Civilinė byla Nr. e2A-1491-866/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06050-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrometa“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrometa“ ieškovo S. V. naudai 110 Eur turtinės žalos, 2 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. pasinaudojo atsakovės UAB „Agrometa” teikiamomis paslaugomis, apsilankė atsakovės pirtyje, už šią paslaugą susimokėjo atsakovei 15 Eur. Būdamas atsakovės pirtyje apie 11:00 val. patyrė traumą. Ieškovas, užėjęs į garinę pirtį, atsisėdo ant trečiosios gultų eilės ir vanojosi vantomis, į šią eilę pateko eidamas kita dviejų gultų eile, esančioje prie garinės sienos. Žinojo, kad nulipant žemyn turi būti dar dvi gultų eilės. Ieškovas, nulipęs ant antros gultų eilės ir žengęs žingsnį į pirmąją gultų eilę, krito ant žemės, kadangi ten nebuvo pirmos gultų eilės – ji buvo įstumta. Ieškovas krito žemyn stačia galva ant grindų, trenkėsi su galva į grindis ir prarado sąmonę. Kiek laiko buvo be sąmonės, nežino, nes tuo metu buvo vienintelis atsakovės klientas nuo pat pirties atidarymo iki maždaug 14 val. Krisdamas stipriai susitrenkė galvą, susižeidė nosį, susitrenkė nugarą, dešiniąją koją, nusibrozdino abiejų kojų kelius. Kūno sužalojimus patvirtina pridedamas ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją aprašymas. Patyręs minėtas traumas ir būdamas potrauminiame šoke, ilgą laiką nesiorientavo laike, erdvėje; ilgą laiką praleido pirtyje, todėl papildomai susimokėjo už atsakovės teikiamą pirties paslaugą. Įvykis įvyko dėl to, kad įrengiant įstumiamus/ištraukiamus gultus buvo/yra šiurkščiai pažeistas Lietuvos higienos normos HN 39:2016 6 punkto reikalavimas. Ieškovas patyrė fizinį skausmą dėl sveikatos sužalojimo ir moralinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus dėl patirto išgąsčio ir didelio streso. Ieškovas po įvykusio nelaimės įvykio 2021 m. spalio 6 d. kreipėsi raštu į atsakovę su pretenzija. Atsakovė nesutiko su faktu, kad toks įvykis įvyko ir nesutiko atlyginti jokios patirtos žalos. Ieškovas reikalauja iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už patirtą išgąstį ir didelį stresą, bei dvasinius išgyvenimus; 110 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. už sumokėtas relaksacines paslaugas 30 Eur, kurių negavo, ir 80 Eur už medicinines paslaugas: gydytojo apžiūrą, būklės įvertinimą bei konsultaciją.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog sužalojimus, kurių nuotraukas jis prideda, patyrė ir ar galėjo patirti atsakovės pirtyje. Atsakovė neturi informacijos, kad ieškovui lankantis pirtyje ir jam išeinant iš pirties, būtų gauti iš jo kokie nors nusiskundimai dėl patirtų nepatogumų ar tuo labiau sužalojimų. Atsakovė neturi duomenų, jog ieškovas būtų kreipęsis į administratorę dėl pirmosios pagalbos. Ieškovas ir teismui nepateikė jokių įrodymų, jog patyręs tokias neva skausmingas traumas būtų iš karto kreipęsis į medikus dėl skubios pagalbos suteikimo. Pateikta į bylą Ambulatorinio apsilankymo kortelė patvirtina, jog ieškovas į UAB „SK Impeks Medicinos ir diagnostikos centrą“ kreipėsi tik 2021 m. spalio 8 d., t. y. praėjus 12 dienų nuo tariamo įvykio. Traumas jis galėjo patirti kitoje vietoje. Ieškovas klaidingai nurodė pirtyje (garinės patalpoje) esant neva trims eilėms gultų, iš kurių vienas nuo grindų būtų pakilęs. Pirtyje yra tik dvi gultų eilės. 26 cm aukščio techninis pakojis ties 75 cm aukščio pirmos eilės gultu nėra ir negali būti laikomas kaip gultas. Pakojis yra užrakinamas iš vidinės tik personalui prieinamos gultų pusės. Ieškinyje aiškiai nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti įvardintos kaip neteisėti (aplaidūs) atsakovės veiksmai (neveikimas). Kadangi ieškovas į medikus kreipėsi ne dėl pirmosios pagalbos gavimo, o tik apžiūrai ir tik po 12 dienų nuo tariamo įvykio, tiek turtinė, tiek neturtinės žalos vertintinos kaip visiškai nepagrįstos.
