VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola“) ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 201,91 EUR kreditą, 21,60 EUR netesybas, 327,47 EUR palūkanas už naudojimąsi kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2015-05-27 su atsakovu sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 47719, pagal kurią suteikė atsakovui 250 EUR kreditą 121 dienų terminui. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį iki 2015-09-25. Ieškovas nurodo, kad atsakovas savo prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė, todėl jam buvo skaičiuojamos palūkanos pagal vartojimo kredito sutarties 5.11 punktą bei siunčiami raginimo laiškai. Atsakovas per pranešime nustatytą terminą skolos nepadengė.
Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais, teismo pranešimo nuorašas įteikti atsakovui tinkamai. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Remiantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2015-05-27 sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 47719, pagal kurią suteikė atsakovui 250 EUR kreditą 121 dienų terminui. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį iki 2015-09-25 (Sutarties Specialiosios sąlygos). Kadangi atsakovas savo prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė, ieškovas siuntė atsakovui raginimus sumokėti įsiskolinimą. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo prievoles, ieškovui iš atsakovo priteistina: 201,91 EUR kreditas ir 21,60 EUR netesybų (CK 6.71 str.).
Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš skolininko sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Ieškovo paskaičiavimu, sutartinės palūkanos sudaro 327,47 EUR. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš skolininko sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą. Ieškovo paskaičiavimu, sutartinės palūkanos sudaro 327,47 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos už gana nedidelį laikotarpį yra didesnės už skolą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos laikytinos per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrosiose sąlygose numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl jos yra mažintinos (CK 6.258 str. 3 d.). Ieškovui iš atsakovo priteistinos palūkanos mažintinos iki 81,87 EUR (ketvirtadalis prašomų priteistų palūkanų), o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 15 EUR dydžio žyminį mokestį bei 121 EUR už teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 55 procentų reikalavimų) priteistinas 8,25 EUR žyminis mokestis bei 66,55 EUR už teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 74,80 EUR. (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 262 ir 428 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BnP Finance, AB (buvusi AB „Bobutės paskola“), į. k. 301547985, iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 201,91 EUR (du šimtus vieną eurą 91 ct) negrąžinto kredito, 21,60 EUR (dvidešimt vieną eurą 60 ct) netesybų, sumažintas 81,87 EUR (aštuoniasdešimt vieno euro 87 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 305,38 EUR nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 74,80 EUR (septyniasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis