Administracinė byla Nr. eA-44-502/2025
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01932-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo (iki 2024 m. sausio 1 d. – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) 2023 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virintos vingis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Virintos vingis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. (4.27.E) D3-2516
„Dėl laikinų įrenginių žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje atsakovas atsisakė suderinti įrenginių „Žaidimų automatai“, „Trampolinas“ ir 2 vnt. „Pripučiamas batutas“ projektus, ir dalį, kurioje atsakovas kitų įrenginių projektus suderino iki 2023 m. gegužės 31 d., taip pat priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. pareiškėjas 2022 m. gegužės 11 d. pateikė 12 prašymų suderinti 3 metams laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių projektus, iš kurių 9 vnt. įrenginių buvo ketinama statyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o 3 vnt. įrenginių – žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendimu suderino projektus dėl dalies įrenginių, tačiau tik iki 2023 m. gegužės 31 d., ir atsisakė derinti projektus dėl kitų įrenginių;
2.2. atsakovas nepagrįstai nurodė, kad įrenginys „Trampolinas“ neatitinka Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 patvirtintose Prekybos viešose vietose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtinto reikalavimo, jog tokio įrenginio skersmuo negali viršyti 4,30 m. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad įrenginio vienos šokinėjimo vietos skersmuo yra 4,20 m, įrengtos 3 šokinėjimo vietos. Be to, vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A1-227 patvirtinto Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų nesudėtingų statinių Palangos miesto viešose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punktu ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtinto Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) sprendiniais, teigtina, kad gamyklinės komplektacijos įrenginiui, kurio parametrams negalima daryti įtakos dėl gamyklinės komplektacijos, netaikomi Taisyklėse numatyti įrenginio dydžio apribojimai. Įrenginys „Trampolinas“ yra gamyklinės komplektacijos, jo parametrams negalima daryti įtakos, todėl šiuo atveju turėjo būti taikoma Specialiajame plane įtvirtinta išimtis;
2.3. atsakovas nepagrįstai atsisakė suderinti projektą dėl 2 vnt. įrenginio „Pripučiamas batutas“, nes neva prekybos vietoje leidžiama įrengti ne daugiau kaip 1 pripučiamą batutą, kurio plotas neviršija 40 kv. m. Abu aptariami pripučiami batutai yra tokio dydžio ir komplektacijos, kad jie gali būti traktuojami kaip mobilieji batutai t. y. dėl savo nesudėtingos formos, juos paprasta perkelti iš vienos vietos į kitą. Pripučiamiems batutams neturėjo būti taikomas Taisyklių 4.6 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas vien dėl to, kad šie įrenginiai pagal jų specifiką yra pripučiamieji. Be to, Taisyklių 4.6 punktas negalėjo būti taikomas dar ir dėl to, kad šie įrenginiai atitinka minėtos Specialiajame plane numatytos išimties reikalavimus, t. y. pripučiami batutai yra gamyklinės komplektacijos ir pareiškėjas negalėjo daryti įtakos jų dydžiui;
2.4. atsakovas atsisakė suderinti projektą dėl įrenginio „Žaidimų automatai“, nes neva šis įrenginys yra sudarytas iš 14 vnt. įrenginių. Jeigu pareiškėjo prašymas atsakovui buvo neaiškus, atsakovas turėjo pasinaudoti Tvarkos apraše numatyta galimybe paprašyti per 5 darbo dienas patikslinti, pakoreguoti ar papildyti projektą bei pateikti Administracijai trūkstamus dokumentus. Šiuo atveju atsakovas nesikreipė į pareiškėją su prašymu patikslinti ar papildyti projektą, tuo pažeisdamas teisinį reguliavimą;
2.5. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad, siekiant aptariamoje teritorijoje statyti laikinus įrenginius, yra privaloma įrenginių projektus suderinti su už kultūros paveldo apsaugą atsakingomis institucijomis. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio
4 dalies 2 punkto a dalis yra nukreipiančioji teisės norma, numatanti, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) pritarimas (derinimas) projektui, norint statyti įrenginius, yra reikalingas tik konkrečių įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto paveldo apsaugos įstatyme nurodyta, kad už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas yra privalomas gauti, jeigu siekiama keisti saugomų statinių paskirtį arba norima įrengti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrenginius saugomų statinių išorėje. Pareiškėjo įrenginiai neatitinka minėtų atvejų, todėl neaišku, kodėl šie įrenginiai turėtų būti papildomai suderinti;
2.6. atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad, vadovaujantis Specialiojo plano 4.2 punkte pateikta prekybos įrenginių maksimalaus kiekio privačiame sklype skaičiuote, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra galimi 6 vnt. įrenginių. Šiam žemės sklypui pagal jo formą būdinga tai, kad jo kraštinė prie gatvės yra trumpesnė negu toliau esanti kraštinė, be to, šis žemės sklypas yra neužstatytas jokiais statiniais (tuščias). Pareiškėjas nuo seno visą šį sklypą užstato žaidimų įrenginiais, taip sukurdamas vientisą vasaros vaikų žaidimų aikštelę (tai įrodo atsakovo išduoti leidimai prekybai). Atsakovas savo veiksmais ir ilgą laiką priimamais vienodais administraciniais sprendimais suformavo pareiškėjui teisėtus lūkesčius, kad, galiojant tam pačiam reglamentavimui ir pareiškėjui teikiant prašymus dėl tų pačių įrenginių projektų suderinimo tame pačiame žemės sklype, atsakovas šių įrenginių projektų atitiktį Taisyklėms, Aprašui ir Specialiajam planui vertina ir ateityje vertins vienodai;
2.7. atsakovas atsisakė suderinti projektus maksimaliam laikotarpiui – 3 metams, nes, atsižvelgiant į prekybą ir paslaugų teikimą reguliuojančių teisinių santykių dinamiškumą bei siekiant Palangos mieste sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose, nėra teisinio pagrindo suderinti projektus ilgesniam laikotarpiui nei iki 2023 m. gegužės 31 d. Šie Sprendimo motyvai yra abstraktaus pobūdžio, nesusiję su pateiktais derinti įrenginių projektais, nėra grindžiami teisiniais ir objektyviais argumentais.
3. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. atsakovas Sprendime teisėtai, pagrįstai ir motyvuotai nusprendė suderinti dalį projektų iki 2023 m. gegužės 31 d. ir atsisakyti suderinti kitą dalį projektų. Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant nei materialiosios, nei proceso teisės normų;
4.2. pareiškėjas, teikdamas projektą dėl įrenginio „Trampolinas“, prašė suderinti vieną įrenginį – batutą, o ne 3 atskirus įrenginius – batutus su mažesniais matmenimis (t. y. matmenimis, neviršijančiais Taisyklėse įtvirtinto maksimalaus dydžio – 4,3 m skersmens). Remiantis naudojimo instrukcija, visos šokinėjimo vietos yra tarpusavyje sujungtos į vieną bendrą ir nedalomą visumą – įrenginį, turintį stiebą su gumomis, kuris užima gan didelį plotą (81 kv. m), ir šį įrenginį sudarančios šokinėjimo vietos negali būti išimtos, perstatytos į kitą sklypo dalį ar pan. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, vertino įrenginio atitiktį Taisyklių reikalavimams pagal viso įrenginio matmenis, o ne pagal atskirų jo dalių matmenis. Net jei šis įrenginys būtų vertinamas ne kaip vienas, o kaip keli atskiri mobilūs batutai, jis (jie) taip pat neatitiktų Taisyklių reikalavimų, t. y. kad leidžiama pastatyti ne daugiau kaip 2 mobiliuosius batutus viename sklype;
4.3. pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja Specialiojo plano sprendinius. Specialiojo plano Aiškinamojo rašto 4.2 dalies 2 punkte nurodyta taisyklė numato prekybos įrenginių (Taisyklių 3.9 p.) maksimalius matmenis, bet ne paslaugų teikimo įrenginių (Taisyklių 3.10 p.) matmenis. Specialiajame plane nurodyti prekybos įrenginių matmenys ir jiems skirta išimtis dėl gamyklinės komplektacijos negali būti taikomi kitiems, t. y. ne prekybos, o paslaugų teikimo, įrenginiams;
4.4. atsakovas pagrįstai nederino projekto dėl įrenginio „Pripučiamas batutas, 2 vnt.“, nes tiek šio įrenginio matmenys, tiek numatytas įrengti kiekis neatitinka Taisyklių 4.6 punkto reikalavimų. Pareiškėjas privalėjo iš anksto pasirinkti tokios gamyklinės komplektacijos pripučiamą batutą, kad jo matmenys atitiktų Taisyklių reikalavimus;
4.5. pareiškėjas projekte dėl įrenginio „Žaidimų automatai“ nurodė, jog bus statoma 14 vnt. įrenginių. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Administracija turėjo savo iniciatyva aiškintis, kodėl pareiškėjas prašyme 14 vnt. žaidimų automatų įvardijo kaip vieną įrenginį, bei kad tokia pareiga kilo iš Tvarkos aprašo 10 punkto nuostatų. Aptariamas pareiškėjo prašymas buvo ydingas, klaidinantis ir negalėjo būti tik patikslintas, pakoreguotas, t. y. pareiškėjas turėjo pateikti naujus atskirus prašymus, o ne tik patikslinti paduotą prašymą ar pateikti papildomus dokumentus. Be to, pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja, siekdamas dvi atskiras įrenginių grupes (6 vnt. ir 8 vnt.) pateikti kaip vieną įrenginį, nes šie įrenginiai skiriasi savo matmenimis, forma ir užimamu plotu (atitinkamai,
18 kv. m ir 5,12 kv. m), ir nėra jokios objektyvios galimybės juos sujungti į vieną įrenginį. Iš pateikto plano matyti, jog šie įrenginiai akivaizdžiai skiriasi tiek savo funkcijomis, tiek vizualiai, ir jiems įrengti numatytos dvi atskiros vietos;
4.6. ankstesni administraciniai sprendimai nesukuria ir negali sukurti jokios prejudicinės galios, priimant naujus sprendimus pagal pateiktus naujus prašymus suderinti įrenginių projektus. Kiekvienas naujas prašymas turi būti nagrinėjamas pagal būtent to prašymo pateikimo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis objektyvumo ir kitais viešojo administravimo principais, tuo metu aktualiomis aplinkybėmis;
4.7. atsakovas, vadovaudamasis Specialiojo plano 4.2 dalimi ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu, nustatė, kad, atsižvelgiant į prie gatvės esančios sklypo kraštinės ilgį (31,46 m), šiame žemės sklype galima statyti ne daugiau nei 6 įrenginius. Pareiškėjo teiginiai, kad leistinų statyti įrenginių ribojimas yra taikomas tik žemės sklypo kraštinėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) gatvės, 2–3 m atstumu nuo gatvės, bet likusioje žemės sklypo dalyje nėra taikomi jokie ribojimai, nepagrįsti;
4.8. Sprendime nurodyta pareiga suderinti įrenginių projektus su už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija yra pagrįsta teisės aktų normomis ir tinkamai motyvuota. Šiuo atveju yra aktualios Tvarkos aprašo 5 punkto, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo
4 straipsnio 4 dalies 5 punkto ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 2 punkto a dalies nuostatos. Sprendžiant dėl minėtų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų taikymo, esminės reikšmės neturi tai, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo gavęs Kultūros paveldo departamento suderinimo vizą ant įrenginių brėžinio, nes pareiškėjas 2022 m. gegužės 11 d. pateikė naujus prašymus, o prie šių prašymų pridėtuose brėžiniuose nurodytas kitoks įrenginių skaičius ir jų išsidėstymas žemės sklypuose. Be to, po 2018 metų buvo atlikti reikšmingi kultūros paveldo objekto – Palangos kurhauzo pastato (unikalus objekto kodas 1291), esančio greta aptariamų žemės sklypų, – sutvarkymo ir statybos darbai (baigti 2021 m. kovo mėn.), kurie iš esmės pakeitė šio kultūros paveldo objekto vaizdą ir aplinką bei sudarė prielaidas iš naujo vertinti prekybos ir / ar paslaugų įrenginių įrengimo galimybę šalia esančiuose sklypuose;
4.9. atsakovas Sprendime išsamiai ir aiškiai motyvavo įrenginių projektų suderinimo terminą būtent 1 metų laikotarpiui. Įrenginių sandėliavimo bei saugojimo žemės sklypuose veikla nėra galima pagal Administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-823 patvirtintą Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimą žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Detalusis planas), nes pagal Detalųjį planą aptariamoje teritorijoje nustatytas tik komercinės paskirties objektų teritorijų žemės naudojimo būdas, kuris neapima įrenginių sandėliavimo ir saugojimo veiklos. Nepaisant to, kad pareiškėjas susitarė su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkais dėl galimybės įrenginius sandėliuoti ir saugoti šiuose žemės sklypuose ištisus metus (iki 2030 m. gruodžio 1 d.), tokia veikla pažeidžia Detaliojo plano sprendinius ir Tvarkos aprašo 4 punkto nuostatas, nes neatitinka žemės sklypų naudojimo būdo. Be to, pareiškėjas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jau yra suplanavęs vykdyti konkrečius statybos darbus, t. y. statyti naują prekybos paskirties pastatą, tačiau žemės sklypuose vienu metu negali būti vykdomos dvi tarpusavyje nesuderinamos veiklos.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendime iš dalies tenkino pareiškėjo UAB „Virintos vingis“ skundą, t. y. panaikino Sprendimo dalį, kurioje nuspręsta atsisakyti suderinti įrenginio „Žaidimų automatai“ projektą, ir Sprendimo dalį, kurioje nuspręsta suderinti įrenginių „Traukinukas“, „Karuselė Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, „Karuselė Omesas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“ ir „Baseinas su pripučiamais burbulais“ projektus iki 2023 m. gegužės 31 d., taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 039,77 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Teismas nustatė:
6.1. pareiškėjas 2022 m. kovo 3 d. sudarė panaudos sutartis dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Minėtose panaudos sutartyse numatyta, kad žemės sklypų savininkai leidžia pareiškėjui statyti vaikų pramogoms skirtus įrenginius, juos sandėliuoti, neišmontuoti bei saugoti ištisus metus. Panaudos sutartys sudarytos iki 2030 m. gruodžio 1 d.;
6.2. pareiškėjas 2022 m. gegužės 11 d. pateikė 12 prašymų suderinti žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ketinamus statyti laikinus įrenginius: 1) įrenginį „Traukinukas“; 2) įrenginį „Ledų prekybos vieta“; 3) įrenginį „Žaidimų automatai“; 4) įrenginį „Karuselė arkliukai“; 5) įrenginį „Plastikinės mašinėlės“; 6) įrenginį „Karuselė Omesas“; 7) įrenginį „Trampolinas“; 8) įrenginį „Trasa Mini kart“; 9) įrenginį „Baseinas su laiveliais“; 10) įrenginį „Mašinėlė Huricame“; 11) įrenginį „Baseinas su pripučiamais burbulais“; 12) įrenginį „Pripučiamas batutas: 2 vnt.“. Pareiškėjas kartu su prašymais pateikė Aiškinamąjį raštą, įrenginių išdėstymo vietos planą, įrenginių vizualizacijas su pagrindiniais matmenimis ir minėtas panaudos sutartis. Pareiškėjas prašė pateiktus įrenginių projektus suderinti 3 metų terminui;
6.3. Administracija 2022 m. birželio 27 d. priėmė Sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjo prašymus. Administracija suderino iki 2023 m. gegužės 31 d. įrenginių „Traukinukas“, „Karuselė arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, „Karuselė Omesas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlė Huricame“ ir „Baseinas su pripučiamais burbulais“ projektus, tačiau atsisakė suderinti įrenginių „Ledų prekybos vieta“, „Žaidimų automatai“ „Trampolinas“ ir „Pripučiamas batutas“ projektus.
