Civilinė byla Nr. e2-1859-407/2018

Proceso Nr. 2-55-3-01457-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4.; 3.4.3.2.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria netenkintas minėtos ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Duerus“ iškėlimo; trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.  

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovės UAB ,,Duerus“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo. Nurodė, kad atsakovė yra 2014-09-06 įregistruota įmonė, kurios pagrindinė veikla – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma bei išperkamoji nuoma. Pasak ieškovės, 2018-07-27 duomenimis atsakovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetams sudarė 4 543,24 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis paskutinis įmonės balansas pateiktas už 2016 m., kuriame atsakovė deklaravo turinti turto už 358 570 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 356 323 Eur. Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, 2018-07-27 duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla, apdraustųjų asmenų atsakovė neturi. Ieškovės teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra nemoki įmonė.

2.       Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir VSDFV) su ieškovės pareiškimu sutiko, nurodė, jog atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 67,05 Eur, skola susidarė 2017 m., iki šiol nėra negražinta, atsakovė darbuotojų neturi.

3.       Atsakovė UAB ,,Duerus“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi netenkino ieškovės pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei UAB ,,Duerus“ iškėlimo.

5.       Teismas nurodė, kad bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

6.       Iš viešuose registruose esančios informacijos teismas nustatė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, kurį įsigijo 2018-07-23 pirkimo-pardavimo sutartimi; sklypo vidutinė rinkos vertė yra 12 100 Eur, jokių nuosavybės teisės ribojimų šiam sklypui Nekilnojamojo turto registre neregistruota. Atsakovė įregistruota 2014 m., pirmus metus dirbo nuostolingai, vėliau – pelningai. Teismas taip pat nustatė, kad VĮ ,,Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra; iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad išieškojimas iš atsakovės vykdomas tik ieškovės naudai. Taigi bendra teismui žinomų įsipareigojimų suma yra 4 610,29 Eur, o atsakovės nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis yra 12 100 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė neatitinka nemokios įmonės kriterijaus ĮBĮ prasme. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove ir trečiuoju asmeniu, tačiau atsakovės turimas turtas (žemės sklypas) yra likvidus, o tai, kad atsakovė 2018-07-23 įsigijo šį turtą, rodo, kad ji vykdo veiklą. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, jog pagrindo iškelti atsakovės bankroto bylą nėra.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB ,,Duerus“ iškėlimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas privalėjo įvertinti ir faktinį įmonės mokumą, t. y. įvertinti mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpį, pačios atsakovės ketinimus ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, priverstinio išieškojimo veiksmų efektyvumą ir t. t. Nustačius, kad įmonė ilgą laikotarpį nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės.

7.2.                      Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2018-07-27 atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 4 543,24 Eur; gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2017 m. gruodžio mėn., PVM nepriemoka susidarė už 2016 m. sausio mėn., nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė už 2017 m. lapkričio mėn., atsakovė taip pat skolinga 5,95 Eur žemės mokesčio delspinigių. 2018-03-05 VMI viršininkas priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės turto, antstolių informacinės sistemos 2018-10-01 duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdoma byla ieškovės naudai, nepriemokos išieškoti nepavyksta, nuo 2017-12-22 įmonėje nedirba nė vienas asmuo, nuo 2018-02-22 atsakovė išregistruota iš PVM mokėtojų, atsakovės nurodytu buveinė adresu jokia veikla nevyksta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra nemoki įmonė, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinama.

8.       Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė UAB ,,Duerus“ nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB ,,Duerus“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

10.       Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei procesinius dokumentus (pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais, teismo nutartį, kuria priimtas minėtas pareiškimas ir atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui bei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytiems dokumentams pateikti) siuntė jos juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu (Švitrigailos g. 11K-109, Vilnius) ir įmonės vadovui L. T. (adresu (duomenys neskelbtini). Siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, pakartotinai juos išsiuntė atsakovės buveinės adresu ir praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo laikė tinkamai įteiktais.

11.       Ši CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar jis faktiškai asmeniui buvo įteiktas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pakartotinai atsakovės buveinės adresu siųsti procesiniai dokumentai taip pat nebuvo įteikti – grįžo vokas su žyma ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Taigi atsakovė faktiškai nebuvo informuota apie jos atžvilgiu inicijuotą bankroto bylą, nors pirmiau nurodytas procesinių dokumentų įteikimo būdas ir atitinka CPK reikalavimus (CPK 123 str. 4 d.). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei faktiškai nebuvo įteiktas ir ieškovės (atsakovės kreditorės) pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 2 d.).

12.       Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė faktiškai nebuvo informuota nei apie ieškovės (atsakovės kreditorės) ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei apie tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo 2018-08-20 nutartimi). Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas įpareigojamas pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus dokumentus, kurie yra itin svarbūs sprendžiant įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimą. Atsakovės, jos vadovo neinformavus apie inicijuotą bylą, šie dokumentai atsakovės bankroto byloje nebuvo pateikti ir vertinti.

