Civilinė byla Nr. 2A-1014/2013

                                     Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo  Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo, kuriuo priešieškinis iš dalies patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1106-524/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Meridina“ ieškinį atsakovui Klaipėdos sporto klubui „Titanikas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Meridina“ dėl patalpų pagerinimo išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 48 019,62 Lt įsiskolinimo už nuomą ir komunalines paslaugas, 20 318,45 Lt delspinigių, 4400 Lt nuompinigių per mėnesį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2008 m. spalio 1 d. sudarė 380,61 kv.m. ploto ir 120,57 kv.m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Nr. 2008/10/01-T380 ir Nr. 2008/10/01-T120. Pagal nuomos sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir apmokėti komunalines paslaugas. Šalys susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius. Atsakovas nuo 2009 m. vasario 1 d. nemokėjo nuomos mokesčio ir neapmokėjo komunalinių paslaugų.             

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 309 451,54 Lt patalpų pagerinimo išlaidų ir 60 897,11 Lt žalos atlyginimo. Atsakovo tvirtinimu, jis pagerino patalpas, todėl ieškovas privalo atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas. Dėl ieškovo pareigos atlikti stogo remontą neatlikimo ir komunalinių paslaugų tiekimo nutraukimo atsakovas patyrė žalą, kurią privalo atlyginti ieškovas. Be to, atsakovo vertinimu, prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl prašė nuomos sutartimis nustatytus delspinigius sumažinti iki 0,02 proc. dydžio.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 48 019,32 Lt nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių įsiskolinimo, 2031,85 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; reikalavimą dėl 4400 Lt nuomos mokesčio priteisimo nuo 2010 m. birželio 1 d. iki įsiteisės teismo sprendimas paliko nenagrinėtą, o kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovo priešieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 60 897,11 Lt žalai atlyginti, panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; sprendimo dalį, kuria iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 7703,45 Lt žyminio mokesčio, pakeitė – priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 7 095 Lt žyminio mokesčio; sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 5723,71 Lt atstovavimo išlaidų, panaikino; kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Nurodė, kad ieškovas, nutraukdamas elektros ir vandens tiekimą, elgėsi nesąžiningai. Sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog dėl elektros ir vandens tiekimo nutraukimo atsakovui buvo padaryta žala, tačiau dėl jų nepakankamumo apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės tiksliai nustatyti patirtos žalos dydį.