4. Ieškovas pateikė dubliką, nurodė, kad atsakovės atsiliepimas yra deklaratyvaus pobūdžio ir pateiktas tam, kad galima būtų jai išvengti nuostolių dėl aplaidžios veiklos. Pirtyje niekur nėra patalpinta informacija, ką pirties klientai turi daryti atsitikus panašiems atvejams. Atsakovės atsiliepime nurodyti teiginiai apie pirtyje esančias gultų eiles (skaičių) negali būti pagrindas ieškinio atmetimui, nes visas vaizdas apie gultų eiles matosi iš pateiktų nuotraukų. Minėtoje pirtyje ieškovas tikrai susižalojo, kadangi ne vienam pirtininkui, tuo metu buvusiam pirtyje, pasakojo apie patirtą traumą ir ją rodė.
5. Triplike atsakovė nurodė, kad nesutiktina su ieškovo teiginiu, kad pirtyje nėra patalpintos informacijos apie tai, kur kreiptis patyrus traumą. Vidaus tvarkos taisyklėse, kurios teikiamos lankytojams susipažinti, yra fojė prie kasos ir bare. Byloje vis dar nėra įrodyta ieškovo susitraumavimo galimybė ir tikrumas atsakovės pirtyje. Priešingai nei teigia ieškovas, iš jo pateiktų nuotraukų aiškiai matyti tik tai, kad niekur nematyti trečios gultų eilės (techninio pakojo). Trauma, jei būtų įrodyta, kad ji galėjo būti patirta atsakovės pirtyje, galėjo kilti tik dėl paties ieškovo sąmoningo neatidumo ir nerūpestingumo bei nesisaugojimo lipant nuo gulto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės ieškovui 110 Eur turtinės žalos, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 910 Eur sumą nuo 2022 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio reikalavimų dalį teismas atmetė. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 17,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas, remiantis bylos duomenimis, nustatė, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 straipsnis), už paslaugas ieškovas sumokėjo 30 Eur. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju taip pat taikomos vartojimo paslaugas reglamentuojančios teisės normos, nes atsakovė – verslininkė, teikianti paslaugas, ieškovas – asmeniniais tikslais paslaugas įsigijęs vartotojas (CK 6.228¹ straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovas yra asociacijos „Profesionalūs Pirtininkai“ prezidentas. Remiantis ieškovo, atsakovės įgalioto atstovo P. B. paaiškinimais, liudytojo A. K. parodymais teismas taip pat nustatė, kad iki oficialaus pirties atidarymo lankytojams, ieškovas, liudytojas A. K., kiti asmenys, kurie supranta apie pirtis, dalyvavo pirties bandyme, teikė patarimus. Tačiau 2021 m. rugsėjo 26 d. ieškovas lankėsi pirtyje kaip klientas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina į bylą pateikti fiskaliniai kvitai, iš kurių matyti, kad už pirties paslaugas ieškovas atsakovei sumokėjo.
8. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovės pirtyje leidosi nuo gultų viršaus, būdamas įsitikinęs, kad yra dar vienas gultas apačioje, ir nukrito – susitrenkė galvą, susižeidė nosį, susitrenkė nugarą, dešiniąją koją, nusibrozdino abiejų kojų kelius. Ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jis susižalojo 2021 m. rugsėjo 26 d. atsakovės pirtyje, patvirtino liudytojas A. K., kuris nurodė pirtyje tą dieną matęs ieškovą, kuris buvo suglumęs, gali būti, kad patyręs galvos traumą, veidas buvo paraudęs, alkūnės, kelio odos pažeidimai, paraudęs petys, taip pat liudytojas E. V. (atsakovės pirtininkas), kuris nurodė matęs ieškovą „šviežiai“ nubrozdintais keliais, liudytojas M. M. patvirtino matęs ieškovą porą savaičių po įvykio, matė mėlynę ieškovo pakinklyje, ant kairio kelio buvo gyjanti nubrozdinta žaizda.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas į bylą pateikė nuotraukas (ieškinio priedas Nr. 13), darytas praėjus savaitei po įvykio, iš kurių matosi abiejų kelių girnelių srityje nubrozdinimai padengti šašais, hematoma dešinės kojos pakinklyje, taip pat ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame gydytojas, apžiūrėjęs ieškovą 2021 m. spalio 8 d., nustatė blauzdos nubrozdinimą, abiejų kelių sumušimą ir nubrozdinimą, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimą, dešiniojo sėdmens sumušimą ir poodinę hematomą. Atsakovės argumentus, kad ieškovas inscenizavo susižalojimą, teismas pripažino deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas vertino, kad aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į medikus tik 2021 m. spalio 8 d., nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių dėl patirtų sužalojimų.
