17 punkto dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams, teisinės valstybės principui, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui.
6. Atsakovas nurodė, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra galimybė ne miško žemėje eksploatuoti smėlio ir žvyro naudingąsias iškasenas (Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra išduotas leidimas UAB „Bugama“ vykdyti žvyro ir smėlio gavybą ne miško žemėje). Urėdijos teigimu, vadovaujantis tik Aprašo 17 punktu būtų nepagrįstai išplėstas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos išimties taikymas, o tai prieštarautų Konstitucijai. Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta norma yra imperatyvi ir poįstatyminiai aktai jos pakeisti negali, todėl Aprašo 17 punkto dalis (jeigu miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kartu su prašymu leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis pateikiama ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo kreipimosi išduota pažyma apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, leidžianti nustatyti galimybę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją formuoti ne miško žemėje) prieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bugama“ atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė teismo sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Aprašo 17 punkto dalis neprieštarauja Konstitucijos 23, 54 straipsniams, teisinės valstybės principui, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui.
8. UAB „Bugama“ nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu pripažino, jog Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija) 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai būtų nustatomi, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 1 punktu patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punktas prieštarauja Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Administraciniai aktai (plano suderinimas, leidimas naudoti gamtos išteklius), iš kurių pareiškėjas kildina savo reikalavimą ir galimą teisėtų lūkesčių pažeidimą nagrinėjamoje byloje, buvo priimti įgyvendinant antikonstituciniais pripažintas įstatymo ir poįstatyminio teisės akto normas. Pareiškėjui išduotas leidimas naudoti gamtos išteklius tik suteikė teisę inicijuoti detaliojo plano rengimą, tačiau nereiškė, kad toks planas privalo būti patvirtintas. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą, pakeistas Miškų įstatymo 11 straipsnis, kuriame numatyti išimtiniai atvejai, kai miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis. Vėliau teisės norma dar kartą pakeista, įtvirtinant, jog galimybės iškasenas eksploatuoti ne miško žemėje turi būti nustatoma vertinant konkrečios savivaldybės teritoriją.
9. UAB „Bugama“ teigimu, pareiškėjo pateiktos Lietuvos geologijos tarnybos pažymos įrodo tik faktą, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje nėra išžvalgytų ne miško žemėje esančių žvyro ir smėlio naudingųjų iškasenų telkinių, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, tačiau jos savaime nereiškia, kad Pagėgių savivaldybėje nėra galimybės naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją suformuoti ne miško žemėje. Būtina įvertinti ir pagrįsti poreikį keisti miško naudmenas, o tam reikėtų įvertinti atitinkamos savivaldybės teritorijoje jau eksploatuojamus telkinius, dar nepradėtus eksploatuoti telkinius, kurių naudojimui išduoti leidimai, ir žinomus telkinius, kurių naudojimui leidimai neišduoti.
10. Poįstatyminiame teisės akte nustatyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto teisės normos įgyvendinimo procedūra, kuri galimybės iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje nesieja su jau eksploatuojamais karjerais ir išduotais leidimais naudoti telkinius ne miško žemėje, yra nelogiška ir prieštarauja įgyvendinamai įstatymo normai. Todėl administracinė byla turi būti stabdoma ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl Aprašo 17 punkto dalies, kurioje nustatyta Lietuvos geologijos tarnybos išduodamos pažymos turinio apimtis, atitikties Konstitucijai ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui.