Atsakovas pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, juo prašė priteisti iš ieškovo 27 339,17 Lt nuostolių, 42 093,33 Lt sumažinti atsakovo nuomos mokestį už laikotarpius nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d. Nurodė, kad atsakovo nuostolių dydį sudaro: nuostoliai grąžinus sporto klubo klientams įsigytus abonentus – 3230 Lt; nuostoliai už treniruoklių nuomą – 18 000 Lt; nuostoliai dėl nugaišusių žuvyčių – 3500 Lt; nuostoliai darbuotojams išmokėjus atlyginimus už prastovą – 1889,33 Lt; nuostoliai sumokėjus įmokas VSDFV už darbuotojus – 719,84 Lt; nuostoliai dėl nuomos mokesčio – 42 093,33 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies ir iš ieškovo priteisė atsakovui 7230 Lt nuostolių atlyginimo; kitą priešieškinio dalį atmetė. Iš ieškovo atsakovui priteisė 260 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ir 216 Lt sumokėto žyminio mokesčio už priešieškinį. Iš atsakovo ieškovui priteisė 4835 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ir valstybei 1866 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį. Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė  ieškovės veiksmų neteisėtumą dėl atsiradusių nuostolių, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovo motyvus, kad jis elgėsi sąžiningai ir teisėtai. Teismo nuomone, byloje pateikti duomenys patvirtino atsakovo nuostolius dėl grąžintų abonementų – 3230 Lt. Sprendė, jog abonementai buvo grąžinti nesant galimybės klientams suteikti paslaugų dėl ieškovo elektros energijos ir vandens atjungimo, todėl tarp šių nuostolių ir ieškovo veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Teismas, išanalizavęs 2009 m. sausio 2 d. V. N. individualios įmonės „Klubo partneris“ ir atsakovo sudarytos treniruoklių nuomos sutarties sąlygas, nustatė, kad sutarties terminas numatytas toks pats kaip ir patalpų nuomos, nėra numatyta jokių baudų, sankcijų ar pan. dėl šios sutarties nutraukimo, išskyrus įspėjimą prieš du mėnesius. Teismas padarė išvadą, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog ieškovas nerodė iniciatyvos tęsti patalpų nuomos sutartį, todėl atsakovas, toliau tęsdamas treniruoklių nuomos sutartį ir mokėdamas nuomos mokestį, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių. Taigi pagrįstais ir realiais atsakovo nuostoliais teismas pripažino nuostolius už du nuomos mėnesius – 4000 Lt. Spręsdamas dėl nugaišusių tropinių žuvyčių, teismas pažymėjo, kad panaudos sutartis, priėmimo perdavimo aktas, 2009 m. spalio 7 d. aktas, pinigų išmokėjimo aktas neįrodo, jog žuvyčių vertė buvo 3500 Lt. Be to, nurodė, kad elektra ir patalpų šildymas atjungtas 2009 m. spalio 2 d., o žuvytės nugaišo 2009 m. spalio 7 d., t. y. net penkias dienas atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad galėtų išvengti šių nuostolių ar bent jau minimaliai sumažinti. Teismas pažymėjo, kad prasidėjus teisminiams ginčams dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčių ir kt. priteisimo, atsakovas turėjo suprasti, kad ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai baigiasi, todėl privalėjo operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją ir spręsti darbuotojų atleidimo ar verslo vietos pakeitimo klausimus. Taip pat teismas pastebėjo, kad 1820 Lt suma darbuotojai buvo sumokėta dėl pradelsto atsiskaityti laiko, todėl negali būti traktuojama kaip nuostoliai. Sprendė, kad reikalavimas atlyginti sumokėtas įmokas į VSDFV biudžetą yra nepagrįstas, nes darbdavio pareiga mokėti mokesčius negali būti perkelta kitam asmeniui,  be to, šios įmokos nelaikytinos nuostoliais, kuriuos privalėtų atlyginti ieškovė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį taip pat yra nepagrįstas, kadangi atsakovo pareiga mokėti nuomos mokestį jau yra išspręsta įsiteisėjusia apeliacinio teismo nutartimi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo patenkinti dalį Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo, kuria atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo atmesti ir pilnai tenkinti pareikštus priešieškinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos  O. S. ir A. B. darbo sutarčių kopijas, šių asmenų vaikų gimimo liudijimus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įrodančius A. B. ir O. S. nemokamų atostogų laikotarpį kopijas, išrašo iš tropinių žuvyčių kainininko kopiją su vertimu, dokumento dėl Rusijos rublio oficialaus kurso kopiją, žuvyčių Symphysodon diskus ir Parrot cichlid aprašų kopijas. Nurodė, kad minėtų dokumentų neteisė anksčiau, nes manė, kad yra pakankamai įrodymų priešieškiniui pagrįsti. Pažymėjo, kad šių įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas priteisdamas tik 4000 Lt už treniruoklių nuomą neatsižvelgė į tai, kad patalpų nuomos sutartys, kai buvo atjungta elektra ir šildymas, nebuvo nutrauktos ir nebuvo aišku, kada šis klausimas išsispręs. Apeliantas teigia pagrįstai tikėjęs, kad ieškovas nutrauks savo nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus ir apeliantas galės vykdyti ūkinę veiklą. Ieškovas elgėsi nenuosekliai, tai atjungdamas elektros ir vandens tiekimą, tai vėl atnaujindamas.