10. Vertindamas ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, atsakovės paaiškinimus, jų nuoseklumą, patikimumą, teismas pažymėjo, kad atsakovė, ikiteisminėje stadijoje apskritai nepripažinusi įvykio, teismo proceso metu kėlė prielaidas, kad jei ieškovas ir susižalojo, tai sužalojimai buvo ne tokio masto, kaip teigia ieškovas. Įvertinus ieškovo, liudytojų teiktų paaiškinimų nuoseklumą, teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo, liudytojų teiktais paaiškinimais, kurie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir nelogiškus atsakovės argumentus, kad ieškovas galėjo padidinti žalos mastą. Įvertinęs visumą rašytinių įrodymų (medicininius dokumentus), nuotraukas, paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad ieškovas patyrė traumą 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovės pirtyje – susitrenkė galvą, nusibrozdino abiejų kojų kelius, susimušė dešinę koją, t. y. patyrė žalą.
11. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – ir NVSC), gavęs ieškovo skundą, 2021 m. lapkričio 19 d. atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir patikrinimo metu nustatė, kad atsakovės pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas įrengtas taip, kad jį galima ištraukti ir įstumti atgal, apie tai klientai neinformuojami (nėra įspėjamojo ženklo) (NSVC 2021 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (10-12 15.5.7 Mr)2-136947). Atsakovės vertinimu, NVSC raštas nesukelia jai teisinių pasekmių, nes Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartyje (Nr. eI3-2236-811/2022), kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eAS-113-502/202-2 paliko galioti nepakeistą, atsisakydamas priimti atsakovės skundą, konstatavo, kad Patikinimo aktu jokios pasekmės atsakovei neatsirado, todėl, atsakovės vertinimu, NVSC raštai yra niekiniai. Vertinant nurodytus argumentus, teismas pažymėjo, kad civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, neprivalo būti konstatuoti rašytiniais įrodymais ar kitų teismų procesiniais sprendimais. Teismas pažymėjo, kad šalys byloje reikalavimus ir atsikirtimus įrodinėja CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, teismas vertino, kad aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, nustatinėjamos ir įrodinėjamos civilinėje byloje pagal civilinio proceso taisykles nepriklausomai nuo to, ar jos nustatytos administracinėje byloje (CPK 176-185 straipsniai).
12. Ieškovas nurodė, kad lankydamasis atsakovės pirtyje iki 2021 m. rugsėjo 26 d., užlipo ir nulipo nuo gultų naudodamasis dar viena pakopa, kuri mobili, įstumiama. Ieškovo nurodomą aplinkybę, kad jis 2021 m. rugsėjo 26 d. atsakovės pirtyje lankėsi ne pirmą kartą, patvirtino atsakovės įgaliotas atstovas P. B., liudytojas A. K.
13. Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais teismas nustatė, kad pirtyje nepateikta informacija klientui dėl ištraukiamo gulto. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Atsakovės teigimu, vidaus tvarkos taisyklės padėtos klientams gerai matomose vietose (prie registratūros ir baro), tačiau byloje nėra duomenų, kokio turinio minėtos taisyklės yra (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, teisinį reglamentavimą, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovė – pirties paslaugų teikėja, neužtikrino saugių paslaugų teikimo, nesuteikė tikslios, išsamios informacijos apie saugų inventoriaus naudojimą (nustatyti neteisėti veiksmai), dėl ko ieškovas, lipdamas nuo gultų, nugriuvo ir susižalojo.
14. Teismas nurodė, kad ieškovui atsiradusias neigiamas pasekmes lėmė išimtinai atsakovės neteisėti veiksmai, nesilaikant nurodytų Higienos normų, CK nuostatų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nesilaikė nurodytų teisės aktų reikalavimų, atsakovės, kaip pirties paslaugų teikėjos, kaltės prezumpcija byloje nepaneigta. Byloje neįrodyta, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir jo elgesys turėjo įtakos žalos atsiradimui ar dydžiui.