7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Taisyklių ir Aprašo nuostatas), pažymėjo, kad asmuo, norintis iš laikinų įrenginių teikti paslaugas Palangos miesto savivaldybės viešose vietose, privalo turėti Administracijos suderintą laikino įrenginio projektą. Laikinų įrenginių projektai, be kita ko, privalo atitikti Taisyklėse bei Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą ir neprieštarauti Specialiojo plano sprendiniams.
8. Teismas, vertindamas Sprendimo dalį, kurioje atsisakyta suderinti projektą dėl įrenginio „Trampolinas“, atsižvelgė į Aiškinamajame rašte nurodytą paaiškinimą, kad šio įrenginio veiklos pobūdis ir paskirtis – pramogų paslaugų teikimas. Jį ketinama statyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Įrenginio matmenys – 9 m (ilgis), 9 m (plotis), 7 m (aukštis), jis užima 81 kv. m. Iš įrenginio vizualizacijos bei nuotraukų matyti, kad jį sudaro metalinis stiebas su gumomis ir 3 šokinėjimo vietomis (batutais), vienos šokinėjimo vietos skersmuo – 4,2 m. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog aptariamas įrenginys viršija Taisyklių 4.5 punkte mobiliems batutams nustatytus maksimalius leidžiamus parametrus (be kita ko, vieno skersmuo – ne didesnis nei 4,30 m).
9. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, vadovaujantis Specialiojo plano sprendiniuose įtvirtinta išimtimi, įrenginiui „Trampolinas“ negali būti taikomas Taisyklių 4.5 punkte nustatytas apribojimas. Specialiojo plano sprendiniai (4.2 dalis „Palangos miesto centrinė dalis“) nustato galimybę Palangos miesto savivaldybės viešose vietose statyti didesnius laikinus prekybos įrenginius, jeigu jie yra gamyklinės komplektacijos ir asmuo negali daryti įtakos jų parametrams. Teismas pabrėžė, kad minėta išimtis yra taikytina tik laikiniems prekybos įrenginiams. Įrenginys „Trampolinas“ pagal savo veiklos pobūdį ir paskirtį yra laikinas įrenginys paslaugai teikti (Aprašo 2.2 p.), todėl Administracija pagrįstai netaikė Specialiojo plano sprendiniuose nustatytos išimties.
10. Teismas, vertindamas Sprendimo dalį, kurioje atsisakyta suderinti projektą dėl įrenginio „Pripučiamas batutas“, atsižvelgė į Aiškinamajame rašte nurodytą paaiškinimą, kad šio įrenginio veiklos pobūdis ir paskirtis – pramogų paslaugų teikimas. Jo matmenys – 17 m (ilgis), 9 m (plotis), 5 m (aukštis). Pareiškėjas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), planavo statyti 2 minėtų parametrų pripučiamus batutus. Taigi, vienas įrenginys užėmė 153 kv. m ploto, sklype norima statyti 2 pripučiamus batutus. Teismas konstatavo, jog aptariamo įrenginio projektas neatitiko Taisyklių 4.6 punkto reikalavimų, kadangi įrenginių plotas ir skaičius viršijo teisės normoje nustatytus maksimalius parametrus (be kita ko, leidžiama pastatyti ne daugiau kaip vieną pripučiamą batutą, kurio plotas – iki 40 kv. m). Teismas taip pat akcentavo, kad iš Aiškinamajame rašte pateiktos įrenginio paskirties akivaizdu, jog jis priskirtinas laikinų įrenginių paslaugai teikti kategorijai, todėl šiuo atveju negalėjo būti taikoma Specialiojo plano sprendiniuose nustatyta išimtis dėl gamyklinės įrenginio komplektacijos. Atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad įrenginio „Pripučiamas batutas“ projektas negali būti derinamas, nes jis prieštaravo Taisyklių 4.6 punktui.
11. Teismas, vertindamas Sprendimo dalį, kurioje atsisakyta suderinti projektą dėl įrenginio „Žaidimų automatai“, atsižvelgė į Aiškinamajame rašte nurodytą paaiškinimą, kad šio įrenginio veiklos pobūdis ir paskirtis – pramogų paslaugų teikimas. Įrenginį planuojama pastatyti dviem grupėmis – po 6 vnt. ir 8 vnt. Abi įrenginių grupės susideda iš smulkių žaidimų automatų. Dalies įrenginių matmenys siekė 1 m (ilgis), 2 m (plotis), o kitos dalies matmenys – 0,8 m (ilgis), 0,8 m (plotis). Taigi, pareiškėjas pageidavo aptariamoje teritorijoje pastatyti 14 vnt. žaidimų automatų. Sprendime nurodyta, jog įrenginio „Žaidimų automatai“ projektas nederinamas, kadangi prašyme šis įrenginys įvardijamas kaip vienas įrenginys, tačiau faktiškai prašoma suderinti 14 vnt. įrenginių.
