LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. liepos 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2021 m. liepos 20 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BRETALITA“, kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „BRETALITA“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalis, kuria ieškovės UAB „Factris LT1“ ieškinys buvo atmestas, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – ieškovės UAB „Factris LT1“ ieškinį tenkinti visiškai.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.905 straipsnio 3 dalį, 6.911 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi finansuotojo 2018 m. lapkričio 13 d. abstrakčiu pranešimu, kuriame apskritai nėra nurodytas joks piniginis reikalavimas – šis pranešimas buvo tik informacinio pobūdžio pranešimas apie ketinimą taikyti faktoringą atskirų, būsimų krovinių pervežimo sandorių, atžvilgiu. Visiškai nepagrįstai apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieškovė iš anksto galėjo įgyti reikalavimo teises į tuo metu net neegzistavusius krovinių pervežimo paslaugų sandorius, tokiu būdu nukrypdamas ir nuo kasacinio teismo praktikos.
Skolininko ir kliento (atsakovės) priešpriešinių reikalavimų įskaitymas faktoringo sutarties sudarymo atveju reglamentuojamas CK 6.911 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. vasario 8 d. pareiškimu finansuotojas buvo informuotas apie tai, kad skolininkas yra skolingas kasatoriui 29 340,50 Eur sumą, todėl kasatorius bei skolininkas taikė įskaitymą vėliau sudarytiems krovinių pervežimo paslaugų sandoriams ir finansuotojas apie tai žinojo, todėl jam nebebuvo ir jokio teisinio pagrindo mokėti papildomas lėšas skolininkui (finansuoti skolininko).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BRETALITA“ (j. a. k. 110725724) 338 (tris šimtus trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto Swedbank 2021 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 16.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Virgilijus Grabinskas