2. Teismas, atsisakydamas priteisti žalą už nugaišusias tropines žuvytes, neįsigilino į reikalavimo pagrindą, ignoravo faktines aplinkybes, klaidingai jas vertino, todėl netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Ieškovui buvo žinoma, kad nuomojamose patalpose apeliantas įrengė 1000 litrų talpos akvariumą su tropinėmis žuvytėmis, kurios buvo išaugusios iki maksimalaus 20 cm dydžio. Atjungus elektrą, nustojo veikti vandens šildytuvai, oro kompresoriai ir vandens filtrai. Žuvyčių vertė nuostolių atlyginimo atveju buvo nurodyta 2008 m. birželio 6 d. panaudos sutartyje, sudarytoje tarp apelianto ir žuvyčių savininko. Žuvyčių rinkos kainą nustatyti yra sudėtinga, nes Lietuvoje nėra įmonių, kurios veisia dideles tropines žuvis. Žuvyčių savininkas 2006 m. buvo užsakęs jas iš užsienio, tačiau užsakymo dokumentai nėra išsaugoti. Netiesiogiai žuvyčių kainą įrodo Rusijos firmos kainininkas. Žuvytės nugaišo ne septintą dieną po elektros atjungimo, o septynių dienų laikotarpyje. Gaišti jos pradėjo jau kitą parą po elektros atjungimo, todėl apeliantas neturėjo galimybių išvengti nuostolių.

3. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl nuostolių už darbuotojų prastovą ir įmokas VSDFV už darbuotojus. Lietuvos Apeliacinis teismas savo 2012 m. vasario 9 d. nutartyje nustatė, kad ieškovo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip neteisėti ir nustatytas priežastinis ryšys tarp minėtų veiksmų ir apelianto patirtų nuostolių. Abi apelianto darbuotojos, O. S. ir A. B., dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis, abi turėjo vaikų iki 14 metų, taigi apeliantas negalėjo jų operatyviai atleisti. Skirtingai, nei Klaipėdos apygardos teismas teigia, apeliantas stengėsi sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl ieškovo kaltės – su sporto klubo darbuotojomis buvo susitarta, kad jos eis nemokamų atostogų. Nuo 2010 m. balandžio 7 d. atsisakius tęsti nemokamas atostogas, apeliantas buvo priverstas atleisti iš darbo A. B., o O. S. žymėti prastovą ne dėl darbuotojo kaltės. Prastova buvo apmokėta nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., o nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. buvo nutraukta sutartis ir su O. S.. Dėl veiklos sustabdymo apeliantas neturėjo lėšų laiku atsiskaityti su darbuotojomis. Už priskaitytą 1889,33 Lt atlyginimą už prastovą mes sumokėjome 719,84 Lt socialinio draudimo įmokų. Apeliantas neturėjo galimybės uždirbti pajamų, tačiau vykdant įstatymų reikalavimus privalėjome apmokėti prastovos laiką bei sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo priskaitytos už prastovą sumos.

4. Teismas nepagrįstai atmetė mūsų prašymą priteisti 42 093,33 Lt nuostolius, atsiradusios dėl 48 019,63 Lt nuomos mokesčio. Nuomos mokestis iš apelianto buvo priteistas ir už laikotarpį, kai ieškovas nuomojamuose patalpose buvo atjungęs elektros ir vandens tiekimą ir apeliantas negalėjo naudotis patalpomis. Tokiu būdu, priteistas nuomos mokestis 42 093,33 Lt yra priskirtinas prie apelianto tiesioginių nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo tyčinių neteisėtų veiksmų.

              Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pašo skundą atmesti, atsisakyti prijungti prie bylos naujai pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

              1. Apelianto veiksmai daugiau kaip 9 mėnesius nuomojantis įrangą, nors tuo metu akivaizdžiai jokia veikla nėra vykdoma, vyksta teisminiai proce­sai ir įrangos nuoma tik didina atsakovo išlaidas, laikytini prieštaraujančiais protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliantas buvo informuotas apie faktinį komunalinių paslaugų tiekimo nutraukimą, todėl jis turėjo elgtis protingai ir tikslingai nebedidinti neva patiriamų išlaidų. Apelianto lūkesčiai, tikintis, kad jis galės naudotis patalpomis, o kartu ir jose vykdyti veiklą, kol patalpų nuomos sutartis bus nutraukta teismo arba šalių sutarimu, laikytini visiškai nepagrįstais. Nuo pat nesutarimų pradžios ieškovas įvairias būdais informavo apeliantą, kad nebesutinka tęsti nuomos sutarčių, nes apeliantas nuolatos grubiai pažeidinėjo savo sutartinius įsipareigojimus. Apeliantas taip ir nepagrindė, kodėl buvo būtina visą ginčo laikotarpį nuomotis treniruoklius.

2. Kadangi nuostolių atlyginimu negalima sudaryti pagrindo vienai šaliai nepagrįstai pasipelnyti kitos šalies sąskaita, CK 6.313 str. nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Apeliantas turėjo pareigą nuostolių dydį pagrįsti ne savo paties nustatyta žuvų kaina, o kitais leistinais įrodymais. Prašomus prijungti įrodymus apeliantas galėjo pateikti jau pirmosios instancijos teisme, o, pateikdamas juos apeliacinės instancijos teisme, apribojo ieškovo galimybę betarpiškai dalyvauti nagrinėjant pateiktus papildomus įrodymus. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad žuvys negalėjo būti perkel­tos. Byloje netgi nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į žuvų savininką V. N. dėl jų perkėlimo, informavęs jį apie situaciją ir prašęs jo patarimų ar nurodymų. Atkreipė dėmesį, kad pats atsakovas pripažino, jog jis net septynias dienas matė, kad žuvys viena po kitos žūva, tačiau nesiėmė visiškai jokių priemonių.

3. Apeliantas elgiasi nesąžiningai, nes išlaidos dėl darbuotojams išmokėtų atlyginimų bei draudimo įmokų buvo patirtos tik 2011 m. spalio 5 d., reikalavimą dėl šių išlai­dų kompensavimo priteisti apeliantas pateikė daug anksčiau. Apeliantas turėjo suprasti, jog nuo­mos santykiai tarp ieškovo ir apelianto dėl patalpų tikrai nebesitęs ir turėjo imtis atitinkamų priemonių savo veiklą organizuoti taip, kad ji kuo labiau tenkintų paties apelianto interesus. Taip pat pats apeliantas sudarė sąlygas susidaryti situacijai, kai naudoja­moms patalpoms buvo nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, apie tokias neigiamas apelianto įsipareigojimų nevykdymo pasekmes jis buvo ne kartą informuotas. Apeliantas jau seniai žinojo apie tai, kad ieškovas neketina tęsti nuomos santykių, todėl galėjo imtis veiksmų nutraukti darbo santykius su darbuotojais. Apeliantas, pasirinkęs poziciją laukti ir nieko nedaryti, prisiėmė bet kokią riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo. Pavedimai VSDFV padaryti tik 2011 metų rugsėjo-spalio mėnesį.

4. Nors apeliantas dažnai remiasi Lietuvos Apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi, tačiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės nelaiky­tinos prejudiciniais faktais ir turi būti įrodinėjamos bendra tvarka. Pažymėjo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas jokiu būdu nesudarė trukdžių naudotis atsakovo naudojamomis nuomojamomis patalpomis. Ieškovas nesiėmė jokių piktybinių veiksmų, kad atsakovo naudojamoms patalpoms būtų nutrauktas komunalinių paslaugų tiekimas – ieškovas tiesiog kreipėsi į komunalinių paslaugų tiekėjus, nurodydamas, kad už paslaugas neatsiskaitoma ir tiekėjams daugiau už šias paslaugas mokama nebebus, todėl paslaugų tiekėjai nutraukė šių paslaugų tiekimą. Lietuvos Apeliacinis teismas nepagrįstai sutapatino nuomotoją ir tarpininką, todėl atsakovas, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, nepagrįstai remiasi šiomis klaidingomis išvadomis.