12. Teismas, apžvelgęs Aprašo 8 punktą, pažymėjo, kad Apraše nėra numatytas imperatyvus draudimas teikti laikinų paslaugų teikimo įrenginių projektus grupėmis. Sprendime nėra pateikta nuoroda į teisės normą, kurioje nurodyta, kad dėl kiekvieno siekiamo suderinti laikino įrenginio projekto asmuo privalo teikti atskirą prašymą. Pastebėta, kad pareiškėjas pateikė prašymą suderinti projektą dėl įrenginio „Pripučiamas batutas“, kuriame teigiama, jog žemės sklype norima statyti du pripučiamus batutus, tačiau Sprendime, atsisakant suderinti šį įrenginio projektą, nėra nurodyta, kad viena iš atsisakymo priežasčių yra aplinkybė, jog vienu prašymu prašoma suderinti daugiau nei vieną įrenginį. Teismas konstatavo, jog Sprendimo dalis, kurioje atsisakyta suderinti projektą dėl įrenginio „Žaidimų automatai“, yra nepagrįsta teisinėmis ar faktinėmis aplinkybėmis.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime teigiama, jog, vadovaujantis Specialiojo plano sprendiniais (tekstinių sprendinių 4.2 p.), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), galimi 6 įrenginiai; Sprendimu nuspręsta suderinti 6 įrenginių projektus, todėl yra išnaudotas maksimalus galimas žemės sklype įrenginių skaičius. Teismas, išanalizavęs Specialiojo plano tekstinius sprendinius, nustatė, jog minėtas sprendinys reglamentuoja maksimalų leidžiamą statyti laikinų prekybos įrenginių skaičių, t. y. Specialiojo plano sprendiniai nenustato koks yra maksimalus leidžiamas statyti laikinų paslaugoms teikti skirtų įrenginių skaičius. Atsakovas, spręsdamas, ar pareiškėjo pateikti įrenginių projektai atitinka teisės aktų reikalavimus, negalėjo remtis Specialiojo plano tekstinių sprendinių 4.2 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Taigi, Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog Specialiojo plano sprendiniai draudžia ginčo teritorijoje statyti daugiau nei 6 laikinus įrenginius paslaugai teikti.
14. Teismas, vertindamas Sprendimo dalį dėl pareigos gauti pritarimą iš už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos, iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatė, kad abiem žemės sklypams yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos. Teismas pažymėjo, kad Sprendime pacituota Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 2 punkto a dalies nuostata yra blanketinė, t. y. joje nėra nurodyta konkreti elgesio taisyklė, tačiau ji nukreipia į kitus teisės aktus. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje draudžiama statyti statinius ir įrenginius. Atsakovas Sprendime nenurodė kokios konkrečios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Statybos įstatymo ir t. t. nuostatos įpareigoja pareiškėją įrenginių projektus suderinti su Kultūros paveldo departamentu. Be to, teismas pastebėjo, kad Sprendime nuspręsta suderinti 6 laikinų paslaugų teikimo įrenginių projektus, nepaisant to, jog iš Sprendimo turinio akivaizdu, kad Administracija laikosi pozicijos, jog aptariamoje teritorijoje laikinus įrenginius galima statyti tik gavus Kultūros paveldo departamento pritarimą įrenginio projektui. Sprendime nėra paaiškinta, kodėl buvo nuspręsta suderinti dalies įrenginių projektus, nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo gavęs Kultūros paveldo departamento pritarimą tiems įrenginiams įrengti. Teismas priėjo prie išvados, kad projektų derinimas buvo vykdomas selektyviai, nenurodant jokių teisinių argumentų, kodėl vieniems įrenginiams įrengti toje pačioje teritorijoje nėra reikalaujama derinimo, o kitiems įrenginiams įrengti toks reikalavimas yra taikomas. Taigi, Sprendimas šioje apimtyje neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. jame nėra nurodytas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, ir šie trūkumai yra esminiai.
15. Teismas dėl įrenginių projektų suderinimo laikotarpio akcentavo, kad pareiškėjas prašė 2022 m. gegužės 11 d. pateiktus įrenginių projektus suderinti 3 metų laikotarpiui, bet atsakovas Sprendime suderino projektus dėl įrenginių „Traukinukas“, „Karuselė Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, „Karuselė Omesas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“ ir „Baseinas su pripučiamais burbulais“ iki 2023 m. gegužės 31 d. Sprendime teigiama, jog įrenginiai buvo suderinti trumpesniam laikotarpiui nei prašyta, atsižvelgiant į prekybą ir paslaugų teikimą reguliuojančių teisinių santykių dinamiškumą bei siekiant sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose, sprendinius. Taip pat buvo pažymėta, kad ginčo teritorijoje galioja detalusis planas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-823, kurio sprendinius įgyvendinant bus vykdomos statybos. Teismas, atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 3 d. panaudos sutarčių turinį, nurodė, kad akivaizdu, jog žemės sklypų savininkai suteikė pareiškėjui galimybę iki 2030 m. gruodžio 1 d. statyti laikinus įrenginius paslaugai teikti. Pagal Aprašo nuostatas, įrenginių projektų suderinimo laikotarpis yra išskirtinai siejamas su privačios žemės savininko išduoto sutikimo dėl įrenginių pastatymo ir veiklos vykdymo galiojimo trukme, nustatant maksimalų leistiną terminą t. y. 3 metus. Aprašo nuostatose nėra numatyta, kad Administracija turi diskreciją nepaisyti 18.2.1 punkte nustatyto teisinio reguliavimo ir suderinti įrenginių projektus trumpesniam laikotarpiui nei yra išduotas privačios žemės savininko sutikimas. Be to, teismo vertinimu, Sprendime nurodyti argumentai, kodėl buvo nuspręsta suderinti įrenginių projektus tik iki 2023 m. gegužės 31 d., yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs, nesudarantys teisinio ar faktinio pagrindo nukrypti nuo Apraše įtvirtintų nuostatų. Taigi, Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta suderinti įrenginių „Traukinukas“, „Karuselė Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, „Karuselė Omesas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“ ir „Baseinas su pripučiamais burbulais“ projektus iki 2023 m. gegužės 31 d., prieštarauja Aprašo 18.2.1 punktui.
16. Teismas nusprendė, kad atsakovas Sprendime pagrįstai atsisakė suderinti įrenginių „Trampolinas“ ir „Pripučiamas batutas“ projektus, tačiau Sprendimo dalis, kurioje atsisakyta suderinti įrenginio „Žaidimų automatai“ projektą, ir dalis, kurioje nuspręsta kitų įrenginių projektus suderinti tik iki 2023 m. gegužės 31 d., yra naikintinos. Minėtų Sprendimo dalių panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (iš lot. ankstesnė padėtis) ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 11 d. prašymus toje apimtyje, kurioje prašoma suderinti įrenginio „Žaidimų automatai“ projektą ir įrenginių „Traukinukas“, „Karuselė Arkliukai“, „Plastikinės mašinėlės“, „Karuselė Omesas“, „Trasa Mini kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“ ir „Baseinas su pripučiamais burbulais“ projektus 3 metų laikotarpiui.
17. Teismas, pareiškėjo prašymą priteisti 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti įvertinęs pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) bei atsižvelgęs į tai, kad skundas iš esmės yra patenkintas 50 proc. apimtimi, nusprendė priteisti pareiškėjui 1 039,77 Eur
(2 079,55 Eur x 0,5) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
18. Teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti 3 864,03 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas pažymėjo, kad, remiantis viešai prieinama informacija, Administracijoje yra įsteigtas Juridinis ir personalo skyrius, kuriame dirba 5 darbuotojai. Pagal Administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. A1-774 patvirtintus Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus nuostatus, viena iš šio skyriaus funkcijų yra mero teisėtų interesų atstovavimas teisme, skundų teismams rengimas. Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepakako Administracijos vidinių resursų ir buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės naudotis advokatų paslaugomis (byla nėra ypatingai sudėtinga, nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui).