15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė savo veiksmais, neužtikrindama saugių paslaugų teikimo, nesuteikdama tikslios, išsamios informacijos apie saugų inventoriaus naudojimą, prisidėjo prie sąlygų žalai kilti sudarymo, sukurdama atitinkamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – neužtikrino saugių paslaugų teikimo, nesuteikė tikslios, išsamios informacijos apie saugų inventoriaus naudojimą, dėl ko ieškovui buvo sutrikdyta sveikata.
16. Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo elgesys pirtyje gali būti vertinamas kaip neteisėtas arba itin nerūpestingas, kad jo elgesys turėjo įtakos žalos atsiradimui ar dydžiui.
17. Turtine žala ieškovas laikė už pirties paslaugas sumokėtą kainą, išlaidas už gydytojo konsultaciją. Ieškovas nurodė, kad prašomą 110 Eur turtinę žalą sudaro: 30 Eur už pirties paslaugas, 80 Eur išlaidos už gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus (mokėjimų kvitus, PVM sąskaitą-faktūrą), sprendė, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susiję su sveikatos sužalojimu, todėl jas pripažino pagrįstomis. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatavus, kad ieškovo prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta įrodymais, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 110 Eur turtinę žalą.
18. Pasisakant dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumo, teismas nurodė, kad ieškovo nurodytas aplinkybes dėl sužalojimų patvirtina liudytojų parodymai, nuotraukos, ambulatorinio apsilankymo aprašymas (CPK 185 straipsnis). Iš ieškovo pateiktų nuotraukų, darytų po savaitės, matyti, kad kairio kelio sužalojimas buvo didelis ir žymus, tačiau nubrozdinimai, sumušimai sugijo savaime, jokių ilgalaikių pasekmių nėra, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jam būtų skirtas medikamentinis gydymas. Iš byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, kad po patirtų sužalojimų gydymas neužtruko, 2021 m. spalio 8 d., t. y. 12 dienų po įvykio, apsilankymo pas gydytoją metu nustatyta, kad ūmus skausmas atslūgo, nebešlubuoja, nubrozdinimai padengti šašais, išliko didelės mėlynės, asmuo darbingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovės netinkamai suteiktų paslaugų ir dėl to nežymiai sutrikdytos sveikatos, faktą (CPK 185 straipsnis). Neabejotina, kad sužalojimai sukėlė ir dvasinius išgyvenimus, sutrikdė emocinę būseną, sukėlė fizinį skausmą.
19. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, tačiau pakenkimas sveikatai nebuvo didelis ir ilgalaikis, ieškovas dėl sveikatos sutrikdymo patyrė skausmą, taip pat sveikatos sutrikdymas sukėlė ieškovui nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, emocinę įtampą, tačiau jie buvo laikini, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priteistinas 800 Eur neturtinės žalos dydis. Teismas vertino, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinant šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
20. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 910 Eur sumą, nuo 2022 m. kovo 24 d. (nuo ieškinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo praktiką, pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovei dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, jo naudai iš atsakovės priteisiant 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą, vis dėlto ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme buvo patenkintas, todėl jam iš atsakovės priteistinas visų jo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
21. Apeliantė (atsakovė) UAB „Agrometa“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovė privalėjo informuoti ieškovą apie slankiojantį gultą (naudojimąsi juo) ir kad šios informacijos nesuteikimas buvo pagrindas pirties paslaugą pripažinti nesaugia. Cituojamose Higienos normos punktuose nebuvo nustatyti jokie reikalavimai ginčo objektui (įtrauktai techninei pakopai). Juose buvo nurodyti tik bendri reikalavimai neapibrėžtai įrangai: kad pirties paslaugų teikėjas privalo teikti tik saugias paslaugas kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme (Higienos normos 4 p.)