              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje ginčas kilo dėl apelianto patirtų nuostolių, nutraukus elektros energijos ir vandens tiekimą jo nuomojamose patalpose, atlyginimo.

Nustatyta, kad 2008 m. spalio 1 d. ieškovas su atsakovu buvo sudarę Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2008/10/01-T380 bei Nr. 2008/10/01-T120, pagal kurias ieškovas atsakovui išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-21). Atsakovas tinkamai nevykdė savo pareigos mokėti už patalpų nuomą ir komunalinius patarnavimus, todėl ieškovas ne kartą ragino susimokėti susidariusius įsiskolinimus (t. 1, b. l. 22, 23-24, 25, 115, 119). Nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2009 m. spalio 21 d. bei nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki sutarčių nutraukimo buvo nutrauktas elektros bei vandens tiekimas (t. 1, b. l. 13-16, t. 2, b. l. 124-125).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantas prašo prijungti prie bylos O. S. ir A. B. darbo sutarčių kopijas, šių asmenų vaikų gimimo liudijimus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įrodančius A. B. ir O. S. nemokamų atostogų laikotarpį kopijas, išrašo iš tropinių žuvyčių kainininko kopiją su vertimu, dokumento dėl Rusijos rublio oficialaus kurso kopiją, žuvyčių Symphysodon diskus ir Parrot cichlid aprašų kopijas.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apelianto įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.

Dėl nuostolių už treniruoklių nuomą

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nuomos mokestį už treniruoklių nuomą tik už du mėnesius ir neatsižvelgė, jog patalpų nuomos sutartys nebuvo nutrauktos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dar 2009 m. gegužės 18 d. ieškovas pranešė atsakovui, kad vienašališkai nuo 2009 m. gegužės 31 d. nutraukia Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir paprašė atlaisvinti nuomos sutartyse nurodytas patalpas (t. 1, b. l. 28). 2009 m. birželio 8 d. atsakovui buvo išsiųstas raštas, kuriame ieškovas dar kartą patvirtino savo ketinimą nebetęsti patalpų nuomos santykių (t. 1, b. l. 30). 2009 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas pateikė ieškinį atsakovui dėl nuomos sutarčių nutraukimo, iškeldinimo bei susidariusio įsiskolinimo priteisimo. Pažymėtina, kad ieškovas keletą kartų buvo įspėjęs atsakovą, jog neatsiskaitant už komunalines paslaugas, ieškovas bus priverstas nebeteikti komunalinių patarnavimų (t. 1, b. l. 115, 118). Taigi visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantui buvo žinoma ir turėjo būti suprantama, jog ieškovas neturi jokios iniciatyvos toliau tęsti tarpusavio santykius šalių sudarytų nuomos sutarčių pagrindu. Ignoruodamas šias aplinkybes ir toliau nuomojęsis treniruoklius bei didinęs savo patiriamus nuostolius, apeliantas nesielgė kaip rūpestingas ir atidus asmuo (bonus pater familias). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad apeliantas yra verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, nei fiziniam asmeniui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, tęsdamas treniruoklių nuomos sutartį ir mokėdamas nuomą, nesant perspektyvos tęsti nuomos sutartis, sporto klubui nevykdant veiklos ir tęsiantis teisminiams ginčams, prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių (CK 6.253 str. 5 d.).