III.
19. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą visa apimtimi, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo:
20.1. teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, spręsdamas, ar įrenginių projektai atitinka teisės aktų reikalavimus, negalėjo vadovautis Specialiojo plano tekstinių sprendinių 4.2 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į Specialiojo plano 1.2 punkte numatytas sąvokas, minėtame 4.2 punkte vartojama sąvoka „prekybos įrenginiai“ apima tiek prekių gamybą, pirkimą ir pardavimą, tiek paslaugų teikimą ir vartojimą. Teisės aktuose ir administracinėje praktikoje nėra neįprasta prekes ar prekybą, paslaugas ar paslaugų teikimą vartoti kaip tapačias sąvokas. Esminis klausimas byloje yra dėl komercinę veiklą leidžiančių vykdyti įrenginių išdėstymo (maksimalaus kiekio), o tai, ar įrenginys yra prekybos, ar paslaugų, – ne tiek svarbu. Atsižvelgiant į Specialiojo plano taikymo kontekstą, atsakovas aptariamoje situacijoje pagrįstai pritaikė minėtą 4.2 punktą;
20.2. teismas nepagrįstai nustatė, kad laikinus įrenginius kultūros paveldo objektų teritorijoje galima statyti negavus Kultūros paveldo departamento pritarimo įrenginio projektui. Iki 2021 metų buvo atlikti reikšmingi kultūros paveldo objekto, esančio greta ginčui aktualių žemės sklypų, t. y. Palangos kurhauzo, restauravimo darbai. Palangos kurhauzas yra Palangos simbolis, formuojantis kurorto urbanistinę ašį, todėl dėl Palangos kurhauzo sutvarkymo pabaigos kilo poreikis keisti ankstesnę jo gretimybėse esančių žemės sklypų naudojimo praktiką. Nors konkrečios įstatymo nuostatos nebuvimas Sprendime yra šio administracinio sprendimo trūkumas, bet šis trūkumas nėra esminis, esant teisiniam reguliavimui ir administracinei praktikai, remiantis kuriais Kultūros paveldo departamentas įgyvendina kultūros paveldo objektų apsaugos priemones. Žemės sklypams esant šio itin reikšmingo kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, Kultūros paveldo departamentas privalo užtikrinti objekto apsaugos priemonių įgyvendinimą, t. y. derinti statinių ar įrenginių statymo apsaugos zonoje projektus (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 str. 4 d. 2 p. a d.);
20.3. teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas Sprendime nepakankamai motyvavo, kodėl įrenginių projektai suderinami 1 metų terminui. Administracija turi diskreciją spręsti, kokiam terminui suderinti įrenginių projektus. Aprašo 18.2.1 punktas nenustato Administracijos pareigos suderinti įrenginių projektus būtent 3 metams. Atsakovas pagrįstai ir tikslingai suderino projektus
1 metams, atsižvelgdamas į pasikeitusią Palangos miesto kraštovaizdžio būklę ir į besikeičiančią Palangos kurorto viziją (įskaitant iš esmės pasikeitusį vizualinį vaizdą prie aptariamų žemės sklypų). Kiekvienas naujas prašymas suderinti įrenginius turi būti nagrinėjamas pagal būtent to prašymo pateikimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, remiantis objektyvumo ir kitais viešojo administravimo principais bei atsižvelgiant į tuo metu aktualias faktines aplinkybes. Be to, Administracija Palangos miesto 2021–2030 metų strateginiame plėtros plane (pastaba: apeliaciniame skunde pateikta nuoroda nukreipia į neegzistuojantį tinklapį) nustatė Palangos miesto viziją, į kurią įeina, be kita ko, miesto teritorijų vystymas ir kurortinės aplinkos kūrimas. Atsakovas, parinkdamas aptariamą terminą, taip pat atsižvelgė į žemės sklypuose planuojamą komercinės paskirties pastatų statybą, Detaliojo plano sprendinius (galimybes sandėliuoti bei saugoti įrenginius kontekste);
20.4. teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis teismų praktika, teisė turėti advokatą priklauso visiems asmenims, įskaitant viešojo administravimo subjektus. Atsakovas šioje byloje pasirinko savo interesus ginti per atstovą, nes pareiškėjas pateikė daug painių teisinių argumentų, grindžiamų skirtingais teisės aktais. Byloje keliami teisiniai klausimai yra sudėtingi, apimantys tiek viešojo administravimo subjekto įgaliojimų, tiek teritorijų planavimą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymą, tiek kultūros paveldo apsaugos ir komercinės veiklos reglamentavimą. Atsakovo atstovo dalyvavimas byloje yra būtinas, padeda tinkamai apginti jo interesus ir motyvuotai atsakyti į pareiškėjo teiginius. Be to, ta aplinkybė, jog atsakovas turi Juridinį ir personalo skyrių, nepaneigia jo galimybės savo teisėtus interesus ginti per atstovą. Minėtas Administracijos skyrius atlieka daugybę funkcijų, kurias vykdo tik 5 darbuotojai.