23. Nei viename kitame teisės akte taip pat nėra ir nebuvo nustatyti reikalavimai taikomi gulto aukščiui, pločiui, paskirčiai ir pan., kada jie būtų laikomi saugūs ir ar nesaugūs, ar kad būtina informuoti apie tam tikrus gultus. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamentas 2021 m. rugpjūčio 18 d. išdavė atsakovei leidimą – higienos pasą Nr. (10-11 14.2.1) LHP-3527 pirčių, saunų, baseinų paslaugų veiklai, saunos paslaugų teikimui, prieš tai patikrinusi atsakovę ir nenustačiusi jokių teisės aktų pažeidimų. Kad gultai po to būtų remontuojami ir ar keičiami nebuvo nustatyta. Vadinasi, gultai, tarp jų ir 75 cm aukščio gultas (esant įtrauktam techniniam 20-25 cm aukščio pakojui), bei techninis pakojis buvo saugūs naudoti nuo pat pradžių, net ir nesant informacijos apie techninio pakojo įtraukimo galimybę.
24. Kaip nurodė tiek ieškovas, tiek liudytojas A. K., jis matė ir pats naudojosi įtraukiamu techniniu pakoju užlipti ant 75 cm aukščio gulto, suprato, kaip ir ieškovas, kad techninis pakojis yra įtraukiamas ir ištraukiamas, tačiau šie profesionalūs pirtininkai išbandę pirtį atsakovei nenurodė pastabų, jog 75 cm aukščio gulto aukštis esant įtrauktai techninei pakopai būtų buvęs nesaugus naudotis, ar kad buvo būtina suteikti lankytojams informaciją apie techninio pakojo įtraukimo galimybę, nors dėl to ir buvo kviesti. Byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog atsakovės pirtyje būtų buvę naudojami kokie nors nesaugūs įrenginiai ar apie įrenginių naudojimą (techninį pakojį ir jo įtraukimo galimybę) būtų reikėję informuoti lankytojus, o nesant informacijos apie techninio pakojo įtraukimo galimybę būtų buvę nesaugu naudotis 75 cm aukščio gultu ar pačiu techniniu pakoju.
25. Tai, kad informacijos apie techninį pakojį ir jo įtraukimo galimybę nepateikimas nebuvo laikomas Higienos normos 6 punkto pažeidimu patvirtino ir pats NVSC savo vėlesniame 2022-06-14 Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.5.7 Mr)PA-3054. NVSC nurodė, kad „Grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu UAB ,,Agrometa“ pirtyje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas buvo pritvirtintas užraktu, kuris klientam nėra matomas ir neprieinamas“, t. y. padarė išvadą, kad anksčiau buvusio tariamo pažeidimo dėl informacijos nepateikimo nėra ir nebuvo.
26. Galu gale, ieškovas neįrodė, o teismas savo sprendime taip ir neatskleidė, kokiu būdu informacijos nepateikimas apie techninio pakojo įtraukimo ir ar ištraukimo galimybę suponavo nesaugų naudojimąsi pirties paslaugą. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių ieškovas lipdamas nuo 75 cm aukščio gulto nukrito tik dėl to, jog, kaip pripažino pats teismo posėdyje, nežiūrėjo sau po kojomis, kur jis lipa (ar yra ar nėra ištrauktas techninis pakojis), taigi susižeidė tik dėl savo menamo ir nerūpestingo įsivaizdavimo apie pirties įrangą, bet ne dėl to, kad nebuvo informuotas apie prities įrangą.
27. Antra, teismas visiškai nepagrįstai tariamą informacijos neatskleidimo apie techninio pakojo ištraukimo galimybę susiejo su žala – ieškovo patirtais sumušimais, t. y. nepagrindė (neįrodė) priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos. Viena vertus, pažymėtina, kad net jei ir būtų buvusi paviešinta kokia nors neįsivaizduojama informacija apie techninio pakojo ištraukimo galimybę, visiškai akivaizdu, jog ji nebūtų įtakojusi ieškovo patirtos traumos.
28. Šiuo atveju, galimai nesant klientams reikalingos informacijos apie techninio pakojo ištraukimo galimybę, ieškovas net ir būdamas vidutinio vartojo standarto vartotojas (nors jis iš tiesų yra šios srities profesionalas), turėjo ir galėjo būti atidus lipdamas nuo 75 cm aukščio gulto, t. y. privalėjo žiūrėti sau po kojomis, ar yra ištrauktas techninis pakojis, įvertinti savo fizines galimybes tiesiomis kojomis nulipti net nuo 75 cm aukščio gulto, prieš tai neatsisėdus ant gulto ar ant jo nepritūpus.