13.       Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (2003-04-10 sprendimas dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (2017-02-16 sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53; 2004-02-05 sprendimas dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Tai reiškia, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (2016-06-09 sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015-05-21 sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70). Formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją laiku, negali būti vertinamas kaip tinkamas pranešimas (2017-01-24 sprendimas byloje Fridman prieš Lietuvą, peticijos Nr.40947/11, par. 26). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Europos Žmogaus Teisingumo Teismo praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai, tačiau šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018). Toks teisinis reguliavimas nustato, kad procesiniai dokumentai asmeniui gali būti įteikiami vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisine procesinių dokumentų įteikimo fikcija tik išnaudojus visas galimybes faktiškai asmeniui įteikti procesinius dokumentus.

14.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, prieš informuodamas atsakovę apie inicijuotą bankroto bylą CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu, turėjo įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti atsakovės apie teismo procesą. Pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių, siekdamas faktiškai įteikti dokumentus atsakovei, informuoti ją apie pradėtą teisminį procesą bei suteikti galimybes realiai apsiginti ir pateikti bylai reikšmingus įrodymus, kuriuos pagal ginčo pobūdį gali pateikti tik pati atsakovė. Pirmosios instancijos teismas nesiuntė procesinių dokumentų įmonės akcininko A. T. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), įmonės vadovui L. T. procesinius dokumentus siuntė adresu (duomenys neskelbtini), nors kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, atsakovės vadovo L. T. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu L. T. išsiųsti procesiniai dokumentai kitoje civilinėje byloje (Vilniaus m. apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-28870-599/2018, kurioje priimtas 2018-07-24 priimtas teismo įsakymas) buvo įteikti (CPK 179 str. 3 d.). Be to, teismas turėjo galimybę gauti duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie įmonės vadovo ir akcininko darbovietes ir išsiųsti jiems procesinius dokumentus šiais adresais, taip pat pasinaudoti kitomis galimybėmis sužinoti duomenis apie atsakovės (jos vadovo, akcininko) adresus (CPK 179 str.).

15.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendė, jog pagal byloje pateiktus duomenis atsakovės pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudaro 4 610,29 Eur (4 534,24 Eur įsiskolinimas ieškovei VMI ir 67,05 Eur įsiskolinimas trečiajam asmeniui VSDFV). Teismas, įvertinęs, kad atsakovė 2018-07-23 įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 12 100 Eur, sprendė, kad įmonė neatitinka nemokios įmonės kriterijaus, t. y. pradelsti įsiskolinimai (4 610,29 Eur) neviršija pusės įmonės turimo turto vertės (12 100 Eur), be to, ta aplinkybė, kad įmonė 2018-07-23 įsigijo nekilnojamojo turto, rodo, kad ji vykdo veiklą. Su šia teismo išvada būtų galima sutikti, jei byloje nebūtų prieštaringų duomenų apie atsakovės finansinę būklę. Pagal paskutinį atsakovės pateiktą balansą (už 2016 m.) matyti, kad atsakovė 2016 m. turėjo 356 323 Eur dydžio įsiskolinimų ir 358 570 Eur turto. Atsakovės neinformavus apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jai (jos vadovui) nepateikus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, byloje liko nenustatyta, ar šie 2016 m. balanse nurodyti įsiskolinimai yra padengti, t. y. ar vieninteliai atsakovės kreditoriai yra VMI ir VSDFV, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, taip pat, ar vienintelis atsakovės turtas yra minėtas žemės sklypas. Atskirajame skunde apeliantė (ieškovė VMI) nurodo, kad įmonėje nedirba nė vienas asmuo, t. y. įmonė realiai veiklos nevykdo ir yra nemoki. Bylos duomenys patvirtina apeliantės nurodytą aplinkybę, kad įmonėje nėra apdraustų asmenų, kita vertus, pats faktas, jog įmonės vardu 2018-07-23 buvo įsigytas žemės sklypas, leidžia daryti prielaidą, jog atsakovė nėra faktiškai nėra nemoki, nes priešingu atveju savo vardu neįsigytų nekilnojamojo turto (CPK 185 str.).

16.       Kadangi byloje nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę vertinant atsakovės (ne)mokumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis, kuria netenkintas ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, panaikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

17.       Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Ieškovės VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei priimtas Vilniaus apygardos teismo 2018-08-20 nutartimi, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis vienintelis atsakovės turimas turtas yra minėtas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė turi kreditorių, kuriems finansiniai reikalavimai pradelsti (VMI ir VSDFV), byloje nėra žinomas visų atsakovės pradelstų įsiskolinimų dydis. Įvertinus šias aplinkybes ir siekiant išvengti, kad sužinojusi apie pradėtą teisminį procesą atsakovė perleis ginčo žemės sklypą tretiesiems asmenims, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui užtikrinti yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo žemės sklypą iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p; CPK 144 str. 1 d.; 145 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Duerus“ (juridinio asmens kodas 303386994) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos.

Teisėjas Vigintas Višinskis