21. Pareiškėjas UAB „Virintos vingis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
22.1. apeliaciniame skunde nepateikta jokių motyvų dėl teismo sprendimo dalies dėl įrenginio „Žaidimų automatai“, todėl laikytina, jog atsakovas sutinka su šia teismo sprendimo dalimi;
22.2. teismas pagrįstai nurodė, kad Specialiojo plano tekstinių sprendinių 4.2 punktas nenustato, koks yra maksimalus leidžiamas statyti laikinų paslaugoms teikti skirtų įrenginių skaičius. Priešingi atsakovo teiginiai apeliaciniame skunde nepaneigia teismo išvadų, padarytų atsižvelgiant į tai, jog Specialiajame plane prekybos įrenginiai ir įrenginiai paslaugai teikti yra atriboti, jiems numatyti skirtingi reikalavimai. Laikini prekybos įrenginiai ir laikini įrenginiai paslaugai teikti taip pat yra atskirti Taisyklių nuostatose ir Aprašo priede pateiktoje pavyzdinėje prašymo formoje. Be to, atsakovo ilgametis ir nuoseklus elgesys derinant to paties kiekio ir tuos pačius pareiškėjo įrenginių paslaugai teikti projektus tame pačiame žemės sklype patvirtina, jog atsakovas laikė, kad, vertinant aptariamus įrenginius, Specialusis planas netaikomas. Pats atsakovas atsiliepime į skundą, pasisakydamas dėl įrenginių „Tarmpolinas“ ir „Pripučiami batutai“, akcentavo, jog Taisyklėse ir Specialiajame plane laikini prekybos įrenginiai ir laikini įrenginiai paslaugai teikti yra apibrėžti atskirai, o Specialiajame plane nurodyta išimtis dėl gamyklinės komplektacijos šiuo atveju netaikoma būtent dėl to, kad ši išimtis yra numatyta prekybos įrenginiams, o ne įrenginiams paslaugai teikti;
22.3. teismas tinkamai įvertino Sprendimo dalį dėl pareiškėjo pareigos gauti pritarimą iš už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos. Atsakovo akcentuojama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 2 punkto a dalis nenumato pareigos suderinti aptariamus įrenginių projektus su Kultūros paveldo departamentu. Tokios pareigos savaime nesuponuoja ir tai, kad aptariami žemės sklypai yra prie Palangos kurhauzo pastato, kuriam atsakovas suteikia ypatingą reikšmę, ypač atsižvelgiant į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-48 patvirtinto Palangos kurhauzo pastato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendinius, šio objekto apsaugos zona (teritorija) neapima minėtų žemės sklypų. Be to, teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog projektų derinimas buvo vykdomas selektyviai, nenurodant jokių teisinių argumentų, kodėl vieniems įrenginiams įrengti toje pačioje teritorijoje nėra reikalaujama derinimo, o kitiems įrenginiams įrengti toks reikalavimas yra taikomas. Šiame kontekste papildomai pažymėta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ankstesnės redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis, 2018 metais buvo suderinęs su Kultūros paveldo departamentu tuos pačius
14 vnt. įrenginių žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini);
22.4. atsakovas apeliaciniame skunde nurodė naujus atsisakymo suderinti įrenginių projektus 3 metų terminui motyvus, t. y. atsižvelgimą į kraštovaizdžio pasikeitimus planuojamų įrenginių vietoje. Šių motyvų nebuvo ginčijamame Sprendime. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, pagrįstai nurodė, jog atsakovo motyvai, susiję su įrenginių projektų derinimo terminu, yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretūs ir nesudarantys pagrindo nukrypti nuo Aprašo 18.2.1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde naujai nurodė Palangos miesto 2021–2030 metų strateginį plėtros planą, kuriuo įrodinėjama Palangos miesto vizija. Atsakovas apeliaciniame skunde siekia sudaryti įspūdį, kad Palangos miesto vizija yra atsisakyti žaidimų paslaugų įrenginių (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau, susipažinus su minėtu strateginiu plėtros planu, galima teigti, jog plėtros kryptys yra orientuotos ne tik į miesto gyventojus, bet ir į poilsiautojus bei turistus
(jų pritraukimą). Šie apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su Sprendimu ir jame nurodytais motyvais dėl įrenginių projektų suderinimo termino. Atsakovas taip pat nepagrįstai rėmėsi tuo, kad žemės sklypuose yra planuojamos komercinės paskirties pastato statybos, nes pareiškėjas 2022 m. gegužės 11 d. prašymo Aiškinamajame rašte buvo nurodęs, jog per 3 metus statybos darbai nebus pradėti vykdyti, ir atsiliepimo į skundą pateikimo metu atsakovui buvo žinoma, jog pareiškėjo organizuojamas prekybos paskirties pastato projektavimo darbų procesas užtruko, keitėsi ir galiausiai sustojo. Byloje nebuvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės dėl įrenginių sandėliavimo žemės sklype, taip pat nepaaiškinta, kokią reikšmę šios aplinkybės turi atsakovo sprendimui atsisakyti suderinti aptariamus įrenginius 3 metų terminui;
22.5. teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jam pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme yra objektyviai būtina naudotis advokatų paslaugomis, ypač kai Administracijoje yra gan didelis savarankiškas Juridinis ir personalo skyrius. Teismas nelaikė pareiškėjo argumentų painiais, sutiko su daugeliu iš jų. Ginčo šalys byloje vadovavosi įvairiais teisės aktais, bet daugumą jų buvo priėmęs pačios Administracijos direktorius bei Palangos miesto savivaldybės taryba.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo Administracija (Administracijos įgaliotas asmuo), išnagrinėjusi 2022 m. gegužės 11 d. gautus pareiškėjo prašymus, suderino iki
2023 m. gegužės 31 d. projektus dėl įrenginių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. Nr. 1 „Traukinukas, Nr. 4 „Karuselė Arkliukai“, Nr. 6 „Karuselė Omesas“, Nr. 8 „Trasa Mini Kart“, Nr. 9 „Baseinas su laiveliais“ ir Nr. 10 „Mašinėlės Huricame“, bei įrenginių žemės sklype, esančiame, t. y. Nr. 5 „Plastikinės mašinėlės“ ir Nr. 11 „Baseinas su pripučiamais burbulais“, bet atsisakė suderinti projektus dėl įrenginių Nr. 2 „Ledų prekybos vieta“, Nr. 3 „Žaidimų automatai“, Nr. 7 „Trampolinas“ ir Nr. 12 „Pripučiamas batutas, 2 vnt.“
24. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Sprendimo dalį, kurioje atsakovas atsisakė suderinti projektus dėl įrenginių „Žaidimų automatai“, „Trampolinas“ ir „Pripučiamas batutas, 2 vnt.“, ir dalį, kurioje atsakovas įrenginių projektus suderino tik iki 2023 m. gegužės 31 d. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Sprendimo dalį, kurioje atsakovas atsisakė suderinti projektą dėl įrenginio „Žaidimų automatai“, ir dalį, kurioje atsakovas įrenginių projektus suderino iki 2023 m. gegužės 31 d. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą visa apimtimi.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, tikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Sprendimo dalies, kurioje atsakovas atsisakė suderinti projektą dėl įrenginio „Žaidimų automatai“, ir dalies, kurioje atsakovas įrenginių projektus suderino iki 2023 m. gegužės 31 d., teisėtumą ir pagrįstumą.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ
146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Sprendimo ir tikrinamo teismo sprendimo turiniu, atkreipia dėmesį į tai, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, be kita ko, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Nurodyta teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui (administraciniam sprendimui) taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
29. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo
(žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1555-575/2021). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.
30. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose, turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).
31. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (iš lot. esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
32. Nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyta, kad projektas dėl įrenginio „Žaidimų automatai“ ((duomenys neskelbtini)) nėra derinamas, kadangi prašyme įvardijamas vienas įrenginys, bet tuo pačiu nurodoma, kad bus statoma 14 vnt. įrenginių, t. y. 6 vnt. (1 m × 2 m) ir 8 vnt. (0,8 m × 0,8 m). Atsakovas atsiliepime į skundą paaiškino, jog nėra objektyvios galimybės minėtus 14 vnt. įrenginių sujungti į vieną įrenginį, todėl, atsižvelgiant į įrenginių skaičių, pareiškėjas turėjo pateikti Administracijai naujus atskirus prašymus. Pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime konstatavo, jos Apraše nėra numatytas imperatyvus draudimas teikti laikinų paslaugų teikimo įrenginių projektus grupėmis, o Sprendime taip pat nėra pateikta nuoroda į teisės normą, kurioje įtvirtinta, kad dėl kiekvieno siekiamo suderinti laikino įrenginio projekto asmuo privalo pateikti atskirą prašymą. Teisėjų kolegija, sutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir atsižvelgdama į tai, kad atsakovas apeliaciniame skunde neišreiškė nesutikimo dėl tokios teismo išvados, sprendžia, kad Sprendimo dalis dėl atsisakymo derinti projektą dėl įrenginio „Žaidimų automatai“ yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji buvo pagrįstai panaikinta tikrinamu teismo sprendimu.
33. Sprendime pažymėta, kad, vadovaujantis Specialiojo plano 4.2 dalimi „Palangos miesto centrinė dalis“ ir atliktais skaičiavimais, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), galimi 6 įrenginiai; suderinus šiame žemės sklype 6 įrenginius, išnaudotas maksimalus galimas žemės sklype įrenginių skaičius. Ši Sprendimo dalis nėra susieta su konkrečiu pareiškėjo prašymu ir nėra nurodyta kaip pagrindas atsisakyti suderinti konkretų įrenginio projektą. Pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime, išanalizavęs Specialiojo plano tekstinius sprendinius (t. y. 4.2 p.), nesutiko su Administracijos pozicija ir nurodė, kad minėtas sprendinys reglamentuoja maksimalų leidžiamą statyti laikinų prekybos įrenginių skaičių, t. y. Specialiojo plano sprendiniai nenustato koks yra maksimalus leidžiamas statyti laikinų paslaugų teikimui skirtų įrenginių skaičius. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis turėjo pagrindą vadovautis minėtu reglamentavimu bei laikino prekybos įrenginio ir laikino paslaugų teikimo įrenginio sąvokas laikyti tapačiomis.
34. Teisėjų kolegija nustatė, kad Specialiojo plano tekstinių sprendinių 1.2 punkte yra pateikiami šiame specialiajame plane vartojamų sąvokų apibrėžimai, tarp jų: laikini prekybos įrenginiai – tai sukomplektuota ir lauke pastatyta įranga, skirta prekybai (vežimėliai, prekystaliai, stendai, skėčiai ir kt.), kurią leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą; laikini įrenginiai paslaugai teikti – tai sukomplektuota ir lauke pastatyta arba judanti tam tikru nustatytu maršrutu įranga ar priemonė, skirta paslaugai teikti (karietos, bevariklės transporto priemonės, pramoginės transporto priemonės, dviračiai, elektromobiliai, vaikiški elektromobiliai, velomobiliai, kartai, bagiai, mobilieji batutai, pripučiami batutai, vandens dviračiai, valtys ir kt.), kurią leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Šios Specialiojo plano nuostatos patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sąvokos „laikini prekybos įrenginiai“ ir „laikini įrenginiai paslaugai teikti“ nėra tapačios (Specialiojo plano kontekste). Priešinga atsakovo pozicija, t. y. pozicija, kad sąvokos „laikini prekybos įrenginiai“ ir „laikini įrenginiai paslaugai teikti“ gali būti laikomos tapačiomis, apeliaciniame skunde yra grindžiama ne Specialiajame plane, o kituose teisės aktuose (pvz., 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotoju? atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyva? 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004) pateiktais sąvokų apibrėžimais bei atsakovo subjektyvia nuomone, jog šiuo atveju ne tiek svarbu, ar aptariami laikini įrenginiai yra prekybos, ar paslaugų teikimo, todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Specialiajame plane vartojamos sąvokos „laikini prekybos įrenginiai“ ir „laikini įrenginiai paslaugai teikti“ yra aiškiai atskirtos, taip pat į tai, kad Specialiojo plano tekstinių sprendinių 4.2 punkte yra įtvirtintos maksimalaus leistino prekybos įrenginių kiekio apskaičiavimo taisyklės, konstatuoja, kad atsakovas Sprendime, vadovaudamasis Specialiojo plano tekstinių sprendinių 4.2 punktu, nepagrįstai apskaičiavo maksimalų galimą laikinų paslaugų teikimo įrenginių skaičių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
35. Sprendime „atkreipiamas dėmesys“ į tai, kad aptariami žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), patenka į įregistruotos kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies (kodas 12613) – teritoriją bei yra greta kitos įregistruotos kultūros vertybės – Palangos kurhauzo pastato (kodas 1291), ir pacituojamos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 2 punkto a dalies nuostatos, kuriose įtvirtintas draudimas viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose statyti statinius ir įrenginius, keisti jų aukštį, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, įrengti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius, negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme ar kultūros ministro nustatyta tvarka. Ši Sprendimo dalis nėra susieta su konkrečiu pareiškėjo prašymu ir nėra nurodyta kaip pagrindas atsisakyti suderinti konkretų įrenginio projektą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši Sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta (neatitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. nustatytų reikalavimų), nes Sprendime nenurodyta kokios konkrečios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Statybos įstatymo ir t. t. nuostatos įpareigoja pareiškėją įrenginių projektus suderinti su Kultūros paveldo departamentu, be to, Sprendime nepaaiškinta, kodėl buvo nuspręsta suderinti dalies įrenginių projektus, nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo gavęs Kultūros paveldo departamento pritarimą tai įrenginių daliai įrengti. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad nustatytas Sprendimo trūkumas nėra esminis, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir administracinę praktiką, pagal kurią Kultūros paveldo departamentas įgyvendina kultūros paveldo objektų apsaugos priemones.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji Sprendimo dalis yra informacinio pobūdžio, joje nėra konstatuotas kokių nors pareiškėjo pareigų (teisės aktų reikalavimų) neįvykdymo (pažeidimo) faktas, taip pat joje nepriimtas joks administracinis sprendimas. Sprendime yra atskirai išskirti projektai, kurie yra nederinami, ir aiškiai nurodytos atsisakymo tenkinti atitinkamą prašymą priežastys. Kaip minėta, Sprendime nurodyta, jog projektas dėl įrenginio „Žaidimo automatai“ nederinamas dėl prašyme nurodyto statomų įrenginių skaičiaus, ir šis atsisakymas nėra grindžiamas tuo, kad projektas nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, plačiau nepasisako šiuo aspektu.
37. Sprendime atsakovas suderino iki 2023 m. gegužės 31 d. projektus dėl įrenginių „Traukinukas, „Karuselė Arkliukai“, „Karuselė Omesas“, „Trasa Mini Kart“, „Baseinas su laiveliais“, „Mašinėlės Huricame“, „Plastikinės mašinėlės“ ir „Baseinas su pripučiamais burbulais“, nurodydamas, jog jis atsižvelgė į prekybą ir paslaugų teikimą reguliuojančių teisinių santykių dinamiškumą bei siekį Palangos mieste sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose, sprendinius, taip pat į Administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-823 patvirtintą Detalųjį planą, kurio sprendinius įgyvendinant žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bus vykdomos statybos. Pirmosios instancijos teismas šią Sprendimo dalį pripažino neteisėta ir nepagrįsta, nes Aprašo nuostatose nėra numatyta, kad Administracija turi diskreciją nepaisyti 18.2.1 punkte nustatyto teisinio reguliavimo ir suderinti įrenginių projektus trumpesniam laikotarpiui nei yra išduotas privačios žemės savininko sutikimas, be to, Sprendime nurodyti argumentai, kodėl buvo nuspręsta suderinti įrenginių projektus tik iki 2023 m. gegužės 31 d., yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs, nesudarantys teisinio ar faktinio pagrindo nukrypti nuo Apraše įtvirtintų nuostatų. Atsakovas tvirtina, jog jis turi diskreciją spręsti, kokiam terminui suderinti įrenginių projektus, ir šiuo atveju jis tikslingai suderino projektus 1 metų terminui, atsižvelgdamas į pasikeitusią Palangos miesto kraštovaizdžio būklę ir besikeičiančią Palangos kurorto viziją.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašo (2022 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. A1-582 redakcija) IV dalyje yra reglamentuojamas projektų galiojimas. Pagal šio aprašo 18.2.1 punktą, privačiose valdose įrenginių projektas derinamas žemės sklypo savininko sutikimo dėl įrenginių pastatymo ir veiklos vykdymo galiojimo terminui ar žemės sklypo savininko prašomam laikotarpiui, tačiau ne ilgesniam kaip 3 metų terminui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas analogiškas Aprašo nuostatas (originali redakcija, 17.2 p.), laikėsi pozicijos, kad Administracijai yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl leidimų išdavimo termino (žr., pvz., 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-271-442/2020, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-185-575/2021), o šiuo atveju tikrinamame teismo sprendime nėra motyvų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ir pripažinti, kad Administracija neturėjo teisės įrenginių projektus suderinti trumpesniam nei prašomas maksimalus terminui (esant žemės sklypo savininko sutikimui dėl įrenginių pastatymo ir veiklos vykdymo tokiam terminui).