29. Ieškovas S. V. pateikė atsiliepimą ir prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tai, kad teismas priėmė apeliantui nepatinkantį procesinį sprendimą, nelaikytina kad kažkokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.
30. Apeliantas mano, kad byloje buvo nustatyta, jog atsakovė privalėjo informuoti ieškovą apie slankiojantį gultą (naudojimąsi juo) ir kad šios informacijos nesuteikimas buvo pagrindas pirties paslaugą pripažinti nesaugia. Ieškovas ir jo atstovas pažymi, kad teismas itin išsamiai ir preciziškai nustatė šią aplinkybę. Tai, kad teismas priėmė apeliantui nepatinkantį procesinį sprendimą, nelaikytina kad kažkokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos. Atsakovas pateikė 5 skirtingos apimties ir turinio gynybines versijas, kurių dalis iš esmės vystomos ir apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas šias versijas atmetė kaip nelogiškas ir gyvenimiškai neįtikinamas.
31. Nežiūrint į tai, kad apeliantas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, iš NVSC išvados seka, kad NVSC Vilniaus departamento darbuotojų nuomone gultai buvo įrengti nesaugiai ir nebuvo įspėjamojo ženklo kad gultas slankioja. Jei apeliantas buvo įsitikinęs, kad institucijos darbuotojos matė to ko nėra, ar veikė šališkai – neabejotinai galėjo pakviesti darbuotojas liudyti teisme, siekiant nustatyti jų klaidas ar net apelianto nuomone neteisingą faktų vertinimą, tačiau to nepadarė.
32. Apeliantas pateikia argumentą, esą ieškovas griuvo dėl savo neapdairumo, bet ne dėl nesaugiai įrengto apatinio gulto ir ne dėl įspėjimo, kad gultas slankioja nebuvimo. Laikui bėgant, pirtis iš esmės prarado savo pirminę higienos funkciją ir tapo didesnę gyvenimo patirtį turinčių asmenų relaksacijos, pokalbių ir socialinio bendravimo vieta. Pirtyse kaip taisyklė renkasi ne alpinizmo ar kitų ekstremalių sportų atstovai, bet vyresnio amžiaus žmonės – todėl suprantama, kad patalpos turi būti įrengtos patogiai, be jokių siurprizų.
33. Byloje, nepaisant atsakovo samprotavimų, ir apeliaciniame skunde nėra nei vieno įrodymo, kad ieškovas sveikatos sutrikdymus patyrė kitomis aplinkybėmis ar kitu laiku, ar dėl kitų priežasčių nei nurodoma teismo sprendime. Šias aplinkybes patvirtina NVSC Vilniaus departamento pateiktas dokumentas, medicininiai dokumentai, fotonuotraukos, paties ieškovo paaiškinimai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
35. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
36. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Agrometa“ teikia pirčių paslaugas. Bylos duomenimis, ieškovas S. V. 2021 m. rugsėjo 26 d. lankėsi atsakovės pirtyje (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jis, būdamas pirtyje, apie 11 val. nukrito nuo gultų ir patyrė traumą – stipriai susitrenkė galvą, susižeidė nosį, susitrenkė nugarą, dešiniąją koją, nusibrozdino abiejų kojų kelius.
37. Remiantis į bylą pateiktomis nuotraukomis, šalių paaiškinimais, liudytojų A. K., E. V. parodymais nustatyta, kad pirties patalpoje įrengtos dvi eilės gultų, kurių viena pusė yra įrengta žemiau, kita – aukščiau (prie kaitinimo įrenginio, krosnies). Nustatyta, kad iš apatinio gulto, esančio prie kaitinimo įrenginio, ištraukiama apie 20 cm aukščio pakopa. Byloje šalys skirtingai įvardija ištraukiamą/įstumiamą gultą – atsakovės atstovų teigimu, tai techninis pakojis, ieškovas įvardija gultu. Atsakovės teigimu, techninis pakojis būna įstumtas ir užrakintas, naudojamas tik pirtininko. Atsakovės įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pakojis gali būti naudojamas pasodint žmones, jei pritrūktų vietos, galima lipti kojom. Atsakovės teigimu, pakojo tvirtinimas buvo visada.
38. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu nėra nustatyta, kad apeliantas ginčytų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl šalių sudarytos sutarties, kaip vartojimo sutarties kvalifikavimo ir išvadų, pagal kurias teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė traumą 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovės pirtyje – susitrenkė galvą, nusibrozdino abiejų kojų kelius, susimušė dešinę koją, t. y. patyrė žalą. Apeliaciniame skunde yra iš esmės keliami klausimai dėl pareigos atsakovei informuoti ieškovą apie slankiojantį gultą, remiantis Lietuvos higienos normos HN 39:2016 4, 6 punktais ir NVSC patikrinimo aktu ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos buvimo.
39. Vartotojų interesų apsauga, inter alia (be kita ko), apima ir jų sveikatos bei saugos užtikrinimą. Taigi vartotojai turi gauti informaciją, susijusią su prekės sauga, kuri leistų jiems įvertinti konkrečiam gaminiui būdingą riziką ir imtis atsargumo priemonių, būtinų šiai rizikai išvengti. Tam tikros informacijos nepateikimas gali lemti ne tik pareigos informuoti pažeidimą, bet kartu ir pareigos pateikti vartotojui saugią ir kokybišką prekę pažeidimą. CK 6.22813 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 90-110).
40. Lietuvos higienos normos HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos normos) 4 punkte nustatyta, kad pirties paslaugų teikėjas privalo teikti tik saugias paslaugas. Pagal Higienos normos 6 punkto nuostatas, pirties paslaugų teikėjas paslaugų vartotojui privalo suteikti tikslią, išsamią ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos, inventoriaus naudojimą. Statiniai ir patalpos, kuriuose įrengta pirtis, juose esantys įrenginiai, įranga turi būti saugūs, techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo, apsinuodijimo ir pan.). Potencialiai pavojingose vietose turi būti apsauginiai įtaisai, įspėjamieji ženklai ar kitokios (pvz., garso, šviesos) priemonės (Higienos normos 14 punktas). Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas numato, kad vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas.
41. Nors apeliantė nurodo, kad aptariamomis teisės normomis nėra nustatomi reikalavimai ištraukiamam/įstumiamam gultui (konkrečiai apeliantė teigia, kad šiuose Higienos normos punktuose nebuvo nustatyti jokie reikalavimai ginčo objektui (ištraukiamam/įstumiamam gultui (atsakovės įvardinmas kaip techninė pakopa), juose buvo nurodyti tik bendri reikalavimai neapibrėžtai įrangai). Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais negali sutikti, kadangi kaip nurodo pati apeliantė, reikalavimai nurodomi neapibrėžtai įrangai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – ir NVSC), gavęs ieškovo skundą, 2021 m. lapkričio 19 d. atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir patikrinimo metu nustatė, kad atsakovės pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas įrengtas taip, kad jį galima ištraukti ir įstumti atgal, apie tai klientai neinformuojami (nėra įspėjamojo ženklo), tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 39:2016 6 punkto reikalavimų. NVSC Vilniaus departamento specialistės nurodė pirties atsakingiems asmenims nedelsiant pašalinti nustatytus pažeidimus. (NSVC 2021 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (10-12 15.5.7 Mr)2-136947). Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ištraukiamas gultas patenka į Lietuvos higienos normos HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ įrenginio sąvoką.
42. Apeliantė nurodo, kad tai, jog informacijos apie techninį pakojį ir jo įtraukimo galimybę nepateikimas nebuvo laikomas Higienos normos 6 punkto pažeidimu patvirtino ir pats NVSC savo vėlesniame 2022-06-14 Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.5.7 Mr)PA-3054. NVSC nurodė, kad „Grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu UAB ,,Agrometa“ pirtyje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas buvo pritvirtintas užraktu, kuris klientam nėra matomas ir neprieinamas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tai, jog pakojis yra tvirtinamas, nepaneigia aplinkybės, kad jis buvo ištraukiamas ir naudojamas ištrauktas klientų. Aplinkybę, kad ieškovui lankantis pirtyje iki 2021 m. rugsėjo 26 d. pakojis buvo ištrauktas ir naudojamas lipti, patvirtino liudytojas A. K., kuris, kaip nustatyta byloje, lankėsi pirtyje kartu su ieškovu. Liudytojas A. K. nurodė, kad per ištraukiamą iš apatinio gulto pakopą pats lipdavo, ji buvo ištraukiama/įstumiama, šiuo metu – pritvirtinta.
43. Byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė traumą 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovės pirtyje – susitrenkė galvą, nusibrozdino abiejų kojų kelius, susimušė dešinę koją. Ieškovas paaiškino, jog atsakovės pirtyje leidosi nuo gultų viršaus, būdamas įsitikinęs, kad yra dar vienas gultas apačioje, ir nukrito. Ieškovas nurodė, kad lankydamasis atsakovės pirtyje iki 2021 m. rugsėjo 26 d., užlipo ir nulipo nuo gultų naudodamasis dar viena pakopa, kuri mobili, įstumiama. Ieškovo nurodomą aplinkybę, kad jis 2021 m. rugsėjo 26 d. atsakovės pirtyje lankėsi ne pirmą kartą, patvirtino atsakovės įgaliotas atstovas P. B., liudytojas A. K. Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad pirtyje nepateikta informacija klientui dėl ištraukiamo gulto.
44. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovė – pirties paslaugų teikėja, neužtikrino saugių paslaugų teikimo, nesuteikė tikslios, išsamios informacijos apie saugų inventoriaus naudojimą (nustatyti neteisėti veiksmai), dėl ko ieškovas, lipdamas nuo gultų, nugriuvo ir susižalojo. Ieškovui atsiradusias neigiamas pasekmes lėmė išimtinai atsakovės neteisėti veiksmai, nesilaikant nurodytų Higienos normų, CK nuostatų. Nustatyta, kad atsakovė nesilaikė nurodytų teisės aktų reikalavimų, atsakovės, kaip pirties paslaugų teikėjos, kaltės prezumpcija byloje nepaneigta.
45. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo jos, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai yra tokie veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2019, nutarties 38 punktas); nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiškia, kad toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, nutarties 49 punktas). Įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes turi asmuo, kuris jomis remiasi (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-378/2017, nutarties 37 punktas). Pagal CK 6.297 straipsnį, jeigu nukentėjęs asmuo ar turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo asmuo dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba žala apskritai gali būti neatlyginama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.
46. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo veiksmų kvalifikavimas, jo neatsargumo laipsnio nustatymas yra įrodymų vertinimo dalykas. Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Kartu teismas atsižvelgia ir į kasacinio teismo išaiškinimus bei teismų praktikos pavyzdžius panašiose bylose siekdamas, kad įrodymų vertinimas nebūtų pernelyg išsiskiriantis ir pernelyg nutolęs nuo teismų praktikos. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant (Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika, Nr. 48, p. 409-454).
47. Nors, kaip nurodo atsakovė, ieškovas, net ir būdamas vidutinio vartojo standarto vartotojas (nors jis iš teisų yra šios srities profesionalas), turėjo ir galėjo būti atidus lipdamas nuo 75 cm aukščio gulto, tačiau kaip nustatyta anksčiau, ieškovas pirtyje lankėsi ir anksčiau ir naudojosi dar viena byloje aptariama įstumiama pakopa apie kurios savybes (tai, kad šis gultas yra ištraukiamas) lankytojai nėra informuojami. Taigi, byloje neįrodyta, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir jo elgesys turėjo įtakos žalos atsiradimui ar dydžiui.
48. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Kasacinio teismo pažymėta, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
49. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tariamą informacijos neatskleidimo apie techninio pakojo ištraukimo galimybę susiejo su žala – ieškovo patirtais sumušimais, t. y. nepagrindė priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais nesutinka. Kaip minėta, byloje yra nustatyta, kad ieškovas patyrė traumą 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovės pirtyje, ši aplinkybė nėra ginčijama. Paties ieškovo teigimu, pastarasis atsakovės pirtyje leidosi nuo gultų viršaus, būdamas įsitikinęs, kad yra dar vienas gultas apačioje (kadangi pirtyje ieškovas buvo lankęsis anksčiau), ir nukrito. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo veiksmais, neužtikrindama saugių paslaugų teikimo, nesuteikdama tikslios, išsamios informacijos apie saugų inventoriaus naudojimą, prisidėjo prie sąlygų žalai kilti sudarymo, sukurdama atitinkamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti.
50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – neužtikrino saugių paslaugų teikimo, nesuteikė tikslios, išsamios informacijos apie saugų inventoriaus naudojimą, dėl ko ieškovui buvo sutrikdyta sveikata. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.
51. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nėra skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvados ir motyvai dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo, apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų papildomai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
53. Ieškovas pateikė duomenis apie 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Taigi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Agrometa“, juridinio asmens kodas 303477497, ieškovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.