11. UAB „Bugama“ nuomone, tais atvejais, kai savivaldybės teritorijoje atitinkamos naudingosios iškasenos jau yra eksploatuojamos ne miško žemėje arba išduoti leidimai jų eksploatavimui, galimybė eksploatuoti naudingąsias iškasenas ne miško žemėje yra akivaizdi, ir tokiu atveju teritorijų planavimo dokumentų, kurių tikslas pakeisti miško žemę naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, rengimas yra neteisėtas (neteisėti planavimo tikslai). Todėl, atsižvelgiant į Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą teisinį reguliavimą ir esant galimybei eksploatuoti naudingąsias iškasenas ne miško žemėje Pagėgių savivaldybėje (t. y. įgyvendinant UAB „Bugama“ turimą leidimą bei šiuo metu greta jau veikiantį AB „Šilutės automobilių keliai“ smėlio ir žvyro karjerą), nėra pagrindo pradėti miško naudmenų Pagėgių savivaldybėje pakeitimo į kitas naudmenas procedūras.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
13. Nurodė, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Urėdija viršijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus ginčijamu sprendimu konstatuodama, jog Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra galimybė ne miško žemėje eksploatuoti smėlio ir žvyro naudingąsias iškasenas. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) ir pagal Aprašo 17 punktą sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija. Urėdijos sutikimas pareiškėjui, siekiančiam tapti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriumi, būtinas pagal Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 2 dalį. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius turėjimas yra pagrindas duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkciją.
14. Lietuvos geologijos tarnybos teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata apima tiek jau naudojamus naudingųjų išteklių telkinius, tiek galimus naudoti naudingųjų išteklių telkinius, kuriems neišduoti leidimai juos naudoti. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata suteikia galimybę miško žemę paversti naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, esant sąlygai, kad savivaldybės teritorijoje nėra galimybės atitinkamų iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje, o Aprašo nuostatos tik detalizuoja miško pavertimo kitomis naudmenomis procedūrą. Neleidimas paversti miško žemės kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimui, jeigu savivaldybės teritorijoje išduotas leidimas naudoti tuos pačius išteklius, yra neproporcingas ir ribojantis ūkio subjektų konkurenciją.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

II.

16. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
17. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas Pagėgių savivaldybės Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies plotuose. Sprendimas grindžiamas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodant faktinę aplinkybę, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra galimybė ne miško žemėje eksploatuoti smėlio ir žvyro naudingąsias iškasenas. Minėtą aplinkybę skunde pripažįsta ir pats pareiškėjas. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, pripažintinas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, kad ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nenurodytas teisinis ir faktinis pagrindas.
18. Iš pareiškėjo prašymo turinio ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog planavimo tikslas yra žemės sklypo paskirties keitimas, t. y. miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis – naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti. Teismas nurodė, kad nurodytus teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) ir Aprašas (redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu, nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 21 d.). Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kada leidžiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Vienas iš šių išimtinių atvejų įtvirtintas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, jog UAB „Bugama“ yra išduotas leidimas vykdyti žvyro ir smėlio gavybą ne miško žemėje Pagėgių savivaldybėje, tačiau teigia, jog Urėdija, nagrinėdama prašymą, turėjo vertinti ne tai, ar atitinkamoje savivaldybės teritorijoje jau yra fizinių ar juridinių asmenų, kuriems Lietuvos geologijos tarnyba yra išdavusi leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ne miško žemėje, o tai, ar atitinkamoje savivaldybėje ne miško žemėje yra telkinių, kuriems dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
19. Teismo vertinimu, minėtas pareiškėjo skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Iš Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto turinio matyti, jog pirmoji sąlyga (nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje) siejama su galimybės eksploatuoti iškasenas savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje buvimu apskritai, o ne su leidimų išdavimu. UAB „Bugama“ išduotas leidimas būtent ir patvirtina tokią galimybę – Pagėgių savivaldybėje yra galimybė eksploatuoti naudingąsias iškasenas ne miško žemėje. Teismas pripažino nepagrįstu ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos geologijos tarnybos argumentą, kad atsakovas, konstatuodamas nurodytą galimybę, viršijo kompetenciją. Taip pat pripažino nepagrįstu argumentą, kad Lietuvos geologijos tarnybos išduotas leidimas naudoti telkinį savaime yra pagrindas atsakovui duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas. Toks trečiojo suinteresuoto asmens teiginys, teismo nuomone, nepagrįstas, atsižvelgiant į Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą ir Lietuvos geologijos tarnybos funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 patvirtintose Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatose. Teismas pažymėjo, kad Miškų įstatymo paskirtis nėra užtikrinti privačių ūkio subjektų konkurenciją. Teismas nevertino ginčijamo administracinio akto ir susiklosčiusių teisinių santykių politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl plačiau pareiškėjo ir Lietuvos geologijos tarnybos teiginių dėl konkurencijos ribojimo nenagrinėjo.
20. Teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Aprašo 17 punktas detalizuoja ir išplečia Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą – miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis galimybę siejant ne su galimybės eksploatuoti naudingąsias iškasenas savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje buvimu apskritai, bet su naudingųjų iškasenų telkinių buvimu, kurių naudojimui ir eksploatavimui dar neišduoti leidimai. Teismo vertinimu, toks Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos išimties aiškinimas ir nepagrįstas išplėtimas yra negalimas. Tai pagrindžia 2013 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-386 projekto aiškinamasis raštas (toliau – Aiškinamasis raštas), iš kurio turinio matyti, jog miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti galimybė vertinama teritoriniu požiūriu, o ne išduotų leidimų požiūriu. Įvertinęs išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją, teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodytas Aprašo 17 punkto aiškinimas negalimas ir atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose arba nebūtų grindžiamas įstatymais, būtų pažeista Konstitucija.
21. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos geologijos tarnybos 2013 m. rugsėjo 3 d. pažymoje Nr. (7)-1.7-2251 nurodyta, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje nėra detaliai išžvalgytų nei naudojamų, nei nenaudojamų smėlio ir žvyro telkinių, Pagėgių savivaldybėje yra tik vienas detaliai išžvalgytas smėlio ir žvyro telkinys, kuris yra miško žemėje. Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (7)-1.7-4039 pakartotinai patvirtinta faktinė aplinkybė, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje nėra ne miško žemėje detaliai išžvalgytų nenaudojamų telkinių. Teismo vertinimu, tokios Lietuvos geologijos tarnybos pažymos nereiškia, kad Pagėgių savivaldybėje nėra galimybės naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją suformuoti ne miško žemėje.
22. Teismo vertinimu, Aprašo 17 punktas nekonkuruoja su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pagal teisės normos sandarą matyti, kad nukreipiama į Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes Aprašo 17 punkte yra įtvirtinta, jog sprendimą priimanti institucija sprendimą paversti miško žemę kitomis naudmenomis priima vadovaudamasi Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis. Miškų įstatyme nurodyta sąvoka „eksploatuoti“, t. y naudoti, apima tiek jau naudojamus naudingųjų išteklių telkinius, tiek galimus naudoti naudingųjų išteklių telkinius, dėl kurių naudojimo dar nėra išduoti atitinkami leidimai. Aprašo 17 punktas negali būti taikomas taip, kaip jo turinį, ignoruojant Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, plečiamai vertina pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba. Todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo bylą stabdyti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar byloje taikomas Aprašo 17 punktas prieštarauja Konstitucijos ir Miškų įstatymo nuostatoms.
23. Teismas nurodė, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Todėl pareiškėjui argumentuojant, kad Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Pagėgių savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 520, inžinerinės infrastruktūros brėžinyje Pagėgių žvyro ir smėlio telkinys pažymėtas kaip naudingųjų iškasenų teritorija, savaime nereiškia, jog miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis šioje teritorijoje yra galimas.
24. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčijamas Urėdijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2015 m. birželio 12 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

III.

25. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Byloje buvo pateiktas Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. (7)-1.7-4039 (pažyma), kuriame buvo nurodyta, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje nėra ne miško žemėje detaliai išvalgytų nenaudojamų žvyro telkinių. Šis raštas aiškiai patvirtino, kad pareiškėjui nebuvo (ir šiai dienai nėra) galimybės naudingųjų iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Pagėgių savivaldybėje ne miško žemėje esantį naudingųjų iškasenų telkinį eksploatuoja kita įmonė (UAB „Bugama“), daugiau nenaudojamų naudingųjų iškasenų telkinių Pagėgių savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje nėra. Todėl atsakovas privalėjo išduoti pareiškėjui sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas Pagėgių savivaldybės Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies plotuose (miško žemėje). Pareiškėjo teigimu, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad būtų panaikinta konkurencija tarp ūkio subjektų. Pareiškėjas pabrėžia, kad Aiškinamajame rašte nėra pateiktas toks Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
27. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Aprašo 17 punktą, sprendžiant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti klausimus, svarbu įvertinti ne tai, ar atitinkamoje savivaldybės teritorijoje jau yra fizinių ar juridinių asmenų, kuriems Lietuvos geologijos tarnyba jau yra išdavusi leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ne miško žemėje, o tai, ar atitinkamoje savivaldybėje ne miško žemėje vis dar yra telkinių, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Aprašo 17 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas neprieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui, o jį detalizuoja.
28. Pareiškėjas pabrėžia, kad tam, jog ginčo žemės sklype bendrovė galėtų eksploatuoti naudingąsias iškasenas, bendrovė yra investavusi daug pinigų. Pareiškėjas yra gavęs iš visų reikalingų subjektų planavimo sąlygas, reikalingas parengti žemės gelmių naudojimo planą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas raštu Nr. (9.14.5)-LV-4-2157 yra priėmęs sprendimą, kad ūkinė veikla – Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo naudojimas – yra leistina. Todėl pareiškėjo interesai eksploatuoti ginčo naudingųjų iškasenų telkinį negali būti ignoruojami aukščiau prieš juos pastatant viešąjį interesą – aplinkos apsaugą.
29. Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas identiškoje administracinėje byloje Nr. el-l 065-609/2015, kurioje taip pat buvo skundžiamas VĮ „Šilutės miškų urėdija“ priimtas individualus administracinis aktas, 2015 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo skundą patenkino ir panaikino ginčijamą sprendimą bei įpareigojo VĮ „Šilutės miškų urėdija“ iš naujo persvarstyti prašymą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą.-ginčo dalykai ir faktinės aplinkybės visai skirtingi
30. Pareiškėjas taip pat pastebi, kad ginčijamame sprendime nėra antspaudo, nors jis privalo būti pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį.
31. Atsakovas Urėdija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
32. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir sistemingai aiškino Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą. Pažymi, kad Miškų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijai, kurie susiję su miško apsauga, bet ne ūkio subjektų konkurencija. Urėdija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Aprašo 17 punktą, nurodydamas, kad minėtas punktas nekonkuruoja su Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Jei Aprašo 17 punktas būtų taikomas taip, kaip nurodo pareiškėjas, būtų pažeistas įstatymo viršenybės principas.
33. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo skunde nurodytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1065-609/2015 yra apskųstas ir neįsiteisėjęs. Atsakovo teigimu, antspaudo nebuvimas ant ginčijamo sprendimo nėra esminis pažeidimas, galėjęs turėti reikšmės pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Sprendimo nepatvirtinimas antspaudu yra formalaus pobūdžio ir neturintis įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bugama“ atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
35. UAB „Bugama“ pažymi, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio normos, reglamentuojančios miško naudmenų keitimo atvejus ir tvarką, tiesiogiai nėra susijusios su konkurencijos teisiniais santykiais, todėl pareiškėjo argumentai dėl konkurencijos principų pažeidimo yra nesusiję su byloje nagrinėjamu klausimu bei pareiškėjo norimu rengti teritorijų planavimo dokumentu, kuriuo būtų pakeistos valstybinės reikšmės miško naudmenos. Pats pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Pagėgių savivaldybėje yra žvyro ir smėlio išteklių, kuriuos galima eksploatuoti ne miško žemėje. Byloje dėl šios faktinės aplinkybės nesant ginčo, nėra aišku, kuo remdamasis pareiškėjas ginčija atsakovo sprendimą. Pareiškėjo pateiktos Lietuvos geologijos tarnybos pažymos (2013 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. (7)-l.7-2251 ir 2015 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. (7)-l.7-4039) įrodo tik faktą, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje nėra išžvalgytų ne miško žemėje esančių žvyro ir smėlio naudingųjų iškasenų telkinių, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Šios pažymos nereiškia, kad Pagėgių savivaldybėje nėra galimybės naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją suformuoti ne miško žemėje. Pagėgių savivaldybėje yra alternatyvos eksploatuoti žvyro ir smėlio telkinius ne miško žemėje: UAB „Bugama“ pradedamas eksploatuoti karjeras, AB „Šilutės automobilių keliai“ jau eksploatuojamas karjeras. Iš to galima daryti išvadą, kad Lietuvos geologijos tarnybos išduotų pažymų turinys neleidžia nustatyti galimybės eksploatuoti žvyro ir smėlio telkinius ne miško žemėje Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Aprašo 17 punkte aiškiai apibrėžtas pažymos turinys – informacija apie išžvalgytus savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Taigi Lietuvos geologijos tarnyba tokiose pažymose neturi nurodyti informacijos apie savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje jau eksploatuojamus telkinius, taip pat išduotus leidimus.
36. UAB „Bugama“ teigimu, Aprašo 17 punkte nustatyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto teisės normos įgyvendinimo procedūra, kuri galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje nesieja su jau eksploatuojamais karjerais ir išduotais leidimais naudoti telkinius ne miško žemėje, yra nelogiška ir prieštarauja įgyvendinamai įstatymo normai. Teismas negali taikyti Konstitucijai ir įstatymui prieštaraujančios teisės normos, todėl, atsakovo nuomone, teismas turėtų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreiptis į jį su prašymu spręsti, ar nagrinėjama Aprašo 17 punkto nuostatos dalis dėl Lietuvos geologijos tarnybos išduodamos pažymos turinio apimties neprieštarauja Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktui, Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad jis turi galimybę išspręsti byloje nagrinėjamą ginčą ir nesikreipdamas į Konstitucinį Teismą, o taikydamas aukštesnę galią turinčią įstatymo normą. Teismas turi tokia teisę ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tai patvirtina.
37. UAB „Bugama“ pabrėžia, kad, susipažinus Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimu, akivaizdu, kad šis teismas kur kas didesnę reikšmę teikia gamtos ir miško išsaugojimui (viešajam interesui), o ne pareiškėjo ir kitų subjektų interesams eksploatuoti miškuose esančias naudingąsias iškasenas.
38. UAB „Bugama“ teigimu, esminis individualaus administracinio akto elementas yra jo turinys, o ne antspaudas. Byloje nėra ginčo dėl faktų, kad skundžiamą aktą priėmė atsakovas, o jį pasirašė įgaliojimus atsakovo vardu turintis asmuo. Pažymi, kad atsakovas yra valstybės įmonė, todėl nagrinėjamu atveju reikia nagrinėti atsakovo steigimo dokumentus, siekiant nustatyti, ar atsakovas privalo naudoti antspaudą savo dokumentuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Generalinės miškų urėdijos Valstybės įmonės ,,Šilutės miškų urėdija“ 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. R3(4.10)-1207, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui UAB ,,Prima Parte“ duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas Pagėgių savivaldybės Pagėgių žvyro ir smėlio telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalies plotuose, teisėtumo ir pagrįstumo.
40. Byla apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
41. Minėtas atsakovo sprendimas priimtas remiantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir atsakovui konstatavus, kad Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra galimybė ne miško žemėje eksploatuoti smėlio ir žvyro naudingąsias iškasenas. Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra išduotas leidimas UAB ,,Bugama“ vykdyti žvyro ir smėlio gavybą ne miško žemėje.
42. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas UAB ,,Prima Parte“ 2015 m. birželio 12 d. su prašymu duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano (Pagėgių telkinio I sklypui) organizatoriaus funkcijas kreipėsi į VĮ Šilutės miškų urėdiją, kadangi miškai, išsidėstę Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalyje, perduoti VĮ ,,Šilutės miškų urėdija“ patikėjimo teise. Iš pareiškėjo 2015 m. birželio 12 d. prašymo turinio ir prie prašymo pridėtų dokumentų bei faktinių bylos aplinkybių matyti, kad planavimo tikslas yra žemės sklypo paskirties keitimas, t. y. miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti.
43. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pasak pareiškėjo, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad būtų panaikinta konkurencija tarp ūkio subjektų. Apeliantas teigia, kad pagal Aprašo 17 punktą, sprendžiant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti klausimus, svarbu įvertinti ne tai, ar atitinkamoje savivaldybės teritorijoje yra fizinių ar juridinių asmenų, kuriems Lietuvos geologijos tarnyba jau yra išdavusi leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ne miško žemėje, o tai, ar atitinkamoje savivaldybėje ne miško žemėje vis dar yra telkinių, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.
44. Taigi, nagrinėjamoje byloje kyla Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo klausimas. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, kurie išdėstyti 1 - 9 punktuose. Vienas iš tokių atvejų, kuris aktualus nagrinėjamam ginčui, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte: naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Tai reiškia, kad nesant bent vienos iš Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 - 9 punktuose nurodytų aplinkybių, procedūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis nėra galima apskritai.
45. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtinė sąlyga, pagal kurią miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje, nėra siejama su leidimų naudoti naudingąsias iškasenas savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje išdavimu ar neišdavimu atskiram subjektui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, visiškai pagrįstai konstatavo, kad šio punkto sąlyga – nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje – siejama su galimybės eksploatuoti iškasenas savivaldybės teritorijoje ne miško žemėje galimybės buvimu apskritai, o ne su leidimų išdavimu. Šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos geologijos tarnybos pareiškėjui išduoti 2010 m. lapkričio 26 d. leidimas Nr. 46p-10, 2014 m. rugsėjo 12 d. leidimas Nr. 45p-14 (pagal Geologijos tarnybos nuostatų 9.2.1.2. p.) naudoti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalį (I t., b. l. 12, 15) bei 2014 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. S5-14 pradėti Pagėgių telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių plano rengimą (I t., b. l. 19) nereiškia, kad  Miškų urėdija turi pareigą duoti sutikimą vykdyti žemės gelmių naudojimo plano organizatoriaus funkcijas pareiškėjui.
46. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Miškų įstatymas nėra skirtas užtikrinti privačių ūkio subjektų konkurenciją. Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms (Miškų įstatymo 1 str.).
47. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas identiškoje administracinėje byloje Nr. el-l 065-609/2015, kurioje taip pat buvo skundžiamas VĮ „Šilutės miškų urėdija“ priimtas individualus administracinis aktas, 2015 m. birželio 9 d. priėmė kitokį sprendimą (t. y. skundą patenkino ir panaikino ginčijamą sprendimą bei įpareigojo VĮ „Šilutės miškų urėdija“ iš naujo persvarstyti prašymą), teisėjų kolegija pažymi, jog minėtos bylos, kuri buvo išnagrinėta ir apeliacine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-983-146/2016) ir šios bylos faktinės aplinkybės ir ginčo dalykai visiškai skirtingi, todėl apelianto nurodytoje byloje priimtas sprendimas negali būti vertinamas prejudiciniu ir (ar) turinčiu reikšmę šiai bylai.
48. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į EŽTT ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
49. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnio nustatyta tvarka, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
50. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes reguliuojančius teisės aktus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus.  Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Parte“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

                                                                                    Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                                                                                  Skirgailė Žalimienė