39. Nepaisant to, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punktą, leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra vietos savivaldybės savarankiškoji (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybės funkcija, savivaldybės priimami sprendimai dėl termino leidimams prekybai ir paslaugoms turi būti motyvuojami ir turi būti racionaliai pagrįsti. Kartu akcentuotina, kad, sutinkamai su ABTĮ
3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Todėl leidimo termino ilgumo politinio ar ekonominio tikslingumo klausimų teismas nesprendžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-185-575/2021).
40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Sprendime pateikti argumentai, kodėl pareiškėjo prašymas suderinti įrenginių projektus 3 metams yra netenkinamas ir vietoj to šie projektai suderinami 1 metams (iki 2023 m. gegužės 31 d.), yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretūs. Atsakovas Sprendime bendrai nurodė, jog terminas nustatomas atsižvelgiant į prekybą ir paslaugų teikimą reguliuojančių teisinių santykių dinamiškumą bei siekiant Palangos mieste sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose, sprendinius, tačiau pakankamai išsamiai nepaaiškino, kodėl šiuo individualiu atveju negali būti nustatytas pareiškėjo prašomas terminas ir kodėl vietoj to buvo pasirinktas 1 metų terminas. Atsakovas Sprendime paminėjo, kad sprendžiant dėl termino įtakos turėjo ir tai, jog aptariamai teritorijai galioja Detalusis planas, kurio sprendinius įgyvendinant žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), bus vykdomos statybos, tačiau Sprendime nėra atskleisti Detaliojo plano įgyvendinimo (statybų vykdymo) terminai ar kitos su tuo susijusios reikšmingos aplinkybės (šiame kontekste pastebėtina, kad nuo Detaliojo plano patvirtinimo (t. y. 2020 m. birželio 17 d.) iki pareiškėjo prašymų pateikimo (t. y. 2022 m. gegužės 11 d.) jau buvo praėjęs gan ilgas laiko tarpas; pareiškėjas prie prašymų pridėtame Aiškinamajame rašte teigė, kad projektavimo darbai užsitęsė ir nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog statybos darbai bus pradėti vykdyti per ateinantį 3 metų laikotarpį, o atsakovas atsikirtimus į šiuos pareiškėjo teiginius pateikė tik atsiliepime į skundą). Be to, atsakovas atsiliepime į skundą ir apeliaciniame skunde nurodė naujus argumentus, kuriais grindžia sprendimą įrenginių projektus suderinti 1 metams (pvz., pareiškėjo planai aptariamuose žemės sklypuose sandėliuoti ir saugoti įrenginius nėra galimi pagal Detaliojo plano sprendinius; pagal Palangos miesto 2021–2030 metų strateginį plėtros planą, miestas bus labiau orientuojamas į sveikatos skatinimo paslaugų teikimą, kultūros paveldo pažinimą ir miesto infrastruktūros modernizavimą). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuoti esminiai aptariamos Sprendimo dalies trūkumai negali būti pašalinami, atsakovui atitinkamus paaiškinimus ir aplinkybes pateikiant tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino šią Sprendimo dalį ir nurodė, kad atsakovas turi pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus suderinti įrenginių projektus 3 metų terminui.
41. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Sprendimo dalį, kurioje atsakovas atsisakė suderinti projektą dėl įrenginio „Žaidimų automatai“, ir dalį, kurioje atsakovas įrenginių projektus suderino iki 2023 m. gegužės 31 d., iš esmės dėl to, kad šios Sprendimo dalys neatitinka anksčiau aptartų Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir nustatyti trūkumai yra esminiai.
42. Atsakovas 2022 m. lapkričio 7 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 3 864,03 Eur (išlaidos advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti), ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė antrąjį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo 2022 m. lapkričio 29 d. pranešimą dėl klaidos, pastarasis prašymas buvo pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju atsakovui nebuvo jokios objektyvios būtinybės naudotis advokatų paslaugomis (byla nėra ypatingai sudėtinga, nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijoms vykdyti arba viešajam interesui). Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad atstovo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas ir padėjo atsakovui tinkamai apginti savo interesus.
43. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad ABTĮ
40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą;
3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018, 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-468-556/2025).
44. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2579-415/2024). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-173-602/2025).
45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025).
46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija srityje, kurioje kilo ginčas, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Administracijos struktūroje yra specializuotas padalinys – Juridinis ir personalo skyrius. Šiame skyriuje dirbantys valstybės tarnautojai, be kita ko, atstovauja savivaldybės institucijų interesus teisme. Nepaisant to, atsakovas bylai vesti teisme pasitelkė ne minėto skyriaus tarnautojus, o advokatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra suderinamos su ekonomiškumo principu, nes šioje byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai (be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuolat kreipiasi į Administraciją dėl analogiškų įrenginių projektų suderinimo), byloje buvo taikomi Palangos miesto savivaldybės tarybos, taip pat pačios Administracijos (jos direktoriaus) priimti teisės aktai, nagrinėjama byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga. Nors atsakovas akcentuoja, kad Administracijos Juridiniame ir personalo skyriuje dirba tik 5 darbuotojai, šis teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, nedetalizuotas ir nepagrįstas konkrečiais duomenimis, sudarančiais pagrindą manyti, jog šie darbuotojai šioje individualioje byloje nebuvo pajėgūs tinkamai ginti atsakovo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
47. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl teisėtai ir pagrįstai panaikino Sprendimo dalį, kurioje atsakovas atsisakė suderinti projektą dėl įrenginio „Žaidimų automatai“, ir dalį, kurioje atsakovas įrenginių projektus suderino iki 2023 m. gegužės 31 d., taip pat netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
48. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra pareiškėjo naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas neįgyja tokios teisės (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidoms (advokato pagalba parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą) atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos atlyginti išlaidos atitinka būtinumo, pagrįstumo ir realumo kriterijus, neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus dydžio ir yra suderinamos su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl tokių išlaidų atlyginimas yra priteistinas pareiškėjui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Virintos vingis“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Virginija Volskienė