Tarp V. N. individualios įmonės „Klubo partneris“ ir apelianto 2009 m. sausio 2 d. sudarytoje nuomos sutartyje buvo numatyta, kad nuomos užmokestis už treniruoklius yra 2000 Lt per mėnesį (2 p.). Minėtos sutarties 6 punkte buvo numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta šalių sutarimu, vienos iš šalių iniciatyva, raštu įspėjus kitą šalį prieš du mėnesius (t. 4, b. l. 104). Šios aplinkybės rodo, kad treniruoklių nuomos sutarties nutraukimas vienos iš šalių iniciatyva nėra apsunkintas baudomis arba netesybomis, numatyta tik sąlyga įspėti prieš du mėnesius. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai už treniruoklių nuomą apeliantui priteisė dviejų mėnesių nuomos mokestį, t. y. 4000 Lt.

Dėl nuostolių už nugaišusias akvariumo žuvis

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių už nugaišusias akvariumo žuvis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2008 m. birželio 6 d. Panaudos sutartį V. N. perdavė apeliantui neatlygintinai naudotis akvariumines žuvis (t. 2, b. l. 138-139, 140). V. N. už nugaišusias akvariumo žuvis buvo sumokėta 3500 Lt (t. 4, b. l. 108-109). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į paties apelianto veiksmus/neveikimą, kai jo nuomojamose patalpose buvo atjungta elektra ir vanduo (CK 6.253 str. 5 d.). Jau buvo minėta, kad apie galimą komunalinių patarnavimų atjungimą apeliantas buvo informuotas iš anksto, todėl galėjo numatyti, kokių veiksmų reikėtų imtis, siekiant išsaugoti akvariumo žuvis. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl to, kad akvariumo nebuvo galima perkelti ne tik dėl didelio svorio, bet ir dėl pritvirtinimo prie grindų dangos, nelaikytinos pagrįstomis. Aplinkybė, kad apeliantas prašo atlyginti žalą už nugaišusias žuvis, patvirtina, jog pasibaigus nuomos sutarčių laikotarpiui, jis neketino akvariumo su visomis žuvimis palikti nuomojamose patalpose. Tai įrodo, kad akvariumo išvežimas ir dekoratyvinio stovo, ant kurio jis stovi, išmontavimas nėra negalimi ar neįmanomi. Apeliantas taip pat negali pasiteisinti tuo, kad akvariumo nebuvo galima perkelti į kitą vietą dėl didelio svorio. Patalpos buvo išsinuomotos be akvariumo, todėl pats apeliantas pasirūpino akvariumo bei žuvų atgabenimu į šias patalpas, kas įrodo, kad toks veiksmas yra techniškai galimas. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad apeliantas būtų ėmęsis kokių nors priemonių sumažinti patiriamai žalai, pamatęs, jog žuvys pradėjo gaišti. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto neveikimas lėmė ar padidino žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nepasisako dėl žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog V. N., kuris Panaudos sutartimi perdavė apeliantui žuvytes, bei kurio įmonė nuomojo apeliantui treniruoklius, su apelianto darbuotojais yra susijęs giminystės ryšiais (t. 4, b. l. 174), todėl manytina, kad apeliantas sąmoningai leido atsirasti minėtoms pasekmėms ir nesiėmė veiksmų žalai sumažinti.

Dėl nuostolių už darbuotojų prastovą ir draudimo įmokų

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių, susijusių su atlyginimų darbuotojams mokėjimu, bei neatsižvelgė į tai, jog operatyviai šių darbuotojų atleisti negalėjo.

Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad apelianto darbuotojos turėjo vaikų iki 14 metų, todėl pagal DK 129 straipsnio 4 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, prieš atleidžiant iš darbo, jos turėjo būti įspėtos ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius (t. 4, b. l. 174-177). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas apie ieškovo ketinimą nebetęsti patalpų nuomos sutarčių turėjo suprasti vėliausiai 2009 m. rugpjūčio 5 d., kai buvo pateiktas ieškovo ieškinys. Tuo tarpu A. B. iš darbo buvo atleista 2010 m. balandžio 7 d., o O. S. – 2010 m. rugsėjo 23 d. (t. 4, b. l. 170-173).

Apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad ieškovas, nutraukdamas elektros ir vandens tiekimą, elgėsi nesąžiningai. Spręsdama dėl apelianto pateiktų nuostolių atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, jog netgi pripažinus, kad ieškovas, atjungdamas elektrą ir vandenį, elgė­si nesąžiningai, apeliantas apie ieškovo ketinimą nutraukti komunalinių paslaugų tiekimą buvo ne kartą įspėtas dar iki šių paslaugų tiekimo nutraukimo. Todėl sutiktina su ieškovu, kad bet kuris protingai ir sąžiningai besielgiantis verslo subjektas, matydamas, kad jo tolesnei veiklai iškilo realus pavojus, turėjo pareigą ir galimybes imtis priemonių išvengti galimai kilsiančių nuosto­lių atsiradimo.

Kadangi apeliantas realiai neturėjo galimybės vykdyti veiklos, todėl darbuotojų išlaikymas tokį ilgą laiką nesuderinamas su įprasta verslo praktika siekti pelno. Tuo tarpu apeliantas, privalėjęs suprasti, kad veiklos nuomojamose patalpose negalės vykdyti, nesiėmė veiksmų savo verslą perkelti kitur, o tik didino savo patiriamus nuostolius. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad savo neveikimu apeliantas prisiėmė riziką dėl nuostolių.

Apeliantas nuostolius darbuotojų atlyginimams ir su tuo susijusiais mokesčiais sieja su darbuotojų prastova. Tačiau, kaip jau minėta, apeliantas turėjo ne fiksuoti darbuotojams prastovą, o ieškoti būdų jas perkelti į kitą darbovietę, o neradus tokios galimybės – iš anksto įspėjus atleisti iš darbo, ir nedidinti savo patiriamų nuostolių.

Dėl nuostolių už nuomos mokestį

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai prašymą dėl nuostolių už nuomos mokestį priteisimo laikė išspręstu įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi. Tokią savo poziciją apeliantas grindžia tuo, kad minėtu prašymu jis neprašė iš naujo svarstyti nuomos mokesčio ir jo dydžio klausimo, tik priskirti priteistą 42 093,33 Lt nuomos mokesčio dalį prie tiesioginių nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo kaltės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas be pagrindo šį savo reikalavimą traktuoja kaip visiškai naują prašymą, nesusietą su jau priteistu nuomos mokesčiu.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu priteisė ieškovui iš apelianto 48 019,62 Lt nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartyje ieškovo veiksmai nutraukus apelianto nuomojamoms patalpoms elektros ir vandens tiekimą pripažinti nesąžiningais, tačiau teismas pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl priteisto nuomos mokesčio paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos nuomone, patikslintame priešieškinyje prašomi priteisti nuostoliai už patalpų nuomą glaudžiai susiję su ieškovo pareikštu prašymu priteisti nuomos mokestį. Tai, kad apeliantas anksčiau neginčijo priteisto nuomos mokesčio dydžio, sudaro pagrindą išvadai, jog jis sutiko su ieškovo pareikšto prašymo pagrįstumu. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuomos mokesčio ir jo dydžio klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK18 str.).

Pažymėtina ir tai, jog neteisėtus ieškovo veiksmus lėmė paties apelianto nuomos sutarčių sąlygų nesilaikymas. Apeliantas ieškovo buvo ne kartą įspėtas apie gresiančias pasekmes toliau nesilaikant tarpusavio įsipareigojimų, tačiau jis nesiėmė veiksmų tokias neigiamas pasekmes pašalinti. Taip pat apeliantas, nenutraukdamas nuomos sutarčių ir neatlaisvindamas patalpų, toliau jomis naudojosi, prisiimdamas riziką sumokėti nuomos mokestį už šias patalpas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.